Civilinė byla Nr. e2-488-513/2022                                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00025-2022-0                                                                                                                                                                  

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.12;

2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        

2022 m. gruodžio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

sekretoriaujant Rasai Jenkutei,

dalyvaujant ieškovės atstovams D. J., M. K.,

atsakovės atstovui advokatui S. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „LTG Infra“ ieškinį atsakovei UAB „Terebro“ dėl statybos rangos sutarties kainos sumažinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Redanas“ 2022-01-31 ieškiniu prašo:  1) pakeisti Statybos rangos sutarties Nr. SUT(LGI)-451 specialiųjų sąlygų 4.2 punktą išdėstant jį taip: „Sutarties kaina, neįskaitant PVM, yra 73 280,10 Eur (septyniasdešimt trys tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų 10 ct) 21 proc. PVM yra 15 388,82 Eur (penkiolika tūkstančių trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 82 ct) Sutarties kaina, įskaitant PVM, yra 88 668,92 Eur (aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 92 ct)“; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Terebro“ ieškovei AB „LTG Infra“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atlikusi viešąjį pirkimą, taikydama dinaminę pirkimo sistemą, 2020-03-16 su atsakove sudarė Statybos rangos sutartį Nr. SUT(LGI)-451 „Dėl 3 P.o.d. G/b tilto rekonstravimo į gofruotą pralaidą Vilnius – Klaipėda 349+570 km“ (toliau – Sutartis). Sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 ir 4.2 punktuose buvo susitarta dėl fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros būdo, kai už visus Sutartyje nurodytus darbus visa Sutarties kaina yra 83 546,90 Eur be PVM ir 101 091,75 Eur su 21 proc. PVM.

Remiasi Sutarties bendrųjų sąlygų 19.1 punktu, 19.2.8 punktu ir nurodo, kad Sutartis keistina, nes statybos rangos darbų vykdymo metu rangovei patikslinus kabelių vietas paaiškėjo, jog kabelių trasos nepatenka į darbų zoną, todėl kabelių perkėlimo darbų atlikti nereikėjo ir atsakovė faktiškai neatliko kabelio iškėlimo darbų už 10 266,80 Eur be PVM, šie neatlikti darbai nurodyti 2021-10-28 šalių pasirašytame nevykdomų darbų akte, o suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo darbų akte Nr. 1 nurodyti tik lokalinės sąmatos 8.1 ir 8.4 pozicijose nurodyti darbai, taigi lokalinės sąmatos pozicijose Nr. 1.6, 5.7, 8.2, 8.3, 8.5, 8.6, 8.7, 8.8, 8.9, 8.10, 8.11, 8.12, 8.13, 8.14, 8.15, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19, 8.20, 8.21, 8.22, 8.23, 8.24, 8.25, 8.26, 8.27, 8.28, 8.29, 9.1 ir 9.3 nurodyti darbai nebuvo atlikti visa apimtimi.

Pažymi, kad objekte iki šiol nėra pašalinti visi nustatyti defektai ir neperduota visa reikalinga dokumentacija, todėl atsakovės teiginiai apie visų darbų atlikimą yra nepagrįsti.

Teigia, kad atsakovė nepagrįstai atsisako pakeisti sutartį, nes sudarius viešojo pirkimo sutartį pasibaigia pirkimas, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo teisiniai santykiai nesibaigia ir viešojo pirkimo sutarties vykdymui taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) normos, reguliuojančios papildomų darbų atlikimą ir viešojo pirkimo sutarties keitimą.

Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė remiasi CK 6.223 str. 2 d. 2 p., CK 6.223 str. 3 d., Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – KSPĮ) 97 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atsakydama į atsakovės atsiliepime išdėstytus Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) aiškinimus nurodo, kad Metodikos 33.3 p. nustatyta, kad statinio projekto sąnaudų kiekių žiniaraščiuose (jeigu yra) nurodyti dydžiai – statybos produktų kiekis, įrenginių, mechanizmų skaičius ir statybos darbų (statinio, jo elementų baigtinių darbų ir jiems atlikti reikalingų resursų) apimtis (išreikšta statybos darbų vienetais) – yra apytikriai ir neturi būti laikomi faktiniu ir tiksliu darbų, kuriuos darbų rangovui reikia atlikti, kiekiu. Jei tiekėjo įvykdytų darbų faktinis kiekis skiriasi nuo nurodyto perkamo kiekio (nurodyto statinio projekto kiekių žiniaraštyje ar kitame dokumente), laikoma, kad šie didesni ar mažesni darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą, jei nesikeičia darbų apimtys, didesni atliktų darbų kiekiai nelaikomi papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais. Sutartyje rekomenduojama numatyti sutarties kainos keitimo dėl keičiamų kiekių (apimčių) sąlygas ir tvarką remiantis įstatymais ir Civiliniu kodeksu (pavyzdžiui, numatyti, kad pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinis ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje pirkimo vykdytojo nurodytų darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės). Remiasi Metodikos 48 p., 55.1 p. ir teigia, kad sutarties kaina gali būti keičiama taikant peržiūros ir (ar) kiekio (apimties) keitimo sąlygas ir kad toks keitimas galimas, kai kiekio (apimties) keitimo sąlygos iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio ir, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, jos iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant galimų keitimų apimtį, pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai gali būti atliekama.

Teigia, kad fiksuotos kainos rangos darbų sutartyse gali būti atsisakoma darbų ir dėl to turi būti koreguojama sutarties kaina, tai nurodo Viešųjų pirkimų tarnyba pateiktuose pavyzdžiuose.

Pažymi, kad geležinkelio gelžbetoninio tilto Kretingos r. sav. (Vilnius–Klaipėda 349 + 570 km) rekonstravimo techninio darbo projekte kelis kartus buvo nurodyta, kad prieš darbų pradžią rangovas turi nužymėti esamą kabelių trasą ir tiksliai nustatyti, kokiame gylyje yra pakloti kabeliai. Jei esamos kabelių trasos nepatenka į darbų zoną (nevykdomi jokie kasinėjimo darbai ties kabelių trasomis), kabelių trasų, suderinus su užsakovu, iškelti nereikia, tokia pastaba buvo nurodyta ir rangovės su pasiūlymu pateiktoje lokalinėje sąmatoje.

