Administracinė byla Nr.I-522-402/2017

                                                                                  Proceso Nr. 3-62-3-02183-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1.; 3.21

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,

sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl turtinės žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovė, ir LAVL) 511,13 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. liepos 16 d. neišduotos tarnybinės uniformos ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-13).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. liepos 16 d. atlikdamas savo tarnybines pareigas LAVL, buvo priverstas dėl atsakovės neveikimo dėvėti seną, susidėvėjusią uniformą, menkino pareigūno įvaizdį ir tarnybos autoritetą; negaudamas priklausančios uniformos ir jos dalių, buvo priverstas už asmenines lėšas pirkti aprangą, ją taisyti, kad ji reprezentuotų LAVL ir užtikrintų tinkamą tarnybinių pareigų atlikimą. Pasak pareiškėjo, į pareiškimus žodžiu atsakovė atsakydavo, kad įstaiga neturi lėšų nei uniformų įsigijimui, nei kompensacijų mokėjimui. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (pavyzdžiui, administracinėmis bylomis Nr. A662-2857/2012, Nr. A552-2783/2012, Nr. A552-2485/2012, Nr. A662-2567/2012, Nr. A552-2695/2012, Nr. A520-2134/2013, Nr. A438-1796/2013, Nr. A492-2020/2013, Nr. A261-1032/2014), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis dėl žalos atlyginimo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 248 straipsnio 3 punktu, 249 straipsniu, Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio 1–3 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 ir jame patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis (toliau – ir Normos) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. liepos 16 d., neišduodant (atsisakant išduoti) pareiškėjui tarnybinės uniformos dalių, uniformos dalių pirkimas už asmenines lėšas vietoje susidėvėjusių, uniformos dalių taisymas už asmenines lėšas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė turtinę žalą, t. y. tiesioginius nuostolius, kuri priteistina pareiškėjui: 30 proc. nuo tarnybinės uniformos komplekto sumos, t. y. 511,13 Eur. Nurodyta suma, pasak pareiškėjo, yra pagrįsta, protinga ir atitinka LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose. Pažymėjo, kad tarnybinės uniformos dėvėjimo laikas keitėsi, tai patvirtina įsakymo Nr. 128 pakeitimai. Pareiškėjas duomenų apie patirtas išlaidas (tarnybinės uniformos dalių pirkimas, taisymas) nekaupė, nes tikėjosi, jog susidariusi situacija laikina ir trūkstamos uniformos dalys netrukus bus išduotos ir kompensuota patirta žala, tačiau to nebuvo. Pažymėjo, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme įtvirtintas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (LVAT administracinė byla Nr. A492-3379/2011); kita vertus, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Pasak pareiškėjo, LAVL galutinai neatsiskaitė su juo atleidimo iš darbo dieną. Pareiškėjas remiasi DK 141 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika, nurodo, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kad nustačius, jog atsakovė, pasibaigus pareiškėjo darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti ir dėl tokio uždelsimo pareiškėjas yra nekaltas, atsakovei kyla Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės. Pareiškėjas nurodytus tiesioginius nuostolius patyrė dėl atsakovės neteisėto neveikimo, kas laikytina tęstiniu pažeidimu. Atsakovės neteisėti veiksmai (tarnybinės uniformos dalių neišdavimas) tęsėsi iki tos dienos, kurią jis kreipėsi į teismą (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), todėl, pasak pareiškėjo, reikalavimai teisme pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino.

Atsakovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 20-21) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog Remiantis Statuto 8 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 5 straipsniu, su valstybės tarnautojų darbo santykiais susijusiems klausimams spręsti, kiek nereglamentuoja Statutas ir VTĮ, taikomos DK nuostatos. Pareiškėjas savo skunde pripažįsta, jog turtinė žala, kilusi dėl ne viso uniformos komplekto (dalių) išdavimo jo tarnybos metu Kalėjimų departamento sistemoje, susijusi su jo tarnybos (darbo) santykiais ir skundą grindžia DK normų nesilaikymu. DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendras 3 m. ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, taigi, atitinkama apimtimi inter alia ir valstybės tarnybos santykiams. Pareiškėjas LAVL ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas iki 2014 m. liepos 16 d. LVAT praktika patvirtina, kad DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 m. ieškinio senaties terminas taikomas ir bylose, susijusiose su statutinių valstybės tarnautojų tarnybos santykiais (administracinės bylos Nr. A1-638/2005, Nr. A662-1735/2010, Nr. A492-2951/2012, Nr. A662-402/2013). Pareiškėjas skunde išdėstytus savo argumentus ir motyvus dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių, grindė jau 2012 m LVAT praktika analogiškose bylose, šis faktas įrodo, jog pareiškėjas žinojo apie vykusius teisminius procesus ir turėjo galimybę ir teisinį pagrindą jau 2012 m. ginti savo galimai pažeistas teises. Atsakovė prašo taikyti DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 m. ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis minėta LVAT praktika bei DK 27 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas praleido 3 m. senaties terminą, nes pateikė reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. liepos 16 d., o skundą teismui pateikė tik 2016-10-24. Šiuo atveju pareiškėjui turtinė žala galėtų būti priteisiama už 3 m. iki skundo pateikimo dienos.

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog LAVL 2016-05-13 rašte Nr. S-2430 „Dėl turtinės žalos susidariusios dėl tarnybinės uniformos neišdavimo“ nurodė: pagal 2014 m. liepos 23 d. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. ST-75/LR6-KS-1(14)/S-2 2015 m. liepos 23 d. papildymo protokolą Nr. ST-106/LR3-ESP-5(15)/S-5 (toliau – ir protokolas) ir vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 1S-3401 „Dėl turtinės žalos, susidariusios dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, atlyginimo“, turtinė žala, susidariusi dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, pagal protokole nustatytą tvarką gali būti apskaičiuojama ir atlyginama tik pagal pataisos pareigūnų, kurie tarnauja atitinkamoje įstaigoje (protokolo 1 punktas) prašymus; protokolo nuostatos netaikomos asmenims, kurie atleisti iš tarnybos ir kurie nėra pataisos pareigūnai; dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas gali kreiptis į teismą (b. l. 16).

Remiantis LAVL Buhalterinės apskaitos skyriaus 2016-05-13 pažyma Nr. S-2431 „Apie tarnybinės uniformos dalių neišdavimą ir vertės dydį“ (toliau – ir pažyma Nr. S-2431), pareiškėjui neišduotų tarnybinių dalių vertė – 1703,78 Eur, grąžintina suma (30 proc.) – 511,13 Eur (b. l. 17); pažymoje Nr. S-2431 nurodyta, kad ji pateikta, vadovaujantis protokolu.

Byloje ginčas kilo dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūno teisės gauti žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ginčo santykius reglamentavo Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnis, kurio 1 dalyje buvo nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika; pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t. y. 2003 m.–2014 m., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai (šis teisės aktas neteko galios 2014 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos, tačiau ginčo santykiams turi būti taikomas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128). Minėtame teisingumo ministro įsakyme patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės 511,13 Eur už 2003 m.–2014 m. negautas tarnybinės uniformos dalis.

Bylos duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakyme nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma neišduotų uniformos dalių vertės suma, t. y. 1703,78 Eur ir 30 proc. 511,13 Eur (b. l. 17).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014), teismas daro išvadą, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Teismas, įvertinęs atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, per kurį pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003 m.–2014 m.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Patirtos žalos dydį pareiškėjas apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismo vertinimu, Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte nustatytai kompensacijai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Konstatuotina, jog pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala, kuri prilygintina 30 proc. nuo uniformos neišduotų dalių vertės.

Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Taigi, atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo padavimo datą (2016-10-21 (b. l. 18)) laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 m. senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl jam priteistina visa nurodyta suma turtinei žalai atlyginti, kuri sudaro 511,13 Eur (b. l. 17) (žr. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2552/2014).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėją ir atsakovą Laisvės atėmimo vietų ligoninę siejo vidiniai tarnybiniai santykiai. Nagrinėjamas administracinis ginčas ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 248 straipsnio 3 punkte inter alia numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o šio kodekso 249 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Įvertinus pirmiau išvardytas teisės aktų nuostatas bei tai, kad pareiškėjui žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, konstatuotina, kad tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjo darbdavys Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nepagrindžia. Todėl pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo raštu kreiptis į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodant jų apskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo skundą tenkinti.

Priteisti R.R. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 511,13 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                                Natalja Zelionkienė