Administracinė byla Nr. eI-4868-809/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02997-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prašymą atsakovei Prokurorų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotasis asmuo J. R. dėl nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo,

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą su prašymu (el. b.l. 1-4), kuriuo prašo prašymą tenkinti ir panaikinti Prokurorų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovė) 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. T-1 ,,Dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“ išreikštą nesutikimą paskirti (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) prokurorui J. R. tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėja skunde nurodė, jog Prokurorų etikos komisija pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2019 m. birželio 17 d. išvadą Nr. 1.6-10 „Dėl prokuroro J. R. veiksmų“ (toliau - Išvada), kurioje konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) prokuroras J. R. (toliau – prokuroras J. R.) pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2019 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 17.9.-9570 „Dėl prokurorų etikos komisijos išvados“ (toliau - Sprendimas) pritarė Išvados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad prokuroras J. R. pažeidė kodekso aukščiau minėtus papunkčių principų reikalavimus, tačiau nesutiko su Išvados siūlymu paskirti prokurorui J. R. tarnybinę nuobaudą- papeikimą ir konstatavo, kad prokurorui J. R. skirtina griežtesnė tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes, t.y. apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro pareigas.

Tam, kad prokurorui J. R. galėtų būtų paskirta tarnybinė nuobauda yra būtinas išankstinis Prokurorų profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Pareiškėja 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 17.2.-3393 „Dėl sutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes pareigas - prokurorų profesinės sąjungos valdymo organo nariui“ kreipėsi į atsakovę prašydama suteikti pareiškėjai sutikimą paskirti prokurorui J. R. tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes - apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro - pareigas. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. T-l informavo, jog nesutinka, kad prokurorui J. R. būtų paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovės nesutikimas grindžiamas tuo, kad duodant sutikimą skirti drausminę nuobaudą, būtų paneigtas darbuotojų (sąvoką naudojant plačiąja prasme) jungimosi į profesines sąjungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sąjungas apginti savo profesines, ekonomines ir socialines teises. Anot pareiškėjos, atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, kad pareiškėja ketina skirti J. R. tarnybinę nuobaudą dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje arba jį diskriminuoja dėl narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje.

Pažymi, jog prokuroro J. R. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Prokurorų etikos komisijos išvadoje ir jokių duomenų, kad padaryti Prokuroro etikos kodekso pažeidimai yra susiję su prokuroro J. R. veikla ar naryste profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Atsakovė taip pat tokių įrodymų nepateikė. Pažymi, kad prokurorui J. R. buvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl minėtų pažeidimų, tačiau minėtas prokuroras savo paaiškinime taip pat nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad veikė kaip profesinės sąjungos valdymo organo narys arba vykdė darbuotojų atstovavimo veiklą. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio taikymo prasme pažeidimas nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.

Pareiškėjos nuomone, atsakovės nesutikimas prokurorui J. R. paskirti tarnybinę nuobaudą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nepagrįstai suvaržo pareiškėjos, kaip viešojo administravimo subjekto teisę vykdyti įstatymų priskirtas funkcijas, šiuo atveju - įgyvendinti įstatymo numatytą pareigą reaguoti į prokurorų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus ir taikyti jiems tarnybinę atsakomybę.

Atsakovė Prokurorų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą (el. b.l. 32-36) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. 

           Atsakovė nurodė, kad ji pagrįstai ir teisėtai nedavė sutikimo dėl nuobaudos skyrimo Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini), prokurorui J. R.. Atsakovės nuomone, pareiškėja neįrodinėja, kad nesutikimas iš esmės pažeidžia jos interesus, funkcijų vykdymą, todėl neįvykdė savo pareigos pagrįsti prašymą, o tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą. Pažymi, kad prokuroras J. R., išsakydamas viešai teiginius, už kuriuos jam siekiama paskirti tarnybinę nuobaudą - pažeminimą pareigose - neveikė įgaliotas Prokurorų profesinės sąjungos ir nepasisakė jos vardu. Tačiau tai savaime nepaneigia, kad prokuroro J. R. veiksmai (viešai išsakyti teiginiai), už kuriuos Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra siekia pritaikyti jam tarnybinę nuobaudą, tam tikra apimtimi apėmė komentavimą būtent prokurorų darbo problematikos, kas iš esmės yra susiję su tais tikslais, kuriais veikia profesinės sąjungos. Be to, prokuroras J. R. informavo ir Prokurorų etikos komisiją, kad dalis jo teiginių buvo žurnalistų išimta iš konteksto, išsakomos mintys iškreiptos, o šios aplinkybės neįvertinimas gali nulemti akivaizdžią J. R. veiklos vertinimo klaidą. Atsakovės teigimu, teismų praktikoje yra patvirtinama, kad faktinių aplinkybių vertinimas sprendžiant, ar suteikti sutikimą tam tikra apimtimi, yra neišvengiamas, todėl profesinė sąjunga priimdama sprendimą taip pat turi atsižvelgti į minėtas faktines aplinkybes, įvertinti ar nėra daroma akivaizdi klaida sprendžiant dėl sankcijos skyrimo. Atitinkamai, atsakovės nuomone, teismas privalo įvertinti ir tokio pobūdžio aplinkybes, spręsdamas dėl atsakovės nesutikimo naikinimo.

           Trečiasis suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepime į skundą (el. b.l. 39-43) nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. 

           Nurodo, jog nagrinėjamu atveju tyrimo metu buvo nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo interviu apskritai davė, veikdamas būtent, kaip darbuotojus atstovaujantis asmuo – Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini). Darbuotojų (plačiąja prasme) (duomenys neskelbtini) (šiuo atveju - valdymo organo (duomenys neskelbtini)) - (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo funkcijas, neišvengia tiek trečiųjų asmenų, tiek visuomenės informavimo priemonių dėmesio ir atstovaudamas darbuotojų interesus privalo išreikšti savo nuomonę.

           Pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens žiniomis Prokurorų profesinė sąjunga nesutikdama su paskirta tarnybine nuobauda, priešingai - nurodė, jog ji buvo skirta būtent dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų ginant Profesinės sąjungos narių teises bei teisėtus interesus. Įstatyme nustatyta būtinybė gauti profesinės sąjungos sutikimą tokiais atvejais yra garantija profesinės sąjungos nariams, užtikrinanti, kad bus išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Pažymi, kad tarnybinė nuobauda skirta dėl trečiojo asmens pasisakymų visuomenės informavimo priemonėms, tačiau įrodymų, jog būta priešingai, pareiškėja nepateikė. Akcentuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo žurnalistės buvo kalbintas ne kaip eilinis prokuroras, kurio nuomonę siekiama išgirsti, o kaip asmuo, galintis išsakyti nuomonę apie visą prokuratūros sistemą, t.y. kaip visų darbuotojų (prokurorų) interesus atstovaujantis asmuo. Tai akivaizdu ne tik iš faktinių aplinkybių, bet ir paties visuomenės informavimo priemonėje publikuoto straipsnio turinio bei tikslo.

           Išvadoje nėra nurodyta, kad tarnybinės atsakomybės tikslai negali būti pasiekti kitomis, su tarnybinės atsakomybės taikymu nesusijusiomis priemonėmis, kaip tik pažeminimu pareigose. Toks atsakovo sprendimas priimtas, nustačius, kad tyrimas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu pradėtas ir tarnybinę nuobaudą siekiama skirti dėl prokuroro J. R. aktyvios visuomeninės veiklos ir jo, kaip Profesinės sąjungos nario - (duomenys neskelbtini) statuso, todėl Prokurorų profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą yra visiškai pagrįstas.

            Sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra grįstas diskriminaciniais motyvais. Diskriminacija gali pasireikšti įvairiomis formomis. Trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda buvo skirta būtent diskriminaciniais pagrindais, t.y. dėl jo, kaip Prokurorų profesinės sąjungos, darbuotojų atstovaujamojo organo, (duomenys neskelbtini), požiūrio, nuomonės apie visą prokuratūros sistemą, darbo organizavimą, rezonansines bylas, kurios palietė visą prokuratūrą, kaip organizaciją, apskritai. Prokuroras J. R. pabrėžia, jog būtent dėl jo, kaip darbuotojus atstovaujančio organo – Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) veiksmų - pasisakymų visuomenės informavimo priemonėms, visiškai neatsižvelgiat į straipsnio tikslą bei turinį, jis buvo pradėtas persekioti dėl savo veiklos profesinėje sąjungoje, darbdaviui nepatiko išsakyta kritika ir vietoje to, kad būtų išsiaiškinti prokuratūros darbo trūkumai ir problemos, siekiant susidoroti su kritiką išsakiusiu Prokurorų profesinės sąjungos pirmininku, buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Persekiojimas už profsąjunginę veiklą ir išsakyta kritika akivaizdžiai parodo prokuratūros vadovybės siekis kaip galima labiau sugniuždyti Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) - neatsižvelgiant į Prokurorų etikos komisijos išvadą buvo priimtas sprendimas skirti griežtesnę nuobaudą - perkelti į žemesnes pareigas ir taip, tikėtina, diskredituoti Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) pareigas einantį prokurorą prokuratūros bendruomenės akyse bei „patraukti“ nepatinkantį darbuotoją toliau nuo sprendimų priėmimo bei dalyvavimo prokuratūros darbo organizavime. Būtent dėl to, kad jo, kaip Prokurorų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) nuomonė, pažiūros, įsitikinimai, turėjo įtakos visuomenės požiūriui į minėtą straipsnį. Dėl šių aplinkybių, trečiasis suinteresuotas asmuo atsidūrė mažiau palankioje padėtyje, nei būtų atsidūręs bet kuris kitas prokuroras. Prokuroras J. R. buvo diskriminuojamas, dėl to jam neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda, su kuria atsakovė neturėjo pagrindo sutikti. Pareiga įrodyti, kad diskriminacijos nebuvo, tenka pareiškėjai. Pastaroji administracinėje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad diskriminacijos trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu nebuvo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Prašymas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašto Nr. T-1 ,,Dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“, kuriuo atsisakyta duoti pareiškėjai sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Prokurorų profesinės sąjungos nariui, t.y. trečiajam suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) prokurorui J. R. (el. b.l. 14), teisėtumo ir pagrįstumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prokuroras J. R. yra (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) prokuroras. Prokuroras J. R. taip pat yra Prokurorų profesinės sąjungos valdymo organo narys - (duomenys neskelbtini).

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2019 m. birželio 17 d. Prokurorų etikos komisija pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui išvadą Nr. 1.6-10 ,,Dėl prokuroro J. R. veiksmų“, kurioje konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) prokuroras J. R. pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus ir pasiūlė jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (el. b.l. 5-13).

             2019 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras sprendimu Nr. 17.9.-9570 ,,Dėl prokurorų etikos komisijos išvados“ (toliau - Sprendimas) pritarė Išvados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad prokuroras J. R. pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.2.2, 5.7.2, 5.9.1 ir 7.1 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus, tačiau nesutiko su Išvados siūlymu skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Sprendime buvo konstatuota, kad prokurorui J. R. skirtina griežtesnė tarnybinė nuobauda - perkėlimas į žemesnes - apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro – pareigas (el. b.l. 15-19).

            Pareiškėja, 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 17.2.- 3393 ,,Dėl sutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą- perkėlimą į žemesnes pareigas - prokurorų profesinės sąjungos valdymo organo nariui“ kreipėsi į atsakovę prašydama suteikti pareiškėjai sutikimą paskirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes - apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro - pareigas.

            Atsakovė Prokurorų profesinė sąjunga 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. T-1 ,,Dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“ informavo pareiškėją Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, jog atsisako pareiškėjai duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui. Atsakovė savo nesutikimą grindė tuo, jog duodant sutikimą skirti drausminę nuobaudą, būtų paneigtas darbuotojų (sąvoką naudojant plačiąja prasme) jungimosi į profesines sąjungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sąjungas apginti profesines, ekonomines ir socialines teises (el. b.l. 14).

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau - Prokuratūros įstatymas) 391 straipsnis nustato prokurorų tarnybinę atsakomybę. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu; 2 dalyje nustatyta, jog už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Pagal Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalį darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai prokurorams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Prokuratūros įstatymas.

Pažymėtina, kad Prokuratūros įstatymas nereglamentuoja prokurorų - profesinių sąjungų valdymo organų narių socialinių garantijų, todėl, šiuo atveju tiesiogiai taikomos darbo teisės normų numatytos socialinės garantijos.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. birželio 28 d.) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Taigi, profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo  21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

            LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).

Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje (žr. LVAT 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė, atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tik tuo aspektu, ar Prokurorų profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėja siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėja taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Prokurorų profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju teismas vertindamas atsakovės ginčo 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašte nurodytus atsisakymo motyvus, konstatuoja, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas nėra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Prokurorų profesinėje sąjungoje. Pažymėtina, jog ginčijamame rašte atsakovė savo atsisakymą trečiajam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą grindė vieninteliu ganėtinai abstrakčiu bei bendro pobūdžio motyvu, jog duodant sutikimą skirti drausminę nuobaudą, būtų paneigtas darbuotojų (sąvoką naudojant plačiąja prasme) jungimosi į profesines sąjungas tikslas, kad darbuotojai jungiasi į profesines sąjungas apginti savo profesines, ekonomines ir socialines teises. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovė savo atsiliepime į skundą nurodė, jog prokuroras J. R., viešai išsakydamas teiginius už kuriuos jam siekiama paskirti tarnybinę nuobaudą, neveikė įgaliotas Prokurorų profesinės sąjungos ir nepasisakė jos vardu (el.b.l. 34). Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose teismui nurodo, kad tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriama dėl narystės profesinėje sąjungoje. Vis dėlto, iš Prokurorų etikos komisijos Išvados (el. b.l. 5-13) bei pareiškėjos Sprendime dėl prokurorų etikos komisijos išvados (el.b.l. 15-19) matyti, kad tarnybinė nuobauda siūlytina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl pastarojo komentarų dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) publikuotame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėja, jog J. R. teisės pažeidimo sudėtis konstatuota Prokurorų etikos komisijos Išvadoje ir jokių duomenų, kad padaryti Prokuroro etikos kodekso pažeidimai yra susiję su prokuroro J. R. veikla ar naryste profesinėje sąjungoje nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nei atsakovė, ne trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėja neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti prokurorą J. R. išimtinai tik dėl to, kad jis yra Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas ir narys.

          Atsakovės nuomone, J. R. teiginiai dėl kurių kilo ypatingas nepasitenkinimas buvo ištraukti iš konteksto, suformuluoti ne taip kaip buvo jo paties pateikti žurnalistei. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo teiginių neatitikimo ir paneigimo nesikreipė nei į teismą, nei į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ar Visuomenės informavimo etikos asociaciją, todėl teismas aukščiau  minėtą teiginį vertina kaip trečiojo suinteresuoto asmens gynybinę poziciją.  

            Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjai (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Prokurorų profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėja siekia pašalinti jai nepalankų Prokurorų profesinės sąjungos narį.

          Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis, nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Pažymėtina, jog neabejotinai atsakovas, atstovaudamas profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Prokurorų profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą prokurorui tik dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, 2019 m. gegužės 13 d. raštu
Nr. T-1 ,,Dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“ atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui prokurorui J. R., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į prokuroro atliktą tarnybinį nusižengimą. Todėl Prokurorų profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) prokurorui J. R., pateiktas 2019 m. gegužės 13 d. raštu
Nr. T-1 ,,Dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“, naikintinas kaip nepagrįstas.

Atsakovė prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo atveju pareiškėjos skundas tenkintas, todėl atsakovės prašymas priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas. 

              Trečiasis suinteresuotas asmuo J. R. taip pat patyrė bylinėjimosi išlaidas – turėjo išlaidų advokato pagalbai atlyginti – 423,50 Eur (el.b.l. 88-91), kurias prašo priteisti iš pareiškėjos. Tačiau iš trečiojo suinteresuoto asmens pateikto atsiliepimo į skundą matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra atsakovės pusėje (trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos prašymą atmesti), todėl  trečiojo suinteresuoto asmens J. R. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

            Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prašymą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2019 m. gegužės 13 d. raštu
Nr. T-1 ,,Dėl prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) prokurorui J. R..

             Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė