Civilinė byla Nr. e2-201-881/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01337-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilnius Town Group“ atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Interlan“ prašė iškelti atsakovei UAB „Vilnius Town Group“ nemokumo (bankroto) bylą. Nurodė, kad su atsakove 2022 m. rugpjūčio 1 d. sudarė transporto nuomos sutartį Nr. 202001, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo perduoti atsakovei tris transporto priemones, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį kiekvieną mėnesį. Atsakovė pareiškėjai už transporto priemonių nuomą liko skolinga 33 605 Eur. Dėl to tarp šalių kilo ginčas, kuris yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-36661-1018/2025. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad yra skolinga ir pripažįsta daugiau nei pusę nurodytos skolos, tačiau nesutinka su delspinigiais ir kitomis su skola susijusiomis išlaidomis tik tam, kad galėtų atidėti skolos mokėjimą. Pagal viešus duomenis atsakovė pastoviai turi skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Dėl to atsakovė yra nemoki. Pareiškėja išsiuntė atsakovei registruotos buveinės adresu ir elektroniniu paštu 2025 m. rugsėjo 3 d. pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą, kuriuo nustatė 20 dienų terminą prievolei įvykdyti. Atsakovė įsipareigojimų neįvykdė.
2. Atsakovė nesutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašė pareiškimą palikti nenagrinėtu arba atmesti, skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, jos dalį, t. y. 2 500 Eur, priteisiant atsakovei. Nurodė, kad pareiškėja neinformavo atsakovės apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškėja yra pateikusi teismui tik 2025 m. rugsėjo 3 d. pranešimo (įspėjimo) kopiją, tačiau duomenų apie jo išsiuntimą atsakovei nepateikė. Tarp šalių kilęs ginčas yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-36661-1018/2025 pagal pareiškėjos ieškinį, su kuriuo atsakovė nesutinka. Atsakovė minėtoje byloje yra pareiškusi priešieškinį dėl 25 994,82 Eur priteisimo iš pareiškėjos. Taigi, pareiškėja neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Atsakovė yra moki, nes 2025 m. lapkričio 30 d. ji turi 800 542 Eur vertės turtą, o jos skolas ir įsipareigojimus yra 492 910 Eur. Atsakovė pradelstų įsipareigojimų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 31 d. nutartimi nutarė atsisakyti atsakovei UAB „Vilnius Town Group“ iškelti nemokumo (bankroto) bylą.
4. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ) bankroto byla juridiniam asmeniui gali būti keliama tik tuo atveju, kai jis yra nemokus ir nemokumo procesas inicijuotas laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą, privalo pateikti juridiniam asmeniui pranešimą, atitinkantį JANĮ 9 straipsnio reikalavimus tiek dėl pateikimo būdo, tiek dėl turinio.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėja nurodė 2025 m. rugsėjo 3 d. elektroniniu paštu išsiuntusi atsakovei įspėjimą, kuriuo reikalavo per 20 dienų sumokėti 33 606 Eur skolą, ir informavo, jog skolos nesumokėjimo atveju bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau įspėjime nebuvo nurodyta galimybė sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kaip to reikalauja įstatymas. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pranešimą gavo, nors inicijuojant nemokumo procesą elektroninių ryšių priemonėmis toks patvirtinimas yra privalomas. Taip pat teismas nustatė, kad pranešimas buvo išsiųstas ne Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovės elektroninio pašto adresu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos veiksmus pripažino netinkamu nemokumo proceso inicijavimu.
6. Pareiškėja 33 606 Eur reikalavimą atsakovei grindžia 2022 m. rugpjūčio 1 d. transporto nuomos sutartimi, tačiau pripažįsta, kad dėl šios skolos tarp šalių vyksta teisminis ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad atsakovė minėtoje byloje ginčija pareiškėjos reikalavimą ir yra pareiškusi priešieškinį. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje negalima konstatuoti, jog pareiškėja turi vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę. Kartu teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė savaime neužkerta kelio vertinti atsakovės nemokumą, tačiau ginčijamas pareiškėjos reikalavimas negali būti įtraukiamas į atsakovės įsipareigojimų sudėtį, todėl byloje spręstina dėl atsakovės nemokumo buvimo pagal kitus pateiktus duomenis.
7. Iš Juridinių asmenų registro ir viešų duomenų teismas nustatė, kad bendrovė yra veikiantis juridinis asmuo, vykdantis statybos rangos veiklą, turintis darbuotojų, mokantis darbo užmokestį ir iš esmės vykdantis mokestines prievoles. Bendrovė neturi pradelstų skolų VMI, o skola Valstybės socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) nėra reikšminga. Teismuose nagrinėjamos tik dvi civilinės bylos dėl skolų, o antstolių sistemoje registruota viena vykdomoji byla, kurioje faktiškai likusi išieškoti tik 0,61 Eur suma.
8. Bendrovės finansiniai duomenys patvirtina, kad tiek 2024 metais, tiek 2025 metais bendrovės turto vertė viršijo jos įsipareigojimus, bendrovė gavo grynąjį pelną, o didžiąją turto dalį sudaro ne vien gautinos sumos, bet ir ilgalaikis turtas, atsargos, pinigai bei sukauptos sumos. Nėra duomenų, kad atsakovės turtas ar banko sąskaitos būtų areštuoti ar kad ji negalėtų laiku vykdyti prievolių.
9. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra nė vieno JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyto nemokumo požymio, todėl bendrovė laikytina mokia. Dėl to, teismas, vadovaudamasis JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą.
10. Teismo vertinimu, bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėja būtų akivaizdžiai nesąžiningai elgusis procese, o pareiškimo trūkumai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą proceso teisėmis. Teismas pripažino, kad pareiškėjai taikytina pakankama sankcija yra žyminio mokesčio negrąžinimas, atsisakius iškelti bankroto bylą, todėl atsakovės prašymo skirti pareiškėjai baudą netenkino.
11. Kadangi sprendimas priimtas atsakovės naudai, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį pareiškėja privalo atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pagrindė, kad advokatui už teisinę pagalbą įsipareigojo sumokėti 2 420 Eur, o ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš pareiškėjos atsakovei priteisė 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB ,,Interlan“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis viešaisiais duomenimis apie atsakovės darbuotojų skaičių, vidutinį darbo užmokestį, mokestines nepriemokas bei vykdomųjų bylų skaičių, padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės mokumo, nes toks vertinimas buvo formalus ir neatskleidė realios atsakovės finansinės situacijos. Vien darbuotojų skaičius ir mokamas vidutinis darbo užmokestis savaime nepatvirtina juridinio asmens mokumo, ypač sprendžiant klausimą dėl gebėjimo laiku vykdyti konkrečią piniginę prievolę pareiškėjai. Teismas nevertino, ar atsakovė faktiškai turi pakankamai piniginių lėšų ne tik darbo užmokesčiui mokėti, bet ir kitiems prisiimtiems įsipareigojimams, tarp jų ir skolai pareiškėjai, vykdyti.
12.2. Aplinkybė, kad atsakovė neturėjo pradelstų mokestinių nepriemokų VMI, taip pat nepaneigia jos nemokumo, kadangi mokesčių mokėjimas yra prioritetinė prievolė, kuri gali būti vykdoma kitų kreditorių sąskaita. Be to, pats teismas konstatavo atsakovės skolą VSDFV, tai rodo, kad ne visos privalomos prievolės yra vykdomos laiku. Teismo argumentas, jog Antstolių informacinėje sistemoje registruota tik viena vykdomoji byla dėl simbolinės skolos, taip pat nėra pakankamas atsakovės mokumui pagrįsti, nes vykdomųjų bylų skaičius ar dydis savaime neatskleidžia realios bendrovės finansinės padėties, ypač kai atsakovės atžvilgiu nagrinėjamos civilinės bylos dėl skolų priteisimo.
12.3. Faktas, kad atsakovės atžvilgiu šiuo metu nagrinėjamos kelios civilinės bylos dėl skolų priteisimo, patvirtina prievolių nevykdymą, tačiau teismas šios reikšmingos aplinkybės tinkamai neįvertino. Atsakovė neneigia pareigos atsiskaityti su pareiškėja, tačiau faktiškai vengia vykdyti turimą įsiskolinimą. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino atsakovės mokumą, remdamasis vien viešaisiais ir formaliais duomenimis, neanalizuodamas jų ryšio su realiu atsakovės gebėjimu vykdyti pinigines prievoles, o toks vertinimas neatitinka nei JANĮ 2 straipsnio 7 dalies esmės, nei įrodymų vertinimo principų.
12.4. Iš teismo nurodytų finansinių duomenų matyti, kad atsakovės pinigai ir pinigų ekvivalentai 2024 m. gruodžio 31 d. sudarė tik 1 798 Eur, t. y. akivaizdžiai nepakankamą sumą net einamosioms prievolėms vykdyti, tačiau ši esminė aplinkybė teismo nebuvo įvertinta. Didžiąją atsakovės turto dalį sudaro per metus gautinos sumos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos bei sukauptos sumos, kurios savaime neužtikrina realios galimybės laiku atsiskaityti su kreditoriais. Teismas neanalizavo, ar gautinos sumos yra realiai išieškomos, per kokį laikotarpį jos galėtų būti gautos ir ar bent dalis jų jau buvo faktiškai gauta.
12.5. Be to, ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos sumos negali būti tiesiogiai panaudotos skolų padengimui, todėl jų įtraukimas į mokumą patvirtinančių lėšų vertinimą reiškia nepagrįstą apskaitinės turto vertės sutapatinimą su realiomis piniginėmis lėšomis. Taip pat atsakovės 2024 metų grynasis pelnas sudarė tik 9 709 Eur, t. y. itin nedidelę dalį jos turimų įsipareigojimų, todėl teismas nepagrįstai nevertino, kaip toks minimalus pelningumas galėtų užtikrinti daugiau nei 400 000 Eur dydžio įsipareigojimų vykdymą. Pirmosios instancijos teismas, formaliai vertindamas atsakovės 2024 metų balansą, neatskleidė realaus atsakovės mokumo ir faktinio gebėjimo vykdyti pinigines prievoles.
12.6. Iš atsakovės pateikto balanso matyti, kad 2025 m. lapkričio 30 d. atsakovės pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė tik 2 626 Eur, kai per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai siekė 317 751 Eur, tačiau šis akivaizdus lėšų ir trumpalaikių įsipareigojimų neatitikimas teismo nebuvo tinkamai įvertintas, nors būtent jis yra esminis, vertinant atsakovės gebėjimą laiku vykdyti pinigines prievoles. Didžiąją atsakovės turto dalį sudaro per metus gautinos sumos ir ateinančių laikotarpių sąnaudos bei sukauptos pajamos, tačiau šios turto pozicijos nėra piniginės lėšos ir savaime neužtikrina galimybės laiku atsiskaityti su kreditoriais.
12.7. Net visiškai realizavus per metus gautinas sumas, atsakovės debitorių skolos būtų mažesnės nei bendra atsakovės skola kreditoriams, o tai rodo, jog atsakovė objektyviai nepajėgtų padengti visų turimų įsipareigojimų.
12.8. Atsakovė pateikė tik vieno mėnesio balansą bei kreditorių ir debitorių sąrašą, nepateikdama duomenų apie faktinį pinigų gavimą, realius atsiskaitymus su kreditoriais ar įrodymų, patvirtinančių, kad įsipareigojimai vykdomi laiku, tačiau teismas į šias reikšmingas aplinkybes neatsižvelgė. Dėl to pirmosios instancijos teismas, formaliai vertindamas atsakovės 2025 metų finansinius duomenis, neatskleidė realaus atsakovės finansinio pajėgumo ir faktinio gebėjimo laiku vykdyti pinigines prievoles, todėl teismo padarytos išvados neatitinka juridinio asmens nemokumo sampratos ir laikytinos nepagrįstomis.
12.9. Faktas, kad juridinis asmuo vykdo veiklą ir gauna grynąjį pelną, savaime neįrodo jo mokumo. Nagrinėjamu atveju atsakovės grynasis pelnas yra itin mažas (2024 metais – 9 709 Eur, 2025 metais – 3 016 Eur) ir objektyviai nepakankamas esamiems įsipareigojimams vykdyti. Teismas nepaaiškino, kaip toks minimalus pelnas galėtų užtikrinti daugiau nei 300 000 Eur per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų vykdymą. Esminė aplinkybė, kurios teismas neįvertino, yra atsakovo faktinis elgesys pareiškėjos atžvilgiu: ilgą laiką neapmokėta skola, atlikti tik du daliniai mokėjimai (1 000 Eur ir 1 149,50 Eur) patvirtina ne mokumą, o skolos pripažinimą ir nesugebėjimą jos padengti laiku, t. y. atsakovo nemokumą. Jei atsakovė būtų faktiškai moki, nebūtų pagrindo vilkinti skolos apmokėjimą ir ignoruoti pareiškėjos raginimus.
12.10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad balansas nėra vienintelis mokumo rodiklis, o ilgalaikis nesugebėjimas atsiskaityti su kreditoriais yra pakankamas pagrindas pripažinti juridinį asmenį nemokiu. Atsakovė nepateikė įrodymų apie faktišką pinigų gavimą pagal rangos sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik formaliais dokumentais, nepagrįstai laikė ją mokia.
12.11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neapmokėjo skolos pareiškėjai, bendrovės dokumentuose nėra realių piniginių lėšų skolai padengti, o pateikti balanso duomenys ir teismo išvados buvo grindžiami neįrodytomis piniginėmis įplaukomis, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė yra nemoki ir jai turi būti keliama bankroto byla.
13. Atsakovė UAB „Vilnius Town Group“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pareiškėja nėra atsakovės kreditorė, nes dėl jos reikalavimo vyksta ginčas kitoje civilinėje byloje, kur atsakovė nesutinka su pareikštais reikalavimais. Faktas, kad atsakovė neatsiskaito su pareiškėja, negali įrodyti jos nemokumo, o tik rodo ginčą dėl skolos. Be to, pareiškėja nesilaikė JANĮ 9 straipsnio reikalavimų tinkamai informuoti atsakovę apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą, tai sudaro savarankišką pagrindą prašymą atmesti.
13.2. Pareiškėjos argumentai dėl tariamo atsakovės nemokumo grindžiami deklaratyviais teiginiais, nes ji nepateikė įrodymų apie faktiškai neįvykdytas prievoles ar finansinius sunkumus. Juridinio asmens mokumą rodo ne vien balanso ar pelno dydis, o galimybė laiku vykdyti prievoles, turimos lėšos ir veiklos tęstinumas. Atsakovė aktyviai vykdo veiklą, turi darbuotojų, moka mokesčius, neturi areštuoto turto, vykdo sutartis ir prievoles kreditoriams, todėl nemokumo požymių nėra.
13.3. Pareiškėjos argumentai dėl mažo pelno ar rangos sutarčių pelningumo yra nepagrįsti, nes pelnas savaime nėra lėšos, skirtos prievolių vykdymui, o sutartys dar vykdomos, jų pelningumas negali būti tiksliai apskaičiuotas.
13.4. Byloje nėra reikšmingų duomenų, patvirtinančių atsakovės nemokumą ar esminius finansinius sunkumus, todėl teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atmesti pareiškėjos prašymą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria
atsakovei UAB „Vilnius Town Group“ atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir įvertinęs pareiškėjos bei atsakovės argumentus, konstatavo, kad pareiškėja nėra atsakovės kreditorė, nes jos reikalavimas ginčijamas kitoje civilinėje byloje, todėl atsakovės neatsiskaitymas su pareiškėja negali įrodyti atsakovės nemokumo, be to, pareiškėja nesilaikė JANĮ 9 straipsnio reikalavimų tinkamai informuoti atsakovę apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą. Teismas nustatė, kad atsakovė aktyviai vykdo veiklą, moka mokesčius, neturi areštuoto turto, turi darbuotojų, vykdo sutartis ir prievoles kreditoriams, o pateikti finansiniai duomenys (balansas, pelnas, gautinos sumos) nesuteikia pagrindo konstatuoti nemokumą, nes mokumas priklauso nuo galimybės laiku vykdyti prievoles, o ne nuo deklaruoto pelno ar sutarčių vertės. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovė susidūrė su esminiais finansiniais sunkumais ar negalėtų vykdyti prievolių.
18. Apeliantė neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėja nėra atsakovės kreditorė, nes jos reikalavimas ginčijamas kitoje civilinėje byloje, todėl atsakovės neatsiskaitymas su pareiškėja negali būti laikomas atsakovės nemokumo įrodymu. Taip pat apeliantė neginčija, kad pareiškėja nesilaikė JANĮ 9 straipsnio reikalavimų tinkamai informuoti atsakovę apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą, taip pat to, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, turi darbuotojų ir moka mokesčius. Tačiau apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovės mokumo, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės finansinę padėtį ir jos galimybes laiku vykdyti prievoles, nepagrįstai balanso, pelno ir gautinų sumų duomenis įvertino kaip atsakovės mokumą patvirtinančius įrodymus bei neatsižvelgė į atsakovės įsiskolinimų mastą ir nedidelį pelningumą, todėl, apeliantės vertinimu, atsakovei turėjo būti iškelta bankroto byla.
Dėl apeliantės skundo argumentų
19. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.
20. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
22. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą bei prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
23. Iš teismui pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad 2024 metais bendrovė turėjo 842 526 Eur vertės turtą (iš kurio 17 367 Eur – ilgalaikis turtas, 4 004 Eur – atsargos, 316 220 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 1 798 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai, 503 137 Eur – ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos sumos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 537 911 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą nustatyta, kad per 2024 metus atsakovė gavo 9 709 Eur grynąjį pelną. Šie duomenys patvirtina, kad bendrovės turto vertė viršijo įsipareigojimus, o veikla buvo pelninga.
24. Atsakovė, įrodinėdama mokumą, teismui pateikė 2025 m. gruodžio 5 d. finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš jų matyti, kad bendrovė tuo metu turėjo 800 542 Eur vertės turtą (ilgalaikis turtas – 202 801 Eur, trumpalaikis turtas – 294 048 Eur, iš jų 41 901 Eur atsargos, 249 521 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 2 626 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, 303 693 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos), o mokėtinos sumos sudarė 492 910 Eur, iš kurių 317 751 Eur – per vienerius metus mokėtinos sumos. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad bendrovė gavo 3 016 Eur pelną, o pardavimo pajamos buvo 740 874 Eur. Pateikti duomenys patvirtina, bendrovė generuoja pajamas, o turtas viršija turimus įsipareigojimus.
25. Iš teismui pateiktų kreditorių ir debitorių sąrašų matyti, kad UAB „Vilnius Town Group“ bendra skola kreditoriams – 492 910,87 Eur, tuo tarpu debitoriai bendrovei skolingi 291 421,69 Eur. Nors dalis turto sudaryta iš gautinų sumų, tai rodo realias galimybes generuoti pajamas ir vykdyti įsipareigojimus, todėl ši aplinkybė nepaneigia atsakovės mokumo.
26. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2026 m. sausio 30 d. bendrovėje dirbo 16 apdraustųjų. Bendrovė moka mokesčius VMI. Taip pat bendrovė, nors ir nereguliariai, tačiau moka mokesčius VSDFV. Nuo 2026 m. sausio 30 d. iki 2026 m. vasario 8 d. bendrovė socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo. Šie duomenys patvirtina, kad bendrovė aktyviai vykdo mokestines prievoles, o laikini mokestiniai įsiskolinimai nėra nemokumo požymis.
27. Įvertinęs pateiktus finansinius ir kitus duomenis jų visumoje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė laikytina mokia bendrove.
28. Iš finansinių atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių duomenų bei mokestinių įsipareigojimų matyti, kad UAB „Vilnius Town Group“ turtas viršija jos įsipareigojimus, bendrovė generuoja pajamas, vykdo ūkinę veiklą, moka mokesčius, turi darbuotojų ir neturi esminių finansinių suvaržymų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovė yra mokus juridinis asmuo ir nėra pagrindo jai kelti bankroto bylą.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės argumentai dėl nedidelio pelno ir didelių įsipareigojimų nėra pagrįsti, nes juridinio asmens pelnas nėra tapatinamas su prievolių vykdymo pajėgumu – prievolės vykdomos iš turimų piniginių lėšų, gautinų sumų ar kitų turto rūšių, o ne vien iš grynojo pelno. Bendrovės turtas, debitorinės skolos, pajamos ir vykdoma ūkinė veikla patvirtina gebėjimą laiku vykdyti prievoles. Debitorinių reikalavimų bei vykdomų sutarčių buvimas rodo realias galimybes gauti pajamas ir vykdyti prievoles ateityje, o dalis turto, sudaryta iš gautinų sumų ar ateinančių laikotarpių sąnaudų, savaime nepaneigia bendrovės mokumo, nes juridinio asmens mokumas nėra siejamas vien su momentiniu piniginių lėšų likučiu.
30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos reikalavimas atsakovei dėl 33 606 Eur skolos taip pat negali būti laikomas nemokumo požymiu. Šio reikalavimo vykdymas yra ginčijamas atskiroje civilinėje byloje, kurioje atsakovė pateikė priešieškinį ir ginčija visą pareiškėjos reikalavimą. Todėl atsakovės nesumokėjimas skolos pareiškėjai savaime neįrodo, kad bendrovė yra nemoki, ir negali būti traktuojamas kaip pagrindas bankroto bylos iškėlimui.
31. Įvertinęs visus duomenis visumoje – finansines ataskaitas, turto ir įsipareigojimų santykį, debitorių įsipareigojimus ir skolas kreditoriams, darbuotojų skaičių, mokesčių vykdymą bei veiklos pobūdį – apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra mokus juridinis asmuo, o jos nemokumo JANĮ prasme požymių byloje nenustatyta.
32. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta, o bankroto bylos iškėlimas mokiam juridiniam asmeniui būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui bei kreditorių interesams.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamos bylos klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
35. Atsakovė patyrė 1 863,40 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos atsakovei iš pareiškėjos UAB „Interlan“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Interlan“, juridinio asmens kodas 305660885, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilnius Town Group“, juridinio asmens kodas 302247963, 1 863,40 bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Vilija Mikuckienė