Administracinė byla Nr. I3-3252-780/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00195-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 51.5; 55.1.1; 55.1.3.

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 4 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl įsakymo laikinai perkelti į kitas lygiavertes pareigas tarnybinio būtinumo atveju panaikinimo. 

        Teismas

nustatė:

Pareiškėjas K. P. prašo panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. P. laikino perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas, tarnybinio būtinumo atveju“. 

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad yra statutinis pareigūnas ir vykdo tarnybą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau - ir Pravieniškių PN-AK, ir Įstaiga, ir Atsakovas), šiuo metu Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus (toliau - SVS) (duomenys neskelbtini), į kurį laikinai yra perkeltas iš Pirmojo sektoriaus SVS jaunesniojo specialisto pareigų, taip pat yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas. 2022 m. sausio 3 d. Pravieniškių PN-AK direktorius priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. P. laikino perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas, tarnybinio būtinumo atveju“ (toliau - Įsakymas dėl perkėlimo), kurio 1 punkte numatyta, jog jis laikinai (tarnybinio būtinumo atveju) perkeliamas iš Pirmojo sektoriaus SVS jaunesniojo specialisto pareigų į Trečiojo sektoriaus SVS jaunesniojo specialisto pareigas nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. balandžio 5 d. Įstaigos vadovas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 31 straipsnio 1 ir 6 dalimis bei atsižvelgė į Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. K. 2022 m. sausio 3 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas, esant tarnybiniam būtinumui“. Įsakymas dėl perkėlimo yra neteisėtas, nes yra priimtas pažeidžiant Statuto 31 straipsnio nuostatas - nėra susidariusi jokia būtinojo reikalingumo sąlygas atitinkanti situacija. Kas laikytina tarnybiniu būtinumu įstatymas nenurodo. Tačiau šiuo klausimu yra suformuota teismų praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) 2020 m. vasario 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-261/2020 „<...> nurodė, kad galimybė perkelti vidaus tarnybos pareigūnus be jų sutikimo į kitas pareigas esant tarnybinio būtinumo atvejams yra statutinei vidaus tarnybai būdingas ypatumas, kuriuo siekiama užtikrinti racionalų vidaus tarnybos žmogiškųjų resursų panaudojimą siekiant įstaigai priskirtų uždavinių tinkamo įgyvendinimo. Teismas nurodė, kad Statutas neįtvirtina tarnybinės būtinybės sąvokos ir sąlygų tarnybinei būtinybei, todėl vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2012 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2147/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1895/2013) ir teisės doktrinoje pateiktais išaiškinimais. 2015 m. gruodžio 15 d. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2044-146/2015 „<...> teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinis būtinumas laikinai perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas turi būti siejamas su poreikiu dėl tam tikrų objektyviai susiklosčiusių aplinkybių (pvz., atitinkamame struktūriniame ar teritoriniame padalinyje ženkliai padidėjusio darbo krūvio, prireikus atitinkamam laikui paskirti laikinąjį vadovą ir pan.) laikinai perskirstyti atitinkamos viešojo administravimo subjektų sistemos dalies personalo išteklius siekiant užtikrinti tinkamą įstatymų leidėjo pavestų uždavinių vykdymą ir priskirtų funkcijų atlikimą. 2013 m. gruodžio 2 d. LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. A-662-1895/2013 rašoma: „<...> Aptartuose teisės aktuose bei jų normose nėra eksplicitiškai įtvirtinta tarnybinio būtinumo sąvoka bei sąlygos tarnybiniam būtinumui, tačiau atitinkamo valstybės tarnautojo laikino perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui instituto paskirtis yra atskleidžiama sistemiškai analizuojant teisės aktus, teismų praktiką bei teisinę doktriną. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2147/2012 teisėjų kolegija tarnybinį būtinumą siejo su siekiu užtikrinti proporcingą darbuotojų santykį, organizuoti ir užtikrinti kokybišką institucijos darbą. Mokslinėje doktrinoje teigiama, jog tarnybinio būtinumo konstatavimas galimas tik tuo atveju, kai institucijos ar įstaigos, į kurią valstybės tarnautojas perkeliamas, vidinių personalo išteklių nepakanka kvalifikuotai užtikrinti institucijos ar įstaigos funkcionalumo, o ankstesnėje institucijoje ar įstaigoje dėl tokio valstybės tarnautojo perkėlimo veikla nesutrikdoma. Tarnybinio būtinumo pagrindas valstybės tarnautojų perkėlimui į kitas pareigas turi būti motyvuotai paaiškintas įsakyme dėl laikinojo perkėlimo į kitas pareigas, taip pat nurodoma, kas laikino perkėlimo metu vykdys perkeltojo tarnybines funkcijas. <...> Teisėjų kolegija pažymi, jog atitinkama institucija (darbdavys) valstybės tarnautojo laikino perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui institutu negali naudotis nepagrįstai ir nemotyvuotai. Toks laikinas perkėlimas dėl tarnybinio būtinumo yra siejamas su siekiu užtikrinti kvalifikuotą ir tinkamą institucijos veiklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą bei funkcionalumą, proporcingai paskirstant vidinius personalo išteklius. <...