Civilinė byla Nr. 3K-3-507-611/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01317-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (pranešėjas), Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Audito ir turto vertinimo biurui ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo N. G.; išvadą byloje teikianti institucija – Turto vertinimo priežiūros tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl turto vertintojo atleidimo nuo atsakomybės už kredito įstaigos patirtus nuostolius, kuriuos ši patyrė dėl neteisingai parengtos turto vertinimo ataskaitos, pagrindų ir kredito įstaigos veiksmų vertinimo.
2. Ieškovė prašė teismo pripažinti atsakovės UAB Audito ir turto vertinimo biuro (toliau – atsakovė ir (arba) turto vertintoja) 2006 m. birželio 23 d. parengtą nekilnojamojo turto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – turto vertinimo ataskaitą neteisinga ir priteisti solidariai iš atsakovių 133 787,34 Eur (461 940,92 Lt) nuostolių, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad, pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto, paaiškėjo, jog atsakovės UAB Audito ir turto vertinimo biuro turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto rinkos ir likvidacinė vertė neatitinka tikrovės. Pagal ieškovės turto vertinimo skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. išvadą, sklypo rinkos vertė – 4344,30 Eur (15 000 Lt), likvidacinė vertė – 2896,20 Eur (10 000 Lt), t. y. keliasdešimt kartų mažesnė, nei buvo nurodyta vertintojos parengtoje turto vertinimo ataskaitoje. Remdamasi neteisinga turto vertinimo ataskaita, ieškovė suteikė N. G. 136 121,41 Eur (470 000 Lt) paskolą, iš šios negrąžinta 133 787,34 Eur (461 940,92 Lt). Ieškovė negali atgauti iš skolininko šios sumos dėl vertintojos kaltės.
4. Ieškovės su turto vertintoja 2004 m. spalio 5 d. sudarytoje turto vertinimo sutartyje nustatyta visiška vertintojos atsakomybė už turto rinkos ir likvidacinės vertės nustatymo tikslumą, teisingumą ir pagrįstumą, įsipareigojimas teisės aktų nustatyta tvarka atlyginti bankui padarytą žalą dėl netinkamai atlikto turto vertinimo. Turto vertintojos profesinę civilinę atsakomybę nuo 2005 m. rugsėjo 24 d. iki 2006 m. rugsėjo 23 d. buvo apdraudusi atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir draudikė), todėl jų atsakomybė šiuo atveju yra solidari.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad bankas ir trečiasis asmuo N. G. 2006 m. liepos 13 d. sudarė kredito sutartį dėl 136 121,41 Eur kredito suteikimo: kredito gavėjo N. G. įsipareigojimų vykdymui užtikrinti turėjo būti hipotekos lakštu įkeistas 3,9866 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); kredito gavėjas hipotekos įforminimo metu turėjo būti įkeičiamo turto savininku; kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui suteikiamo (panaudoto) kredito suma negali sudaryti daugiau kaip 70 proc. kredito grąžinimui užtikrinti bankui įkeisto nekilnojamojo turto, įvertinto ieškovės nustatyta tvarka, rinkos arba likvidacinės vertės; jei kredito ir įkeisto turto santykis neatitinka sutartyje nustatyto, bankas turi teisę atsisakyti išduoti kreditą atitinkamai daliai; minėtas žemės sklypas ieškovei įkeistas 2006 m. liepos 14 d. hipotekos lakštu, 2006 m. liepos 20 d. N. G. suteiktas 136 121,41 Eur kreditas, nes ieškovei buvo pateikta N. G. užsakymu A. C. TŪB Audito ir turto vertinimo biuro (dabar BUAB Audito ir turto vertinimo biuras) 2006 m. birželio 23 d. atlikto minėto žemės sklypo vertinimo ataskaita ir turto vertės nustatymo pažyma; joje turto rinkos vertė – 195 783,13 Eur, likvidacinė vertė – 139 017,61 Eur; kredito gavėjui nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2009 m. rugsėjo 11 d. pranešimu nutraukė sutartį ir pradėjo priverstinį skolos (133 787,34 Eur negrąžinto kredito, 17 859,09 Eur nesumokėtų palūkanų, 11 829,37 Eur nesumokėtų delspinigių) išieškojimą iš įkeisto turto;  ieškovė ir atsakovė UAB Audito ir turto vertinimo biuras 2004 m. spalio 5 d. sudarė sutartį dėl turto vertinimo.
7. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nekyla UAB Audito ir turto vertinimo biuro sutartinė atsakomybė pagal 2004 m. spalio 5 d. sutartį, nes vertinimą užsakė sutarties šalimi nesantis trečiasis asmuo N. G., kuris nebuvo ir banko klientas. Teismas sprendė, kad objektyviais ir neginčytinais įrodymais nepagrįsta, jog turto vertintoja neteisingai atliko turto vertinimą. Teismo nuomone, ieškovės turto vertinimo skyriaus 2009 m. gruodžio 10 d. išvada nepaneigia ginčo ataskaitos išvadų. Ieškovė rėmėsi draudiko žalos administravimo byloje esančia UAB „Imepksservis“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, kurioje neužfiksuota sodybos pamatų liekanų, ir Neries regioninio parko direkcijos informacija, jog šioje teritorijoje nebuvo sodybų, tačiau teismas nepripažino, kad šie įrodymai paneigia ginčo ataskaitos išvadas. Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvadoje užfiksuotus trūkumus teismas vertino kaip formalius, dėl kurių atsakovės ataskaita netampa neteisinga ar klaidinanti.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, pateikusi ieškinį, 2011 m. liepos 7 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perėmė įkeistą žemės sklypą už 6082,02 Eur (21 000 Lt) ir taip sumažino N. G. skolą, tačiau ieškinio sumos nepakeitė. Teismo teigimu, pirmiausia būtina užbaigti pradėtą išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą tam, kad išaiškėtų, kuri skolos dalis liktų nepadengta ir kurią kitą skolininko turto dalį kreditorius galėtų reikalauti priteisti proporcingai likusiam nepadengtam kreditoriaus reikalavimui. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir paties žalos fakto bei jos dydžio.
9. Byloje esantys įrodymai neleidžia daryti išvados, kad skolininko N. G. kredito sutartis negali būti įvykdyta, išnaudotos visos negrąžinto kredito išieškojimo iš kredito gavėjo galimybės. Ieškovė neišnaudojo visų galimybių išieškoti skolą iš skolininko turto, be to, nepagrįstai skolininko N. G. ir turto vertintojos atsakomybę laiko solidaria.
10. Teismas pripažino, kad nepagrįsta turto vertintojos kaltė dėl patirtų nuostolių, neįrodytas priežastinis ryšis tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Iš nagrinėjamos bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovės patirti nuostoliai dėl negrąžinto kredito yra nulemti neteisėtų N. G. veiksmų. Nei kredito sutartyje, nei kituose ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad kredito išdavimą N. G. ar kredito sumą nulėmė atsakovės atliktas turto vertinimas ir (ar) nustatyta turto vertė. Sprendimą suteikti kreditą priėmė ieškovė, įvertindama ir taip prisiimdama jos komercinei veiklai būdingą galimą kredito negrąžinimo riziką. N. G. ieškovei pateikė UAB Audito ir turto vertinimo biuro atliktą turto vertinimo ataskaitą, kurią pagal kreditavimo vadovo nuostatas ieškovė privalėjo patikrinti, tačiau to nepadarė – neatliko žemės sklypo vertinimo, nors tokią pareigą turėjo pagal kreditavimo vadovo nuostatas. Be to, ieškovė suteikė N. G. paskolą, kurios dydis yra apie 70 proc. įkeičiamo turto rinkos vertės, o ne likvidacinės vertės, kaip nustatyta kredito sutarties specialiosios dalies 13 punkte, t. y. suteikė daugiau paskolos, nei galėjo.
11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą pakeitė, pripažino 2006 m. birželio 23 d. turto vertinimo ataskaitą neteisinga; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Kolegija papildomai nustatė šias aplinkybes: neįvykus įkeisto turto varžytynėms, ieškovė perėmė N. G. priklausantį žemės sklypą antstolio 2011 m. liepos 7 d. turto perdavimo išieškotojui aktu už 6082,02 Eur; likusios N. G. skolos išieškojimo procesas pasibaigė antstoliui 2011 m. gruodžio 16 d. surašius išieškojimo negalimumo aktą.
13. Kolegija nurodė, kad neteisingą žemės sklypo vertės nustatymą lėmė turto vertintojos netinkamai taikytas lyginamosios vertės metodas ir pasirinkti lyginamieji objektai, kurie nebuvo saugomoje teritorijoje ir juose nebuvo ribojama galimybė statyti. Nustatydama žemės sklypo vertę turto vertintoja pasirinko žemės sklypus Vilniaus r., Pagirių k., Maišiagalos mstl. ir Dūkštų k. Nors lyginami žemės sklypai geografiškai nedaug nutolę nuo vertinamo žemės sklypo, tačiau savo individualiomis savybėmis nebuvo artimi vertinamam žemės sklypui. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra įrašo apie atsakovės vertintame žemės sklype esamą ar buvusią sodybą; atsakovė neįrodė, kad vertinamame vietovės plane žemės sklypo teritorijoje pažymėta sodyba.
14. Apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertino prie vertinimo ataskaitos pridėtus archyvinius dokumentus ir pripažino, kad šie duomenys neleido vertintojai spręsti apie sodybos liekanų vertinamame sklype buvimo faktą, nes pati vertintoja nustatė, jog vertinamame sklype sodybos pamatų nebuvo; prie vertinimo ataskaitos pridėti archyviniai dokumentai, sklype užfiksuoti alyvų krūmai ar esantys betoniniai stulpai nebuvo pakankami konstatuoti, kad yra sodybos liekanos, ir šiuo pagrindu žemės sklypą lyginti su žemės sklypais, kuriuose statyba nedraudžiama. Šias išvadas pagrindė ir byloje esantys kiti du ginčo žemės sklypo vertės nustatymo dokumentai bei teismo paskirtos ekspertizės išvados. Taigi vertinamas sklypas galėjo būti panaudotas žemės ūkio reikmėms be galimybės įkurti ar atkurti statinius.
15. Ieškovės prašymu apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paskirtos žemės sklypo retrospektyvinės turto vertinimo ekspertizės aktu nustatyta, kad vertinamo žemės sklypo rinkos vertė 2006 m. birželio 23 d. buvo 25 700 Eur, o žemės sklype esančių sodybos liekanų buvimo faktas galėtų būti svarbus nustatant žemės sklypo rinkos vertę tik tokiu atveju, jei minėtas faktas teisės aktų nustatyta tvarka suteiktų galimybę vertinamame žemės sklype statyti pastatą. Atsakovė, atlikdama žemės sklypo vertinimą ir taikydama lyginamąjį metodą, turėjo pasirinkti objektus, esančius regioniniame parke ir hidrografiniame draustinyje, kuriuose statyba nėra leidžiama, arba, nesant atitinkamų objektų, įvertinti šią aplinkybę ir padaryti atitinkamas turto vertės korekcijas.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl atsakovės pasirinktų netinkamų lyginamųjų objektų buvo neteisingai nustatyta žemės sklypo vertė. Dėl to teisėjų kolegija tenkino ieškovės reikalavimą ir pripažino neteisinga A. C. TŪB Audito ir turto vertinimo biuro 2006 m. birželio 23 d. parengtą žemės sklypo turto vertinimo ataskaitą.
17. Atlikdama turto vertinimą, vertintoja žinojo, kad pažyma bus teikiama bankui kredito sutarčiai sudaryti, o tai atitiko vertintojos ir banko sudarytos sutarties nuostatas. Taigi atlikdama turto vertinimą atsakovė veikė sutarties pagrindu, todėl jos veiksmai vertintini sutartinės civilinės atsakomybės kontekste. Verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, todėl būtinos nustatyti kitos trys atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys.
18. Teisėjų kolegija konstatavo neteisėtus turto vertintojos veiksmus, nes šios atsakovės nustatyta turto vertė neatitinka realios turto rinkos vertės. Atsakovė veikė kaip verslininkė, turto vertinimo srities profesionalė; ji neįrodė, kad netinkamą turto vertės nustatymą lėmė nenugalima jėga. Dėl to teisėjų kolega padarė išvadą, kad ji netinkamai įvykdė tiek sutarties, tiek įstatymo nustatytus reikalavimus dėl teisingos ir tinkamos žemės sklypo vertės nustatymo.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, žalos faktas ir jos dydis byloje nustatytas. Pažymėta, kad  neteisingai nustatyta įkeisto turto vertė tiesiogiai nelėmė paskolos negrąžinimo ir dėl to atsiradusios žalos, tačiau vis dėlto priežastinis ryšys tarp bankui atsiradusios žalos dalies ir neteisėtos ataskaitos parengimo nėra pernelyg nutolęs. Įkeičiamo turto rinkos vertė yra esminė hipotekos savybė, nurodanti, kokia dalimi iš įkeisto turto galės būti patenkinta neįvykdyta prievolė. Dėl neteisingai atlikto įkeičiamo žemės sklypo vertinimo užtikrinimo priemonė neįvykdė jai skirtos funkcijos. Taigi už žalą atsakingas ne tik skolininkas, neįvykdęs savo sutartinės prievolės grąžinti kreditą.
20. Nustatęs sąlygas turto vertintojo atsakomybei kilti, apeliacinės instancijos teismas vertino ir banko kaip finansų įstaigos veiksmų įtaką žalos atsiradimui. Kreditų išdavimas yra ūkinė komercinė ieškovės veikla, ji veikia kaip savo srities profesionalė, todėl vykdomos veiklos ypatumai lemia didelę jos atidumo ir rūpestingo pareigą Nors pagal trečiajam asmeniui N. G. suteikiamo kredito dydį (jis neviršijo 289 620,02 Eur) banko turto vertinimo skyrius neprivalėjo tikrinti nepriklausomo eksperto pateikto turto vertinimo, tačiau byloje esantis turto vertinimo skyriaus 2006 m. birželio 28 d. raštas banko valdybos nariui A. S.  patvirtina, kad atsakovės parengta turto vertinimo ataskaita vis dėlto turėjo būti patikrinta. Minėtu 2006 m. birželio 28 d. raštu valdybos nariui pateikta informacija apie tai, kad atsakovė, nuo 2005 m. vasario 2 d. iki 2006 m. birželio 22 d. atlikdama turto vertinimus devyniuose turto vertinimo objektuose, neteisingai nustatė turto rinkos ir (ar) likvidacinę vertę, todėl siūloma nebepriimti atsakovės atliktų turto vertinimo ataskaitų bei nutraukti su ja bendradarbiavimo sutartį. Bankas 2006 m. birželio 29 d. raštu nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. nutraukė su atsakove sudarytą turto vertinimo sutartį. Taigi sudarydamas sutartį bankas jau turėjo informaciją apie atsakovės netinkamai atliekamus turto vertinimus, todėl vadovaudamasis atsakovės vertinimo ataskaitoje nustatyta vertinamo žemės sklypo verte, jos nepatikrinęs, veikė aplaidžiai ir itin nerūpestingai. Neatlikusi tokių veiksmų, ieškovė atsakinga už jai kilusias neigiamas pasekmes (negalėjimo iš įkeisto turto vertės patenkinti savo reikalavimo). Pačios ieškovės veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala. Kadangi ieškovės neveikimas lėmė žalos atsiradimą, tai teisėjų kolegija taikė Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalį ir atleido atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Pažymėta ir tai, kad bankas, siekdama sumažinti skolą, nesiėmė aktyvių veiksmų jai išieškoti iš N. Gulbino šio gyvenamosios ir darbo vietos valstybėje – Airijoje.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas reikalavimas priteisti žalos atlyginimą, ir dėl šio dalies  priimti naują sprendimą – priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovių BUAB  Audito ir turto vertinimo biuro ir AB „Lietuvos draudimas“ 133 787,34 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidų, ieškovės už kasacinį skundą sumokėto 1872 Eur žyminio mokesčio atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal CK 6.253 straipsnį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmai suprantami kaip veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (šio straipsnio 5 dalis). Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žala, arba rizikos prisiėmimas, bet pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės bus tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad bankas sutiko su žalos atsiradimu, todėl pagrindas netaikyti atsakomybės galėtų būti tik kalti nukentėjusio asmens veiksmai, dėl kurių atsirado ar padidėjo nuostoliai.
2. Kalti nukentėjusiojo veiksmai yra kai asmuo, suvokdamas, kad jo elgesys gali būti žalingas sau pačiam, neatsisako tam tikrų veiksmų, manydamas, kad žalos jam pavyks išvengti, t. y. prisiima žalos atsiradimo riziką. Taigi taikytinas subjektyvumo kriterijus – atsižvelgiama į nukentėjusiojo galimybę adekvačiai suvokti padėties pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti nukentėjusiojo (banko) kaltų veiksmų, nes jo darbuotojai nepažeidė nei sutarties su vertintoju, nei kitų jų veiklą reglamentuojančių aktų reikalavimų.
3. CK 6.253 straipsnio nuostatos vertintinos ne izoliuotai, bet kartu su kitomis teisės normomis (CK 6.259, 6.282 straipsniais). CK 6.259 straipsnio taisyklė, kad skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai nuo jos atleistas, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, taikytina ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat, kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Be to, teismui paliekama diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį: visiškai ar iš dalies (kokia dalimi) atleisti teisės pažeidėją nuo atsakomybės.
4. Nagrinėjamu atveju bankui nukreipiant potencialų klientą pas vertintoją įkeičiamo turto rinkos vertei nustatyti, sudarant kreditavimo sutartį, išmokant pagal ją paskolos sumą, galiojo šalių sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Įvertinus šios sutarties nuostatas darytina išvada, kad nei bankas kaip įstaiga, nei jo darbuotojai, vertindami pateiktus dokumentus, sudarydami kredito sutartį ir pagal ją išmokėdami paskolos lėšas, nepažeidė teisės aktų ar banko viduje galiojančių tvarkų reikalavimų. Banko darbuotojai neturėjo pagrindo atsisakyti priimti kliento N. G. pateiktą ataskaitą. Tikėtina, kad kasatorė dar iki ataskaitos parengimo pasiūlė klientui atsakovę kaip vieną iš bankui priimtinų turto vertintojų. Laikantis apdairumo ir rūpestingumo reikalavimų apie nutraukiamą turto vertinimo sutartį su atsakove klientų aptarnavimo skyriai informuojami įsigaliojus tokiam sprendimui, todėl klientų aptarnavimo skyriai apie vertintojos veiklos trūkumus buvo informuoti ne anksčiau kaip 2006 m. rugpjūčio 1 d. Taigi šiuo atveju galėtų būti keliamas tik bendrų rūpestingo ir apdairaus elgesio reikalavimų laikymosi klausimas, tačiau banko ir jo darbuotojų veiksmai negali būti vertinami kaip nepakankamai apdairūs ar rūpestingi, ar tuo labiau sąmoningai nukreipti į nuostolių atsiradimą.
5. Apeliacinės instancijos teismas, kaip pagrindinę nuostolių atsiradimo priežastį nurodęs nepakankamą vertintojo veiklos priežiūrą (kontrolę), nevertino ryšio tarp atsiradusių nuostolių ir galimai netinkamos vertintojo veiklos kontrolės ir dėl jo nepasisakė. Nagrinėjamu atveju nustatyti ataskaitos trūkumai tiesiogiai susiję su vertinamo objekto apžiūra vietoje, nes tik žemės sklypo apžiūros metu gali būti fiziškai nustatytos ir įvertintos sodybos liekanos. Kadangi ataskaitoje nurodyti klaidingi duomenys apie vertinamo objekto fizinę būklę, tai labai nedidelė tikimybė, kad kasatorės turto vertinimo skyriaus ekspertai, net gavę pavedimą patikrinti ataskaitą, būtų nustatę esminius jos trūkumus.
6. Net nustačius mišrios kaltės instituto taikymo sąlygas, teismui paliekama itin plati diskrecijos teisė parinkti konkrečią šios normos taikymo apimtį. Apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjęs asmuo šiuo atveju veikė sąmoningai ir kryptingai atsiradusios žalos atžvilgiu. Vertintojo sąmoningas ir tyčinis veikimas atsiradusios žalos atžvilgiu patvirtintas ataskaitoje užfiksuotų duomenų. Bankas nei sutartimi su vertintoju, nei kitais dokumentais ar veiksmais nebuvo prisiėmęs pareigos tikrinti ar kontroliuoti vertintojo teikiamas išvadas turto vertės klausimais. Šiuo atveju kasatorė, būdama finansinės veiklos ir kreditavimo rinkos dalyvė, pasitelkė  kitos (turto rinkos vertės nustatymo) srities profesionalą, todėl vertintojas, teikdamas profesionalias ir atlygintines vertinimo paslaugas, prisiėmė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 straipsnyje nustatytus padarinius – atsakomybę už bankui teikiamų išvadų teisingumą. Bankui negali būtų taikomi didesni ir griežtesni reikalavimai turto vertinimo veikloje nei atestuotam ir sutartimi įsipareigojusiam šios srities profesionalui – vertintojui. Atsižvelgus į tai, kad vertintojas bankui atsiradusios žalos atžvilgiu veikė sąmoningai ir tyčia, o banko veiksmuose galėtų būti nustatytas tik aplaidumo ar nerūpestingumo elementas (nors kasatorė su tuo nesutinka), vertintojas negali būti visa apimtimi atleistas nuo atsakomybės už žalą, kurios jis sąmoningai ir kryptingai siekė.
7. Panašios pozicijos atsakomybės paskirstymo šalims klausimu laikomasi teismų praktikoje. Kasacinis teismas pagrindu atleisti kaltininką nuo atsakomybės pripažįsta tik sąmoningą ir nesąžiningą nukentėjusiojo asmens elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-706/2015; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013; kt.).
8. Bankas neturi objektyvių galimybių išieškoti visą skolą iš kredito negražinusio V. G.
22. Trečiasis asmuo N. G. pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo prašo kasacinį skundą tenkini, panaikinti teismų procesinius sprendimus ir ieškinį tenkinti visiškai.
23. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasatorė yra savo srities profesionalė, kreditų išdavimas yra jos ūkinė komercinė veikla. Siekdama išvengti galimos rizikos prieš sudarydama sandorį kasatorė turėjo atlikti teisinę ir ekonominę situacijos analizę ir įvertinti kredito gavėjo ar trečiųjų asmenų pateiktus dokumentus, tačiau bylos duomenimis patvirtinta, kad bankas neanalizavo ir nevertino duomenų. Pažymima, kad bankas tokia pareigas turi pagal teisės aktų ir teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2004) jam keliamus reikalavimus. Pagal Banko kreditavimo vadovo 7.3 punkto nuostatas pateiktos ataskaitos turėjo būti tikrinamos, jei jose nurodoma vertė ar kitos aplinkybės kėlė įtarimų. Bankas priimtą ataskaitą ėmė vertinti tik tuomet, kai asmuo negrąžino kredito. Pažymėtina ir tai, kad vertintoja ataskaitoje neslėpė, jog žemės sklypas yra žemės ūkio apskrities ir statyba bus galima tik pakeitus paskirtį ir nustačius juridinę reikšmę turintį faktą. Bankas, nepastebėjęs ar netinkamai įvertinęs šiuos faktus, prisiėmė iš to kylančius padarinius.
2. Pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorė turėjo vertinti ataskaitą itin atidžiai dar ir dėl to, kad buvo nustačiusi šios vertintojos ataskaitų netinkamumą, prastą kokybę. Tokia informacija buvo pateikta ne tik turto vertinimo skyriui, bet ir banko valdybai. Taigi, kasatorė, nerūpestingai išduodama kreditą, nesąžiningai nuostolių dydį nori perkelti turto vertintojai ir jos draudikei.
3. Bankas nesiėmė priemonių žalai sumažinti. Nors Lietuvoje baigtas skolos išieškojimas, bankas nesiėmė veiksmų išieškojimui Airijoje pradėti (apie tokius jo veiksmus byloje nepateikta duomenų). Draudiko vertinimu, bankas, suklydęs išduodamas kreditą, nebando ieškoti kitų būtų ir nori savo nuostolius padengti lengviausiu keliu. Vertintojo veiksmai labiausiai nutolę priežastiniu ryšiu nuo dėl negrąžinto kredito atsiradusios žalos. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalies nuostatas.
24. Atsakovė BUAB Audito ir turto vertinimo biuras atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas taikė itin kruopščiai aptaręs ir įvertinęs ne tik turto vertintojos, trečiojo asmens N. G., bet ir kasatorės veiksmus. Kasatorė yra savo srities profesionalė, todėl turi veikti itin atidžiai ir rūpestingai. Dar iki ginčo turto vertinimo ataskaitos pateikimo kasatorė turėjo duomenų apie atsakovės neteisingą turto vertinimą. Bankas, faktiškai tuo pačiu laikotarpiu nusprendęs nutraukti su turto vertintoja sudarytą bendradarbiavimo sutartį dėl jos paslaugų netinkamos kokybės, vis dėlto priėmė jos ataskaitą ir šios nepatikrinęs išdavė kreditą. Tai, kad bankas yra sudėtingos vidinės struktūros juridinis asmuo, nesudaro pagrindo kitaip vertinti jo veiksmų. Bankas turėjo įsteigęs turto vertinimo skyrių, kurio darbuotojai – ekspertai, vykdydami savo funkcijas, turėjo teisę patikrinti ir vertinti banko įkeičiamą turtą. Banko ekspertai taip pat galėjo duomenis patikrinti apžiūrėdami vertinamą objektą. Pažymėtina, kad nenustatyta, jog turto vertintoja, vertindama turtą, būtų atlikusi tyčinius, sąmoningus veiksmu, nuslėpęs, iškraipęs kokią nors informaciją.
2. Tai, kad bankas nesiima veiksmų likusiai skolai iš trečiojo asmens, gyvenančio Airijoje, išieškoti, tik patvirtina kasatorės aplaidumą ir neatsakingumą. Trečiasis asmuo buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tačiau bankas, turėdamas realią galimybę bendrauti su skolininku, nesprendė skolos grąžinimo klausimų, neįteikė jam raginimų ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žalą padariusio asmens atleidimą nuo atsakomybės, kai nustatyti neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

25. Tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas žalą padariusį asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, kai yra nustatyti CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016 48–49 punktai).
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009).
27. Konstatavus CK 6.253 straipsnio nuostatose nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecijos teisė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės.
28. Apeliacinės instancijos teismas kasatorę pripažino savo veiklos profesionale, todėl laikė ją atsakinga už tai, kad per savo aplaidumą, neatidumą pasitikėjo netinkamai atlikta turto vertinimo ataskaita. Be to, ji nesiėmė veiksmų, kad išieškotų skolą iš trečiojo asmens N. G. jo gyvenamojoje ir darbo vietoje – Airijoje. Šios aplinkybės (konstatuoti banko kaip nukentėjusio asmens neteisėti veiksmai (neveikimas), apeliacinės instancijos teismo nuomone, sudarė pagrindą, remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, atleisti atsakovę nuo atsakomybės.
29. Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014).
30. Kreditų išdavimas yra kasatorės ūkinė komercinės veikla; šioje srityje ji veikia kaip savo srities profesionalė, todėl jai taikytina didesnė atidumo ir rūpestingumo pareiga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2001; 2002 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2002). Siekdamas išvengti galimos rizikos, bankas, prieš sudarydamas kiekvieną sandorį, turi atlikti teisinę ir ekonominę situacijos analizę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2004).
31. Kasatorė, būdama finansinės veiklos ir kredito rinkos dalyvė, pasitelkė kitą savo srities (turto rinkos vertės nustatymo) profesionalą įkeičiamo turto vertei, kartu ir prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės apimčiai nustatyti. Kasatorės patvirtinto Kreditavimo vadovo „Įkeičiamo turto vertinimas“ nuostatose reglamentuoti įkeičiamo turto vertinime dalyvaujantys subjektai (banko vidaus turto vertintojai arba nepriklausomi turto vertintojai) ir atvejai, kada kasatorės Turto vertinimo skyriaus specialistai privalo tikrinti nepriklausomų turto vertintojų parengtus vertinimo dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju turto vertinimo ataskaita nepateko į banko Turto vertinimo skyriaus privalomai vertinamų dokumentų grupę, nes trečiajam asmeniui suteikiamas kreditas neviršijo nustatyto kredito dydžio, kada privalomas turto vertinimo ataskaitų tikrinimas.
32. Nors sudarant kredito sutartį su trečiuoju asmeniu galiojo kasatorės ir nepriklausomo turto vertintojo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, bet banko turto vertinimo skyrius 2006 m. birželio 28 d. buvo parengęs ataskaitą banko valdybos nariui apie tai, kad atsakovė UAB Audito ir turto vertinimo biuras, nuo 2005 m. vasario 2 d. iki 2006 m. birželio 22 d. atlikusi turto vertinimą devyniuose turto vertinimo objektuose, neteisingai nustatė turto rinkos (likvidacinę) vertę. Turto vertinimo skyrius pasiūlė nebepriimti atsakovės UAB Audito ir turto vertinimo biuro atliktų turto vertinimo ataskaitų bei nutraukti bendradarbiavimo sutartį. Sudarydama kredito sutartį su trečiuoju asmeniu kasatorė jau turėjo informacijos apie netinkamai atliekamus šios atsakovės turto vertinimus, jai buvo išsiųstas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Tokio teismo nustatytos aplinkybės suponavo bendro pobūdžio pareigą bankui atidžiau įvertinti šią teisinę situaciją ir patikrinti bei įsitikinti, ar nustatyta turto vertė atitinką realią kainą, ir tik tokiu atveju spręsti dėl kredito suteikimo.
