Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-636-1132/2023
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00484-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.10.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. spalio 30 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,
sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. K. ir jo atstovams advokatui Vyteniui Gubavičiui, advokato padėjėjui Dominykui Gidrai,
M. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.
Teismas
nustatė:
Institucijos 2023 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pareiškėjas M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį, ANK 417 straipsnio 3 dalį, ANK 417 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta subendrinta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių už tai, kad 2023 m. kovo 9 d. 19.50 val., (duomenys neskelbtini), M. K., vairuodamas automobilį „Volkswagen Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pirmąja eismo juosta ir persirikiavęs į antrąją eismo juostą, be priežasties, nesant priekyje jokios kliūties ar pėsčiojo, staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti. Tokiais savo veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, sukėlė pavojingą situaciją. Tai yra privertė antrąja eismo juosta važiavusio automobilio „Nissan Micra“ vairuotoją N. K. taip pat staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo, siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių (keleivių) saugumą. Automobiliui „Nissan“ atsitrenkus į „Volkswagen Amarok“, buvo sugadintos abi transporto priemonės.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 101 ir 135.4 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl pareiškėjo nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojant nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, skiriant numatyto dydžio baudą ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Skunde nurodoma, kad M. K. pateikė Institucijos viršininkei 2023 m. gegužės 2 d. prašymą dėl AN teisenos, kuriame įvardijo savo automobilio stabdymo priežastį, dėl kurio kilo eismo įvykis, tačiau skundžiamame nutarime šie paaiškinimai liko neįvertinti ir apie juos skundžiamame nutarime nepasisakoma. Skundžiamas nutarimas iš esmės buvo priimtas remiantis liudytojų parodymais, vaizdo įrašu ir pirminiu pareiškėjo paaiškinimu. Kadangi liko neįvertintas pareiškėjo prašymas, nutarimas buvo priimtas nepagrįstai, neįvertinus visų byloje esančių įrodymų.
Skundžiamame nutarime yra aiškiai pastebimas išankstinis nusistatymas pareiškėjo atžvilgiu, nes neįvertinus visų esamų įrodymų yra teigiama, kad M. K. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad jis ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, tačiau aplinkybė, kad M. K. praeityje yra baustas už analogiško, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, nepagrindžia to, kad šį kartą įvykį pareiškėjas sukėlė tyčia ir tuo labiau dėl chuliganiškų paskatų.
Skundžiamas nutarimas, inkriminuojant M. K. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, buvo priimtas remiantis spėjimais ir prielaidomis. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad M. K., važiuodamas pirmąja eismo juosta ir persirikiavęs į antrąją eismo juostą, nesant priekyje jokios kliūties ar pėsčiojo, staigiai stabdė ir tai darė be priežasties, dėl ko buvo nuspręsta tokį elgesį kvalifikuoti kaip chuliganišką vairavimą. Skundžiamu nutarimu teigiama, kad tokį M. K. elgesį patvirtina vaizdo įrašas, kuris paneigia M. K. pirminius paaiškinimus, tačiau vien tai, kad M. K. davė įvykio dieną netikslius parodymus, nesudaro pagrindo išvadai, kad šis administracinis nusižengimas padarytas tyčia ir iš chuliganiškų paskatų.
Šiuo atveju, M. K. 2023 m. gegužės 2 d. prašyme dėl AN teisenos esančio paaiškinimo tinkamai neįvertinus, buvo nepagrįstai nustatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Nors minėtą veiką kvalifikuojantis požymis „chuliganiškos paskatos“ privalo būti įrodytas ir tai padaryti privalo kaltinimą teikianti Institucija, liko neįrodyta, kad M. K. kelių eismo pažeidimą padarė ar vykdė tiesiogine tyčia, tai yra psichologinis santykis su daroma veika nebuvo tiriamas ir vertinamas visų įrodymų kontekste. Be to, skundžiamame nutarime nėra nustatyta dėl kokių chuliganiškų paskatų M. K. galėjo sukelti šį eismo įvykį. Todėl, visumoje išvardintų aplinkybių, galima teigti, kad M. K. padaryta veika neatitinka jam inkriminuotoje teisės normoje uždraustos veikos, tai yra ANK 420 straipsnio 2 dalies (chuliganiškas vairavimas), o sukeltas eismo įvykis yra tiesiog išsiblaškymo ir neatsargumo pasekmė, todėl turėtų būti perkvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį (pavojingas vairavimas). Pažymėtina, kad pavojingas vairavimas, taip pat, kaip ir chuliganiškas vairavimas, pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas.
Už ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą, pagal kurį turėtų būti perkvalifikuota M. K. veika, ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta atsakomybę numatančio straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
M. K. nuo pat pažeidimo padarymo, įvykio aplinkybės dėl staigaus stabdymo neginčijo, tačiau nesutiko su tuo, kad jo veika kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Priėmus sprendimą veiką perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, tai turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes iš esmės, M. K. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau ne tą, kuris inkriminuojamas skundžiamame nutarime. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad M. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kuri teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas ir vykdo su tuo susijusius darbus. M. K. pats dirba minimus darbus ir yra vienintelis bendrovės darbuotojas, turintis šiai veiklai reikalingą transporto priemonių vairavimo kategoriją BE, kuri leidžia prijungti prie transporto priemonės ir vilkti priekabą. Paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jis negalėtų vykti į skirtingus klientų objektus, skirtingose vietose bei pertempti grindų betono siurblį ar pervežti statybines medžiagas, dėl ko M. K. vadovaujamas verslas žymiai nukentėtų. Svarbu įvertinti ir tai, kad M. K. turi daugiavaikę šeimą, kurioje yra trys mažamečiai vaikai, iš kurių vienas yra vos 2 mėnesių amžiaus, dėl ko žmona G. K. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, o gaunamos pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis, todėl taikant tokią administracinio poveikio priemonę, faktiškai M. K. dirbti negalėtų, o tai reikštų, kad jis visiškai negalėtų pasirūpinti savo šeima. Be to, M. K. šeima gyvena (duomenys neskelbtini), iš kur kiekvieną dieną tenka automobiliu vežti vaikus į (duomenys neskelbtini) sanatorinį lopšelį–darželį „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), kas nuo šeimos gyvenamosios vietos iki įstaigos sudaro 16,37 kilometrų atstumą. Tai patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ sistemos duomenys. Įvertinus susisiekimo priemones, esančias aplink šeimos gyvenamąją vietą, norint nuvykti šį atstumą kiekvieną dieną, šeimai tai būtų labai sudėtinga. Šių aplinkybių visumoje, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ne tik reikštų, kad vaikai negalėtų lankyti lopšelį–darželį, be ir tai, kad šeima liktų be pajamų šaltinio. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai neturėtų įtakoti visos šeimos gyvenimo, ypatingai joje esant mažamečiams vaikams. O tai savaime reiškia, kad skiriamos nuobaudos pažeidėjams turėtų būti skiriamos individualiai, įvertinus visas tam turinčias įtakos aplinkybes (b. l. 3–8).
Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Administracinio nusižengimo byloje esantis nutarimas yra išsamus, jame išdėstytos ir motyvuotai įvertintos tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos įvykio aplinkybės. Pagrindinis byloje esantis įrodymas yra vaizdo įrašas, kuriame puikiai matosi įvykio aplinkybės ir Institucijos nuomone, padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje yra plačiai išplėtotas aiškinimas dėl chuliganiško vairavimo ir chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Šioje administracinio nusižengimo byloje aukščiau paminėtos chuliganiško vairavimo vertinimo sąlygos ir buvo padarytos. Pareiškėjas vairuodamas automobilį, sąmoningai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, demonstravo savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems eismo dalyviams, buvo realiai sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams. Pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip pareiškėjo vairuojamas automobilis, kelyje, turinčiame po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, nesant intensyviam eismui, kai nei viena iš pareiškėjo krypties eismo juostų nebuvo užimta, persirikiuoja į eismo juostą, kuria važiuoja kita transporto priemonė, persirikiuodamas nepalieka saugaus tarpo iš galo ir pradeda stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, kai tam nebuvo jokio pagrindo, ko pasėkoje, už jo automobilio važiuojanti transporto priemonė yra priversta staigiai stabdyti ir įvyksta susidūrimas. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas sukėlė realų pavojų kitam eismo dalyviui, kuris buvo priverstas stabdyti ir keisti važiavimo krypti, visa tai puikiai matosi vaizdo įraše. Vaido įraše matyti, kad nebuvo jokio būtinumo, saugaus eismo atžvilgiu, važiuoti taip kaip važiavo pareiškėjas. Pareiškėjui nebuvo kilusi reali galimybė padaryti eismo įvykį prieš jo vaizdo įraše užfiksuotus manevrus. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjo vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Taip pat pažymėtina, kad byloje esantys pareiškėjo įvykio aplinkybių aiškinimai yra tarpusavyje nesusiję ir prieštaraujantys vieni kitiems. Pareiškėjas įvykio metu, savo rašytiniame paaiškinime ir iki Institucijoje vykusio bylos nagrinėjime, pateikė skirtingas, viena kitai prieštaraujančias versijas, kas rodo, kad jokio būtinumo ir realių priežasčių stabdyti transporto priemonę aptariamuoju atveju nebuvo. Taigi iš teisinio reglamentavimo ir iš bylos medžiagos visumos matyti, kad pareiškėjas veikė tyčia. Administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas ir Institucijos nuomone, pareiškėjo veika vertinama kaip chuliganiškas vairavimas, todėl perkvalifikuoti į pavojingą vairavimą nėra teisinio pagrindo, veika kvalifikuota tinkamai.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, pareiškėjui negali būti taikyta, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Įvertinus bylos medžiagą ir pareiškėjo skunde pateiktą informaciją, Institucija mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokių, kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu institucija mano, jog šioje byloje ANK 34 straipsnio 6 dalis pareiškėjo atžvilgiu netaikytina (b. l. 43–46).
Pareiškėjas M. K. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir paaiškino, jog nesutinka su aplinkybe, kad administracinį nusižengimą padarė specialiai, dėl chuliganiško vairavimo. Jis yra trijų dukrų tėvas ir nemato tikslo gadinti savo ir kitų žmonių automobilį, todėl blogiausiu atveju, tai galėjo būti pavojingas vairavimas. 2023 m. kovo 9 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) važiavo antra eismo juosta. Gatvė buvo apšviesta ir viskas buvo matoma kaip dieną. Buvo vakaras, jis skubėjo namo, žmona turėjo greitu metu gimdyti ir bet kuriuo momentu būtų reikėję žmoną vežti į gimdymo įstaigą, todėl sugalvojo įsipilti kuro. Norėjo apsisukti prieš perėją, nes žinojo, kad ten yra apsisukimo vieta ir užsukti į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią priešais kavinę „(duomenys neskelbtini)“, šalia (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Prieš ten buvusią perėją buvo apsisukimas ir priekyje pamatė automobilį, kuris tiesiog važiavo 20 km/val., todėl jis persirikiavo į pirmą juostą, nes norėjo lėtai važiuojantį automobilį aplenkti. Važiavo maždaug apie 50 km/val. greičiu, įjungęs trumpąsias šviesas ir lenkdamas pamatė, kad minėtame automobilyje esantys asmenys kažką jam telefonu švysčioja, kažką rodo. Prieš apsisukant, vietoj to, kad sukdamas paspaustų sankabos pedalą, važiuodamas apie 40 km/val. greičiu, jis paspaudė stabdžių pedalą. Tokiam veiksmui įtaką darė tai, kad visą dieną važinėjo darbo „autobusėliu“, kuriame buvo mechaninės pavaros gedimas. Gedimui sutvarkyti, automobilį vežė į autoservisą, todėl turėjo „minkyti“ pedalus, kad perjungtų pavaras, tačiau eismo įvykio metu vairavo automobilį, kuriame įrengta automatinė pavarų dėžė, todėl nebuvo persiorientavęs iš vieno automobilio į kitą. Jo nuomone, pedalų sumaišymas turėtų būti vertinamas kaip pavojingas vairavimas, o ne chuliganiškas. Prieš automobilio stabdymą nukrito jo mobilus telefonas, tačiau tai nepadarė įtakos jo veiksmams. Iškart po stabdymo, buvo atsitrenkta į jo automobilį. Jis pasižiūrėjo į veidrodėlį ir pamatė, kad į jį atsitrenkusiame automobilyje sėdėjusios mergaitės šaukia, pirštų gestais kažką rodo, todėl jis išlipo iš automobilio ir priėjo paklausti kaip čia viskas buvo ir ko jos pradėjo „plūstis“, o jos pradėjo šaukti, kad pažįsta policininkus, kad jie viską sutvarkys, pradėjo grasinti, kad jį „sudirbs“, todėl jis iškvietė policiją. Atvažiavus vienam policijos ekipažui, jos pradėjo aiškinti policijos pareigūnams įvykio aplinkybes, todėl buvo iškviestas ir antras policijos ekipažas. Rašydamas paaiškinimą, jis parašė, kad sustojo, nes stojo mašinos ir ėjo žmonės, tai yra buvo priekyje kliūtis, bet tikriausiai paaiškinime nurodė neteisingas aplinkybes, nes jam prieš tai buvo grasinama, ant jo šaukiama bei buvo pervargęs dėl didelio darbo krūvio. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes teisė vairuoti yra svarbi tiek darbui, tiek šeimai. Jis turi tris dukras, žmona yra vaiko priežiūros atostogose, taip pat reikalinga ir gyvūnų globėjų asociacijos veiklai, nes dažniausiai du kartus per savaitę važiuoja paimti žvėrių ir veža juos gydymui. Anksčiau jo padaryti pažeidimai yra nežymūs, tokie kaip nežymus greičio viršijimas, saugos diržo neužsisegimas ar mobilaus telefono laikymas rankoje (b. l. 61–62).
Nukentėjusioji N. K. teismo posėdžio metu parodė, jog 2023 m. kovo mėnesį, (duomenys neskelbtini), ji, kartu su G. Č., važiavo iš darbo, sustojo prie šviesoforo praleisti pėsčiuosius, o vėliau ir automobilius, sukančius į kairę pusę. Tuo metu, priešais ją stovėjo automobilis, rodantis posūkio signalą, o pirmoje kelio juostoje buvo padaryta avarija, todėl sulėtėjo eismas ir susidarė spūstis. Iš paskos važiuojančio automobilio vairuotojas pradėjo jai signalizuoti, nes pirmoje juostoje atsivėrė tarpas ir jis norėjo, kad ji į tą tarpą įlystų, tačiau ji laukė, kol priekyje jos esantis automobilis pasuks į kairę ir ji važiuos toliau antra kelio juosta. Tuomet, važiuojant tiesiai antra kelio juosta, už jų buvęs tas pats automobilis įjungė ilgąsias šviesas ir važiavo iš paskos. Toje kelio atkarpoje buvo prieblanda, todėl ilgosios šviesos labai akino ir norėdama iš paskos važiuojančiam automobiliui duoti kelią, bandė persirikiuoti į pirmą kelio juostą. Pradėjo rodyti dešinį posūkio signalą, tačiau dėl įjungtų ilgųjų šviesų, per dešinį automobilio veidrodėlį nieko nematė. Iškart po to, iš paskos važiavęs automobilis staiga persirikiavo į pirmą kelio juostą ir pradėjo lenkti iš dešinės pusės, o jos (N. K. ir G. Č.), abi parodė vidurinį pirštą M. K., nes jis vairavo chuliganiškai, tai yra norėdamas pasirodyti prieš jo automobilyje sėdinčius du draugus, kadangi ji buvo su prastesniu automobiliu, trukdydamas kitiems eismo dalyviams vairavo nesaugiai. Iškart po to, M. K. padidino greitį ir aplenkinėdamas ją pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, kuria tuo metu ji važiavo, ir pilnai nepersirikiavęs pradėjo greitai stabdyti, dėl ko ji atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą. Iškart po įvykio, M. K. išlipo iš automobilio, pasakė, kad čia už „fakelų rodymą“ ir iškvietė policiją. Ji buvo išlipusi iš automobilio ir laukė kol atvažiuos policijos pareigūnai. M. K. buvo išlipęs iš automobilio, o jo automobilyje buvę du asmenys trumpam išlipo apžiūrėti situaciją, tačiau ji su M. K. ir kitais asmenimis nekalbėjo. Kai kurių išvardintų aplinkybių detalių rašytiniame paaiškinime nepateikė, nes atvykus policijos pareigūnams, jie pasakė, kad jiems nėra svarbu, kas vyko prieš tai, o svarbu dėl ko įvyko pati avarija, tai yra tos aplinkybės kaip jis persirikiavo ir dėl ko stabdė automobilį. Pareigūnams pradėjus pildyti dokumentus, tuo metu atvažiavo antras policijos ekipažas. Pažinčių policijoje neturi, nes pati nėra iš (duomenys neskelbtini) ir M. K. apie jokias pažintis nepasakojo (b. l. 79).
Nukentėjusioji V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra automobilio, kurį vairavo jos dukra N. K., savininkė ir pačiame eismo įvykyje nedalyvavo. Jai dukra papasakojo, kad privažiavęs vairuotojas (M. K.) ją (N. K.) pradėjo raginti, kad ji judėtų, nors ji norėjo leisti žmogui įsukti, o M. K. pradėjo jai šviesti su ilgosiomis šviesomis. Tada, ją greitai aplenkęs, staiga pradėjo automobilį stabdyti ir dukra į jo automobilį atsitrenkė. Tuomet M. K. iškvietė policiją ir jie aiškinosi įvykio aplinkybes. Pagal dukros pasakojimą, ji suprato, kad iškviesti policijos pareigūnai yra M. K. pažįstami, nes tarpusavyje artimai bendravo ir jie iškart pasakė, kad jos dukra yra kalta dėl eismo įvykio, nes nėra liudytojų, o ji įvažiavo į kito automobilio galą ir toliau į jos paaiškinimus labai nesigilino. Apie tai, ar dukra po įvykio kalbėjo su M. K., pasakyti negali, nes nežino (b. l. 79).
Liudytoja G. Č. teismo posėdžio metu parodė, jog 2023 m. kovo mėnesį N. K. motinai V. K. priklausančiu automobiliu, (duomenys neskelbtini), keleivio vietoje važiavo kartu su N. K.. Sankryžoje buvo įvykusi avarija. Nenorėdamos sukelti avarinės situacijos, jos laukė, kol priešais važiuojantis automobilis pasuks į kairę. Tuo metu, joms pastoviai „pypino“ už jų stovėjęs automobilis. Priešais jas važiuojančiam automobiliui pasukus į kairę, jos pradėjo važiuoti tiesiai, antrąja eismo juosta. Už jų buvęs automobilis važiavo įjungęs ilgąsias šviesas, todėl buvo labai prastas kelio matomumas ir jos negalėjo saugiai persirikiuoti į dešinę eismo juostą. Iš galo važiavęs automobilis toliau važiavo su ilgosiomis šviesomis, „pypino“ ir galų gale, be jokių posūkių, ženklų ar perspėjimo, pradėjo jas lenkti važiuodamas pirmąja eismo juosta. Jam darant lenkimo manevrą, dėl to, kad jis pastoviai „pypino“, važiavo su ilgosiomis šviesomis ir tiesiog kėlė nesaugumą kitiems eismo dalyviams, jos abi parodė vidurinį pirštą. Tuomet, vairuotojas apsilenkęs persirikiavo į tuo metu jų važiuojamą kairę eismo juostą ir nesilaikydamas saugaus atstumo, dėl chuliganiškų paskatų, tai yra supykęs ant jų, kad negalėjo greičiau pravažiuoti, nes priešais jas buvo automobilis, nesilaikydamas kelių eismo taisyklių, staiga pradėjo stabdyti automobilį. Po eismo įvykio vairuotojas išlipo iš automobilio ir joms išlipus iš automobilio pasakė, kad „čia už fakelų rodymą“ ir paskambino policijai. M. K. automobilyje vienas vyras sėdėjo priekyje, o kitas gale. Vyrai trumpai išlipo apžiūrėti automobilį ir pačią situaciją, tačiau jokių duomenų apie juos nežino, nes su jais neturėjo jokio kontakto. Atvažiavus policijos ekipažui, pareigūnai pradėjo aiškintis situaciją, tačiau jos nesutiko su pareigūnų išvada, kad eismo įvykis atsitiko dėl jų kaltės, nes kaltininkas apie 90 procentų atvejų yra tas, kuris atsitrenkia į kito automobilio galą nesilaikydamas saugaus atstumo. Kadangi jos nesutiko su įvykio aplinkybėmis, greičiausiai pati policija iškvietė antrą policijos ekipažą ir buvo surašytas eismo įvykio protokolas, kurį nagrinėjo ne į įvykio vietą atvažiavę policijos pareigūnai (b. l. 102).
Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba M. K. įmonėje ir vakare M. K. jį vežė namo. (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo „(duomenys neskelbtini)“ pusės, pirmoje eismo juostoje buvo padaryta avarija. Priešais juos buvo sustojęs automobilis. Jam (A. G.) ir M. K. sėdint automobilio priekyje, gerai matėsi, kad priešais nėra jokios kliūties ir yra galimybė pravažiuoti, todėl M. K. pasignalizavo, kad priešais stovintis automobilis važiuotų, nes darosi kamštis. Po signalo, automobilis pradėjo važiuoti, tačiau labai lėtai, vos riedėdamas, gal apie 30 km/val. greičiu. Kadangi M. K. važiavo į degalinę, o degalinė buvo kitoje kelio pusėje, važiuodamas apie 50–60 km/val. greičiu, aplenkė jos (N. K.) automobilį ir rikiavosi į antrą eismo juostą. Iškart po aplenkimo, automobilio salono viduryje, nuo laikiklio nukrito M. K. mobilus telefonas. Kadangi tai atkreipė dėmesį, jis (M. K.) į telefoną pasižiūrėjo, automobilį pristabdė ir tuo metu, nesilaikydamas saugaus atstumo, į galą atsitrenkė iš paskos važiuojantis automobilis. Po eismo įvykio pamatė, kad į jų automobilį atsitrenkusio automobilio vairuotoja ir keleivė kažką rankomis demonstravo, tačiau ką, tiksliai nematė, ir jie visi išlipo iš automobilio pasižiūrėti, kas įvyko. Jis (A. G.) su aplinkiniais žmonėmis ir kito automobilio vairuotoja nebendravo, bet girdėjo jų (N. K. ir G. Č.) pasakymus, jog turi pažinčių policijoje ir viskas geruoju nesibaigs. Po kiek laiko atvažiavo policija ir jos pradėjo pareigūnams aiškinti, kad ir jie yra neteisūs, tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad „ne pirmą dieną mes dirbame“ ir buvo iškviestas antras policijos ekipažas (b. l. 102).
Liudytojas D. V. teismo posėdžio metu parodė, jog dirbo su kolega ir atvyko į eismo įvykį, kur yra nesutariama dėl eismo įvykio kaltininko. Atvykus į įvykio vietą, pastebėjo, kad merginų automobilis buvo įvažiavęs į vyriškio automobilio galinę dalį. Pradžioje, trumpai išsiaiškinus aplinkybes manė, kad dėl eismo įvykio kalta moteris, nes įvažiavo į priešais esančio automobilio galinę dalį, o tai, maždaug 90 procentų atvejų, yra priežastis dėl ko asmenys yra kalti dėl eismo įvykio padarymo. Tačiau besiaiškinant įvykio aplinkybes toliau, kiek jis (D. V.) prisimena, moteris kategoriškai neigė savo kaltę ir teigė, kad kelyje vyko konfliktas, vyriškis ją (N. K.) „iškoliojo“ necenzūriniais žodžiais, parodė vidurinį pirštą ir iš pirmos juostos staigiai persirikiavęs į antrą, „kirto per stabdžius“, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. M. K. paaiškino, kad jis persirikiavo į antrą juostą, tačiau jis (D. V.) tiksliai nepamena ar dėl šviesoforo signalo, ar dėl kliūties jis (M. K.) stabdė ir pajuto smūgį į jo automobilio galinę dalį. Kadangi toje vietoje nėra vaizdo kamerų, tiksliai išsiaiškinti įvykio aplinkybes buvo sudėtinga, į įvykio vietą buvo iškviestas antras policijos ekipažas, kuris atvežė lazerinį matuoklį, kad būtų tinkamai įformintas eismo įvykis, o toliau aplinkybes aiškinosi kelių policijos tyrėjai. Tokios aplinkybės, kad moteris (N. K.) teigtų, jog pažįsta policijos pareigūnus nebuvo ir būnant įvykio vietoje grasinimų negirdėjo (b. l. 135– 136).
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, jog tą dieną patruliavo kartu su kolega D. V. ir gavo informaciją dėl eismo įvyko, kuriame žmonės nesutaria dėl kaltės. Atvykus į įvykio vietą pastebėjo, kad mažesnis automobilis, kurį vairavo mergina, buvo įvažiavęs į didesnio automobilio, kurį vairavo vyras, galinę dalį. Didesnio automobilio vairuotojas (M. K.) aiškino, kad jis tiesiog važiavo, persirikiavo į antrą juostą ir kažkas priekyje jo sustabdė, tai yra atsirado kliūtis, todėl jis taip pat stabdė ir pajuto smūgį į jo automobilio galą. O mažesnio automobilio vairuotoja (N. K.) teigė, kad didesnio automobilio vairuotojas (M. K.) tiesiog važiavo, „užkišo“ priešais ją, „kalė ant stabdžių“, todėl ji nespėjo sustabdyti ir įvažiavo į priešais važiuojančio automobilio galą. Nei iš vienos, nei iš kitos pusės negirdėjo tokių aplinkybių, kad jie turėtų pažįstamų policijoje. Atvykęs antras policijos ekipažas atvežė matavimo lazerį ir kadangi abu vairuotojai kaltino vienas kitą, eismo įvykis buvo įformintas ir perduotas tyrėjams (b. l. 136).
Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra M. K. kaimynas. Tą vakarą M. K. paskambino ir pasakė, kad jam reikia atvaryti automobilį, nes jo darbinis automobilis sugedo. Jis (M. K.) nuvažiavo į servisą. Po kiek laiko atvažiavo M. K. ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti paimti kolegas ir jie kartu išvažiavo. Jis (M. K.) sėdėjo gale, o priekyje sėdėjo M. K. kolega G. Grįžtant namo jie susitarė, kad reikės sustoti užsipilti kuro. Važiuojant toliau, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo padaryta avarija ir priekyje jų, labai lėtai, maždaug ant 20 km/val., važiavo automobilis. M. K., šiek tiek pasipiktinęs dėl tokio eismo trukdymo, vairuotojai pasignalizavo, bet vairuotoja nei pagreitino, nei pasitraukė į pirmą juostą, tiesiog važiavo ir žiūrėjo į toje vietoje esančią avariją bei kalbėjosi tarpusavyje su keleive. Todėl jie sugalvojo jos (N. K.) automobilį aplenkti. Iškart po apvažiavimo, nuo laikiklio žemyn nukritus M. K. telefonui, buvo staigus stabdymas ir jiems buvo atsitrenkta į galą. Stabdymas šioje situacijoje, jo (M. K.) nuomone, yra natūrali reakcija į tai, kai nukrenta daiktas ir yra prarandama galimybė normaliai vairuoti, tačiau apie tai, kas iš tikrųjų sukėlė staigų automobilio stabdymą, M. K. neklausė. Po įvykio, jis (M. K.) labai trumpai buvo išlipęs iš automobilio apžiūrėti situaciją, bet paskui vėl įsėdo į automobilį ir negirdėjo ar M. K. kalbėjo su kito automobilio vairuotoja, tačiau nustebo, kad į įvykio vietą atvažiavo antras policijos ekipažas (b. l. 136–137).
Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, Institucijos atsiliepime į skundą pateiktas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 46).
Skundas atmestinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Institucija, spręsdama dėl M. K. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 3 ir 7 dalyse, buvimo, vadovavosi administracinio nusižengimo protokolu, pareiškėjo paaiškinimais, nukentėjusiosios ir liudytojos paaiškinimais, byloje pateiktu vaizdo įrašu, fotonuotraukomis, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema ir kitais byloje esančiais duomenimis, iš kurių padarė išvadą, kad M. K. vairuodamas automobilį „Volkswagen Amarok“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas pirmąja eismo juosta ir persirikiavęs į antrąją eismo juostą, be priežasties, nesant priekyje jokios kliūties ar pėsčiojo, staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti. Tokiais savo veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, sukėlė pavojingą situaciją. Tai yra privertė antrąja eismo juosta važiavusio automobilio „Nissan Micra“ vairuotoją N. K. taip pat staigiai stabdyti, kad išvengti susidūrimo, siekiant užtikrinti savo ir kitų žmonių (keleivių) saugumą. Automobiliui „Nissan“ atsitrenkus į „Volkswagen Amarok“, buvo sugadintos abi transporto priemonės.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais M. K. pažeidė KET 101 ir 135.4 punktų reikalavimus.
Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad M. K. pažeidimo esmėje nurodytais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą, nepaisydamas KET, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, rodė nepagarbą, be priežasties staigiai stabdė ir sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, taigi veikė iš chuliganiškų paskatų.
Skundu pareiškėjas ginčija nutarimą dalyje dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, todėl dėl M. K. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 7 dalis, teismas nepasisako.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nebūtina nustatyti, jog chuliganiškas vairavimas sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją ar pasipiktinimą.
Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
KET 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 135.4 punktas numato, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jei tai nebūtina eismo saugumui.
Pareiškėjas M. K. skundu ir teismo posėdžio metu neginčijo, kad skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę, neneigė, kad važiuodamas pirmąja eismo juosta ir persirikiavęs į antrąją eismo juostą, staigiai stabdė. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl to, ar M. K. priešingus teisei veiksmus lėmė chuliganiškos paskatos. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip pavojingi, padaryti dėl neatsargumo ir išsiblaškymo.
Teismas, išklausęs pareiškėjo paaiškinimus, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, įvertinęs kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, nenustatė pagrindo nesutikti su Institucijos padarytomis išvadomis, ir vertina, kad pareiškėjo nurodomos KET pažeidimo priežastys nepaneigia ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo buvimo jo veiksmuose.
Iš pareiškėjo paaiškinimų, nukentėjusiosios N. K. ir liudytojos G. Č. parodymų ir vaizdo įrašo nustatyta, kad pareiškėjas, važiuodamas pirmąja eismo juosta, priartėjęs prie antrąja eismo juosta važiuojančio automobilio „Nissan Micra“ ir jį aplenkęs staiga suko į antrąją eismo juostą ir iš karto, nepalikęs jokio saugaus atstumo iš galo, sustabdė automobilį, o antrąja eismo juosta važiavusio automobilio „Nissan Micra“ vairuotoja taip pat buvo priversta stabdyti ir atsitrenkė į sustojusį pareiškėjo vairuojamą automobilį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, kad M. K. nebuvo jokio objektyvaus pagrindo tokiam veiksmui atlikti, kadangi priešingai nei buvo nurodoma M. K. rašytiniuose paaiškinimuose ir teigta į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, persirikiavus į antrąją eismo juostą, prieš M. K. vairuojamą automobilį nebuvo jokių kitų automobilių, taip pat neužfiksuota ir jokių pėsčiųjų perėją kertančių pėsčiųjų. Tokiu būdu, teismo manymu, M. K. pažeidė KET reikalavimus, kadangi staiga stabdė be jokios priežasties, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui, o tokia M. K. sukelta situacija pagrįstai vertinta kaip sukėlusi pavojų eismo saugumui, o taip pat pareiškėjo bei kartu su juo važiavusių asmenų ir nukentėjusiosios N. K. bei liudytojos G. Č., saugumui.
Akivaizdu, kad KET pažeidimas padarytas sąmoningai, t. y. matyti, kad pareiškėjas, važiuodamas pirmąja eismo juosta, vos tik aplenkęs antrąja eismo juosta važiavusį automobilį „Nissan Micra“ iš karto suko į antrąją eismo juostą, nepalikęs jokio saugaus atstumo iš galo, tuoj pat staiga visiškai sustabdė automobilį. Iš nukentėjusiosios N. K. ir liudytojos G. Č. parodymų matyti, kad nukentėjusioji važiavo antrąja eismo juosta, kadangi pirmojoje eismo juostoje buvo avarija, susidarė spūstis, turėjo praleisti į kairę sukančius automobilius, todėl sustojo, paskui pradėjo lėtai judėti. Paskui nukentėjusiosios automobilį „Nissan Micra“ važiavęs automobilis, kaip teigė nukentėjusioji N. K., buvo įsijungęs ilgąsias šviesas, apakino, todėl nukentėjusioji negalėjo saugiai persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Iškart po to, iš paskos važiavęs automobilis staiga persirikiavo į pirmąją eismo juostą ir pradėjo lenkti iš dešinės pusės, o jos (N. K. ir G. Č.), abi parodė vidurinį pirštą paskui jas važiavusio automobilio vairuotojui. Tada M. K. padidino greitį ir aplenkinėdamas automobilį „Nissan“, pradėjo rikiuotis į antrąją eismo juostą ir pilnai nepersirikiavęs pradėjo greitai stabdyti, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į pareiškėjo vairuojamo automobilio galą. Iškart po įvykio, M. K. išlipo iš automobilio, pasakė, kad čia už „fakelų rodymą“. Taigi byloje nustatytos aplinkybės vis tik patvirtina, kad M. K. staigiai stabdė, kai tas nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, t. y. be jokios priežasties, tokie pareiškėjo veiksmai parodė jo norą demonstruoti savo išskirtinumą, niekino elementarias elgesio normas, kėlė grėsmę eismo saugumui bei aplinkiniams ir laikytinas chuliganišku vairavimu. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojų M. K. ir A. G. parodymai, kad M. K. signalizavo automobilio „Nissan Micra“ vairuotojui, reiškė nepasitenkinimą automobilio „Nissan Micra“ vairuotojo vairavimo būdu, keikėsi.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju buvo keliama grėsmė kelių eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai, kadangi pats M. K. pripažino, jog nusižengimo padarymo metu su juo važiavo dar du asmenys, kurie galėjo nukentėti nuo tokių neatsakingų, nesaugių jo veiksmų. Be to, įvertintina ir tai, kad buvo nesaugiai manevruojama pakankamai intensyvaus eismo miesto gatvėje, kas tik dar labiau padidino grėsmę, nesaugiai manevruojant, padaryti eismo įvykį, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko. M. K. manevravimu ir stabdymu išreiškė savo nepasitenkinimą dėl nukentėjusiosios N. K. nepakankamai greito važiavimo, galimai nereagavimo į jo signalizavimą, nepersirikiavimą į pirmąją eismo juostą (kai, pareiškėjo nuomone, nukentėjusioji galėjo tą padaryti), ir galimai vidurinio piršto parodymo, taigi siekiant nukentėjusiąją N. K. pamokyti, pademonstruoti niekinamą požiūrį į kitus eismo dalyvius, į nusistovėjusią teigiamą elgesio kultūrą kelyje. Šiuo atveju pažymėtina, kad net ir lėtas kitos transporto priemonės judėjimas, taip pat ir galimai nukentėjusiosios parodytas vidurinis pirštas, nesuteikia teisės eisme dalyvaujantiems kitiems eismo dalyviams elgtis ne tik neatsakingai, bet ir pažeidžiant KET bei elementarias visuomenėje vyraujančias elgesio normas. Tuo tarpu teismas šioje byloje nevertina kito eismo dalyvio – automobilio ,,Nissan Micra“ vairuotojos N. K. veiksmų, galėjusių išprovokuoti M. K. pasirinktą veikimo modelį, teisėtumo, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios N. K. ir liudytojos G. Č. parodymais, kadangi jų teismo posėdžio metu duoti parodymai nekito viso proceso metu, juos patvirtina ir teismo posėdžiu metu liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai bei byloje esantis vaizdo įrašas. Vertinant nukentėjusiosios ir paminėtos liudytojos parodymų patikimumą taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo paaiškinimus apie tai, kad nukentėjusioji N. K. „grasino“ jam galimai turimais ryšiais policijoje, tokias aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, paneigia teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie parodė tokių kalbų nebuvus. Be to, vien ta aplinkybė, kad N. K. nesutiko, kad eismo įvykis kilo dėl jos kaltės, nesudaro pagrindo teigti, kad ji yra suinteresuota nepagrįstai apkaltinti pareiškėją nebūto nusižengimo padarymu. Tuo tarpu pareiškėjo atstovo teiginiai, kad nukentėjusioji N. K. yra suinteresuota bylos baigtimi, nes nuo bylos baigties priklauso draudiminės išmokos gavimas, ir ji, žinodama, kad pareiškėjas iš esmės neneigia savo kaltės sukėlus eismo įvykį, tik nesutinka su nusižengimo kvalifikavimu, būtų davusi kitokius parodymus, atmestini kaip nepagrįsti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo pozicija viso proceso metu buvo nenuosekli ir nuolat kito. Pareiškėjas, teikdamas rašytinį paaiškinimą į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, nurodė, kad stojo, nes priekyje stojo žmonės praleidinėti einančius per perėją ir po 2 sekundžių į jį trenkėsi. Merginos išlipę pradėjo šaukti, kad turi pažinčių policijoje ir jos yra nekaltos (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 11). Teismo posėdžio apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. V. parodė, kad tiksliai neprisimena kokius staigaus stabdymo motyvus nurodė M. K., tačiau tai buvo arba pasikeitęs šviesoforo signalas, arba kliūtis. Tuo tarpu liudytojas policijos pareigūnas A. M. parodė, kad atvykus į įvykio vietą M. K. paaiškino, jog stabdė dėl to, kad kažkas stabdė priekyje, buvo kliūtis, todėl ir jis stabdė. Tuo tarpu 2023 m. gegužės 2 d. prašyme dėl AN teisenos (administracinio nusižengimo bylos, b. l. 56–58), pareiškėjas teigė, kad buvo tamsus paros metas, miesto nepažįsta, o kadangi iki namų tolimas kelias, automobilyje buvo mažai degalų, reikėjo sustoti degalinėje. Pastebėjęs, kad ką tik pravažiavo degalinę, turėjo kažkur surasti apsisukimą ir šiek tiek pagrįžti į degalinę. Kadangi antrąja eismo juosta lėtai važiavo automobilis „Nissan“, persirikiavo į pirmąją eismo juostą. Apvažinėdamas „Nissan“ automobilį, pamatė, kad už kokių 100 metrų prieš pėsčiųjų perėją yra galimybė apsisukti, kurio ir ieškojo norėdamas nuvažiuoti į degalinę. Persirikiuojant į antrąją eismo juostą nuo automobilyje esančio magnetinio laikiklio nukrito mobilaus ryšio telefonas, kuris pakrito po kojomis, kur yra automobilio pedalai, ko pasėkoje išsigandęs, kad telefonas nepalįstų po pedalais, pradėjo stabdyti. Stabdymas nebuvo staigus taip, kad automobilis sustotų vietoje, stabdymo žymių nebuvo. Iš vaizdo įrašo matosi, kad persirikiavęs pradžioje lėtino greitį, nes galvojo, kad apsisukęs sustos ir pasiims telefoną, tačiau stabdant ir telefonui čiuožiant po pedalais buvo priverstas pilna sustoti. Stabdymas truko kelias sekundes ir tęsėsi apie 50 metrų. Visgi skunde (b. l. 3–8) pareiškėjas teigė, kad priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertintas jo 2023 m. gegužės 2 d. prašymas dėl AN teisenos ir nenurodė jokių staigaus stabdymo motyvų, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad 2023 m. gegužės 2 d. prašymas dėl AN teisenos yra netikslus, prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, jį pasirašė net neskaitęs, nežinojo, kas ten parašyta. Jis (duomenys neskelbtini) gerai pažįsta, gatvė buvo apšviesta ir viskas buvo matoma kaip dieną. Buvo vakaras, jis skubėjo namo, žmona turėjo greitu metu gimdyti ir bet kuriuo momentu būtų reikėję žmoną vežti į gimdymo įstaigą, todėl sugalvojo įsipilti kuro. Norėjo apsisukti prieš perėją, nes žinojo, kad ten yra apsisukimo vieta ir užsukti į degalinę. Jis važiavo antrąja eismo juosta. Prieš ten buvusią perėją buvo apsisukimas ir priekyje pamatė automobilį, kuris buvo sustojęs, vėliau lėtai pajudėjo, jam signalizavo, paskui, atsiradus galimybei, persirikiavo į pirmąją eismo juostą ir aplenkęs minėtą automobilį vėl persirikiavo į antrąją eismo juostą. Prieš apsisukant, vietoj to, kad sukdamas paspaustų sankabos pedalą, paspaudė stabdžių pedalą. Tokiam veiksmui įtaką darė tai, kad visą dieną važinėjo su automobiliu, kuriame yra mechaninė pavarų dėžė, o įvykio metu vairavo automobilį su automatine pavarų dėže. Tuo tarpu aplinkybę, kad bevažiuojant buvo nukritęs jo mobilaus ryšio telefonas, pareiškėjas nurodė tik baigiamųjų kalbų metu ir teigė, kad nukritęs mobilaus ryšio telefonas jokios įtakos jo veiksmams nepadarė, kadangi automobilį stabdė dėl to, kad reikėjo užsukti į degalinę. Taigi, baigiamųjų kalbų metu pareiškėjas jau nebenurodė ir to, kad būtų sumaišęs automobilyje su automatine pavarų dėže įrengtus greičio ir stabdymo pedalus (šias aplinkybes teigė tik jo atstovai). Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant sušvelninti atsakomybę. Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas, teismo posėdžio metu teigdamas, jog įvykio vakarą skubėjo namo, nes jo sutuoktinė greitu metu turėjo gimdyti ir ją būtų reikėję bet kada vežti į gydymo įstaigą, vis tik klaidino teismą, kadangi iš byloje esančio vaiko gimimo liudijimo matyti, jog nagrinėjamo įvykio metu pareiškėjo sutuoktinė jau buvo pagimdžiusi.
Skunde ir baigiamųjų kalbų metu pareiškėjo atstovas teigė, kad skundžiamame nutarime nėra nustatyta dėl kokių chuliganiškų paskatų M. K. galėjo sukelti šį eismo įvykį. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip jau minėta, skundžiamame nutarime visgi nurodyta, kad M. K. pažeidimo esmėje nurodytais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą, nepaisydamas KET, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, rodė nepagarbą, be priežasties staigiai stabdė ir sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, kas ir buvo laikoma chuliganiškomis paskatomis.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad, net jei ir būtų pagrindo patikėti, kad pareiškėjas norėjo užsipilti kuro, todėl jam reikėjo iš antrosios eismo juostos sukti į kairę, vis tik, pareiškėjo elgesys kelyje – žinant, kad reikės tuoj pat sukti į kairę, tačiau netoleruojant kito automobilio vairuotojo važiavimo greičio, persirikiavimas iš antrosios eismo juostos į pirmąją eismo juostą, antrąja eismo juosta važiavusio automobilio aplenkimas, ir tada vėl įvažiavimas į antrąją eismo juostą, po ko, nepalikus jokio saugaus atstumo iš galo, staigus stabdymas, kai eismo saugumo požiūrio tam nebuvo jokios būtinybės, dėl ko įvyko eismo įvykis, vis tik laikytinas ne tik pavojingu, bet ir chuliganišku, t. y. reikšdamas akivaizdų nepasitenkinimą kito automobilio vairuotojo vairavimo būdu, tenkindamas savo interesus, pareiškėjas demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tas padaryta tyčia.
Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklausti ir liudytojai A. G. bei M. K., kurie parodė, kad persirikiavus į antrąją eismo juostą nukrito M. K. telefonas, dėl ko, jų manymu, pareiškėjas ir stabdė automobilį. Šiame kontekste pažymėtina, kad liudytojas M. K. nežinojo, kokia buvo tikroji M. K. stabdymo priežastis, teigė, kad jei būtų vairavęs jis (M. K.) nukritus telefonui, būtų stabdęs, ir nors žinojo, jog pareiškėjas M. K. ketino vykti į degalinę, tačiau į kokią degalinę ir kur, nežinojo. Tuo tarpu liudytojas A. G. teigė, kad pareiškėjas stabdė tiek dėl nukritusio telefono, tiek ir dėl noro sukti į degalinę. Visgi, kaip jau minėta, pats pareiškėjas M. K. baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad nukritęs telefonas jokios įtakos jam nepadarė, tuo tarpu, teismo vertinimu, staigus automobilio stabdymas kelyje, net jei ir nukrito pareiškėjo telefonas, eismo saugumo užtikrinimo požiūriu nebuvo būtinas.
Nors skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, buvo prašoma perkvalifikavus nusižengimą į ANK 420 straipsnio 1 dalį, švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį ir neskirti administracinio poveikio priemonės, tačiau, bylos duomenų kontekste, M. K. padarytą nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo, o švelninti jo atsakomybę ir neskirti administracinio poveikio priemonės nėra galimybės. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalies sankciją chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Tuo tarpu straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Tuo tarpu ANK 32 straipsnyje yra įtvirtinti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai, ANK 34 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Nagrinėjamu atveju nei Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, nei teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pagal skundą, nenustatė nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių.
Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-5-303/2017). Įvertinus aptartą teismų praktiką šios administracinio nusižengimo bylos kontekste, darytina išvada, kad Institucija skirdama administracinę nuobaudą bei nustatydama administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, įvertino visus M. K. charakterizuojančius duomenis paskyrė tinkamą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, pagrįstai paskyrė vidurkio dydžio nuobaudą, o administracinio poveikio priemonės terminą paskyrė tokį, koks numatytas ANK 420 straipsnio 6 dalies vidurkis. Aplinkybės, kad asmuo turi mažamečių vaikų, kuriuos turi vežti į darželį ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė veikla, jau egzistavo M. K. darant administracinį nusižengimą ir jo nuo priešingo teisei elgesio nesustabdė, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų taikyti švelnesnę nei įstatymo numatytą sankciją.
Teismas daro išvadą, kad Institucija iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. M. K. veiksmai atitinka ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – chuliganišką vairavimą, nusižengimas padarytas tyčia, todėl M. K. pagrįstai nubaustas dėl šio nusižengimo padarymo. Administracinė nuobauda M. K. tinkamai individualizuota, jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 Eur atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį, o paskirtas specialiosios teisės atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių – ANK 420 straipsnio 5 dalies vidurkį, paskirta subendrinta nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. gegužės 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Vilma Tamošaitienė