Civilinė byla Nr. e2-9598-727/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04650-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.4.1.5.2.1.8; 1.3.5.1; 1.3.5.7; 1.3.5.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,
sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurusa“ atstovei advokatei Rasai Steponavičienei,
atsakovo J. K. atstovui advokatui Jurij Binevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Saurusa“ ieškinį atsakovui J. K. dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė :
uždaroji akcinė bendrovė „Saurusa“ (toliau – ir ieškovė, įmonė, darbdavys) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, komisija, DGK) 2020 m. sausio 15 d. priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-23462, kuriuo iš dalies tenkinus J. K. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas) prašymą jo naudai buvo išieškota 288,82 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. spalio mėnesį, 57,76 Eur darbo užmokesčio dalis už 2019 metų lapkričio mėnesį, 30,40 Eur darbo užmokesčio dalis už 2019 m. gruodžio mėnesį bei 376,98 Eur netesybų, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad darbdavys su darbuotoju J. K. nutrūkus darbiniams santykiams yra tinkamai atsiskaitęs.
Ieškovė byloje nurodė ir įrodinėjo, kad yra sumokėjusi atsakovui per visą jo darbo pas ieškovę laiką – nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. – 3 392 Eur, todėl darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai ir nėra skolinga darbuotojui.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydamas, kad DGK padarytos išvados yra teisingos ir atitinka tikrovę.
Ieškinys atmestinas.
Byloje kyla ginčas dėl atsiskaitymo su darbuotoju tinkamumo.
Ieškovas byloje įrodinėja, jog DGK neturėjo pagrindo išieškoti atsakovo naudai virš minėtas sumas, nes su darbuotoju yra pilnai atsiskaityta. Pats darbuotojas savarankiškų reikalavimų dėl jo atmestos prašymo dalies teismui nereiškė.
Dėl ginčo esmės.
Byloje nustatyta, kad atsakovas dirbo pas ieškovę vairuotoju-ekspeditoriumi nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. ginčo šalių 2019 m. rugpjūčio 27 d. pasirašytos Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šia darbo sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį 1.301 MMA (vienas ir trys šimtai viena tūkstantoji LR Vyriausybės patvirtinto MMA) prieš mokesčius (bruto). Atlyginimas mokamas dviem mokėjimais per mėnesį, iki kito mėn. 20 d., pervedant į darbuotojo nurodytą sąskaitą. Galimi piniginiai priedai ir (arba) premijos įmonės vadovo sprendimu arba Bendrovėje nustatyta tvarka (darbo sutarties 1.3 p.). Darbo sutarties 5.5 p. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui dienpinigius, lygius 50 % dienpinigių sumos, kuri yra nustatyta konkrečios valstybės (valstybių) maksimalių dienpinigių sumos pagal LR Vyriausybės nutarimą „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“. Darbdavys pasiliko sau teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas (darbo sutarties 5.5.1 p. ir 5.5.2 p.).
Darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 str. 1 d. pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių) tenkinant tos pačios dienos darbuotojo prašymą. Darbdavys nepateikė teismui jokių su atleidimu susijusių dokumentų (šiuo klausimu priimto įsakymo dėl atsakovo atleidimo iš darbo ir pan., kitų galimų jį lydinčių dokumentų, galutinio atsiskaitymo paskaičiavimų ir pan.), nepadarė ir reikiamų įrašų darbo sutartyje. Darbo teisinių santykių nutraukimo aplinkybė nustatyta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenų (el. bylos popierinio apyrašo psl. 8-9, 19, 76). Iš šių duomenų nustatyta ir tai, kad darbuotojui buvo fiksuotos nemokamos atostogos laikotarpiais nuo 2019 m. spalio 1 d. iki spalio 31 d., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 7 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki gruodžio 4 d. (el. bylos popierinio apyrašo psl. 76).
Minėti VSDFV duomenys taip pat rodo, kad darbuotojui už 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo priskaičiuotas 34,38 Eur darbo užmokestis, už 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo priskaičiuotas 722,06 Eur darbo užmokestis, už 2019 m. lapkričio mėnesį buvo priskaičiuotas 577,65 Eur darbo užmokestis, o už 2019 m. gruodžio mėnesį - 169,03 Eur darbo užmokestis, t. y. viso 2 323,55 Eur.
Darbdavio teismui pateikti dokumentai rodo, kad darbuotojas 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos popierinio apyrašo psl. 151, 152) buvo siunčiamas į komandiruotę Vokietijoje atlikti tarptautinių pervežimų, komandiruočių trukmė nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki rugsėjo 29 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 8 d. iki gruodžio 22 d. atitinkamai. Šiuose įsakymuose yra nurodyta, kad darbuotojui privalu išmokėti visas išlaidas, kurios numatytos komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkoje. Jokia rašytinė to tvarka pateikta nėra, galimi komandiruočių sąnaudų atskaitymai bylos dokumentuose nefigūruoja.
Darbuotojas 2019 m. gruodžio 9 d., t. y. tuoj po atleidimo, kreipėsi į DGK su prašymu išieškoti jo naudai iš buvusio darbdavio nesumokėtą darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kurias darbdavys, anot jo, liko jam skolingas darbo sutarties nutraukimo momentu, individualaus darbo ginčo nagrinėjimo DGK eigoje įvardijo to sumą – 3 120 Eur (el. bylos popierinio apyrašo psl. 51-52).
Buvęs darbdavys atsiliepimu individualaus darbo ginčo byloje išreiškė poziciją, jog su atleistu darbuotoju pilnai atsiskaitė, sumokėdamas jam viso per faktiškai išdirbtą laikotarpį 3 392 Eur (el. bylos popierinio apyrašo psl. 56), jokių aplinkybių dėl darbuotojo buvimo nemokamose atostogose ar buvimo prastovoje darbdavys DGK nenurodė. Darbdavys taip pat nenurodė ir niekaip nedetalizavo jo įvardytos ir atsakovui, anot darbdavio, išmokėtos sumos susidarymo mechanizmo. Darbdavys pateikė DGK lėšų pervedimo nurodymų (viso 11 vnt.) kopijas (el. bylos popierinio apyrašo psl. 64-74), iš kurių matyti, kad darbuotojui į sąskaitą buvo pervesta 3 392,43 Eur suma: 2019 m. rugsėjo 9 d. - 150 Eur (avansas); 2019 m. rugsėjo 12 d. - 150 Eur (dienpinigiai, atlyginimas, atostoginių kompensacija); 2019 m. rugsėjo 13 d. - 20 Eur (dienpinigiai); 2019 m. rugsėjo 18 d. - 150 Eur (dienpinigiai, atlyginimas, atostoginių kompensacija); 2019 m. rugsėjo 25 d. - 150 Eur (dienpinigiai, atlyginimas, atostoginių kompensacija); 2019 m. spalio 4 d. – 1 620 Eur (dienpinigiai, atlyginimas, atostoginių kompensacija); 2019 m. spalio 7 d. - 32 Eur (dienpinigiai, atlyginimas); 2019 m. lapkričio 15 d. - 150 Eur (dienpinigiai, atlyginimas, atostoginių kompensacija); 2019 m. lapkričio 22 d. - 150 Eur (dienpinigiai, atlyginimas, atostoginių kompensacija); 2019 m. lapkričio 28 d. - 150 Eur
(dienpinigiai, atlyginimas, atostoginių kompensacija); 2019 m. gruodžio 6 d. – 670,43 Eur (dienpinigiai, atlyginimas, atostoginių kompensacija).
Darbuotojas neginčija šių pinigų gavimo aplinkybės. Darbuotojas taip pat neginčijo ir jo reikalavimų dalies atmetimo DGK ir šiuo klausimu komisijos priimto sprendimo dalies.
Darbdavys byloje laikosi pozicijos, kad su darbuotoju yra visiškai atsiskaitęs. Teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, nerado pakankamo pagrindo ir teisinių prielaidų sutikti su tokia darbdavio išreikšta pozicija.
Darbdavys, tik gavęs DGK sprendimą ir susipažinęs su jo motyvacija, teisme pradėjo remtis nemokamų atostogų suteikimo atsakovui aplinkybe ir įrodinėti nedraudiminio laikotarpio buvimą, tuo tarpu reikšdamas atsiliepimą DGK, minėta, to nenurodė ir apie tai neužsiminė, jokių su tuo susijusių duomenų ir informacijos nepateikė.
Ieškovė pateikė teismui darbuotojo rašytus prašymus dėl nemokamų atostogų suteikimo ir tam tikrų korektūrų dėl jų laiko, taip pat šiuo klausimu darbdavio priimtus įsakymus (el. bylos popierinio apyrašo psl. 22-26, 127-131), tačiau atsiradus abejonėms dėl jų surašymo laiko ir dėl to išreikštos tikrosios darbuotojo valios stygiaus, darbdavys, teismo siūlymu, nepateikė nei įsakymų registravimo žurnalų, nei duomenų, kad atsakovas būtų supažindintas su priimtais įsakymais dėl nemokamų atostogų suteikimo.
Teismas laiko, jog nėra normali praktika tarptautinių vežimų sektoriuje, kuomet didžiąją laiko dalį tik ką įsidarbinęs darbuotojas būtų išleidžiamas nemokamų atostogų. Teismo abejones dėl darbuotojo nedraudiminio laikotarpio faktinio nebuvimo sustiprina ir ta aplinkybė, jog virš minėtais dviem lėšų pervedimo nurodymais spalio mėnesį darbuotojui buvo pervesta gana ženkli pinigų suma, t. y. tuomet, kuomet jis, ieškovės teigimu, faktiškai nedirbo.
Ieškovės 2019 m. gruodžio 20 d. suformuotoje ir tik vykdant teismo įpareigojimą pateiktoje pažymoje apie atsakovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nėra jokio įrašo apie jam suteiktas nemokamas atostogas, tačiau yra įrašas apie prastovą ne dėl darbuotojo kaltės ir su tuo susijusių išmokų jam mokėjimą, kurie atspindėti ir VSDFV duomenų bazės įraše, deklaruotame šiai institucijai paties darbdavio (el. bylos popierinio apyrašo psl. 159). Taigi, jis neša atsakomybę už pateiktų duomenų teisingumą, jokių korektūrų VSDFV pateiktoje informacijoje nebuvo daroma.
Virš nurodytoje pažymoje taipogi nurodoma, kad darbuotojui sumokėta 3 392,43 Eur ir kad tai padaryta keturiais mokėjimo pavedimais – 2019 m. rugsėjo 9 d., spalio 4 d., gruodžio 9 d. ir gruodžio 10 d.. Minėta, į bylą jų pateikta 11 vnt., tad neaišku, kur likę kiti septyni. Be to, du mokėjimo pavedimai, kaip byloja ši ieškovės pateikta pažyma, yra padaryti jau po darbo santykių su atsakovu nutraukimo, o pažymoje nurodomi 2019 m. rugsėjo 9 d., gruodžio 9 d. ir gruodžio 10 d. mokėjimo dokumentai į bylą iš viso nėra pateikti.
Įrodinėjimo našta dėl tinkamo atsiskaitymo besąlygiškai tenka darbdaviui, jis byloje yra atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, kuriam tokia įrodinėjimo našta negali būti nežinoma. Todėl teismas darbdavio pateiktus įrodymus, kurie akivaizdžiai prieštarauja tarpusavyje, yra nenuoseklūs, be atsakingų darbuotojų (buhalterių ar finansininkų) parašų, ir tuo sąlygotą situaciją byloje vertina itin kritiškai.
Minėta, persikėlus ginčui į teismą, ieškovė net ir raginama nepateikė į bylą nei vieno algalapio, atsiskaitymo lapelio, iš kurių matytųsi, koks mėnesio darbo užmokestis atsakovui buvo priskaičiuotas ir koks mėnesio darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios sumos atsakovui buvo išmokėtos, nedetalizavo atsakovui faktiškai išmokėtos nurodytos sumos susidarymo mechanizmo. Minėtuose 11 vnt. lėšų pervedimo nurodymuose, kuriais ieškovė grindžia visiško atsiskaitymo su atsakovu aplinkybę, esanti mokėjimo paskirtis nurodant, kad tai yra ,,dienpinigiai, atlyginimas, atostoginių kompensacija“, labai abstrakti, nekonkreti, neidentifikuojanti sumų, neatitinkanti įvardintų sumų dydžio ir pačios situacijos (duomenų, kad buvo atsakovui suteiktos atostogos, nėra ir pan.), be to, minėta, juose esantys skaičiai neatitinka ir paties darbdavio VSDFV pateiktai informacijai dėl draudžiamųjų pajamų, deklaruotos VSDFV yra gerokai mažesnės.
Ieškovės pateikta avanso apyskaita (el. bylos popierinio apyrašo psl. 158) suformuota jau kitą dieną po atsakovo įsidarbinimo, vienok joje esantys įrašai patvirtina galimas išlaidas, buvusias ir rugsėjį, ir lapkritį, šiame dokumente, kaip ir kituose ieškovės pateiktuose, tėra tik vienintelis – vadovo – parašas. Nė viename darbdavio pateiktame dokumente nėra jokių kitų atsakingų darbuotojų – buhalterių, finansininkų, vadybininkų ir pan. – parašų. Be to, avanso apyskaita turi būti formuojama už kiekvieną komandiruotę, o jų buvo dvi.
Visa tai rodo, kad darbdavys nepakankamai atsakingai vykdo įstatymu jam deleguotas pareigas tinkamai tvarkyti įmonės dokumentus, tame tarpe ir buhalterinius. Darbdavys, būdamas atsakingu už darbo organizavimą, darbuotojų priėmimą ir atleidimą, atlyginimo jiems savalaikį ir tinkamą mokėjimą, šias pareigas privalo vykdyti skaidriai, laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Galiojant teisės principui ignorantia legis neminem excusat (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės), preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi būti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų riziką. Dėl to už visų darbdavio veiksmų padarinius yra atsakingas pats darbdavys pagal įstatymą, o visos atsiradusios abejonės yra sprendžiamos darbuotojo naudai.
Išnagrinėto šio ginčo atveju yra pakankamai tvirtas pagrindas išvadai, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimų ir leistinais, nedviprasmiškais bei tvirtais, neabejotinais įrodymais nepagrindė nurodomos aplinkybės, kad su atsakovu atsiskaitė tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178-185 str. str.), o turimos akivaizdžios abejonės aiškinamos darbuotojo naudai.
Dėl virš išdėstyto yra pagrindas teigti, jog yra didesnė prielaida manyti, kad atsakovui buvo fiksuojama prastova, nei kad jis savo valia buvo nemokamose atostogose. Vadovaujantis DK 47 str. 4 d., virš minėti nedraudiminiai laikotarpiai pripažįstami kaip prastovos ir atsakovo naudai išieškotina po 40 procentų vidutinio darbo užmokesčio: už 2019 m. spalio mėnesio 1-31 d. ieškovui išieškotinas 288,82 Eur darbo užmokestis; už 2019 m. lapkričio mėnesio 1-7 d. išieškotinas 57,76 Eur (4 d.d. x 14,44 Eur) darbo užmokestis; už 2019 m. gruodžio mėnesio 3-4 d. išieškotinas 30,40 Eur (2 d.d. x 15,20 Eur) darbo užmokestis, nes pagrindo nesutikti su DGK atliktais paskaičiavimais šiuo atveju nėra, o jokių prieštaravimų, savarankiškų reikalavimų dėl atmestos prašymo dalies pats darbuotojas nereiškė, todėl dėl kitos DGK darbuotojo teikto prašymo dalies teismas šiuo sprendimu nepasisako.
Taigi nėra jokio pagrindo išvadai, kad darbdavys su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną atsiskaitė tinkamai. DK 147 str. 2 d . nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Kadangi ieškovė darbo sutarties nutraukimo dieną su atsakovu galutinai neatsiskaitė, vadovaujantis DK 147 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo ir teisingumo kriterijais, iš jos atsakovo naudai išieškotina 376,98 Eur (vienos uždelstos sumos dydžio) netesybos.
Sumos sprendime nurodytos su privalomais mokesčiais.
Procesiniai klausimai.
CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 79 str. 1 d. nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1 d. 6 p.).
Atmetus ieškinį, ieškovei nepriklauso jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovas gi, būdamas atstovaujamu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato jokių duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Tenkančių atlyginti bylinėjimosi išlaidų byloje nesusidarė.
Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčo komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas darbo byloje Nr. APS-131-23462, kuris sąlygojo darbdavio ieškinio pareiškimą, pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 260 str., 307 str. nuostatomis,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovės UAB „Saurusa“ (įm. k. 304966402) atsakovo J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 288,82 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 82 cnt) darbo užmokesčio dalį už 2019 m. spalio mėnesį, 57,76 Eur (penkiasdešimt septyni eurai 76 cnt) darbo užmokesčio dalį už 2019 m. lapkričio mėnesį, 30,40 Eur (trisdešimt eurų 40 cnt) darbo užmokesčio dalį už 2019 m. gruodžio mėnesį, viso 376,98 Eur (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai 98 cnt) nesumokėto darbo užmokesčio (suma su privalomais mokesčiais), ir 376,98 Eur (trys šimtai septyniasdešimt šeši eurai 98 cnt) netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (suma su privalomais mokesčiais).
Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčo komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), priimtas darbo byloje Nr. APS-131-23462, neteko galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per šį apylinkės teismą.
Teisėja Natalija Daškovienė