33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios pareigos vykdymą kasatorė pripažįsta savo veikloje taikomoje vidinės įkeičiamo turto vertinimo ir atitinkamų turto vertinimo ataskaitų patikrinimo tvarkoje – Kreditavimo vadovo 7.3 punkto nuostatose aptarti atvejai, kai numatomo suteikti kredito dydis neviršija nustatytos 1 mln. ribos, tačiau kyla abejonių dėl  priklausomų turto vertintojų nustatytos turto rinkos vertės. Tuomet banko padalinys turi kreiptis į turto vertinimo skyrių, šis, gavęs parengtą turto vertinimo ataskaitą, ją patikrina ir pateikia tvirtinti arba pateikia savo tikėtiną rinko vertę. Taigi esant duomenų apie ginčo turto vertinimo ataskaitą parengusį turto vertintojo nekokybišką darbą, siekiant minimizuoti finansinės veiklos riziką, turto vertinimo ataskaita turėjo būti dar kartą įvertinta banko turto vertintojų skyriaus. Dėl to pripažintina pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bankas, turėdamas duomenų apie atsakovės klaidingai nustatomą turto vertę ir apsisprendęs nutraukti su ja bendradarbiavimą, bet nepatikrindamas pateiktos turto vertinimo ataskaitos dėl kredito suteikimo, veikė aplaidžiai ir nerūpestingai, taip pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą būti atidžiam ir rūpestingam.
34. Pažymėtina ir tai, kad byloje teismų konstatuoti atsakovės UAB Audito ir turto vertinimo biuro, kaip turto vertinimo srities profesionalės, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų jos veiksmų ir žalos fakto. Turto vertintojas, teikdamas profesionalias ir atlygintines paslaugas, prisiėmė Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 13 straipsnyje nustatytus padarinius – atsakomybę už bankui teikiamų išvadų teisingumą. Kadangi turto vertintojas veikė neteisėtai ir dėl kaltų jo veiksmų atsirado žalos, o jam, kaip atestuotam ir sutartimi įsipareigojusiam savo srities profesionalui, taip pat taikytini didesni ir griežtesni reikalavimai, tai šiuo atveju UAB Audito ir turto vertinimo biuras negali būti visa apimtimi atleista nuo civilinės atsakomybės net ir nustačius banko neatidumą, aplaidumą. Kasatorės bendro pobūdžio pareigos būti atidžiai pažeidimas šiuo atveju negali panaikinti neteisėtų UAB Audito ir turto vertinimo biuro veiksmų ir kaltės fakto, tačiau turi įtakos sprendžiant dėl atsakomybės dydžio. CK 6.253 straipsnio 5 dalis negali būti pagrindas atmesti ieškinį, nes CK 6.253 straipsnio nuostata taikoma atsižvelgiant į kiekvienos šalies santykį su atsiradusia žala. Esant žalos padariusio asmens kaltei ir nukentėjusio asmens bendro pobūdžio pareigos būti atidžiam pažeidimui, šių veiksmų vertinimas kaip lygiareikšmių prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Dėl to pripažintina, kad šiuo atveju nustatyti neteisėti banko veiksmai sudaro pagrindą ne visiškai, o tik iš dalies atleisti turto vertintoją nuo atsakomybės.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, visiškai atleisdamas atsakovę UAB Audito ir turto vertinimo biurą nuo atsakomybės, netinkamai aiškino ir taikė byloje nustatytoms aplinkybėms atleidimą nuo atsakomybės reglamentuojančias teisės normas, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Dėl to konstatuotinas pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovių nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas, taip pat dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi įvertinti kiekvienos šalies, tiek nukentėjusio asmens, tiek ir padariusio žalos, santykį su atsiradusia žala ir spręsti dėl priteistinos žalos dalies atlyginimo.
36. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – ir žalos faktą, tačiau žala laikė visą trečiojo asmens negrąžinto kredito sumą (133 787,34 Eur). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bankui nuostolių atsirado dėl to, kad trečiasis asmuo negrąžino pagal kredito sutartį suteikto kredito, tačiau banko nuostoliais dėl atsakovės kaltės pripažintini tik tie, kurie atsirado dėl neteisėtų turto vertintojos veiksmų. Šiuo aspektu reikšmingas skirtumas tarp atsakovės UAB Audito ir turto vertinimo biuro neteisingai nustatytos įkeičiamo turto kainos ir realios tuo metu buvusio (galėjusios būti) turto vertės. Nukentėjusio asmens nuostoliai šioje byloje yra tik ta negrąžinto kredito dalis, kuri buvo išduota pagal pernelyg didelę turto vertintojos nustatytą įkeičiamo turto kainą, t. y. kuri nebūtų buvusi išduota, jei būtų buvusi nustatyta reali rinkos kaina (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 8,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti nagrinėsiančiam bylą apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovių nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas, taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir šias bylos dalis perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                Andžej Maciejevski

                                                                                                                                                                                            Antanas Simniškis

                                                                                                                                                                                            Dalia Vasarienė