Civilinė byla Nr. e2A-603-614/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30782-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitė, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje pr. 1 savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7751-433/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VIA SPORTAS“ ieškinį dėl teisės atlikti paprastąjį remontą be bendraturčių sutikimo, pareikštą atsakovams Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje pr. 1 savininkų bendrijai, uždarajai akcinei bendrovei „Sadovnika“, uždarajai akcinei bendrovei „Realinija“, J. B., A. D., E. A., R. A., R. R., H. R., uždarajai akcinei bendrovei „BL Terminalas“, R. D., uždarajai akcinei bendrovei „Europos konsultacinė kompanija“, uždarajai akcinei bendrovei „Kino rožė“, K. J., J. J. K., R. B., I. B., S. J., A. J., N. K., V. K., K. Š., A. B., A. B., uždarajai akcinei bendrovei „Naudingas plotas“, L. L., J. V., R. E. J., V. K., V. K., V. A., N. S., N. A., I. A., G. K., I. C., S. K., A. B., J. M., N. K., L. P., V. P., R. G., Ž. K., A. K., D. M., N. Š., A. T., R. T., J. S., V. Z., D. Z., N. Š., A. S., B. S. M., M. M., I. K., A. J., V. J., T. N., S. Z. L., K. M., A. K., J. M. M., K. J., A. G., R. Z.-G., uždarajai akcinei bendrovei „TP AIM“, A. M., V. R., O. R., H. M. Ch., J. J., P. P., uždarajai akcinei bendrovei „Techgama“, L. U., V. U., uždarajai akcinei bendrovei „Euroreklama“, E. A., A. Š., N. Š., V. P., O. P., S. P., D. Č., P. K., B. S. Ž., L. Ž., S. B., K. Š., G. D., G. S., R. S., G. P., V. P., D. P., M. P., R. G., E. L., I. B., A. B., O. A., J. B., E. S., A. Č., L. Č., G. B., L. B., UAB „Geolizingas“, Ž. M., A. C., A. Š., UAB „Sanifinas“, R. V., R. U., V. U., T. S., D. N., V. S., I. A., E. L., N. P., E. P., V. K., R. K., uždarajai akcinei bendrovei „Euro Trading Group“, V. Č., A. V., M. V., T. J., K. J., J. G., E. Ž., L. Š., G. V., D. B., V. B., J. B., uždarajai akcinei bendrovei „Jo-link“, V. K., Š. K., T. Ž., A. Ž., V. T., G. T., A. G., N. G., J. B., B. S., S. S., R. B., A. S., S. Z., M. A., F. J. M., uždarajai akcinei bendrovei „Geovisata“, uždarajai akcinei bendrovei „Biodela“, uždarajai akcinei bendrovei „Geotechniniai darbai“ J. T. M. G., B. G., T. Z., D. M., I. V., I. B. dėl leidimo atlikti remonto darbus be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Intergas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Dolaurus“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. M., E. R., E. P., A. U., Ž. T., uždaroji akcinė bendrovė ,,Globus Trade LT“, M. M., uždaroji akcinė bendrovė ,,Turto garantas“, R. V., V. S. M., I. M., M. M., J. R., S. R., V. R., L. T., A. V., A. P., J. Š. S., J. S., E. M..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VIA SPORTAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad turi teisę atlikti administracinio pastato su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, Savanorių pr. 1, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-0306-8350, indeksas 6B27/t, prekybos paskirties patalpos, unikalus Nr. 4400-4550-1031:5466, paprastojo remonto darbus, numatytus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Planas B“ techniniame projekte 2018.06.25-TDP be pastato bendrasavininkų sutikimo bei priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1.                      nuosavybės teise valdo komercines ir gyvenamąsias patalpas, taip pat automobilių parkavimo vietas, esančias pastate adresu Savanorių pr. 1, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 4400-0306-8350 ir kurio bendras plotas sudaro 29716,79 m2. Pastatą sudaro trys korpusai: komercinė pastato dalis ir du gyvenamieji korpusai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 21 komercinės paskirties patalpos, esančios pastato komercinėje dalyje, 12 butų, esančių pastato gyvenamojoje dalyje ir 25 automobilių parkavimo vietos, esančios požeminėje automobilių aikštelėje. Pastato komercinė dalis ir pastato gyvenamosios dalys naudojamos bei funkcionuoja atskirai viena nuo kitos, turi atskirus įėjimus ir išėjimus;

1.2.                      ieškovė jai priklausančias komercines patalpas nuomoja. Pagal ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DODO LT“ sudarytą 2017 m. spalio 12 d. patalpų nuomos sutartį UAB „DODO LT“ savo veiklai pritaiko išnuomotas patalpas, todėl vietoj stiklo paketo buvo įdėta stiklinė varčia, priešais varčią įrengtas laiptas su įvažiavimu neįgaliesiems;

1.3.                      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 13 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180213-00027 dėl neturint statybą leidžiančio dokumento atlikto paprastojo remonto bei 2018 m. vasario 15 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-180215-00027, kuriuo įpareigojo iki 2018 m. rugpjūčio 15 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovei statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas dėl pateikto prašymo trūkumų ir nepateikto bendraturčių sutikimo. Kadangi pastate yra 138 butai ir 39 negyvenamosios patalpos ir yra daug bendraturčių ieškovei buvo pratęstas privalomo nurodymo vykdymo terminą iki 2018 m. lapkričio 14 d.;

1.4.                      ieškovė 2018 m. birželio 20 d. pastato savininkų bendrijos pirmininkui ir valdybai įteikė reikalavimą dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo tam, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl sutikimo įrengti išorinę reklamą ir papildomą įėjimą. Ieškovė pastato savininkų bendrijai 2018 m. liepos 4 d. pateikė patikslintą prašymą, techninį projektą. 2018 m. liepos 22 d. sušauktas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius. Pakartotinis susirinkimas buvo šaukiamas 2018 m. rugpjūčio 6 d. Į šį susirinkimą, siekdama užfiksuoti jo eigą, ieškovė pakvietė antstolį, kuriam nebuvo leista dalyvauti susirinkime. Ieškovės žiniomis, 2018 m. rugpjūčio 6 d. susirinkime buvo nuspręsta neduoti sutikimo paprastojo remonto darbų atlikimui. Susirinkimo protokolas ieškovei nebuvo pateiktas;

1.5.                      ieškovė turi kelis butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus dėl paprastojo remonto darbų atlikimo, tačiau to nepakanka, todėl teismui teikia šį ieškinį. Namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkai nesikreipė į ieškovę dėl informacijos suteikimo. Ieškovei priklausančių patalpų paprastojo remonto atlikimas nepakeitė esminių kitų pastato bendraturčių gyvenimo, veiklos sąlygų, buvusių iki paprastojo remonto darbų atlikimo.

2.       Atsakovė Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija (toliau - Bendrija) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1.                      ieškovė netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, nes, nenuginčijus namo butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinio susirinkimo sprendimo, negali įteisinti savavališkos statybos;

2.2.                      2018 m. rugpjūčio 6 d. susirinkime namo Savanorių pr. 1 Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą nepritarti ieškovės siūlomam sprendimui. Savo valią išreiškė 121 namo butų ir kitų patalpų savininkas ar jo atstovas iš name esančių 177 butų ir kitų patalpų. Už tai, kad tokiam sprendimui nebūtų pritarta, pasisakė 70 namo bendraturčių, už balsavo 2, iš viso nebalsavo 49;

2.3.                      Bendrijai 2018 m. birželio 20 d. buvo pateiktas reikalavimas sušaukti susirinkimą, o 2018 m. liepos 4 d. buvo pateiktas techninis projektas 2018.06.25-TDP. Ieškovės pasiūlytas klausimas į darbotvarkę buvo įtrauktas ir turėjo būti svarstomas kaip dešimtas klausimas. Pažymėjo, kad svarstant pirmąjį darbotvarkės klausimą iš susirinkimo išėjo V. T., atstovaujantis UAB „Via sportas“ kaip 31 patalpos savininką, S. P., atstovaujantis UAB „V. S.“ kaip 2 patalpų savininką, V. U., atstovaujanti UAB „Via sportas“ kaip 2 patalpų savininką ir J. B., J. S. ir A. U. kaip 3 patalpų savininkus, A. M., atstovaujanti UAB „Via sportas“ kaip 2 patalpų savininką, A. T., atstovaujantis V. S. kaip 1 patalpos savininką, ir A. P., atstovaujantis A. ir E. P. kaip 1 patalpos savininkus. Tokiu būdu ieškovė ne tik nepasinaudojo savo balsavimo teise, tačiau užkirto kelią kitiems namo bendraturčiams užduoti klausimus dėl savavališkos statybos bei išsiaiškinti visas jiems rūpimas aplinkybes;

2.4.                      suteikus ieškovei leidimą be kitų bendraturčių sutikimo įteisinti savavališkos statybos rezultatus, būtų pažeistas proporcingumo principas. Ieškovės pozicija, kad namas yra sudarytas iš savarankiškai funkcionuojančių dalių ir todėl statybos rezultatai negali turėti įtakos kitiems bendraturčiams, neteisinga. Ieškovės minimas nuomininkas gali naudotis bendru įėjimu, todėl tokios varčios (durų) įrengimas negali būti laikomas būtinu, siekiant vykdyti maitinimo paslaugų veiklą picerijoje;

2.5.                      atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2761-592/2018 pagal ieškovės UAB „VIA SPORTAS“ ieškinį atsakovėms Bendrijai ir UAB „Santermita“ 2018 m. birželio 11 d. sprendime konstatavo, kad pastatas yra vieningas kompleksas, nėra registruota faktų apie jo atskirų dalių funkcionavimą. Pateikė namo bendrasavininkų poziciją, kad dėl įrengto įėjimo padidės žmonių srautai, triukšmas iki UAB „Dodo LT“ picerijos darbo laiko pabaigos - 23 valandos; šiltuoju metų laiku lauke, bus teikiamos maitinimo paslaugos, bus rūkoma. Nuožulna užimama nežinomo ploto šaligatvio teritorijos dalis, tokiu būdu pažeidžiant ne tik žemės sklypo savininko - Lietuvos Respublikos, bet ir nuomininkų teises, ribojant judėjimo galimybę. Atliktais fasado pakeitimais bloginama namo išvaizda ir mažinama nekilnojamojo turto – butų vertė.

3.       Atsakovai I. M. ir M. M., kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, ieškovei atsisakius reikalavimų šiems asmenims, įtraukti trečiaisiais asmenimis, pateiktame atsiliepime nurodė, kad 2018 m. spalio 19 d., dar iki ieškinio gavimo davė ieškovei sutikimą dėl ginčo patalpų paprastojo remonto. Paaiškino, kad anksčiau dėl patalpų pertvarkymo ieškovė į juos tiesiogiai nesikreipė.

4.       Atsakovė E. M., kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, ieškovei atsisakius reikalavimų šiam asmeniui, įtraukta trečiuoju asmeniu, pateiktame atsiliepime nurodė jog neprieštarauja, kad būtų atlikti remonto darbai, įrengiant atskirą įėjimą į ieškovei priklausančias patalpas ir 2018 m. lapkričio 2 d. tam davė sutikimą.

5.       Atsakovas M. M., kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, ieškovei atsisakius reikalavimų šiam asmeniui, įtrauktas trečiuoju asmeniu, pateiktame atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu dėl teisės atlikti paprastąjį remontą be bendraturčių sutikimo, nes atliekamas remontas susijęs tik su ieškovės valdomomis patalpomis ir niekaip neįtakoja kitų bendraturčių interesų.

6.       Atsakovai E. R. ir J. R., kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, ieškovei atsisakius reikalavimų šiems asmenims, įtraukti trečiaisiais asmenimis, pateiktame atsiliepime nurodė, kad nedalyvavo 2018 m. rugpjūčio 6 d. viso namo butų ir kitų patalpų savininkų pakartotiniame susirinkime, nes jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbiami) pastoviai negyvena, informacijos apie susirinkimą dėl sutikimo davimo negavo. Tiesiogiai į juos ieškovė dėl sutikimo įrengti atskirą įėjimą davimo nesikreipė. Neprieštarauja įėjimo į ieškovės patalpas įrengimui.

7.       Atsakovai J. S. ir A. E. S., kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, ieškovei atsisakius reikalavimų šiems asmenims, įtraukti trečiaisiais asmenimis, pateiktuose atsiliepime nurodė, kad ieškovei priklausančių patalpų paprasto remonto atlikimas nepakeitė esminių kitų pastato bendraturčių gyvenimo, nepablogino pastato techninės būklės. Priešingai pagražėjo namo fasadas ir gyventojams patogiau tiesiai patekti į DODO kavinę. Patvirtino, kad 2018 m. spalio 19 d. davė ieškovei notariškai patvirtintą sutikimą.

8.       Atsakovas V. S., kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, ieškovei atsisakius reikalavimų šiam asmeniui, įtrauktas trečiuoju asmeniu, pateiktame atsiliepime nurodė, kad durų, vietoj esančios stiklinės vitrinos, įrengimas jam, kaip buto savininkui, jokios neigiamos įtakos neturi ir nepažeidžia teisių. Mano, kad ieškovei turi būti suteikta teisė savarankiškai tvarkyti jai priklausančias patalpas pagal ieškovės poreikius, todėl sutinka su ieškiniu.

9.       Atsakovai L. T.,  Ž. T., A. U., R. V. kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, ieškovei atsisakius reikalavimų šiems asmenims, įtraukti trečiaisiais asmenimis, atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su ieškovės ieškiniu dėl teisės atlikti paprastąjį remontą be bendraturčių sutikimo.

10.       Atsakovė Vaiva S. M., kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, ieškovei atsisakius reikalavimų šiam asmeniui, įtraukta trečiuoju asmeniu, atsiliepime nurodė, kad ieškovės prašymu pateikė ieškovei 2018 m. vasario 15 d. sutikimą. Ši atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė jos, kaip notarės išduotus 2018 m. spalio 19 d. J. S. ir A. E. S. sutikimus, 2018 m. spalio 19 d. V. R. sutikimą, 2018 m. spalio 19 d. M. M. surikimą, 2018 m. spalio 23 d. R. V. sutikimą, 2018 m. spalio 23 d. L. T. sutikimą, 2018 m. spalio 30 d. A. U. sutikimą, 2018 m. lapkričio 2 d. E. M. sutikimą. 2018 m. lapkričio 6 d. M. M. sutikimą.

11.       Atsakovė UAB „Turto garantas“ kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi, ieškovei atsisakius reikalavimų šiam asmeniui, įtraukta trečiuoju asmeniu, pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovė, tiek prieš atlikdama remonto darbus, tiek ir po to, kai buvo konstatuota savavališka statyba ir surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, į UAB „Turto garantas“ nesikreipė. Mano, kad į bylą atsakove įtraukta yra nepagrįstai, nes tuo atveju, jeigu ieškovė būtų išdėsčiusi prašymą dėl sutiko, nebūtų prieštaravusi tokio sutikimo davimui. Nurodė, kad susirinkime nedalyvavo, todėl nėra žinomos sutikimo neišdavimo priežastys.

12.       Atsakovai Ž. K. ir A. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes klausimą dėl sutikimo davimo ar nedavimo turi spręsti Bendrija, kuri tam ir yra įsteigta. Nurodė, kad ieškovė namo bendraturčių nesupažindino su techniniu projektu 2018.06.25-TDP, nesudarė galimybės likusiems bendraturčiams pareikšti pozicijų, neinformavo apie galimas sutikimo pasekmes kitų bendraturčių teisėms. O tai, atsakovų nuomone, reiškia, kad ieškovė nesiekė suderinti bendraturčių valios. Paaiškino, kad klausimo dėl sutikimo sprendimui buvo organizuotas viso namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame dauguma bendraturčių nurodė, kad nesutinka su tokio sutikimo išdavimu. Pažymėjo, kad ieškovės atlikti paprastojo remonto darbai blogina kitų namo bendraturčių naudojimosi jiems nuosavybės teise priklausančiais butais ir kitomis patalpomis sąlygas. Nurodė, kad ieškovės atstovai iš susirinkimo pasišalino, todėl jame dalyvavę namo butų ir kitų patalpų savininkai neturėjo galimybės su ieškovės atstovais aptarti paprastojo remonto darbų, dėl kurių buvo prašoma sutikimo, galimų padarinių visų bendraturčių interesams. Namo bendraturčiai bendru sutarimu išreiškė savo valią, kad sutikimas ieškovui neturi būti išduotas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo nuomininkas UAB „DODO LT“ gali naudotis vidiniu (bendru) įėjimu į namą. Atsakovams nebuvo paaiškintas papildomo atskiro įėjimo poreikis.

13.       Atsakovai V. K., V. S., J. M. M., I. A., N. A. 2019 m. balandžio 2 d. prašymuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė nesikreipė į šį asmenį dėl sutikimo, nepateikė jokio projekto, o iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. susirinkimo ieškovės atstovai išėjo prieš pradedant spręsti klausimą dėl susirinkimo davimo.

14.       Atsakovas J. B. 2019 m. balandžio 2 d. prašyme nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė nesikreipė į šį asmenį dėl sutikimo, nepateikė jokio projekto, o iš 2018 m. rugpjūčio 6 d. susirinkimo ieškovės atstovai išėjo prieš pradedant spręsti klausimą dėl susirinkimo davimo. Teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 metų sausio mėnesį pamatė, kad atliekami statybos darbai. Sužinojo, kad patalpose bus picerija ir tam neprieštaravo. Pirmajame susirinkime nedalyvavo, antrame susirinkime dalyvavo per įgaliotinį. Su projektu preliminariai susipažinęs buvo, todėl turėjo ieškovei klausimų dėl durų įrengimo patalpose į kurias buvo galima patekti per esamas duris. Mano, kad namo bendrasavininkiai neturi būti ieškovės priešpastatomi prieš faktą, siekiant legalizuoti neteisėtą statybą.

15.       Tretieji asmenys UAB „Dolaurus“ ir UAB „Intergas“ pateikė analogiško turinio atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad laiko ieškinį pagrįstu. Nurodė, kad ieškovės atliekamas remontas susijęs tik su ieškovės valdomomis patalpomis ir niekaip neįtakoja kitų patalpų savininkų interesų. Dalis savininkų nedavė sutikimų ieškovei paprastojo remonto darbų atlikimui nemotyvuotai. Teigia, kad atsisakymas suteikti sutikimą galėjo būti sąlygotas Bendrijos pirmininko, kuris yra nusiteikęs prieš ieškovę, blokuoja ieškovės veiksmus, kuriems pagal galiojantį reguliavimą yra reikalingas kitų butų ir patalpų savininkų pritarimas.

16.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovei 2018 m. vasario 13 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-180213-00027, kuriuo konstatuota, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0055:177, Savanorių pr. 1, Vilniuje, atliktas administracinės paskirties pastato, kurio unikalus Nr. 4400-0306-8350, paprastasis remontas prekybos paskirties patalpose, kurių unikalus Nr. 4400-4550-1031:5466, kadastrinių matavimų plane patalpose, pažymėtose nuo 1-34 iki 1-38, nuo 1-54 iki 1-60, su bendrojo naudojimo patalpa plane pažymėta 1-61, adresu Savanorių pr. 1-213, Vilniuje. Nustatyta, kad ieškovė atliko pastato paprastojo remonto darbus: įrengė naują fasado elementą – dvivėres duris 2,293x1,6 m ir nelaikančią pastato konstrukciją – laiptų aikštelę 3,11x1,82 m su nuovaža 2,00x1,00 m. Akto pagrindu ieškovei 2018 m. vasario 15 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini)180215-00027, kuriuo ieškovė buvo įpareigota iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė, negalėdama nustatytu terminu įvykdyti privalomojo nurodymo, 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Šis prašymas patenkintas ir vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2018 m. lapkričio 14 d. Šio termino neužtekus, ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymus pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ieškovė motyvavo siekiu įteisinti savavališką statybą, gaudama statybą leidžiantį dokumentą, tačiau statybą leidžiančio dokumento gavimui trukdo žemės sklypo bendrasavininkų sutikimų statybai nedavimas.

17.       Atsakovei V. S. M. teismui pateikus aukščiau nurodytus atsakovų sutikimus, ieškovė teismui 2019 m. sausio 17 d. ir 2019 m. sausio 24 d. pateikė prašymus dėl dalies atsakovų procesinės padėties teikimo ir į bylą įtrauktų atsakovais UAB „Globus Trade LT“ sutikimą, A. P. ir E. P. 2018 m. spalio 9 d. sutikimą, A. V. 2018 m. lapkričio 20 d. sutikimą, UAB „Turto garantas“ 2019 m. sausio 16 d. sutikimą, kurių pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo reikalavimų pareikštų atsakovams L. T. ir Ž. T., M. M., R. V., I. M. ir M. M., E. M. (Ž.), A. U., A. E. S. ir J. S., V. S.-M., S. R. ir V. R., A. V. ir R. V., A. P. ir E. P., UAB „Globus Trade LT“, E. R. ir J. R., V. S. ir J. Š. S., UAB „Turto garantas“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

18.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, t. y. pripažinti ieškovei UAB „VIA SPORTAS“ teisę atlikti administracinio pastato su prekybos, paslaugų, maitinimo, gyvenamosiomis patalpomis ir garažu, Savanorių pr. 1, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-0306-8350, indeksas 6B27/t, prekybos paskirties patalpos, unikalus Nr. 4400-4550-1031:5466, paprastojo remonto darbus, numatytus UAB „Planas B“ techniniame projekte 2018.06.25-TDP be pastato bendrasavininkų sutikimo; priteisti iš atsakovo Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos ieškovei UAB „VIA SPORTAS“, sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį ir 4743,44 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą; priteisti iš atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos valstybei 355,99 Eur bylinėjimosi išlaidas.

19.       Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką nagrinėjant panašaus pobūdžio civilines bylas, padarė išvadą, kad šioje civilinėje byloje tinkama atsakovė yra Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija, o visi kiti dalyvaujantys byloje asmenys laikytini trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).

20.       Spręsdamas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, teismas nurodė, jog CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, todėl ieškovė neturėjo teisės be namo patalpų savininkų daugumos sutikimo atlikti 2018 m. vasario 13 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-180213-00027 nurodytų darbų. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, be kitų šioje dalyje nurodytų dokumentų, statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija (SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas). Teismas nurodė, kad šioje teisės normoje nustatyta alternatyva suteikia statytojui teisę pateikti arba statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinius sutikimus, arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo kopiją.

21.       Teismas sprendė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. vykusiame susirinkime nepritarus ieškovės siūlyto klausimo sprendimo variantui, yra pagrindas tokią situaciją vertinti kaip tarp bendrasivininkų kilusį nesutarimą, kuris spręstinas teismo vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi.

22.       Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėmis ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2016 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartį, civilinėje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Tais atvejais, kai bendro sutarimo pasiekti nepavyksta, ginčas nagrinėjamas teisme. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. 

23.       Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad priimtame protokoliniame sprendime nėra jokių pagrįstų atsisakymo argumentų, o ieškovės pateiktos informacijos išsamumas apie pageidaujamą įvykdyti savavališkos statybos įteisinimą yra pakankamas. Paprastojo remonto darbų techninis projektas 2018.06.25-TDP parengtas UAB „Planas B“. Nei atsakovė nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys byloje nepateikė įrodymų, kad ieškovės pateiktas paprastojo remonto darbų atlikimo techninis projektas negalimas ar pažeis namo gyventojų teises ar teisėtus jų interesus (CPK 178 straipsnis). Byloje nenustatyta, kad įteisinus atliktąjį paprastąjį remontą, pablogės namo būklė ar bus pakenkta kitoms bendrojo naudojimo patalpoms. Pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog savavališkas parastasis remontas buvo atliktas 2017 metais, tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, kad nuo to laikotarpio pablogėjo pastato būklė, buvo būtina dėl to atlikti kokius nors papildomus remonto darbus. Atsakovės ir kai kurių trečiųjų asmenų dėstyti argumentai apie nekilnojamojo turto, t. y. butų ir kitų patalpų, rinkos vertės sumažėjimą dėl atlikto paprastojo remonto, nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ir yra tik prielaidos. Kiti argumentai, t. y. šaligatvio susiaurėjimas, papildomo triukšmo, netvarkos prie naujai įrengto įėjimo taip pat nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Teismo vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad įteisinus savavališkas statybas, bendraturčių teisės nebus pažeistos ( CPK 178 straipsnis).

24.       Teismas atskirai nepasisakė dėl Paprastojo remonto darbų techninio projekto 2018.06.25-TDP, parengto UAB „Planas B“ atitikties nustatytiems reikalavimams, nurodydamas, kad statinio projektinių sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 27 straipsnio 2 ir 10 dalys).

III. Apeliacinio skundo argumentai

25.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5826-862/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atmesti. Nurodo, kad:

25.1.                      teismas pažeidė CPK 45 straipsnį, nes savo iniciatyva, nesant ieškovo sutikimo, laikė, kad vieninteliu atsakovu byloje turi būti Bendrija, o kitų atsakovų procesinę padėtį pakeitė į trečiuosius asmenis. Tokiu būdu ne tik buvo pažeisti esminiai civilinio proceso principai (dispozityvumas, rungimasis ir kt.), bet klaidingai pritaikytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas. Apeliantės nuomone, ieškinys prieš namo butų ir kitų patalpų savininkus turėjo būti atmestas kaip pareikštas netinkamiems atsakovams, o atmetus ieškinį, kaip pareikštą netinkamiems atsakovams, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti proporcingai apskaičiuotos, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys minėtų atsakovų atžvilgiu yra atmestas. Be to, dalis priteistinų bylinėjimosi išlaidų atsirado Bendrijai esant ne proceso šalimi, o proceso dalyviu (pirmą kartą nagrinėjant bylą teisme, Bendrija buvo patraukta trečiuoju asmeniu). Taigi, teismas, netinkamai pritaikęs CPK 45 straipsnį, nepagrįstai sprendė dėl Bendrijos pareigos atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nevertino priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių jos susidarė, todėl toks sprendimas privalo būti panaikintas;

25.2.                      ieškovas nėra suformavęs reikalavimo Bendrijai kaip atsakovei, o teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. vyko ne Bendrijos susirinkimas, o visų Namo bendraturčių susirinkimas, todėl tenkino ieškinį be suformuotų reikalavimų. Nurodė, kad visuotinis Bendrijos susirinkimas ir visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimas yra du atskiri susirinkimų tipai, kuriais yra sprendžiami skirtingi klausimai: Bendrijos visuotiniame susirinkime yra priimami Bendrijos sprendimai, o visų namo butų ir kitų patalų savininkų susirinkimuose Bendrija iš esmės atlieka tik šio susirinkimo organizatoriaus funkcijas. Teismas netinkamai sprendė, kad susirinkimas buvo Bendrijos narių susirinkimas, kuriame Bendrija priėmė sprendimą – byloje esantys įrodymai (pats protokolas) patvirtina, kad susirinkimas visų namo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimas, kurį pagal DNSBĮ Bendrija tik organizuoja, tačiau jame yra priimami ne Bendrijos sprendimai, o visų namo butų ir kitų patalpų sprendimai. Teigia, jog ieškovė reikalavo Bendrijos tik suorganizuoti namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, daugiau jokių reikalavimų Bendrijai nereiškė, niekada nesikreipę į Bendriją duoti sutikimą, o tai reiškia, kad ieškovas net nežinodama Bendrijos valios (nes protokole yra išreikšta visų namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl sutikimo nedavimo) įtraukė Bendriją atsakove byloje. Nepaisant to, lieka neaišku, koks reikalavimas yra pareikštas byloje Bendrijai kaip atsakovei, nes Bendrija iki ieškovei kreipiantis į teismą, nebuvo išreiškusi nei savo sutikimo, nei savo nesutikimo dėl vienos priežasties – ieškovė niekada į Bendriją nesikreipė;

25.3.                      teismas atsisakė prijungti iš esmės visus Bendrijos teiktus įrodymus, kuriais Bendrija grindė ieškovės pateikto projekto prieštaravimą statybos techniniams reglamentams bei aplinkybes, dėl kurių darbų atlikimas pablogins namo bendraturčių gyvenimo kokybę, o sprendime nurodė, kad Bendrija minėtų aplinkybių neįrodė. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl minėto ieškovės projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, posėdžio metu Bendrija įvardijo, kokiems teisės aktams prieštarauja projektas, tačiau teismas vis tiek sprendė, kad tokia informacija iš viso net nebuvo pateikta. Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje išvadoje yra atliktas UAB „Planas B“ Techninio projekto vertinimas kartu nurodant, kokių teisės aktų reikalavimų (STR) šis projektas neatitinka. Ši išvada buvo teikiama pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas ją atsisakė prijungti;

25.4.                      nors Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, kad turi būti vertinama ieškovo projekto atitiktis statybos techniniams reglamentams, tačiau teismas ne tik neatliko šio vertinimo, tačiau nurodė, kad projektų atitiktį teisės aktams atlieka savivaldybių administracija, todėl teismas to nevertins. Apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, turi būti vertinama Projekto atitiktis Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančių norminių teisės aktų nuostatas – turi būti vertinama Projekto atitiktos statybos techniniams reglamentams. Tuo tarpu teismas visiškai ignoravo nutartyje nurodytus trūkumus, dėl kurių byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Ši aplinkybė patvirtina, kad teismas neužtikrino tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, netyrė aplinkybių, kurios buvo privalomos tirti, todėl ginčas nebuvo išnagrinėtas tinkamai;

25.5.                      ieškovė neginčijo protokolo, kuriuo namo bendraturčiai nedavė ieškovei sutikimo atliki darbus, todėl teismas pasisakydamas dėl protokolo turinio peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir tenkindamas ieškinį sukūrė situaciją, kai protokolas dėl nesutikimo galioja, tačiau pagal sprendimą ieškovas gali atlikti darbus ne bendraturčių sutikimo. Pirma, nors ieškovė byloje nekėlė reikalavimų dėl protokolo, tačiau teismas atliko minėto protokolo turinio vertinimą, tokiu būdu išeidamas iš ieškovės nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Ieškiniu ieškovė prašė ne panaikinti protokolą, o pripažinti ieškovei teisę atlikti paprastąjį remontą be bendraturčių sutikimo. Taigi, ieškovė, formuodama ieškinio reikalavimus, kartu apibrėžė ir bylos nagrinėjimo ribas, t.y. ieškovė pasirinko konkrečią Namo bendraturčių sutikimo formą – protokolinį sprendimą, o ne rašytinį atskirų bendraturčių sutikimą ir protokolu metu buvo priimtas sprendimas – nesuteikti ieškovei sutikimo, todėl ieškovė privalėjo nuginčyti tokį namo bendraturčių sprendimą – kuriuo buvo nutarta neduoti sutikimo ieškovei prašomam sprendimo projektui. Atitinkamai, teismas, nesant byloje ginčo dėl protokolo ir juo priimtų sprendimų teisėtumo, atlikdamas protokolo turinio vertinimą ir konstatuodamas, kad protokolas yra nemotyvuotas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Galiausiai, lieka neaišku tokio teismo atlikto teisinio kvalifikavimo pasekmės, nes, viena vertus, protokolas ir jame priimti sprendimai galioja, kita vertus – sprendimo motyvuojamojoje dalyje jis yra pripažintas nemotyvuotu, nors sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra konkretizuotos šios teismo išvados rezultatas. Antra, ieškovei neginčijant protokolo, sprendimas yra teisėtas ir privalomai vykdomas, todėl teismui, tenkinus ieškinį, susiklostė priešpriešomis grįsta situacija, kai galiojančiu protokolu namo bendraturčiai sutikimo nedavė, tačiau teismas konstatavo ieškovės teisę dėl neteisėtos statybos padarinių įteisinimo. Kadangi ieškovė neginčijo protokolo, todėl toks namo bendraturčių nesutikimas yra galiojantis, o priėmus teismo sprendimą susiklostė situacija, kai egzistuoja du to paties ginčo skirtingus sprendimo variantus nustatantys dokumentai. Trečia, ieškovė suformuotų ieškinio reikalavimų apimtyje galėjo į teismą kreiptis tik namo bendraturčiams atsisakius duoti sutikimą, tuo tarpu byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė šio sutikimo net neprašė. Iš teismo konstatuotų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė nesikreipė į namo bendraturčius dėl sutikimo davimo (net ir į tuos, kurie tokios sutikimo davimui net neprieštaravo). Iš to seka išvada, kad iš esmės ieškovė negalėjo kreiptis į teismą, teigdamas, kad bendraturčiai jai nedavė sutikimo – objektyviai bendraturčiai tokio sutikimo negalėjo duoti, tiesiog dėl to, kad ieškovas sutikimo net neprašė. Bendrijos įsitikinimu, ieškovė turėjo ginčyti protokolą kaip dokumentą, kurio pagrindu ieškovei nebuvo duotas sutikimas. Ieškovei teigiant, kad namo bendraturčiai nedavė sutikimo, todėl yra pagrindas kreiptis į teismą, jis privalėjo įrodyti, kad būtent bendraturčiai šio sutikimo nedavė, o laikantis kitos Statybų įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte numatytos alternatyvos - butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo – ginčyti Protokolą. Tuo tarpu teismas nevertino šių dviejų teisiniame reguliavime įtvirtintų alternatyvų skirtumų, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį.

26.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje pr. 1, Vilniuje savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl 2020 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo panaikinimo, palikti nepakeistą nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš apeliantės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

26.1.                       sutinka su Bendrijos argumentu, jog vadovaujantis CPK 45 straipsniu proceso dalyvių procesinė padėtis gali būti pakeista tik esant ieškovės sutikimui. Ieškovė į bylą atsakovais įtraukė butų ir kitų patalpų savininkus, kurie nedavė sutikimo remonto darbų atlikimui, ir Bendriją. Tuo tarpu tie butų ir kitų patalpų savininkai, kurie pritarė remonto darbų atlikimui, į bylą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko ieškovės pusėje. Keičiant bylos šalių procesinę padėtį, ne tik būtinas ieškovės sutikimas, bet ir šalies procesinės padėties pakeitimas turi aiškiai atsispindėti ieškovės procesiniuose dokumentuose. Bylos nagrinėjimo metu teismo nutartis dėl butų ir kitų patalpų savininkų, įtrauktų į bylą atsakovais, procesinės padėties pakeitimo nebuvo priimta. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nėra nurodyta apie dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties pakeitimą, todėl, ieškovės vertinimu, teismo pasisakymai sprendimo motyvuojamojoje dalyje apie tai, kokia turėtų būti šalių procesinė padėtis, nelaikytini teismo priimtu procesiniu sprendimu dėl atsakovų procesinės padėties atitinkamo pakeitimo. Net ir tuo atveju, jei teismas būtų padaręs procesinės teisės pažeidimą, pasisakydamas dėl šalių procesinės padėties ją pakeisdamas savo iniciatyva ar netinkamai paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, įvertinus visą sprendimą, akivaizdu, kad tai įtakos galutiniam bylos rezultatui neturėjo ir negali būti laikomas esminiu proceso teisės pažeidimu CPK 329 straipsnio 1 dalies požiūriu, todėl nėra jokio pagrindo teismo sprendimą apeliacine tvarka panaikinti;

26.2.                      Bendrija apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas padarė fakto klaidą ir ignoravo aplinkybę, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. vyko ne Bendrijos susirinkimas, o visų Namo bendraturčių susirinkimas. Tokią savo išvadą Bendrija grindžia tuo, jog vienoje sprendimo vietoje teismas klaidingai įvardijo vykusį susirinkimą nurodydamas, kad vyko Bendrijos narių, o ne Namo, esančio adresu: Savanorių pr. 1, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Ieškovės nuomone, Bendrijos nurodytoje ir apeliaciniame skunde cituojamoje teismo sprendimo vietoje akivaizdžiai padaryta tik techninė klaida, nes analizuojant visą teismo sprendimo tekstą matyti, kad kitose jo vietose yra aiškiai nurodyta, jog 2018 m. rugpjūčio 6 d. vyko Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Ieškovės įsitikinimu, teismo sprendime Bendrijos nurodytoje vietoje buvo padaryta ne fakto klaida, o techninė klaida (rašymo apsirikimas), kuri jokios įtakos sprendimo priėmimui bei sprendimo teisėtumui neturi (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Rašymo apsirikimai įprastai taisomi CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka;

26.3.                      Bendrijos teiginiai, jog Bendrijos atžvilgiu ieškovės nebuvo suformuluotas joks ieškinio reikalavimas, yra nepagrįsti, nes jie prieštarauja bylos duomenims. P. S. įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, turi būti pateiktas statinio bendraturčių rašytinis sutikimas arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į Bendriją su prašymu sušaukti namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, o šiam atsisakius duoti prašomą sutikimą remonto darbams atlikti, į bylą atsakovais įtraukė visus bendraturčius, kurie nedavė sutikimo remonto darbų atlikimui. Statybos įstatyme esant aiškiam nurodymui, jog turi būti gautas bendraturčių, o ne Bendrijos sutikimas, teisinio pagrindo atskirai kreiptis į Bendriją su prašymu dėl tokio sutikimo davimo ar aiškinantis jos poziciją nebuvo. Pareiškus ieškinį teisme, Bendrija buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, sprendė, jog neatskleista bylos esmė ir nurodė, kad Bendrija byloje turėtų būti atsakove, tačiau nekonstatavo, jog sutikimas dėl remonto darbų atlikimo turėtų būti duotas būtent Bendrijos, todėl ieškovė turėtų kreiptis į ją dėl sutikimo davimo. Atsižvelgdama į tokią apeliacinės instancijos teismo poziciją, ieškovė pateikė prašymą Bendriją įtraukti į bylą atsakove, tam, kad jei, vis tik teismo nuomone, norint gauti statybos leidimą užtektų gauti Bendrijos sutikimą, o ne Namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą, būtų galima išspręsti šį ginčą iš esmės bei patikslino savo ieškinio reikalavimą, prašydama pripažinti, kad UAB „VIA Sportas“ turi teisę atlikti paprastojo remonto darbus, numatytus UAB „Planas B“ techniniame projekte 2018.06.25-TDP be pastato bendrasavininkų ir/ar namo Savanorių pr. 1, Vilniuje savininkų bendrijos sutikimo;

26.4.                      ieškovės įsitikinimu, nepagrįsti ir Bendrijos teiginiai, kad Bendrija į bylą buvo įtraukta atsakove, ieškovei nežinant jos pozicijos dėl ieškovės pareikšto reikalavimo. Bendrija bylos nagrinėjime dalyvavo nuo pat pradžių kaip trečiasis asmuo, ji pateikė byloje atsiliepimą, visuose teismo posėdžiuose ją atstovavo advokatas, Bendrijos pirmininkas taip pat dalyvavo ir pasisakė teismo posėdžiuose, todėl jau bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmos instancijos teisme Bendrija buvo labai aiškiai išsakiusi savo poziciją dėl ieškovės ieškinio reikalavimo esmės, konkrečiai, savo nepritarimą ieškovo pareikštam reikalavimui, visą laiką teigė, kad būtent ji turėtų būti atsakove šioje byloje. Taigi, ieškovei tikslinant ieškinio reikalavimą, Bendrijos pozicija buvo aiškiai išreikšta, ji buvo žinoma tiek ieškovei, tiek ir teismui;

26.5.                      pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti Bendrijos teikiamus įrodymus. Pastebėjo, kad 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos išvada (toliau - Išvada), kurią pateikė su apeliaciniu skundu, parengta 2020 m. spalio 8 d., t. y. 20 dienų iki teismo posėdžio, praėjus daugiau nei 8 mėnesiams nuo teismo šaukimo, kuriuo šalys buvo informuotos apie paskirtą teismo posėdį bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, ir daugiau nei keturiems mėnesiams po Bendrijos pasisakymo 2020 m. birželio 11 d. vykusiame teismo posėdyje, kurio metu nebuvo net užsiminta, kad į bylą reikia pateikti papildomus įrodymus ir(ar) kad planuojama juos teikti. Todėl, įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pagrįstai nusprendė, jog dokumentas galėjo būti pateiktas anksčiau, kad visi bylos dalyviai galėtų su juo tinkamai susipažinti ir pasirengti bylos nagrinėjimui, ir jo pateikimą prieš pat posėdį pagrįstai vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrija turėjo pakankamai laiko pasirengti bylos nagrinėjimui ir pateikti prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos laiku. Bendrijai sąmoningai pasirinkus dokumentus teikti tik teismo posėdžio dieną bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje, jie prie bylos nebuvo prijungti dėl jos pačios netinkamo elgesio, piktnaudžiavimo savo teisėmis ir bandymo vilkinti bylos nagrinėjimą. Ieškovės vertinimu, apeliaciniame skunde esantys Bendrijos kaltinimai, kad jai teisme nebuvo užtikrintas tinkamas rungimosi principas, yra visiškai nepagrįsti;

26.6.                      nesutinka su Bendrijos teiginiais, kad jos teikiama Išvada detalizuoja, kokių konkrečiai teisės aktų neatitinka ieškovės pateiktas projektas, pagal kurį prašoma leisti atlikti darbus be bendraturčių sutikimo, todėl ji esą turi esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui. Bendrija akivaizdžiai klaidina apeliacinės instancijos teismą, teigdama, kad Išvadoje yra atliktas UAB „Planas B“ Techninio projekto vertinimas kartu nurodant, kokių teisės aktų reikalavimų (STR) šis projektas neatitinka. Iš Išvados turinio matyti, kad Išvadoje nurodyti ne Projekto neatitikimai teisės aktų reikalavimams, o tai, kad atlikti darbai (darbų rezultatas) kai kuriose darbų atlikimo vietose neatitinka parengto Projekto, tačiau faktiškai atlikti durų ir laiptų įrengimo darbai bei tokių darbų kokybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi Bendrijos apeliaciniu skundu prašomas prijungti dokumentas net negali būti laikomas turinčiu tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl ir dėl šios priežasties Išvada neturėtų būti prijungta prie bylos;

26.7.                      tenkinus ieškovės ieškinį ir byloje priimto teismo sprendimo pagrindu ieškovei gavus statybą leidžiantį dokumentą, ieškovė turės galimybę bei privalės ištaisyti iki šiol faktiškai atliktų darbų rezultato neatitikimą Projekto sprendiniams, kas ir užtikrintų, kad ieškovės atlikti statybos darbai tiksliai tenkintų STR reikalavimus (ko negalima padaryti dabar, nes bet kokie statybos darbai būtų laikomi savavališka statyba ir skundžiami). Ši aplinkybė papildomai pagrindžia, kad namo bendraturčių leidimas ar byloje priimtas teismo sprendimas, kaip teisinis pagrindas ieškovei atlikti statybos darbus pagal pateiktą Projektą bei Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka įforminti (įteisinti) statybos darbų rezultatą atitinka tiek namo bendraturčių, tiek ir Bendrijos interesus;

26.8.                      ieškovė sutinka, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi atsižvelgti į aukštesnės instancijos teismo nutartį ir jos gaires, tačiau turi būti žiūrima į apeliacinės instancijos teismo nutarties visumą, o ne pavienius teiginius. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo esmę, todėl pasisakė ne dėl apeliantės teisės be savininkų sutikimo atlikti 2018 m. vasario 13 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-100-180213-00027 nurodytus darbus, o dėl apeliantės veikimo būdo, siekiant gauti sutikimą paprastojo remonto darbams. Taip pat pirmosios instancijos teismas esą nevertino UAB „Planas B“ parengto techninio projekto sprendinių, tačiau ieškinį atmetė nurodžius, kad „esančiame UAB „Planas B“ 2018 m. birželio 25 d. parengtame pirmojo aukšto plane patalpos I-34 nėra padalintos, todėl, į patalpas I-34 esant galimybei pateikti pro kitus įėjimus, papildomo 20 įėjimo į šias patalpas įrengimas nėra būtinas“. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog buvo neatskleista bylos ginčo esmė. Nesant atskleistai ginčo esmei, apeliacinės instancijos teismas pagal turimą informaciją netinkamai įvertino ginčo pobūdį ir sprendė, kad yra ginčas dėl apeliantės atliktų paprastojo remonto darbų teisėtumo ir todėl teigė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti juos pagal nurodytą teisinį reguliavimą;

26.9.                      bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, antrą kartą buvo aiškiai apibrėžtas bylos ginčo dalyką sudarantis klausimas, t. y. ieškovės teisė atlikti paprastojo remonto darbus be Namo bendraturčių sutikimo. Kadangi byloje nėra sprendžiamas faktiškai atliktų statybos darbų teisėtumas, taip pat nėra sprendžiama dėl tokių darbų kokybės bei dėl galimybės ar pareigos ištaisyti atliktų statybos darbų rezultatą, jeigu jis neatitinka statybos normatyvinių dokumentų nuostatoms, inter alia Projekto sprendinių, Bendrija ar kiti bylos dalyviai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog Projektas savo turiniu pažeidžia jų teises ir/ar prieštarauja konkretiems Lietuvos teisės aktų reikalavimams, ir atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 str. 10 d., statinio projektinių sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, teismas sprendime pagrįstai atskirai nepasisakė dėl paprastojo remonto darbų techninio projekto 2018.06.25-TDP, parengto UAB „Planas B“, atitikties nustatytiems reikalavimams;

26.10.                      šioje byloje yra pareikštas reikalavimas pripažinti, kad ieškovė turi teisę atlikti paprastojo remonto darbus be namo bendraturčių sutikimo. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje aiškiai pasakyta, kad tokiose bylose yra aiškinamasi, ar bendraturčio nesutikimas dėl remonto darbų atlikimo yra pagrįstas ir motyvuotas. pateikus bendraturčiui numatomos statybos rūšies projektinius pasiūlymus, jis gali daryti išvadas ir išreikšti savo valią dėl sutikimo ar nesutikimo statytojui atlikti atitinkamus statybos darbus. Atsižvelgiant į tai, civilinėse bylose dėl leidimo atlikti darbus be bendraturčių sutikimo analizuojama, ar buvo pateikti projektiniai pasiūlymai, iš kurių bendraturčiai galėtų spręsti, ar norimi atlikti darbai nepažeidžia jų interesų ir ar atsisakymas duoti sutikimą darbų atlikimui yra pagrįstas. Pats projektas ar projektinis pasiūlymas ar juo labiau jau atlikti darbai nėra tokių bylų ginčo dalykas, nes tokius klausimus sprendžia atsakingos institucijos, spręsdamos pagal gautą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar tokio dokumento neišduoti;

26.11.                      Bendrijos teiginiai, kad teismas perdavė savivaldybės administracijai prerogatyvą atlikti ginčo teisinių santykių kvalifikaciją, yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Teisinio pagrindo vertinti pateikto projekto atitikimą teisės aktams šioje byloje nėra, nes šioje byloje sprendžiamas tik klausimas, ar darbų atlikimas pagal projektą gali pažeisti bendraturčių interesus, ar jų pažeisti negali. Teismas sprendime tik pacitavo Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalį, kurioje nustatyta, kas tikrina projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams, išduodant statybą leidžiantį dokumentą, tačiau neperdavė teisinių santykių kvalifikavimo Savivaldybės administracijai, o nurodydamas teisės normą, sprendime jokio teisminio precedento nesukūrė;

26.12.                      Bendrijos teiginiai, jog teismas išėjo už byloje pareikšto ieškinio ribų, pasisakydamas, jog 2020 m. rugpjūčio 6 d. susirinkimo metu atsisakius duoti sutikimą remonto darbų atlikimui, atsisakymas nebuvo motyvuotas, yra visiškai nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu teismas aiškinosi, ar Namo bendraturčiai pateikė motyvus, kodėl buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta duoti sutikimą ieškovei remonto darbų atlikimui, taip pat vertino, ar toks atsisakymas yra pagrįstas. Kadangi 2020 m. rugpjūčio 6 d. susirinkime buvo atsisakyta duoti sutikimą remonto darbų atlikimui, nenurodant jokių motyvų, teismas ir nurodė, jog „priimtame protokoliniame sprendime nėra jokių pagrįstų atsisakymo argumentų“.

26.13.                      pažymėjo, kad teismų praktika patvirtina, kad, prašant teismo pripažinti teisę atlikti remonto darbus be bendraturčių sutikimo, nereikalaujama, kad būtų ginčijamas sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta duoti sutikimą remonto darbų atlikimui. Būtent todėl, kad Namo bendraturčių sprendimu yra nuspręsta nepritarti remonto darbų atlikimui, šiuo atveju ir buvo kreiptasi į teismą su ieškinio reikalavimu pripažinti, kad remonto darbus galima atlikti be Namo bendraturčių sutikimo;

26.14.                      teisės aktai nenumato pareigos dėl sutikimo remonto darbų atlikimui kreiptis į kiekvieną bendraturtį asmeniškai. Kadangi namų butų ir kitų patalpų savininkų yra daugiau nei 170, ieškovė pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe ir šį klausimą iškėlė namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. 2018 m. rugpjūčio 6 d. susirinkimas buvo sušauktas ir įvyko teisės aktų nustatyta tvarka, taigi, visi butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti apie ieškovės prašymą duoti sutikimą remonto darbų atlikimui, todėl Bendrijos teiginiai, kad ieškovė nesikreipė į butų ir kitų patalpų savininkus su pašymu duoti sutikimą, todėl neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su prašymu pripažinti jos teisę atlikti remonto darbus be bendraturčių sutikimo, yra visiškai nepagrįsti. Be to, visi pastato bendraturčiai buvo įtraukti į bylą ir galėjo gauti visą jiems aktualią informaciją, susijusią su remonto darbų atlikimu, išsakyti savo poziciją ir argumentus, tiek teikdami atsiliepimus, tiek ir teismo posėdžio metu.