> Atitinkamo pareigūno perkėlimas iš vienos įstaigos į kitą, motyvuojant tarnybiniu būtinumu, minėto tikslo įgyvendinimui galėtų būti vertinamas kaip pagrįstas, pavyzdžiui, tuo atveju, jei įstaigos, į kurią laikinai perkeliamas atitinkamas pareigūnas, personalas neturėtų kvalifikacijų, reikalingų svarbioms funkcijoms vykdyti nedelsiant ir pan., t. y. būtų susijęs su vidinių personalo išteklių proporcingu paskirstymu <...>“. Apibendrinant teismų praktiką pareiškėjas pabrėžia, jog pagrįstam Statuto 31 straipsnio taikymui privalo egzistuoti objektyvus tarnybinis būtinumas, kuris siejamas su siekiu organizuoti ir užtikrinti kokybišką institucijos darbą, užtikrinti kvalifikuotą ir tinkamą institucijos veiklos, tikslų ir uždavinių įgyvendinimą bei funkcionalumą, proporcingai paskirstant vidinius personalo išteklius. Bet kokios kitos situacijos, kuriomis nėra siekiama proporcingai paskirstyti vidinius personalo išteklius, kad būtų užtikrintas statutinės įstaigos veiklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimas, negali būti laikomos tinkamu pagrindu laikinai perkelti pareigūną į kitas pareigas, motyvuojant tai būtinuoju reikalingumu. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas Įsakymas dėl perkėlimo yra grindžiamas Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. K. 2022 m. sausio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas, esant tarnybiniam būtinumui“, kuriame nėra nei žodžio apie teismų praktikoje išskiriamų objektyvių būtinojo reikalingumo sąlygų susidarymą. Todėl Įsakymas dėl perkėlimo yra priimtas nepagrįstai bei neteisėtai. Šiame tarnybiniame pranešime yra rašoma: „Atsižvelgiant į 1. e. Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigas L. N. 2021 gruodžio 22 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei į galimai susidariusią destabilizuojančią situaciją Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje prašau, esant tarnybiniam būtinumui, Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnįjį specialistą K. P. nuo 2022 m. sausio 6 d. ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, laikinai perkelti į kitas lygiavertes Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas“. Tenkindamas šį prašymą Įstaigos vadovas 2021 m. sausio 3 d. užrašė vizą, kurioje nurodoma „vykdymui laikinai perkelti tarnybinio būtinumo atveju nuo 2022-01-06 iki 2022-04-05“. Taigi esami dokumentai rodo, jog Įsakymas dėl perkėlimo yra priimtas, atsižvelgiant „į galimai susidariusią destabilizuojančią situaciją Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje“. Tačiau „galimai susidariusi destabilizuojanti situacija Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje“, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismų praktikos analizę, aiškiai neatitinka tarnybinio būtinumo sąlygos, privalomos Statuto 31 straipsnio taikymui. Pirmiausia, tarnybinio būtinumo sąlyga privalo egzistuoti objektyviai, būti reali, negali būti menama. Tuo metu vienintelis įvardintas jo perkėlimo į kitas pareigas motyvas - „galimai susidariusi destabilizuojanti situacija“ - akivaizdžiai yra menamas. Tai abejonė, kuri objektyviai niekuo negrindžiama. Kažkokia galimai susidariusi arba nesusidariusi situacija negali būti laikoma tarnybiniu būtinumu, o todėl tai nėra teisėtas pagrindas taikyti Statuto 31 straipsnį. Taip pat visiškai nėra aišku, kas, anot visų atsakingų asmenų, yra laikoma „destabilizuojančia situacija“? Tačiau akivaizdu, jog tai niekaip nėra susiję su poreikiu proporcingai paskirstyti vidinius Įstaigos personalo išteklius tam, kad būtų užtikrintas tinkamas Pravieniškių PN-AK tikslų ir uždavinių įgyvendinimas bei funkcionalumas. Atsakingi asmenys jo perkėlimo į kitas pareigas net nebando argumentuoti teisėtais pagrindais. Niekur nėra pagrindžiama, kaip ta menama situacija yra susijusi su įstaigos (padalinio) funkcijų įgyvendinimu ir kaip būtent jo parkėlimas pakeis tą galimai susidariusią situaciją. Pareiškėjo nuomone, toks jo perkėlimas į kitas pareigas laikytinas bandymu įbauginti jį, o prevenciškai ir kitus pareigūnus, demonstruojant vadovaujančių asmenų galią priimti bet kokius sprendimus, net ir neteisėtus, tam, jog pavaldūs pareigūnai nedrįstų reikšti nepalankios nuomonės dėl galimai netinkamo vadovavimo. Jis yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas, ir jau kurį laiką (duomenys neskelbtini) sąjunga aktyviai atstovauja Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnus, nenorinčius taikstytis su 1. e. Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigas L. N. elgesiu bei požiūriu į pavaldžius pareigūnus. Įsakymas dėl perkėlimo yra priimtas nesant neatidėliotinų ir pateisinamų sąlygų perkėlimui, kaip jos yra detalizuojamos teismų praktikoje. Įsakyme dėl perkėlimo nurodomas faktinis šio sprendimo pagrindas yra ne siekis proporcingai paskirstyti vidinius personalo išteklius Įstaigoje, o susijęs su vadovaujančių pareigūnų asmeniniais interesais, pasinaudojant užimamomis pareigomis, daryti neigiamą poveikį teisinėmis priemonėmis jam, kaip (duomenys neskelbtini) pirmininkui. Įsakyme dėl perkėlimo nurodomas šio sprendimo faktinis pagrindas negali būti vertinamas kaip tinkamas, motyvuojant tarnybiniu būtinumu, laikinai perkelti į kitas pareigas (t. 1, b. l. 1-9).

Papildomai pateiktuose rašytiniuose 2022 m. kovo 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai nurodė, kad atsiliepime nurodoma: „Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas buvo perkeltas tarnybinio būtinumo atveju atsižvelgiant į gautą informaciją, kad Pareiškėjas organizuoja kitus pareigūnus protestuoti, neiti į darbą, o stovėti prie įėjimo, nors Statuto 62 straipsnio 2 punktas draudžia statutinėse įstaigose veikiančioms profesinėms sąjungoms organizuoti piketus ar mitingus“, tačiau šie teiginiai jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti, yra melagingo turinio, nes jis tokiu organizavimu neužsiėmė ir apskritai nebuvo taip, jog pareigūnai protestavo, nėjo į darbą, o stovėjo prie įėjimo. Niekada savo veiksmais, nei kaip pataisos pareigūnas, nei kaip (duomenys neskelbtini) pirmininkas, nesiėmė ir neketino imtis jokių priemonių destabilizuoti kriminogeninę situaciją Įstaigoje, niekada nerengė jokių provokacijų ar neteisėtų veiksmų bei incidentų, ypač pasitelkiant nuteistuosius. Niekada neorganizavo ir neketino organizuoti jokių neteisėtų protesto akcijų. Todėl tikrovės neatitinkančio turinio 2021 m. gruodžio 22 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti pakankamas pagrindas perkelti jį į kitas pareigas. Nepaisant to, Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialistas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. K. 2022 m. sausio 3 d. surašė teisiškai nepagrįstą tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas, esant tarnybiniam būtinumui“, o remiantis juo, buvo priimtas neteisėtas Skundžiamas įsakymas. Skundžiamas įsakymas yra viena iš priemonių, kaip Įstaigoje neteisėtu būdu yra trukdoma jo, kaip (duomenys neskelbtini) pirmininko, veiklai, nes Skundžiamu įsakymu jis tiesiog „pašalintas“ iš Įstaigos struktūrinio padalinio, kur yra jo tarnybos vieta, ir kur pareigūnai šiuo metu mato daug problemų dėl vadovo veiklos ir galimai neteisėto elgesio, į ką Atsakovas nenori reaguoti (b. l. 51-57).

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija (toliau - ir Pravieniškių PN-AK) nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas nurodo, kad 2022-01-03 Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022-01-03 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl K. P. laikino perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas, tarnybinio būtinumo atveju” buvo priimtas atsižvelgiant į Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. K. 2022-01-03 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas, esant tarnybiniam būtinumui“, kuriame nurodoma: „Atsižvelgiant į l. e. Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigas L. N. 2021 m. gruodžio 22 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei į galimai susidariusią destabilizuojančią situaciją Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje prašau, esant tarnybiniam būtinumui, Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnįjį specialistą K. P. nuo 2022 m. sausio 6 d. ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, laikinai perkelti į kitas lygiavertes Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas.“ Tuo tarpu Trečiojo sektoriaus SVS vyriausiojo specialisto, laikinai einančio Pirmojo sektoriaus SVS viršininko pareigas, L. N. 2021-12-22 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma: “Pranešu, kad 2021-12-20 pateikiau Jums tarnybinį pranešimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodžiau, kad 2021-12-19 dieną apie 13.00 val. i tarnybinį telefoną paskambino Pravieniškių pataisos namu-atvirosios kolonijos (toliau - Įstaiga) pareigūnas (S. R. vardas pavarde ir telefono numeris žinoma, pageidavo likti viešai neatskleistas), kuris pranešė, jog (duomenys neskelbtini) vadovas K. P. agituoja Pirmojo sektoriaus pareigūnus, organizuoti protestą prieš mano atliekamas tarnybines funkcijas, vykdomas pareigūnų rotacijas. Grasindamas pašalinti iš jo atstovaujamos profesinės sąjungos K. P. renka parašus peticijai kurios tikslas pašalinti mane iš užimamų pareigų, kadangi nevykdau K. P. palankios skyriaus veiklos, esu iniciavęs eilę tarnybinių tyrimų dėl K. P. profesinės sąjungos narių, kurie galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi (viso 4 pareigūnai iš kurių 1 po inicijuoto tyrimo pateikė prašymą būti atleidžiamas iš pareigų). Pažymiu, kad 2021-12-21 apie 08.10 val. Įstaigos Pirmajame sektoriuje, rytinio budinčiosios pamainos instruktažo metu K. P. patvirtino 2021-12-20 mano tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją grasinimas man dėl mano atliekamų funkcijų įstaigos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje, teigdamas „(duomenys neskelbtini)." Jaunesnioji specialistė D. P. nurodė: „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į 2021-12-20 tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją ir 2021-12-21 K. P. išsakytus grasinimus destabilizuoti padėtį įstaigos Pirmajame sektoriuje, siekiant užtikrinti stabilią kriminogeninę situaciją, norint išvengti provokacijų ar neteisėtų veiksmų bei incidentų pasitelkiant nuteistuosius, ir siekiant suvaldyti organizuotą, neteisėtą protesto akciją prieš mano vykdomas tarnybines funkcijas, kurią inicijuoja ir pareigūnus agituoja K. P., tikslinga K. P. tolimesniam tarnybos vykdymui perkelti į kitą Įstaigos sektorių“. Atsakovas nurodo, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 31 straipsnio 1 dalimi tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas be jo rašytinio sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), priklausančioje tai pačiai statutinių įstaigų sistemai, ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui. Teisės aktai nereglamentuoja tarnybinės būtinybės sąvokos ir sąlygų, kuomet asmuo į kitas pareigas perkeliamas esant tarnybinei būtinybei. Lietuvos vyriausiojo teismo (toliau – LVAT) praktikoje nurodoma, kad „Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas sąmoningai nepateikė tarnybinės būtinybės sąvokos, taip sudarydamas galimybę valstybės institucijoms ir įstaigoms kuo efektyviau ir funkcionaliau spręsti institucijos ir įstaigos ekonominius, socialinius ir kitus darbo organizavimo klausimus.“ LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad laikino perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui institutas „<...> yra siejamas su siekiu užtikrinti kvalifikuotą ir tinkamą institucijos veiklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą bei funkcionalumą, proporcingai paskirstant vidinius personalo išteklius.“ Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas buvo perkeltas tarnybinio būtinumo atveju atsižvelgiant į gautą informaciją, kad Pareiškėjas organizuoja kitus pareigūnus protestuoti, neiti į darbą, o stovėti prie įėjimo į darbą, nors Statuto 62 straipsnio 2 punktas draudžia statutinėse įstaigose veikiančioms profesinėms sąjungoms organizuoti piketus ar mitingus, kurie tiesiogiai trukdytų statutinės įstaigos veiklai ar atlikti pareigūno tarnybines pareigas, taip pat juose dalyvauti. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nors Kalėjimų departamente dėl Pareiškėjo veiksmų yra atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl Pareiškėjo veiksmų, Pareiškėjo perkėlimas nėra grindžiamas siekiu apsisaugoti nuo numanomo poveikio tarnybinio patikrinimo atlikimui. Atsakovo vertinimu, Pareiškėjo veiksmai organizuojant protestus, pareigūnų nėjimą į darbą, neleidžia Atsakovui užtikrinti kvalifikuoto ir tinkamo institucijos veiklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo bei funkcionalumo. Akivaizdu, kad Pareiškėjo kaip (duomenys neskelbtini) vadovo agitavimas pareigūnams nepasirodyti darbe protestuojant prieš viršininką, trukdo statutinės įstaigos veiklai bei pareigūnams atlikti tarnybines pareigas, todėl Pareiškėjo perkėlimas tarnybinio būtinumo atveju šiuo atveju užtikrina tinkamą institucijos (konkrečiai Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus) funkcijų įgyvendinimą ir yra pagrįstas (b. l. 34-37).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022-01-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl K. P. laikino perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas, tarnybinio būtinumo atveju” (toliau – Įsakymas) pareiškėjas laikinai (tarnybinio būtinumo atveju) perkeltas iš Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) jaunesniojo specialisto pareigų į Trečiojo sektoriaus SVS specialisto pareigas nuo 2022-01-06 iki 2022-04-05. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 ir 6 dalimis ir atsižvelgiant į Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. K. 2022-01-03 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas, esant tarnybiniam būtinumui“ (b. l. 10).

Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus specialisto, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. K. 2022-01-03 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas, esant tarnybiniam būtinumui“ (toliau - 2022-01-03 tarnybinis pranešimas) nurodyta, kad atsižvelgiant į l. e. Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko pareigas L. N. 2021-12-22 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei į galimai susidariusią destabilizuojančią situaciją Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje prašoma, esant tarnybiniam būtinumui, Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnįjį specialistą K. P. nuo 2022-01-06 ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, laikinai perkelti į kitas lygiavertes Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas (b. l. 11).

Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus SVS vyriausiojo specialisto, laikinai einančio Pirmojo sektoriaus SVS viršininko pareigas, L. N. 2021-12-22 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau - 2021-12-22 tarnybinis pranešimas) pranešama, kad tarnybinio pranešimo autorius 2021-12-20 pateikė tarnybinį pranešimą reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 2021-12-19 dieną apie 13.00 val. į tarnybinį telefoną paskambino Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau - Įstaiga) pareigūnas (S. R. vardas pavarde ir telefono numeris žinoma, pageidavo likti viešai neatskleistas), kuris pranešė, jog (duomenys neskelbtini) vadovas K. P. agituoja Pirmojo sektoriaus pareigūnus, organizuoti protestą prieš jo atliekamas tarnybines funkcijas, vykdomas pareigūnų rotacijas. Grasindamas pašalinti iš profesinės sąjungos K. P. renka parašus peticijai, kurios tikslas pašalinti jį iš užimamų pareigų, kadangi nevykdo K. P. palankios skyriaus veiklos, yra inicijavęs eilę tarnybinių tyrimų dėl K. P. profesinės sąjungos narių, kurie galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi (viso 4 pareigūnai, iš kurių 1 po inicijuoto tyrimo pateikė prašymą būti atleidžiamas iš pareigų). Pažymi, kad 2021-12-21 apie 08.10 val. įstaigos Pirmajame sektoriuje rytinio budinčiosios pamainos instruktažo metu K. P. patvirtino 2021-12-20 tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją grasindamas jam dėl atliekamų funkcijų įstaigos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje, teigdamas: „(duomenys neskelbtini)." Jaunesnioji specialistė D. P. nurodė: „(duomenys neskelbtini)." Atsižvelgiant į 2021-12-20 tarnybiniame pranešime pateiktą informaciją ir 2021-12-21 K. P. išsakytus grasinimus destabilizuoti padėtį įstaigos Pirmajame sektoriuje, siekiant užtikrinti stabilią kriminogeninę situaciją, norint išvengti provokacijų ar neteisėtų veiksmų bei incidentų pasitelkiant nuteistuosius, ir siekiant suvaldyti organizuotą, neteisėtą protesto akciją prieš jo vykdomas tarnybines funkcijas, kurią inicijuoja ir pareigūnus agituoja K. P., tikslinga K. P. tolimesniam tarnybos vykdymui perkelti į kitą Įstaigos sektorių (b. l. 38).

Dėl skundžiamo Įsakymo teisėtumo

Pareiškėjo skundas grindžiamas tuo, kad į kitas pareigas jis perkeltas nesant tarnybinio būtinumo situacijos, todėl Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalyje numatytai normai, kuria remiantis buvo priimtas.

Nesutikdamas su skundu atsakovas Įsakymo teisėtumą grindžia tuo, kad tarnybinio būtinumo situacija susiklostė dėl pareiškėjo veiksmų organizuojant kitus pareigūnus protestuoti, neiti į darbą, nors Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 2 punktas draudžia statutinėse įstaigose veikiančioms profesinėms sąjungoms organizuoti piketus ar mitingus, todėl, atsakovo teigimu, pareiškėjas trukdė užtikrinti kvalifikuotą ir tinkamą institucijos veiklos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą bei funkcionalumą.

Taigi, ginčo dalykas šioje byloje yra „tarnybinio būtinumo“ sąvokos aiškinimas ir šios sąlygos buvimas ar nebuvimas konkrečioje situacijoje, kurioje pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytas perkėlimas į kitas pareigas. Ginčo dėl pačios atsakovo teisės perkelti pareiškėją į kitas pareigas ar dėl procedūrinių pažeidimų priimant Įsakymą nėra.

Ginčo teisinį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kuri numato, kad tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas be jo rašytinio sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), priklausančioje tai pačiai statutinių įstaigų sistemai, ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui.

Nei Statutas, nei kiti teisės aktai neįtvirtina tarnybinio būtinumo sąvokos ir sąlygų, kurioms esant tarnybinis būtinumas gali būti konstatuojamas, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginčuose dėl tokių perkėlimų pripažįsta būtinybę vadovautis teismų praktikoje ir teisės doktrinoje pateiktais išaiškinimais, kas yra tarnybinis būtinumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-190-261/2020).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2147/2012 tarnybinį būtinumą siejo su siekiu užtikrinti proporcingą darbuotojų santykį, organizuoti ir užtikrinti kokybišką institucijos darbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2147/2012). 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1895/2013

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2044-146/2015 teisėjų kolegija pažymėjo, kad tarnybinis būtinumas laikinai perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas turi būti siejamas su poreikiu dėl tam tikrų objektyviai susiklosčiusių aplinkybių (pvz., atitinkamame struktūriniame ar teritoriniame padalinyje ženkliai padidėjusio darbo krūvio, prireikus atitinkamam laikui paskirti laikinąjį vadovą ir pan.) laikinai perskirstyti atitinkamos viešojo administravimo subjektų sistemos dalies personalo išteklius siekiant užtikrinti tinkamą įstatymų leidėjo pavestų uždavinių vykdymą ir priskirtų funkcijų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2044-146/2015).

Iš nurodytos nuosekliai formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir mokslinės doktrinos aiškinimų, kuriais remiantis ši praktika yra formuojama, matyti, kad vertinant, ar yra tarnybinio būtinumo situacija, kurią galima spręsti pareigūno perkėlimu į kitas pareigas, esminę reikšmę turi ne įstaigos (padalinio), iš kurio pareigūnas perkeliamas, o įstaigos (padalinio), į kurį pareigūnas perkeliamas, poreikiai ir darbo organizavimo sunkumai, kuriuos išspręsti tokiu perkėlimu ir siekiama. Teismų praktikoje tik tuo atveju, kai objektyviai konstatuojama, kad įstaigos (padalinio), į kurį perkeliamas pareigūnas, vidinių personalo išteklių nepakanka tinkamai vykdyti savo funkcijas, pareigūno perkėlimas šiai funkcijai vykdyti iš kitos įstaigos (padalinio) yra pagrįstai sprendžiamas pareigūno perkėlimu į kitas pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-190-261/2020). Tuo tarpu tokie atvejai, kai priežastis, kuria yra grindžiamas laikinas pareigūno perkėlimas į kitas pareigas, susijusi ne su siekiu proporcingai paskirstyti vidinius personalo išteklius, o su kitais institucijos interesais, pavyzdžiui siekiu apsisaugoti nuo numanomo poveikio tarnybinio patikrinimo atlikimui, negali būti vertinama kaip tinkamas pagrindas, motyvuojant tarnybiniu būtinumu, laikinai perkelti pareigūną į kitą įstaigą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1895/2013).

Remiantis nurodyta teismų praktika ir teisės mokslo doktrina, teismas konstatuoja, kad būtent įstaigos (padalinio), į kurį pareigūnas perkeliamas, poreikiai ir sudaro vidinių personalo išteklių proporcingo paskirstymo esmę, nes būtent vienoje įstaigoje (padalinyje) esantis personalo perteklius, lyginant su kita įstaiga (padaliniu), arba galimybė darbą taip pat efektyviai organizuoti su mažesniu personalo skaičiumi, sudaro objektyviai pagrįstas prielaidas perkelti pareigūną iš tokios įstaigos (padalinio) į kitą, kurioje objektyviai nėra galimybės organizuoti darbą ir tiesioginių funkcijų vykdymą su esamais personalo ištekliais. Būtent tai ir apsprendžia pagrįstą pareigūno laikino perkėlimo poreikį. Priešingas tarnybinio būtinumo sąvokos aiškinimas, traktuojant, kad šis institutas skirtas spręsti įstaigos (padalinio), iš kurio pareigūnas laikinai perkeliamas į kitą įstaigą (padalinį), kuriame nėra jokio poreikio didinti personalo skaičių, reikštų akivaizdžiai neefektyvų viešojo administravimo organizavimą ir valstybės lėšų neefektyvų naudojimą. Tokiu atveju įstaiga (padalinys), į kurį pareigūnas perkeliamas, iš esmės naudotųsi pareigūno, kuris nėra būtinas funkcijoms vykdyti darbu, kas reiškia, kad tokiu atveju perkelto pareigūno darbas iš esmės būtų nebūtinas nei vienai iš šių įstaigų (padalinių). Tačiau tokiu atveju efektyvaus darbo organizavimo klausimas turėtų būti sprendžiamas ne naudojantis laikino perkėlimo institutu, o perteklinių etatų mažinimu, kadangi tokioje situacijoje objektyviai nėra tarnybinio būtinumo perkelti pareigūną. Taigi, laikino perkėlimo esant tarnybiniam būtinumui institutas pagal savo esmę ir tikslą yra skirtas spręsti personalo trūkumo įstaigoje (padalinyje), į kurį pareigūnas perkeliamas, problemą.        

Taip pat teismas pažymi, kad pats terminas “būtinumas“ suponuoja pareigą sprendimą priimančiam asmeniui konstatuoti ir objektyviai pagrįsti, jog laikinas pareigūno perkėlimas neabejotinai padės, o ne galbūt padėtų, spręsti kylančius darbo organizavimo sunkumus, t. y. nustatyti, kad tarnybinis būtinumas objektyviai egzistuoja. Statuto 31 straipsnio 1 dalyje numatytas laikinas perkėlimas negali būti taikomas remiantis tik prielaidomis, kad jo pagalba galbūt išsispręs darbo efektyvumo klausimai.

Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo laikinas perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK Pirmojo SVS į Trečiąjį SVS buvo grindžiamas 2022-01-03 tarnybiniame pranešime, kuris atitinkamai grindžiamas 2021-12-22 tarnybiniu pranešimu, nurodytomis aplinkybėmis. 2022-01-03 tarnybiniame pranešime tarnybinis būtinumas grindžiamas poreikiu suvaldyti „galimai susidariusią destabilizuojančią situaciją“ Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje, o 2021-12-22 tarnybiniame pranešime tarnybinis būtinumas siejamas su poreikiu „suvaldyti organizuotą, neteisėtą protesto akciją <...>, kurią inicijuoja ir pareigūnus agituoja K. P.“.

Teismas konstatuoja, kad remiantis šiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytu faktiniu pagrindu priimtas Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes prieštarauja Statuto 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai tarnybinio būtinumo sampratai ir Įsakymas nėra motyvuotas dėl tarnybinio būtinumo egzistavimo.

