Baudžiamoji byla Nr. 1A-376-290/2019

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38028-2018-5

        Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

        (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei,

dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,

nuteistajai E. T., jos gynėjai advokatei Reginai Agrbai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistosios E. T. gynėjos advokatės Reginos Agrbos apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubausta laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja J. D..

Vadovaujantis BK 722 straipsniu, E. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       E. T. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. apie 12.45 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia smurtavo prieš savo artimą giminaitį – seserį J. D. t. y., vieną kartą suduodama lazda, smurtaudama nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimo kairio peties srityje nežymiai sužalojo jos sveikatą.

2.       Apeliaciniu skundu nuteistosios E. T. gynėja prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba nutartimi perduoti bylą prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų.

2.1.                      Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, kurie sąlygojo netinkamos bausmės E. T. paskyrimą. Nuteistosios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis iš dalies yra pagrįstas prielaidomis, kurių pirmosios instancijos teismas iki galo nepašalino ir tokias nepašalintas prielaidas traktavo nuteistosios nenaudai. Apeliantės įsitikinimu, jos ginamosios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra paremtas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu.

2.2.                      Skunde taip pat nurodoma, jog kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai, pažeidžiant BPK 219 straipsnio 4 punkto reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas tokius kaltinamojo akto trūkumus toleravo ir nurodė perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog teisiamojo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas į įvykio vietą atvykęs pareigūnas A. I.. Pareigūno parodymai vertinti baudžiamojo proceso prasme kartu su kitais įrodymais, tačiau kaltinamajame akte šio liudytojo parodymai prie kitų duomenų kaltinamajame akte nenurodyti. Byloje nėra duomenų apie pareigūno apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo atveju teismas tokį grubų prokuroro padarytą proceso teisės pažeidimą toleravo ir jokios rašytinės nutarties tuo klausimu nepriėmė, tokiu būdu buvo grubiai pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas bei kaltinamosios procesinės garantijos.

2.3.                      Skunde atkreipiamas dėmesys, jog visi byloje surinkti duomenys vertinti išskirtinai suteikiant prioritetą nukentėjusios aplinkos parodymams, o E. T. neduodant parodymų, visi įrodymai vertinti nukentėjusiosios naudai. Apeliantės manymu, ikiteisminio tyrimo veiksmai ir jų kontrolė nebuvo atliekami laikantis BPK nuostatų, o tai lėmė visą eilę nepašalintų abejonių, prieštaravimų, kurios nepašalintos ir teisiamojo posėdžio metu.

2.4.                      Apeliantė nurodo, kad inkriminuojamas sužalojimas paremtas tik pačios nukentėjusiosios paaiškinimu teisme bei jos aiškinimu medicinos darbuotojams. Nuotraukos ar schemos byloje nėra. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės sužalojimo lokalizacijai ir dydžiui nustatyti, tačiau nei teismas, nei prokuroras į tai tinkamai nesureagavo taip, kaip numatyta BPK 285 straipsnyje ekspertą kviečiant apklausai į teismo posėdį tikslu išsiaiškinti šias svarbias bylai aplinkybes. Skunde pažymima, kad nukentėjusioji nurodė, kad smūgis jai buvo suduotas į kairį petį nugaros pusėje, tuo tarpu eksperto išvadoje nurodyta, kad sumušimas yra kairio peties viršutiniame paviršiuje 3 cm aukščiau raktikaulio. Apeliantės nuomone, skundžiamas nuosprendis priimtas nenustačius nukentėjusios sužalojimo lokalizacijos požymių. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotas sumušimas nepatvirtintas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Tai reiškia, kad nėra nustatyta veiką nustatančio požymio – kūno sužalojimo, todėl ir nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymių. Nuteistosios atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra paremtas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visu byloje esančių įrodymų ištyrimu bei įvertinimu, nepašalinta abejonė, kur ir kaip nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis jai buvo padarytas sukėlęs skausmą sužalojimas, jeigu nukentėjusioji toliau galėjo dirbti ūkio darbus.

2.5.                      Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nuteistosios E. T. laikino sulaikymo ir patalpinimo į areštinę pasekmė – stresas, insultas ir ligoninės lova. Jos seseriai J. G., kurią nuteistoji globoja, buvo didelis šokas, atėmus ją iš sesers globos ir patalpinus į jai nežinomą ir neįprastą aplinką. Patirtas stresas atsiliepė tolesnei jos sveikatos būklei ir ji 2018 m. mirė. Apeliantės teigimu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino neteisėto sulaikymo aplinkybių, ar buvo jam taikyti būtinos sąlygos ir pagrindai.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

4.       Nuteistosios E. T. gynėjos advokatės Reginos Agrbos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. 

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6.       Pagal

7.       Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas E. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl E. T. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant E. T. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8.       Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad E. T. gynėja nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų bei nepagrįstai pripažino E. T. kalta, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Sutikti su tokiais apeliantės motyvais ir naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistoji siekiama E. T. išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. Jos kaltę tyčia smurtavus prieš savo seserį J. D., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistosios pateikta versija, kad ne ji, o būtent pati nukentėjusioji atėmusi iš jos obuolius sudavė jai per nugarą, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nors baudžiamojon atsakomybėn patraukta E. T. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai neigė padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jos kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, jos kaltės neigimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, o teismo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.

9.       Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais nuosekliais nukentėjusiosios J. D., liudytojų S. M. ir A. I. parodymais, kurie kartu su J. D. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 1–3), apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 12–17), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 765/2018 (06), kurioje nurodyta, kad J. D. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimas kairio peties srityje, sužalojimai padaryti veikiant kairį petį kietu buku žalojančiu daiktu vienu trauminiu poveikiu, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 43) ir kitais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais duomenimis, tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vieni kitiems neprieštarauja, vienas kitą papildo ir objektyviai atvaizduoja įvykio aplinkybes.

10.       Skunde pažymima, kad nukentėjusioji nurodė, kad smūgis jai buvo suduotas į kairį petį nugaros pusėje, tuo tarpu eksperto išvadoje nurodyta, kad sumušimas yra kairio peties viršutiniame paviršiuje 3 cm aukščiau raktikaulio. Tačiau, kaip matyti iš J. D. 2018 m. rugpjūčio 8 d. protokolo-pareiškimo (b. l. 1–3) ir liudytojo apklausos protokolo (b. l. 28), ji nurodė, kad E. T. trenkė lazda jai per kairį petį ir ji dėl to patyrė fizinį skausmą, kas atitinka specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad E. T. buvo nuteista padariusi nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris buvo konstatuotas būtent dėl kraujosruvos odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimo kairio peties srityje. Be to, petys gali būti sužalojamas ir suduodant smūgį iš nugaros, taigi toks sužalojimo nurodymas pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 8) ir užduotyje atlikti objektų tyrimą (b. l. 40) savaime nėra prieštaraujantis nustatytoms aplinkybėms.

11.       Apeliantės teigimu kaltinamajame akte liudytojo A. I. parodymai prie kitų duomenų kaltinamajame akte nenurodyti, byloje nėra duomenų apie pareigūno apklausą ikiteisminio tyrimo metu, todėl kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai, pažeidžiant BPK 219 straipsnio 4 punkto reikalavimus. BPK 78 straipsnyje nustatyta, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Teismas, nagrinėdamas bylą, nėra įpareigotas kviesti tik tuos liudytojus, kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Taigi aplinkybė, kad liudytojas A. I. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, savaime nedaro kaltinamojo akto neatitinkančio įstatymo reikalavimų.

12.       Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino neteisėto E. T. sulaikymo aplinkybių, ar buvo jam taikyti būtinos sąlygos ir pagrindai. BPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Įtariamojo laikino sulaikymo protokole (b. l. 56) nurodoma, kad E. T. buvo sulaikyta tuoj pat po to, kai ji padarė nusikalstamą veiką – smurtavo prieš savo seserį J. D. (sudavė vieną smūgį lazda per nugarą), todėl apygardos teismas konstatuoja, kad laikinas sulaikymas E. T. buvo taikytas pagrįstai. Be to, vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. T. sulaikyme išbūtas laikas nuosprendžiu buvo tinkamai įskaičiuotas į paskirtos bausmės laiką.

13.       Byloje neginčytinai nustačius, kad E. T. 2018 m. rugpjūčio 8 d. apie 12.45 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia smurtavo prieš savo artimą giminaitį – seserį J. D. t. y., vieną kartą suduodama lazda, smurtaudama nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir dėl kraujosruvos odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimo kairio peties srityje nežymiai sužalojo jos sveikatą, jos veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

14.       Skirdamas nuteistajai E. T. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai nuteistajai skyrė bausmę – laisvės apribojimą, bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimą jos minimaliam dydžiui. Nuteistosios E. T. gynėjos advokatės apeliaciniame skunde bausmės švelninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

15.       Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas E. T. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rūšis ir dydis individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

16.       Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti jokio įstatyminio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                        

n u t a r ė :

nuteistosios E. T. gynėjos advokatės Reginos Agrbos apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai:        Svetlana Jurgaitienė

        Jurgis Kiškis

        Valdas Vitunskas