Ieškovė nurodo, kad tik 2021-10-28 pasirašė nevykdomų darbų aktą, kuriuo patvirtino nevykdytų darbų pozicijas ir apimtis, todėl Sutarties pakeitimas dėl kainos sumažinimo yra galimas ir šiuo metu.

Atsakovė nevykdė atsisakomų darbų, išlaidų nepatyrė, atsisakomų darbų vertė sudaro tik 12,29 proc. nuo visos Sutartyje numatytos darbų vertės, todėl sutarties pakeitimas užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei racionalų lėšų panaudojimą.

Atsakovė UAB „Terebro“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal sutartį 2020-05-28 visiškai atliko visus techniniame projekte nurodytus darbus, ieškovė pasirašė atliktų darbų aktą, tačiau 2021-12-22 pranešė, kad nesumokės sutartimi nustatytos kainos, nes pageidauja mažinti kainą, tačiau atsakovė 2021-12-31 raštu sutarties kainą mažinti atsisakė.

Savo nesutikimą atsakovė grindžia faktu, kad sutartimi buvo sulygta dėl fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros būdo, kuris reiškia, kad rangovui mokama Sutartyje sulygta darbų kaina, nebent kaina buvo koreguojama Sutartyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju vadovaujantis teisiniu reglamentavimu Sutartyje turi būti aiškios ir nedviprasmiškos sąlygos, kokiais atvejais Sutarties kaina yra perskaičiuojama. Kainos perskaičiavimas taip pat gali būti atliekamas vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodika. Remiasi Metodikos 2.10, 33.3, 37, 38 punktais ir teigia, kad fiksuotos kainos su peržiūra atveju sutarties kaina keičiama vadovaujantis sutartyje įtvirtinta metodika tais atvejais, kada kainos pasikeitimas yra sąlygotas objektyvių aplinkybių ir nėra susijęs su darbų apimties pagal Sutartį pasikeitimu, nes fiksuotos kainos su peržiūra pirkimo būdas yra tapatus fiksuotos kainos pirkimo su galimybe peržiūrėti sutarties kainą dėl kainų lygio pokyčio, mokesčių, minimalaus darbo užmokesčio dydžio pasikeitimo bei kitų objektyvių aplinkybių, nesusijusių su sutarties termino, prekių, paslaugų ir (ar) darbų kiekių ir (ar) apimties, objekto keitimu, būdui.

Atsakovė teigia, kad atliko visus darbus, todėl ieškovė turi sumokėti  visą sumą, nors darbų apimtis ir kiekiai pasikeitė. Nurodo, kad darbų atsisakymas galimas tik į priekį, o ne į praeitį; fiksuotos kainos atveju galutinei sutarties kainai nedaro įtakos faktas, kad darbų vykdymo metu pasikeitė darbų apimtis, jeigu jis nebuvo sąlygotas techninio projekto pasikeitimo. Atsakovė teigia, kad ji buvo atlikusi esamų kabelių perkėlimo ir įgilinimo darbus, tačiau tokių darbų reikėjo atlikti mažiau, nei apskaičiavo ieškovė. Remiasi CK 6.228 straipsniu, 6.194 straipsnio 4 dalimi ir nurodo, kad visi Sutarties neaiškumai ir prieštaravimai turi būti aiškinami sutartį pasiūliusios šalies nenaudai, turi būti užtikrinta šalių lygybė, o kainodaros taisyklės turi atitikti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjo interesus, perkančioji organizacija negali prisiimti per didelės rizikos dėl sutarties kainos, kita vertus, neturi siekti, kad tiekėjas veiktų jam nepalankiomis sąlygomis. Sutarties 19.1 punkte nebuvo numatyta, kokiu būdu turi būti siekiama susitarimo pakeisti sutarties kainą, ieškovė nesilaikė bonus pater familias elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio (bona fides principas) reikalavimų, nes sutarties kainos keitimo procedūrą pradėjo praėjus beveik dvejiems metams po faktinio darbų atlikimo.

Atsakydama į dubliko argumentus atsakovė nurodo, kad fiksuotos kainos kainodaros būdą galima pasirinkti tais atvejais, kai pirkimo vykdytojas žino darbų apimtis, tačiau negali tiksliai nustatyti darbų kiekių, o tiekėjas, būdamas tos srities profesionalas ir atsižvelgdamas į pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, įsipareigoja už fiksuotą kainą atlikti visus darbus. Fiksuotos kainos kainodara gali būti nustatoma ir tais atvejais, kai pirkimo vykdytojas nors ir gali pakankamai tiksliai nustatyti darbų apimtis ir jų kiekius (pavyzdžiui, pirkimo vykdytojas rangos darbus perka pagal jau parengtą projektą), tačiau rizika dėl galimo darbų kiekių svyravimų yra perduodama tiekėjui. Tokiu atveju sutarties kainos keitimas (pavyzdžiui, kainos didėjimas dėl keičiamų kiekių (apimčių), papildomų nenumatytų darbų įsigijimo) sutarties vykdymo metu galimas tik išimtiniais atvejais. Remiasi Kainodaros taisyklių nustatymo metodika ir iš esmės teigia, kad rekomenduojama numatyti sutarties kainos keitimo dėl keičiamų kiekių (apimčių) sąlygas ir tvarką, jeigu faktinis ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje pirkimo vykdytojo nurodytų darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) skiriasi daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės. Perkančioji organizacija turi teisę paaiškėjus aplinkybėms atsisakyti dalies ar visų darbų tinkamai ir laiku apie tai informavusi tiekėją, tačiau pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi būti nustatyta aiški tvarka, kokiu būdu ir kokioms aplinkybėms esant atsisakoma dalies darbų, turi būti įtvirtinta tokių darbų atsisakymo ir įforminimo tvarka, tačiau šalių sutartyje tai nenurodyta.  Pažymi, kad visi fiziniai darbai objekte atlikti  2020-05-28, iki darbų pabaigos ir po metų ieškovė sutarties keisti neketino.

