Civilinė byla Nr. e3K-3-181-313/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08056-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.6.1.3.1; 3.3.4.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui N. P. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribas ir bendraskolių atgręžtinio reikalavimo apimtį, kai vienas bendraskolis iš dalies įvykdo solidariąją prievolę, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė V. P. prašė priteisti iš atsakovo N. P. 586,34 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad po Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo buvo išspręsti šalių santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, ieškovė iš dalies įvykdė abiejų sutuoktinių solidariąją prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2006 m. birželio 2 d. kreditavimo sutartį, sumokėdama bankui 948,05 Eur kredito sumą ir 224,64 Eur palūkanas. Dėl to ieškovė teigė turinti atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą ir prašė priteisti pusę sumokėtų įmokų bankui.
3. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 tenkino ieškovės V. P. ieškinį ir priteisė jai iš atsakovo N. P. 586,34 Eur skolą. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo N. P. ieškovei V. P. 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
4. Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. vasario 10 d. buvo gautas atsakovo N. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
5. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi atnaujino procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016, nustatė atsakovui N. P. 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškovės ieškinį pateikti.
6. Atsakovas N. P. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodyta, kad ieškovė reiškia nepagrįstus reikalavimus, nes Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu jai buvo priteistas visas santuokoje įgytas turtas natūra ir ieškovė, gavusi turtą, iš kurio gali būti visiškai įvykdyta prievolė bankui, nesąžiningai reikalauja iš atsakovo priteisti dar papildomas sumas tai pačiai prievolei įvykdyti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. papildomą sprendimą, ieškovės V. P. ieškinį atsakovui N. P. dėl skolos priteisimo atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu šalių solidarioji prievolė kreditorei AB „Swedbank“ pagal kreditavimo sutartį nebuvo padalyta, t. y. ieškovė ir atsakovas liko solidarieji bendraskoliai, tačiau jų tarpusavio turtiniai santykiai ir atsiskaitymas pakito, nes ieškovei buvo priteistas visas 144 330,57 Eur vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas.
9. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
10. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi sprendė, jog Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-9519-907/2016 buvo išnagrinėta byloje nedalyvaujant atsakovui N. P., todėl yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą atnaujinti procesą teismas laikė, kad atsakovo atsikirtimai verti dėmesio ir teismo turi būti įvertinti priimant galutinį sprendimą byloje, todėl pirmosios instancijos teismui 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo papildomai motyvuoti dėl proceso atnaujinimo nebuvo teisinio pagrindo. Nenustačius CPK pažeidimų ir proceso atnaujinimo teisiniams pagrindams, įtvirtintiems CPK 366 straipsnyje, nesant apeliacinio skundo dalyku, apeliacinės instancijos teismas dėl proceso atnaujinimo plačiau nepasisakė.
11. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovei asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas visas 144 330,57 Eur vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas natūra, įskaitant ir gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas už lėšas, gautas pagal šalių sudarytą 2006 birželio 2 d. kredito sutartį. Nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu 76 012,02 Eur vertės bendras turtas (neįvykdyti įsipareigojimai pagal kredito sutartį) tarp sutuoktinių nedalytas ir visas priteistas ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog, ieškovei dengiant 76 012,02 Eur neįvykdytus įsipareigojimus bankui, įvykdytų įsipareigojimų apimtimi padidėja tik ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto dalis (mažėja turto pasyvo dalis), o atsakovui įvykdžius solidariosios prievolės bankui dalį, jam priklausančio turto vertė nepakinta, nes nekilnojamasis turtas natūra atiteko ieškovei.
12. Teismas sprendė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu nenustatyta prejudicinę reikšmę turinčių faktų šio ginčo nagrinėjimui, užkertančių kelią ieškovės atgręžtinio reikalavimo teisės kvestionavimui, nes teismo sprendimu kompensacija už sumokėtas įmokas kreditoriui buvo priteista už laikotarpį iki santuokos nutraukimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovė V. P. pašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai supainiojo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir proceso atnaujinimo institutus. Nepagrįstai nurodoma, kad procesui atnaujinti iš esmės pakanka teismo manymo, jog atsakovo atsikirtimai yra verti dėmesio, – turi būti konstatuotas ir teismo sprendime motyvuotas bent vieno iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų buvimas. Teismai nepatikrino, ar egzistuoja kuris nors iš atnaujinimo pagrindų, nemotyvavo proceso atnaujinimo teisėtumo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindus taikė spręsdami dėl proceso atnaujinimo galimybės. 
2. Ieškovės argumentai dėl nepagrįstai atnaujinto proceso buvo apeliacinio skundo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skundžiamoje nutartyje analizuoti šį klausimą.  
3. Kadangi prievolė, kurią įvykdo vienas iš buvusių sutuoktinių po santuokos nutraukimo, yra vykdoma iš asmeninio turto, tai ir regreso teisė į solidarųjį bendraskolį turėtų visada atsirasti vienam iš buvusių sutuoktinių įvykdžius visą ar dalį prievolės trečiajam asmeniui. Teismų aiškinimas, kad po santuokos nutraukimo solidariųjų bendraskolių tarpusavio prievolės gali pakisti priklausomai nuo to, kokiu būdu santuokos nutraukimo byloje yra padalijamas turtas, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio nuostatų. Dalijant sutuoktinių turtą atsakovui atiteko bendro turto dalis pinigine forma, todėl turi atitekti ir solidariosios prievolės dalis. Santuokos nutraukimo byloje nuo sutuoktinių lygių turto dalių buvo nukrypta ne dėl to, kad ieškovei paliktinas visas turtas natūra ir nustatoma grąžinti visa paskola kreditorei, bet dėl to, kad ieškovės indėlis į bendrąją jungtinę nuosavybę buvo didesnis.
14. Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė prieštaringai nurodo, kad teismų sprendimuose nėra motyvų dėl proceso atnaujinimo pagrindų, bet kartu teigia, jog teismų argumentai dėl vertintinų atsakovo atsikirtimų nepatvirtina nė vieno iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų buvimo. Nors pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nenurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, tačiau iš atsakovo prašymo atnaujinti procesą ir teismų procesinių sprendimų galima aiškiai suprasti, jog bylos procesas atnaujintas dėl netinkamai taikytos CK 6.9 straipsnio normos.
2. Atsakovui nebuvo priteista jokia kompensacija dėl turto, už kurį ieškovė yra sumokėjusi ieškiniu prašomą priteisti sumą. Ieškovei buvo priteistas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, kurio vertė – 144 330,57 Eur, tačiau ši suma (aktyvas) buvo sumažinta 76 012,02 Eur neįvykdytų įsipareigojimų kreditorei suma (pasyvu), kurios dalį ieškovė sumokėjo ir prašo priteisti ieškiniu. Atsakovui 22 545,12 Eur kompensacija buvo sumokėta tik už šio turto (aktyvo) dalį. Kompensacijos atsakovas už į dalytino turto sąrašą neįtrauktą (pasyvo) dalį (76 012,02 Eur) negavo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti įmokų dalį, mokėtiną už atsakovui nepriteistą turtą, yra visiškai nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribų, kai byla atnaujinus procesą išnagrinėta iš esmės

15. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
16. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018 20 punktą; kt.).
17. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 tenkino ieškovės V. P. ieškinį ir priteisė iš atsakovo N. P. ieškovei 586,34 Eur skolą, kuri susidarė ieškovei įvykdžius bendraskolių solidariąją prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2006 m. birželio 2 d. kreditavimo sutartį; Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo N. P. ieškovei V. P. 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.
19. Atsakovas N. P. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Savo prašyme atsakovas nurodė argumentus, kad teismas netinkamai taikė solidariųjų bendraskolių tarpusavio atgręžtinius reikalavimus reglamentuojančią CK 6.9 straipsnio 1 dalies normą, neteisingai nustatė ieškovei tenkančią prievolės dalį ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.
20. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi atnaujino procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016 ir 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių bei 2016 m. lapkričio 30 d. papildomą sprendimą, ieškovės V. P. ieškinį atsakovui N. P. dėl skolos priteisimo atmetė. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą dėl pastarojo pirmosios instancijos teismo sprendimo, be kita ko, nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas priimtas pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, nes jame nėra išdėstyti motyvai dėl proceso atnaujinimo, CPK 366 straipsnyje nustatytų pagrindų buvimo. Kasaciniu skundu ieškovė nurodė analogiškus motyvus dėl proceso atnaujinimo nepagrįstumo.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė turi būti taikoma ribotai, t. y. draudimas spręsti – buvo ar ne – pagrindas procesui atnaujinti taikytinas tik proceso atnaujinimo klausimui spręsti, bet netaikomas jo pagrįstumo įvertinimui iš naujo nagrinėjant bylą, nes pakartotinio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad atnaujintas procesas turi būti tęsiamas ir negali būti nutrauktas vien dėl to, kad pagrindo atnaujinti procesą iš tiesų nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011).
22. Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas atnaujinti procesą iš esmės buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. netinkamu CK 6.9 straipsnio 1 dalies taikymu. Taigi teismas, spręsdamas dėl pateikto prašymo pagrįstumo, turėjo vertinti šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, t. y. ar pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
23. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartyje, kuria atnaujino procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9519-907/2016, nurodė, jog byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui N. P., todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įvertinti atsakovo N. P. poziciją dėl ieškovės V. P. reikalavimų.
24. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nutarties, kuria atnaujintas procesas, nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas atsakovo argumentus dėl aiškios materialiosios teisės normos taikymo klaidos vertino kaip turinčius pagrindą atnaujinti procesą ir teismo padarytų civilinio proceso teisės pažeidimų nenustatė.
25. Pažymėtina, kad teisiniu reguliavimu proceso atnaujinimo procedūros reglamentuotos taip, jog atskirasis skundas gali būti paduotas tik dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Dalyvaujantys byloje asmenys negali skųsti teismo nutarties, kuria atnaujinamas procesas (CPK 334 straipsnio 1 dalis; 370 straipsnio 3 dalis), ir tokiu būdu užkirsti kelią bylos nagrinėjimui atnaujinus procesą. Tai reiškia, kad nutartis dėl proceso atnaujinimo negali būti panaikinta motyvuojant vien tuo, jog nebuvo pagrindo atnaujinti procesą. Toks draudimas grindžiamas tuo, kad teisės teikti argumentus byloje dalyvaujantys asmenys nepraranda turėdami galimybę juos išsakyti apeliacine tvarka skųsdami teismo procesinį sprendimą, kuriuo byla atnaujinus procesą išsprendžiama iš esmės.
26. Minėta, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, 21 punktas; kt.).
27. Taigi teismas, siekdamas užtikrinti proceso atnaujinimo instituto tikslus, nutartyje privalo vertinti kiekvieno prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumą ir dėl to pasisakyti. Nagrinėjamu atveju iš teismo nutarties, kuria atnaujintas procesas, galima spręsti, kad teismas įvertino atsakovo nurodytas aplinkybes ir iš esmės sutiko su jo pateiktu aplinkybių kvalifikavimu, kaip sudarančiu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindą, todėl atnaujino procesą ir bylą nagrinėjo atsižvelgdamas į ribas, kurios buvo apibrėžtos šiuo proceso atnaujinimo pagrindu.
28. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad kartu su apeliaciniu ar kasaciniu skundu spręsdamas dėl pagrindų atnaujinti procesą (ne)buvimo, teismas turi įvertinti tik tokius argumentus, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog, išnagrinėjus bylą iš esmės, po to, kai buvo atnaujintas procesas, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nenurodė tokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą spręsti, jog, atnaujinus procesą byloje, buvo padaryti tokie esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui ir dėl kurių būtų pagrindas naikinti teismo sprendimą, o dėl formalių procesinių pažeidimų atnaujinant procesą naikinti ar keisti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl toliau pasisakytina dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bendraskolių tarpusavio atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo

30. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015). Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ginčo šalių santuoka buvo nutraukta ir padalytas sutuoktinių turtas. Šiame sprendime taip pat nustatyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovės ir atsakovo bendra prievolė pagal  2006 m. birželio 2 d. kredito sutartį kreditorei AB „Swedbank“ lieka solidari. Dėl to ieškovė, iš dalies įvykdžiusi abiejų sutuoktinių solidariąją prievolę kreditorei AB „Swedbank“ pagal kreditavimo sutartį, pateikė ieškinį, kuriuo prašė pusę šios sumokėtos sumos priteisti iš atsakovo kaip bendraskolio.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis).
33. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.
34. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu neįvykdyti įsipareigojimai pagal kredito sutartį tarp sutuoktinių nedalyti ir visa apimtimi priteisti ieškovei. Ieškovė, nesutikdama su tokiu teismų pateiktu aplinkybių vertinimu, kasaciniame skunde argumentuoja, kad po santuokos nutraukimo solidariųjų bendraskolių tarpusavio prievolės nepakito ir jie išliko solidariai atsakingi. 
35. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012; ir kt.).
36. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškovei asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas natūra, o atsakovui atitinkamai buvo priteista 22 545,12 Eur kompensacija už santuokos metu įgytą turtą. Minėta, kad ieškovės ir atsakovo prievolė pagal 2006 m. birželio 2 d. kredito sutartį buvo palikta solidari. Byloje nėra ginčo, kad šalys ir po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditorei pagal kredito sutartį, taip užtikrindamos kreditorės interesų apsaugą, tačiau vertintina, ar santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimu nebuvo modifikuoti vidiniai tarpusavio skolininkų santykiai, jų apimtis. Ta aplinkybė, kad ginčo šalys po santuokos nutraukimo išliko solidariai atsakingos kreditorei, savaime nereiškia, kad bendraskolių šios solidariosios prievolės dalys yra lygios.
37. Santuokos nutraukimo byloje teismas sutuoktinių bendro dalytino turto visumą, t. y. 144 330,57 Eur, sumažino bendra vykdytinų prievolių suma (76 012,02 Eur skola kreditorei) ir tada likusį turtą, t. y. 68 318,55 Eur, padalijo tarp šalių – ieškovei priteisė 45 773,43 Eur, o atsakovui – 22 545,12 Eur kompensaciją. Tarp šalių nebuvo ginčo, kam turėtų būti priteisiamas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas natūra, buvo prašoma visą šį turtą palikti ieškovei, nes atsakovas gyvena ir dirba užsienyje. Taigi bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad faktiškai ieškovei asmeninės nuosavybės teise buvo priteistas visas 144 330,57 Eur vertės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas natūra, įskaitant ir gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esantį Šiauliuose, Šaltalankių g. 58, kuris įsigytas už lėšas, gautas pagal šalių sudarytą 2006 birželio 2 d. kredito sutartį. Atitinkamai atsakovui 22 545,12 Eur kompensacija buvo skirta už dalytino turto vertę sumažinus ją skoliniais įsipareigojimais kreditorei. Dėl to sutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad, ieškovei dengiant neįvykdytus įsipareigojimus bankui, jai priklausančio turto pasyvo dalis mažėja, atitinkamai didėja jai priklausančio nekilnojamojo turto vertės dalis, o atsakovui įvykdžius solidariosios prievolės dalį bankui, jo turtinė padėtis negerėja, nes visas nekilnojamasis turtas priklauso ieškovei.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, padalijus šalių turtą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir ieškovei priteisus visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kartu buvo išspręstas ir solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymo klausimas taip, kad ieškovė, gavusi visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą natūra, iš jo vertės atėmus visą likusį kreditoriaus įsipareigojimą, turi prievolę pati mokėti skolą bankui ir netenka teisės regreso tvarka reikalauti sumokėtos skolos dalies iš kito solidariojo skolininko – atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
40. Netenkinant ieškovės kasacinio skundo jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
41. Atsakovas prie atsiliepimo į kasacinį skundą pateikė duomenis, kad kasaciniame teisme patyrė 677,60 Eur atstovavimo išlaidų, todėl jos priteistinos iš ieškovės. 
42. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 5,67 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. P. (duomenys neskelbtini) atsakovo N. P. (duomenys neskelbtini) naudai 677,60 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt septynis Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.             

Priteisti iš ieškovės V. P. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,67 Eur (penkis Eur 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Danguolė Bublienė

              Alė Bukavinienė

              Gražina Davidonienė