Civilinė byla Nr. e3K-3-147-943/2025

                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04176-2024-6 

   Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 

   (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. G. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl servituto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė, valstybės įmonė Turto bankas. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis).

2.       Ieškovė P. G. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 8SK-38-(14.8.100) sklypui (duomenys neskelbtini), įregistruotą 0,0015 ha ploto servitutą – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams teisę prieiti ir naudotis šuliniu, esančiu sklype (duomenys neskelbtini).

3.       Nurodė, kad geriamojo vandens šulinys, kaip inžinerinis statinys, nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, tik buvo pažymėtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane. Ieškovei įsigijus žemės sklypą, paaiškėjo, kad geriamojo vandens šulinys nebuvo naudojamas nei ankstesnių žemės sklypo savininkų, nei greta esančio sklypo gyvenamojo namo gyventojų, šulinyje nedaug vandens, jis neuždengtas, primėtytas statybinių atliekų. 2022 metų pabaigoje – 2023 metų pradžioje atsakovei iš jai priklausančio žemės sklypo išvežant šiukšles, šulinys buvo užpiltas. Atsakovė į ieškovės pranešimą apie tai nereagavo, tačiau taip pat nedavė sutikimo išregistruoti servitutą. Šulinio sunykimo faktas nustatytas 2023 m. lapkričio 7 d. atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Žemės sklypo plane užfiksuota, kad šulinio nėra.

4.       Panaikinus servitutą atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertė nesumažėtų, nes atsakovės turtas vis tiek yra avarinės būklės pastate, kuris netinkamas gyventi. Servituto įregistravimo iniciatorė buvo pati atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, todėl ji turi spręsti ginčo klausimą dėl servituto, o ne perkelti jį būsimiems pastatų (duomenys neskelbtini) savininkams.

5.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba jį atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Nurodė, kad ginčijamas servitutas nustatytas administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 8SK-38-(14.8.100), šis nebuvo ginčijamas. Servituto nustatymas nėra beprasmis ar betikslis, nes į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) nėra atvestas vandentiekis, todėl vandens poreikis šio namo gyventojams yra išlikęs. Tarnaujantysis daiktas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra sunaikintas ir toliau egzistuoja. Ieškovė neteisingai nurodo, kad jos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (tarnaujantysis daiktas) yra žuvęs, tai neatitinka realios faktinės padėties. Panaikinant servitutą, viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui žuvus, joks tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko tarpusavio susitarimas nėra reikalingas. Nei Kauno miesto savivaldybės administracija, nei Kauno miesto savivaldybė negali atsakyti už Nacionalinės žemės tarnybos veiksmus ar neveikimą, negali būti atsakove šioje byloje, nes panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą gali tik Nacionalinė žemės tarnyba.

7.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba jį atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Nurodė, kad tais atvejais, kai servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis gali būti panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir (arba) tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui. Ieškovė Nacionalinei žemės tarnybai kartu su 2022 m. liepos 7 d. ir 2023 m. lapkričio 7 d. prašymais nebuvo pateikusi savo ir viešpataujančiojo daikto savininkės Kauno miesto savivaldybės susitarimo ar Kauno miesto savivaldybei atstovaujančios Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto, kuris patvirtintų viešpataujančiojo daikto savininkės valią, kad žemės sklype servitutas nereikalingas, todėl Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui nebuvo teisinio pagrindo priimti administracinį sprendimą dėl servituto pabaigos. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 8SK-38-(14.8.100) žemės sklypui (duomenys neskelbtini) įregistruotą 0,0015 ha ploto servitutą – teisę gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojams prieiti ir naudotis šuliniu, esančiu sklype (duomenys neskelbtini).

10.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. liepos 7 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu panaikinti servitutą – namo gyventojams teisę prieiti prie šulinio ir juo naudotis, nes gretimas sklypas savininkų nenaudojamas, namas yra tuščias ir avarinės būklės. Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94) į prašymą atsakė, kad žemės sklype nustatytas servitutas gali būti panaikintas tik tuo atveju, kai bus pateiktas viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintas atsisakymas. 2023 m. lapkričio 7 d. UAB „Greita geodezija“ sudarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą. 2023 m. lapkričio 7 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu panaikinti servitutą žemės sklype nelikus šulinio, tačiau ieškovės prašymas buvo netenkintas remiantis tais pačiais motyvais, jog ieškovė nepateikė savo ir viešpataujančiojo daikto savininkės Kauno miesto savivaldybės susitarimo. Taigi, susiklostė situacija, kai atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsisako panaikinti servitutą, kol nebus gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimas, o Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovei nurodė, jog, siekiant panaikinti servitutą išnykus jo būtinumui ir ginčo objektui – geriamojo vandens šuliniui sunykus, jos sutikimo nereikia.

11.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė išnaudojo visas galimybes taikiai susitarti su valstybe dėl servituto panaikinimo, o valstybės institucijos tik formaliai atsakė į ieškovės prašymus ir nesprendė klausimo iš esmės, nusprendė, kad ieškovė pagrįstai pasinaudojo savo teise pažeistus interesus ginti teisme. Tarnaujančiojo daikto savininkui ir viešpataujančiojo daikto savininkui nesusitarus dėl servituto tikslingumo, klausimas dėl servituto panaikinimo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

12.       Byloje nustatyta, kad po servituto nustatymo aplinkybės dėl geriamojo vandens šulinio naudojimo yra iš esmės pasikeitusios, pagal oficialiai įregistruotus skelbiamus duomenis šulinys apskritai neegzistuoja ir nėra naudojamas. Atsakovės ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad minėtu šuliniu būtų ketinama realiai naudotis ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nustatytas servitutas laikytinas nebereikalingu, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržančiu tarnaujančiojo daikto savininkės interesus, todėl naikintinas teismo sprendimu.

13.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir perdavė bylą pagal rūšinį teismingumą nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

14.       Kolegija konstatavo, kad byloje buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės.

15.       Kolegija, remdamasi specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktika, nurodė, kad kai atitinkamai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 20 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-24/2019; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-57/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-67/2021; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2024).

16.       Iš byloje pateikto ieškinio ir patikslinto ieškinio bei pateiktų dokumentų kolegija nustatė, kad ieškovė siekia panaikinti administraciniu aktu (Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu) nustatytą servitutą. Nors ieškovė neformuluoja reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštą, tačiau šiame atsakyme matyti aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia netenkinti pareiškėjos prašymo dėl servituto panaikinimo, nes nepateiktas viešpataujančiojo daikto savininko (Kauno miesto savivaldybės) raštu įformintas atsisakymas.

17.       Kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir naujausią Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, nusprendė, kad kilusio ginčo atveju dominuoja ne civiliniai, bet administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.       

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18.       Kasaciniu skundu ieškovė P. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 36 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai konstatavo, kad ginčas teismingas administraciniam teismui.

18.2.                      ABTĮ ir CPK nėra teisės normos, nurodančios, kad, prašant panaikinti administraciniu aktu nustatytą servitutą, byla turi būti priskirta nagrinėti administraciniam teismui be jokių išlygų. Nustatydamas bylos teismingumą, teismas turi įvertinti ginčo pobūdį, o ne servituto atsiradimo pagrindą. Servituto nustatymo pagrindas negali lemti bylos rūšinio teismingumo, nes tai prieštarautų CPK 36 straipsnio 2 daliai. Sisteminis CPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad servituto panaikinimas, neginčijant paties servituto nustatymo pagrindo, galimas bendrosios kompetencijos teismo sprendimu ir nesvarbu, kokiu pagrindu jis buvo nustatytas. Ieškovė nekelia klausimo dėl administracinio akto teisėtumo ir Nacionalinė žemės tarnyba neatsisako panaikinti servituto, tik prašo, kad tarnaujančiojo daikto savininkas ir asmuo, kuriam suteikta teisė naudotis viešpataujančiuoju daiktu, susitartų.

18.3.                      Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar yra servituto pabaiga pagal CK 4.130 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turėjo vertinti bylos faktines aplinkybes. Žuvus viešpataujančiajam daiktui, atsirado servituto pasibaigimo pagrindas, todėl nebeliko poreikio ginčyti patį administracinį aktą. Servituto nustatymo ar panaikinimo pagrindų buvimo vertinimas yra bendrosios kompetencijos teismo teisė.

19.       Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 1 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1.                      Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais, o servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Žemės įstatymo 22 straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi NŽT vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame NŽT padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu. Atitinkamai Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje reglamentuota, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ieškovė dėl tokio administracinio sprendimo nesikreipė.

