Civilinė byla Nr. e2-690-934/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00658-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.1.18.4; 3.4.4.1; 3.4.4.2; 3.4.4.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Integre Trans“ vadovės Ž. K. atskirąjį skundą, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Travis Road Services International B.V ir „Motis Ireland Ltd.“ prisidėjimus prie ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Integre Trans“ vadovės Ž. K. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, „Paccar Financial Nederland B.V“ ir PayRay Bank, uždarosios akcinės bendrovės, atskiruosius skundus,  ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Integre Trans“ vadovės Ž. K. prisidėjimą prie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų „Paccar Financial Nederland B.V“ ir PayRay Bank, uždarosios akcinės bendrovės, atskirųjų skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Integre Trans“ prisidėjimą prie ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Integre Trans“ vadovės Ž. K. ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, „Paccar Financial Nederland B. V.“ bei PayRay Bank, uždarosios akcinės bendrovės, atskirųjų skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Integre Trans“ vadovės Ž. K. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Integre Trans“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Integre Trans“ iškelta bankroto byla, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Mokėjimų prevencijos tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė Voltronas LT, uždaroji akcinė bendrovė „AUDIFINA“, SIA „Citadele Leasing“, veikianti per SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialą, „Paccar Financial Nederland B. V.“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Travis Road Services International B. V., Valstybinė mokesčių instancija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Krone Scanbalt, uždaroji akcinė bendrovė, Schmitz Cargobull AG, akcinė bendrovė „Mano bankas“, PayRay Bank, uždaroji akcinė bendrovė, komanditinė ūkinė bendrija „WEL energy NT“, uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas, UNION TANK Eckstein GmbH, Motis Ireland Ltd., DKV EURO SERVICE GmbH + Co KG,

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Integre Trans“ vadovė Ž. K. (toliau – ir ieškovė ar Ž. K.) pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Integre Trans“ (toliau – atsakovė, bendrovė) iškėlimo.

2.       Pareiškime paaiškinta, kad bendrovė valdo tarptautinę transporto ir logistikos paslaugų įmonių grupę Integre Trans. Pagrindinės įmonių grupės Integre Trans teikiamos logistikos ir transportavimo paslaugos apima kontraktinę logistiką, vaistų ir maisto produktų transportavimą, pavojingų, skubių ir didelės vertės krovinių gabenimą, tiekimo grandinės valdymą ir kt. Integre Trans veiklą vykdo 10 šalių, iš jų Vokietija, Prancūzija, Beniliukso šalys, Didžioji Britanija, Italija, Ispanija, ir dirba su maždaug 900 tiesioginių klientų. Lietuvoje bendrovė yra įsteigta ir veiklą vykdo nuo 2008 metų, t. y. jau 15 metų. Bendrovės transporto parką sudaro daugiau kaip 500 vienetų vilkikų ir puspriekabių. Bendrovė turi 1 054 darbuotojus. Bendrovė yra įtraukta į sėkmingiausių ir greičiausiai augančių Lietuvos įmonių TOP 100 sąrašą. Bendrovė Lietuvoje yra įtraukta į 2023 m. didžiausių Pelno mokesčio mokėtojų ir Gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų sąrašus, taip pat į 2024 m. I ketvirčio didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašą. Bendrovės išleista obligacijų emisija (ISIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurios dydis sudarė 4 mln. Eur, 2023 m. buvo įtraukta į prekybą „Nasdaq“ Baltijos „First North“ rinkoje.

3.       Pareiškime nurodyta, kad bendrovės veikla 2023 m. tapo nuostolinga dėl logistikos paslaugų sektoriuje padidėjusios konkurencijos, paslaugų savikainos (brango kuras, transporto priemonės, padidėjo kelių mokesčiai, palūkaninės, darbo užmokesčių sąnaudos), dėl rinkos, kuriose veikia bendrovė (pvz., Vokietija, Prancūzija), patirto sunkmečio, taip pat vidinės (organizacinės, ekonominės, technologinės) priežastys. Bendrovei susidūrus su finansiniais sunkumais, bendrovės kreditoriai pradėjo teikti pretenzijas dėl prievolių vykdymo, pranešimus dėl sutarčių nutraukimo, inicijuoti teisminius procesus bendrovės atžvilgiu, siekiant skolų priteisimo ir išieškojimo. Atsižvelgdama į turimus finansinius sunkumus ir įvertindama, kad yra gyvybinga, t. y. vykdanti ūkinę komercinę veiklą leisiančią vykdyti savo prievoles ateityje, siekdama išvengti bankroto, bendrovė priėmė sprendimą inicijuoti restruktūrizavimo procesą.

4.       Pareiškime pažymima, kad egzistuoja visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant bendrovei gali būti keliama restruktūrizavimo byla: bendrovė turi finansinių sunkumų, ji yra gyvybinga ir bendrovė nėra likviduojama dėl bankroto.

5.       Pareiškime nurodyta, kad bendrovė turi sunkumų įprasta tvarka įvykdyti savo prisiimtas prievoles, tai patvirtina tiek viešai skelbiami duomenys apie bendrovės turimus įsiskolinimus ir kreditorių pateiktos pretenzijos, pradėtos tesiminės bylos ir su prievolių nevykdymu susiję pranešimai. Bendrovės veiklos nuostoliai 2024 m. I ketvirtį sudarė (duomenys neskelbtini), o 2023 m. veiklos nuostoliai sudarė (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 30 d. bendrovės veiklos nuostoliai buvo lygūs (duomenys neskelbtini), skolos tiekėjams ir kreditoriams 2024 m. kovo 31 d. sudarė (duomenys neskelbtini), iš jų – (duomenys neskelbtini) pradelsta apmokėti, t. y. bendrovė vėluoja apmokėti 58,79 proc. skolų tiekėjams ir kitiems kreditoriams. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad šiuo metu bendrovės turimi įsipareigojimai yra artimi bendrovės turto vertei. Taigi, bendrovė turi finansinių sunkumų, bet šie sunkumai yra laikini, atsiradę dėl objektyvių priežasčių, todėl įveikiami. Dėl šios priežasties bendrovė atitinka pirmąją sąlygą restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

6.       Pareiškime nurodyta, kad nepaisant atsiradusių finansinių sunkumų, bendrovė nėra nutraukusi savo ūkinės komercinės veiklos ir toliau ją vykdo, turėdama tam visas reikiamas prielaidas. Pirma, bendrovė turi 1 054 darbuotojus, o tai patvirtina, kad bendrovė vykdo veiklą ir siekia gauti pajamas. Nors bendrovės darbuotojų skaičius yra sumažėjęs (dalies darbuotojų atsisakant pačiai bendrovei), tačiau bendrovė turi reikiamus žmogiškuosius resursus veiklos vykdymui. Vien šis didelis darbuotojų skaičius sąlygoja, jog bendrovei turėtų būti leista pabandyti išsaugoti verslą (ir tuo pačiu išsaugoti darbo vietas) restruktūrizuojant savo veiklą. Antra, bendrovė turi daugiau kaip 500 vienetų vilkikų ir puspriekabių parką (nevertinant to, kad SIA „Citadele Leasing“, veikianti per SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialą (toliau – ir Citadele) 2024 m. gegužės 24 d. informavo bendrovę, kad nutraukia su ja sutartis dėl 207 vilkikų ir puspriekabių lizingo), kas sudaro sąlygas logistikos (transportavimo) paslaugų teikimui. Trečia, bendrovė nėra nutraukusi santykių su klientais, priešingai, bendrovė turi ne vieną ilgalaikę sutartį dėl paslaugų teikimo, įskaitant ir su gerai žinomomis bendrovėmis. Šios sutartys patvirtina, kad bendrovės paslaugos rinkoje yra paklausios, todėl yra pagrindas bendrovės veiklos tęstinumui, pajamų generavimui ir prievolių vykdymui. Ketvirta, bendrovė toliau gauna ir vykdo užsakymus, o jų apimtis iš principo nėra sumažėjusi, pvz. nuo tada, kai bendrovė išsiuntė savo kreditoriams pranešimus apie planuojamą restruktūrizavimo procesą (t. y. 2024 m. gegužės 31 d.), bendrovė gavo (duomenys neskelbtini) užsakymų dėl krovinių pervežimo (tiek savo valdomais vilkikais, tiek per ekspeditorius) iš (duomenys neskelbtini) užsakovų. Iš šios veiklos bendrovė gauna pajamas bei jas naudoja atsiskaitymui su kreditoriais ir darbuotojais. Taigi, bendrovė vykdo veiklą, gauna iš jos pajamas ir per restruktūrizavimo procesą planuoja sugeneruoti grynojo pelno sumą, kuri būtų didesnė nei esami įsipareigojimai kreditoriams. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte yra pateikta visa būtina ir JANĮ numatyta informacija, nurodant apie bendrovės veiklos perspektyvas, būsimas pajamas (pelną) ir kreditorinių reikalavimų dengimo grafiką, pagal kurį bendrovė planuoja likviduoti esamas skolas ir atstatyti bendrovės ilgalaikį finansinį stabilumą / mokumą. Taigi, bendrovė yra gyvybinga ir atitinka antrąją sąlygą restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

7.       Pareiškime teigiama, kad kadangi bendrovei nėra iškelta bankroto byla, todėl egzistuoja ir trečioji sąlyga, reikalinga restruktūrizavimo bylos iškėlimui – bendrovė nėra likviduojama dėl bankroto. Taigi, nagrinėjamu atveju yra tenkinamos visos JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimui.

8.       Pareiškime nurodyta, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projektas patvirtina, kad bendrovė pertvarko ir planuoja toliau pertvarkyti savo veiklą. Pirma, bendrovė jau yra sumažinusi ir planuoja dar sumažinti bendrovės valdomų („nuosavų“) transporto priemonių (vilkikų) parką iki +/- (duomenys neskelbtini) vnt. Šis žingsnis padės sumažinti finansinius lizingo įsipareigojimus, taupyti ateities palūkanų sąnaudas, taip pat generuoti papildomą likvidumą. Antra, bendrovė planuoja vystyti ekspedijavimo paslaugų veiklą, kurioje bendrovė turi puikią patirtį ir žinias, kadangi bendrovės veikla iš esmės prasidėjo būtent nuo ekspedijavimo paslaugų teikimo. Ekspedijavimo veikla – tai tos pačios pervežimo paslaugos, tačiau jas bendrovė teiktų ne su savo valdomų („nuosavų“) transporto priemonių (vilkikų) parku, o subrangovų pagalba. Planuojama, iki 2024 m. galo pasiekti, jog ekspedicijos veikloje bendrovė valdys +/- (duomenys neskelbtini) vnt. vilkikų iš subrangos. Trečia, bendrovė taip pat planuoja užsakymų krepšelio kaitą. Susimažinusi nuosavų vilkikų parką bendrovė galės drąsiau elgtis ir ekspedijavimo veiklos pagalba (samdomais vežėjais) bendrovė sieks daugiau dirbti su SPOT užsakymais. Taigi, sutartiniai užsakymais leis bendrovei užtikrinti nuosavo parko užimtumą, o SPOT užsakymų didinimas leis uždirbti daugiau pelno. Ketvirta, tuo pačiu bendrovė peržiūri ir toliau peržiūrės vykdomų užsakymų kryptis, atsisakant nenaudingų krypčių (pvz. Didžioji Britanija) ir plečiant bei stiprinant veiklą Italijoje, Ispanijoje, Beniliukso šalyse. Penkta, bendrovė yra numačiusi pardavimo komandos darbo gerinimą. Bendrovė jau sukūrė svarbių klientų vadybininkų komandą, kurios tikslas yra sustiprinti esamų klientų krepšelį. Ši komanda peržiūrės susitarimus su klientais, atliks tenderinių užsakymų analizę, atrinks pelningus ir nuostolingus susitarimus, nuolatos tikrins ar tenderiniai užsakymai atitinka kontaktų sąlygas. Tuo pačiu bendrovė atsisakys klientų paieškos ir vystymo komandos, nes šios komandos darbo užmokesčio krepšelis yra didelis, o turint mažesnį valdomų („nuosavų“) transporto priemonių (vilkikų) parką, šios komandos veikla taps neaktuali, dalį jos modifikuotų funkcijų pagal poreikį perims kitos komandos. Šešta, bendrovė peržiūri ir toliau peržiūrės paslaugų savikainą ir užtikrins jos kontrolę, užtikrins kuro taupymo mechanizmų veikimą. Septinta, šiuo metu dauguma bendrovėje dirbančių vairuotojų yra Baltarusijos piliečiai. Bendrovė ieško galimybių įdarbinti vairuotojus iš tokių šalių kaip Indija, Pakistanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, nes tai būtų pigesnė darbo jėga. 2024 m. gegužės mėnesį bendrovė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su išoriniu vairuotojų rengimo ir kvalifikacijos centru, siekdama mažinti išlaidas vairuotojų kvalifikacijos tikrinimui, kėlimui ir mokymams. Aštunta, bendrovė jau optimizuoja ir toliau optimizuos vilkikų remonto išlaidas. Devinta, bendrovė sieks užtikrinti maksimalią veiklos išlaidų peržiūrą ir kontrolę. Šiuo metu bendrovė turi dvi būstines, t. y. Kaune ir Vilniuje. Kauno būstinė bus uždarytas iki 2024 m. liepos 1 d. Be to, vyksta derybos dėl Vilniaus būstinės nuomos nutraukimo / pakeitimo / sumažinimo. Dešimta, peržiūrimos su darbuotojais susijusios išlaidos. Atsisakoma perteklinių funkcijų, mažinama vadovaujančio personalo, taip pat mažėja palaikantieji padaliniai. Vienuolikta, mažėjant ofisams ir jų dydžiams, mažėjant darbuotojams, mažėja ir kitos patiriamos išlaidos. Peržiūrimos sutartys atsisakoma perteklinių paslaugų.

9.       Pareiškime nurodyta, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projektas patvirtina, kad bendrovė vykdo ir toliau planuoja vykdyti struktūrinius pertvarkymus. Pirma, bendrovė vykdo ir toliau planuoja vykdyti darbuotojų skaičiaus efektyvinimą. Antra, bendrovė planuoja veiklos procesų tobulinimą. Vienas iš pagrindinių bendrovės procesų – krovinio užsakymo kelias. Anksčiau šiame procese dalyvavo trys atskiros grandys – komercija, krovinio planuotojai bei transporto vadyba. Bendrovė dabartiniu metu pradeda konsoliduoti planavimo ir transporto vadybos padalinių darbuotojų atliekamas funkcijas. Komercija koncentruojasi tik į pelningas pervežimo rinkas ir kryptis. Šis pokytis leis užtikrinti efektyvesnį planavimą, sumažinti transporto kaštus, kontroliuoti laikus, padidinti pajamas ir mažinti išlaidas per efektyviau surenkamas pajamas.

10.       Pareiškime pažymima, kad parengtas restruktūrizavimo plano projektas atitinka, be kita ko, JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Restruktūrizavimo projekte numatytos priemonės padės bendrovei įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Taigi, šiuo atveju yra visos sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui, o ją iškėlus, bus parengtas išsamus bendrovės restruktūrizavimo planas, kuris JANĮ numatytais terminais ir tvarka bus pateiktas tvirtinti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Integre Trans“ netenkino, iškėlė UAB „Integre Trans“ bankroto bylą.

12.       Teismas konstatavo, kad bendrovė atitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas sąlygą, nes turi sunkumų laiku įvykdyti prisiimtas prievoles ir ji laikytina nemokia. Teismas nurodė, kad be ieškovės pateiktų duomenų apie bendrovės kreditorius, vykstančius teisminius ginčus, tretieji asmenys pateikė įrodymus, iš kurių matyti, jog bendrovės skola kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) yra 1 773 165,53 Eur, duomenų, kad ši mokestinė prievolė būtų vykdoma, byloje nėra. Be to, Citadele pateikė duomenis apie 357 077,47 Eur ir 11 095 077,10 Eur dydžio bendrovės neįvykdytas prievoles. UTA Spolka z.o.o. (toliau – ir UTA) teigė, kad bendrovės pradelsti mokėjimai šiam trečiajam asmeniui yra 1 111 047,78 Eur. Nurodytą išvadą pagrindžia ir pačios bendrovės bei trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės apie laiku nevykdomas bendrovės prievoles.

13.       Teismas vertino, kad bendrovės nemokumą taip pat pagrindžia ir byloje esantys duomenys apie bendrovės turtą bei turimus įsipareigojimus. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra nurodyta, kad pagal bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus šiuo metu bendrovės turimi įsipareigojimai yra artimi bendrovės turto vertei. Teismas nustatė, kad iš 2024 m. kovo 31 d. bendrovės balanso už 2024 m. pirmąjį ketvirtį, matyti, kad bendrovės turto vertė yra (duomenys neskelbtini), atsakovės ilgalaikis turtas sudaro (duomenys neskelbtini), trumpalaikis turtas – (duomenys neskelbtini), o bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2024 m. pradžioje sudaro (duomenys neskelbtini) sumą, t. y. bendrovės balanse nurodytas turtas viršija turimus įsipareigojimus. Teismas vertino, kad iš bendrovės nurodyto turto atėmus jos per vienerius metus gautinas sumas, kurios iš esmės yra trečiųjų asmenų žinioje ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, situacija iš esmės pasikeistų: mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarytų (duomenys neskelbtini), o turtas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)), t. y. bendrovės turtas faktiškai būtų mažesnis už jos turimus įsipareigojimus, o tai papildomai pagrindžia bendrovės nemokumą. Teismas sprendė, kad šios išvados nepaneigia ir su rašytiniais paaiškinimais teismui pateiktas 2024 m. gegužės 31 d. preliminarus bendrovės balansas.

14.       Teismas atkreipė dėmesį į trečiojo asmens Citadele atsiliepime į pareiškimą išdėstytus pastebėjimus, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodyti pradelstų įsipareigojimų dydžiai skiriasi nuo dydžių, nurodytų bendrovės kreditoriams siųstuose pranešimuose, pavyzdžiui, restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad įsipareigojimas Citadele sudaro 303 926,75 Eur, o pranešime apie restruktūrizavimą nurodytam trečiajam asmeniui pažymėta, kad neįvykdytos prievolės yra 357 077,47 Eur ir 11 095 077,10 Eur.

15.       Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie bendrovės transporto priemones, matyti, kad bendrovės pateikti apibendrinti duomenys apie turimą turtą galimai neatitinka faktinės situacijos. Teismas iš bendrovės 2024 m. kovo 31 d. balanso nustatė, kad didžiąją dalį bendrovės ilgalaikio turto sudaro transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), o restruktūrizavimo plano projekte pateiktoje lentelėje Nr. 16 nurodyta, kad prie bendrovės ilgalaikio turto yra priskiriama (duomenys neskelbtini) vnt. transporto priemonių. Pagal bendrovės pateiktą 2024 m. birželio 14 d. pažymą apie nuosavų ir valdomų transporto priemonių skaičių bendrovei nuosavybės teise priklauso tik (duomenys neskelbtini) vnt. transporto priemonių – (duomenys neskelbtini) vilkikai, (duomenys neskelbtini) puspriekabės, 1 lengvasis automobilis ir 4 kitos transporto priemonės. Iš paminėtos pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) vnt. transporto priemonių bendrovė valdo valdytojos teisėmis. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte esančioje lentelėje Nr. 20 nurodyta, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė yra (duomenys neskelbtini), taip pat kad nekilnojamasis turtas yra įkeistas, o didžioji dalis transporto priemonių priklauso lizingo bendrovėms, neišmokėta suma yra (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad reali bendrovės finansinė padėtis, vertinant jos galimybes vykdyti prievoles, galėtų būti ir blogesnė nei matyti, vertinant bendrovės balansą.

16.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad UAB „Integre Trans“ nėra likviduojama dėl bankroto, todėl tenkinama ir JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga.

17.       Teismas, vertindamas bendrovės finansinius duomenis ir kitus byloje esančius duomenis gyvybingumo aspektu, pastebėjo iš esmės neigiamas tendencijas. Teismas nustatė, kad bendrovės turimas turtas mažėja, o veiklos pelningumo nuostolis didėja, bendrovė nėra pajėgi vykdyti prievolių kreditoriams. Iš bendrovės 2024 m. kovo 31 d. balanso už 2024 m. pirmąjį ketvirtį teismas nustatė, kad į 2024 m. sausio 1 d.–2024 m. kovo 31 d. ataskaitinio laikotarpio į balansą įrašyto turto vertė iš viso sudarė (duomenys neskelbtini), iš kurio ilgalaikis turtas sudarė (duomenys neskelbtini), trumpalaikis turtas – (duomenys neskelbtini), bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2024 m. pradžioje sudarė (duomenys neskelbtini) sumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad prieš tai buvusiu ataskaitiniu laikotarpiu (2023 m.) bendrovė iš viso turėjo (duomenys neskelbtini) vertės turto, iš kurio (duomenys neskelbtini) sudarė ilgalaikis turtas, o (duomenys neskelbtini) – trumpalaikis turtas, bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad pagal pateiktus duomenis santykinai didelę dalį atsakovės turto 2024 m. pirmąjį ketvirtį sudarė per vienerius metus gautinos sumos, t. y. (duomenys neskelbtini), panašią situaciją atskleidžia ir 2023 m. bendrovės balanse esantys duomenys. Iš bendrovės nurodyto turto atėmus per vienerius metus gautinas sumas, kurios, teismo vertinimu, negali užtikrinti besąlygiško šių sumų panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, matyti, kad bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos 2023 m. ir 2024 m. balansų duomenimis realiai viršija bendrovės turimo turto vertę: tokiu atveju 2023 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro (duomenys neskelbtini), o turtas – (duomenys neskelbtini); 2024 m. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro (duomenys neskelbtini), o turtas – (duomenys neskelbtini). Iš bendrovės pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų teismas nustatė, kad 2022 m. bendrovė gavo (duomenys neskelbtini) pelno, o 2023 m. veikė nuostolingai ir patyrė – (duomenys neskelbtini) nuostolį. Nuostolio dydis jau 2024 m. pirmąjį ketvirtį sudaro (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nustatė, kad bendrovė nuo 2024 m. metų sausio mėnesio nevykdo mokestinių prievolių VMI, bendrovės skola siekia  (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad bendrovė jau kurį laiką veikia nuostolingai ir jos vykdoma ūkinė komercinė veikla šiuo metu nėra pajėgi padengti pagrindinių atsakovės finansinių prievolių.

18.       Teismas vertino, kad į bylą pateiktas bendrovės restruktūrizavimo plano projektas taip pat nepagrindžia bendrovės gyvybingumo, t. y. vertinant plano projekte nurodytas aplinkybes, nematyti, kad ateityje bendrovės padėtis galėtų pasikeisti. Priešingai – pateikta informacija leidžia nustatyti bankroto bylos iškėlimo pagrindą. Nors bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad planuojama atsiskaityti su bendrovės kreditoriais iš nenaudojamo turto pardavimo, skolininkų išieškotų lėšų ir restruktūrizavimo metu uždirbto pelno, tačiau teismo nuomone, byloje nepateikti apskaičiavimai, kokias konkrečias pajamas ir per kokį laikotarpį bendrovė gaus pardavusi konkretų nenaudojamą turtą ir kokios konkrečios pajamos bus sugeneruotos taikant kitas jos nurodytas priemones. Nors restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad bendrovė ketina sumažinti savo vilkikų parką, didinti ekspedijavimo veiklą, skatinti užsakymų struktūros keitimą, gerinti pardavimų komandos darbą, mažinti kuro išlaidas ir imtis kitų priemonių, taip pat pateikta prognozuojama bendrovės pelno (nuostolių) ataskaita 2024–2027 m., tačiau nėra pateikta jokio konkretaus apskaičiavimo, kaip konkrečiai bendrovės nurodyti finansiniai tikslai bus pasiekti, kuo grindžiamas pajamų augimas, kaip konkrečiai bus mažinamos išlaidos, t. y. teismas vertino, kad restruktūrizavimo plano projekto teiginiai yra abstraktūs ir deklaratyvūs. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju bendrovė neturi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą – bendrovė iš esmės ir toliau planuoja vykdyti tą pačią veiklą ir taikyti tokį pat veiklos vykdymo modelį.

19.       Teismas vertino, kad bendrovės 2024 m. liepos 16 d. su galima investuotoja UAB „TVM Capital“ sudarytas Ketinimų protokolas nedaro esminės įtakos bendrovės gyvybingumui įvertinimui, kadangi Ketinimų protokolas suteikia teisę investuotojai atlikti bendrovės patikrinimą (Ketinimų protokolo 2 punktas) ir sprendimą dėl tarpusavio bendradarbiavimo priimti iki 2024 m. spalio 16 d. (Ketinimų protokolo 1 punktas). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pasirašydamos Ketinimų protokolą, šalys patvirtino, kad šis protokolas nėra preliminari sutartis ir nesukuria investuotojai prievolės sudaryti sutarties.

20.       Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad atsakovė neatitinka gyvybingumo kriterijaus ir jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla. Kadangi bendrovė yra nemoki, nes negeba vykdyti prievolių kreditoriams, todėl teismo nuomone, yra pagrindas teismui ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21.       Ieškovė Ž. K. atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės 2024 m. birželio 13 d. pareiškimą tenkinti ir iškelti UAB „Integre Trans“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta neatskleidus bylos esmės, o nutartyje išdėstyti argumentai apskritai paneigia restruktūrizavimo instituto esmę ir galimybę restruktūrizuoti su finansiniais sunkumais susidūrusį, bet vis dar veikiantį verslą, nepaisant to, kad tai buvo vienas iš JANĮ priėmimo tikslų. Dar daugiau, nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą, kai toks prašymas byloje net nebuvo pareikštas, reiškia bylos ribų peržengimą ir siurprizinės nutarties priėmimą, kas savaime sudaro pakankamą pagrindą tokią nutartį panaikinti.

21.2.                      Tariamas bendrovės negyvybingumas nutartyje grindžiamas neteisingu ir nepagrįstu bendrovės finansinių prievolių (ne)vykdymo ir finansinių rodiklių vertinimu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apylinkės susijusias su bendrovės įsipareigojimų kreditoriams vykdymu ir jų įtaka bendrovės gyvybingumo vertinimu: i) teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė nevykdo mokestinių prievolių valstybės biudžetui; priešingai nei teigia teismas, bendrovė iš viso nuo 2024 m. sausio mėn. į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau nei 5,5 mln. Eur.; bendrovė moka ir einamuosius mokėjimus valstybės biudžetui; ii) nepaisant formalaus Citadele pranešimo apie lizingo sutarčių nutraukimą, Citadele ir bendrovės santykiai iki šiol tęsiasi, lizinguojamos transporto priemonės iki pat šiol yra valdomos ir naudojamos Bendrovės veikloje. Be to, teismas neteisingai įvertino bendrovės finansinius rodiklius ir jų įtaką bendrovės gyvybingumui: i) teismas nepagrįstai, nesant jokio pagrindo, konstatavo, kad į realaus bendrovės turto vertę neturi būti įtrauktos debitorinės skolos bei nepagrįstai neįtraukė lizinguojamų vilkikų vertę; ii) teismas nepagrįstai bendrovės turto apimties sumažėjimą traktavo kaip „neigiamą tendenciją“, tačiau bendrovės turto vertės sumažėjimas padėjo pagerinti bendrą bendrovės turto ir įsipareigojimų balansą, todėl negali būti vertinamas kaip negyvybingumo požymis; iii) teismas nepagrįstai konstatavo bendrovės nuostolingumo didėjimą – bendrovės bendrasis pelningumas vien tik 2024 m. balandžio–gegužės mėn. pagerėjo (duomenys neskelbtini) proc., lyginant su 2024 m. sausio-kovo mėn., kai šis rodiklis siekė (duomenys neskelbtini) proc., o bendrovės grynojo nuostolio augimo tempas sumažėjo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. net (duomenys neskelbtini) proc.

21.3.                      Tariamas bendrovės negyvybingumas nutartyje nepagrįstai buvo grindžiamas ir neteisingu bei nepagrįstu bendrovės restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių vertinimu. Pirma, teismas nepagrįstai ir neteisėtai restruktūrizavimo plano projektą sutapatino su restruktūrizavimo planu. Antra, tiek teismų praktika, suformavusi reikalavimus restruktūrizavimo plano projektui, tiek JANĮ, projekto vertinimui įtvirtinęs tik vienintelį akivaizdaus (ne)pagrįstumo kriterijų, iš esmės atspindi realijas, kokią informaciją, su finansiniais sunkumais susiduriantis verslas, gali pateikti restruktūrizavimo plano projekte. Trečia, teismas nutartyje nepagrįstai neįvertino, kad restruktūrizavimo plano projekte yra pateikti visi duomenys, kuriuos objektyviai buvo įmanoma pateikti kreipimosi į teismą metu. Ketvirta, byloje net du stambūs bendrovės kreditoriai – UTA ir „Paccar Financial Nederland B. V.“ (toliau – ir Paccar) – yra išreiškę vienareikšmišką poziciją, bendrovės restruktūrizavimo plano projektas yra parengtas tinkamai, todėl bendrovei turi būti keliama restruktūrizavimo byla, tačiau nurodytų kreditorių pozicija nutartyje visiškai nebuvo tirta ir vertinta. Penkta, spręsdamas dėl bendrovės restruktūrizavimo plano projekto tariamo netinkamumo, teismas nutartyje visiškai netyrė ir nevertino ne tik kreditorių UTA ir Paccar pozicijos, bet ir ekonomikos (finansų) ekspertės D. Rakauskaitės, parengto Ekspertizės akto.

21.4.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bendrovės ir investuotojos sudaryto Ketinimo protokolo. Pirma, vien faktas, kad finansinių sunkumų turinti bendrovė sugebėjo rasti investuotojų, kurie domisi galimybe investuoti į bendrovę, yra reikšminga aplinkybė, patvirtinanti bendrovės ekonominį gyvybingumą. Antra, UAB „TMV Capital“ yra verslo vystymo (holdingo) įmonė, kurios valdomas įmonių tinklas savo veiklą vykdo investicijų, logistikos, medienos apdirbimo ir skaitmeninių verslo sprendimų valdymo srityse. Trečia, UAB „TMV Capital“ finansines galimybes investuoti į bendrovę patvirtina ir šios holdingo įmonės finansiniai duomenys – UAB „TMV Capital“ įstatinis kapitalas yra 123 828 000 Eur, o nuosavą kapitalą (t. y. įmonės turtas minus jos įsipareigojimai) sudaro 134 502 641 Eur, todėl akivaizdu, kad jei UAB „TMV Capital“ neturėtų rimtų intencijų ar finansinių resursų investuoti į bendrovę, jokio Ketinimų protokolo ji nebūtų pasirašiusi, nes tai galiausiai kenktų pačios UAB „TMV Capital“ reputacijai, pasitikėjimui ja rinkoje. Ketvirta, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ketinimų protokolas, dėl kurio bendrovė ir UAB „TMV Capital“ derėjosi jau kurį laiką, nėra reikšmingas, tačiau tokia išvada yra ne tik nepagrįsta, tačiau ir padaryta paskubomis, neįsigilinus į situacijos aplinkybes.

21.5.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis yra siurprizinė, priimta peržengiant bylos nagrinėjimo ribas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškiai nurodoma, kad nors teismas turi teisę savo iniciatyva iškelti bankroto bylą, tais atvejais, kai tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta, tačiau teismas privalo sudaryti sąlygas bylos šalims išdėstyti savo poziciją dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Šiuo atveju teismas ne tik, kad nesudarė galimybių ieškovei pasisakyti dėl JANĮ 22 straipsnio 2 dalies sąlygų egzistavimo, bet, dar daugiau, net nevertino ieškovės į bylą pateiktų argumentų ir įrodymų, nors juos priėmė.

21.6.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ieškovės 2024 m. liepos 16 d. paaiškinimuose išdėstytų argumentų, paneigiančių kreditorių VMI ir Citadele atsiliepimuose į pareiškimą išdėstytus teiginius. Tai, yra ieškovė pateikė paaiškinimus, kartu su priedais, tame tarpe ir finansų ekspertės Daivos Rakauskaitės Ekspertizės aktą dėl restruktūrizavimo plano projekto, kurie paneigia VMI ir Citadele teiginius dėl skolininkų sąrašo tariamo nepateikimo ar kreditorių sąrašo objektyvumo, debitorinių įsiskolinimų įtraukimo į Bendrovės balansą ir pan.

21.7.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė 2024 m. liepos 17 d. 10 val. 57 min. Tačiau dar iki teismo posėdžio, 2024 m. liepos 17 d. kreditorė Paccar pateikė į bylą savo atsiliepimą, kuriame nurodė, jog palaiko restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimą. Paccar yra svarbus bendrovės kreditorius. Nors šis atsiliepimas buvo pateiktas dar prieš teismo posėdį, teismas jo priėmimo klausimą išsprendė tik kitą dieną po nutarties priėmimo: 2024 m. liepos 18 d. 8 val. 6 min. Tokie teismo veiksmai, kuomet kreditorės pateikti argumentai nėra vertinami ir apskritai į bylą priimami jau po nutarties priėmimo, rodo, kad bylą nagrinėjęs teismas savo poziciją buvo susiformavęs ir nutartį parengęs dar iki teismo posėdžio, net nesusipažinęs su proceso dalyvių pozicija.

21.8.                      Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir jam kilusių abejonių dėl bendrovės gyvybingumo net nepabandė išsklaidyti, nors turėjo tokią įstatyminę pareigą. Nėra aišku, kodėl teismas šioje byloje nebuvo aktyvus – nei vertino ieškovės pateiktus naujus įrodymus (nors juos priėmė), nei nustatė terminą ieškovės pozicijai dėl pirmosios instancijos teismui kilusių abejonių išdėstyti, taip sudarant sąlygas bendrovei tęsti veiklą, o vietoje to buvo tiesiog nuspręsta, jog iki tol sėkmingai veikusi bendrovė turi bankrutuoti.

21.9.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, kad bendrovė, turinti apie 800 darbuotojų, tęsia veiklą. Į bylą pateikti, o taip pat viešai prieinami duomenys rodo, kad bendrovė, nepaisant finansinių sunkumų, vykdo veiklą, išlaiko darbuotojus, nors jų skaičius ir mažėja. Neabejotina, kad jei bendrovė būtų negyvybinga, būtent darbuotojai būtų pirmieji, kurie masiškai nutrauktų darbo sutartis, o ne liktų lojaliais būtent šiai bendrovei. Be to, teismas nevertino, kad prieš bendrovę vyksta vos keturi teisminiai procesai dėl skolų priteisimo, nors bendrovės kreditorių sąraše esančių kreditorių skaičius yra žymiai didesnis. Tai rodo, kad bendrovės kreditoriai, kurie bendrovei 2024 m. gegužės 16 d. paskelbus apie planuojamą restruktūrizavimo procesą, aktyviai ėmėsi veiksmų prieš bendrovę, dabar jau įžvelgia aiškią restruktūrizavimo proceso naudą ir neskuba pradėti procesų prieš bendrovę.

21.10.                      Pirmosios instancijos teismo argumentai paneigia restruktūrizavimo proceso esmę ir sukuria situaciją, kuomet tokio pobūdžio veiklą vykdančios įmonės apskritai neturi galimybės restruktūrizuoti savo veiklos. Visų pirma, restruktūrizavimo bylos iškėlimo prašoma ilgą laiką sėkmingai veiklą vykdžiusiai ir iki šiol vienai didžiausių Lietuvoje logistikos bendrovių, susidūrusiai su laikinais finansiniais sunkumais, su kuriais susiduria ir kitos sektoriaus įmonės. Antra, restruktūrizavimo bylos iškėlimo prašoma bendrovei, kuri ilgą laiką buvo ne tik sėkminga, bet ir šio metu vis dar yra gyvybinga. Bendrovė nenutraukė veiklos. Be to, nei vienas bendrovės kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Trečia, teismas nepagrįstai suabsoliutino bendrovės momentinį finansinį gyvybingumą, taip iškreipdamas gyvybingumo instituto turinį bei ignoruodamas restruktūrizavimo proceso tikslus ir teikiamą naudą. Ketvirta, teismas nepagrįstai atmetė informaciją apie potencialaus investuotojo susidomėjimą bendrove. Tokiu būdu teismas iš esmės užkirto kelią šio investuotojo atėjimui į bendrovę – akivaizdu, kad į bankrutuojančią įmonę joks investuotojas jau neinvestuos. Penkta, teismas, ignoruodamas bendrovės kreditorių poziciją, bendrovės darbuotojų interesus, bendrovės pastangas išspręsti laikinus finansinius sunkumus, neatsižvelgdamas į eilę reikšmingų įrodymų, priėmė sprendimą iškelti bankroto bylą vienai didžiausių Lietuvoje logistikos bendrovių, ko pasėkoje pralaimės tiek bendrovė, tiek jos kreditoriai ir darbuotojai.

22.       Trečiasis asmuo Travis Road Services International B. V. prisidėjimu prie ieškovės Ž. K. atskirojo skundo, pareiškia, kad prisideda prie ieškovės pateikto atskirojo skundo ir jį palaiko pilna apimtimi.

23.       Trečiasis asmuo Motis Ireland Ltd. prisidėjimu prie ieškovės Ž. K. atskirojo skundo, pareiškia, kad prisideda prie ieškovės pateikto atskirojo skundo ir jį palaiko pilna apimtimi.

24.       Atsiliepimu į ieškovės Ž. K. atskirąjį skundą trečiasis asmuo SIA „Citadele Leasing“, veikiantis per SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialą, prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį ir iškelti atsakovei UAB „Integre Trans“ restruktūrizavimo bylą. Atsiliepimas į ieškovės Ž. K. atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, tame tarpe ir VMI pateiktą atsiliepimą, kuriuo pritariama bendrovės restruktūrizavimo procesui, galima spręsti, kad yra imtasi realių veiksmų bendrovės mokumui atkurti. Citadele tapo žinoma, jog buvo sudaryta bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, jog atsirado nauja investuotoja, kuri deponavo lėšas VMI skolos (daugiau nei 2.7 mln. Eur) padengimui, kas rodo rimtus ketinimus atstatyti bendrovės mokumą ir siekį atsiskaityti su kreditoriais. Be to, investuotoja kreipėsi į Citadele su pasiūlymu padėti bendrovei išsaugoti transporto priemones (ne lizingo sutarčių atnaujinimo būdu). Investuotoja tvirtina, jog ketina investuoti į bendrovę apie 15 000 000 Eur, kas, labai tikėtina, padės bendrovei tęsti veiklą ir vykdyti įsipareigojimus. Tokiu atveju, jeigu bendrovei iš tiesų pavyks išsaugoti veiklą, o investuotoja papildomai skirs lėšų bendrovės mokumo atkūrimui, esant visų JANĮ numatytų sąlygų restruktūrizavimo bylos iškėlimui visumai, galima bendrovei iškelti restruktūrizavimo bylą.

25.       Atsiliepimu į ieškovės Ž. K. atskirąjį skundą trečiasis asmuo AB „Mano bankas“ prašo: tenkinti ieškovės Ž. K. atskirąjį skundą ir iškelti atsakovei UAB „Integre trans“ restruktūrizavimo bylą. Atsiliepimas į ieškovės Ž. K. atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Tarp AB „Mano bankas“ ir bendrovės sudarytos šios kredito sutartys: 2020 m. gegužės 6 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei suteiktas 500 000 Eur dydžio kreditas; 2022 m. balandžio 11 d. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovei suteiktas 2 500 000 Eur dydžio kreditas. Taigi, atsakovės skoliniai įsipareigojimai AB „Mano bankas“ sudaro 3 020 556,64 Eur.

25.2.                      Bendrovė, nors ir vėluodama bei nepilna apimtimi, vykdo prievoles kreditoriams – per 2024 m. kiekvieną mėnesį bendrovė daro mokėjimus VMI, kurių bendra suma per 2024 m. sudaro beveik 3,2 mln. Eur. Taip pat bendrovė sumokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) biudžetui 2,344 mln. Eur. Be to, nuo proceso inicijavimo bendrovė sumažino savo įsiskolinimus tiekėjams, sumokėdama virš 5,7 mln. Eur. Taigi, bendrovė toliau vykdo savo veiklą, gauna pajamas, iš kurių siekia atsiskaityti su kreditoriais. Šie faktai įrodo, kad bendrovė gali veikti pelningai. Be to, į bendrovę, jau esančią blogos finansinės būklės, ketina ateiti investuotojas, kuris galės suteikti papildomų lėšų bendrovės veiklai ir mokumui atstatyti. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas teikti pirmenybę subjekto mokumo atkūrimui ir spręsti dėl restruktūrizavimo (o ne bankroto) bylos iškėlimo, taip suteikiant didesnes galimybes kreditoriams atgauti kreditorinius reikalavimus.

25.3.                      Bendrovė taip pat atitinka teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus restruktūrizavimui (o ne bankroto bylai) dėl juridinio asmens gyvybingumo. Bendrovė turi reikšmingus finansinius sunkumus, tačiau ji išlaiko darbo vietas, toliau vykdo savo veiklą, išlaiko klientų ratą, gauna pajamas, kuriomis bando laipsniškai atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinus investuotojos ketinimus nupirkti bendrovę siekiant atkurti jos mokumą ir pelningumą, būtent restruktūrizavimo byla suteikia šansus kreditoriams atgauti didesnę dalį investuotų lėšų / skolų.

25.4.                      Ieškovės Ž. K. atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas iškelti bendrovei bankroto bylą, netinkamai įvertino bendrovės pateiktą restruktūrizavimo plano projektą. Suformuotoje teismų praktikoje yra aiškiai pasisakoma, kad restruktūrizavimo plano projektas (metmenys) yra tik tam tikros įmonės veiklos gairės. Nors jos negali būti tik deklaracija, tačiau tokioje proceso stadijoje negali būti reikalaujama iš bendrovės pateikti labai išsamų veiklos ateityje vertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimą, kuomet sukonkretinami restruktūrizavimo plano metmenyse pateikti duomenys. Pirmosios instancijos teismas iš esmės jau šioje stadijoje reikalavo išsamaus veiklos ateityje vertinimo, kas neturėtų būti daroma. Tuo tarpu į bylą pateikti restruktūrizavimo plano metmenys yra pakankami ir panašu, kad taip juos vertina ir pats potenciali investuotoja, kuri tik pastiprins sėkmingą restruktūrizavimo plano išplėtojimo ir įgyvendinimo galimybes. Restruktūrizavimo plano projekte yra pateikta visa šioje nemokumo bylos stadijoje būtina, JANĮ numatyta informacija.

25.5.                      Reikšmingas byloje ir eksperto pateiktas restruktūrizavimo plano vertinimas, nes restruktūrizavimo plano metmenų kokybė ir galimybės per jį atstatyti įmonės mokumą yra ne teisės klausimas, o turėtų būti vertinami šios srities ekspertų. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į eksperto išvadą, pateiktą į bylą.

26.       Trečiasis asmuo PayRay Bank, UAB, atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės Ž. K. 2024 m. birželio 13 d. pareiškimą patenkinti ir iškelti UAB „Integre Trans“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų visumos ir nepagrįstai pripažino bendrovę, esant negyvybingą. Ši pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja ieškovės į bylą pateiktiems įrodymams, nes: i) ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad bendrovė nuo 2024 m. sausio mėn. vykdo einamuosius mokėjimus tiek VMI, tiek VSDF – nuo 2024 m. sausio iki šiol bendrovė VMI jau yra sumokėjusi 3 191 447,69 Eur mokesčių, o VSDF – 2 344 466,92 Eur socialinio draudimo įmokų; ii) bendrovė vykdo savo prievoles kreditorių atžvilgiu – į bylą pateikti bendrovės 2024 m. gegužės 31 d. ir 2024 m. birželio 30 d. kreditorių sąrašai, patvirtinantys, kad bendrovė sumažino savo įsipareigojimus tiekėjams 5,7 mln. Eur suma; iii) bendrovė atitinka teismų praktikoje nurodytus kriterijus dėl gyvybingumo, o kreditorių dauguma neprieštarauja bendrovės restruktūrizavimui. Taigi, skirtingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, bendrovė yra gyvybinga, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas atitinka tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių, tarp jų ir trečiojo asmens, interesus.

26.2.                      Pirmosios instancijos teismo išvada dėl pateikto restruktūrizavimo plano projekto yra pernelyg ankstyva, todėl nevisiškai pagrįsta. PayRay Bank, UAB, sutinka, kad pateiktas restruktūrizavimo plano projektas stokoja duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadas apie tolesnes bendrovės perspektyvas, tačiau trečiojo asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog plano projektas nepatvirtina bendrovės gyvybingumo, o restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės neleidžia daryti prielaidos, jog bendrovė turi perspektyvų atkurti mokumą bei plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą, yra pernelyg ankstyva, ypatingai įvertinus bendrovės pateiktus įrodymus apie naują investuotoją. Trečiasis asmuo sutinka su ieškovės pozicija, kad šiuo metu restruktūrizavimo plano projekte yra pateikta visa šioje nemokumo bylos stadijoje būtina, JANĮ numatyta informacija. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir net nepasisakė apie ieškovės pateiktą restruktūrizavimo plano projekto ekspertinį vertinimą. Ekspertė įvertino plano projektą ir modeliavo įvairius scenarijus bei padarė išvadą, kad restruktūrizavimo plano projektas yra realus ir jeigu bus laiku įgyvendintas, gali padėti bendrovei tapti pelninga ir sutartais terminais atsiskaityti su savo kreditoriais.

26.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į bendrovės ir naujos investuotojos UAB „TMV Capital“ sudarytą Ketinimų protokolą. Nors pirmosios instancijos teismas teigia, kad sudarytas Ketinimų protokolas nedaro esminės įtakos bendrovės gyvybingumo įvertinimui, kadangi jis suteikia teisę investuotojai atlikti bendrovės patikrinimą ir sprendimą priimti iki 2024 m. spalio 16 d., tačiau, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, Ketinimų protokolo sudarymo faktas yra labai gera indikacija tiek teismui, tiek visiems kreditoriams apie teigiamas bendrovės perspektyvas, nes parodo, kad itin stambūs Lietuvos verslai su didelėmis finansinėmis galimybėmis domisi bendrove ir nori į ją investuoti. Ketinimų protokolas patvirtina, kad bendrovė atitinka visas restruktūrizavimo sąlygas ir yra gyvybinga. Priešingu atveju, investuotojai negaištų savo laiko ir net nesvarstytų investavimo į bendrovę galimybių

27.       Trečiasis asmuo „Paccar Financial Nederland B.V“ atskiruoju skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės Ž. K. 2024 m. birželio 13 d. pareiškimą patenkinti ir iškelti UAB „Integre Trans“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra vienintelis būdas (galimybė) atgauti skolas, o atsakovei galimybė išspręsti turimus visus finansinius sunkumus, išlaikyti gyvybingumą ir tinkamai bei laiku vykdyti prievoles kreditoriams. Trečiasis asmuo sutinka su ieškovės siekiu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Byloje pateikti duomenys pagrindžia, kad egzistuoja visos sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui ir pagrindų spręsti priešingai nėra. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės likvidavimą ir (ar) duomenų apie bendrovei inicijuojamą bankroto bylą. Priešingai, bendrovė tęsia komercinę veiką, stabilizavo skolų augimą ir matomos prielaidos skolų sumažinimui.

27.2.                      Atsakovė nuo 2024 m. sausio vykdo savo prievoles valstybės biudžetui ir atlieka mokėjimus tiek VMI, tiek ir VSDF – nuo 2024 m. sausio iki šiol atsakovė VMI jau yra pervedusi 3 191 447,69 Eur mokesčių, o VSDF – 2 344 466,92 Eur socialinio draudimo įmokų. Be to, VSDFV 2024 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo bendrovės įsiskolinimą VSDF (353 321,50 EUR) išdėstė iki 2024 m. gruodžio 1 d. Duomenų, kad atsakovė nevykdo šių įsipareigojimų šiuo metu nėra, priešingai – įsiskolinimas yra sumažėjęs iki 293 516,41 Eur.

27.3.                      Atsakovė vykdo savo prievoles (ne tik einamąsias) kreditorių atžvilgiu. Nors šiuo metu atsakovė negali kreditorių prievolių įvykdyti visa apimtimi ir iš karto, tačiau, vis dėlto, atsakovė, susidūrusi su finansiniais sunkumais, nenustojo vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Šį faktą patvirtina ieškovės 2024 m. liepos 10 d. pateikti atsakovės 2024 m. gegužės 31 d. ir 2024 m. birželio 30 d. kreditorių sąrašai, kurie pagrindžia, kad per mėnesį atsakovė sumažino įsipareigojimus tiekėjams virš 5,7 mln. Eur dydžio suma.

27.4.                      Atsakovė iš esmės atitinka teismų praktikoje nurodytus kriterijus dėl gyvybingumo, nes, viena vertus, atsakovė susidūrė su finansiniais sunkumais, ji, kita vertus, išlaiko darbo vietas (beveik 800) ir toliau vykdo savo veiklą. Be to, atsakovė išlaiko klientų ratą, jos pagrindiniai klientai nėra nutraukę sutarčių su atsakove, be to, atsakovės kreditorių dauguma neprieštarauja atsakovės restruktūrizavimui. Taigi, skirtingai nei teigia Vilniaus apygardos teismas, atsakovė yra gyvybinga, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas atitinka tiek pačios atsakovės, tiek jos kreditorių interesus.

27.5.                      Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad į bylą pateiktas Ketinimų protokolas su investuotoja UAB „TVM Capital. Nors toks dokumentas nėra sutartis, tačiau tokio dokumento sudarymo faktas yra svarus argumentas Paccar galimoms deryboms dėl skolos atgavimo ir restruktūrizavimo plano projekto rengimui. Be to, tai parodo, kad itin stambūs Lietuvos verslai su didelėmis finansinėmis galimybėmis domisi atsakove, jos ūkine veikla ir nori į ją investuoti.

27.6.                      Nors su pareiškimu pateiktas restruktūrizavimo plano projektas nėra išsamus, konkretus, tinkamai struktūrizuotas ar pagrįstas naujaisiais duomenimis, tačiau šioje stadijoje tai nėra lemiamas (ar vienintelis) veiksnys restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Be to, restruktūrizavimo plano projektas yra būsimos įmonės veiklos gairės ir tikslai. Šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad ji pateiktų labai išsamų ir pilnai finansiniais duomenimis pagrįstą veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kai dėl jo pasisakys kreditoriai. Skundžiama nutartimi teismas užkirto esminę kreditorių teisę – nuspręsti, ar (ir kaip) bus sudaryta galimybė jiems atgauti (iš dalies atgauti) savo kreditorinius reikalavimus.

27.7.                      Pareiškimu pateiktas restruktūrizavimo plano projektas atitinka formalius JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir suteikia prielaidas derėtis su kreditoriais dėl restruktūrizavimo plano sąlygų, jeigu teismas nustatytų, kad atsakovė (savo vidiniais finansais arba su investuotojo pagalba) turi galimybes mokėti visus einamuosius mokėjimus.

27.8.                      Priešingai nei skundžiamoje nutartyje konstatavo teismas, atsakovė yra gyvybinga. Paccar pozicija nesiskiria nuo teismui patiektos nuomonės pasirengimo metu ir šiuo metu mato pakankamai ieškovės ir atsakovės pastangų, taip pat galimybių dėl derybų su potencialiu investuotoju, siekiant stabilizuoti atsakovės finansinę situaciją ne tik vidiniais resursais bet ir tarpiniu ar nauju finansavimu.

28.       Ieškovė Ž. K. prisidėjimu prie trečiųjų asmenų „Paccar Financial Nederland B.V“  ir PayRay Bank, UAB atskirųjų skundų pareiškia, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir „Paccar Financial Nederland B.V“ ir PayRay Bank, UAB atskirųjų dalykas sutampa, prisideda prie jų atskirųjų skundų ir palaiko juos pilna apimtimi.

29.       Trečiasis asmuo UAB „Integre Trans“ prisidėjimu prie ieškovės Ž. K., trečiųjų asmenų „Paccar Financial Nederland B.V“ ir PayRay Bank, UAB atskirųjų skundų pareiškia, kad prisideda prie atskirųjų skundų ir juos palaiko visa apimtimi.

