Administracinė byla Nr. P-55-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05059-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 80.1; 80,4.; 80.6; 80.8; 80.9; 80.11; 80.12; 80.13. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS-168-556/2015 pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. lapkričio 21 d. teismui padavė skundą, prašydamas:

1) priimti skundą nagrinėjimui ir tenkinti skundą – pripažinti atsakovų neveikimą ir viešojo administravimo subjektų vilkinimą atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus;

2) tenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) konstitucingumo kontrolės su prašymu spręsti, ar skundžiamas 2014 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto protokolas Nr. 112-P-39 ir jame priimtas sprendimas nenagrinėti V. K. skundų neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 14, 18, 23, 25, 28, 29, 30, 46, 47 straipsniams, 55 straipsnio 1 daliai, 59 straipsnio 4 daliai, 60 straipsnio 1, 3, 4 dalims, 63 straipsnio 1 dalies 5 punktui, 68 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 74, 75, 76 straipsniams ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

3) tenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nario L. T. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai, ar Lietuvos Respublikos Seimo narys L. T. nepažeidė Konstitucijos ir (ar) nesulaužė duotos priesaikos;

4) tenkinti skundą ir pripažinti viešojo administravimo subjekto neveikimą, t. y. pareigų nevykdymą, ar vilkinimą spręsti reikalus bei įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti atitinkamą sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą;

5) tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą aktą – 2014 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto protokolo Nr. 112-P-39 priimtą sprendimą nenagrinėti V. K. skundų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis nesutinka su Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2014 m. spalio 22 d. priimtu sprendimu bei šio komiteto pirmininko L. T. veikla. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija yra biudžetinė valstybės įstaiga, kuri padeda Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrina Seimo veiklą. Taigi nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto sprendimai bei Lietuvos Respublikos Seimo nario L. T., kaip šio komiteto pirmininko, veikla nėra teismingi teismams. Atsižvelgiant į tai, teismai negali vertinti šios komisijos sprendimų ir atitinkamai įpareigoti ją atlikti kokius nors veiksmus. Dėl to teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

III.

Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir prašant spręsti, ar byloje taikoma ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, tarptautinėms sutartims bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės su prašymu spręsti, ar skundžiamas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2014 m. spalio 22 d. protokolas Nr. U2-P-39 ir jame priimtas sprendimas nenagrinėti pareiškėjo skundų neprieštarauja Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 14, 18, 23, 25, 28, 29, 30, 46, 47 straipsniams, 55 straipsnio 1 daliai, 59 straipsnio 4 daliai, 60 straipsnio 1, 3, 4 dalims, 63 straipsnio 1 dalies 5 punktui, 68 straipsnio 1 daliai, 69 straipsnio 1 daliai, 74, 75, 76 straipsniams ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir prašant spręsti, ar Generalinio prokuroro D. V. ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas bei priimti poįstatyminiai teisės aktai (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-064-04 bei nagrinėdamas 2013 m. lapkričio 21 d. skundą, reg. Nr. 5.6-5110, ir kita) neprieštarauja inter alia Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatai: „Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“ ir Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja inter alia Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatai: ,,Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teisės bei teisėtus interesus.“; kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Seimo narys L. T. nepažeidė Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 14, 18, 23, 25, 28, 29, 30, 46, 47 straipsnių, 60 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ir, ar nesulaužė duotos priesaikos ir/ar nepadarė veikas turinčios nusikaltimo ir korupcijos požymių; kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės ir prašant spręsti, ar Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų veiksmai ir neveikimas nagrinėjant pareiškėjo skundus dėl G. K. ir pareiškėjo diskriminacijos, bei priimti poįstatyminiai teisės aktai neprieštarauja Konvencijos 1, 3 straipsniams, 6 straipsnio 1 daliai, 8, 13, 14 straipsniams, Konstitucijos 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 18, 23, 25, 28, 29, 30, 109, 110 straipsniams ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindė tuo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties forma ir turinys neatitinka įstatymo reikalavimų bei nutartyje netinkamai ir neteisingai taikytas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas, tinkamai nutartį nemotyvuojant, ignoruojant Konstitucijos viršenybės principą, nepateikiant objektyvių tinkamų motyvų. Teismas tinkamai, išsamiai ir kokybiškai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo. Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis nustato, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji teisinės sistemos dalis, tai reiškia, jog Konvencija privalėjo būti vykdoma ir taikoma. Teismas fakto ir teisės klausimą išnagrinėjo neteisingai, be to, padarė esminius materialinius ir procesinius teisės normų pažeidimus – žmogaus teisių ir viešo intereso pažeidimus. Esminis proceso ir materialinės teisės normų pažeidimas, kad teismas nereagavo į Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų šiurkščius Konstitucijos pažeidimus, nusikalstamas veikas. Vilniaus apygardos administracinis teismas ex officio (savo iniciatyva) turėjo pareigą šalinti tokius neteisėtus veiksmus, užkertant kelią Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų pareigūnų tęsiamai nusikalstamai veiklai ir korupcijai. Teismas priėmė neteisingą, šališką procesinį sprendimą, nemotyvuotai ir nepagrįstai atėmė pareiškėjo teisę į teismą, pažeidė ABTĮ nuostatas reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Teisę į teisingą teismą pažeista tuo aspektu, kad teismas nagrinėdamas administracinę bylą visai nesilaikė Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų, tarptautinių ir nacionalinių teismų suformuotos praktikos, doktrinų ir kt. Teismas nepagrįstai atsisakė ištaisyti teismų ir teisėsaugos institucijų padarytas klaidas, nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą, negynė pažeistų žmogaus teisių ir laisvių, neužkirto kelio žmogaus teisių diskriminacijai, nusikaltimams ir korupcijai. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skunde išdėstytas faktines aplinkybes, jas neanalizavo ir netyrė, todėl teismo nutartyje netinkamai pritaikė ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai netaikė ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies. Teismas neatsižvelgė, kad Seimas, kaip viešojo administravimo subjektas, dėl Seimo nario L. T. galbūt šiurkščių Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimo, nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė spręsti ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje, kurį savo neveikimu sukėlė atsakovai. Teismas netinkamai taikė ABTĮ 16 straipsnį, nesilaikė įstatymo viršenybės principo ir netaikė Konstitucijos. Teismas taiko ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į tai, kad jos galbūt prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo teisinės valstybės principams ir šališkai netaikė Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, 110 straipsnio ir ABTĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas netinkamai taiko Lietuvos Respublikos kanceliarijos nuostatus patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434, ir neatsižvelgė į šių nuostatų pažeidimą: teismo nutartyje tik cituoja Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434 patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatų 1 punktą, tačiau neatsižvelgė, kad šių nuostatų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija neįgyvendino ir juos pažeidė, tai įrodo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos neveikimą.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-168-556/2015 pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad, vadovaujantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, tokio pobūdžio ginčai nepriskirtini administracinio teismo kompetencijai. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje. Ginčai, kurių administraciniai teismai nesprendžia, nurodyti to paties įstatymo 16 straipsnyje. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Konstitucinis Teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutarime nagrinėdamas ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007 m. gruodžio 18 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. ABTĮ nėra nuostatų, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis motyvuota, iš jos turinio ir nurodytų atsisakymo priimti skundą procesinių pagrindų yra aišku, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Seimo Žmogaus teisių komiteto sprendimai bei Seimo nario L. T., kaip šio komiteto pirmininko, veikla nėra teismingi teismams. Taigi šiuo aspektu teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, yra pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Konstitucijos 105 straipsnyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai, įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai (1 dalis), taip pat ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai, Respublikos Vyriausybės aktai (2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir Konstitucinio Teismo įstatymas) 63 straipsnis, detalizuodamas šią Konstitucinę nuostatą (Konstitucijos 102 str. 2 d.) dėl bylų žinybingumo Konstituciniam Teismui, nustato, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl: 1) įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Konstitucijai; 2) Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams; 3) Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams. Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal minėtą įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę tik dėl Konstitucijos 105 straipsnyje numatytų teisės aktų.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto 2014 m. spalio 22 d. protokolą Nr. 112-P-39 nepagrįstai priskiria teisės aktams dėl kurių galima konstitucinės justicijos byla. Tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti, ar Seimo nario L. T. veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai, ar Seimo narys L. T. nepažeidė Konstitucijos ir (ar) nesulaužė duotos priesaikos. Šiuos pareiškėjo argumentus paneigia Konstitucijos 105 straipsnis ir Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija darė išvadą, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį.

