Civilinės bylos Nr. e2S-1411-567/2021

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11073-1098/2021 pagal pareiškėjos P. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys I. S., antstolis D. B.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Pareiškėja P. Š. pateikė skundą antstoliui D. B., prašydama:

1.1.                      panaikinti 2021 m. vasario 1 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0035/21/00147;

1.2.                      įpareigoti antstolį grąžinti vykdomąjį raštą Nr. 1-11-891/2020 dėl solidarios 180 450 Eur skolos (175 450 Eur turtines žalos ir 5 000 Eur neturtines žalos) ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš P. Š. turto jį išdavusiai institucijai ir užbaigti vykdomąją bylą;

1.3.                      įpareigoti antstolį panaikinti 2021 m. vasario 2 d. patvarkymą dėl turto arešto vykdomojoje byloje Nr. 0035/21/00147;

1.4.                       įpareigoti antstolį gražinti priverstinai nurašytas lėšas iš AB SEB banko sąskaitų;

1.5.                      įpareigoti antstolį nustatyti laisvai disponuojamų piniginių lėšų sumas: 1 200 Eur AB SEB banko sąskaitai ir 260 Eur AB SEB banko sąskaitai;

1.6.                      įpareigoti antstolį pasinaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje;

1.7.                      įpareigoti antstolį dėl 1 950 Eur ir/ar 5 000 Eur neturtines žalos išieškojimo nukreipti išieškojimą į laikiną nuosavybės teise apribotus 10 157,05 Eur, kurie yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus žinioje, nes iš šių lėšų leistina atsiskaityti su nukentėjusiuoju I. S.

2.       Pareiškėja nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą dėl solidarios 180 450 Eur (175 450 Eur turtine žala ir 5 000 Eur neturtine žala) skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos I. S. naudai. Antstoliui yra žinomos aplinkybės apie pareiškėjai nustatytą vienerių metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savarankiškai atlyginti nukentėjusiajam asmeniui nusikaltimu padarytą 175 450 Eur turtinę žalą. Nepaisant imperatyvių įstatymo normų, antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą, užvedė vykdomąją bylą, pradėjo vykdymo veiksmus, paskaičiavo vykdymo išlaidų dydį bei taikė pareiškėjai turto areštus. Išieškotojas antstoliui pateikti priverstiniam vykdymui vykdomąjį dokumentą galėjo tik dėl 5 000 Eur neturinės žalos išieškojimo. Turto arešto akte nėra nurodytų arešto terminų, kurie areštuotiems daiktams yra nustatyti įsiteisėjusiu nuosprendžiu, nėra nurodyta areštuotų daiktų kaina. Nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jau yra taikomas laikinas nuosavybės apribojimas pareiškėjos turtui prievolės įvykdymo užtikrinimui, tačiau vykdomojoje byloje antstolis areštavo skolininkei priklausančią patalpą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Areštuoto turto mastas ženkliai viršija išieškomos sumos dydį (7 127,96 Eur). Antstolis vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodė per didelę vykdymo išlaidų sumą (247,06 Eur), nes pagal Sprendimų vykdymo instrukciją galėjo būti nustatytas 100 Eur administravimo mokestis. Likusi 145,29 Eur suma yra nepagrįstai priskaičiuota už turto arešto aktą, kuris neturėjo būti net surašytas, nes yra taikytas laikinas nuosavybės apribojimas. Pareiškėjos sąskaitoms yra taikomi antstolio apribojimai, priverstinai nurašomos lėšos, nors į sąskaitas yra pervedamos Valstybinio socialinio draudimo išmokos, nes pareiškėja dėl ūkinės veiklos ribojimų įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamą asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą, taip pat išmokos vaikams. Iš nurodytų lėšų išieškojimas nėra galimas, todėl antstolis privalo grąžinti nurašytas lėšas ir nustatyti laisvai disponuojamų piniginių lėšų sumas: 1 200 Eur – AB SEB banko sąskaitai, 260 Eur – AB SEB banko sąskaitai (CPK 647 str., 651 str., 677 str., 681 str., 688 str.).

3.       Antstolis D. B. 2021 m. kovo 1 d. patvarkymu nutarė atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir persiųsti juos nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užbaigti vykdomąją bylą. Skolininkei priklausantis nekilnojamas turtas Kaune yra areštuotas Vilniaus apygardos prokuratūros. Šis turtas yra įkeistas hipoteka, išieškojimas nėra galimas, todėl antstolis areštavo skolininkės turtą Vilniuje ir Palangoje. Skolininkės areštuoto turo vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Transporto priemonės vertė bus nustatyta, kai skolininkė antstoliui pateiks informaciją apie transporto priemonės techninę būklę, automobilio nuotraukas bei transporto priemonės buvimo vietą. Klausimas, ar turto arešto mastas neviršija išieškomos sumos, bus sprendžiamas ekspertui įvertinus skolininkei priklausantį turtą. 2021 m. vasario 15 d. areštuojant pareiškėjos banko sąskaitas, buvo atsižvelgta į Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą ir nustatyta 140 Eur laisvai disponuojama suma banko sąskaitoje. 2021 m. vasario mėn. į nurodytą sąskaitą buvo pervesta 203,20 Eur suma, kurią sudaro 63,20 Eur Valstybinio socialinio draudimo išmoka ir 140 Eur išmoka iš Prienų rajono savivaldybės administracijos. Įvertinus nurodytus duomenis, antstolis padidino laisvai disponuojamą sumą nuo 140 Eur iki 203,20 Eur. 2021 m. vasario 23 d. antstolis nuo nurodytos sąskaitos nurašė 61,17 Eur, kuriuos 2021 m. vasario 26 d. grąžino atgal. Kadangi į nurodytą sąskaitą skolininkė 2021 m. vasario mėn. gavo 203,20 Eur sumą, todėl nėra pagrindo nustatyti 1 200 Eur laisvai disponuojamą sumą. Kitoje banko sąskaitoje 2021 m. sausio 20 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo buvo gauta 257 Eur suma, kaip išmoka nukentėjusiems nuo COVID-19. Išmoka nuo 2021 m. sausio mėn. padidinta iki 260 Eur, todėl antstolis nustatė 260 Eur laisvai disponuojamą sumą nurodytoje banko sąskaitoje. Lėšos, nurašytos nuo šios skolininkės banko sąskaitos, grąžintos nebus, kadangi skolininkė į nurodytą banko sąskaitą 2021 m. vasario mėn. negavo lėšų, iš kurių išieškojimas nebūtų galimas. Vykdomojoje byloje priėmus patvarkymą iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą, iki 2022 m. sausio 20 d. buvo sustabdytas vykdymas dalyje dėl 175 450 Eur išieškojimo turtinei žalai atlyginti. Sustabdžius dalį vykdomosios bylos, antstolis 2021 m. vasario 1 d. priėmė patikslintą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame vykdomosios bylos administravimo mokestis sudaro 112,30 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-891/2020 nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. Š. asmens kratos metu rastus ir paimtus 10 157,05 Eur paliktas galioti iki bus visiškai atlyginta nusikaltimu nukentėjusiajam asmeniui padaryta turtinė ir neturtinė žala. Iš nurodytų lėšų leista atsiskaityti su nukentėjusiuoju I. S. Tuo tarpu antstolis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-11-891/2020 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės P. Š. išieškotojo I. S. naudai, o ne iš skolininko D. Š. Baudžiamojoje byloje areštuotos lėšos priklauso D. Š., nes tarp P. Š. ir D. Š. yra sudaryta vedybų sutartis, todėl antstolis neturi pagrindo nukreipti į jas išieškojimą (CPK 609–611 str., 632 str., 678 str.).

4.       2021 m. kovo 15 d. pareiškėja P. Š. atsisakė reikalavimo dėl antstolio įpareigojimo perskaičiuoti vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje ir reikalavimo antstoliui nustatyti 260 Eur laisvai disponuojamų piniginių lėšų sumą AB SEB banko sąskaitai. Nurodė, kad antstolis banko sąskaitai nustatė 203,20 Eur laisvai disponuojamų lėšų sumą, (duomenys neskelbtini) – 260 Eur. Pagal tarp P. Š. ir D. Š. sudarytos ikivedybinės sutarties nuostatas lėšoms po santuokos sudarymo taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, todėl antstolis nepagrįstai nenukreipia išieškojimą į baudžiamojoje byloje areštuotas lėšas, iš kurių net leista atsiskaityti su nukentėjusiu, juolab, sutuoktinių prievolė yra solidari. Antstolis vykdo išieškojimą dėl 7 127,96 Eur sumos, todėl nekilnojamojo turto vertintojo pasitelkimas yra nereikalingas, nes padidės vykdymo išlaidos. Hipotekos kreditoriaus teisės negali būti saugomos, todėl antstolio teiginiai dėl apsunkinto turto yra nepagrįsti. Vykdomasis raštas 175 450 Eur sumai išduotas nepagrįstai, nes baudžiamojoje byloje nustatyta 1 metų terminas šios prievolės įvykdymui (CPK 651 str., 664 str., 747 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos P. Š. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų.

6.       Teismas nustatė, kad išieškotojas I. S. 2021 m. sausio 29 d. Lietuvos antstolių rūmams pateikė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-11-891/2020 dėl solidarios 180 450 Eur (175 450 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos) skolos bei 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės P. Š. Suskaitmenintas vykdomasis dokumentas per AIS sistemą buvo pateiktas vykdyti antstoliui D. B. ir šio vykdomojo dokumento pagrindu 2021 m. vasario 1 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0035/21/00147. Antstolis 2021 m. vasario 1 d. patvarkymu nutarė priimti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. vykdomąjį dokumentą dėl 180 450 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės P. Š. išieškotojui I. S. Antstolis 2021 m. vasario 1 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriuo paragino skolininkę per dešimt dienų, terminą skaičiuojant nuo raginimo gavimo dienos, sumokėti 180 450 Eur skolą ir 248,83 Eur vykdymo išlaidas. 2021 m. vasario 1 d. antstolis surašė patikslintą raginimą įvykdyti sprendimą, kuriuo paragino skolininkę per dešimt dienų, terminą skaičiuojant nuo raginimo gavimo dienos, sumokėti 5 000 Eur skolą, penkių procentų metines palūkanas ir 114,07 Eur vykdymo išlaidas. 2021 m. vasario 1 d. antstolis surašė patikslintą vykdymo išlaidų apskaičiavimą 114,07 Eur sumai, iš kurios 112,30 Eur sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos.

7.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu skolininkė P. Š. įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 metų) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstamu būdu padarytą turtinę žalą. Nuosprendžiu tenkintas iš dalies nukentėjusiojo I. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo – priteista nukentėjusiajam iš D. Š. ir P. Š. solidariai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 175 450 Eur turtinei žalai atlyginti. Nuosprendžiu taip pat nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. Š. asmens kratos metu rastus ir paimtus 10 157,05 Eur palikti galioti iki bus visiškai atlyginta nusikaltimu nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala, iš šių lėšų leista atsiskaityti su nukentėjusiuoju.

8.       Teismas nustatė, kad teismo nuosprendis, kurio pagrindu išieškotojui išduotas vykdomasis raštas, įsiteisėjo 2021 m. sausio 20 d. Antstolių informacinė sistema išieškotojo vykdomąjį dokumentą išsiuntė vienam iš antstolių, t. y. antstoliui D. B., veikiančiam toje veiklos teritorijoje, kurioje yra skolininkės gyvenamoji vieta. Antstoliui pateikto vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus. Vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti, nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Antstolis, nustatęs, kad nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2021 m. vasario 1 d. surašė patvarkymą priimti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. vykdomąjį dokumentą dėl 180 450 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės P. Š. išieškotojui I. S. Tą pačią dieną antstolis, nustatęs, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu skolininkė įpareigota per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstamu būdu padarytą turtinę žalą (175 450 Eur), priėmė patvarkymą iš dalies sustabdyti vykdomosios bylos dalį dėl 175 450 Eur turtinės žalos išieškojimo.

9.       Teismas sprendė, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog, nesuėjus vienerių metų terminui, antstoliui negalėjo būti pateiktas ir priimtas vykdomasis raštas dėl turtinės žalos atlyginimo, nepatvirtina, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį raštą, pažeidė CPK 651 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, juolab, pareiškėja nekėlė klausimo dėl vykdomosios bylos dalies (turtinės žalos išieškojimo) sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo. Kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti neteisėtai, pareiškėja nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Nenustačius, kad vykdomoji byla Nr. 0035/21/00147 buvo pradėta neteisėtai ir egzistuoja įstatyme nustatytas pagrindas šią vykdomąją bylą nutraukti, teismas nutarė netenkinti pareiškėjos reikalavimo grąžinti vykdomąjį raštą jį išdavusiai institucijai.

10.       Teismas nustatė, kad antstolis 2021 m. vasario 2 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto, kuriuo patvarkė nedelsiant areštuoti skolininkei P. Š. priklausantį turtą. Tą pačią dieną antstolis surašė turto arešto aktą, arešto mastas – 7 127,96 Eur, areštuoti šie nekilnojamieji daiktai: 1) 2/3 dalis negyvenamosios patalpos (kavinės), (duomenys neskelbtini); 2) 2/3 dalis negyvenamosios patalpos (kavinė), (duomenys neskelbtini); 3) 2/3 dalis negyvenamosios patalpos (parduotuvės), (duomenys neskelbtini); 4) 1/1 dalis negyvenamosios patalpos (poilsio patalpos), (duomenys neskelbtini); 5) 1/1 dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini); 6) kelių transporto priemonę, (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų tęsimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. 2021 m. vasario 15 d. antstolis surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriame išaiškino skolininkei, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkė turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkei.

11.       Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jau yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas skolininkės turtui, t. y. 2/3 dalims kavinės (duomenys neskelbtini), 2/3 dalims kavinės (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalims parduotuvės (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipoteka, todėl išieškojimas iš šio turto vykdymo procese šiai dienai negalimas. Vykdymo procese antstolis taip pat areštavo skolininkei priklausančią patalpą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Antstolis, areštuodamas skolininkei priklausantį turtą, vadovavosi CPK 678 straipsnio nuostata, nes arešto metu negalėjo įvertinti areštuojamo turto, tačiau nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu.

12.       Teismas pažymėjo, kad turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Antstoliui turto arešto metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir pagrįstai CPK 681 str. 1 d. nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasis CPK 678 str. 1 d. 5 p. turto arešto akte nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, t. y. klausimas dėl realios areštuoto turto vertės dar nėra išspręstas. Teismas konstatavo, kad antstolis, 2021 m. vasario 2 d. turto arešto aktu areštuodamas skolininkės turtą ir nenurodydamas areštuoto turto vertės, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų dėl turto arešto, kadangi šiuo metu areštuoto turto įkainojimas dar nėra atliktas. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog antstolis areštavo turto daugiau nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms apmokėti ir pripažinti antstolio atliktus veiksmus neteisėtais, juolab, skolininkė neįrodė, kad turto arešto aktu areštuoto turto reali kaina yra didesnė ir jo pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

13.       Teismas nustatė, kad antstolis iš dalies tenkino pareiškėjos skundą dalyje dėl priverstinai nurašytų lėšų iš AB SEB banko sąskaitų (duomenys neskelbtini) grąžinimo ir laisvai disponuojamų piniginių lėšų sumų nustatymo. Antstolis, 2021m. vasario 15 d. areštuodamas skolininkės banko sąskaitas, atsižvelgė į Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje esančius duomenis bei nustatė 140 Eur laisvai disponuojamą sumą banko sąskaitoje. Susipažinęs su skolininkės banko sąskaitos išrašu, antstolis nustatė, kad skolininkė į nurodytą banko sąskaitą 2021 m. vasario mėnesį gavo 203,20 Eur, todėl antstolis padidino laisvai disponuojamą sumą nuo 140 Eur iki 203,20 Eur. Vykdymo procese nuo skolininkės banko sąskaitos 2021 m. vasario 23 d. antstolis nurašė 61,17 Eur, kuriuos 2021 m. vasario 26 d. grąžino skolininkei į banko sąskaitą. Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas nustatyti 1 200 Eur laisvai disponuojamą sumą banko sąskaitoje yra nepagrįstas, nes pareiškėja į nurodytą banko sąskaitą 2021 m. vasario mėn. gavo tik 203,20 Eur.

14.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, kurio pagrindu išieškotojui išduotas vykdomasis raštas, taip pat nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. Š. asmens kratos metu rastus ir paimtus 10 157,05 Eur palikti galioti iki bus visiškai atlyginta nusikaltimu nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala, iš šių lėšų leista atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Teismas pažymėjo, kad nuosprendžiu nuspręsta ne dėl skolininkės P. Š., o dėl kito solidaraus skolininko D. Š. laikinai sulaikytų piniginių lėšų, kurios gali būti panaudotos atsiskaitymui su nukentėjusiuoju asmeniu. Teismas nurodė, kad antstolis vykdo vykdomąjį raštą dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš solidarios skolininkės P. Š. išieškotojo I. S. naudai. Tarp skolininkės P. Š. ir kito solidaraus skolininko D. Š. yra sudaryta vedybų sutartis. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukreipti skolos išieškojimą į skolininkės P. Š. nurodytas lėšas (CPK 629 str., 648 str., 650–651 str., 675 str., 678 str., 681 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Pareiškėja P. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą dalyje dėl 175 450 Eur turtinės žalos išieškojimo, kadangi nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymas dėl nurodytos sumos atidėtas 1 metų laikotarpiui. Kadangi vykdymo terminas sueis tik po metų, tai vykdomasis raštas negalėjo būti išduotas ir priimtas vykdyti. Antstolis pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, nes vykdomojo rašto negrąžino, tokiu būdu rezervuojant būsimą vykdytiną vykdomąjį raštą, nors realiai vykdomasis raštas per Antstolių informacinę sistemą galėtų būti paskirtas automatiniu būdu kitam antstoliui. Antstolis areštuotą turtą galėjo įvertinti, nes VĮ Registrų centras teikia viešai prieinamas paslaugas turto vertei nustatyti. Byloje nėra duomenų, kad antstoliui buvo kilę abejonių, kliūčių turto vertei nustatyti. Ekspertizė skiriama tik esant ginčui dėl antstolio įkainojimo. Išieškojimas vykdomas 7 127,96 Eur sumai, todėl ekspertų pasitelkimas yra nepagrįstas, perteklinis ir tik padidins vykdymo išlaidas, nes areštuoto turto mastas ženkliai viršija išieškomos sumos dydį. Antstolio taikytas areštas ženkliai didesnei sumai nei išieškoma suma taip pat laikytinas pertekliniu veiksmu. Pagal ikivedybinės sutarties nuostatas po santuokos sudarymo pareiškėjos ir jos sutuoktinio piniginės lėšos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe, todėl nėra kliūčių nukreipti išieškojimą baudžiamojoje byloje areštuotas lėšas, iš kurių leista atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, bylą išsprendė neteisingai, todėl nutartis turi būti panaikinta, o skundas dėl antstolio veiksmų patenkintas (CPK 651 str., 677–678 str., 681 str.; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4.3.6 p.).

16.       Antstolis D. B. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįstai ir teisėta. Baudžiamojoje byloje kaltininkui nuosprendžiu nustatyto termino atlyginti nusikaltimu padarytą žalą tikslas yra ne nuosprendžio įvykdymo atidėjimas ar įvykdymo termino nustatymas, o siekis patikrinti ir įsitikinti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios bausmės atlikimo. Akivaizdu, kad antstolis turėjo teisę priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Nekilnojamojo turto vertinimui reikalingos specialios žinios, todėl turto arešto akte antstolis pagrįstai nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Baudžiamojoje byloje areštas taikytas pareiškėjos sutuoktinio lėšoms, todėl antstolis, vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjos, negali nukreipti išieškojimą į jos sutuoktinio lėšas. 2021 m. balandžio 2 d. pareiškėja įvykdė savo prievoles vykdomosiose bylose Nr. 0035/21/00147 ir Nr. 0035/21/00148 ir pateikė prašymą paskirstyti lėšas, užbaigti vykdomąsias bylas ir grąžinti vykdomuosius raštus juos išdavusiai institucijai (CPK 651 str., 678 str., 681 str.).     

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų. 

18.       Antstolis D. B. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė pareiškėjos atstovo 2021 m. balandžio 2 d. prašymą dėl lėšų paskirstymo, bylų užbaigimo, areštų panaikinimo vykdomosiose bylose Nr. 0035/21/00147 ir Nr. 0035/21/00148, AB SEB banko mokėjimo nurodymą, pagal kurį R. K. už P. Š. sumokėjo antstoliui 7 900 Eur sumą.

19.       2021 m. gegužės 20 d. pareiškėja pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį, kuria teismas nutarė sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžio, pakeisto Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, dalies, kuria iš D. Š. ir P. Š. I. S. naudai priteista solidariai 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 175 450 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti), vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

20.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės ir antstolio pateikti nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, buvo sudaryti po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl nepriimami. Apeliantės pateikta kasacinio teismo nutartimi vykdymo veiksmai pagal įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kurio pagrindu buvo išduotas ir antstoliui pateiktas vykdomasis raštas, buvo sustabdyti po skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo ir skundžiamos nutarties priėmimo. Antstolio pateiktas apeliantės atstovo raštas dėl lėšų paskirstymo, vykdomųjų bylų užbaigimo ir areštų panaikinimo ir mokėjimo kvitas buvo sudaryti po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl negali būti priimti dėl iki jų sudarymo ginčijamų antstolio veiksmų teisėtumui įvertinti. 

23.       Teismas daro išvadą, nėra pagrindo priimti apeliantės ir antstolio pateiktų naujų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės ir antstolio pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 str., 338 str.).

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

25.       Vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko, suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).

26.       Antstolių įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Pagal CPK 634 str. 2 d. antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016).

27.       Antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str.). Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengi neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyviams.

28.       Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 str. 2 d. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 str.); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 str.); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 str. 5 d.); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti, nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 str.); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nenustatęs CPK 651 str. 2 d. nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.).

29.       Baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja teismo nuosprendžio dalies, kuria, patenkinus civilinį ieškinį, iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas, vykdymo. CPK 584 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles. Pagal CPK 588 str. 1 d. teismo nuosprendžiai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai.

30.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo nuosprendžio dalies, kuria, tenkinant civilinį ieškinį, priteistas turtinės žalos atlyginimas, vykdymo, kai pagal Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas yra atidėtas ir nuteistajam paskirtas įpareigojimas per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, išaiškino, kad tuo atveju, jeigu teismas baudžiamojoje byloje nuosprendžiu atideda bausmės vykdymą, įpareigoja nuteistąjį per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, tenkina nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civilinį ieškinį bei priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, tai nuteistojo įpareigojimas per nustatytą terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nėra kliūtis dar nepasibaigus tam terminui vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio dalį dėl turtinės (neturtinės) žalos atlyginimo priteisimo. Aptariamo įpareigojimo aiškinimas taip, kad, kol nėra suėjęs teismo nuosprendžiu nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti, tol nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo negali būti vykdoma ir nukentėjęs dar neturi reikalavimo teisės skolininkui (nuteistajam), reikštų dalinį teisės gauti žalos atlyginimą dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui paneigimą ir neatitiktų teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Šis įpareigojimas skirtas nuteistajam ir jo elgesį kontroliuojančiai institucijai, o ne nukentėjusiajam. Terminas, nustatytas aptariamam įpareigojimui įvykdyti, nevertintinas kaip reiškiantis nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo atidėjimą ar įvykdymo termino nustatymą. Šio termino paskirtis ir tikslas – ne atidėti nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymą ar nustatyti įvykdymo terminą, o realiai patikrinti ir įsitikinti, jog bausmės tikslai pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tai neturi ir negali būti atliekama nukentėjusiojo sąskaita, pažeidžiant jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2010).

31.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas I. S. turėjo teisę pateikti vykdyti, o antstolis – priimti vykdyti – 2021 m. sausio 20 d. įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-891/2020 pagrindu 2021 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje P. Š. įpareigota bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (2 metų) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstamu būdu padarytą turtinę žalą. Teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje tenkintas iš dalies nukentėjusiojo I. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, priteisiant nukentėjusiajam iš D. Š. ir P. Š. solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos ir 175 450 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje taip pat nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. Š. asmens kratos metu rastus ir paimtus 10 157,05 Eur palikti galioti iki bus visiškai atlyginta nusikaltimu nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala, iš šių lėšų leista atsiskaityti su nukentėjusiuoju. 

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje nustatytas 1 metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstamu būdu padarytą turtinę žalą reiškia, kad, atidedant bausmės vykdymą, P. Š. buvo įpareigota atlyginti padarytą turtinę žalą. Kasacinis teismas išaiškino, kad šio termino paskirtis ir tikslas yra ne atidėti nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymą ar nustatyti įvykdymo terminą, o realiai patikrinti ir įsitikinti, jog bausmės tikslai pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Vadinasi, toks teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymo atidėjimo terminas turi reikšmės, sprendžiant dėl Baudžiamajame kodekse nustatytų baudžiamojo teisinio pobūdžio padarinių taikymo, tačiau neturi teisinės reikšmės dalyje dėl civilinio proceso teisės normų reglamentuojamos nuosprendžio dalies, kuria priteistas turtinės žalos atlyginimas, vykdymui. Tai reiškia, kad įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje pagrindu išduotas vykdomasis raštas, nesuėjus jame nurodytam vienerių metų terminui dėl turtinės žalos atlyginimo, galėjo būti pateiktas antstoliui ir priimtas vykdyti, juolab, pareiškėja neginčijo aplinkybės, kad vykdomasis raštas kitoje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo priimtas vykdyti visiškai pagrįstai ir teisėtai. Antstolis 2021 m. vasario 1 d. patvarkymu nutarė sustabdyti vykdomąjį bylą dalyje dėl turtinės 175 450 Eur žalos atlyginimo išieškojimo, taip pat priėmė patikslintą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame vykdomosios bylos administravimo mokestis sudaro 112,30 Eur, po ko pirmosios instancijos teisme pareiškėja atsisakė reikalavimo dėl antstolio įpareigojimo perskaičiuoti vykdymo išlaidų apskaičiavimą vykdomojoje byloje. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolis D. B. pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš pareiškėjos nukentėjusiojo asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš pareiškėjos, tokie antstolio veiksmai atitinka CPK 651 str. nuostatas, todėl pareiškėjos argumentai dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos pažeidimo (vykdomojo rašto rezervavimo) yra nepagrįsti, todėl atmestini.

33.       Pagal CPK 678 str. 1 d. 5 p. turto arešto akte turi būti nurodomas kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. CPK 681 str. 1 d. nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).

34.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis D. B. 2021 m. vasario 2 d. patvarkymu nutarė areštuoti P. Š. priklausantį turtą, taip pat surašė turto arešto aktą, pagal kurį areštavo 2/3 dalis negyvenamosios patalpos (kavinės) (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis negyvenamosios patalpos (kavinė), (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis negyvenamosios patalpos (parduotuvės) (duomenys neskelbtini), 1/1 dalis negyvenamosios patalpos (poilsio patalpos), (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonę, turto arešto mastas – 7 127,96 Eur. Turto arešto akte nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Turto arešto akte taip pat išaiškinta, kad išieškojimas į areštuotą turtą nebus nukreipiamas, jeigu skolininkas pateiks antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą su vykdymo išlaidomis galima išieškoti per 6 mėnesius, o išieškant iš skolininkei priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per 18 mėnesių, darant CPK 736 str. nustatyto dydžio išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų. Skolininkei taip pat išaiškinta, kad prieštaravimai dėl turto įkainojimo gali būti pareikšti per 3 dienas nuo turto arešto akto gavimo.   

35.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentais, kad antstolis nepagrįstai iš karto neįvertino areštuoto turto, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 678 str., 681 str. nuostatos neįpareigoja antstolio iš karto nustatyti areštuoto turto vertę, juolab, antstoliui nustačius, kad dalis areštuoto turto yra įkeista hipotekos kreditoriui ir yra areštuota, ir kilus abejonių dėl turto vertės ir išieškojimo galimybių, antstolis pagrįstai nutarė turto vertę nustatyti, pasitelkiant ekspertą ar atskiru antstolio patvarkymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei iš tiesų areštuotas turtas būtų vertingas ir turto vertė ženkliai viršytų arešto mastą, tai pareiškėja informaciją apie areštuoto turto vertę būtų pateikusi antstoliui nedelsiant po turto arešto, juolab, tokia teisė pareiškėjai buvo išaiškinta turto arešto akte. Preliminari areštuoto turto vertė, nurodant įsipareigojimų hipotekos kreditoriui dydį, nebuvo nurodyta nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl nėra pagrindo spręsti, jog areštuoto turto vertė yra ženkliai didesnė nei arešto mastas. Darytina išvada, kad apeliantės argumentai dėl turto įkainojimo iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

36.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad antstolis turėjo ne taikyti areštus jos turtui, o nukreipti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato žinioje esančias lėšas, kurias baudžiamojoje byloje leista panaudoti atsiskaitymui su nukentėjusiuoju. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurio pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vykdė antstolis D. B., nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. Š. asmens kratos metu rastus ir paimtus 10 157,05 Eur palikti galioti iki bus visiškai atlyginta nusikaltimu nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Iš šių lėšų leista atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Vadinasi, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje su nukentėjusiuoju leista atsiskaityti iš pareiškėjos sutuoktinio D. Š. asmens kratos metu rastų ir paimtų 10 157,05 Eur. Pareiškėja nei antstoliui, nei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nepateikė įrodymų, kad jos sutuoktinio D. Š. asmens kratos metu rasti ir paimti 10 157,05 Eur priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Darytina išvada, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš pareiškėjos, pagrįstai nenukreipė išieškojimo į lėšas, kurios asmens kratos metu buvo paimtos iš pareiškėjos sutuoktinio.

37.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, bylą išsprendė teisingai. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 18 str.; 178 str., 328 str., 330 str., 338 str., 510 str., 512 str., 634 str., 651 str., 678 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti apeliantės P. Š. naują įrodymą (reg. Nr. DOK-19644) ir antstolio D. B. naujus įrodymus (reg. Nr. DOK-71862).

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                  Neringa Švedienė