LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apicus LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apicus LT“ prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei nustatytas terminas sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apicus LT“ ieškinį atsakovei I. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apicus LT“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei I. P., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 102 535 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė prašė, paduodant ieškinį, atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti mokėtiną 1 789 Eur žyminį mokestį iki sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje. Prašymą grindė sunkia turtine padėtimi, kadangi dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negali vykdyti veiklos bei patyrė prašomą priteisti žalą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „Apicus LT“ prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nustatė ieškovei terminą iki 2022 m. gegužės 5 d. sumokėti 1 789 Eur dydžio žyminį mokestį už paduodamą ieškinį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepridėjo įrodymų, nepateikė jokios informacijos apie jos turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, lėšas banko sąskaitose ir kitose kredito įstaigose ir pan. Taigi, ieškovė nepateikė įrodymų viseto, kuris leistų visapusiškai ir objektyviai įvertinti jos tikrąją turtinę padėtį ir nustatyti, kad ieškinio padavimo momentu ji iš tikrųjų neturi galimybės disponuoti piniginių lėšų suma, reikalinga žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė ir įrodymų, jog jos turtinė padėtis ateityje pagerės ir bylos pralaimėjimo atveju ji išgalės sumokėti bylinėjimosi išlaidas. 

5.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog ieškovė naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, papildomai patvirtina faktą, kad ieškovės finansinė padėtis nėra tokia sunki ir ji negalėtų sumokėti žyminio mokesčio.

I.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė UAB „Apicus LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas nevertino prie ieškinio pateiktų įrodymų bei preliminariai nevertino ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių motyvų. Prie ieškinio pateikti priedai patvirtina, kad ieškovė negali vykdyti veiklos ir gauti pajamų.

6.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neturės pajamų, iš kurių galėtų sumokėti žyminį mokestį ateityje, kadangi ieškovė yra veikiantis juridinis asmuo, tačiau dėl atsakovės veiksmų jos veikla sustabdyta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

8.       Apeliacijos dalyką šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo bei nustatytas terminas sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl atskirojo skundo argumentų (ne) pagrįstumo

9.       Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka. Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

10.       Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Taip pat įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą (CPK 83, 84 straipsniai).

11.       CPK 83 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pažymėtina, jog CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė asmenį dėl turtinės padėties atleisti ne nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik nuo jo dalies.

12.       Vadovaudamasis CPK 84 straipsniu teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti asmeniui realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio.

13.       Taigi, tiek prašymas atleisti šalį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, tiek prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagal CPK 84 straipsnį turi būti motyvuoti, prie prašymo abiem atvejais turi būti pateikti atitinkamą prašymą pagrindžiantys įrodymai. Asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties, prašantis jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pareigą pateikti teismui savo sunkią turtinę padėtį patvirtinančius objektyvius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu teismas, spręsdamas klausimą dėl tokio asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio tokiam asmeniui atidėjimo klausimą, turėtų galimybę neabejotinai įsitikinti prašymo pagrįstumu, t. y. konstatavęs įrodymais pagrįstą sunkią asmens turtinę padėtį, galėtų tenkinti atitinkamą prašymą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas negali tenkinti deklaratyviais teiginiais, bet ne visapusiškais įrodymais pagrįsto prašymo.

14.       Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018).

15.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tik tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019). Todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikti ne tik įrodymai, galintys susiformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymai, kad sprendimo priėmimo dieną jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612-516/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-516/2019; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1320-790/2019; 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-236/2020). Taigi, kai asmens turtinė būklė ieškinio padavimo metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), yra pagrindas spręsti dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 102 353 Eur žalos atlyginimo, taip pat ieškinyje pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; ieškinys pareikštas elektroninio ryšio priemonėmis, todėl mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 789 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 ir 7 dalys). Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad būtų sumokėjusi kokią nors žyminio mokesčio dalį. Prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ieškovė grindžia sunkia turtine padėtimi, kurią sukėlė atsakovės neteisėti veiksmai, dėl ko ieškovė, teigiama, negavo pajamų.

17.       Susipažinus su ieškovės į bylą kartu su ieškiniu pateiktais įrodymais matyti, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių jos realią turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, t. y. nepateikė aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, registrų išrašų apie ieškovės valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitų objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą objektyviai ir visapusiškai įvertinti ieškovės finansines galimybes sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Taip pat nepateikė jokių duomenų, kad ateityje turės galimybę žyminį mokestį sumokėti. Be to, ieškovė yra sudariusi sutartį su advokatų profesine bendrija dėl mokamų teisinių paslaugų teikimo. Ši aplinkybė, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, leidžia abejoti, kad reali ieškovės turtinė padėtis yra tiek prasta, jog ji nėra pajėgi sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį ar jo dalį.

18.       Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą priteisti iš atsakovės žalą, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, nėra reikšmingos. Kaip minėta, sprendžiant dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, yra nustatinėjamos aplinkybės, išskirtinai susijusios tik su prašančio asmens galimybėmis sumokėti žyminį mokestį iki ieškinio pateikimo arba ateityje, tačiau nesprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo. Taigi, ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negauna pajamų, nesant jokių kitų jos realią turtinę padėtį pagrindžių įrodymų, negali būti vertinamos, kaip sudarančios pagrindą tenkinti prašymą, dėl to atskirojo skundo argumentai, kad teismas nevertino ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad dėl ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, jų pagrįstumo bei teisinio vertinimo bus pasisakyta tik teismo sprendimu išnagrinėjus bylą iš esmės.

Dėl procesinės bylos baigties

19.       Taigi, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį už paduodamą ieškinį, taip pat nesant duomenų apie tai, kad ieškovė turės galimybę žyminį mokestį sumokėti ateityje, ir tokių duomenų nepateikus nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio bei prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė terminą sumokėti žyminį mokestį.

20.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21.       Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi nustatytas terminas sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį šios bylos nagrinėjimo metu yra pasibaigęs, ieškovei nustatytinas naujas terminas nutartyje nurodytam ieškinio trūkumui pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).

22.       Taip pat ieškovei išaiškintina, kad per teismo nustatytą terminą pašalinus ieškinio trūkumus (šiuo atveju sumokėjus žyminį mokestį), ieškinys bus laikomas paduotu jo pradinio pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Apicus LT“ naują terminą – iki 2022 m. liepos 24 d. (įskaitytinai) pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti 1 789 Eur žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, kad per teismo nustatytą terminą pašalinus ieškinio trūkumus, ieškinys bus laikomas paduotu jo pradinio pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui

Teisėja                                                                                                         Alma Urbanavičienė