30.       Atsiliepimu į ieškovės Ž. K., trečiųjų asmenų „Paccar Financial Nederland B.V“ ir PayRay Bank, UAB atskiruosius skundus trečiasis asmuo UNION TANK Eckstein GmbH & Co KG prašo: apeliantų skundus tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovei UAB „Integret Trans“ restruktūrizavimo bylą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

30.1.                      Skundžiamą nutartį priėmęs teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių bendrovės gyvybingumą. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje konstatavo teismas, bendrovė vis dar yra gyvybinga: i) ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad nuo 2024 m. sausio mėn. vykdo savo einamuosius mokėjimus tiek VMI, tiek VSDF; ii) bendrovė, nors ir ne visa apimtimi, tačiau iš dalies vykdo savo prievoles kreditorių atžvilgiu – bendrovės 2024 m. gegužės 31 d. ir 2024 m. birželio 30 d. kreditorių sąrašai pagrindžia, kad per mėnesį bendrovė sumažino įsipareigojimus tiekėjas virš 5,7 mln. Eur suma; iii) bendrovė vykdo savo įsipareigojimus UNION TANK Eckstein GmbH & Co KG ir byloje yra tai patvirtinantys įrodymai; iv) bendrovė atitinka kriterijus dėl gyvybingumo, nes, viena vertus, bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kita vertus, išlaiko darbo vietas ir toliau vykdo veiklą; bendrovė išlaiko klientų ratą, jos pagrindiniai klientai nėra nutraukę sutarčių su bendrove, be to, bendrovės kreditorių dauguma neprieštarauja bendrovės restruktūrizavimui. Taigi, skirtingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, bendrovė yra gyvybinga, o restruktūrizavimo bylos iškėlimas atitinka tiek pačios bendrovės, tiek jos kreditorių interesus.

30.2.                      Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus gilindamasis, kokią įtaką bendrovės gyvybingumui ir gyvybingumo atkūrimui gali turėti investuotojos UAB „TMV Capital“, su kuria prieš pat skundžiamo sprendimo priėmimą buvo sudarytas ketinimų protokolas, investicijos į bendrovę. Esant byloje įrodymams apie ketinimą investuoti į bendrovę, pirmosios instancijos teismas privalėjo būti aktyvesnis byloje, pratęsti bylos nagrinėjimo terminą, suteikti galimybę ieškovei ir kitiems suinteresuotiems asmenims pateikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus. Tačiau taip nebuvo padaryta, nors jau šiuo metu akivaizdu, kad minėtos investuotojos ketinimai atkurti bendrovės mokumą yra tikri ir realūs, ką patvirtina ir 2,75 mln. Eur įmoka į sąlyginio deponavimo sąskaitą (Escrow sutartis), siekiant užtikrinti mokestinių bendrovės įsipareigojimų VMI įvykdymą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo tinkamai ištirti visi reikšmingi bylos įrodymai, dėl ko ieškovės pareiškimas buvo nepagrįstai atmestas ir nepagrįstai bendrovei išketa bankroto byla.

30.3.                      Trečiasis asmuo sutinka su ieškovės atskirajame skunde dėstomais motyvais, kurie grindžiami nuoseklia teismų praktika, kad restruktūrizavimo plano projekte neturi būti detalizuojamos priemonės ir būdai, leisiantys išlaikyti bendrovės gyvybingumą ir atkurti jos mokumą. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas teismų praktikos, padarė klaidingą išvadą, kad restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės neleidžia daryti prielaidos, jog bendrovė turi perspektyvų atkurti mokumą bei plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą. Nors pirmosios instancijos teismo teiginiai suponuoja į restruktūrizavimo plano detalizavimą, tačiau tai nėra būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje. Trečiojo asmens įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje minimas detalias sąlygas mokumui atkurti privalo numatyti ne restruktūrizavimo plano projektas, bet pats restruktūrizavimo planas po to, kai restruktūrizavimo byla bus iškelta ir kai restruktūrizavimo planas bus teikiamas kreditorių pritarimui ir teismo tvirtinimui. Šiuo metu restruktūrizavimo plano projektas turėtų būti tikslinamas ar keičiamas, kadangi aplinkybės yra pasikeitusios iš esmės – sudaryta sutartis su investuotoja dėl bendrovės akcijų perleidimo, investuotojos atliktas lėšų deponavimas į sąlyginio deponavimo sąskaitą, užtikrinantis bendrovės skolos VMI padengimą. Pasirašytas Ketinimų protokolas suteikė pakankamą pagrindą manyti, kad bendrovė atitinka visas restruktūrizavimo sąlygas ir yra gyvybinga. Todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas turėjo būti aktyvesnis, sudaryti sąlygas papildyti bylą įrodymais ir paaiškinimais, ypatingai apie tai, kokią įtaką restruktūrizavimo planui, pagal kurį būtų atkuriamas bendrovės mokumas, gali turėti investuotojos finansavimas. Skundžiama nutartis priimta tinkamai neįvertinus, kad restruktūrizavimo plano projektas nėra galutinis, kad jis akivaizdžiai turės būti keičiamas ar tikslinamas pagal investuotojos įsitraukimą į bendrovės mokumo atkūrimą, todėl teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės nepadės atkurti bendrovės mokumo.

31.       Atsiliepimu į ieškovės Ž. K., trečiųjų asmenų „Paccar Financial Nederland B.V“ ir PayRay Bank, UAB atskiruosius skundus trečiasis asmuo VMI prašo apeliantų atskiruosius skundus tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės Ž. K. ieškinį tenkinti ir iškelti atsakovei UAB „Integret Trans“ restruktūrizavimo bylą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais argumentais:

31.1.                      VMI yra bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, bendrovės skola VMI yra 2 732 379,08 Eur. VMI 2024 m. rugpjūčio 1 d. gavo pranešimą – siūlymą, kuriame pateikta informacija, kad 2024 m. liepos 30 d. bendrovės akcininkė sudarė akcijų perleidimo sutartį su investuotoja UAB „LitRanger“. Šia sutartimi šalys susitarė, kad 100 proc. bendrovės akcijų bus perduodamos ir nuosavybė į jas pereis investuotojai, kai bus įvykdytos visos sutartyje nurodytos išankstinės sąlygos, įskaitant sąlygą, kad bendrovei įsiteisėjusiu teismo sprendimu iškeliama restruktūrizavimo byla. Sutarties pasirašymas sudaro pagrindą investuotojai teikti bendrovei tarpinį finansavimą, kurio pagrįstai ir nedelsiant reikia, kad bendrovė galėtų tęsti veiklą bei išlikti gyvybinga. Siūlyme nurodoma, kad investuotoja turi rimtų ketinimų ir finansinius pajėgumus tam, kad galėtų per laiką teikti bendrovei tarpinį ir naują finansavimą, atstatyti bendrovės finansinį gyvybingumą ir bendrovės gebėjimą dengti įmonės skolas, įskaitant ir mokestinę nepriemoką VMI. Investuotoja 2024 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sąlyginio deponavimo sąskaitos (escrow) atidarymo ir aptarnavimo sutartį su banku Citadele (Escrow sutartis) ir į atidarytą sąlyginio deponavimo sąskaitą pervedė 2 750 000 Eur, t. y. sumą, atitinkančią šiuo metu susidariusią bendrovės mokestinę nepriemoką.

31.2.                      Pasiūlyme nurodyta, kad sąlyginio deponavimo sąskaitoje esančios lėšos bus pervedamos į VMI banko sąskaitą kaip bendrovės mokestinės nepriemokos padengimas esant nurodytų sąlygų visetui: i) Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus sprendimą (nutartį) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2306- 967/2024, kuria buvo nutarta pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei atmesti ir iškelti bendrovei bankroto bylą; ii) kompetentingam teismui priėmus sprendimą iškelti restruktūrizavimo bylą bendrovei ir šiam sprendimui įsiteisėjus; iii) kompetentingam teismui priėmus sprendimą, kuriuo bus leista vykdyti bendrovės finansines prievoles VMI neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. VMI pritarė minėtam bendrovės siūlymui.

31.3.                      Pasikeitus faktinėms aplinkybėms t. y. dėl pateikto mokestinės nepriemokos apmokėjimo garanto ir atsiradusios investuotojos, dalyvausiančios užtikrinant bendrovės veiklos tęstinumą ateityje, VMI neprieštarauja dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bendrovei ir nebepalaiko anksčiau atsiliepime išdėstytos pozicijos dėl restruktūrizavimo bylos neiškėlimo bendrovei.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

33.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais.

34.       Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytomis aplinkybėmis tinkamai taikė nemokumo (restruktūrizavimo ar bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

35.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

36.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai).

37.       Apeliantė Ž. K. kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašą iš atsakovės banko sąskaitos apie UAB „Integre Trans“ atliktus Citadele mokėjimus. Minėtu dokumentu apeliantė grindžia savo atskirojo skundo argumentus, kad pardavus 75 vnt. vilkikų, be sumažėjusio įsipareigojimo lizingo davėjui (Citadele), pastarasis, atsižvelgiant į teigiamą vilkikų pardavimo kainos santykį su likutine už vilkikus mokėtina lizingo suma, netgi grąžino bendrovei 679 030,14 Eur sumą, kuri buvo panaudota kitų bendrovės įsipareigojimų mažinimui.

38.       Trečiasis asmuo VMI kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė: Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašą (balansą), siūlymą, mokėjimo nurodymą, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtais dokumentais VMI grindžia savo atsiliepime į atskiruosius skundus išdėstytus argumentus, susijusius su bendrovės skola VMI 2024 m. rugpjūčio 1 d. momentu, su bendrovės pateikta informacija apie sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį su investuotoja UAB „LitRanger“, taip pat su tuo, kad investuotoja UAB „LitRanger“ 2024 m. rugpjūčio 1 d. sudarė sąlyginio deponavimo sąskaitos (escrow) atidarymo ir aptarnavimo sutartį su banku Citadele (Escrow sutartis) ir į atidarytą sąlyginio deponavimo sąskaitą pervedė 2 750 000 Eur sumą, atitinkančią šiuo metu susidariusią bendrovės mokestinę nepriemoką.

39.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad šalių pateikti nauji įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei (ne) iškėlimo, taip pat į tai, kad šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nenustatęs šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktus naujus įrodymus ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl bylos ribų peržengimo ir siurprizinės nutarties priėmimo

40.       Apeliantė Ž. K. atskirajame skunde teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra siurprizinė, priimta peržengiant bylos nagrinėjimo ribas. Minėti apeliantės argumentai yra grindžiami tuo, kad teismas ne tik, kad nesudarė galimybių apeliantei pasisakyti dėl JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje sąlygų egzistavimo, bet, dar daugiau, – net nevertino į bylą pateiktų argumentų ir įrodymų, nors juos priėmė.

41.       JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, jog juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

42.       Teismų praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai teismas atsisako juridiniam asmeniui iškelti restruktūrizavimo bylą, klausimas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu. Tokiu būdu teismas, vertindamas nemokumo (tiek restruktūrizavimo, tiek ir bankroto) bylos (ne)iškėlimo pagrindus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks nemokumo procesų pagrindų vertinimas yra operatyvus ir aiškus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-450/2022, 13 punktas).

43.       Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir nustatęs, kad įmonė yra nemoki bei esant bent vienai JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, turi iškelti bankroto bylą nesant atskiro prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl toks sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Todėl teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-779-934/2022; 2024 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-402-910/2024).

44.       Nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, CPK 329 straipsnis nepriskiria tokios situacijos prie absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tais atvejais, kai teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022).

45.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė, jos vertinimu, tinkamus ir pakankamus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimą iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovę pateikti JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytus duomenis, t. y. duomenis, reikalingus prašant restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nei šia nutartimi, nei vėliau, teismas nepasiūlė, kad restruktūrizavimo bylą inicijuojanti atsakovės vadovė ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys išdėstytų savo poziciją dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, jeigu būtų nustatyta, jog restruktūrizavimo byla bendrovei negali būti iškelta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalys nebuvo informuotos apie teismo ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jos neturėjo galimybės pasisakyti ar pateikti į bylą duomenis, susijusius su bankroto bylos atsakovei iškėlimu.

46.       Nustatytos aplinkybės bei formuojama teismų praktika (žr. šios nutarties 42–45 punktus) sudaro pagrindą spręsti, jog nors pirmosios instancijos teismas vienu procesiniu dokumentu išsprendė tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto bylos iškėlimo klausimą, tačiau neinformavus šalių apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas, nebuvo sudaryta galimybė dėl to pasisakyti šalims, teikti įrodymus, todėl buvo pažeistas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) ir toks pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas galėjo nulemti neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog klausimas dėl atsisakymo išskelti restruktūrizavimo bylą ir bankroto bylos iškėlimas turi būti išnagrinėtas tuo pačiu procesiniu dokumentu (žr. šios nutarties 42 punktą), sprendžia, jog tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47.       Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors procesinių trūkumų ištaisymo galimybė egzistuoja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme šalys iš esmės nepasisakė dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo, tokios galimybės sudarymas apeliacinės instancijos teisme, reikštų, jog apeliacinės instancijos teisme ginčas turėtų būti nagrinėjamas iš esmės naujais aspektais, o tai sudarytų prielaidas paneigti šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, teisę į apeliaciją, juo labiau, kad apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl bankroto bylos iškėlimo nėra skundžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-381/2021).

48.       Nors nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės savaime sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (žr. šios nutarties 46 punktą), papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kai kurių restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų.

Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų vertinimo

49.       Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Taigi, restruktūrizavimas yra vienas kolektyvinių bendrovės finansinių sunkumų sprendimo būdų, skirtas su mokumo problemomis susidūrusiai bendrovei išsaugoti.

50.       Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu yra visuma šių sąlygų: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis).

51.       Pagal JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti restruktūrizavimo bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo neatitinka bent vieno iš JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų; 2) restruktūrizavimo plano projektas, jeigu jis turėjo būti pateiktas, neatitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų; 3) restruktūrizavimo plano projekte, jeigu jis turėjo būti pateiktas, numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Pagal JANĮ 22 straipsnio 2 dalį, teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

52.       Siekiant iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, visų pirma, turi būti konstatuota sąlyga, kad juridinis asmuo turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal JANĮ 2 straipsnio 5 punktą, juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra juridinio asmens nemokumo tikimybė. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turtą. Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija turimo turto vertę.

53.       Dar viena būtina sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti yra ta, kad juridinis asmuo turi būti gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 30 punktas). Teisės doktrinoje pažymima, kad tais atvejais, kai įmonė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555-571).

54.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bendrovės restruktūrizavimo bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad bendrovė yra negyvybinga ir restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo bei išvengti bankroto. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad bendrovė yra nemoki, nes ji negeba vykdyti prievolių kreditoriams, nutarė ex officio iškelti bendrovei bankroto bylą.

55.       Atskirajame skunde apeliantė Ž. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas JANĮ įtvirtintą gyvybingumo sąvoką taikė siaurai ir klaidingai: i) neatsižvelgdamas į tai, kad bendrovė tęsia veiklos vykdymą, gauna iš jos pajamas, kurias skiria atsiskaitymui su kreditoriais; ii) ignoruodamas, kad bendrovėje vis dar dirba apie 800 lojalių darbuotojų, kurie tęsia darbo teisinius santykius nepaisant bendrovės patiriamų finansinių sunkumų; iii) bei tinkamai nevertindamas, kad bendrovei su vienu iš potencialių investuotoju jau yra pavykę sudaryti Ketinimų protokolą dėl investavimo į bendrovę, siekiant įveikti pastarosios finansinius sunkumus.

56.       Atskirajame skunde apeliantė PayRay Bank, UAB, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje pateiktų įrodymų visumos, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrovės (ne)gyvybingumo prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams: i) bendrovė nuo 2024 m. sausio mėn. vykdo einamuosius mokėjimus tiek VMI, tiek VSDF; ii) bendrovė vykdo prievoles kreditorių atžvilgiu; iii) nors bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau ir toliau vykdo veiklą, išlaiko klientų ratą, darbo vietas; iv) bendrovės kreditorių dauguma neprieštarauja bendrovės restruktūrizavimui. Be to, apeliantės vertinimu, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, Ketinimų protokolo sudarymo faktas rodo teigiamas bendrovės perspektyvas, nes bendrove domisi stambūs Lietuvos verslai ir nori į ją investuoti. Taigi, bendrovė atitinka visas restruktūrizavimo sąlygas ir yra gyvybinga.

57.       Atskirajame skunde apeliantė Paccar teigia, kad egzistuoja visos sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui ir pagrindų spręsti priešingai nėra. Bendrovė tęsia komercinę veiką, stabilizavo skolų augimą ir matomos prielaidos skolų sumažinimui. Bendrovė nuo 2024 m. sausio mėn. moka prievoles valstybės biudžetui ir atlieka mokėjimus tiek VMI, tiek VSDF. Taip pat bendrovė vykdo įsipareigojimus kreditoriams, išlaiko darbo vietas, toliau vysto savo veiklą. Nors teismas nurodė, kad pateiktas Ketinimų protokolas su investuotoju UAB „TVM Capital“ nedaro esminės įtakos atsakovės gyvybingumo įvertinimui, tačiau apeliantės nuomone, tokio dokumento sudarymo faktas yra svarus argumentas apeliantei galimoms deryboms dėl skolos atgavimo ir restruktūrizavimo plano projekto rengimui. Be to, tai parodo, kad itin stambūs Lietuvos verslai su didelėmis finansinėmis galimybėmis domisi atsakove, jos ūkine veikla ir nori į ją investuoti. Apeliantės teigimu, restruktūrizavimo plano projektas atitinka formalius JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

58.       Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovė atitinka dvi iš trijų JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų: bendrovė turi finansinių sunkumų ir nėra likviduojama dėl bankroto. Esminis ginčas byloje kilo dėl trečiosios JANĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytos restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo sąlygos – bendrovės (ne)gyvybingumo.

59.       JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pateikti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikties, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. JANĮ projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).

60.       Gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas yra susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-933/2023, 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-621-790/2024).

61.       Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas, todėl gyvybingumui pagrįsti neturi būti reikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Restruktūrizavimo plano projekte turi būti atskleista visa reikšminga informacija apie nemokumo problemas ir priemones, leisiančias vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir užtikrinti tolesnės veiklos perspektyvas. Įmonės gyvybingumą paneigia negebėjimas vykdyti mokestinių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1148-450/2023).

62.       Aplinkybę, kad skolininkas yra gyvybingas, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija paprastai atsispindi restruktūrizavimo plano projekte, kuriame be kita ko turi būti nurodyta finansinių sunkumų priežastys ir mastas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas), restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas).

63.       Tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti restruktūrizavimo tikslingumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020). Jei restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, tai tokia įmonė laikytina turinčia ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir restruktūrizavimo procesas tokiai įmonei negali būti taikomas (tęsiamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).

64.       Teismas, vertindamas gyvybingumo sąlygą, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 33, 34 punktai). 

65.       Taigi, teismas, spręsdamas, ar bendrovė yra gyvybinga, turi išsiaiškinti visas su juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimu reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės nemokumo, gyvybingumo vertinimu, tame tarpe: 1) nemokumo problemų priežastis, 2) vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdį ir perspektyvas, 3) numatomas gauti pajamas, 4) darbo santykių ypatumus, 5) esminių įsipareigojimų vykdymą ir pan. 

66.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad bendrovė neatitinka gyvybingumo kriterijaus ir jai negali būti keliama restruktūrizavimo byla, vertino bendrovės finansinius duomenis (balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą), bendrovės į bylą pateiktą restruktūrizavimo plano projektą ir jame siūlomas priemones, taip pat pasisakė dėl bendrovės skolos VMI bei bendrovės ir investuotojos UAB „TVM Capital“ sudaryto Ketinimų protokolo. 

67.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, taip pat į teismų praktiką, kurioje nurodyta, kad teismas, vertindamas gyvybingumo sąlygą, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą (žr. šios nutarties 64 punktą), neturi pagrindo nepritarti atskirųjų skundų argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės (ne)gyvybingumą, nevertino byloje esančių reikšmingų duomenų visumos.

68.       Visų pirma, teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės pareiškime ir kituose dokumentuose išdėstytų ir vertintinų aplinkybių – kokios priežastys lėmė bendrovės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, ar juridinio asmens teikiamos paslaugos rinkoje turi poreikį, ar bendrovė turi vykdomų ilgalaikių sutarčių, ar bendrovė turi užsakymų, kokie yra esminiai bendrovės prievoliniai įsipareigojimai, ar bendrovė vykdo savo prievoles kreditorių atžvilgiu, ar ateityje gautinos pajamos leis bendrovei įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, atkurti savo mokumą, taip pat kiek darbuotojų dirba įmonėje, koks jų pokytis lyginant su ankstesniu periodu ir pan. 

69.       Antra, teismas nurodydamas, kad bendrovė nevykdo mokestinių prievolių VMI nuo 2024 m. sausio mėnesio ir skola VMI siekia 1 773 165,53 Eur, netyrė ir nevertino byloje esančių duomenų, kad bendrovė nuo 2024 m. sausio mėn. VMI yra pervedusi 3 191 447,69 Eur sumą (8 t., b. l. 94–160). Taip pat teismas neatsižvelgė į byloje esančius duomenis, kad bendrovė vykdo ir kitus einamuosius mokėjimus valstybei – bendrovė nuo 2024 m. sausio mėn. VSDF pervedė 2 344 466,92 Eur socialinio draudimo įmokų, o VSDF valdyba 2024 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo bendrovės įsiskolinimą VSDF (353 321,50 Eur) išdėstė iki 2024 m. gruodžio 1 d. ir šis įsiskolinimas yra sumažėjęs iki 293 516,41 Eur (7 t., b. l. 268; 8 t., b. l. 161). 

70.       Trečia, nors į bylą pateiktas 2024 m. liepos 16 d. Ketinimų protokolas, sudarytas su investuotoja UAB „TVM Capital“, savaime nesukuria pačiai investuotojai pareigos investuoti į bendrovę, tačiau šiuo atveju vien aplinkybė, kad UAB „TVM Capital“ pasirašė su bendrove 2024 m. liepos 16 d. Ketinimų protokolą, rodo potencialios investuotojos susidomėjimą bendrove. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad toks Ketinimų protokolas esminės įtakos bendrovės gyvybingumo įvertinimui neturi, formaliai įvertino paties Ketinimų protokolo (ne)privalomumą, o ne tai, kad, jeigu bendrovė neturėtų perspektyvų, tolesnės veiklos galimybių, tokia investuotoja net nesvarstytų galimybės investuoti į ją.

71.       Ketvirta, tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Vis dėl to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės finansinius duomenis gyvybingumo aspektu, vadovavosi ne byloje pateiktais naujausiais duomenimis – 2024 m. liepos 8 d. bendrovės balansu (preliminariu) ir pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. (7 t., b. l. 9–12) ar 2024 m. liepos 10 d. kreditorių ir skolininkų sąrašais (duomenys 2024 m. birželio 30 d.), o atsižvelgė į senesnius duomenis (2023 m., 2024 m. kovo 31 d. balansus, taip pat pelno (nuostolių) ataskaitas už 2022 m., 2023 m. laikotarpius ir už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d.). Naujesnių duomenų vertinimas padėtų tinkamai įvertinti bendrovės finansinių duomenų dinamiką ir, ar bendrovės pastangos eliminuoti (sumažinti) finansinius sunkumus, yra rezultatyvios.

72.       Penkta, teismų praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą sąlygų buvimo, teismas turi įvertinti visumą šių aplinkybių: 1) ar prie pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo papildomai pridedamas restruktūrizavimo plano projektas ir juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui (JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punktas); 2) ar plano projektas atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. ar jo turinys apima visus JANĮ 104 straipsnio 2 dalyje išvardintus pagrindinius elementus (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) ar plano projektas yra preliminariai įgyvendinamas, t. y. plano projektas ir jame numatytos priemonės finansiniams sunkumams įveikti turi nekelti akivaizdžių abejonių (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Visgi, toks vertinimas nereiškia išsamaus ir visapusiško restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių, skirtų laikiniems finansiniams sunkumams įveikti, analizavimo šioje nemokumo bylos iškėlimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-718-330/2022).

73.       Iš restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad bendrovė, siekdama įveikti finansinius sunkumus, ketina pertvarkyti bendrovės veiklą: i) mažinti nuosavų vilkikų skaičių – šis žingsnis padės susimažinti finansinius lizingo įsipareigojimus, taupyti ateities palūkanų sąnaudas, taip pat generuoti papildomą likvidumą; ii) didinti ekspedijavimo veiklą – šis žingsnis leis sumažinti rizikas, susijusias su nuosavu parku ir jo išlaidomis; iii) užsakymų krepšelio kaina – susimažinusi nuosavų vilkikų parką, bendrovė galės drąsiau elgtis ir ekspedijavimo veiklos pagalba bendrovė bandys vėl daugiau dirbti su SPOT užsakymais, t. y. transporto biržoje randamais užsakymais, kurių pervežimo įkainis būtų didesnis; taigi, sus sutartiniais užsakymais bendrovė turi užtikrinti nuosavo parko užimtumą, o SPOT užsakymų didinimas leis uždirbti daugiau pelno; iv) gerinti pardavimo komandos darbą; v) peržiūrėti ir kontroliuoti savikainą – sumažėjęs nuosavų vilkikų skaičius leis efektyviau naudoti suskurtus kontrolės mechanizmus; v) peržiūrėti kuro tapymo mechanizmus; vi) peržiūrėti vairuotojų atlyginimus ir mokamus dienpinigius; vi) sumažinti remonto išlaidas – kadangi mažinamas vilkikų parkas ir stengiamasi palikti bendrovės veikloje tik naujausius vilkikus, tai remonto išlaidos optimizuosis; vii) kitų išlaidų peržiūrėjimas – mažėjant nuosavų vilkikų skaičiui, lygiagrečiai sumažės ir visos kitos savikainos dedamosios dalys; bus peržiūrimos sutartys, atsisakoma perteklinių paslaugų, kontroliuojamas paslaugų skaičius pagal nuosavų vilkikų parką; viii) peržiūrėti ir kontroliuoti veiklos išlaidas – siekdama sutelkti visus bendrovės darbuotojus į vieną ofisą Vilniuje, bendrovė siekia uždaryti Kauno ofisą; ix) peržiūrėti darbuotojų atlyginimus ir kitas su tuo susijusias išlaidas – mažėjant darbuotojų skaičiui, mažėtų ir išlaidos atlyginimams, taip pat mokesčiams valstybei; x) peržiūrėti kitas išlaidas. Be to, bendrovė, siekdama įveikti finansinius sunkumus, ketina atlikti juridinio asmens struktūrinius pertvarkymus, susijusius su: i) darbuotojų skaičiaus efektyvinimu, ii) procesų tobulinimu; krovinio kelio proceso optimizavimu.

74.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu bendrovės restruktūrizavimo plano projektu, padarė išvadą, kad bendrovės restruktūrizavimo plano projektas nepagrindžia bendrovės gyvybingumo. Kadangi bendrovė ir toliau planuoja vykdyti tą pačią veiklą ir taikyti tokį pat veiklos vykdymo modelį, todėl teismas nusprendė, kad nėra realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą. Be to, bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nėra pateikti skaičiavimai, kokias konkrečias pajamas ir per kokį laikotarpį bendrovė gaus pardavusi konkretų nenaudojamą turtą ir kokios konkrečios pajamos bus sugeneruotos taikant kitas jos nurodytas priemones, taip pat nėra duomenų, kaip konkrečiai bendrovės nurodyti finansiniai tikslai bus pasiekti, kuo grindžiamas pajamų augimas, kaip konkrečiai bus mažinamos išlaidos.

75.       Teismų praktikoje nurodoma, kad vien tai, jog pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyti esminiai veiklos pokyčiai, nustačius, kad bendrovės finansinius sunkumus iš esmės lėmė ne jos veiklos pobūdis (o, pavyzdžiui, aplinkybės, susijusios su įmonės kontrahentais, jų finansine padėtimi bei pasikeitusia jų veikla ir galimybėmis atsiskaityti su atsakove), nesudaro pagrindo išvadai, jog numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1141-302/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-241/2020). Šiuo atveju nors pagal bendrovės restruktūrizavimo plano projektą nurodoma iš esmės tęsti ir plėtoti pagrindinę veiklą ir nenumatyta kardinalių veiklos pokyčių, tačiau tai neteikia pagrindo išvadai, kad numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto, nes atsakovės finansinius sunkumus nulėmė ne jos veiklos pobūdis, o rinkos, ekonominės, geopolitinės, organizacinės, technologinės aplinkybės, tokios kaip: padidėjusi konkurencija logistikos paslaugų sektoriuje, bankinių palūkanų augimas, padidėjusi paslaugų savikaina – brango kuras, transporto priemonės ir pan., be to, rinkos, kuriose veikė bendrovė (pvz., Vokietija, Prancūzija) patyrė sunkmetį ir kt. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl restruktūrizavimo plano projekte numatytų perspektyvinių priemonių, skirtų persiorientuoti į ekspedijavimo veiklą, jų galimos įtakos įveikiant bendrovės finansinius sunkumus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo, neįvertino pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių bendrovės finansiniams sunkumams įveikti pagrįstumo JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų prasme (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas).

76.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę. Įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1790-330/2018).

77.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės gyvybingumo, padaryta neįvertinus ir neištyrus visų ginčui reikšmingų aplinkybių.

78.       Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš UAB „Sporto 18“ (DOK-3317), UAB „LitRanger“ (DOK-3321) ir DKV EURO SERVICE GmbH + Co KG (DOK-3318), Ž. K. (DOK-3339), SIA „Citadele Leasing“ (DOK-3335) gauti nauji duomenys, atsiliepimas bei rašytiniai paaiškinimai, kurie nebuvo vertinti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį panaikinus dėl rungimosi principo pažeidimo ir klausimą dėl bendrovės nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos (ne)iškėlimo grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, minėtų duomenų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas ir perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

79.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo ir iškeldamas jai bankroto bylą, pažeidė rungimosi principą ir priėmė siurprizinį procesinį sprendimą, be to, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusiu bendrovės gyvybingumu (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytų priemonių bendrovės finansiniams sunkumams įveikti pagrįstumo JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, o tai lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą. Todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartį iškelti nemokumo bylą (bankroto ar restruktūrizavimo) visais atvejais yra įgaliotas priimti tik pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-823/2021), klausimas dėl bendrovės nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos (ne)iškėlimo grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

80.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliančių atskirieji skundai laikomi patenkinti, todėl apeliantėms grąžinamas už atskiruosius skundus sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad už atskirąjį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 55 Eur, tokio dydžio žyminis mokestis grąžinamas apeliantėms Ž. K. ir PayRay Bank, UAB. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo

81.       2024 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Paccar atsisakymas nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties. Pareiškime nurodyta, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė apie investuotojos UAB „LitRanger“ pasitraukimą iš atsakovės nemokumo proceso reikšmingai įtakoja Paccar poziciją dėl galimybės atsakovei sėkmingai pasiekti restruktūrizavimo tikslus bei, atitinkamai, dėl skundžiamos teismo nutarties. Pareiškime Paccar patvirtino, kad yra žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės.

82.       Atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva (CPK 308 straipsnis). Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims yra žinomi atsisakymo teisiniai padariniai, t. y. kad asmuo, atsisakęs atskirojo skundo, pakartotinai jo paduoti negalės (CPK 111 straipsnio 3 dalis, 308 straipsnio 3 dalis). Teismas nepriima atsisakymo nuo skundo tik tada, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308  straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

83.       Nagrinėjamojoje byloje teismui išnagrinėjus Paccar pareiškimo dėl atskirojo skundo atsisakymo pagrįstumą, nenustatyta, kad skundo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo pareikštas įgalioto asmens ir pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pradžios. Paccar pareiškime dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo patvirtino, kad jam žinomos atsisakymo procesinės pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 308 straipsnio 2 ir 3 dalys).

84.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Paccar atsisakymas nuo atskirojo skundo priimamas ir apeliacinis procesas dalyje dėl Paccar atskirojo skundo nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas

nutaria:

Priimti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, „Paccar Financial Nederland B.V“, juridinio asmens kodas 809599491, atsisakymą nuo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties ir apeliacinį procesą šioje dalyje nutraukti.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo bylos (bankroto ar restruktūrizavimo) iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Integre Trans“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. liepos 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Grąžinti PayRay Bank, uždarajai akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 304862948, 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje SEB banke.

Teisėjas                                                                        Žilvinas Terebeiza