Civilinė byla Nr. 2A-1487-232/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07476-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 73.2.5.5; 121

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 22 d.

     Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,

teisėjų Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Gelika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Gelika“ ieškinį atsakovui BTA Insurance Company dėl draudimo išmokos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Pahjola Finance.

    Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

NUSTATĖ:

          I.GINČO ESMĖ.

          Ieškovas UAB „Gelika“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš  atsakovo ieškovo naudai 71 597,63 Lt draudimo išmoką, 2 863,91 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,  bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

          Nurodė, kad 2011-11-16 tarp ieškovo ir atsakovo  sudaryta sausumos transporto priemonių draudimo sutartis  dėl krovininio automobilio VOLVO FH draudimo avarijos, stichinių nelaimių, trečiųjų asmenų neteisėtos veikos, vagystės atvejais. 2012-05-12 apie 3 val. 20 min. Lenkijoje įvyko draudiminis eismo įvykis, kurio metu  buvo apgadintas  UAB „Pohjola Finance priklausanti, tačiau UAB „Gelika“ pagal išperkamosios nuomos sutartį naudojama transporto priemonė VOLVO FH 42T, v.n. (duomenys neskelbtini) Ieškovui padaryta žala už 71 597,63 Lt. Atsakovas atsisako išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad pagal Draudimo taisyklių 5.1.6 punktą, šis įvykis nepripažintinas draudiminiu, nes vairuotojas, vairuodamas automobilį, užmigo, dėl ko kilo eismo įvykis. Ieškovas, remdamasis savo darbuotojo, vairavusio eismo įvykio metu automobilį, paaiškinimais, nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl staigų manevrą atlikusios priekyje važiavusios transporto priemonės, ko pasekmėje vairuotojas B. Č. trumpam prarado vairuojamo automobilio kontrolę ir transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė.

Atsakovas BTA Insurance Company su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas nepagrindė jo nurodytų argumentų, kad eismo įvykis įvyko dėl kitos eismo transporto priemonės kaltės, Lenkijos policijos pareigūnai nurodė konkrečią eismo įvykio priežastį, vairuotojas užmigo vairuodamas automobilį. Todėl pagal Draudimo taisyklių 5.1.6 punktą, šis įvykis pripažintinas nedraudiminiu. Prašė ieškinį atmesti.

II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI 

          Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Gelika“ atsakovo BTA Insurance Company SE  naudai  1 210 Lt atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovo UAB „Gelika“  19,40 Lt pašto išlaidų, 102,52 Lt išlaidų už vertimo paslaugas valstybės naudai.

           Teismas iš Lenkijos Lodzės autostradų komisariato bylos medžiagos nustatė, kad 2012-05-12 apie 02 val., autostrados A2 308,8 kilometre, Poznanės kryptimi, įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl to, kad vairuotojas B. Č., vairuodamas transporto priemonių grupę, kurią sudarė Volvo markės vilkikas ir priekaba „Schmitz“,  užmigo prie vairo, nuvažiavo į dešiniąją avarinio sustojimo juostą, o tuomet nuvažiavo į griovį, kur transporto priemonių grupė apvirto į dešinę pusę, vairuotojui išduotas baudos kvitas 250 zlotų. Vairuotojas B. Č. nurodė, kad autostrados 308 kilometre trumpam prarado mašinos kontrolę, mašina nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant šono, paaiškinime nenurodyta, kad eismo įvykį sukėlė kita transporto priemonė. Vairuotojas B. Č. sumokėjo baudą, todėl teismas padarė išvadą, kad jis pripažino savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. Autostrados komisariato Lodzėje policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vairuotojas B. Č. policijos pareigūnui pareiškė, kad vairuodamas transporto priemonę užmigo prie vairo, ir dėl to kilo eismo įvykis. Teismas vadovavosi pirminiais, rašytiniais įrodymais, iš kurių nustatė eismo įvykio kilimo priežastį - vairuotojas užmigo prie vairo, dėl ko kilo eismo įvykis ir atsirado ieškovui žala dėl apgadintos transporto priemonės, todėl atmetė teismo posėdyje liudytojų B. Č. ir V. I. parodymus, nes parodymai nesutapo su rašytiniais į bylą pateiktais įrodymais, be to B. Č. keitė parodymus ieškovo naudai, abu liudytojai yra ieškovo darbuotojai, todėl įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad liudytojų parodymai yra nepatikimi ir teismas negali jais vadovautis. Teismas sprendė, jog nustatyta aplinkybė, kad vairuotojas užmigo, vairuodamas transporto priemonę, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kvalifikuotina kaip didelis vairuotojo neatsargumas, sukėlęs tiesioginę priežastį žalai atsirasti. Pagal draudimo taisyklių 5.1.6 punktą, šis eismo įvykis nepripažintinas draudiminiu įvykiu, todėl ieškovo reikalavimą priteisti draudimo išmoką už padarytą žalą transporto priemonei eismo įvykio metu, teismas  atmetė, kaip neįrodytą.