Pažymi, kad ieškovės nurodyta pastaba apie tai, kad prieš darbų pradžią rangovas turi nužymėti esamą kabelių trasą ir tiksliai nustatyti, kokiame gylyje yra pakloti kabeliai; jei esamos kabelių trasos nepatenka į darbų zoną (nevykdomi jokie kasinėjimo darbai ties kabelių trasomis), kabelių trasų, suderinus su užsakovu, iškelti nereikia, yra nurodyta prieš išnašų ties dalimi „8. Esamų kabelių perkėlimo ir įgilinimo darbai“, o šie darbai pažymėti pozicijomis nuo 8.1 iki 8.29, todėl aiškinant sutartį išlyga turėtų būti taikoma visiems darbams, tačiau darbai buvo atliekami ir atsakovė iki darbų pradžios nebuvo informuota apie tai, kad ieškovė ketina jų atsisakyti, todėl darbai, kurie nebuvo atliekami, laikytini ne atsisakomais darbais, o darbais, kurių kiekis skiriasi nuo nurodytų techninėje dokumentacijoje. Be to, techninio darbo projekto žiniaraščiuose prie žvaigždute pažymėtos išlygos nurodyta, kad prieš darbų pradžią rangovas turi nužymėti esamą kabelių trasą,  suderinęs su užsakovu, iškelti (kabelių) nereikia. Atsakovė iki darbų pradžios nužymėjo kabelį ir apie tai informavo ieškovę, o pastaroji dar iki darbų pagal Sutartį atlikimo pradžios žinojo apie kabelio buvimo vietą, tačiau neinformavo atsakovės apie tai, kad ji planuoja atsisakyti konkrečių darbų.

Ieškinys netenkintinas.

Remiantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nustatyta ir įrodyta, kad ieškovė taikydama dinaminę pirkimo sistemą vykdė konkretų pirkimą Nr. 12112 „G/B tiltų rekonstravimas į gofruotą pralaidą Vilnius-Klaipėda: 1 p.o.d. 253+730 km; 2 p.o.d. 274+789 km; 3 p.o.d. 349+570 km“ (toliau – pirkimas), 2020-03-16 šalys sudarė statybos rangos sutartį. Atsakovė įsipareigojo pagal tilto rekonstravimo projektą (3 p.o.d. Vilnius–Klaipėda 349 + 570 km) atlikti 1948 metais pastatyto tilto rekonstravimą į gofruotą pralaidą Vilnius–Klaipėda per 8 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos už 101 091,75 Eur (su PVM). Statybos rangos sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 punkte nurodyta, kad kainodaros taisyklė – fiksuotos kainos su peržiūra kainos būdas (už visus sutartyje nurodytus darbus sumokama visa sutarties kaina), sutartyje nurodyta, kad sutarčiai taikoma pirkimo paskelbimo dieną aktuali AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinta sutarties bendrųjų sąlygų redakcija, dokumentais kartus su technine specifikacija, lokaline sąmata, pirkimo dokumentais ir paaiškinimais, rangovo pasiūlymu ir paaiškinimais, sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija, garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo garantija ir rangovo draudimo liudijimu sudaro šalių sutartį.

Statybos rangos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nurodyta, kad Sutarčiai taikomas Sutarties kainos apskaičiavimo būdas – fiksuoto įkainio, fiksuotos kainos, fiksuoto įkainio su peržiūra arba fiksuotos kainos su peržiūra, nurodytas Sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas Sutarties kainos apskaičiavimo būdas nustatomas ir taikomas, vadovaujantis Kainodaros taisyklių nustatymo metodika, patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. lS-95 „Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (arba kitu jį pakeičiančiu Sutarties sudarymo dieną galiojančiu Lietuvos Respublikos teisės aktu). Rangovė įsipareigojo tinkamai bendradarbiauti su užsakovu, jo atstovais, kitais užsakovo ar trečiųjų asmenų paskirtais rangovais ar šių rangovų pasitelktais subrangovais, statybos techninės priežiūros vadovu, projekto vykdymo priežiūros vadovu ir kitais statybos proceso dalyviais (Statybos rangos sutarties bendrųjų sąlygų 5.2.27 punktas).

Užsakovė įsipareigojo bendradarbiauti bei pateikti rangovui visą jos turimą dokumentaciją ir (ar) informaciją, būtiną tam, kad rangovas galėtų tinkamai įvykdyti šiame Sutarties punkte nustatytą įsipareigojamą; užtikrinti statybos techninę priežiūrą pagal galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Iki darbų vykdymo pradžios techniniu prižiūrėtoju skiriamas atitinkamą kvalifikacijos atestatą turintis užsakovo darbuotojas arba įmonės, teikiančios darbų techninės priežiūros paslaugas, darbuotojas, sutartyje nustatyta tvarka priimti pagal sutartį atliktus darbus (Statybos rangos sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.2, 6.2.3 ir 6.2.4 punktai).

Šalys susitarė, kad sutartis gali būti keičiama, kai yra būtinybė / tikslingumas atsisakyti atskiro darbo ar mažinti apimtis dėl to, jog darbai ar jų dalis tapo nereikalingi užsakovui ir (ar) užsakovas nebeturi pakankamo finansavimo ir (ar) dėl kitų priežasčių, susijusių su siekiu racionaliai naudoti Sutarties vykdymui skirtas lėšas (19.2.8 punktas).

Projekte buvo numatyta esamo tilto vietoje įrengti metalinę apvalią pralaidą iš gofruoto metalinio vamzdžio. Tam reikėjo išvalyti esamą gruntą ir vagą, išardyti viršutinę geležinkelio kelio konstrukciją; išardyti visus gelžbetonines perdengimo konstrukcijas ir gelžbetoninių ramtų dalį; suformuoti ir susitirpinti esamus šlaitus; pailginti pralaidą (dėl normatyvinio šlaito išlaikymo būtinumo) ir įrengti įtekėjimo / ištekėjimo aikšteles gofros galuose; sutvarkyti šlaitų nuolydžius, juos įrengiant 1:1,5 nuolydžiu; suformuoti geležinkelio kelio sankasą, kurios nuolydžiai 1:1,5; sustiprinti pralaidos įtekėjimo / ištekėjimo vagą; įrengti viršutinę geležinkelio kelio konstrukciją; ištaisyti geležinkelio kelio išilginį profilį.

Rekonstravimo projekto 4 punkte nurodyta, kad griovio vagą prie tilto kerta kabeliai, ir apie tai buvo nurodyta 2016-07-12 AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ rašte Nr. 2(IF-4.A)-219 dėl esamų kabelių kiekių, tipų ir markių patikslinimo, iš viso vienuolika pavadinimų įvairių kabelių. Nurodyta, kad iki statybos pradžios būtina patikslinti kabelių vietas, dalyvaujant AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ atstovams ir UAB „Skaidula“ atstovams. Prieš darbų pradžią rankiniu būdu atsargiai iškasami griovį kertantys kabeliai, siekiant įsitikinti, kokiame gylyje jie yra pakloti. Vadovaujantis Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo, žymėjimo, priežiūros ir naudojimo taisyklėmis, kabelis po griovio vaga turi būti paklotas ne mažesniame nei 1,5 metro gylyje. Nurodyta, kad turi būti iškeliami visi pralaidos darbus trukdantys atlikti kabeliai, per griovio vagą daromas pastūmimas HDPE 110 keturiems vamzdžiams, smulkiai nurodyta, į kokius vamzdžius kokius kabelius įtraukti, kaip juos sujungti. Virš kabelių įrengiamos apsauginės gelžbetoninės plokštės per visą griovio plotį, apsaugojus kabelius, iš kiekvienos griovio vagos perėjimo pusės įrengiami signaliniai stulpeliai. Taip pat buvo numatyta atlikti drenažo šulinio remonto darbus.

Techninės specifikacijos 1.3 punkte nurodyta, kad prieš darbų pradžią visi numatomi atlikti darbai turi būti suderinti su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovu. Buvo numatytas kabelių ir kitų požeminių komunikacijų nužymėjimas, nežinant tikslių esamų konstrukcijų vietų numatytas šurfavimo atlikimas pagal visą tranšėjos plotį ir gylį, kasant 0,35 m pločio skersines tranšėjas. Prieš pradedant žemės darbus būsimos trasos vieta turi būti tiksliai pažymėta pagal projektą. Žymint trasą, turi būti pažymėta ašinė tranšėjos linija, požeminiai įrenginiai, trasos kertami kabeliai ir kiti požeminiai inžineriniai tinklai. Reikalavimuose statybos (montavimo) darbams nurodyta, kad prieš pradedant žemės darbus darbų vadovas privalo pažymėti esamų požeminių inžinerinių tinklų bei įrenginių vietas, atkastieji inžineriniai tinklai ir įrenginiai, iškasos kelių važiuojamojoje dalyje užpilami žeme dalyvaujant juos naudojančių ir prižiūrinčių įmonių bei techninės priežiūros atstovams. Nurodyta, kad žemės darbų atlikimo kontrolė turi būti vykdoma griežtai laikantis SRT 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ reikalavimų. Priimant darbus, surašomi paslėptų darbų aktai ir atitinkamų darbų priėmimo aktai.

Techninio projekto 3.2.4 punkte „Kabelių žymėjimas“ nurodyta, kad ryšio kabelių linija kiekviename šulinyje, kolektoriuose, kiekviename statinio aukšte, skirstomajame punkte, kiekvienoje patalpoje ir prie kiekvieno išvedimo turi būti nužymėta prie ryšio kabelio dirželiais pritvirtinta plastikine balta arba geltona žymėjimo kortele. Užrašai ant kortelės rašomi juodu rašikliu, kurio žymės yra atsparios galimiems aplinkos poveikiams. Vietoje kortelės galima naudoti švinines juosteles su iškaltais užrašais. 3.2.5 punkte nurodyta, kad požeminiai kabeliai, movos, apsaugos įrenginiai, vamzdžiai privalo turėti pastovius orientyrus arba žymos stulpelius. Žymos stulpeliai statomi 0,1 m atstumu į lauko pusę nuo trasos posūkiuose, movų sujungimo vietose, iš abiejų pusių kertant kelius, komunikacijų susikirtimo vietose, prie įvadų į pastatą ir kas 100 m lygioje trasoje. Atskirai paženklintoje pastraipoje nurodyta, kad prieš darbų pradžią rangovas turi nužymėti esamą kabelių trasą ir tiksliai nustatyti, kokiame gylyje yra pakloti kabeliai. Jei esamos kabelių trasos nepatenka į darbų zoną (nevykdomi jokie kasinėjimo dabai ties kabelių trasomis), kabelių trasų, suderinus su užsakovu, iškelti nereikia.

Rangovas pradėti vykdyti žemės darbus gali tik po to, kai gavo statybos leidimą arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus (jei jie yra reikalingi), statinio projektą, statybos darbų žurnalą (jei jis privalomas) ir statinio nužymėjimo vietoje aktą su statinių nužymėjimo nuotraukomis (schemomis, planais). Prieš žemės kasimą geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonoje, veikiančių inžinerinių tinklų bei įrenginių apsaugos zonose saugos priemones suderinti su juos naudojančiomis įmonėmis. Rangovas gali kasti žemę tik dalyvaujant pačiam darbų vadovui ir įgaliotam viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui bei vykdyti elektros, šilumos tinklų įmonės atstovo nurodymus. Yra draudžiama užpilti nutiestus inžinerinius tinklus neturint inžinerinių tinklų planų (geodezinių nuotraukų) ir nepasirašius paslėptų statybos darbų aktų.

Techninio projekto konstrukcijų aštuntoje dalyje „Esamų kabelių perkėlimo ir įgilinimo darbai“ buvo numatyti 29 pozicijų darbų ir naudojamų medžiagų kiekiai ir žymos, nurodyta, kad demontuoti reikia 432 m kebelių, atskirai pažymėta, kiek ir kokių kabelių reikia pakloti, kokiomis priemonėmis atlikti kitus reikiamus darbus, ir pakartota sąlyga, kad prieš darbų pradžią rangovas turi nužymėti esamą kabelių trasą ir tiksliai nustatyti, kokiame gylyje yra pakloti kabeliai. Jei esamos kabelių trasos nepatenka į darbų zoną (nevykdomi jokie kasinėjimo dabai ties kabelių trasomis), kabelių trasų, suderinus su užsakovu, iškelti nereikia.

Prie techninio projekto buvo pridėtas geležinkelio kelio planas su demontuojamų kabelinių ryšių linijų ir žemos įtampos elektros linijų, perklojamos kabelinės ryšių linijos žymomis. Išilginio būsimos pralaidos pjūvio brėžinyje nurodyta keturi taškai, iš kurių buvo numatyta iškelti, ir viena vieta, kur reikėjo perkelti esamus kabelius, nurodyta iškeliamų kabelių vietas ir naujai klojamų kabelių vietas žiūrėti BP_B-02 ir SK_B-01 (14 punktas). Penkioliktame punkte buvo pakartota anksčiau jau nurodyta pastaba apie esamos trasos nužymėjimą pieš darbų pradžią.