V.

Pareiškėjas V. K. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo:

1) tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS-168-556/2015 ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar byloje taikoma ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijai, įstatymams, tarptautinėms sutartims bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

2) kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartyje taikomas Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies taikymo neprieštarauja Konstitucijai, įstatymams, tarptautinėms sutartims bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

3) kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-168-556/2015 atitinka Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjų S. G., V. R., ir A. S. veiksmai ir neveikimas atitinka Konstituciją bei teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principus;

4) panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-168-556/2015;

5) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;

6) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės;

7) kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės su prašymu spręsti, ar skundžiamas 2014 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo žmogaus teisių komiteto protokolas Nr. 112-P-39 ir jame priimtas sprendimas nenagrinėti V. K. skundų neprieštarauja Konstitucijos 1 str., 2 str., 3 str., 4 str., 5 str., 6 str., 7 str., 14 str., 18 str., 23 str., 25 str., 28 str., 29 str., 30 str., 46 str., 47 str., 55 str. 1 d., 59 str. 4 d., 60 str. 1 d., 60 str. 3 d., 60 str. 4 d., 63 str. 1 d. 5p., 68 str. 1 d., 69 str. 1 d., 74 str., 75 str., 76 str. ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

8) kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės prašant spręsti, ar Generalinio prokuroro D. V. ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas bei priimti poįstatyminiai teisės aktai (ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-9-064-04 bei nagrinėdamas 2013 m. lapkričio 21 d. skundą reg. Nr. 5.6-5110 ir kita) neprieštarauja inter alia Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatai: „ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras“ ir Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja inter alia Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatai: „prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teisės bei teisėtus interesus“;

9) kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės prašant spręsti, ar Seimo narys L. T. nepažeidė Konstitucijos 1 str., 2 str., 3 str., 4 str., 5 str., 6 st., 7 str., 14 str., 18 str., 23 str., 25 str., 28 str., 29 str., 30 str., 46 str., 47 str., 60 str. 1, 3 ir 4 d., Lietuvos Respublikos Seimo statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ir ar nesulaužė duotos priesaikos ir/ar nepadarė veikas turinčios nusikaltimo ir korupcijos požymių;

10) kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės prašant spręsti, ar Lietuvos valdžios ir valstybės institucijų veiksmai ir neveikimas nagrinėjant pareiškėjo skundus dėl G. K. ir pareiškėjo diskriminacijos bei priimti poįstatyminiai teisės aktai neprieštarauja Konvencijos 1 str., 3 str., 6 str. 1 d., 8 str., 13 str., 14 str., Konstitucijos 1 str., 2 str., 3 str., 4 str., 5 str., 6 str., 7 str., 18 str., 23 str., 25 str., 28 str., 29 str., 30 str., 109 str., 110 str. ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas paaiškina, jog pagrindą atnaujinti procesą sudaro ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 5 punktas ir faktinės aplinkybės ir įrodymai, patvirtinantys, kad yra kelios neteisėtos ir nepagristos teismo nutartys, kurių pagrindu buvo priimta neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartis. Pagrindą atnaujinti procesą sudaro ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 7 punktas bei teisinės ir faktinės aplinkybės, įrodančios, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartyje pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, be to, nutartis yra be motyvų. Be to, administracinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pagrindą atnaujinti procesą sudaro ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 10 punktas, kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pagrindą atnaujinti procesą sudaro ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 11 punktas, kai po gautos Konstitucinio Teismo išvados privalo būti panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remiantis teismas išsprendė bylą. Pagrindą atnaujinti procesą sudaro ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 12 punktas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas administracinę bylą nesilaikė Konstitucijos ir įstatymų viršenybės principo, Konstitucinio Teismo doktrinų ir teismų suformuotos praktikos, todėl būtina užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą.

Nurodo, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė susipažinti su bylos medžiaga. Argumentus dėl galimo datos ant lydraščio klastojimo ir neskaidrius Vilniaus apygardos administracinio teismo veiksmus apeliacinės instancijos teismas ignoravo. 2015 m. sausio mėn. 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje dėl 2014 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties priimtos administracinėje byloje Nr. I-10794-281/2014 ir teismo lydraščio klastojimo teismas nepasisakė. Tokiu būdu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neatliko apeliacinio teismo funkcijų, ignoravo galimai suklastotą teismo dokumento datą ir numerį.  Pabrėžia, jog bylai buvo suteiktas netinkamas bylos numeris, nurodant 2012 metus vietoj 2014 metų, todėl teisėjos M. P. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas.

Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neišsprendė pateiktų atskirojo skundo prašymų. Teismas netinkamai nustatė nagrinėjimo bylos dalyką: 2015 m. sausio 28 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis ir tyčia ignoravo 2014 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, nors atskirąjį skundą pareiškėjas padavė dėl 2014 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. I-10794-281/2012 ir 2014 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. I-10794-281/2014. Teismas nepasisakė dėl 2014 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, todėl nutartis yra be motyvų.

Pareiškėjo teigimu, nutartis buvo priimta neteisėto teismo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas R. P. turėjo pareigą nusišalinti nuo administracinės bylos Nr. AS-168-556/2015, tame tarpe nuo priėmimo nutarties dėl teismo kolegijos sudarymo, nes yra aplinkybių, leidžiančių abejoti R. P. nešališkumu. Tačiau teismo pirmininkas R. P. nuo administracinės bylos Nr. AS-168-556/2015 nenusišalino ir sudarė neteisėtos sudėties kolegiją, kurios nepriklausomumu ir nešališkumu galima abejoti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų S. G., V. R., ir A. S., yra šališka ir yra šališkai suinteresuota bylos baigtimi, ir savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu keršija pareiškėjui už pareiškimus, prašymus ir skundus, kuriose buvo skundžiami jų neteisėti veiksmai ir neveikimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas S. G. dalyvavo administracinėje byloje Nr. AS-492-112/2014, todėl nagrinėjant šią bylą jis turėjo nusišalinti. 2014 m. spalio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų S. G., R. K. ir D. R., priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-1082/2014, su kuria pareiškėjas nesutinka. 2013 m. gegužės 2 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas pareiškimas, reg. Nr. 02-01-914, dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko R. P. ir jo ne pagal įstatymą sudarytos neteisėto teismo sudėties, sudarytos iš teisėjų S. G., S. Ž. ir A. D., nušalinimo administracinėje byloje Nr. AS-822-334/2013, tačiau prašymas tinkamai išnagrinėtas nebuvo, teisėjų kolegija nenusišalino ir teismo nebuvo nušalinta, todėl byla toliau buvo nagrinėjama neteisėto teismo. 2009 m. kovo 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedantį iš teisėjų R. S. A., S. G. ir R. K., priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-143/2009. 2012 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. G., S. G. ir R. K. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-2337/2012.