27.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad:

27.1.                      sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus, nes nesant ieškovės prašymo negalėjo dalies atsakovų pripažinti trečiaisiais asmenimis, kadangi pagal CPK 45 straipsnio nuostatas netinkamo atsakovo pakeitimas į tinkamą yra ieškovės procesinė prerogatyva. Taip pat sutinka ir su apeliantės argumentais, kad sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidus procesinės teisės normas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikęs CPK 45 straipsnio nuostatas dėl šalies pakeitimo sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi, nors pagal teismų praktiką, kai ieškinys yra pareikštas netinkamiems atsakovams, toks ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas;

27.2.                      iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo sušauktas pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu priimtas ieškovei nepalankus sprendimas – nepritarta tam, kad prekybos paskirties patalpose, adresu Savanorių pr. 1-213, Vilniuje, unikalus Nr.4400-4500-1031:5466, priklausančiose ieškovei, iš lauko pusės būtų įrengtos dvivėrės stiklinės durys ir laiptų aikštelė. Toks protokolinis sprendimas buvo priimtas, nes ieškovė nepateikė bendrijos nariams durų ir laiptų aikštelės įrengimo techninio projekto ir kitų dokumentų. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl teisės atlikti paprastojo remonto darbus be atsakovų sutikimo, atsakovais nurodant tuos patalpų savininkus, kurie nedavė sutikimo paprastojo remonto darbų atlikimui. Pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pastatas priskiriamas administracinės paskirties pastatams, todėl pagal teisinį reglamentavimą administracinės paskirties pastate atliekant statybos darbus, kai jiems atlikti pagal teisės aktų reikalavimus privalomas pastato bendraturčių sutikimas, taikytinas CK 4.75 straipsnis, t. y. visų statinio bendraturčių sutikimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad „<..> yra pagrindas tokią situaciją vertinti kaip tarp bendrasavininkių kilusį nesutarimą, kuris spręstinas teismo vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi“;

27.3.                      sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo turi būti įvertinta, ar 2018 m. rugpjūčio 6 d. pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtame protokoliniame sprendime išreikštas atsisakymas duoti ieškovei sutikimą statinio paprastajam remontui yra motyvuotas (nemotyvuotas) atsižvelgiant į apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas galimai ribojo jos teises pateikti į bylą rašytinius įrodymus, kuriais būtų grindžiami pastato bendraturčių išreikšto nesutikimo motyvai.

28.       Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija 2021 m. kovo 2 d. nutartimi, atsižvelgdama į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas klausimas dėl UAB „Planas B“ Techninio projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams, kartu su apeliaciniu skundu pateiktą 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos išvadą nutarė prie bylos prijungti, rašytinį bylos nagrinėjimą atidėti ir suteikti šalims galimybę susipažinti su pateiktu įrodymu bei pateikti dėl jo savo nuomonę.

29.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė nuomonę dėl apeliantės pateiktos 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos išvados, kurioje nurodė, kad sprendžiant dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo teisėtumo turėtų būti vertinama, ar pastato bendraturčių atsisakymas duoti ieškovei sutikimą buvo motyvuotas ir pagrįstas, ar pastato bendraturčiai buvo susipažinę su UAB „Planas B“ techninio projekto 2018.06.25-TPD sprendiniais, t. y. ar buvo žinoma, kokiems statybos darbams atlikti ieškovė prašė pastato bendraturčių sutikimo, ir ar apeliantės pateikta Išvada įrodo, kad ne faktiškai ieškovės atlikti statybos darbai, o UAB „Planas B“ techninis projektas 2018.06.25-TPD neatitinka Statybos įstatymo ir jį detalizuojančių statybos techninių reglamentų jam keliamų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas. 

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

31.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

32.       Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas UAB „VIA SPORTAS“ ieškinys dėl teisės atlikti paprastąjį remontą be bendraturčių sutikimo.

Faktinės bylos aplinkybės

33.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso komercinės ir gyvenamosios patalpos, automobilių parkavimo vietos, tame tarpe ir ginčo negyvenamoji patalpa – prekybos patalpa, kurios unikalus Nr. 4400-4550-1031:5468, esanti pastate adresu Savanorių pr. 1, Vilniuje, kurio unikalus Nr. 4400-0306-8350. Šiame name nuosavybės teise garažai, butai, administracinės patalpos taip pat priklauso atsakovams bei tretiesiems asmenims, išskyrus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijai.

34.       Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad pastato, kurio unikalus Nr. 4400-0306-8350, esančio Savanorių pr. 1, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų valdymui nuo 2017 m. balandžio 12 d. įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija – Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje pr. 1 Vilniuje savininkų bendrija (toliau – Bendrija) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalis).

35.       Ieškovė jai priklausančias komercines patalpas, kurių unikalus Nr. 4400-4550-1031:5468, nuomoja UAB „DODO LT“ pagal sudarytą 2017 m. spalio 12 d. patalpų nuomos sutartį. Ieškovės ir nuomininko susitarimo pagrindu vietoj stiklo paketo buvo įdėta stiklinė varčia, priešais varčią įrengtas laiptas su įvažiavimu neįgaliesiems.

36.       Inspekcija 2018 m. vasario 13 d. ieškovei surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-180213-00027 (toliau – aktas), kuriuo konstatavo, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (kadastro Nr. 0101/0055:177) Savanorių pr. 1, Vilniuje, atliktas administracinės paskirties pastato (unikalus Nr. 4400-0306-8350) paprastasis remontas prekybos paskirties patalpose (unikalus Nr. 4400-4550-1031:5466) kadastrinių matavimų plane pažymėtose: nuo 1-34 iki 1-38, nuo 1-54 iki 1-60, su bendrojo naudojimo patalpa plane pažymėta 1-61, adresu Savanorių pr. 1-213, Vilniuje. Nustatyta, kad atlikti pastato paprastojo remonto darbai: įrengtas naujas fasado elementas – dvivėrės durys 2,293x1,6 m ir nelaikanti pastato konstrukcija – laiptų aikštelė 3,11x1,82 m su nuovaža 2,00x1,00 m. Akto pagrindu ieškovei 2018 m. vasario 15 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini)180215-00027 (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo ieškovė buvo įpareigotas iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-3543-983/2020, pratęstas iki 2021 m. lapkričio 2 d.

37.       Vykdydama privalomąjį nurodymą, ieškovė kreipėsi su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą atlikti paprastąjį remontą. Statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija nustatė pateikto prašymo trūkumus, tame tarpe ir nepateiktus bendraturčių sutikimus pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą. Ieškovė kreipėsi į atsakovės - Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos valdymo organus, siekdama gauti bendraturčių sutikimus, tikslu pradėti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą. 2018 m. liepos 22 d. Bendrijai buvo pateiktas patikslintas ieškovės prašymas su techniniu projektu.

38.       2018 m. rugpjūčio 6 d. įvyko Savanorių pr. 1 Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinis susirinkimas, kuriame balsų dauguma buvo atsisakyta duoti sutikimą ieškovei, kad prekybos paskirties patalpose adresu Savanorių 1-213, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-4500-1031:5466, priklausančiose UAB „VIA SPORTAS“, iš lauko pusės būtų įrengtos dvivėrės stiklinės durys ir laiptų aikštelė. Kadangi šiame susirinkime namo butų ir kitų patalpų savininkai nutarė nepritarti siūlomam sprendimui, ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama reikalavimą pripažinti jos teisę be bendraturčių sutikimo vykdyti prekybos paskirties patalpos paprastojo remonto darbus, numatytus UAB „Planas B“ techniniame projekte 2018.06.25-TDP (toliau – techninis projektas).

39.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai.

40.       Atsakovė N. S. pr. 1 savininkų bendrija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

41.       Apeliantė savo nesutikimą su sprendimu motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus, nes nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad tinkama atsakovė byloje yra tik apeliantė. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nesant ieškovės prašymo negalėjo dalies atsakovų pripažinti trečiaisiais asmenimis, kadangi pagal CPK 45 straipsnio nuostatas netinkamo atsakovo pakeitimas į tinkamą yra ieškovės procesinė prerogatyva.

