Civilinė byla Nr. e2-490-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00677-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.9; 3.1.3.6.2; 3.1.9.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Vitebsko srities komunalinės unitarinės vandens tiekimo–kanalizacijos ūkio įmonės „Vitebskoblvodokanal“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutarties, kuria nepatenkintas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ ieškinį atsakovui bankui Luminor Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl banko garantijos pripažinimo pasibaigusia, žalos atlyginimo ir įpareigojimo grąžinti finansinio užstato dalį; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Vitebsko srities komunalinė unitarinė vandens tiekimo–kanalizacijos ūkio įmonė „Vitebskoblvodokanal“.

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovo 2019 m. birželio 11 d. išduotą garantiją pasibaigusia 2022 m. vasario 8 d., suėjus jos galiojimo terminui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 punktas); 2) įpareigoti atsakovą įvykdyti prievolę natūra – grąžinti ieškovei 554 961,31 Eur finansinio užstato dalį (CK 1.138 straipsnio 4 punktas); 3) priteisti iš atsakovo 2 986,58 Eur žalos atlyginimo (CK 1.138 straipsnio 6 punktas ir CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2011 m. rugpjūčio 11 d. sudarė bendrąją banko garantijų sutartį, pagal kurią bankas išdavė garantijas ieškovės prievolėms užtikrinti. Atsakovas negrąžina ieškovei 554 961,31 Eur užstato dalies už garantiją. Ieškovės prašymu atsakovė išdavė garantiją Baltarusijos Respublikos Vitebsko miesto komunalinei unitarinei gamybinei vandens tiekimo–kanalizacijos ūkio įmonei (toliau – Vitebsko miesto įmonė) „Vitebskvodokanal“. Garantijoje nustatyta, kad ji yra asmeninė ir neperleidžiama. UĮ „Vitebskvodokanal“ nepareiškė reikalavimo atsakovui išmokėti pinigus pagal garantiją. Nurodyta įmonė reorganizavimo metu prijungta prie kitos įmonės – trečiojo asmens Vitebsko srities komunalinė unitarinė vandens tiekimo–kanalizacijos ūkio įmonė (Vitebsko srities įmonė) „Vitebskoblvodokanal“. Nors trečiasis asmuo, kaip gavėjas, nenurodytas garantijoje, jis pareikalavo, kad atsakovas išmokėtų pinigus pagal garantiją. 

3.       Trečiasis asmuo prašė: 1) palikti ieškinį, kiek jis susijęs su trečiuoju asmeniu, nenagrinėtą; 2) atmetus prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, išskirti teismui neteismingus klausimus, pasiūlyti ieškovei kreiptis į Tarptautinį arbitražo teismą prie Baltarusijos prekybos–pramonės rūmų ir atsisakyti šiuos klausimus spręsti nagrinėjamoje byloje.

4.       Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė ir Vitebsko miesto įmonė „Vitebskvodokanal“ 2016 m. liepos 4 d. sudarė sutartį, kurioje nustatyta arbitražinė išlyga spręsti šalių ginčus Tarptautiniame arbitražo teisme prie Baltarusijos prekybos–pramonės rūmų. Be to, ieškovė sutarties 4.2 papunktyje įsipareigojo suteikti užsakovei garantiją. Reorganizavus įmones, trečiasis asmuo įgijo Vitebsko miesto įmonės „Vitebskvodokanal“ teises ir pareigas. Ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui, todėl šalių ginčas nenagrinėtinas teisme.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi nepatenkino trečiojo asmens prašymų palikti ieškinį nenagrinėtą, išskirti teismui neteismingus klausimus ir pasiūlyti ieškovei dėl jų kreiptis į Tarptautinį arbitražo teismą prie Baltarusijos prekybos–pramonės rūmų bei nespręsti jų nagrinėjamoje byloje.

6.       Teismas įvertino ieškinio teisinį ir faktinį pagrindus bei nusprendė, kad ieškinio reikalavimai nekilę iš Vitebsko miesto įmonė „Vitebskvodokanal“ ir ieškovės sudarytos sutarties Nr. A.1.a1, kurioje nustatyta arbitražinė išlyga.

7.       Lietuvos civilinio proceso teisėje nenustatyta galimybės palikti ieškinį nenagrinėtą trečiojo asmens atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnyje įtvirtinti pareiškimo (ieškinio) palikimo nenagrinėtu pagrindai susiję su ieškovo ir atsakovo materialiųjų teisinių santykių vertinimu. Materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai trečiajam asmeniui nepareikšti, todėl jie negali būti palikti nenagrinėti trečiojo asmens atžvilgiu (CPK 3 straipsnio 8 punktas).

8.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinis statusas ir procesinė padėtis nėra pagrindas (galimybė) palikti pareiškimo (ieškinio) reikalavimus nenagrinėtus trečiojo asmens atžvilgiu.

9.       Šalių ginčas kilo iš garantijos, bet ne iš sutarties. Prevencinio ieškinio reikalavimu ieškovė siekia uždrausti atsakovui atlikti mokėjimus pagal trečiojo asmens reikalavimus, pareikštus garantijos pagrindu. Civilinėje byloje pareikšti reikalavimai atsakovui, kuris nėra sutarties, kurioje yra arbitražinė išlyga, šalis.

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutarties priėmimo faktas patvirtina, kad toks pat prašymas jau išspręstas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-762-608/2021). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nusprendė, kad nėra pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą trečiojo asmens atžvilgiu.

11.       Nors arbitražinė išlyga nustatyta sutartyje, bet nėra bendro ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens susitarimo dėl nagrinėjamo ginčo perkėlimo į arbitražą. Nesant tokio visų šalių susitarimo bei esant pagrįstai abejonei dėl ginčo priskirtinumo arbitražui, taikytinas bylos priskyrimo pagal civilinio proceso įstatymą teismo kompetencijai prioritetas (CPK 24 straipsnis).

12.       Sudėtinio šalių ginčo dalykas ir pagrindas, bylos šalių daugetas yra pagrindas daryti išvadą, kad šalių ginčo jurisdikcija priklauso Lietuvos Respublikos teismams.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Trečiasis asmuo Vitebsko srities įmonė „Vitebskoblvodokanal“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas neatsižvelgė į CPK 47 straipsnio 2 dalį ir teismų praktiką – trečiojo asmens teisę reikalauti palikti ieškinį nenagrinėtą jo atžvilgiu. Ginčas dėl išmokų pagal garantiją vyksta ne su atsakovu, bet su trečiuoju asmeniu (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1546-852/2020). CPK 47 straipsnio 2 dalyje neįtvirtintas apribojimas reikalauti palikti ieškinį nenagrinėtą pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 11 straipsnį ir sutarties 20 straipsnio 2 dalį.

13.2.                      Kasacinis teismas netoleruoja situacijų, kai bandoma apeiti jurisdikcijos išlygą, formaliai nurodant kitus atsakovus negu yra arbitražinio susitarimo šalys, pačios šalies neįtraukiant jokiu procesiniu statusu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-458-701/2015). Ieškovė įtraukė į procesą trečiąjį asmenį. Esminis klausimas turėtų būti: ar reikalaujamos teisių gynybos priemonės gali pakeisti 2016 m. liepos 4 d. sutartį arba turėti įtakos šalių teisėms pagal šią sutartį. 

13.3.                      Ginčui išspręsti turi būti išnagrinėta, ar 2016 m. liepos 4 d. sutarties užtikrinimo priemonė perėjo iš prijungtos prie trečiojo asmens įmonės trečiajam asmeniui. Šis klausimas patenka į arbitražinį susitarimą. Teismas turi išskirti klausimus, kurie patenka į arbitražinį susitarimą ir jų nenagrinėti.

13.4.                      Teismas nenagrinėjo ginčo, susijusio su klausimais, patenkančiais į arbitražinį susitarimą. Nei apylinkės, nei apygardos teismai nenurodė, kokios aplinkybės patenka į arbitražinį susitarimą ir kokios – nepatenka. Teismas nepasisakė dėl CPK 47 straipsnio 2 dalies taikymo trečiajam asmeniui reikalaujant ieškinį palikti nenagrinėtą, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto, KAĮ 11 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies taikymo, neįvertino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje, Europos pagrindinių laisvių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje įtvirtintos trečiojo asmens teisės būti išklausytam tinkamame ginčų sprendimo forume per įmanomai trumpiausią laiką.

13.5.                      Teismas pažeidė CPK 24 straipsnio 3 dalį, nes sudarytas arbitražinis susitarimas.

14.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arginta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti trečiojo asmens skundą, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir skirti trečiajam asmeniui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

14.1.                      Ginčas pagal UAB „Arginta“ ieškinį turi būti nagrinėjamas teisme, nes nėra ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens susitarimo ginčą nagrinėti arbitraže. Arbitražinis susitarimas saisto tik jį pasirašiusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2014).

14.2.                      Teismas pagrįstai atmetė trečiojo asmens prašymą išskirti neteismingus teismui klausimus ir pasiūlyti ieškovei kreiptis dėl jų į arbitražo teismą.

14.3.                      Trečiasis asmuo grindžia prašymą sugalvotu arbitražiniu susitarimu, todėl kiti atskirojo skundo argumentai nesusiję su apskųsta nutartimi.

14.4.                      Apskųsta nutartimi trečią kartą išnagrinėtas trečiojo asmens prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą dėl arbitražinės išlygos. Trečiasis asmuo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, teikia tuos pačius prašymus teismams, nepaiso įsiteisėjusių teismų sprendimų. Dėl to jam skirtina maksimali 5 000 Eur bauda.

15.       Atsakovas Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti trečiojo asmens skundą. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

15.1.                      Teismas teisingai nusprendė, kad CPK neįtvirtinta galimybė palikti ieškinį nenagrinėtą trečiojo asmens atžvilgiu. Trečiajam asmeniui nereiškiami materialieji teisinio pobūdžio reikalavimai, todėl jie negali būti palikti nenagrinėti. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisinis statusas ir procesinė padėtis nesudaro pagrindo (galimybės) palikti pareiškimo (ieškinio) reikalavimus nenagrinėtus trečiojo asmens atžvilgiu.

15.2.                      Atskirajame skunde neteisingai nurodyta, kad trečiasis asmuo turi teisę prašyti palikti nenagrinėtus reikalavimus. CPK 47 straipsnio 2 dalyje išvardintos trečiojo asmens teisės, bet neįtvirtinta jo teisė reikšti reikalavimus, susijusius su ginčo dalyku.

15.3.                      Šalys ir trečiasis asmuo nesudarė arbitražinio susitarimo, todėl ginčo faktinis pagrindas ir pareikštų reikalavimų pobūdis lemia, kad ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Šalių ginčas kilo dėl garantijos ir jos sąlygų. Garantijos turinys pagrindžia, kad bylos šalių ginčas nesusijęs su ieškovės ir trečiojo asmens sutartimi, kurioje yra arbitražinė išlyga (bankas nereikalauja nurodyti priežasčių, argumentų, įrodymų, pagrįsti reikalavimą ar jame nurodytas sumas).

Teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas netenkino trečiojo asmens prašymų palikti ieškinį nenagrinėtą jo atžvilgiu ir išskirti aplinkybes, nagrinėtinas arbitražo teisme, ar ne.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu trečiojo asmens atžvilgiu 

17.       CPK 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže (CPK 23 straipsnio 1 dalis).

18.       Kasacinis teismas išaiškino, kad arbitražas – visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas – yra lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, šiuo susitarimu šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus. Taigi arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais. Galiojantis arbitražinis susitarimas reiškia, kad šalys atsisako teisės nagrinėti tarpusavio ginčus, patenkančius į arbitražinio susitarimo taikymo sritį, teisme. Galiojantis arbitražinis susitarimas yra šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui vietoj arbitražo kreiptis su ieškiniu į teismą arba kitą arbitražą. Kai yra galiojantis arbitražinis susitarimas, teismas privalo nukreipti šalis į arbitražą, o šalys turi vykdyti šį susitarimą, t. y. kilus ginčui kreiptis į atitinkamą arbitražą. Taigi galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (lot. pacta sunt servanda) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020, 21 punktas).

19.       Teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokia pati nuostata įtvirtinta taip pat ir KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą, jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį.

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismui vertinant, ar egzistuoja pagrindas taikyti nurodytus procesinius padarinius, būtina nustatyti: 1) ar šalys yra sudariusios įstatymo nustatytos formos arbitražinį susitarimą; 2) ar šalys susitarė būtent dėl kilusio ginčo sprendimo arbitraže; 3) ar nėra pagrindo šalių sudarytą arbitražinį susitarimą pripažinti negaliojančiu dėl subjektinio ar objektinio arbitruotinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2021, 16 punktas; 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 28 punktas).

21.       Civiliniame procese šalimis – ieškovu arba atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys (CPK 41 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). CPK 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, jie neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas.

22.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

23.       CPK 47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės. Ieškovė teisingai nurodo, kad trečiasis asmuo taip pat turi teisę prašyti taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-421/2017, 34 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys negali pareikšti materialinių reikalavimų tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje ieškovo arba atsakovo pusėje. Trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų dalyvavimas byloje sietinas su priimto teismo sprendimo įtaka jų teisėms ir pareigoms. Dėl to trečiasis asmuo atsakovo pusėje, prieš kurio interesus nukreiptas materialinis reikalavimas, turi teisę prašyti palikti ieškinį nenagrinėtą, esant CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam pagrindui. 

24.       Apeliantė neteisingai interpretuoja teisę reikalauti palikti ieškinį nenagrinėtą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė materialiuosius reikalavimus atsakovui, bet ne trečiajam asmeniui. Nesant pareikštų materialiųjų reikalavimų trečiajam asmeniui, ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtas trečiojo asmens atžvilgiu. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CPK 296 straipsnyje nenustatytas teisinis pagrindas palikti pareiškimą (ieškinį) nenagrinėtą trečiojo asmens atžvilgiu. Taip pat ir ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtas trečiojo asmens atžvilgiu pagal KAĮ 11 straipsnio 1 dalį.

25.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (anksčiau – Nordea Bank
AB) 2011 m. rugpjūčio 11 d. sudarė bendrąją banko garantijų sutartį. Sutarties 1.1 papunktyje atsakovas įsipareigojo sutekti ieškovei 32 111 040 Lt garantijų limitą, kuris 2016 m. liepos 29 d. papildomu susitarimu pakeistas į 8 300 000 Eur. Atsakovas įsipareigojo ieškovės pareikalavimu išduoti nurodytam asmeniui – gavėjui – prievolių įvykdymą užtikrinančią garantiją (sutarties 1.10.5, 1.10.10 papunkčiai).

26.       Ieškovė ir Vitebsko miesto įmonė „Vitebskvodokanal“ 2016 m. liepos 4 d. sudarė sutartį, kurioje nustatyta arbitražinė išlyga. Ieškovė sutarties 4.2 papunktyje įsipareigojo suteikti užsakovei garantiją.

27.       Ieškovė 2019 m. birželio 10 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti gavėjai Vitebsko miesto įmonei „Vitebskvodokanal“ banko garantiją, kurios suma – 1 214 877,14 Eur. Garantija skirta 2016 m. liepos 4 d. sutarties Nr. A.1.a1 „Valymo įrenginių Zarenchnaja g. 31, Vitebske rekonstrukcija“ įvykdymui užtikrinti.

28.       Atsakovas 2019 m. birželio 11 d. išdavė garantiją, kurios suma –1 214 877,14 Eur, jos gavėja – Vitenbsko miesto įmonė „Vitebskvodokanal“, garantija užtikrintas prievolės pagal 2016 m. liepos 4 d. sutartį įvykdymas. Garantijoje taip pat nurodyta, kad garantija – asmeninė ir neperleidžiama.

29.       Vitebsko miesto vykdomasis komitetas 2019 m. liepos 1 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė neatlygintinai Vitebsko miesto įmonę „Vitebskvodokanal“, kaip turto kompleksą, Vitebsko srities vykdomajam komitetui, kuris reorganizavo Vitebsko srities įmonę „Vitebskoblvodokanal“, prijungdamas prie jos Vitebsko miesto įmonę „Vitebskvodokanal“. Priėmimo–perdavimo akte užfiksuota, kad Vitebsko srities įmonei „Vitebskoblvodokanal“ pereina visos Vitebsko miesto įmonės „Vitebskvodokanal“ teisės, taip pat ir visos reikalavimo teisės.

30.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės ir atsakovo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sudarytoje bendrojoje banko garantijų sutartyje šalys nesusitarė dėl arbitražinės išlygos. Vitebsko miesto įmonė „Vitebskvodokanal“, taip ir jos teisių perėmėja – apeliantė – nėra 2011 m. rugpjūčio 11 d. sutarties šalys, o atsakovas nedalyvavo ieškovei ir Vitebsko miesto įmonei „Vitebskvodokanal“ sudarant 2016 m. liepos 4 d. sutartį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, atsakovas ir apeliantė būtų sudarę susitarimą, kuriame būtų nustatyta, jog iš 2011 m. rugpjūčio 11 d. bendrosios banko garantijų sutarties kilę ginčai bus sprendžiami arbitražo teisme.

31.       Ieškovė prevenciniu ieškiniu prašė pripažinti atsakovo išduotą garantiją pasibaigusia, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei 554 961,31 Eur finansinio užstato dalį ir priteisti iš atsakovo 2 986,58 Eur žalos atlyginimo. Taigi šalių ginčas kilo ne dėl ieškovės ir Vitebsko miesto įmonės „Vitebskvodokanal“ 2016 m. liepos 4 d. sutarties, bet garantijos sutarties ir jos sąlygų. Nustačius, kad nagrinėjamos bylos šalių nesiejo arbitražinis susitarimas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo spręsti, kurios byloje dalyvaujančių asmenų aplinkybės turi būti įvertintos arbitražo teismo.

32.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties ir baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantei neskyrimo

33.       Apibendrindamas pirmiau nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotos trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės, ieškinio palikimas nenagrinėtu, vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirojo skundų argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas.

34.       Ieškovė prašo skirti apeliantei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ji nepaiso įsiteisėjusių teismo sprendimų, trečią kartą teikia prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą.

35.       Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

36.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnį, nurodė, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas).

37.       Ieškovė teisingai nurodo, kad apeliantė trečią kartą prašė teismo palikti ieškinį nenagrinėtą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė pirmą kartą suformulavo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą atsiliepime į ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašė uždrausti atsakovei išmokėti banko garantiją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi nepatenkino apeliantės prašymo. Apeliantė, nesutikdama su nurodyta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė palikti ieškinį nenagrinėtą trečiojo asmens (savo) atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas atskirąjį skundą, 2021 m. sausio 14 d. nutartyje nepasisakė dėl trečiojo asmens atskirajame skunde pareikšto reikalavimo – palikti trečiojo asmens atžvilgiu ieškovės prevencinį ieškinį nenagrinėtą, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme (civilinė byla Nr. e2S-43-275/2021). Nustatytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliantė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Dėl to ieškovės prašymas skirti apeliantei baudą netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ prašymo skirti trečiajam asmeniui Vitebsko srities komunalinei unitarinei vandens tiekimo–kanalizacijos ūkio įmonei „Vitebskoblvodokanal“ baudą.