Skundas Nr. 1S-57-891/2022
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00918-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. T. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutarties, kuria tenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Armando Vainausko skundas ir nutarta netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T.,
n u s t a t ė :
1. V. T. Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-327/2019 (iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-71-197/2017) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. kovo 10 d. Minėtu teismo nuosprendžiu iš V. T. priteista: nukentėjusiesiems G. J. ir L. J. 6 067,88 Eur turtinei žalai atlyginti ir po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai G. J.-Š. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai J. J. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiesiems E. J. ir S. J. po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o civilinių ieškinių dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pripažinta minėtų nukentėjusiųjų teisė į ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. rugpjūčio 4 d., pabaiga – 2026 m. gegužės 16 d. (įskaičius laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, tai yra 1 metus 2 mėnesius 19 dienų). Pusę paskirtos bausmės nuteistasis faktiškai atliko 2021 m. gegužės 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. gruodžio 10 d. buvo 4 metai 5 mėnesiai 6 dienos.
2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 59-222 (toliau ir – nutarimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi Vilniaus pataisos namų specialistų Komisijai pateiktą 2021 m. gruodžio 2 d. nuteistojo socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-241, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. gruodžio 10 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolas Nr. 58-48), konstatavo, kad nuteistasis nuosekliai išlaiko pozityvų elgesį, todėl nusikalstamo elgesio recidyvo rizika yra valdoma, nedidėja, ir balsų dauguma nutarė taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
3. Dėl minėto Komisijos nutarimo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras A. Vainauskas pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašė netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T.. Nesutikdamas su skundu V. T. pateikė atsiliepimą į jį.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo kartu su prokuroro skundu dėl to paties nutarimo, 2022 m. sausio 12 d. nutartimi tenkino prokuroro skundą ir nepatvirtino Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T.. Apylinkės teismas, įvertinęs asmens byloje esančius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir nutartyje aptartų aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad V. T. lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, V. T. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Apylinkės teismo manymu, nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad V. T. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti.
5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistasis V. T. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti minėtą nutartį, užtikrinti teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, humanizmo principų įgyvendinimą, atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 220, svarstant lygtinio paleidimo klausimą vadovautis Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec(2003)22 ir užtikrinti lygtinio paleidimo įstatymą taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
6. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis yra neobjektyvi, visapusiškai neatsižvelgta į Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes, nutartis išdėstyta prieštaraujančiais motyvais, ja yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis, precedentas, todėl ji privalo būti panaikinta. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas turėjo siekti priimti objektyvų, visapusišką ir teisingą sprendimą, tačiau to, pažeisdamas savo funkcijas, aiškiai nepadarė, buvo šališkas, palaikė Vilniaus prokuratūros skundą ir kategoriškai atmetė jo pateiktus argumentus dėl jų jokiu būdu nepasisakydamas. Nuteistojo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsako tik abejones ir prielaidas, o tokių savo sprendimų byloje esančiais dokumentais nepagrindžia. Pasak nuteistojo, skundžiamoje nutartyje netgi neigiama įstatymų leidėjo valia, išreikšta 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. XIII-2264, kuriuo įstatymų leidėjas deklaravo bausmių vykdymo politikos kryptingumą per bausmių vykdymo teisės įstatymus. Nuteistojo vertinimu, teismo tuščiažodžiavimas apie nusikalstamų veikų pobūdį ir panašūs absurdiški teiginiai yra gryna demagogija, o ne teisinis argumentavimas ir vertinimas. Jo manymu, prokuroras savo skundą grindė ne teisiniais, o psichologiniais motyvais apie nepakankamai atliktą dalį bausmės, kas prieštarauja teisingumo sampratai ir įstatymo leidėjo valiai, kadangi BVK 157 straipsnis nustato tokio dydžio bausmės dalį, kuri yra pakankama paveikti nuteistąjį. V. T. pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiūrą. Nuteistojo manymu, skundžiamos nutarties teiginys, kad jis yra anksčiau teistas, yra tendencingas, negali būti vartojamas oficialiuose dokumentuose, todėl buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti turėjo būti pasirinktas įstatymo nuostatoms neprieštaraujantis išsireiškimas. Pasak nuteistojo, iš skundžiamos teismo nutarties yra visiškai neaišku, kokius dar kriterijus jis turėtų atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teismo teiginiai, kad jis nedengia įsiskolinimų ir pataisos įstaigoje nedirba, yra visiškai absurdiški, nes darbo, kurį galėtų dirbti pataisos įstaigoje, nėra (nurodo, kad turi invalidumą), o laisvėje greičiau atlygintų padarytą žalą. Nuteistojo teigimu, jis yra motyvuotas nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų, ką įrodo ir jo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje. V. T. skunde nurodo, kad pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendaciją Rec(2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo, lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi, todėl atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą turi būti aiškiai argumentuotas, tačiau teismas laikosi priešingos pozicijos. Cituodamas Kauno apygardos teismo, Vilniaus apygardos teismo procesinius sprendimus, taip pat dėstydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo bylų numerius, nuteistasis nurodo, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumus ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nuteistojo manymu, visi jo nurodyti procesiniai sprendimai yra precedentai ir yra privalomi.
7. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Nuteistojo V. T. skundas atmetamas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir susipažinęs su asmens byla, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas tenkinti prokuroro skundą ir nepatvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 59-222 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T. yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, priešingai nei teigia nuteistasis, savo sprendimą labai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, V. T. nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su prokuroro skundu ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi V. T., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįstai buvo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo.
9. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų (kurias V. T. neabejotinai atitinka) ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.
10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš asmens byloje esančios 2021 m. gruodžio 2 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-241 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad V. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys vertinimo sistemą, yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 38 taškais, kas yra artimesnis viršutinei žemos rizikos ribai rezultatas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo ankstesnio vertinimo (2021 m. gegužės 28 d.) V. T. nusikalstamo elgesio rizikos balai nepakito, o per paskutinius metus sumažėjo vos vienu tašku (nuo 39 iki 38). Taip pat pažymėtina, kad didesnę dalį, tai yra net 31 balą, pakartotinio V. T. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi plačias galimybes sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys (dinaminiai) V. T. veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nuteistojo pažangą, yra įvardinti ankstesnės problemos dėl mokyklos nelankymo, apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų teisminių ieškinių, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje pasireiškę sunkumai dėl nustatytų taisyklių priėmimo.
11. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, V. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įgijo pagrindinį išsilavinimą, siuvėjo specialybę, šiuo metu mokosi baldžiaus profesijos, pataisos namuose nedirba, o jo finansiniai įsipareigojimai pagal Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenis yra net 48 260,06 Eur (pažymėtina, kad paskutiniu teismo nuosprendžiu iš V. T. nukentėjusiesiems yra priteista atlyginti daugiau nei 91 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos). Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad turimas pakankamai didelis finansinis įsipareigojimas apsunkina jo materialinę padėtį, V. T. įsidarbinimo galimybes riboja ir jo sveikatos problemos bei turimas išsilavinimas. Nors, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, V. T. turi pakankamą darbinę patirtį ir yra motyvuotas realizuoti save darbinėje veikloje ateityje, tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, jo kriminalinė patirtis (anksčiau du kartus teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas) ir dabartinis skeptiškas bei dviprasmiškas požiūris į darbą pataisos įstaigoje ir motyvacija darbui (bausmės atlikimo metu nedirbo, į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo pagal savo galimybes, tai yra atsižvelgiant į turimą neįgalumą, nesikreipė, įsidarbinti pataisos įstaigoje iniciatyvos neišreiškė, nors jam yra priteisti dideli ieškiniai ir tai būtų galimybė juos dengti, taip pat tik pastaruoju metu pradėjo įsitraukti į nemokamų darbų atlikimą pataisos įstaigoje), taip pat tik formali įsidarbinimo galimybė laisvėje (pateikta pažyma apie ketinimą įdarbinti jį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai jis bus paleistas iš pataisos įstaigos) ir turimas išsilavinimas bei profesija kelia pagrįstų abejonių, ar būdamas laisvėje V. T. sugebės įsitvirtinti darbo rinkoje, užsidirbti pragyvenimui bei susitvarkyti su savo turimais finansiniais sunkumais teisėtais būdais, tai yra ar pinigų trūkumas nepaskatins jo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Pagal Socialinio tyrimo išvadą, su darbine veikla, lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis susiję kriminogeniniai poreikiai reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų jų valdymo prielaidų kūrime, todėl sutiktina su apylinkės teismu, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje vis dar turi būti tęsiamas ir dėl minėtose srityse kylančių sunkumų.
12. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad vertinant nuteistojo alkoholio vartojimo įpročius bei vartojimo sukeliamas pasekmes, yra stebimi tam tikri sunkumai. Nors V. T. neigia, kad laisvėje jis piktnaudžiaudavo alkoholiu ir jį vartodavo nesistemingai, tačiau pažymėtina, kad kitą asmenį jis nužudė būdamas neblaivus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bausmės atlikimo metu V. T. net du kartus buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą pataisos įstaigoje. Nors nuobaudos už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus jam buvo skirtos bausmės atlikimo pradžioje ir šiuo metu nebegalioja, be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo prevenciją ir šiuo metu vartojimo patirtį pataisos įstaigoje vertina neigiamai bei deda pastangas laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad bausmės atlikimo metu padaryti šiurkštūs drausmės pažeidimai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog bausmės atlikimo metu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, net ir kontrolės sąlygomis jam buvo sunku laikytis nustatytų elgesio taisyklių. Piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis, kaip jau buvo minėta, išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys.
13. Priešingai nei nuteistasis deklaratyviai teigia skunde, apylinkės teismas objektyviai įvertino jo asmenybę, visapusiškai atsižvelgė į Komisijos nutarime, Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek neigiamai, tiek teigiamai V. T. charakterizuojančius duomenis. Iš teismo nutarties matyti, kad išsamiai buvo įvertintas V. T. elgesys bausmės atlikimo metu (vykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio pataisos programose, įvairaus pozityvaus užimtumo priemonėse, įgijo pagrindinį išsilavinimą bei tęsia mokymąsi viduriniam išsilavinimui įgyti, įgijo siuvėjo profesinę kvalifikaciją, mokosi baldžiaus specialybės, atliko nemokamus darbus), įskaitant režimo reikalavimų laikymąsi (bausmės atlikimo metu skatintas 8 kartus) bei priteistų ieškinių mokėjimą (išskaitos daromos iš nuteistojo neįgalumo pensijos, taip pat dalis turimų skolų dengiama iš pinigų, kuriuos atsiunčia žmona ir artimieji), tai yra teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, ir į tai buvo atsižvelgta priimant sprendimą.
14. Nuteistasis skunde akcentuoja ir tai, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, iš esmės rėmėsi jo praeitimi, kad jis anksčiau teistas, nepagrįstai vertino nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį bei pavojingumą, kas jau buvo įvertinta jam skiriant bausmę. Aukštesnysis teismas sutinka su teiginiais, kad nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamos skiriant kaltininkui bausmę, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu. Kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmens elgesį iki bausmės atlikimo. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes. V. T. skunde taip pat akcentuoja tai, kad netaikant lygtinio paleidimo bus nesilaikoma Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 23 d. rekomendacijų Rec(2003)22 dėl lygtinio paleidimo taikymo būtinumo, teigia, kad apylinkės teismas turėjo vadovautis jo nurodytais precedentais, tačiau į šiuos nuteistojo argumentus yra aiškiai ir išsamiai (išanalizuotos net nuteistojo nurodomos bylos) atsakyta skundžiamoje nutartyje, todėl pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams apygardos teismas jų nekartoja.
15. Apygardos teismo vertinimu, aukščiau aptartos Socialinio tyrimo išvados ir asmens byloje esančių duomenų kontekste apylinkės teismo sprendimas tenkinti prokuroro skundą ir netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. T. yra visiškai suprantamas ir pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad Komisija nebuvo vieninga spręsdama dėl V. T. taikytino lygtinio paleidimo – net du komisijos nariai iš penkių buvo prieš V. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, su nuteistojo lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos kategoriškai nesutiko ir prokuroras, pateikęs skundą dėl Komisijos nutarimo. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad V. T. dar gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas negali daryti išvados, kad pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Juolab, kai jo atžvilgiu jau buvo du kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias taisykles. Taigi, V. T. jau buvo suteikta ne viena galimybė pasitaisyti, ne kartą parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos integruotis į visuomenę, gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nepaisydamas to, jis pakartotinai nusikalto, padarydamas labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.
16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat ir pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, apygardos teismas daro išvadą, kad V. T. turi galimybę bei pakankamai laiko realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis iš tikrųjų yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo V. T. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Arūnas Budrys