(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1449-392/2022 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. S., I. T. A.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Magum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. P. 375 261,94 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. procesinių palūkanų.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui priklausančio turto areštą.

3.       Nurodė, kad ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, o atsakovas neturi jokio registruoto turto.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui V. P. priklausantį turtą ar lėšas 375 261,94 Eur sumai.

5.       Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė pareikštus reikalavimus, pateikė teismui ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Nurodė, kad nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškinį teismas galėtų vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.

6.       Vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku, kuris neaiškiomis aplinkybėmis be jokio užtikrinimo perleido ieškovės lėšas 2 659 550 Eur sumai. Ši aplinkybė leido teismui daryti prielaidą, kad atsakovas, vykdydamas veiklą, galimai elgėsi nesąžiningai, todėl gali mėginti savo turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad šioje byloje egzistuoja viešasis interesas, nes ieškovė bankrutuojanti įmonė, ginanti kreditorių interesus.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atsakovas V. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.                      Civilinėje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl 375 261,94 Eur žalos atlyginimo, tačiau nėra pareikštas reikalavimas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia / niekine, todėl Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygų teisėtumas ir/ar sąžiningumas nebus vertinamas. Teismas negalėjo grįsti nutarties tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną nebuvo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidas, kad UAB „Financial Figures“ dėl savo turtinės / finansinės būklės galės išvengti prievolių įvykdymo, o tai reiškia, jog ši ieškovės ir teismo įvardinta aplinkybė apie tai, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartį UAB „Financial Figures“ prievolių įvykdymas nebuvo užtikrintas ir tai rodo atsakovo nesąžiningumą, yra paneigta įrodymais.

7.2.                      Patikslinto ieškinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, patikslintame ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl pirmoji privaloma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra, tačiau vien nustatyta aplinkybė, kad ieškinys preliminariai (lot. prima facie) yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas paslėpė, išvaistė jam priklausantį turtą ir/ar perleido kitiems asmenims ir/ar kitokiu būdu apsunkino daiktines teises į turtą (įkeitimas, hipoteka), ar kad ketina tokius veiksmus atlikti.

8.       Ieškovė BUAB „Magum“ pateikė atsiliepimą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei bando klaidinti apeliantas, nevertino 2017 m. gruodžio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Magum“ ir UAB „Financial figures“, ir jos nelaikė pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundo teiginiai dėl teismo peržengtų ginčo ribų yra absoliučiai nepagrįsti.

8.2.                      Ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė bankrutavęs juridinis asmuo, o tai reiškia viešojo intereso egzistavimą. Ši civilinė byla yra nagrinėjama jau beveik vienerius metus, nes apeliantas vis pateikia naujus įrodymus, susijusius su UAB „Magum“, kurių nebuvo perdavęs nemokumo administratoriui, nors po bankroto bylos iškėlimo apeliantas turėjo pareigą juos perduoti administratoriui. Tai rodo paties apelianto nesąžiningumą, nes jis, tikėtina, siekė nuslėpti atitinkamus duomenis nuo nemokumo administratoriaus.

8.3.                      Apelianto finansinė padėtis, ieškinio suma, faktinės aplinkybės, kad apeliantas buvo UAB „Magum“ vadovu ir vieninteliu akcininku, kad UAB „Magum“ yra bankrutavusi, kad atsakovas skolino įmonės lėšas ofšorinėms kompanijoms ir neužtikrino skolos grąžinimo, sudaro visą aplinkybių visumą, sudarančią pagrindą abejoti apelianto sąžiningumu ir sudaro pakankamą pagrindą laikyti, kad apeliantas galimai imsis visų veiksmų, leidžiančių jam išvengti sprendimo, jei jis bus palankus ieškovei, vykdymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

12.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie – pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.

13.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

14.       Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis paslėpė, išvaistė jam priklausantį turtą ir/ar perleido kitiems asmenims ir/ar kitokiu būdu apsunkino daiktines teises į turtą (įkeitimas, hipoteka), ar kad ketina tokius veiksmus atlikti. Be to, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vertindamas grėsmės egzistavimą, nepagrįstai vertino byloje esančią Reikalavimo perleidimo sutartį, nes reikalavimas dėl paminėtos sutarties pripažinimo negaliojančia (niekine) nėra pareikštas ir klausimas dėl šios sutarties sąlygų teisėtumo ir/ar sąžiningumo byloje nebus sprendžiamas.

15.       Visų pirmą pažymėtina tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo turi teisę vertinti bet kokius byloje esančius duomenis bei pateiktus įrodymus, galinčius pagrįsti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar jo įvykdymas taps neįmanomas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, nepriklausomai nuo to, yra pareikštas reikalavimas byloje dėl Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar ne, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę vertinti tiek paminėtą sutartį, tiek ir kitus bylos duomenis, tiek, kiek jie yra reikšmingi sprendžiamam klausimui.

16.       Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su apelianto V. P. pozicija dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo.

17.       Visų pirma, vertinant ieškovės BUAB „Magum“ atsiliepimo argumentus, susijusius su apelianto finansine padėtimi ir ieškinio suma, pažymėtina, kad kalbant tiek apie atsakovo turtinę padėtį, tiek ir apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, atsižvelgtina į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo ieškinio sumos ir atsakovo turtinės padėties, šios aplinkybės negali būti pripažintos kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018). Pažymėtina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokių įrodymų nepateikė, o pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui ir kad atsakovas galimai yra nesąžiningas, tokį argumentą iš esmės grindė tuo, kad V. P., būdamas bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku, neaiškiomis aplinkybėmis perleido įmonės (ieškovės) lėšas 2 659 550 Eur sumai. Kitaip tariant, atsakovo nesąžiningumą pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė argumentais, kurie yra susiję su ieškinio pagrįstumo vertinimu, t. y. aplinkybėmis, galimai lėmusiomis žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad tik įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių argumentus ir išnagrinėjus ginčą iš esmės bus atsakyta į klausimą, ar atsakovo veiksmais, perleidžiant bendrovės lėšas, buvo padaryta žala įmonei. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, paminėtos aplinkybės, susijusios su bendrovės lėšų perleidimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl nėra ir negali būti vertinamos, kaip įrodančios atsakovo nesąžiningumą ir kad jis ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas neatsiskaityti su ieškove (neatlyginti galimai padarytos žalos), tokiu būdu apsunkindamas būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo (ne)įvykdymą.

19.       Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo ir kad egzistuoja reali grėsmė būsimo, ieškovei galbūt palankaus, teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant pakankamų įrodymų antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai konstatuoti, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės BUAB „Magum“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       Ieškovė BUAB „Magum“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį. Taigi, kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti vertinama kaip pralaimėjusi bylą ir atitinkamai laikoma pažeidusia kitos šalies teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-347-916/2021) ir atvirkščiai. Dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui V. P. atmesti.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė