Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-554-2013].doc
Bylos nr.: 2-554/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 188704927 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

                                                                                            Civilinė byla Nr. 2-554/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01450-2012-0

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 110.2

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. vasario 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovams L. G., V. B., I. B., I. P., M. T., D. J. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo.  

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Pareiškėja Ž. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo atsakovams L. G., V. B., I. B., I. P., M. T. ir D. J. – 2 625 000 Lt sumai areštuoti atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir nutarė areštuoti atsakovams L. G., V. B., I. B., I. P., M. T. ir D. J. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 2 625 000 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su pareiškėja Ž. G.. Taip pat teismas nutarė leisti atsakovams iš areštuotų piniginių lėšų naudotis lėšomis, gaunamomis kaip darbo užmokestis.

Ieškovė Ž. G. 2012-07-19 pateikė ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiais Vilniaus apskrities viršininko sprendimus, iš atsakovų L. G., V. B., I. B., I. P., M. T. ir D. J. solidariai priteisti be pagrindo gautas pinigines lėšas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį paliko iš esmės nepakeistą, patikslino jos rezoliucinę dalį, nurodant, kad atsakovams taip pat leidžiama naudotis ir pajamomis, kas mėnesį gaunamomis pensijų ir pašalpų forma.

Atsakovė L. G. pateikė prašymą įpareigoti ieškovę į teismo depozitų sąskaitą įnešti 120 600 Lt tam, kad būtų užtikrintas atlyginimas atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Paaiškino, kad areštavęs sąskaitas ir kitą turtą, teismas apribojo galimybę jį parduoti ir taip pagerinti savo finansinę padėtį.

Ieškovė su prašymu nesutiko, nurodydama, kad atsakovė nepagrindė teiginių, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro žalą jos turtiniams interesams.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 9 d. nutartimi minėtą atsakovės prašymą atmetė. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad dėl apriboto disponavimo banko sąskaitomis atsakovei kyla nuostolių, kadangi 2012-07-03 nutartimi buvo leista disponuoti lėšomis, gaunamomis kaip darbo užmokestis. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių aplinkybes, susijusias su nekilnojamojo turto pardavimu ir neįrodė, kad būtent 120 600 Lt dydžio nuostoliai gali atsirasti.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovė L. G. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja atsakovės galimybes parduoti nekilnojamąjį turtą ir taip pagerinti savo finansinę situaciją. Atsakovės manymu, nuostoliai sudaro 5 procentus nuo reikalavimo dydžio – 120 600 Lt.

2. Teismas nereikalavo ieškovės pateikti duomenų apie jos turtinę padėtį ir nesiaiškino, ar atmetus ieškinį ieškovė galės atlyginti patirtus nuostolius atsakovei.

 

Ieškovė Ž. G. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji patirs nuostolių.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kaip yra žinoma, CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Minėta norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, taip pat į ieškovo galimybių padengti dėl jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius, užtikrinimą.

Visų pirma, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog dėl to, kad ji negali parduoti areštuoto turto, atsiranda realių nuostolių. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2269/2011). Nagrinėjamu atveju būtent tokia situacija ir susiklostė, nes atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos teiginius, jog yra reali galimybė parduoti nekilnojamuosius daiktus, taip pat nenurodė, kuo remdamasi skaičiuoja, kad būtent nepardavusi minėto turto realiai patirs 120 600 Lt nuostolių (CPK 178 str.). Todėl kolegija pritaria teismo išvadai, kad nenustačius tikėtinos nuostolių atsiradimo galimybės bei jų dydžio, prašymas negali būti tenkinamas (CPK 185 str.).

Antra, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo turi būti įvertinta ne tik jų atsiradimo galimybė, bet ir ieškovo finansinė padėtis. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atmetus prašymą dėl to, jog atsakovė neįrodė tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atsiradimo, teismui nebuvo būtinybės aiškintis, ar ieškovė yra finansiškai pajėgi juos padengti (CPK 146 str.).

Trečia, kaip matyti iš byloje esančio antstolio V. Č. turto aprašo, 2012-07-03 nutartimi areštuotas tik atsakovės L. G. nekilnojamasis turtas 873 963,80 Lt sumai (b. l. 56-57). Piniginės lėšos, bylos duomenimis, nėra areštuotos, todėl teisėjų kolegija apeliantei išaiškina, kad atsakovė, norėdama parduoti kurį nors nekilnojamojo turto objektą, savo teises gali ginti prašydama pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti kitą turtą, įnešti į teismo depozitų sąskaitą pinigų sumą, kuri užtikrintų ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymą arba pateikti laidavimą (CPK 148 str.).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo atlyginimo, todėl nutartis paliktina galioti nepakeista (CPK 146 str., 329 str. 1 d.).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                                              Virginija Čekanauskaitė

 

                                                                                                                                             Danutė Gasiūnienė

 

                                                                                                                                            Egidijus Žironas


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 2-2269/2011
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 146 str. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
  • CPK 148 str. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimas