Civilinė byla Nr. 2-292-464/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00689-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.4; 3.3.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal D. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams antstoliui A. B., K. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, D. D.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. D. pareiškė ieškinį atsakovams antstoliui A. B. ir K. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo bei restitucijos taikymo, kuriuo prašė pripažinti antstolio A. B. 2021 spalio 21 d. surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-21-87-32093 negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei R. D. nuosavybės teises į turtą – 17,6 a žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 173,58 kv. m. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 149 kv. m. ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant antstolį A. B. grąžinti atsakovui K. S. sumokėtą 68 400 Eur turto kainą.
2. Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
3. D. D. 2023 m. vasario 2 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį, laikydamasis CPK 292 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, turėjo išsiųsti ir jam, trečiajam asmeniui. Teismas nutarties jam nepateikė nei registruotu paštu, nei elektroninių ryšių priemonėmis, apie tokios nutarties priėmimą teigia sužinojęs tik prieš keletą dienų, dėl ko neturėjo galimybių laiku pateikti atskirojo skundo. Kadangi nutarties apskundimo terminas praleistas nežymiai, teismas turėtų laikyti termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti jam terminą atskirajam skundui pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartimi D. D. atskirąjį skundą atsisakė priimti kaip pateiktą asmens, kuriam nesuteikta nutarties apskundimo teisė.
5. Teismas nurodė, kad atsisakius priimti ieškinį nutarties kopija, ieškinys ir jo priedai išsiunčiami tik pareiškėjui ir (ar) ieškovui, o kitiems ieškinyje nurodytiems asmenims teismas nutarties kopijos, kuria atsisakoma priimti ieškinį, nesiunčia ir neprivalo siųsti, nes šiuo atveju civilinė byla nekeliama. Tai reiškia, kad pareiškime, kurį atsisakoma priimti, nurodyti kiti byloje turėję dalyvauti asmenys netampa byloje dalyvaujančiais asmenimis, o jų teisėms ir pareigoms jokios pasekmės nekyla. Atitinkamai, tokie asmenys neturi teisės ir teikti atskirųjų skundų.
6. Teismas vertino, kad CPK 292 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka taikoma tuo atveju, kai ieškinys (pareiškimas) priimamas, iškeliama byla pradedama nagrinėti ir nutarties patvirtintos kopijos išduodamos ar išsiunčiamos teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims jų reikalavimu.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad atskirąjį skundą pateikė asmuo, neturintis teisės jo teikti, teismas nesprendė klausimo dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis tą pačią dieną registruotu paštu buvo išsiųsta ieškovei R. D. adresu (duomenys neskelbtini) ir buvo jai įteikta asmeniškai 2023 m. sausio 3 d. Nutarties ieškovė neskundė. D. D. nurodo tą patį adresą, kaip ir ieškovė, todėl jis, tikėtina, turėjo galimybę sužinoti apie skundžiamą nutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. D. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti jo atskirąjį skundą, paduotą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsižvelgiant į tai, kad teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis buvo priimta įvardijant byloje dalyvaujančius asmenis, teismas nutartį, laikantis CPK 292 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, turėjo išsiųsti ir jam, tačiau šios nutarties nepateikė nei registruotu paštu, nei elektroninių ryšių priemonėmis. Apie 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį teigia sužinojęs vos prie kelias dienas iki 2023 m. sausio 31 d. atskirojo skundo parengimo.
9.2. Teismo teiginiai, kad jis jog gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir ieškovė, todėl turėjo galimybę sužinoti apie skundžiamą nutartį, yra nepagrįsti, kadangi jie paremta tik tikėtinumu, o ne faktais. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. D. su teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo supažindintas.
9.3. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 5 dalimi, dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas. Todėl D. D., dalyvavęs byloje trečiojo asmens statusu, turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą dėl tokios teismo nutarties. Dėl šios priežasties teismas skundžiama nutartimi netinkamai išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti teisme 2023 m. vasario 3 d. gautą apelianto atskirąjį skundą, pateiktą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti konstatavęs, kad skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija visiškai sutinka.
11. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas teikia argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri buvo priimta civilinės bylos iškėlimo stadijoje, apskundimo, šiame kontekste aktualūs klausimai, susiję su civilinės bylos iškėlimu.
12. CPK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai pirmoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos bei ar ieškovas tinkamai įgyvendina teisės kreiptis į teismą sąlygas. Tai, kad asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu, nereiškia, kad teismas tokį ieškinį priims ir iškels civilinę bylą. Tik teismui iškėlus civilinę bylą, teisinį suinteresuotumą turintys asmenys įgyja atitinkamą procesinį teisinį statusą civilinėje byloje.
13. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).
14. Teismo teisė atsisakyti priimti ieškinį numatyta CPK 137 straipsnio 2 dalyje, išvardijant konkrečius atsisakymo priimti ieškinį pagrindus. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo nutarties, kuria atsisakoma priimti ieškinį, išsiuntimo tvarka, pagal kurią teismo nutarties, kuria yra atsisakoma priimti ieškinį, patvirtinta kopija, taip pat ieškinys ir jo priedai (išskyrus atvejus, kai jie pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties atsisakyti priimti ieškinį priėmimo dienos įteikiami arba išsiunčiami tik pareiškėjui.
15. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 5 dalimi, dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, gali būti duodamas atskirasis skundas, kurio priėmimo klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas. CPK 315 straipsnyje įtvirtinta apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo tvarka (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalies 2 punktu apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą, privalo patikrinti ir įsitikinti, ar jį padavęs asmuo turi tokią teisę.
16. Teismų praktikoje jau buvo pasisakyta tuo aspektu, kad tiek asmens teisė kreiptis į teismą, tiek teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą turi būti įgyvendinama pagal įstatyme nustatytą tvarką, todėl ne kiekvienas asmens kreipimasis su skundu į apeliacinės instancijos teismą reiškia apeliacinio proceso pradžią. Tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sąlygų visuma. Viena iš sąlygų apeliaciniam procesui pradėti – skundą turi paduoti asmuo, pagal įstatymus turintis teisę apskųsti sprendimą. Apeliacinio skundo subjektui keliami reikalavimai yra būtina apeliacinio proceso prielaida, kurios nesant, apeliacijos teisė apskritai neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2009).
17. Remiantis CPK 305 straipsniu, apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 straipsnis). CPK 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal to paties straipsnio 2 dalį dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai.
18. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją. Asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui 2022 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškinį atsisakius priimti, civilinė byla nebuvo iškelta (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Taigi, priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, vien aplinkybė, kad jis ieškinyje, kurio pirmosios instancijos teismas nepriėmė, buvo įvardytas trečiuoju asmeniu, savaime nesuteikia proceso dalyvio statuso. Apeliantui neįgijus trečiojo asmens procesinio teisinio statuso, jam neatsirado ir šį statusą atitinkančios procesinės teisės, įskaitant teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartį dėl ieškinio nepriėmimo.
20. Remiantis išdėstytu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas aptariamą procesinį klausimą išsprendė teisingai ir padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas negali paduoti atskirojo skundo dėl teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, atsisakęs priimti šį skundą CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
21. Nustačius, kad apeliantas neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutarties, nėra pagrindo analizuoti ir vertinti atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių nutarties jam (ne)įteikimu, sužinojimo apie ją momentu bei termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimis ir jų reikšme termino atnaujinimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė