Civilinė byla Nr. e2-218-445/2022

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00596-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 1 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,

nedalyvaujant atsakovei V. M.,

nedalyvaujant trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jolvyda“ ieškinį atsakovei V. M., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT arba žemės tarnyba) dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto kadastrinių matavimų patvirtinimo ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo.

Teismas

nustatė:

Ieškovė teismo prašo: 1. leisti be atsakovės V. M. parašų žemės sklypų planuose ir paženklinimo - parodymo aktuose, derinti ir įregistruoti žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) miško ūkio paskirties, kadastrinių matavimų bylas, pagal UAB „Žemėtvarka“ matininko P. M. parengtus dokumentus valstybės institucijose, taip pat ir turimas turtines, bei daiktines teises VĮ „Registrų centre", atsižvelgiant į tai, kad dėl bendro naudojimo kelio sklypas padalintas į dvi dalis (du sklypus), t. y. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas, žemės sklypas arba miško sklypas) registruoti bendraturčiams tokiomis dalimis: 1.1. 33880 kv.m žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 12-1, žemės sklypo planas M 1:2000, žemės tarnybos tikrinimo aktas Nr. KAM-41578-(10.9E), kuriame UAB „Jolvyda“ priklauso 16897/ 33880 sklypo dalys, atsakovei V. M. 16983/ 33880 dalys (sklypo būsimas unik Nr. (duomenys neskelbtini)); 1.2. 2503 kv.m žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 12-2, žemės sklypo planas M 1:500, žemės tarnybos tikrinimo aktas Nr. KAM-41572-(10.9E), kuriame UAB „Jolvyda" priklauso 1248/ 2503 sklypo dalys, atsakovei V. M. priklauso 1255/ 2503 dalys sklypo (būsimas unik. Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė teismo taip pat prašo: 2. Nustatyti naudojimo tvarką ieškovei UAB „Jolvyda“, juridinio asmens kodas 302718963 ir atsakovei V. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui - miško ūkio paskirties žemės 2 sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal UAB „Žemėtvarka" matininko P. M. parengtus naudojimosi tvarkos nustatymo projektus tokia tvarka ir būdu: 2.1. 33880 kv.m žemės sklype, projektinis Nr. 12-1 (būsimas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos planas - M 1:2000 ieškovei UAB „Jolvyda" priskirti naudojimui žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu A, kurio plotas 16 897 kv. m. (iš viso žemės sklypo ploto 33880 kv. m), atsakovei V. M. priskirti naudojimui žemės sklypą plane, pažymėtą indeksu B, kurio plotas 16983 kv.m (iš viso žemės sklypo ploto 33880 kv.m); 2.2. 2503 kv.m žemės sklype, projektinis Nr. 12-2 (būsimas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarkos planas- M 1:500, ieškovei UAB „Jolvyda" priskirti naudojimui žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu A, kurio plotas 1248 kv.m (iš viso žemės sklypo ploto 2503 kv.m), o atsakovei V. M. priskirti naudojimui žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu B, kurio plotas 1255 kv.m (iš viso žemės sklypo ploto 2503 kv.m), žemės sklypo naudojimosi planus laikyti neatskiriama projekto dalimi.

