Civilinė byla Nr. 2- 177 -500-2010 m.

Proceso Nr. 2-32-3-00041-2010-8

Procesinio sprendimo kategorijos : 75.4.3.; 75.8.; 113.1.; 116.1.; 116.4.;125.1.; 125.2.

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Pasvalys

2010 m. kovo mėn. 22 d.

              Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D. Šiliauskienei, dalyvaujant ieškovei R. P., atsakovui D. P., trečiojo asmens atstovei Ž. S. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,  trečiasis asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.  

              Išnagrinėjęs bylą teismas    

N u s t a t ė :

              Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo teismą nutraukti santuoką su atsakovu, įregistruotą (duomenys neskelbtini) CMS dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė prašo teismą ieškinį tenkinti ir paaiškino teismui, kad su atsakovu kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2008m. gruodžio mėnesio. Taikytis ir išsaugoti santuoką nepageidauja, todėl prašo teismą santuoką nutraukti. Santuoka su atsakovu iširo dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl jo girtavimo, negrįžimo po kelias dienas namo, nesirūpinimo šeima ir pan. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, prašo teismą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Santuokoje gimusio nepilnamečio sūnaus G. gyvenamąja vietą prašo nustatyti pas ją. Kadangi atsakovas sūnaus neišlaiko, prašo teismą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt. kas mėnesį. Visą santuokoje įvytą nekilnojamajį turtą prašo priteisti nuosavybės teise jai, kadangi kitos gyvenamosios patalpos neturi, nepilnametis sūnus yra neįgalus ir jam yra reikalinga gyvenamoji patalpa. Kitą santuokoje įgytą turtą prašo padalinti pagal pareikštą ieškinį.  

              Atsakovas prašo teismą ieškinį tenkinti pilnai ir paaiškino, kad jis pripažįsta, kad santuoka su ieškove yra iširusi, ilgą laiką gyvena skyrium, taikytis nepageidauja, todėl prašo santuoką nutraukti. Pripažįsta, kad santuokoa iširo dėl jo kaltės, t.y. dėl ieškovės nurodomų aplinkybių. Sutinka, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas ieškovę, o iš jo priteistas prašomo priteisti dydžio išlaikymas sūnui. Taip pat sutinka, kad visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas būtų priteistas ieškovei, priteisti kompensacijos už turtą neprašo. Neprieštarauja dėl ieškovės prašomos kito santuokoje įgyto turto padalijimo tvarkos. 

              Trečiojo asmens atstovė ieškinį prašo tenkinti ir sutuoktinių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti pas ieškovę, iš arsakovo priteisti prašomo priteisti dydžio išlaikymą sūnui. Santuokoje įgytą butą prašo priteisti ieškovei, kadangi su ja liekantis gyventi sūnus yra neįgalus dėl savo psichinės sveikatos būklės, todėl jam reikalingas atskiras kambarys.     

              Ieškinys tenkintinas iš dalies – Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 2d., 3.116, 3. 123, 3. 169, 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 str.

Byloje šalių paaiškinimu bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad santuoka tarp šalių yra iširusi. Šalys daugiau kaip metus laiko kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, prašo teismą santuoką nutraukti ir taikytis nepageidauja, todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad šalims susitaikyti, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą yra nebeįmanoma. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes santuoka tarp šalių nutrauktina. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi santuoka iširo dėl atsakovo girtavimo, nesirūpinimo šeima ir pan. Atsakovas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl jo kaltės ir ieškovės kaltės nenurodo, todėl laikytina įrodyta,

kad santuoka tarp šalių iširo dėl to, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas civiliniame kodekse. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė.

Ieškovė prašo teismą nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti pas ją, iš atsakovo priteisti  išlaikymą nepilnamečio sūnaus G. P. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt. kas mėnesį. Atsakovas sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas ieškovę, pripažįsta, kad išlaikymo sūnui neteikia nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios ir sutinka, kad iš jo būtų priteistas prašomo priteisti dydžio išlaikymas sūnui ir išlaikymo sūnaus išlaikymui įsiskolinimas.  Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad sutuoktinių nepilnamečiu sūnumi nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios rūpinasi viena ieškovė, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas pas ieškovę geriau atitinka nepilnamečio sūnaus teises ir teisėtus interesus. Įstatymas numato, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma tėvų bendru susitarimu. Šalys dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo nesusitarė, todėl ieškovė prašo teismą priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui. Šalių paaiškinimais byloje nustatyta, kad atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios išlaikymo sūnui neteikia, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus yra neįgalus, todėl jam iš esmės yra reikalingas didesnio dydžio išlaikymas negu sveikam vaikui.  Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovas turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ne mažesne dalimi nei ieškovė, kuriai ir taip tenka visa sūnaus priežiūra ir auklėjimas.

Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, išlaikymas turi atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt. Sprendžiant vaiko išlaikymui būtino išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama ir į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė teismų praktikos vienodumo (nuoseklumo, neprieštaringumo) svarbą ir nurodė, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi sukurtų precedentų tų kategorijų bylose. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl išlaikymo priteisimo išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta byloje V. S. v. M. S., Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje A. S. V.. R. S., Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Nuo šio orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta tik nustačius aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydis yra ½ MMA, todėl nelaikytinas akivaizdžiai per dideliu. Atsakovas sutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu ir jo neginčija, todėl iš iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistinas prašomo priteisti dydžio išlaikymas. 

Byloje surinktais iš išitirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovas faktiškai išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui neteikia nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2008 m. gruodžio mėnesio. Įstatymas numato, kad išlaikymas yra priteisimaas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau negali būti priteistas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Kadangi atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, t.y. nuo 2008 m. gruodžio mėnesio, laikytina, kad teisė į išlaikymo priteisimą sūnui atsirado nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios.

Tai, kad atsakovas grįžęs iš darbo užsienyje nupirko sūnui rūbų ir pan. nelaikytina pastoviu sūnaus išlaikymu nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki ieškinio pateikimo teismui dienos.    Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes iš atsakovo priteistinas prašomo priteisti dydžio išlaikymo sūnaus išlaikymui įsiskolinimas.  

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad sutuoktiniai nuosavybės teise yra įgiję nekilnojamąjį turtą, t.y. (duomenys neskelbtini) esantį butą ir 1/3 ūkinio pastato, kurie yra įregistruoti atsakovo vardu. Įstatyme numatyta prezumcija, kad visas santuokoje įgytas turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis ir nuo lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais. CK 3. 123 str. numato, kad nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinio sveikatos būklę, jo turtinę padėtį ir pan. Į paminėtas aplinkybes atsižvelgiama ir sprendžiant klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Visą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir automobilį ieškovė nuosavybės teise prašo priteisti jai. Atsakovas paminėtam ieškovės reikalavimui neprieštarauja ir prašo ieškinį tenkinti. Su atsakove lieka gyventi sutuoktinių nepilnametis sūnus, kuris yra neįgalus, todėl santuokoje įgytas butas priteistinas ieškovei. Sutuoktinių santuokoje įgytas butas yra dviejų kambarių ir tarp sutuoktinių natūroje padalintas negali būti. Atsakovas sutinka, kad visas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas būtų priteistas ieškovei ir piniginės kompensacijos už ieškovei atitenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą priteisti neprašo. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priteistinas ieškovei, piniginė kompensacija už ieškovei atitenkantį įsantuokoje įgytą nekilnoijamąjį turtą atsakovui nepriteistina. 

Šalių santuokoje įgyti automobiliai padalintini pagal ieškinio reikalavimą, t.y, ieškovei pripažintina nuosavybės teisė į automobilį „AUDI 80“, o atsakovui pripažintina nuosavybės teisė į automobilį „PEUGEOT 806“. Kito dalintino santuokoje įgyto turto sutuoktiniai nenurodo, kreditorių sutuoktiniai neturi.

              Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš atsakovo priteistinos visos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

              Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 270 str., 293 str. 3p. teismas   

N u s p r e n d ė :

              Ieškinį patenkinti pilnai.

              Nutraukti santuoką tarp R. P. ((duomenys neskelbtini)) ir D. P. (a/k (duomenys neskelbtini)), įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. 210 ) dėl atsakovo D. P. kaltės.

              Po santuokos nutraukimo ieškovei R. P. palikti santuokinę pavardę.

              Nepilnamečio sūnaus G. P. (a/k (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti pas ieškovę R. P. ((duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo D. P. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečio sūnaus G. P. (a/k (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400, 00 Lt. kas mėnesį, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2010m. sausio mėn. 19d. iki G. P. pilnametystės. 

              Priteisti iš atsakovo D. P. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymo nepilnamečio sūnaus G. P. (a/k (duomenys neskelbtini)) išlaikymui įsiskolinimą nuo teisės į išlaikymo priteisimą atsiradimo dienos, t.y. 2008m. gruodžio mėnesio ( šalių gyvenimo skyrium pradžios ) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2010m. sausio mėn. 19d., sumoje 1170, 00 Lt.

              Nepilnamečio G. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti G. P. motiną, t.y. R. P. ((duomenys neskelbtini)).

Pripažinti ieškovei R. P. nuosavybės teisę į santuokoje įgytą turtą :

visą (duomenys neskelbtini) esantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovo D. P. vardu;

1/3 (duomenys neskelbtini) esančio ūkinio pastato su tremperiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoto atsakovo D. P. vardu.

automobilį „AUDI 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovo D. P. vardu. 

              Pripažinti atsakovui D. P. nuosavybės teisę į sekantį santuokoje įgytą turtą :

              automobilį „PEUGEOT 806“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą atsakovo D. P. vardu.

Priteisti iš atsakovo D. P. ieškovės R. P. naudai 304, 20 Lt. žyminio mokesčio, 250, 00 Lt. išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 23, 00 Lt. išlaidų už VĮ „Registrų centras“ pažymas.

Priteisti iš atsakovo D. P. valstybės naudai 448, 00 Lt. žyminio mokesčio (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM) ir  15, 00 Lt. pašto išlaidų (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.             

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas                                                                                                                Algirdas Švedavičius