Civilinė byla Nr. e2-944-853/2020

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00186-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.1.1.3.10; 2.1.6.3; 2.6.3; 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.1.16; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 31 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Lilijai Drizgienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Budinks“ atstovui advokato padėjėjui Pauliui Žiūkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Teisės ir kreditų valdymo departamentas, UAB ieškinį atsakovei UAB „Budinks“ dėl 2019 m. balandžio 10 d. pasirašytos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 9248,03 Eur nuostolių atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „Budinks“ priešieškinį ieškovei Teisės ir kreditų valdymo departamentui, UAB dėl 5353,98 Eur nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė, pirma, pripažinti negaliojančia 2019 m. balandžio 10 d. ieškovės Teisės ir kreditų valdymo departamentas, UAB ir UAB „Budinks“ pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį. Antra, priteisti iš atsakovės UAB „Budinks“ 9248,03 Eur nuostolių atlyginimą ieškovei. Trečia, iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 10 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį. Šios sutarties pagrindu ieškovei atiteko reikalavimo teisė į 39358,69 Eur skolą kartu su delspinigiais, palūkanomis, išieškojimo išlaidomis iš UAB „Arimetras“. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš UAB „Arimetras“ priteisimo, remiantis pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartimi ir jai perduotomis sąskaitomis – faktūromis. UAB „Arimetras“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės prašoma priteisti skola, nes ji nieko atsakovei nėra skolinga, taip pat nurodė, kad skola nėra teisminga Lietuvos teismams, nes UAB „Arimetras“ ir atsakovė sutartyje, kurios pagrindu atsirado skola, susitarė, kad visi ginčai bus sprendžiami arbitraže. UAB „Arimetras“ nurodė, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi su atsakove pagal jos pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. UAB „Arimetras“ nurodė, kad atsakovė vėlavo užbaigti ir perduoti UAB „Arimetras“ darbus pagal Sutartį per 133 kalendorines dienas, todėl UAB „Arimetras“ patyrė nuostolius. Atsakovė neatlygino UAB „Arimetras“ dėl padaryto šiurkštaus Sutarties pažeidimo (vėlavimo) patirtų nuostolių, todėl UAB „Arimetras“, vadovaudamasi Sutarties 40.9. punktu, atliko įskaitymą – įskaitė patirtų nuostolių dėl vėlavimo sumą (45188,08 Eur) į atsakovės pagal Sutartį mokėtinos sumos likutį (34980,97 Eur) ir apie tai pranešė atsakovei. Atsakovė UAB „Budinks“ UAB „Arimetras“ atliktą įskaitymą pripažino jo pagrįstumo neginčydama teisme ir / ar nesiimdama kitų teisių gynimo priemonių. Aplinkybė, kad ieškovei perduota skola buvo įskaityta pagal Sutartį į UAB „Arimetras“ patirtus nuostolius ieškovei nebuvo žinoma. Atsakovė apie tai ieškovės neinformavo, o priešingai perdavė ieškovei teisę į negaliojančią skolą. Ieškovė remiantis Sutartimi kreipėsi į teismus dėl skolos iš UAB „Arimetras“ priteisimo, tačiau išaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovės ieškovei perduotas reikalavimas – negaliojantis, ieškovė patyrė žalą, kuri yra teismo nutartimis priteistos atlyginti bylinėjimosi išlaidos ir baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstus procesinius dokumentus. 

Ieškovė siekdama atgauti skolą pagal Sutartį kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Arimetras“, bankroto byla nebuvo iškelta, tačiau ieškovei skirta bauda 1000,00 Eur. Telšių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4465-832/2019 priėmė nutartį. Nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu vadovaujantis tuo, kad skola yra neegzistuojanti ir neteisminga Lietuvos teismams. Teismas nutartimi priteisė ieškovei sumokėti 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl kreipimosi į Lietuvos teismus su negaliojančiu reikalavimu, 50 (penkiasdešimt) procentų baudos, t. y. 1000 Eur, priteisiant UAB „Arimetras“. Priteisė iš ieškovės UAB „Arimetras“ naudai 3661,83 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-686-368/2019 paliko pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisė iš ieškovės UAB „Arimetras“ naudai 2122,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė, siekdama atgauti skolą iš UAB „Arimetras“, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Šiaulių apygardos teismas pakeitė pirmos instancijos teismo sprendimą, laikinąsias apsaugos priemones panaikino ir priteisė iš ieškovės UAB „Arimetras“ naudai 361,68 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Antstoliai pagal vykdomąsias bylas iš ieškovės šiuo metu jau yra išieškoję 8539,99 Eur. Pasak ieškovės, jeigu atsakovė nebūtų perdavusi negaliojančią reikalavimo teisę į UAB „Arimetras“ skolą, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, kuri susidarė dėl kreipimosi į teismą dėl iš tiesų neegzistuojančios skolos priteisimo iš UAB „Arimetras“.

Atsakovė pateikė kartu atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriuo atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimais ir prašė priteisti iš ieškovės 5353,98 Eur dydžio nuotolius, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės prašoma priteisti 5353,98 Eur suma kildinama iš tų pačių ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susidariusių ieškovei inicijuojant teisminius ginčus prieš skolininką UAB „Arimetras“, kurių dalį atsakovė padengė pagal ieškovės prašymus, nors to, pasak atsakovės, daryti neprivalėjo, ir ieškovė tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo / sutaupė ieškovės sąskaita.

Atsakovė nesutikdama su ieškovės reikalavimais nurodė, kad į atsakovės direktorių ieškovės atstovas I. R. pirmą kartą kreipėsi telefonu. Telefoninio pokalbio metu, ieškovės atstovui pasiteiravus apie atsakovės turimus debitorius ir neišieškotas skolas, atsakovė užsiminė apie UAB „Arimetras“ 34980,97 Eur skolą atsakovei, be kita ko, pažymėdamas, jog skolos išieškojimą iš šio skolininko apsunkina arbitražinė sąlyga dėl privalomo ginčų tarp atsakovės ir skolininkės UAB „Arimetras“ sprendimo Stokholmo arbitraže, Švedijoje. Arbitražinę sąlygą atsakovė ir UAB „Arimetras“ buvo numatę 2016 m. birželio 1 d. šviesiųjų naftos produktų parko plėtros statybos darbų sutartyje, iš kurios ir kilo aptariama skola. To paties telefoninio pokalbio metu ieškovės atstovas patikino atsakovės direktorių, kad atsakovės su UAB „Arimetras“ sudaryta arbitražinė sąlyga neturėtų sudaryti kliūčių ieškovei išsiieškoti skolą iš skolininkės UAB „Arimetras“, jei atsakovė perleistų reikalavimą į skolą ieškovei. Ieškovės atstovas taip pat pažymėjo, kad tokią arbitražinę sąlygą nėra sudėtinga nuginčyti Lietuvos Respublikos teismuose. Ieškovės atstovas 2019 m. balandžio 4 d. el. paštu pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą ir nurodė atsiųsti šią su skolininke susijusią informaciją: skolininko pavadinimą, įmonės kodą, uždelsto mokėjimo sumą ir terminą, skolą įrodančius dokumentus. Atitinkamai atsakovės direktorius 2019 m. balandžio 10 d. ieškovės atstovui el. paštu archyviniame faile pateikė visus skolininkės UAB „Arimetras“ skolos perleidimui reikšmingus dokumentus, įskaitant ir atsakovės bei UAB „Arimetras“ sudarytą sutartį, iš kurios kilo perleidžiama skola bei kurioje buvo numatyta privaloma arbitražinė sąlyga.

Atsakovė nurodo, kad ieškovės inicijuotų teisminių procesų metu atsakovė apmokėjo dalį ieškovės patirtų proceso išlaidų (žyminių mokesčių, suteiktų teisinių paslaugų, priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir kt.). Atsakovė sumokėjo ieškovei šias sumas: 2019 m. balandžio 26 d. – 204 Eur, 2019 m. gegužės 30 d. – 171 Eur, 2019 m. liepos 16 d. – 853 Eur, 2019 m. liepos 16 d. – 70 Eur, 2019 m. rugpjūčio 6 d. – 120 Eur, 2019 m. rugsėjo 10 d. – 300 Eur, 2019 m. rugsėjo 26 d. – 3635,98 Eur, iš viso 5353,98 Eur sumą.

Atsakovė paneigdama ieškovės reikalavimus nurodė, kad atsakovė nėra pripažinusi fakto, kad UAB „Arimetras“ pagal jos ir atsakovės sudarytą sutartį patyrė 45188,08 Eur dydžio nuostolius dėl atsakovės laiku neatliktų ir neperduotų darbų. Taip pat atsakovė nelaiko teisėtu UAB „Arimetras“ neva patirtų nuostolių įskaitymo į atsakovei nesumokėtą 34980,97 Eur dydžio skolą. Ginčas tarp UAB „Arimetras“ ir atsakovės dėl UAB „Arimetras“ tariamai patirtų nuostolių ir atsakovei nesumokėtos skolos pagal jų sudarytą sutartį buvo sprendžiamas ne teisminiu keliu, tačiau ginčo taikiai išspręsti nepavyko. Tolesniam ginčo sprendimui teisme kelią užkirto atsakovės ir UAB „Arimetras“ Sutartyje numatyta arbitražinė sąlyga. Ieškovei pateikė visus reikalingus dokumentus, įskaitant ir atsakovės ir UAB „Arimetras“ sudarytą sutartį. Ieškovė šiurkščiai pažeidė neleistinumo piktnaudžiauti teise principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 1.2. straipsnio 1 dalyje.

Ieškovė pateiktu atsiliepimu į atsakovės priešieškinį nurodo, kad su priešieškiniu nesutinka visiškai. Pastebi, kad atsakovė perleido ieškovei reikalavimo teisę į skolą, kuri faktiškai neegzistavo. Atsakovė neišsprendusi ginčo dėl skolos įskaitymo į nuostolius negalėjo perleisti reikalavimo teisės į skolą, kadangi žinojo, kad nenuginčijus skolos įskaitymo į nuostolius negalima bus išieškoti skolos iš UAB „Arimetras“. Skolininkė UAB „Arimetras“ pateikdama atsiliepimą į ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo ginčijo patį skolos faktą, pateikė į bylą įrodymus, kurie įrodo, kad atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į UAB „Arimetras“ skolą. Ieškovė, remdamasi reikalavimo perleidimo sutartimi, negali kreiptis į arbitražo teismą dėl skolos iš UAB „Arimetras“ priteisimo, nes UAB „Arimetras“ šiuo metu nieko neskolinga ieškovei ir reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo metu nebuvo skolinga atsakovei. Be to, atsakovė savo valia, sąmoningai, niekieno neverčiama sumokėjo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos siekiant išieškoti, kaip vėliau paaiškėjo neegzistuojančią skolą iš UAB „Arimetras“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė savo noru mokėjo bylinėjimosi išlaidas, nors ir žinojo, kad tokios pareigos neturi pagal tarp šalių pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtinta, kad negalima išreikalauti atgal turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Tai yra atsakovei buvo žinoma už ką ji moka ir kokia suma kokiems mokėjimams padengti buvo skiriama. Ieškovė tiesiogiai iš atsakovės negavo visų atsakovės nurodomų mokėjimų, dauguma mokėjimų buvo atlikti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sąskaitą. Mokėjimai, kuriuos iš atsakovės gavo ieškovė yra 70,00 Eur už ieškinio parengimą bei už atsiliepimo į skundą parengimą 120,00 Eur, už atstovavimą teismo posėdyje 300,00 Eur, 3635,98 Eur už nuostolių atlyginimą vykdomojoje byloje Nr. 0240/19/01614. Taip pat atsakovė su priešieškiniu pridėjo D. B. 120,00 Eur padarytą mokėjimą VMI, t. y. nėra aišku, kodėl prašoma priteisti iš ieškovės už mokėjimą, kuris buvo atliktas VMI, taip pat už tam tikrus mokėjimus, kurie buvo padaryti ne atsakovės vardu.

Ieškovės Teisės ir kreditų valdymo departamento, UAB atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus.

Atsakovės UAB „Budinks“ atstovas advokato padėjėjas Paulius Žiūkas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad skola nėra galiojanti. Nutartyse yra rašoma apie bylos teismingumą. Galutinė ieškinio suma yra mažesnė. Ieškovė prašo priteisti nuostolius dėl sudarytos sutarties, kurie susidarė iš proceso metu paskirtų baudų, tai yra kaip ji realizavo teises proceso metu. Atsakovė negali prisiimti ieškovės rizikos dėl ieškovės procesinio elgesio. Po reikalavimo perleidimo, teismas išdavė teismo įsakymą, į kurį UAB „Arimetras“ pareiškė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad yra arbitražinė išlyga. Panaikinus teismo įsakymą, ieškovė pateikė ieškinį. Atsakovė visus dokumentus pateikė ieškovei, kad įvertintų pagrįstumą. Ieškovė suklaidino atsakovę dėl sąskaitų apmokėjimo. Atsakovė nedalyvavo procesuose, todėl neturėjo mokėti. Atsakovei nebuvo suteiktos paslaugos, kurias atsakovė apmokėjo. Nėra rašytinio susitarimo apmokėti šias sumas. Ieškovė arba be teisinio pagrindo gavo lėšas, arba nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita.

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas         

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais CPK 185 straipsnio 1 dalis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Remiantis CK 6.101 straipsnio nuostatomis, reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis).

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 47 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimo pripažinti ginčijamą sutartį negaliojančia negrindė bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.78–1.94 straipsniai). Ieškovė teigė, kad sutartimi atsakovė perleido neegzistuojančią reikalavimo teisę.

Vertinant, ar pradinio kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą nebuvo apribota, t. y. ar reikalavimo teisės perleidimas atliktas nepažeidžiant pirmiau nurodytų CK 6.101 straipsnyje išvardytų perleidimo ribojimo sąlygų, reikšminga nustatyti ir įvertinti, be kita ko, faktines aplinkybes dėl pradinio kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo teisinio pagrindo, kadangi vienas iš esminių prievolės galiojimo reikalavimų yra įmanomumas ją įvykdyti.

Įstatymas nustato, kad negalima perleisti neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, taip pat teisės, kuri jau perleista. Jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).

Teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. balandžio 10 d.  išsiuntė elektroniniu paštu ieškovei dokumentus apie UAB „Arimetras“ skolą, įskaitant ir sutartį. Atsakovė UAB „Budinks“ 2019 m. balandžio 10 d. pasirašė ginčijamą sutartį, kuria perleido ieškovei Teisės ir kreditų valdymo departamentas, UAB reikalavimo teisę į UAB „Arimetras“ skolą. 2019 m. balandžio 10 d. ieškovė su atsakove pasirašė dokumentų priėmimo perdavimo aktą Nr. 1 A prie 2019/04/10 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/04/10, kuriame ieškovei buvo perduotos sąskaitos – faktūros. Ieškovė 2019 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus dėl teismo įsakymo išdavimo. 2019 m. balandžio 30 d. teismas priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2937-715/2019 pagal ieškovės pareiškimą. 2019 m. gegužės 16 d. UAB „Arimetras“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nesilaikoma atsakovės ir UAB „Arimetras“ pagrindinėje sutartyje numatytos arbitražinės sąlygos dėl ginčų sprendimo Stokholmo arbitraže, Švedijoje. Po UAB „Arimetras“ prieštaravimų ieškovė ieškinio nepareiškė, todėl 2019 m. birželio 26 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai išduotą teismo įsakymą panaikino, o ieškovės pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, tačiau Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4465-832/2019, ieškovės ieškinį UAB „Arimetras“ paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu) ir nurodė, kad ieškovė pakartotinai reikšdama reikalavimus atsakovei neįsitikinusi skolos egzistavimu, ignoravo arbitražinį susitarimą, piktnaudžiavo teise. Byloje nėra duomenų, kad ginčas dėl reikalaujamos sumos iš UAB „Arimetras“ yra išspręstas, nes toks ginčas yra spręstinas arbitraže, o šalys nėra perdavusios ginčo spręsti į arbitražą.

Konstatuotina, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra susiję tik su pačiu ieškovės elgesiu, nes baudos paskirtos, ieškovei piktnaudžiaujant teise, taip pat nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad reikalavimo teisė negalioja ar, kad jos negalima įgyvendinti.

Dėl 5353,98 Eur sumos įgytos be teisinio pagrindo

Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 5353,98 Eur sumą kaip įgytą be teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, jog atsakovė 2019 m. balandžio 29 d. pervedė 204 Eur, 2019 m. gegužės 30 d. – 171 Eur, 2019 m. liepos 16 d. – 853 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras 2019 m. liepos 16 d. pervedė 70 Eur, 2019 m. rugpjūčio 6 d. – 120 Eur, 2019 m. rugsėjo 10 d. – 300 Eur, 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovė ieškovei pervedė 3635,98 Eur, iš viso 5353,98 Eur.

Ginčas byloje kilo dėl nurodytų pinigų sumų, pervestų iš atsakovės banko sąskaitos į ieškovės ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitas. Atsakovės teigimu, kad ieškovės inicijuotų teisminių procesų metu atsakovė apmokėjo dalį ieškovės patirtų proceso išlaidų (žyminių mokesčių, teisinių paslaugų apmokėjimai ir kt.). Ieškovė be jokio teisinio pagrindo gavo turtinės naudos atsakovės sąskaita. Pasak ieškovės, atsakovė savo noru mokėjo bylinėjimosi išlaidas, nors ir žinojo, kad tokios pareigos neturi pagal tarp šalių pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį. CPK įtvirtinta, kad negalima išreikalauti atgal turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas. Atsakovei buvo žinoma už ką ji moka ir kokia suma kokiems mokėjimams padengti buvo skiriama.

CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 21 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Šios kategorijos bylose turi būti vadovaujamasi bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, reglamentuota CPK 178 straipsnyje, kad įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kad neigia, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, o pareiga įrodyti, kad turtas įgytas esant teisiniam pagrindui tenka atsakovei. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovė gavo turtą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas gauti turtą gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovei paneigti bet kokį įmanomą atsakovės turto gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei atsakovė mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018 24 punktą).

Iš 2019 m. balandžio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/04/10, Priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 A prie 2019/04/10 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/04/10 ir Priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 B prie 2019/04/10 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/04/10, nustatyta, kad šalys sulygo, jog pradinis kreditorius (atsakovė) atlygintinai perleidžia naujajam kreditoriui (ieškovei), o naujasis kreditorius perima iš pradinio kreditoriaus visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, netesybas ir kt.), kylančias iš skolininko (UAB „Arimetras“) įsipareigojimų pagal pradinio kreditoriaus Aktu perduotus dokumentus (Sutarties 2.1. punktas). Taip pat šalys Sutartyje numatė, jog už perleidžiamą reikalavimą naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti Akte nustatyta tvarka (Sutarties 2.3. p). Šalių pasirašytu Aktu Nr. 1 A atsakovė ieškovei perdavė PVM sąskaitas–faktūras, patvirtinančias UAB „Arimetras“ skolą atsakovei. Akte Nr. 1 B ieškovė ir atsakovė susitarė dėl atsiskaitymo už perleidžiamą skolą tvarkos. Aktu Nr. 1 B naujasis kreditorius (ieškovė) įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui (atsakovei) 90 proc. nuo visos išieškotos perleidžiamo reikalavimo sumos (Akto Nr. 1 B 1. punktas). Be kita ko, šalys Akte Nr. 1 B numatė, jog jokie papildomi mokėjimai naujajam kreditoriui nepriklauso ir pradinis kreditorius neturi pareigos jų mokėti. Naujojo kreditoriaus skolos išieškojimo išlaidas dengia skolininkas ir gaunama kaina už išieškojimą atitinka pradinio kreditoriaus valią, šalių susitarimą ir interesus (Akto Nr. 1 B 2. punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar kad asmuo yra praturtėjęs dėl kito asmens veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovės praturtėjimą atitinkantis ieškovės turto sumažėjimas (atsakovė turi būti praturtėjusi ieškovės sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Ketvirta, atsakovės praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovė turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad yra nustatytos visos sąlygos, tai yra atsakovė ieškovės naudai sumokėjo bylinėjimosi išlaidas, apmokėjo ieškovės pateiktas sąskaitas – faktūras, nesat tam teisinio pagrindo, tuo ieškovė praturtėjo atsakovės sąskaita. Atsakovė nėra prisiėmusi ieškovės nuostolių atsiradimo rizikos.

Pareiga įrodyti turto gavimo egzistavimo pagrindą nagrinėjamos bylos kontekste tenka ieškovei. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos piniginių lėšų gavimo aplinkybės, nepagrindžia šių lėšų gavimo teisinio pagrindo. Ieškovė nurodė, jog atsakovė savo valia, sąmoningai, niekieno neverčiama sumokėjo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos siekiant išieškoti, kaip skolą iš UAB „Arimetras“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Tačiau tokie mokėjimai minėtoje sutartyje nebuvo numatyti. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl iš atsakovės pervestų sumų nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, todėl vertintinos kritiškai, t. y. nesudarančios pagrindo pripažinti tarp šalių egzistavus tam tikrus teisinius santykius, kurių pagrindu atsakovei būtų galėjusi kilti pareiga pervesti ieškovei pinigines lėšas. Byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovė neturėjo mokėti ir buvo suklaidinta ieškovės. Taigi, bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad šalys sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, bet ne atstovavimo sutartį.

Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog tarp šalių ginčo laikotarpiu nebuvo susiklostę teisiniai santykiai, kurie įpareigotų atsakovę apmokėti ieškovės mokėtinas sumas, todėl atsakovė neturėjo pareigos už jas ir sumokėti. Ieškovė neįrodė, jog lėšos iš atsakovės banko sąskaitos jai buvo pervestos esant teisiniam pagrindui bei ieškovei žinant.

Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės priteistina 5353,98 Eur suma.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patikslino ir prašė priteisti iš ieškovės procesines palūkanas atsakovės naudai. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš ieškovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos, o tenkinus priešieškinį iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 1754,50 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 120,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso 1874,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Atsakovės priešieškinį tenkinti.

Iš ieškovės Teisės ir kreditų valdymo departamentas, UAB, j. a. k. 304861942, priteisti atsakovės UAB „Budinks“, j. a. k. 300654259, naudai:

– 5353,98 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 98 ct) nuostolių;

– 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 5353,98 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. vasario 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 1874,50 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                          Andželika Butkuvienė