Šalys susitarė, kad už faktiškai, tinkamai, kokybiškai atliktus darbus ieškovė moka atsakovei kas mėnesį, mokėtina suma skaičiuojama pagal 3 priede pateiktus įkainius iki tol, kol bendra mokėtina suma pasiekia 90 proc. sutarties kainos. Likusi 10 proc. sutarties kainos dalis sumokama po to, kai atsakovė pateikia ieškovei statybos užbaigimo dokumentus ir garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą.

2020-05-28 buvo surašytas 2020-05-04–2020-05-28 suteiktų paslaugų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1, nurodyta, kad objekte atlikta darbų už 14 177,50 Eur (17 154,78 Eur su PVM): paruošiamųjų darbų už 11 820 Eur; drenažo šulinio renovacijos darbų už 1 497,50 Eur ir esamų kabelių perkėlimo ir įgilinimo darbų už 860 Eur – buvo atlikti 36 m tranšėjos kasimo ir keturių vamzdžių d110 užkasimo darbai, paklota 50 m PVC vamzdžio. 2020-05-29 buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. 129, 17 154,78 Eur sumai, ji turėjo būti apmokėta iki 2020-07-18.

2020-06-03 išrašyta sąskaita faktūra Nr. 135 56 163,48 Eur sumai, ji turėjo būti apmokėta iki 2020-08-07.

2020-07-07 mokėjimo nurodymu ieškovė pervedė atsakovei 14 177,50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „BI 129“.

2020-08-07 mokėjimo nurodymu ieškovė pervedė atsakovei 46 416,10 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „BI 135“.

2021-09-13 atsakovės projektų vadovas L. N. elektroniniu laišku ieškovės statybų prižiūrėtojams A. L. ir M. K. išsiuntė suderinti atliktų darbų aktus (Vilnius–Klaipėda 349 + 570 km), nurodydamas, kad aktų kiekiai nepasikeitę nuo 2021 m. balandžio mėnesio, juos A. buvo suderinęs, prašė suderinti su projekto finansininke. UAB „Statybų techninė priežiūra“ direktorius A. L. elektroniniu laišku atsakė, kad, pirma, tai R. objektas, jį ir siūlė kalbinti, antra, uždavė klausimą, kodėl tokie dideli – apie 17 proc. – likučiai, jeigu visi darbai atlikti, pasiūlė aktuoti viską, kas atlikta. Atkreipė dėmesį į tai, kad aktuojama tik viena šlaitų tvirtinimo pusė, likęs geodezinis ženklas. Jeigu kabeliai nebuvo judinami, pasiūlė rengti DP aktą, išminusuoti, kas nebuvo vykdoma, ir uždaryti viską iki galo. M. K. atsakė, kad darbai, kurie visa apimtimi nebuvo atlikti, negali būti ir aktuojami (kabelių perklojimas, bėgių suvirinimas ir kt.); paprašė pateikti suderintus su TP neatliekamus darbus, pažymėjo, kad pagal tai turėtų būti suformuotas sutarties pakeitimas.

2020-12-02 ieškovės įgaliotas atstovas Projektų valdymo departamento Projektų administravimo skyriaus vyriausiasis specialistas S. I. kreipėsi į antstolę A. P. su prašymu konstatuoti faktines situacijos, vykdant geležinkelio gelžbetoninio tilto (Vilnius–Klaipėda, 349 + 570 km) keitimo į gofruotą pralaidą darbus, aplinkybes. Pareiškėjas nurodė antstolei, kad faktinių aplinkybių konstatavimo poreikis iškilo nustačius, kad rangovė UAB „Terebro“ suėjus atlikimo terminui galimai nėra užbaigusi visų rangos sutartyje numatytų darbų, statybvietė galimai netvarkinga, darbai objekte nevykdomi. 2020-12-15 antstolė, dalyvaujant AB „LTG Infra“ Techninės priežiūros departamento Kelių skyriaus Kelių ir kelio statinių priežiūros poskyrio Klaipėdos regiono kelių ir kelio statinių priežiūros grupės vyriausiajam ekspertui G. B., atliko faktinių aplinkybių konstatavimą. Įgaliotas atstovas paaiškino, kad buvusio geležinkelio gelžbetoninio tilto keitimo į gofruotą pralaidą darbus vykdė UAB „Terebro“ pagal sudarytą statybos rangos sutartį, tačiau darbus atliko ne visus: neatliktas galutinis geležinkelio kelio ištaisymas, drenažo šulinio ir vamzdžio renovacija atlikta netinkamai, neperduoti PVC vamzdžio kabeliams klojimo darbai, poligonometrinio punkto įrengimas ir neperduota dokumentacija. Taip pat palikta netvarkinga teritorija. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu apžiūrėjusi teritoriją aplink pakeistą gofruotą pralaidą, antstolė nustatė, jog teritorija yra netvarkinga, reljefas nelygus, vietomis matomos sustumdytos žemės grunto krūvos, vietomis paliktos statybinės medžiagos – apdailos plytelių, smėlio, akmens skaldos krūvos, laikinas kelias link pralaidos yra neišardytas. Vienoje šlaito pusėje aplink pralaidą apdailinės plytelės sudėtos netvarkingai ir nelygiai, kitoje šlaito pusėje nėra sudėta apdailinių plytelių. Pylimas yra netvarkingas, abiejuose pylimo šlaituose nėra atkurto augalinio sluoksnio. Tiek vienoje, tiek kitoje šlaito pusėje yra matomas sušalęs susikaupęs vanduo. Pasak pareiškėjos atstovo, UAB „Terebro“ atlikdama užsakytus darbus nesuformavo nubėgimo nuo gofruotos pralaidos griovio, neteisingai suformavo vandens įtekėjimo ir nutekėjimo griovius, be to, užvertė žemėmis dešinėje pusėje prie pralaidos esantį drenažinį rinktuvą, todėl kaupiasi vanduo ir teritorija užliejama. Antstolė apžiūrėjo  geležinkelio bėgius virš pralaidos ir nustatė, kad keturiose vietose bėgiai yra nesuvirinti, matomi tarpai, vienoje vietoje ant pabėgio esantys du tvirtinimo elementai yra sugadinti. 

2021-11-03 užsakovė AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“, atstovaujama projekto vadovo L. N., ir UAB „Statybų techninė priežiūra“ atstovas R. M. pasirašė rangovės UAB „Terebro“ projekto dėl gelžbetoninio tilto rekonstravimo į gofruotą pralaidą (Vilnius–Klaipėda 349 + 570 km) 2021-10-28 nevykdomų darbų aktą. Akte nurodyta, kad rangovė neįrengė 216 kv. m kelio plokščių, skirtų kabeliams laikinai apsaugoti, už 1 800 Eur (paruošiamieji darbai); neįrengė 2 kv. m šlaitų tvirtinimo plokščių už 160 Eur (plieninio gofruoto vamzdžio įrengimas); nesuvirino 4 vienetų bėgių sandūrų už 1 600 Eur (geležinkelio kelio klojimo darbai); apskritai nedemontavo esamų kabelių ir neatliko jokių projekte numatytų esamų kabelių perkėlimo ir įgilinimo darbų, išskyrus tai, kad kasė ir užkasė 36 m tranšėją keturiems vamzdžiams d110, paklojo 50 m (vietoje 144 numatytų) PVC vamzdžių tranšėjoje; sumontavo 4 (vietoje 6 numatytų) kabelių signalinius stulpelius. Iš viso neatlikta esamų kabelių perkėlimo ir gilinimo darbų už 7 611,20 Eur. 

Taip pat akte nurodyta, kad rangovė į buvusią padėtį negrąžino 26,76 kv. m pervažos klojinių iš gelžbetoninių plokščių. Apskaičiuota, kad iš viso nevykdomų darbų suma, kuri pagal sutarties SUT(LGI)-451 specialiųjų sąlygų 4.1 punktą privalo būti sumokėta, yra 11 366,80 Eur, nevykdomų darbų, kuriuos rangovė atliko pati, kaina – 1 600 Eur, todėl nevykdomų darbų kaina yra 9 766,80 Eur.  

2021-12-09 ieškovės komisija patikrino, kai rangovė UAB „Terebro“ įgyvendino projektą „Gelžbetoninio tilto keitimo į gofruotą pralaidą Vilnius–Klaipėda 349+570 km“ pagal 2020-03-16 Statybos rangos sutartį Nr. SUT(LGI)-451 ir nustatė, kad darbai atlikti su trūkumais – reikėjo užtaisyti mechaninius pralaidos apsaginės dangos pažeidimus (ištaisyta 2022-02-09); išvalyti ir sutvarkyti neveikiantį drenažo šulinį; sutvarkyti paplautus vandens nuleidimo griovius šalia pralaidos įtekėjimo ir ištekėjimo griovių (ištaisyta 2022-09-09); pateikti suderinti elektroninius dokumentus pagal LTGI238/BD geležinkelių infrastruktūros objektų priėmimo naudoti taisykles; padaryti kontrolines žemės sklypo geodezines nuotraukas (ištaisyta 2022-09-09); padaryti išpildomąsias požeminių inžinerinių tinklų geodezines nuotraukas; pateikti statybos procesų dalyvių galiojančių privalomąjį draudimą patvirtinančių dokumentų ir jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijas (ištaisyta 2022-02-09); padaryti skersinio kelio profilio brėžinius (ištaisyta 2022-02-09); patikti ilgabėgio suvirinimo darbų kokybės pažymėjimus (ištaisyta 2022-02-09, suvirinta užsakovo); pateikti naujai pakloto, rekonstruoto ar atnaujinto kelio būklės žiniaraščius (2022-02-23 žyma „pas užsakovą“);  pateikti gabaritinių matavimų žiniaraščius (ištaisyta 2022-02-09); pateikti kelio priėmimo naudoti K104 formos aktą.

2021-12-21 projekto vadovas M. K. atsakovei pateikė raštą „Dėl atsisakomų darbų“, jame nurodyta, kad ginčo objekte atsisakoma darbų už 10 266,80 Eur (be PVM). Remiamasi Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – KSPĮ) 97 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sutarties bendrųjų sąlygų 19.2.8 punktu ir teigiama, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į  jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūrą, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Nurodoma, kad sutarties vykdymo metu nebuvo atliekami rašte nurodyti darbai, darbų poreikis išnyko, todėl užsakovui nekyla pareiga mokėti už darbus net ir esant fiksuotai sutarties kainai. Gali būti atsisakoma darbų, kai išnyko jų poreikis, arba turint tikslą racionaliai naudoti sutarties vykdymui skirtas lėšas. Remiasi Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 33.3 punktu ir nurodo, kad didesni atliktų darbų kiekiai nelaikytini papildomais darbais, o mažesni – atsisakomais darbais tik tais atvejais, kada nesikeičia darbų apimtys. Projekto vadovas informavo rangovę, kad užsakovė negali mokėti už faktiškai visa apimtimi neatliktus, tačiau lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, pasiūlė susitarti dėl Sutarties kainos sumažinimo ir apie apsisprendimą tai padaryti raštu pranešti užsakovei iki 2021-12-27. Nurodė, kad, atsisakius susitarti, priims rangovės atliktus darbus ir patvirtins su tuo susijusius dokumentus ta apimtimi, dėl kurios nėra ginčų. 

2021-12-31 atsakovė nurodė, kad visas penkias sudarytas sutartis, tarp jų ir ginčo 2020-03-16 sutartį Nr. SUT(LGI)-451 dėl gelžbetoninio tilto keitimo į gofruotą pralaidą rangos darbų pagal projektą „Vilnius–Klaipėda 349+570 km tilto rekonstravimas“ Nr. SP(IF-4)-96/16/PS-30.2016.GEL, įvykdė tinkamai ir laiku, be to, atliko ir daugiau sutartyse nenumatytų darbų, tačiau užsakovas nuo 2021 metų balandžio mėnesio darbų tinkamai nepriima ir už juos neatsiskaito, nebendradarbiauja ir naudojasi užimama padėtimi – iš esmės delsia priimti darbus, reikalaudama prieš tai pasirašyti susitarimą dėl sutarties kainos mažinimo, taip pat mokėti delspinigius. Nurodo, kad pasiektą darbų rezultatą perdavė užsakovui, o sutartyse numatytas atlygis privalo būti sumokėtas rangovei visas ir jokiu būdu negali būti sumažintas, nes yra taikoma fiksuotos kainos su peržiūra kainodara. Remiasi KSPĮ 95 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nurodo, kad pirkimo sutartyje kainodaros taisyklės nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką. Metodikos 37 punkte įtvirtinta, kad fiksuotos kainos su peržiūra kainodara gali būti nustatoma esant Metodikos II skyriaus trečiojo skirsnio dalyje „Fiksuota kaina“ nurodytoms sąlygoms ir siekiant išlaikyti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Metodikos II skyriaus trečiojo skirsnio dalyje „Fiksuota kaina“ 33.2 punkte nurodyta, kad pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuotą kainą pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą. Metodikos 33.3 punkte nurodyta, kad jei tiekėjo įvykdytų darbų faktinis kiekis skiriasi nuo nurodyto perkamo kiekio (nurodyto statinio projekto kiekių žiniaraštyje ar kitame dokumente), laikoma, kad šie didesni ar mažesni darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo faktinio atliktų darbų kiekio sutarties kaina negali būti keičiama. Pažymi, kad yra rekomenduojama numatyti sutarties kainos keitimą dėl keičiamų kiekių (apimčių) sąlygas ir tvarką remiantis įstatymais ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (pavyzdžiui, numatyti, kad pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinis ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje pirkimo vykdytojo nurodytų darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės). Teigia, kad nurodytos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad nėra pagrindo peržiūrėti, keisti sutarties kainą ar įpareigoti rangovę sumažinti kainą. Priešingai, egzistuoja užsakovės pareiga priimti rangovės atliktus darbus ir sumokėti sutarties kainą, delsimą rangovė vertina kaip užsakovės nesąžiningumą, nebendradarbiavimą ir piktnaudžiavimą užimama padėtimi, vengimą atsiskaityti, dėl ko rangovė patyria nuostolių ir reikalaus prievolių įvykdymo, delspinigių ir žalos atlyginimo.

Taikytini teisės aktai ir motyvai

Byloje yra kilęs ginčas dėl viešojo pirkimo, atlikto transporto paslaugų srityje, sutarties pakeitimo. Atsakovei faktiškai atlikus darbus, ieškovė jų nepriima ir siekia sumažinti sutarties kainą nuo 83 546,90 Eur iki 73 280,10 Eur (be PVM), t. y. 12 proc.

CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, kai kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį ir kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais.

Ieškovė sutarties pakeitimo pagrindu nurodo įstatymą. Sutarties pakeitimą reglamentuoja Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 97 straipsnis. Taigi sutiktina su ieškove, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamų kiekių, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių apimtis, pobūdis ir aplinkybės, kurioms esant tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis (KSPĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sutartimi numatytas fiksuotos kainos su peržiūra apskaičiavimo būdas ir nurodyta, kad nustatant ir taikant sutarties kainos būdą vadovaujamasi Kainodaros taisyklių nustatymo metodika, patvirtinta 2017-06-28 Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1S-95.

Fiksuotos kainos kainodara nustatoma, kai pirkimo vykdytojas gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių, paslaugų kiekį ir (ar) apimtis, ir tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas ir gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio pagal pirkimo vykdytojo pirkimo dokumentuose pateiktą informaciją apie perkamą objektą. Sutartyje gali (Metodikoje nustatytais atvejais – turi) būti nustatytos fiksuotos kainos peržiūros taisyklės (Metodikos 11 punktas).

Nagrinėjamu atveju šalys sutartyje nurodė, kad sutartis gali būti keičiama, kai yra būtinybė / tikslingumas atsisakyti atskiro darbo ar mažinti apimtis dėl to, jog darbai ar jų dalis tapo nereikalingi užsakovui ir (ar) užsakovas nebeturi pakankamo finansavimo ir (ar) dėl kitų priežasčių, susijusių su susitarimu dėl kiekio (apimties) keitimo. Taigi šalys galėjo susitarti neatlikti viso kiekio darbų ir peržiūrėti sutarties kainą, tačiau pažymėtina, jog Metodikos 51 punkte nurodyta, kad jei sutarties kaina buvo pakeista pagal sutartyje nurodytas kiekio (apimties) keitimo sąlygas, pradinės sutarties vertė nesikeičia.

 Teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovės argumentą apie susitarimą mažinti sutarties kainą tuo pagrindu, kad techniniame projekte buvo nuoroda, kad prieš darbų pradžią rangovas turi nužymėti esamą kabelių trasą ir tiksliai nustatyti, kokiame gylyje yra pakloti kabeliai. Jei esamos kabelių trasos nepatenka į darbų zoną (nevykdomi jokie kasinėjimo darbai ties kabelių trasomis), kabelių trasų, suderinus su užsakovu, iškelti nereikia. Pirma, užsakovė turėjo užtikrinti statybos techninę priežiūrą pagal galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ir iki darbų vykdymo pradžios paskirti techninį prižiūrėtoją, su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovu prieš darbų pradžią turėjo būti suderinti visi numatomi atlikti darbai. Sutartyje nenurodyta, kokia forma darbai turėjo būti suderinti, tačiau jie faktiškai atlikti ir nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad darbai buvo atlikti jų nesuderinus, be užsakovo žinios ir be techninio prižiūrėtojo dalyvavimo. Kadangi buvo atliekami žemės kasinėjimo darbai, teismas neturi pagrindo abejoti ir šalys nepateikė jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad nebuvo laikytasi SRT 1.07.02:2005 „Žemės darbai“ reikalavimų ar nebuvo padarytas kabelių ir kitų požeminių komunikacijų nužymėjimas, trasos ir jos ašinės tranšėjos linijos, požeminių įrenginių, trasos kertamų kabelių ir kiti požeminių inžinerinių tinklų žymėjimas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė privalėjo raštu užsakovei pateikti derinti nužymėtą esamą kabelių trasą. Faktas, kad atsakovė neiškėlė esamų kabelių trasų, tik patvirtina, kad jos nepateko į darbų zoną ir kad užsakovė nereikalavo ir neturėjo reikalauti jų iškelti.

Antra, sutartyje nėra nustatyta galimybė pakeisti fiksuotą kainą tuo atveju, jeigu konkrečių kabelių iškelti nereikėtų. Metodikos 55.1 punkte nurodyta, kad kiekio (apimties) keitimas galimas, kai kiekio (apimties) keitimo sąlygos iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio ir, neatsižvelgiant į jų piniginę vertę, jos iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant galimų keitimų apimtį, pobūdį ir aplinkybes, kuriomis tai gali būti atliekama. Bendro pobūdžio nurodymo, kad sutartis gali būti keičiama, kai yra būtinybė / tikslingumas atsisakyti atskiro darbo ar mažinti apimtis dėl to, jog darbai ar jų dalis tapo nereikalingi užsakovui ir (ar) užsakovas nebeturi pakankamo finansavimo ir (ar) dėl kitų priežasčių, susijusių su susitarimu dėl kiekio (apimties) keitimo, nepakanka konstatuoti, kad yra aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai susitarta pakeisti sutarties kainą.

2018 m. Viešųjų pirkimų tarnybos Sutarčių keitimo gairėse nurodyta, kad pirkime vykdytojas, atsižvelgdamas į perkamo objekto specifiką, pirkimo dokumentų rengimo metu turi įvertinti, ar vykdant sutartį gali atsirasti poreikis keisti sutarties sąlygas, ir nuspręsti, kokias sutarties peržiūros sąlygas ir (ar) pasirinkimo galimybes reikalinga įtvirtinti pirkimo dokumentuose. Kuo daugiau pastangų iki pirkimo pradžios pirkimo vykdytojas skirs pirkimo objekto analizei ir galimų rizikų įvertinimui, tuo lengviau bus numatyti sutarties vykdymo ir keitimo nuostatas. Šias nuostatas suformulavus bei įtvirtinus pirkimo dokumentuose (atitinkamai ir sutartyje) taip, kaip to reikalauja VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir KSPĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktas, t. y. aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, sutartis galės būti vykdoma ir keičiama joje numatytomis sąlygomis. Pirkimo dokumentuose nustatant nuostatas, susijusias su kainos peržiūra (priklausomai nuo pasirinkto sutarties kainos apskaičiavimo būdo, peržiūrima gali būti tiek kaina, tiek įkainis), tam, kad sutarties vykdymo metu dėl kainos pakeitimo nekiltų ginčų, turi būti nurodytos ne tik aplinkybės, kurioms atsiradus bus atliekama peržiūra, bet ir pats mechanizmas, kaip ta sutarties kaina bus perskaičiuojama: statistinių rodiklių šaltiniai, kai peržiūra vykdoma, remiantis jų duomenimis; sutarties kainos perskaičiavimo formulė; sutarties peržiūros momentas bei dažnumas; taip pat momentas, nuo kurio įsigalioja pakeista sutarties kaina, ir už kurias prekes, paslaugas ar darbus bus mokama senosiomis kainomis, o už kurias – pakeistomis. Esant poreikiui, gali būti nustatytos skirtingos peržiūros taisyklės skirtingoms sutarties objekto sudėtinėms dalims (jei sutarties objektą sudaro skirtingos sudėtinės dalys). Be to, fiksuotos kainos ar fiksuotų įkainių perskaičiavimo momentas gali būti nustatytas arba konkrečia data, arba tam tikru įvykiu, arba šių būdų deriniu. Sutartyje numatyta kainos peržiūra atliekama ne nuo pradinės sutarties vertės, o nuo likusios sutarties vertės (nuo neišpirktų pagal sutartį prekių, paslaugų ar darbų kiekių (apimčių). Abstrakčios, bendro pobūdžio sutarčių sąlygų keitimo nuostatos, apimančios visus galimus atvejus, neturėtų būti formuluojamos. Kiekvienu atveju reikia įvertinti, ar atitinkamos sąlygos, leidžiančios keisti sutartį, nustatymas nepažeidžia pagrindinių pirkimų principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis arba KSPĮ 29 straipsnio 1 dalis) ir tikslo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas arba KSPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aiškiomis, tiksliomis ir nedviprasmiškomis sutarčių keitimo sąlygomis laikomos nuostatos, kai nurodyta ne tik galimybė keisti sutartį, bet ir nustatyta aiški pakeitimų apimtis, jų pobūdis bei aplinkybės, kurioms esant pakeitimai gali būti atliekami (šių aplinkybių sąrašas konkrečioje sutartyje turėtų būti baigtinis, sudarytas iš aiškių ir konkrečiai apibrėžtų bei nepažeidžiančių šalių lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros aplinkybių), taip pat rekomenduojama įtvirtinti tikslią šių pakeitimų įforminimo tvarką. Pirkimo dokumentuose (atitinkamai ir sutartyje) turėtų būti numatyta ne tik galimybė atsisakyti dalies darbų, bet ir nurodytos atsisakomų darbų apimtys, apibrėžtos konkrečios aplinkybės, kurioms esant pirkimo vykdytojas galėtų atsisakyti darbų. Taip pat turi būti nustatyta tokių sutarties pakeitimų atlikimo tvarka, pavyzdžiui, kaip bus įforminami atsisakomi darbai, ir numatytas priimamo sprendimo atsisakyti darbų derinimas su statybos proceso dalyviais (tiekėju, statinio projekto vykdymo priežiūrą (jei vykdoma), statinio statybos techninę priežiūrą (jei vykdoma) atliekančiu asmeniu ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nebuvo suformuluoto ir sutartimi įtvirtinto sutarties kainos perskaičiavimo, nebuvo nustatyta konkreti data, įvykis, kada ši kaina galėtų būti perskaičiuojama.

Darytina išvada, kad nesant aiškaus, tikslaus ir nedviprasmiško susitarimo sutartis negali būti keičiama, todėl sumažinti sutarties kainą nėra pagrindo.

Kiti ieškovės argumentai dėl atliktų darbų trūkumų ir atsakovės argumentai dėl ieškovės atsisakymo priimti faktiškai atliktus darbus neturi ryšio su ginču, todėl teismas dėl jų nepasisako. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė 2022-01-28 mokėjimo nurodymu sumokėjo 231 Eur žyminį mokestį. Atmetus ieškinį bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, atsakovė bylinėjimosi išlaidų nenurodė (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185, 259, 260, 263–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

            ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                          Irma Čuchraj