Pareiškėjas nušalinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos, susidedančios iš teisėjų S. G., V. R., ir A. S., nuo administracinės bylos Nr. AS-168-556/2015 nagrinėjimo neturėjo galimybės, nes procesas vyko rašytinio proceso tvarka ir teisėjai 2015 m. sausio mėn. 28 d. 1500 val. galėjo patys nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Be to, jeigu pareiškėjas būtų pareiškęs nušalinimą, jie tęstų savo neteisėtus, antikonstitucinius veiksmus ir vėl neteisėtai skirtų jam baudą.

Pareiškėjas papildomai pateiktame prašyme nurodo, jog prašo užtikrinti šios administracinės bylos tinkamą nagrinėjimą paskiriant žodinį procesą, užtikrinti kitų šalių ir proceso dalyvių teisę į teisingą teismą ir suteikiant jiems teisę pateikti atsiliepimus, panaikinti neteisėtą, nepagrįstą, nemotyvuotą nutartį.

Pabrėžia, jog iki prašymo pateikimo nebuvo paskirta kolegija bylos nagrinėjimui, 2015 m. vasario 2 d. pareiškimas, kuriame išdėstytas prašymas dėl proceso atnaujinimo, proceso šalims ir dalyviams, nėra išsiųstas bei taip pažeistos proceso šalių ir dalyvių teisės, neišreikalauti atsiliepimai, tokiu būdu teismas pažeidė ne tik pareiškėjo, bet kitų proceso šalių ir dalyvių teises, Konstituciją, ABTĮ, kitus įstatymus ir teisės aktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

Pareiškėjas V. K. pateiktu prašymu siekia, kad būtų atnaujintas procesas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS-168-556/2015 pagal jo skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą taip pat prašė teismo nagrinėti pateiktą prašymą žodinio proceso tvarka, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 158 straipsnio, reglamentuojančio prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarką, 1 dalyje yra numatyta, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė tokių motyvų, dėl kurių turėtų būti taikoma minėtos ABTĮ nuostatos išimtis, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

Vertindama pareiškėjo pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog administracinėje teisenoje proceso atnaujinimo institutas yra numatytas ABTĮ IV skyriuje. Tai yra pripažįstama kaip išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-63-159/2010).

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog, atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-146-17/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėždamas šios proceso stadijos išimtinumą yra konstatavęs, jog jis (išimtinumas) pasireiškia dviem aspektais: pirma, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais; ir antra, proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-444-84/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas proceso atnaujinimą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi, kuria teismas jo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti jo pateiktą skundą, paliko nepakeistą (t. II, b. l. 4-8). Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi pareiškėjo skundas buvo nepriimtas nagrinėti teisme. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo nagrinėta iš esmės, ji nėra prilyginama užbaigtai bylai. Atitinkamai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos, o tai yra būtina sąlyga sprendžiant klausimą dėl bylos proceso atnaujinimo (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra užbaigtos administracinės bylos (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje negalėjo būti paduotas, todėl jis yra netenkinamas.

Proceso atnaujinimą reglamentuojantis ABTĮ IV skyrius nenumato prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijos, kurioje būtų galima patikrinti, ar prašymas atnaujinti procesą apskritai gali būti nagrinėjamas teisme. Atsižvelgdama į tai, kad visi klausimai, susiję su prašymo atnaujinti procesą atitikimu įstatymo reikalavimams tikrinami prašymą atnaujinti procesą nagrinėjant iš esmės, teisėjų kolegija, nustačiusi, jog proceso atnaujinimas nėra galimas, atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-444-84/2012). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo iš esmės pasisakyti dėl pareiškėjo įvardintų argumentų ir pateiktų prašymų.

Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-520-102/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-492-184/2013.

Remiantis nurodytais argumentais darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje netenkintinas ir procesas šioje byloje neatnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. K. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Proceso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS-168-556/2015 pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai ir Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                           Laimė Baltrūnaitė

                                                                                        Anatolijus Baranovas

                                                                                        Irmantas Jarukaitis