42.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą detalizuoja CK 4.82–4.85 straipsnių normos. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. P. D. gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

43.       Šioje byloje nėra ginčo, kad namo Savanorių pr. 1, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų valdymui nuo 2017 m. balandžio 12 d. įsteigta Bendrija. Taip pat nėra ginčo, jog 2018 m. rugpjūčio 6 d. įvyko namo, esančio Savanorių pr. 1, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų pakartotinis susirinkimas, iš kurio 2018 m. rugpjūčio 13 d. protokolo matyti, kad 10 klausimu „Dėl sutikimo įrengti papildomą įėjimą į Savanorių pr. 1, Vilniuje prekybos centro patalpas“ buvo svarstomas klausimas dėl pritarimo, jog „prekybos paskirties patalpose adresu Savanorių pr. 1-213, Vilniuje, unikalus Nr. 4400- 4500-1031:5466, priklausančiose UAB „VIA SPORTAS“, iš lauko pusės būtų įrengtos dvivėrės stiklinės durys ir laiptų aikštelė. Visi darbai atliekami UAB „VIA SPORTAS“ sąskaita“. Protokole užfiksuota, jog namo butų ir kitų patalpų savininkai nutarė nepritarti siūlomam sprendimui. Kadangi šiame susirinkime namo butų ir kitų patalpų savininkai nutarė nepritarti siūlomam sprendimui, ieškovė kreipėsi į teismą, pareikšdama reikalavimą pripažinti jos teisę be bendraturčių sutikimo vykdyti prekybos paskirties patalpos paprastojo remonto darbus, numatytus UAB „Planas B“ techniniame projekte 2018.06.25-TDP.

44.       Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplinkybes, į tai, kad ginčas kilo iš namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų ir pavedimų, kurių įgyvendinimas teisės aktais yra priskirtas Bendrijos kompetencijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šioje civilinėje byloje tinkama atsakove įvardino Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje pr. 1 Vilniuje savininkų bendriją, kaip namo butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantį subjektą ir, tenkindamas ieškovės ieškinį, iš jos priteisė visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

45.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 45 straipsnio reikalavimus, ginčijamu sprendimu be ieškovės sutikimo pakeitė ieškovės ieškinyje nurodytų kitų atsakovų – pastato bendraturčių, procesinę padėtį į trečiuosius asmenis. 

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 45 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, proceso šalies pakeitimas galimas tik sutinkant ieškovui. Kadangi šioje byloje ieškovė nebuvo pareiškusi prašymo dėl butų ir kitų patalpų savininkų, įtrauktų į bylą atsakovais, procesinės padėties pakeitimo ir teismas tokio siūlymo ieškovei neteikė, be to, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje taip pat nėra nurodyta apie dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties pakeitimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien teismo pasisakymai ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje apie tai, kokia turėtų būti šalių procesinė padėtis, nelaikytini teismo priimtu procesiniu sprendimu dėl atsakovų procesinės padėties pakeitimo ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis ).

47.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. vyko ne Bendrijos narių susirinkimas, o visų namo bendraturčių susirinkimas, todėl tenkino ieškinį be suformuotų reikalavimų Bendrijai. Tokią savo išvadą apeliantė grindžia tuo, jog vienoje ginčijamo sprendimo vietoje teismas klaidingai įvardijo vykusį susirinkimą nurodydamas, jog „Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos narių 2018-08-06 įvykusiame susirinkime buvo nuspręsta“, t. y. nurodė, kad vyko Bendrijos narių, o ne namo, esančio Savanorių pr. 1, Vilnius, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas.

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi visą ginčijamo sprendimo turinį ir teismo padarytas išvadas pagrindžiančius argumentus, tai, jog Bendrija į bylą atsakove buvo įtraukta kaip namo butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, teismo sprendime buvo analizuojamos ir vertinamos teisės normos, reglamentuojančios butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priklausančius klausimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. vykusį susirinkimą vertino ne kaip Bendrijos narių, o kaip visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimą, o apeliantės nurodytas netikslumas yra rašymo apsirikimas, kuris nekeičia sprendimo esmės ir jokios įtakos jo teisėtumui neturi. Dėl to, apeliacinio skundo argumentai, kad Bendrijai nebuvo pareikštas reikalavimas, atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju Bendrija byloje veikia kaip namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkų atstovė, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, jos sutikimas dėl paprastojo remonto nėra reikalingas.

49.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino UAB „Planas B“ paprastojo remonto darbų techninio projekto 2018.06.25-TDP atitikties teisės aktų reikalavimams, todėl ginčijamas sprendime yra priimtas neištyrus tinkamam ginčo išsprendimui svarbių aplinkybių.

50.       Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, be kitų šioje dalyje nurodytų dokumentų, statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

51.       Minėta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo sušauktas pastato butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu priimtas ieškovei nepalankus sprendimas, t. y. balsų dauguma nepritarta tam, kad prekybos paskirties patalpose, adresu Savanorių pr. 1-213, Vilniuje, unikalus Nr.4400-4500-1031:5466, priklausančiose ieškovei, iš lauko pusės būtų įrengtos dvivėrės stiklinės durys ir laiptų aikštelė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad  yra pagrindas tokią situaciją vertinti kaip tarp bendrasavininkių kilusį nesutarimą, kuris spręstinas teismo vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi ir, nagrinėdamas šalių ginčą, pagrįstai vertino ar 2018 m. rugpjūčio 6 d. namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtame protokoliniame sprendime išreikštas atsisakymas duoti ieškovei sutikimą statinio paprastajam remontui yra motyvuotas.

52.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012, 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016). Tuo atveju, kai bendraturtis atsisako duoti sutikimą atlikti statybos darbus, toks bendraturčio laisva valia priimtas sprendimas atsisakyti duoti sutikimą privalo būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad būsimos statybos (rekonstrukcijos, remonto) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, pateikimas. Informacija bendraturčiui išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013, 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018). 

53.       Iš teismui pateikto  2018 m. rugpjūčio 6 d. vykusio susirinkimo protokolo nustatyta, kad 2018 m. liepos 11 d. UAB „VIA SPORTAS“ pateikė Bendrijai papildomą informaciją dėl 10 klausimo (Dėl sutikimo įrengti papildomąjį įėjimą į Savanorių pr. 1, Vilniuje, prekybos centro patalpas), su kuria namo butų ir kitų patalpų savininkai galėjo susipažinti dar iki suplanuoto susirinkimo. Jokių pastabų, dėl ko susirinkimo metu nebuvo pritarta ieškovės siūlymui, susirinkimo protokole nėra užfiksuota. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimtame protokoliniame sprendime nėra jokių pagrįstų atsisakymo argumentų. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės pateiktame techniniame projekte numatyti paprastojo remonto darbai apskritai negalimi ir (ar) jie pažeis namo gyventojų teises ir teisėtus interesus.

54.       Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos išvadoje (toliau – Išvada) nurodyta, kad atliekamo tyrimo objektas – papildomai įrengtas pandusas, laiptai ir laiptų aikštelė. Išvadoje pateikiamos pastabos dėl UAB „Planas B“ techninio projekto 2018.06.25-TPD ir aikštelės įrengimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Išvados turinys leidžia teigti, kad joje iš esmės vertinta, kad faktiškai atlikti aikštelės, panduso įrengimo darbai neatitinka UAB „Planas B“ techninio projekto 2018.06.25-TPD ir pateikta siūloma priemonė, kad panduso, aikštelės ir laiptų įrengimas turi atitikti Statybos techninių reikalavimų nuostatas, pagal pritaikomumą turi tenkinti STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ keliamus reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pats techninis projektas ar juo labiau jau atlikti darbai bei tokių darbų kokybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad projekto atitikimas (neatitikimas) statybą reglamentuojantiems teisės aktams bus vertinamas ieškovei atsakingoms institucijoms pateikus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir šioms institucijoms priimant sprendimą išduoti statybą leidžiantį dokumentą ar tokio dokumento neišduoti (Statybos įstatymo 27 straipsnio 10 dalis). Šiuo metu jau yra nustatyta savavališka statybą ir visi darbai yra sustabdyti. Ieškovė siekia įteisinti savavališką statybą gaudama statybą leidžiantį dokumentą Statybos įstatymo 27 straipsnio nustatyta tvarka. Tik teismui tenkinus ieškovės ieškinį civilinėje byloje priimto teismo sprendimo pagrindu ieškovė galės kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir tik tada turės teisėtą galimybę bei pareigą ištaisyti iki šiol faktiškai atliktus darbus, užtikrindama, kad atlikti statybos darbai tiksliai tenkintų STR reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties

55.       Įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti atsisakymą duoti sutikimą nemotyvuotu ir trukdančiu bendraturtei įgyvendinti teisę į statybą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei nėra atlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

58.       Ieškovė prašo priteisti 2 565,27 Eur (įskaičius PVM) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurios pagrįstos 2021 m. vasario 11 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. JAS 0007233 ir 2021 m. vasario 23 d. Patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2 565,27 Eur apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Namo Savanorių pr. 1 Vilniuje savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 304503087, ieškovei UAB „VIA SPORTAS“, juridinio asmens kodas 123259511, 2 565,27 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Teisėjai                                                                                                             Loreta Bujokaitė

            Jūra Marija Strumskienė

             Eglė Surgailienė