  III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

  Apeliantas (ieškovas) UAB „Gelika“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo UAB „Gelika“ ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, jog priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas bei visiškai nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Pažymėjo, jog eismo įvykis įvyko dėl staigų manevrą atlikusios priekyje važiavusios transporto priemonės, ko pasėkoje vairuotojas B. Č. trumpam prarado vairuojamo automobilio kontrolę ir transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio bei apsivertė. Vairuotojas negalėjo užmigti prie vairo, kaip teigiama atsakovo pateiktame Lenkijos policijos pranešime, kadangi per 12 val. iki autoįvykio vairuotojas ilsėjosi apie 7-8 val. Reisą vykdė du vairuotojai (B. Č. ir V. I.), nepažeisdami įstatymu nustatyto darbo laiko, pasikeitė 00.15 val. 2013-08-21 teismo posėdžio metu vairuotojas B. Č. paaiškino, jog maždaug po valandos nuo pasikeitimo su kitu vairuotoju, kitas automobilis jį prispaudė prie kelkraščio ir jam nepavyko išlyginti automobilio, todėl užvažiavęs ant kelkraščio jo vairuojamas automobilis apvirto. Atvažiavę policininkai liepė jam susimokėti baudą. Apie jokį užmigimą prie vairo su policininkais nekalbėjo. Jam nebuvo pateikti jokie kaltinimai, kad jis užmigo prie vairo. Įvykio metu vertėjo nebuvo, o Lenkijos policininkai kalbėjo su vairuotojais tik Lenkų kalba, kurios jie nesupranta. Liudytojai betarpiškai dalyvavo eismo įvykyje ir matė visas aplinkybes. Liudytojų parodymai sutampa su jų duotais įmonės vadovui paaiškinimais, kuriuos jie surašė iš karto po eismo įvykio. Teismo išvados, jog B. Č. keitė parodymus ieškovo naudai yra nepagrįstos. B. Č. ribotai supranta lietuvių kalbą. Jo gimtoji kalba yra rusų kalba. B. Č. duodamas parodymus teisme nesuprato jam duoto klausimo, todėl tiksliai į jį neatsakė. Jis suklydo tik duodamas parodymus dalyje, dėl automobilio transportavimo į servizą bei iš eismo įvykio vietos. Kitose dalyse B. Č. parodymai sutapo su V. I. bei su A. K. parodymais, tuo pačiu ir su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant skundžiamą sprendimą įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės buvo pažeistos. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, nebuvo nuosekliai įvertinti dauguma byloje surinktų rašytinių įrodymų bei nustatytos faktinės aplinkybės. Teismas sprendime nevertino išsamiai jokių rašytinių įrodymų. Apie rašytinių įrodymų esmę, turinį bei įrodomąją galią sprendime yra visiškai nepasisakyta. Teisėja trumpai surašė savo išvadas, tačiau kuo jos paremtos, iš esmės nepasisakė. Teismo liko visiškai nevertintas į bylą pateiktas baudos kvitas, kuriame visiškai nenurodyta, jog bauda yra skirta vairuotojui dėl to, kad jis užmigo prie vairo. Pateiktame kvite nurodyta, jog bauda skiriama už eismo įvykį. Sprendime taip pat visiškai neužsimenama apie Lenkijos komisariato atsakymą, kuo vadovaujantis jie padarė išvadą, jog vairuotojas užmigo. Būtent Lenkijos komisariato pateikti rašytiniai įrodymai yra nepatikimi, surašyti su klaidomis (tarnybiniame pranešime nurodyti klaidingi transporto priemonių numeriai) ir visiškai neatitinka eismo įvykio aplinkybių. Lenkijos komisariatas nepateikė jokios administracinės bylos medžiagos, ekspertų išvados ar kitos tyrimo medžiagos leidžiančios padaryti neginčytiną išvadą, jog vairuotojas B. Č. užmigo vairuodamas automobilį. Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi, pagal šią įstatymo normą ir CPK 178 straipsnį tuo atveju, kai draudėjas teigia, jog įvykis yra draudžiamasis, o draudikas teigia priešingai, tai šis turi įrodyti, jog įvykis yra nedraudžiamasis. Įvykio pripažinimas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) yra pagrįstas eismo įvykio aplinkybių vertinimu. Pažymėjo, jog ieškovas savo prievoles pagal 2011-11-16 sausumos transporto priemonių draudimo sutartį vykdė laiku ir tinkamai - transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, jai laiku buvo atliekama techninė apžiūra, draudimo įmokos buvo mokamos laiku. Atsakovas savo prievolės neįvykdė - iki šiol nėra sumokėta draudimo išmoka, ieškovo patirti nuostoliai nėra atlyginti, jokie dokumentai, pagrindžiantys nedraudžiamojo įvykio nėra pateikti. Atsakovas nepateikė jokių svarių įrodymų, kuo remiantis tvirtai galima būtų teigti, jog eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo užmigimo prie vairo. Vertinant visus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus darytina išvada, jog vairuotojas niekaip negalėjo užmigti prie vairo.

