Administracinė byla Nr. I-3107-362/2015
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02064-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 07 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,
sekretoriaujant Jolantai Miežienei,
nedalyvaujant pareiškėjui Algirdui Karčiauskui,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. K. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas A. K. nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. birželio 23 d. buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas pažeidžiant kalinimo sąlygas. Jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nors pats yra ner9ūkantis, tose kamerose, kur jis buvo laikomas, nuo lubų byrėjo tinkas, nuo sienų luposi dažai, buvo labai šalta ir drėgna. Dėl to jis patyrė dvasinius, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, nepatogumus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, šis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2015-07-27 pažymos Nr. 69/06-24857 „Dėl A. K. laikymo“, pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių pirmą kartą etapuotas 2015-05-25 ir įstaigoje periodiškai laikytas iki 2015-06-23. Pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 78, DI, 89 kameroje būdavo 1-4 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 4,68 kv. m iki 9,37 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu kamerose buvo atlikta sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Nustatyta, jog kameroje Nr. DI oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka higienos normas, sienų, lubų danga lygi, tinkas nebyra, galimas vėdinimas per langus. Pareiškėjas pagal jo prašymą buvo laikomas su nerūkančiais asmenimis, vėliau pateikė prašymą perkelti į kamerą su rūkančiais asmenimis. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.
Pareiškėjo A. K. skundas atmestinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų, kartu su rūkančiais asmenimis.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.
Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2015-07-27 pažymos Nr. 69/06-24857 „Dėl A. K.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015-05-25 iki 2015-06-23. Pažymoje nurodyta, kokią, dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių buvo kalinamas pareiškėjas, kas leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tenkantį kameros plotą. Iš viso pareiškėjas kalinamas buvo 23 dienas, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,75 kv. m iki 9,36 kv. m kameros ploto. Kameroje būdavo nuo 1 iki 5 asmenų.
Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 23 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, tad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Teismui nepateikta duomenų, kad pareiškėjas A. K. kreipėsi su skundais į Šiaulių TI direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų ar laikymo su rūkančiais asmenimis, to savo skunde pareiškėjas ir nenurodo.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-07-28 pažymoje Nr. 62/08-754 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad „Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuse gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-09-09 įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais. Vadovaujantis aukščiau minimais teisės aktais visose gyvenamosiose kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai)“. Sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, atitverti ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, padengti lengvai valoma danga. Dirbtinis apšvietimas įrengtas pagal higienos normų reikalavimus, tačiau dėl pačių nuteistųjų netinkamo elgesio, gadinant įrenginius, būna ir mažesnis. Švarą ir tvarką kameroje turi palaikyti patys suimtieji, valymo inventorius jiems išduodamas.
Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams. 2015-06-26 surašytame patikrinimo akte nurodoma, kad kameroje Nr. DI-1 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka higienos normas, sienų, lubų danga lygi, tinkas nebyra, galimas vėdinimas per langus.
Pareiškėjas A. K. 2015-04-27 pateikė prašymą, kuriuo nurodė, kad yra nerūkantis, tad nori būti laikomas su nerūkančiais asmenimis, 2015-05-28 „Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių apklausos anketoje“ nurodė, kad nesutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis, 2015-07-21 „Asmenų, atvykusių pirmą kartą į Šiaulių tardymo izoliatorių apklausos anketoje“ nurodė, kad sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis.
Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2015-07-28 pažymoje Nr. 62/08-3766 „Dėl A. K.“ nurodyta, kad 2015-05-25 A. K. atsisakė eiti į kamerą Nr. 99, dėl konflikto su kitu kaliniu, joje apgyvendintas nebuvo, buvo laikomas vienas paskirstymo kameroje, vėliau buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kameroje, ir tik nuo 2015-06-16 iki 2015-06-23 buvo laikomas kameroje Nr. 89, kurioje laikomi asmenys, išreiškę norą dėl nerūkymo.
Tokiu būdu, nors pareiškėjas ir nurodo savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo laikymas kamerose, kuriose nebuvo užtikrintos higienos normos, bei laikymas su rūkančiais asmenimis, tai nėra pagrįsta bylos medžiaga. Pažymėtina, jog jokių įrodymų dėl kamerų neatitikimo higienos normoms pareiškėjas nepateikė nei teismui, nei teikė skundus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai, jo nurodymai, jog kamerose buvo labai šalta, vertintini kritiškai, nes jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo patalpintas šiltuoju metų laiku, Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu 2015-06-18 oro temperatūra užfiksuota mažiausia temperatūra karantino kamerose 16,3 C, kitur, laikino laikymo kamerose, iki 18,7 C, tad teiginys, kad kamerose buvo labai šalta, laikytinas paneigtu. Be to, pastebėtina, jog pareiškėjas nekonkretizuoja savo pareiškime, kokioje kameroje ir kaip buvo pažeistos higienos normos, kai tuo tarpu Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-06-26 surašytame patikrinimo akte nurodė, kad kameroje Nr. DI-1 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitinka higienos normas, sienų, lubų danga lygi, tinkas nebyra, galimas vėdinimas per langus, tokiu būdu, įrodyta, kad mažiausia penkias dienas higienos normos pareiškėjo buvimo kamerose pažeistos nebuvo. Taip pat kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai dėl to, kad jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Pažymėtina, jog iš 23 dienų buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje 15 dienų pareiškėjas apskritai kameroje buvo vienas, ir tik 8 dienas kameroje, įskaičiuojant ir pareiškėją, buvo 2-5, didesnę laiko dalį 4 asmenys. Pateiktoje pažymoje nurodoma, kad kamera skirta asmenims, kurie gali dar nurodyti, jog yra nerūkantys, pagrindo abejoti šia pažyma teismas neturi.
Įvertinus virš išdėstytą, teismas mano, jog pareiškėjas neįrodė pateikto skundo, skunde išdėstytos aplinkybės paneigtos bylos medžiaga, tad skundas yra atmestinas.
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p.,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.
Teisėjas Arvydas Martinavičius