Visų pirma, pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas pagrindas - siekis spręsti „galimai susidariusią destabilizuojančią situaciją“ - objektyviai nepagrindžia destabilizuojančios situacijos Pravieniškių PN-AK Pirmajame SVS, nes pareiškėjo perkėlimą inicijavusio pareigūno nurodymas, kad destabilizuojanti situacija yra „galimai“ susidariusi, objektyviai nepatvirtina, kad tokia situacija iš tiesų buvo ir realiai buvo poreikis ją spręsti. Iš esmės pareiškėjo perkėlimas į kitas pareigas buvo inicijuotas remiantis prielaida, kad Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje „galimai“ susidarė destabilizuojanti situacija, tačiau ginčijamą Įsakymą priėmęs įstaigos vadovas neatliko nei papildomo aplinkybių tyrimo, tam, kad įsitikinti, ar „galimai“ susidariusi destabilizuojanti situacija iš tiesų egzistavo, nei pačiame Įsakyme motyvuotai ir konkrečiais faktais bei juos patvirtinančiais duomenimis nepagrindė, kodėl situaciją laiko destabilizuojančia, jeigu sprendimą priimti pasiūlęs pareigūnas šią situaciją tik „galimai“ laikė susidarius. Kitaip tariant, gavęs 2022-01-03 tarnybinį pranešimą, kuriame išreikšta abejonė dėl „galimai“ susidariusios destabilizuojančios situacijos, įstaigos vadovas iš karto surašė rezoliuciją laikinai perkelti pareiškėją į kitas pareigas ir tą pačią dieną priėmė ginčijamą Įsakymą, kurio nemotyvavo jokiais faktiniais duomenimis, kurie išsklaidytų abejonę dėl „galimai“ susidariusios destabilizuojančios situacijos ir objektyviai pagrįstų tokios situacijos egzistavimą.

Pažymėtina, kad 2021-12-22 tarnybiniame pranešime nurodytas priedas - CD laikmena su 2021-12-21 įstaigos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus budinčiosios pamainos Nr. (duomenys neskelbtini) instruktažu, užfiksuotu vaizdo registratoriumi Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pateiktas ir teismui (b. l. 50), o peržiūrėjęs šį vaizdo įrašą teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas instruktažo metu grasino destabilizuoti padėtį Pirmajame sektoriuje ar organizavo neteisėtą protesto akciją. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareiškėjas išsakė darbuotojų nusivylimą darbo organizavimu ir tarpusavio santykiais su vadovybe bei dalies darbuotojų svarstymus palikti tarnybą (išeiti iš darbo), tačiau vaizdo įraše nėra jokių pareiškėjo raginimų protestuoti, streikuoti ar kitaip trikdyti įstaigos darbą. Jau vien faktas, kad žemesnio rango pareigūnas, surašęs 2021-12-22 tarnybinį pranešimą, jame nurodė, kad pareiškėjas organizuoja neteisėtą protesto akciją prieš jo vykdomas tarnybines funkcijas, tačiau 2022-01-03 tarnybinį pranešimą surašęs aukštesnio rango pareigūnas, vertindamas tuos pačius duomenis ir patį 2021-12-22 tarnybinį pranešimą, padarė tik tikėtiną išvadą, kad destabilizuojanti situacija yra tik „galimai“ susidariusi, patvirtina, kad įstaigos turimi duomenys 2022 m. sausio 3 dienai nebuvo pakankami, kad būtų pagrindas neabejotinai konstatuoti, jog pareiškėjo veiksmai sukūrė destabilizuojančią situaciją dėl gresiančių neteisėtų protesto akcijų įstaigoje. Todėl teismas konstatuoja, kad iš skundžiamo Įsakymo faktinio pagrindimo visiškai nėra aišku, kodėl įstaigos vadovas, be jokio papildomo tyrimo, nusprendė, kad Pirmajame sektoriuje susiklostė destabilizuojanti situacija dėl pareiškėjo veiksmų, jeigu jo pavaduotojas, pasiūlęs perkelti pareiškėją į kitas pareigas, abejojo, ar iš tiesų tokia situacija buvo susiklosčiusi. Tokių motyvų nebuvimas Įsakyme pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimą nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą, ir 6 punkto reikalavimą nurodyti administracinio sprendimo motyvus, todėl vien tai yra pagrindas, remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, panaikinti nemotyvuotą Įsakymą, kaip administracinį aktą, kuris prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams dėl motyvų nebuvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).  

Kita vertus, iš ant 2021-12-22 tarnybinio pranešimo esančios įstaigos vadovo rezoliucijos ir iš pareiškėjui įteikto Pranešimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo (b. l. 13-17) matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl 2021-12-21 instruktažo metu išsakyto grasinimo destabilizuoti padėtį Pirmajame sektoriuje, tačiau 2022-02-18 Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje (toliau – Išvada) konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinių nusižengimų nepadarė (b. l. 63-81). Tai reiškia, kad tik atlikusi išsamų pareiškėjo veiksmų tarnybinį patikrinimą įstaiga pati nustatė, jog pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, t. y. situacijos Pirmajame sektoriuje nesiekė destabilizuoti. Todėl teismas konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas yra ne tik skubotai, neišsiaiškinus tikrųjų aplinkybių ir nepašalinus abejonių, priimtas ir nemotyvuotas dėl pareiškėjo tariamai kuriamos destabilizuojančios situacijos, bet ir prieštarauja tikrajai faktinei situacijai, kuri, pagal Išvados rezultatus, nebuvo laikytina destabilizuojančia darbą Pirmajame sektoriuje. Tai reiškia, kad Įsakymas yra neteisėtas ir dėl to, kad prieštarauja Statuto 31 straipsnio 1 daliai (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) dėl to, kad nebuvo nustatytas objektyvus tarnybinis būtinumas spręsti tariamai susiklosčiusią destabilizuojančią situaciją Pirmojo sektoriaus saugumo valdymo skyriuje.  

Tačiau esminis Įsakymo neteisėtumą pagrindžiantis aspektas yra tai, kad atsakovas Įsakymu visiškai nesprendė, ir neturėjo tikslo spręsti, įstaigos padalinio, į kurį buvo perkeltas pareiškėjas, darbo organizavimo klausimų, o būtent tai, kaip minėta, ir turi būti perkėlimo tarnybinio būtinumo atveju į kitas pareigas instituto paskirtis ir esmė. Įsakymo faktinį pagrindą sudaro, o atsakovas atsiliepime tą aiškiai ir pripažįsta, siekis užkirsti kelią pareiškėjo galimai organizuotam pareigūnų protestui, raginimui neiti į darbą, kas pagal Statuto 62 straipsnio 2 punktą draudžiama. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju visiškai akivaizdu, jog pareiškėjo perkėlimas iš Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus SVS į Trečiojo sektoriaus SVS visiškai nesusijęs su kokiais nors pastarojo įstaigos padalinio darbo organizavimo sunkumais ar objektyviomis kliūtimis vykdyti Trečiojo sektoriaus SVS funkcijas. Pareiškėjo perkėlimo tikslas buvo ne perkelti jį į tokį įstaigos padalinį, kuriam objektyviai trūktų papildomo personalo funkcijų vykdymui užtikrinti, o siekis tiesiog perkelti iš Pirmojo sektoriaus SVS, kurio darbą pareiškėjas galimai destabilizavo. Tai reiškia, kad nebuvo jokio tarnybinio būtinumo spręsti Trečiojo sektoriaus SVS funkcijų vykdymo ar darbo organizavimo klausimų, pasitelkiant papildomus personalo resursus iš kitų padalinių, ir pareiškėjas buvo perkeltas nesant jokio poreikio jam dirbti Trečiojo sektoriaus SVS. Šiuo atveju iš Pirmojo sektoriaus SVS pareiškėjas buvo perkeltas ne siekiant proporcingai paskirstyti vidinius personalo išteklius įstaigos funkcijų vykdymui, o tik tam, kad būtų užkirstas kelias pareiškėjo galimai organizuotam, kaip manė atsakovas, pareigūnų protestui. Teismo vertinimu, tokia priežastis, kuri yra grindžiama ne siekiu proporcingai paskirstyti vidinius personalo išteklius, o siekiant kitų tikslų, negali būti vertinama kaip tinkamas pagrindas, motyvuojant tarnybiniu būtinumu, laikinai perkelti pareigūną į kitą įstaigą. Būtent taip laikino perkėlimo, motyvuojant tarnybiniu būtinumu, teisėtumas vertinamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1895/2013).

Teismas pažymi, kad atsakovo norimam tikslui užkirsti kelią pareiškėjo galimai organizuotam pareigūnų protestui, ką atsakovas vertino kaip neteisėtus pareiškėjo veiksmus, pasiekti atsakovas pasinaudojo ne tuo Statute numatytu institutu, todėl laikinas pareiškėjo perkėlimas į kitas pareigas dėl atsakovo nurodytų priežasčių buvo pritaikytas nepagrįstai ir neteisėtai. Statuto 45 straipsnis numato pareigūnų nušalinimo nuo pareigų institutą, kuris tam ir yra, kad institucija turėtų galimybę užkirsti kelią darbo organizavimo trukdžiams ar nesklandumams dėl konkrečių aplinkybių, liečiančių vieną pareigūną, kuris, darbdavio manymu, neturėtų laikinai dirbti tiesioginio darbo kol neišnyks tam kliudančios aplinkybės. Šiuo atveju atsakovas galėjo vadovautis Statuto 45 straipsnis 2 dalies 3 punktu, kuris numato, kad pareigūnas nuo pareigų gali būti nušalintas jeigu yra kitų svarbių priežasčių. Tačiau atsakovas priežastis, susijusias išimtinai su pareiškėjo veiksmais, nepagrįstai supainiojo su Trečiojo sektoriaus SVS, į kurį perkėlė pareiškėją, darbu, nors šio padalinio interesai niekaip nebuvo susiję su atsakovo sprendžiama problema ir nebuvo jokio poreikio didinti personalo skaičių šiame įstaigos padalinyje.

Dėl nurodytų argumentų, susijusių su nurodytu pareiškėjo perkėlimo į kitas pareigas neteisėtumo aspektu, teismas konstatuoja, kad Įsakymas perkelti pareiškėją į Trečiojo sektoriaus SVS yra neteisėtas dėl prieštaravimo Statuto 31 straipsnio 1 daliai, kadangi tam nebuvo tarnybinio būtinumo. Todėl Įsakymas naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu dar ir dėl šios priežasties.     

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo K. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. P. laikino perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas, tarnybinio būtinumo atveju“.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas        Ramūnas Šarka