Atsakovas BTA Insurance Company atsiliepime nurodė, kad atsakovas neginčijo ir nenuginčijo oficialių įrodymų t.y. Lenkijos policijos pateiktos pažymos. Pažymėjo, kad atsakovo liudytojai yra suinteresuoti asmenys, o jų parodymai prieštaringi. Byloje apklaustas vairuotojas B. Č. nurodė, kad su ginčo transporto priemone grįžo į Vilnių. Šie liudijimai buvo nesuderinti su atsakovo advokatų versija, kad po įvykio, transporto priemonė negalėjo važiuoti savo eiga, todėl ją reikėjo transportuoti, o už transportavimą buvo prašoma priteisti draudimo išmoką. Atsakovas negalėjo įrodyti turėtų transportavimo išlaidų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo liudytojų parodymus nepatikimais. Pažymėjo, jog draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos, draudimo sutarties sąlygos bei nedraudžiamųjų įvykių sąrašas yra nurodyti draudimo sutartyje ir draudimo taisyklėse. Gavus pranešimą apie 2012-05-12 dienos įvykį Lenkijoje buvo atliekamas įvykio aplinkybių tyrimas. Lodzės autostrados policijos komisariatas 2012-08-07 dienos pranešimu informavo, kad 2012-05-12 dienos įvykio priežastis buvo vairuotojo Č. B. nuovargis, užmigimas. Draudimo kompanija negali vienašališkai keisti draudimo sutarties sąlygų, kurios sutarties šalims turi įstatymo galią, vadovaujantis oficialios institucijos – Lenkijos policijos pažyma, kuri turi didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus, todėl buvo priimtas sprendimas minėtą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju. Ieškovo darbuotojas, būdamas vairuotoju profesionalu, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti, kad vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, fizinė būklė turi būti tokios kondicijos, kad nuovargis nelemtų užmigimo prie vairo. Didelis vairuotojo neatsargumas buvo teisioginė priežastis žalai atsirasti.

Tretysis asmuo UAB „Pahjola Finance“ atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškovo reikalavimu dėl išmokos už padarytą žalą transporto priemonei. Nurodė, jog teismas priimdamas sprendimą iš esmės rėmėsi tik „Komisariat autostradowy policij w Lodzi“ pažyma, kurioje nurodoma, kad įvykio priežastis buvo nuovargis ir užmigimas vairuojant transporto priemonę. Lenkijos policijos komisariato pateiktuose dokumentuose nėra nurodoma, kuo remiantis jie padarė išvadą dėl įvykio priežasties, nepateikta jokia ekspertų analizė ar tyrimo medžiaga. Visa tai leidžia manyti, kad nebuvo atliktas tinkamas įvykio aplinkybių tyrimas ir teismas priėmė sprendimą remdamasis formaliu pagrindu. Teismas turėjo atsižvelgti į pateiktų įrodymų visumą, įvertinti visus byloje esančius duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinti liudytojų parodymus. 

        IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

               Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT arba kasacinis teismas) formuoja praktiką (LAT 2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo   teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų.

               Ginčas byloje kilęs iš transporto priemonių draudimo santykių, atsakovui draudikui (atsakovui)  atsisakius atlyginti draudėjo (ieškovo) ginčo draudimo sutartimi apdraustos  transporto priemonės sugadinimu padarytą žalą (nuostolius), įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (atsirado žala), pripažinus nedraudiminiu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas teiginiu jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, neišsamiai vertino rašytinius bylos įrodymus, dėl ko buvo pažeistas DĮ 82 straipsnyje suformuluotas reikalavimas draudikui įrodyti faktines aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo.        

           Kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausias teismas (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) formuoja praktiką pabrėždamas, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. LAT 2010 04 08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 02 07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 10 18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010 11 02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 08 08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

           Nepagrįsti apelianto argumentai kad pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų; vairuotojų buvusių įvykio vietoje parodymų. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir gretino tarpusavyje liudytojų parodymus duotus įvairiu laiku bei tarpusavyje. Teismas sprendime nurodė, kad liudytojas B. Č., ( b.l. 94-99) parodė jog jis įvykio metu Lenkijoje vairavo ieškovo automobilį Volvo 900, jog likus valandai iki avarijos jis buvo pasikeitęs su porininku V. I., buvo pailsėjęs  todėl negalėjo užmigti prie vairo, kad dėl eismo įvykio kaltas kitas automobilis „prispaudęs“ jį  prie šalikelės,  dėl ko, jo vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, kad Lenkijos policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, konstatavo jo kaltę ir  nubaudė jį pinigine bauda, kurią jis neginčijęs, sumokėjo. Teismas akcentavo, kad liudytojas nurodė jog krovinys buvo perkrautas į kitą atsiųstą ieškovo transporto priemonę, o apgadintą eismo įvykyje automobilį, jį ištraukus iš griovio, jis savo eiga parvairavo į VOLVO servisą. Po kitų liudytojų apklausos, liudytojas B. Č. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad  apgadintas eismo įvykyje Volvo 900 buvo atitemtas kito krovininio automobilio iki Maxima bazės, iš ten jis savo eiga automobilį nuvairavo į VOLVO servisą. Teismas taip pat analizavo kito vairuotojo V. I., teismo posėdyje 2013-18-21 ( b.l. 94-99) duotus parodymus, jog jis  važiavo kartu su B. Č., kuris vairavo automobilį, sėdėjo šalia vairuotojo, žaidė telefonu, pajuto staigų stabdymą, automobilis nuvažiavo į kelkraštį, paskui į griovį, kad atvykusiems policijos pareigūnams abu vairuotojai paaiškino, jog dėl eismo įvykio kaltas kitas krovininis automobilis, sudaręs avarinę situaciją, tačiau, policijos pareigūnai nubaudė B. Č., baudą jis sumokėjo. Ieškovui atsiuntus kitą automobilį, į kurį buvo perkrautas krovinys, liudytojas su šiuo automobiliu išvyko iš eismo įvykio vietos.  Teismas sprendime analizavo ir liudytojo, ieškovo vadybininko  A. K., parodymus, pagal kuriuos įvykio naktį, apie 3 valandą, B. Č., telefonu A. K. pranešė, kad įvyko eismo įvykis Lenkijos teritorijoje. Liudytojas organizavo kito transporto išsiuntimą į eismo įvykio vietą, kad perkrauti ir saugiai nuvežti krovinį, o apgadintą eismo įvykyje automobilį Volvo buksyru partempė rusų vilkikas, dėl ko ieškovas patyrė papildomų išlaidų. Šiuos liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kartu su rašytiniais įrodymais pateiktais byloje: šalių sudaryta ginčo sausumos transporto priemonių draudimo sutartimi, galiojusia įvykio metu, kuria automobilis Volvo FH buvo nuo  avarijų, stichinių nelaimių, trečiųjų asmenų neteisėtų veikų, vagystės ( b.l. 8-9). Teismas konstatavo jog sutarties šalių teises ir pareigas nustatė sausumos transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 017, kaip neatsiejama draudimo sutarties (poliso) dalis ( b.l. 137-143), rėmėsi taisyklių 5.1.6 punktu, nustatančiu jog nedraudžiamuoju įvykiu, be kitų aplinkybių įvardijamų šiame punkte, laikoma tai kai pats transporto valdytojas žalą padaro savo aplaidžiais veiksmais, vienu iš tokių veiksmų  įvardijamas ir užmigimas prie vairo. Teismas dėjo pastangas, kad į bylą būtų pateikti objektyvūs valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis policijos dokumentai, išreikalavo  eismo įvykio medžiagą iš Lenkijos Lodzės autostradų komisariato ( b.l. 111-114, 121-129). Teismui buvo pateiktas štabo seržanto M. M. tarnybinis pranešimas, surašytas įvykio dieną (2012 05 12 ), kuriame jis nurodė įvykio naktį 2012 05 12 kartu su kitu policijos pareigūnu M. J. patruliavęs ir pagal Autostradų policijos komisariato nurodymą nuvykęs įvykio vietą autostrados A2  Poznanės kryptimi 308,8 kilometre. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog vairuotojas B. Č. važiavo dešiniąja eismo juosta nuo Strykowo gyvenvietės Poznanės kryptimi, autostrados 308,8 kilometre, užmigo prie vairo, nuvažiavo į dešinę avarinio sustojimo juostą, o tuomet nuvažiavo į griovį, kur transporto priemonė apvirto, vairuotojui  išduotas baudos kvitas 250 zlotų. Taip pat teismui buvo pateikta eismo įvykio schema. Teismas pažymėjo, kad savo pirminiame paaiškinime ( b.l. 11), vairuotojas B. Č. nurodė, kad autostrados 308 kilometre trumpam prarado mašinos kontrolę, mašina nuvažiavo nuo kelio  ir apvirto ant šono, pirminiame paaiškinime nekalbama, kad eismo įvykį sukėlė kita transporto priemonė. Faktą apie vairuotojui paskirtą baudą už eismo taisyklių pažeidimą, patvirtina byloje esantis baudos kvitas  b.l. 14-15). Teismas akcentavo, kad pats B. Č. patvirtino, baudą sumokėjęs, ką teismas pagrįstai vertino kaip kaltės dėl įvykusio eismo įvykio pripažinimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad vėlesniame to paties Autostrados komisariato Lodzėje policijos pareigūno tarnybiniame pranešime  rašytame 2013 06 04 ( b.l.79-80), minėtas pareigūnas nurodė, kad būtent pats vairuotojas B. Č. jam ir pareiškė, kad vairuodamas transporto priemonę užmigo prie vairo, ir dėl to kilo eismo įvykis. Todėl teismas, nustatydamas eismo įvykio priežastį pagrįstai vadovavosi pirminiais, rašytiniais įvykio vietoje buvusių Lenkijos valstybės pareigūnų oficialias dokumentais, kuriuose užfiksuota jog eismo įvykis atsitiko dėl vairuotojo kaltės, jam užmigus prie vairo ir atmetė vėlesnius liudytojų B. Č. ir V. I. parodymus, teisme kaip prieštaraujančius rašytiniams  bylos įrodymams, įvertinęs juos kritiškai, nurodęs, kad abu liudytojai  ieškovo darbuotojai, suinteresuoti liudyti ieškovo naudai  dėl ko jų parodymai yra nepatikimi ir teismas negali jais vadovautis, be to kai kurias detales jie aiškina skirtingai. Nustatęs aplinkybę, kad vairuotojas užmigo, vairuodamas transporto priemonę, teismas šią aplinkybę kvalifikavo kaip didelį vairuotojo neatsargumą, nulėmusį žalos atsiradimą  ir remdamasis taisyklių 5.1.6 punktu pagrįstai ginčo eismo įvykio nepripažino draudiminiu įvykiu.

           Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pateiktus įrodymus pagrįstai remdamasis CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostata, Lenkijos pareigūnų oficialius dokumentus laikė oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią, kurių pagal minėtą procesinio įstatymo nuostatą negalima paneigti liudytojų parodymais, juo labiau ieškovo darbuotojų, kurie laikytini suinteresuotais bylos baigtimi parodymais. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

              Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.  Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.      

                 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

                                                       NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                 Liuda Uckienė

                                                                                              Henrichas Jaglinskis

                                                                                               Aldona Tilindienė