Ieškovė ieškinyje, kurį jos atstovė palaikė teismo posėdžio metu, nurodo, kad nurodytam 3,95 ha ploto žemės sklypui iki šiol nėra įregistruoti kadastrinių matavimų duomenys, nors žemės sklypų kadastrinių matavimų bylos buvo parengtos. Ieškovė nurodo, kad jos vardu 2021-03-17 buvo sudaryta geodezinių matavimų sutartis Nr. 4 su UAB „Žemėtvarka“, pradėti vykdyti nurodyto žemės sklypo kadastriniai matavimai, paruošta juridinė ir techninė dokumentacija, sudaryti žemės sklypų planai, kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių. Iš pridedamų geodezinių matavimų bylų matyti, kad pagal žemės sklypų išsidėstymą vietovėje buvo suformuoti du žemės sklypai, t. y. miško ūkio paskirties sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas po kadastrinių matavimų 3,6383 ha, dėl bendro naudojimo kelio suformuoti du sklypai: 33880 kv.m žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. žemės sklypo planas M 1:2000, žemės tarnybos tikrinimo aktas Nr. KAM-41578- (10.9E), būsimas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2503 kv.m ploto žemės sklypas kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proj. Nr. žemės sklypo planas M 1:500, žemės tarnybos tikrinimo aktas Nr. KAM-41572-(10.9E), būsimas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodo, kad nors NŽT Varėnos skyrius ir nustatė, kad sklypų ribos ir atitinka teritorijų planavimo ar žemės valdos dokumentus, atsakovei iki šios dienos nesiimant jokių žemės naudojimo veiksmų, kadastrinių matavimų duomenys negali būti įregistruoti dėl atsakovės neveikimo – nesant jos parašo planuose. Ieškovė nurodo, kad atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka informavo apie atliekamus kadastrinius matavimus, kvietė atvykti į sklypų matavimus. Atsakovei neatsiliepiant, UAB „Žemėtvarka“ teikė informacinius pranešimus vietinėje spaudoje, siunčiant pranešimus asmeniškai registruotais laiškais. Nepaisant mėginimų informuoti atsakovę, ji neatsiliepė ar ignoravo pranešimus, nenurodė savo neveikimo motyvų. Atsakovei neatvykus į žemės sklypų ribų ženklinimą ir nepasirašius ant žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktų, kitų dokumentų – žemės tarnybos ir buvo nustatyta (žemės tarnybos patikrinimo aktai), kad kadastrinių matavimų duomenys negali būti įregistruoti, nes nėra visų žemės sklypų savininkų parašų. Ieškovės užsakymu buvo parengtos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos. Bylose pasirašė ieškovė kaip žemės sklypo bendraturtė, išskyrus atsakovę. Žemės tarnyba suformuotų žemės sklypų tikrinimo aktuose nurodė, kad neatitikimų nenustatė, išskyrus tai, kad nėra visų bendraturčių parašų. Ieškovė nurodo, kad jai priklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų įregistravimas yra labai svarbus, nes tik įregistravus kadastrinius matavimus sklypais būtų galima racionaliai naudotis kiekvienam iš bendraturčių, žinant tikslias žemės sklypų ribas, atliekant kitus veiksmus. Ieškovei yra aktualūs miško priežiūros, retinimo, jo apsaugos ir kiti tvarkymo darbai. Ieškovė nurodo, kad pateikti miškų ūkio paskirties žemės sklypo naudojimosi tvarkos planai iš esmės atitinka abiejų bendraturčių interesus ir galimą faktinį naudojimą. Kiekvienam bendraturčiui priskirtinos žemės sklypo dalys iš esmės atitinka idealiąsias dalis ir plotus, kiekvienai šaliai priskirtinas panašios vertės turtas (miško ir medynų vertė abiejose dalyse yra daugmaž vienoda).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kurią pagal įgaliojimą atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Akulavičiūtė, atsiliepimu į ieškinį ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jolvyda“ ieškinio tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nuostatai) 22 punkte numatyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus, per sklypą eina vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio užimamas plotas į šio žemės sklypo bendrą plotą nebuvo įskaičiuotas, vadinasi, turi būti formuojami du atskiri sklypai. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovės pateiktuose 2021-04-20 UAB „Žemėtvarka“ matininko P. M. parengtuose UAB „Žemėtvarka“ matininko P. M. Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektuose pažymėtos ieškovei ir atsakovei tenkančios dalys, jų dydžiai, nurodytos sklypų dalių ribų posūkio taškų koordinatės: ieškovei atitektų 33880 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, pažymėta A (taškų koordinatės 2-4-7-6-2), plotas - 16 897 kv.m., atsakovei V. M. atitektų žemės sklypo dalis, pažymėta B (taškų koordinatės 1-5-7-6-1), plotas - 16 983 kv.m; ieškovei atitektų 2503 kv.m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta A (taškų koordinatės 5-6-8-7-5), plotas - 1 248 kv.m, atsakovei V. M. atitektų žemės sklypo dalis, pažymėta B (taškų koordinatės 1-8-7-2-1), plotas - 1255 kv.m. Sprendžiant, ar gali būti nustatyta naudojimosi sklypais tvarka ieškovei ir atsakovei pagal 2021-04-20 UAB „Žemėtvarka“ matininko P. M. parengtus Sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, turi būti įvertinta, ar toks naudojimosi tvarkos nustatymas atitiktų visų bendraturčių interesus ir nesudarytų prielaidų ateityje kilti nesutarimams. Abu sklypai yra miškų ūkio paskirties, todėl manytina, kad siekiant užtikrinti lygias bendraturčių teises ir įstatymų saugomus interesus, nustatant naudojimosi žemės sklypais tvarką yra tikslinga nustatyti medynų, patenkančių į žemės sklypų dalis, kuriomis atskirai naudosis ieškovė ir atsakovė, vertę. Taip pat svarbu įvertinti, ar ieškovei ir atsakovei priskirtinos sklypų dalys atitinka idealiąsias dalis pagal turimą nuosavybę.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl atsakovės pasyvumo

Procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti civilinio proceso teisės principus, tačiau jie negalimi be aktyvaus paties dalyvaujančio byloje asmens dalyvavimo sprendžiant bylą – dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo. Jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tokiu atveju pats asmuo nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2014).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė V. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pasyvi, nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei jokio kito rašytinio ar žodinio paaiškinimo ar pozicijos ieškinio reikalavimų atžvilgiu, į teismo posėdžius neatvyko, atitinkamai nebuvo suinteresuota ne tik greitu bylos išnagrinėjimu, bet apskritai nebuvo suinteresuota byloje sprendžiamais klausimais, todėl teismas bylą nagrinėja išnaudojęs visas realias teisės aktuose nustatytas galimybes sužinoti, bet nežinodamas jos pozicijos, tačiau tai nėra laikoma jos teisių pažeidimu. Atsakovės V. M. pasyvumą, tikėtina, lėmė tai, kad ji apskritai nežino apie faktą, kad ieškovė 2021-03-17 yra inicijavusi ieškovei ir atsakovei priklausančio sklypo kadastrinius matavimus, teisminį procesą. Kita tikėtina atsakovės V. M. pasyvumo priežastis yra ta, kad ji, turėdama bent minimalią informaciją apie tai, kad NŽT, o vėliau teisme vyko ir vyksta tam tikri su ja, kaip bendraturte susiję teisiniai procesai, neparodė suinteresuotumo pasidomėti šiais procesais.

Pagal 2021-11-04, 2020-09-09 Gyventojų registro išrašus (e. b. l. 100, 31) V. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), išvykimo data 2003-12-19. 2021-11-22 Sodros duomenimis atsakovės darbo vieta nežinoma. Teismas šiuo atveju esamos situacijos nelaiko išimtiniu atveju, kad nežinant atsakovės buvimo vietos, turėjo būti paskelbta atsakovės paieška per policiją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 132 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 129 straipsnio 2 dalį atsakovo paieška siejama su bylomis dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylomis, susijusiomis su šiomis bylomis. Šiuo atveju nagrinėjama byla yra susijusi su žemės sklypo nuosavybės ir naudojimo klausimais, tačiau net nėra susijusi su atsakovės nuosavybės praradimu. Vieninteliu realiu atsakovės informavimo adresu (duomenys neskelbtini) gyvenantys asmenys, tikėtina, su atsakove susiję giminystės ar kitais ryšiais, tarp jų ir bylos dalyko – dalijamo miško sklypo buvę bendraturčiai, matydami atsakovei adresuotą korespondenciją iš žemės tarnybos, vėliau iš teismo, apie tai neinformavo atsakovės arba jeigu informavo – pastaroji buvo pasyvi. Atsakovės minimalaus informavimo atveju, pastaroji nepasinaudojo galimybe įgalioti Lietuvoje esantį asmenį jos vardu atsiimti teismo procesinius dokumentus.

Kadangi dar iki prasidedant teisminiam procesui, atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuota apie atliekamus kadastrinius matavimus, ji buvo kviečiama atvykti į sklypų matavimus, atsakovei neatsiliepiant, UAB „Žemėtvarka“ teikė informacinius pranešimus vietinėje spaudoje, buvo siunčiami pranešimai asmeniškai registruotais laiškais, o teisme iškėlus civilinę bylą, jai procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl teismas laiko, kad atsakovei buvo pakankamai laiko ir galimybių sužinoti apie vykstančius su jos turtu susijusius procesus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad turtas sukuria ne tik naudą, bet ir pareigą juo rūpintis, laiko, kad atsakovei, kuri vis dar laikytina atidžia ir rūpestinga savo turto savininke, buvo sudaryta ne tik fiktyvi, bet ir reali galimybė sužinoti jai aktualia laikytiną informaciją. Teismas sprendžia, kad vien tai, kad atsakovė netiesiogiai, o tik viešo paskelbimo būdu buvo informuota apie teisme nagrinėjamos bylos proceso įvykius (pareigą pateikti atsiliepimą, atvykti į posėdžius ir kt.) ir galimai su tuom susijęs atsakovės pasyvumas, nėra ta priežastis dėl ko teismas negalėtų nagrinėti bylos ir spręsti sklypo išskyrimo į du sklypus, jų naudojimo klausimų, nes tai akivaizdžiai pažeistų šalių interesų proporcingumo principą – konkrečiu atveju neproporcingai būtų pažeisti bendraturtės ieškovės interesai, būtų apribota viena iš pagrindinių nuosavybės sudedamųjų dalių – (racionalaus) naudojimosi turtu teisė.

Dėl miško sklypo padalijimo į du sklypus

Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro 2021-08-17 duomenimis (išrašas, e. b. l. 5, 28-29), 3,9500 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Jolvyda“ - 197/395 dalys, V. M. - 198/395 dalys. Sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Būtent šį sklypą ieškovė siekia padalinti į du atskirus sklypus: 33880 kv.m ir 2503 kv.m.

Nustatyta, kad po tiksliųjų matavimų žemės sklypo plotas sumažėjo nuo buvusių 3,9500 ha iki 3,6383 ha, tačiau tai nesusiję nei su atsakovės, nei su ieškovės interesų pažeidimu, nes iki 2021-04-20 įformintų matavimų buvę 1993-12-11 preliminarių (su paklaida) matavimų metu nustatytas plotas neatitiko realaus žemės sklypo ploto. Po tiksliųjų matavimų sklypas, jo ribos ir konfigūracija natūroje išliko toks pats. Žemės sklypo ploto pasikeitimas (matavimų rezultato išraiška) nėra ginčo ir nagrinėjamos bylos dalykas.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 22 punkte numatyta, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Ši teisės norma yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr.) dalijimo į du atskirus sklypo teisinis pagrindas. Pagal žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentus, per sklypą eina vietinės reikšmės vidaus kelias, kurio užimamas plotas į šio žemės sklypo bendrą plotą nebuvo įskaičiuotas. Ši aplinkybė yra faktinis pagrindas, kuriam esant turi būti formuojami (jau yra suformuoti) du atskiri sklypai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.6 straipsnio 1 dalis numato, kad daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad yra tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas padalinti į du atskirus sklypus 3,9500 ha ploto (plotas po tiksliųjų matavimų 3,6383 ha) miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nes kiekviena dalis (du atskiri sklypai) gali ir turi būti kaip savarankiški daiktai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe. Iš to seka išvada, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad savininkas prieš savo valią išdalintų savo nuosavybę (šiuo atveju išdalintų sklypą į du atskirus sklypus). Teismas nenustatė, kad toks teisės aktų reikalavimus atitinkantis žemės sklypo išdalijimas gali pažeisti atsakovės interesus (jos valią): 33880 kv.m žemės sklype UAB „Jolvyda“ priklausys 16897/ 33880 sklypo dalys, atsakovei V. M. 16983/ 33880 dalys, 2503 kv.m žemės sklype UAB „Jolvyda" priklausys 1248/ 2503 sklypo dalys, atsakovei V. M. priklausys 1255/ 2503 dalys sklypo. Tai atitinka nuosavybės proporcijas esamame sklype (49,87 proc. ieškovei ir 50,13 proc. ploto atsakovei). Teismas nenustatė, kad žemės sklypo išdalijimas sumažins atsakovės turimo turto vertę. Pastebėtina ir tai, kad ieškovės iniciatyva ir lėšomis atsakovės sklypų vertė bus didesnė, nes jiems jau yra atlikti ir bus įregistruoti tikslieji geodeziniai matavimai, už ką ieškovė iš atsakovės atlyginti neprašo. Teismas sprendžia, kad ieškovės pirmasis ieškinio reikalavimas miško sklypą išdalinti į dvi dalis (du sklypus) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šį reikalavimą tenkina.

Dėl naudojimosi sklypais tvarkų nustatymo

Ieškovai byloje siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarkas. Atsakovė nėra aktyvi, nepasinaudojo teise teikti savo pasiūlymus (atitinkamus planus su jos siūlomais naudojimosi tvarkų variantais).

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. <…> jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

Nagrinėjamoje byloje teismui yra pateiktos ieškovės inicijuotos naudojimosi dviem sklypais tvarkos pagal 2021-04-20 UAB „Žemėtvarka" matininko P. M. parengtus naudojimosi tvarkos nustatymo projektus (toliau – ir planas), kurią teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, visapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes turi patvirtinti kaip daugiau ar mažiau patogią bendraturčiams, racionalią ir tarnaujančią geresniam nuosavybės valdymui (tai prilygsta ieškinio antrojo reikalavimo tenkinimui) arba atmesti kaip netinkamą ir ydingą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019).

Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktame matininko 2021-04-20 sudarytame plane nurodyta 16983 kv.m. ploto realioji 33880 kv.m naujai suformuotame sklype, projektinis Nr. 12-1, dalis, žymima raide B visiškai atitinka atsakovės turimą idealiąją nuosavybės dalį 16983/33880, o 1255 kv.m ploto realioji 2503 kv.m naujai suformuotame sklype, projektinis Nr. 12-2, dalis, žymima raide B taip pat visiškai atitinka atsakovės turimą idealiąją nuosavybės dalį 1255/2503.

Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).

Teismas vizualiai iš byloje pateikto plano (e. b. l. 25) nustatė, kad atsakovės dviejų sklypų naudojimuisi priskirtinos dalys, žymimos indeksais B savo kraštinėmis tarpusavyje nesiriboja, o ieškovės dviejų sklypų naudojimuisi priskirtinos dalys, žymimos indeksais A praktiškai (nepaisant jas skiriančio kelio) ribojasi (faktiškai atitinka vieną plotą). Tokio naudojimosi pobūdžio teismas nelaiko atsakovės interesų pažeidimu, naudojimosi žemės sklypų dalimis apsunkinimu, nes atsakovė į savo B indeksais pažymėtas dalis turės privažiavimus. Trečiasis asmuo siūlo, kad nustatant naudojimosi žemės sklypais tvarką yra tikslinga nustatyti medynų, patenkančių į žemės sklypų dalis, kuriomis atskirai naudosis ieškovė ir atsakovė, vertę. Nagrinėjamos kategorijos byla yra ne ta kurioje teismas privalo būti aktyvus ir rinkti įrodymus. Iš ieškovės pateiktų planų matyti, kad abiejuose naujai suformuotuose sklypuose 100 proc. sklypų ploto užima miškas, planuose nėra duomenų apie esamo miško (medynų) skalsumą, medžių rūšis, amžių, kitų duomenų, todėl teismas sprendžia, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų, kurie atitinka įrodymų pakankumumo taisyklę, tiek ieškovei, tiek atsakovei tenkančių medynų ekonominė vertė yra vienoda. Ieškovė yra nurodžiusi, kad kiekvienai šaliai priskirtinas panašios vertės turtas (miško ir medynų vertė abiejose dalyse yra daugmaž vienoda). Šį ieškovės teiginį teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, laiko pagrįstu. A ir B dalių iš esmės vienodą vertę patvirtina ir ieškovės pateikti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kadastro skyriaus duomenų bazių specialistės D. Ž. parengtos Miško žemės ir medynų tūrio kainos.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros, tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo civiliniame procese principais nusprendžia, kad šiuos principus geriau atitinka planų tvirtinimas, t. y. ieškinio tenkinimas, negu jo atmetimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Disponavimas turtu yra viena esminių daiktinių teisių, kur ieškinio nenagrinėjimo ar atmetimo atveju būtų nepagrįstai ir neproporcingai varžoma ši ieškovės disponavimo turtu teisė ir turtinis interesas. Teismo vertinimu ieškovė byloje pateikė tinkamus, teisines procedūras atitinkančius naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus, išskyrus tai, kad trūksta bendraturtės atsakovės parašų ir įrodė, kad šie projektai (planai) atitinka racionalumo, patogumo kriterijus, tarnaus geresniam nuosavybės valdymui, todėl tenkina antrąjį ieškinio reikalavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys visiškai tenkinamas, tačiau ieškovė neprašo atlyginti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – sumokėto 150 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, išlaidų už advokato pagalbą.

Pašto išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 5 eurų (sudaro 3,58 Eur), iš atsakovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nepriteisiamos. Iki 5 eurų dydžio pašto išlaidų priteisimas susijęs su per didelėmis administravimo sąnaudomis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalimi, 4.75 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti be atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) parašų (atsakovei neišreiškus valios) žemės sklypų planuose ir paženklinimo - parodymo aktuose, derinti ir įregistruoti žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) miško ūkio paskirties, kadastrinių matavimų bylas, pagal UAB „Žemėtvarka“ matininko P. M. parengtus 2021-04-20 planus ir kitus dokumentus, taip pat daiktines teises ir kitus juridinius faktus VĮ „Registrų centre", t. y. leisti registruoti šiuos du sklypus kaip nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos: 33880 kv.m ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 12-1, kuriame UAB „Jolvyda“, juridinio asmens kodas 302718963, priklauso 16897/ 33880 sklypo dalys, o V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 16983/ 33880 dalys (sklypui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2503 kv.m ploto žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 12-2, kuriame UAB „Jolvyda", juridinio asmens kodas 302718963, priklauso 1248/ 2503 sklypo dalys, o V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1255/ 2503 dalys sklypo (sklypui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti naudojimo tvarką ieškovei UAB „Jolvyda“, juridinio asmens kodas 302718963 ir atsakovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui - miško ūkio paskirties žemės 2 sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Žemėtvarka" matininko P. M. 2021-04-20 parengtus naudojimosi tvarkos nustatymo projektus tokia tvarka ir būdu: 33880 kv.m ploto žemės sklype, projektinis Nr. 12-1 (suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos plane UAB „Jolvyda", juridinio asmens kodas 302718963, priskirti naudojimui žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu A, kurio plotas 16 897 kv. m, o V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti naudojimui žemės sklypą plane, pažymėtą indeksu B, kurio plotas 16983 kv.m. Kitame – 2503 kv.m ploto žemės sklype, projektinis Nr. 12-2 (suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarkos plane UAB „Jolvyda", juridinio asmens kodas 302718963, priskirti naudojimui žemės sklypo dalį plane pažymėtą indeksu A, kurio plotas 1248 kv.m, o V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priskirti naudojimui žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu B, kurio plotas 1255 kv.m.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas                                                                     Dalis Žilionis