Administracinė byla Nr. I-8148-463/2014

(Proceso Nr. 3-61-3-02609-2014-7)

         Procesinio sprendimo kategorija  9.6;  74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio  31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjos BUAB „Ekolit“ atstovei D. K., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Arūnui Abromavičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Ekolit“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė :

Pareiškėja BUAB „Ekolit“ skunde prašo: 1) panaikinti  Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV, Komisija) 2014-04-15 sprendimą Nr. S-76 (7-45/2014); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2013-12-12 sprendimą Nr. (20.16-06)-331-86710; 3) įpareigoti VMI prie FM grąžinti 1 572,00 Lt žyminį mokestį. Nurodo, kad nesutinka su Komisijos sprendimu, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2012-10-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5936-104/2012 iškėlė bankroto bylą UAB „Ekolit“, 2012-11-15 VMI prie FM pateikė BUAB „Ekolit“ bankroto administratoriui kreditorinį reikalavimą 3 734,52 Lt sumai, susidedantį iš: nesumokėto mokesčio už aplinkos teršimą, nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), taip pat baudų ir delspinigių. Šis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2013-02-06 nutartimi. VMI prie FM 2013-06-27 raštu informavo, kad 2013-01-31 Mokestinės nepriemokos reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (1.10-04-2)22S VMI prie FM 3 734,52 Lt mokestinę nepriemoką, kuri buvo patvirtinta BUAB „Ekolit“ bankroto byloje, perleido VĮ Turto bankui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2013-07-02 nutartimi iš antros eilės kreditorių sąrašo buvo išbraukta VMI prie FM su 3 734,52 Lt suma ir patvirtintas VĮ Turto banko kreditorinis reikalavimas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-11-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4772-433/2012 nusprendė grąžinti BUAB „Ekolit“ 2012-05-06 sumokėtą 1 572,00 Lt žyminį mokestį, dėl ko BUAB „Ekolit“ bankroto administratoriaus UAB „Finresta“ įgaliotas asmuo V. S. 2013-11-29 pateikė VMI prie FM prašymą grąžinti žyminį mokestį. VMI prie FM 2013-12-12 sprendimu grąžinti mokesčio permoką Nr. (20-16-06)-331-86710 įskaitė BUAB „Ekolit“ prašomą grąžinti 1 572,00 Lt žyminį mokestį su VMI prie FM deklaruojamais mokesčiais, mokamais vienu įmokos kodu. Pareiškėjos bankroto administratorius UAB „Finresta“, nesutikdamas su VMI prie FM 2013-12-12 sprendimu Nr. (20-16-06)-331-86710, 2014-03-12 pateikė Komisijai skundą, kuri 2014-04-15 sprendimu Nr. S-7697-45/2014) pareiškėjos bankroto administratoriaus skundas buvo atmestas. Nurodo, kad Komisijos sprendime nebuvo atsižvelgta į Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 d., Mokesčių administravimo įstatymo 87 str. 1 d., nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI prie FM su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad MGK prie LRV 2014-04-15 sprendimu Nr. S-76 (7-45/2014) patvirtino Inspekcijos 2013-12-12 sprendimą Nr. (20-16-06)-331-86710, kuriuo pareiškėjai nuspęsta negrąžinti 1 572 Lt žyminio mokesčio, nes yra fiksuojamos 3 734,52 Lt mokestinės nepriemokos, patvirtintos kaip valstybės kreditorinis reikalavimas bankroto procese. Inspekcija nurodė, kad mokesčių permokos grąžinimo procedūra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, t.y. grąžinama permokos suma bankrutuojančiai įmonei, kuri liko jos sumą įskaičius nepriemokai padengti. Pažymi, kad bankroto bylos iškėlimas mokesčių mokėtojui neturi teisinės reikšmės sprendžiant mokesčių permokos įskaitymo nepriemokai padengti klausimą. VMI prie FM, nagrinėdama pareiškėjos prašymą grąžinti mokesčio permoką ir jo netenkindama – atlikdama mokesčio permokos įskaitymą, veikė ne kaip pareiškėjo kreditorius jo bankroto byloje, o kaip mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Įstatymų leidėjas ir LAT formuojama praktika nustato, kad mokestinis reikalavimas kylantis iš viešosios prievolės mokėti mokesčius, yra traktuojamas kaip valstybės finansinis reikalavimas, todėl VMI prie FM ir VĮ Turto bankas yra tik valstybės atstovai ir reikalavimo perleidimas VĮ Turto bankui vertintinas tik kaip valstybės atstovo pasikeitimas nekeičiantis reikalavimo savininko – valstybės.

           Skundas atmestinas.

           Mokesčių administravimo įstatymo 94str. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose jų lydimuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių restruktūrizavimo ar bankroto procedūras, gali būti nustatomos specialios mokestinės prievolės vykdymo taisyklės, taip pat jos įvykdymo būdai bei pasibaigimo pagrindai. Tokiais atvejais šis Įstatymas taikomas tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kiti įstatymai.

           Įmonių bankroto įstatymo 10str. 7dalies 3 punkte (2012m. kovo 1d. punkto redakcija) reglamentuota, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos(skirtumo) įskaitymo nuostatas.

             Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012m. spalio 16d. nutartimi iškėlė UAB „Ekolit“  bankroto bylą (b.l.10-11). Vilniaus miesto 2 - ras apylinkės teismas 2012m. lapkričio 26d. nutartimi gražino atsakovui UAB „Ekolit“ 1572,00Lt žyminį mokestį(b.l.12-13) 2013 vasario 6d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, kuriame antros eilės kreditorių sąraše nurodyta VMI prie LR FM (b.l.19-20).  Tas pats teismas 2013m. liepos 2d. nutartimi Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos FM išbraukė iš antros eilės kreditorių sąrašo, o vietoj jos kreditoriumi įtraukė  VĮ Turto  bankas su 5229,67Lt dydžio kreditoriniu reikalavimu(b.l.22-23). Atsakovas VMI 2013m. gruodžio 12d. sprendimu Nr.(20.16-06)-331-86710 nusprendė pareiškėjui žyminio mokesčio negrąžinti(b.l.9). Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri 2014m. balandžio 15d. sprendimu S-76(7-45/2014) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 12 12 sprendimą Nr.(20.16-06)-331-86710 (b.l.4-7)

Taigi vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad 2012-11-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutartimi patvirtino pareiškėjui 1572,00 Lt žyminio mokesčio permoką, tačiau pareiškėjas turėjo ir iki bankroto bylos jam iškėlimo susidariusią kitų mokesčių nepriemoką (byloje ginčas dėl šios aplinkybės nekyla). Šios aplinkybės konstatavimas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą kad, Valstybinė mokesčių inspekcija, negražindama mokesčio permokos ir  atlikdama mokesčio permokos įskaitymą, veikė ne kaip pareiškėjo kreditorius jo bankroto byloje, o kaip mokesčių administratorius Mokesčių administravimo įstatymo(toliau MAĮ) nustatyta tvarka ir pagrindais. MAĮ 87 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, susijusios su mokesčių permokos įskaitymu ir grąžinimu, todėl Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios įskaitymą, tokiu atveju netaikytinos. MAĮ minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti.

            Todėl šiuo atveju mokesčių administratorius, išnagrinėjęs Pareiškėjo bankroto administratoriaus prašymą grąžinti žyminį mokestį permoką, pagrįstai jo netenkino ir šią mokesčio permoką įskaitė kitų mokesčių nepriemokos padengimui. Toks teisinių normų aiškinimas, kai įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, išimties tvarka mokesčių administratorius tik įskaitymo būdu turi teisę padengti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių statymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo taisykles) yra pateikiamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje (pvz., 2014-01-08 sprendimas adm. byloje Nr. A438-2022/2013; A458-2143/2013; 2014-03-25 nutartis adm. byloje Nr. A556-922-2014).

Teismas išanalizavęs pareiškėjo argumentą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, nustatė, kad nei Įmonių bankroto įstatyme, nei MAĮ, nei kitų mokesčių įstatymuose priešpriešinių vienarūšių reikalavimų sąvoka nėra pateikta, tačiau paminėtos sąvokos aiškinimas nagrinėjamos bylos aspektu pateiktas LVAT praktikoje. LVAT teisėjų kolegija minėtoje nutartyje adm. byloje Nr. A556-922-2014, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika {LAT 2002-05-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-699/2002), taip pat Dabartinės lietuvių kalbos žodynu (elektroniniu variantu), išaiškino, kad sąvoka „vienarūšiai reikalavimai" yra taikytina ne prievolės rūšiai, o prievolės objektui, t. y. siekiant pasinaudoti aukščiau minėta Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 dalies 3 punkte egzistuojančia išimtimi mokesčių administratorius turi nustatyti aplinkybę dėl mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (piniginė permoka), kurią siekiama susigrąžinti, ir mokesčių administratoriaus fiksuotos mokesčių mokėtojo pareigos sumokėti mokesčio (piniginę) nepriemoką, t. y. viena pusė iš kitos ir atvirkščiai turi reikšti tą patį piniginį reikalavimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje mokestinėje byloje mokesčių administratorius turėjo teisę įskaityti piniginius reikalavimus, kilusius iš skirtingų teisinių pagrindų, t. y. pareiškėjo turimą žyminio mokesčio permoką įskaityti kitų mokesčių nepriemokos padengimui. Taigi Inspekcijos 2013-12-12 sprendimas grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) Nr. (20.16-06)-331-86710 ir Mokestinių ginčų komisijos 2014m. balandžio 15d. Nr.S-76(7-45/2014) yra teisėti ir pagrįsti.

          Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

          Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą(Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44str.1d.)

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1  punktu, 127 straipsniu,                                    

                                                           n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos BUAB „Ekolit“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                Jolanta Malijauskienė