19.2.                      CK įtvirtinta, kad servitutas gali pasibaigti tik CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (CK 4.130 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad servituto pasibaigimo pagrindai negali būti aiškinami plačiai ir servituto pasibaigimas negali būti konstatuojamas kitais nei CK 4.130 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Ieškovės ieškinys buvo grindžiamas CK 4.130 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir faktinėmis aplinkybėmis, kad žuvo viešpataujantysis ar tarnaujantysis daiktas, vadinasi, joks viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkų susitarimas nėra reikalingas, nes nebėra daikto, dėl kurio galėtų būti tariamasi, taigi, nelieka ir ginčo, kurį galėtų spręsti bendrosios kompetencijos teismas. Pažymėtina, kad, NŽT priimant sprendimą dėl servituto panaikinimo CK 4.130 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, joks tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko tarpusavio susitarimas taip pat nėra reikalingas.

20.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1.                      Specialiosios teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-27/2025 nurodyta, kad kai atitinkamai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir ginčo rūšinio teismingumo nekeičia tai, kad administraciniai raštai nėra skundžiami ar kad ieškinys grindžiamas civilinės teisės normomis. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti teismingumo byloje Nr. T-57/2024 taip pat yra konstatavusi, kad kai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-67/2021). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-214-1188/2025), kai keliamas klausimas dėl administraciniu aktu nustatyto servituto panaikinimo ir neprašoma panaikinti NŽT atitinkamo rašto, vis dėlto tokio ginčo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai ir ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

20.2.                      Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taip pat lemia ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad kilusio ginčo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, ginčai dėl valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį, bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta ne tik tarp pareiškėjos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, bet ir tarp Nacionalinės žemės tarnybos, kuri yra viešojo administravimo subjektas, priimantis servitutus nustatančius administracinius sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos rūšinio teismingumo klausimus, aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

21.       Pagrindinis byloje keliamas klausimas, ar reikalavimas dėl servituto, nustatyto administraciniu sprendimu, panaikinimo priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl ginčo esmės, taigi pripažino ir turįs kompetenciją tokį ginčą nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, pripažinęs, jog byloje kilęs ginčas dėl servituto panaikinimo nagrinėtinas administraciniame teisme, ir perdavė bylą pagal rūšinį teismingumą nagrinėti administraciniam teismui. Kasaciniu skundu ieškovė kvestionuoja tokį apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, teigdama, jog, nustatydamas bylos teismingumą, teismas turi įvertinti ginčo pobūdį, o ne servituto atsiradimo pagrindą. Jos nuomone, servituto nustatymo pagrindas (administracinis aktas) negali lemti bylos rūšinio teismingumo. Taigi pagrindinis teisės klausimas nagrinėjamoje byloje, ar ginčas dėl servituto, nustatyto administraciniu aktu, panaikinimo taikant rūšinio teismingumo taisykles priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.

22.       CPK 5

23.       Rūšinis teismingumas (lot. competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 17–18 straipsniai) bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 26–28 straipsniai).

24.       Bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

25.       CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. 

26.       Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato ABTĮ. Administracinis ginčas – tai asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas įtvirtintas ABTĮ 17 straipsnyje, to paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, jog įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams arba kitiems specializuotiems teismams.

27.       Nurodytos nuostatos leidžia išskirti kelis administracinio ginčo prigimties aspektus. Visų pirma, administracinis ginčas iš esmės yra viešosios teisės ginčas, kylantis iš valstybės funkcijų, kurios savo pobūdžiu sudaro viešąjį administravimą, įgyvendinimo. Kaip Konstitucinis Teismas pažymėjo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, valstybė savo funkcijas įgyvendina per institucijų sistemą, apimančią pirmiausia valstybės institucijas. Įgyvendinant valstybės funkcijas, kurios savo pobūdžiu sudaro viešąjį administravimą, viešojo administravimo subjektais laikytini pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas įgalioti subjektai, įsteigti bendriesiems visuomenės interesams tenkinti ir paprastai nevykdantys komercinio pobūdžio veiklos. Tokie subjektai turi įgaliojimus priimti administracinius ar reguliavimo sprendimus, sukeliančius teisines pasekmes fizinių ar juridinių asmenų teisėms ir įstatymų saugomiems interesams. Šių sprendimų priėmimo sritys įstatymų leidėjo yra apibrėžtos Viešojo administravimo įstatymo 6 ir 7 straipsniuose. Antra, administraciniam ginčui būdinga šalių teisinės padėties asimetrija. Viena ginčo šalis – viešojo administravimo subjektas – veikia naudodamasi įstatymu suteiktais įgaliojimais, kurie leidžia vienašališkai nustatyti ar pakeisti privataus asmens teisinę padėtį. Kita šalis – privatus asmuo – tokių įgaliojimų neturi, tačiau gali siekti apginti savo subjektines teises ar teisėtus interesus pagal ABTĮ nustatytą procesinę tvarką administraciniuose teismuose. Ši ginčo šalių teisinės padėties nelygybė lemia, kad administracinis ginčas savo prigimtimi iš esmės skiriasi nuo civilinio ginčo, kuriame šalys veikia lygiateisiškai (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 17 straipsnis). Administracinio ginčo prigimtį apibrėžia ir jo objektyvusis aspektas – šalia individualių subjektinių teisių apsaugos administracinis teismas vykdo viešojo administravimo teisėtumo kontrolę. Todėl administracinis bylinėjimasis tampa ne tik individualios teisinės gynybos, bet ir viešojo intereso užtikrinimo priemone.

28.       Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija yra atribojama atsižvelgiant į kelis kriterijus. Kaip matyti, vienas iš ginčo priskyrimo nagrinėti administracinių teismų kompetencijai kriterijų – subjektas, su kuriuo kyla konfliktas (asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas, ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje konfliktas kilęs būtent su viešojo administravimo subjektais – Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracija.

29.       Ieškovė teismo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 8SK-38-(14.8.100) sklypui (duomenys neskelbtini) įregistruotą 0,0015 ha ploto servitutą.

30.       Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu (Žemės įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).

31.       Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu, šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti (Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

32.       Taigi įstatyme nurodytai viešojo administravimo institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai, veikiančiai per įgaliotus asmenis, suteikta kompetencija įstatymo nustatyta tvarka spręsti dėl servituto nustatymo tiek valstybinės žemės sklype, tiek privačiame žemės sklype. Atitinkamai, pagal Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalį, administraciniu aktu nustatytas servitutas CK nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Ginčai dėl valstybės ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

33.       Toks teisinis reguliavimas suponuoja nuomonę, kad tiek sprendimas dėl servituto nustatymo, tiek sprendimas dėl jo panaikinimo priimamas viešojo administravimo srityje, todėl vien aplinkybė, jog Žemės įstatymas nenustato pagrindų, kuriems esant servitutas baigiasi, o daro nuorodą į atitinkamas CK nuostatas, nesudaro pagrindo ginčo dėl servituto, nustatyto administraciniu sprendimu, panaikinimo priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Priešingai – pats ginčo teisinio santykio pobūdis patvirtina, jog toks ginčas priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui.

34.       Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo rūšinio teismingumo per se (savaime) nekeičia tai, jog pagal expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) suformuluotą ieškinio reikalavimą nėra prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 8SK-38-(14.8.100) žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatyti 0,0015 ha ploto servitutą, o ieškinys, inter alia (be kita ko), grindžiamas civilinės teisės normomis. Kaip minėta, Žemės įstatyme nustatyta, kokia tvarka priimami viešojo administravimo institucijos sprendimai dėl servitutų panaikinimo, taip pat tokių sprendimų apskundimo tvarka. Tiek servituto nustatymo, tiek jo panaikinimo tvarka reguliuojama viešosios teisės normomis, sprendimus šioje srityje priima viešojo administravimo institucija, kurios sprendimai skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka.

35.       Atkreiptinas dėmesys, jog klausimas dėl ginčo, kylančio dėl servituto, nustatyto administraciniu sprendimu, panaikinimo, rūšinio teismingumo ne kartą spręstas CPK 36 straipsnio 3–7 dalyse nustatyta tvarka Specialiojoje teisėjų kolegijoje. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, be kita ko, nurodyta, jog, kai atitinkamai prašoma panaikinti servitutą, nustatytą administraciniu aktu, tokio pobūdžio ginčai yra priskirtini administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-67/2021; 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2024; 2025 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-27/2025; 2025 m. birželio 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2025 ir jose nurodytą praktiką). 

36.       Dėl kasacinio skundo argumento, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar yra servituto pabaiga pagal CK 4.130 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turėjo vertinti bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, kadangi, ginčą pagal teismingumą perdavus spręsti administraciniam teismui, būtent šis teismas vertins ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ginčo dėl servituto, nustatyto administraciniu sprendimu, panaikinimo rūšinį teismingumą, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. 

38.       Apeliacinės instancijos teismo sprendimu bylą pagal teismingumą perdavus nagrinėti administraciniam teismui, šis teismas spręs ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

39.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                 Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė