Civilinė byla Nr. e2A-202-934/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24108-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.11; 3.2.6.12.2

                                                                                                                                                    (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo atsakovo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-20 papildomo sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ranga“ ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo.

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybos ranga“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo S. S. 3 121,80 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).

2.       Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-28 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo priteisė 3 121,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 70,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 11-12).

3.       2020-10-19 teisme gautas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašoma priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 14-15). Prašyme nurodė, jog teismui priėmus sprendimą už akių, atsakovė neturėjo informacijos apie posėdžio datą ir vietą, todėl neturėjo galimybės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Be to, prieš teismui priimant sprendimą už akių, tiek pats atsakovas tiesiogiai su ieškove, tiek jo atstovas su ieškovės advokatu telefonu derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo. Nepavykus susitarti, tiek ieškovės administracija, tiek jos atstovas buvo įsitikinę, kad bus ruošiamas atsiliepimas į ieškinį ir/ar kiti procesiniai dokumentai.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-20 papildomu sprendimu ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovės UAB „Statybos ranga“ naudai 600,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti (b. l. 17-19).

5.       Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

5.1.       Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos sprendimo priėmimo metu negalėjo būti priteistos, kadangi ieškovė apie sprendimo už akių priėmimą nežinojo, todėl priimtinas papildomas sprendimas, kuriuo ieškovei priteistinos išlaidos advokato teisinei pagalbai atlyginti (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 227 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 98 straipsnis);

5.2.       Nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija nustatyto Rekomendacijose, tačiau įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, pareikšto reikalavimo dydį (3 121,80 Eur), taip pat tai, kad teismui pateiktas ieškinys yra nedidelės apimties, jo parengimas nereikalavo specialių žinių, ieškinys lakoniškas, jame nesprendžiami nauji teisės klausimai, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjamu atveju laikytinos aiškiai per didelėmis, neatitinkančiomis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl mažintinos iki 600,00 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-20 priimtą papildomą sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo (b. l. 24-26).

7.       Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

7.1.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, neįvertino esminės aplinkybės, kad ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, ir netgi vėliau, todėl papildomas sprendimas prieštarauja CPK 98 straipsnio 1 daliai, taip pat 277 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatoms. Prašymas priimti papildomą sprendimą ir kartu su juo pateiktas grynųjų pinigų kvitas buvo pateikti jau po teismo sprendimo priėmimo ir jo įvykymo;

7.2.       Ieškovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad ji neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, nors pagal kasacinio teismo praktiką tokios aplinkybės privalo būti nurodytos.

8.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 29-32).

9.       Ieškovės atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

9.1.       Ieškovei nebuvo žinoma, kad atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį ir kad byloje bus priimtas sprendimas už akių ir juo labiau, kad atsakovas jį įvykdys, todėl ji neturėjo galimybės iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas;

9.2.       Ieškiniu buvo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas ir buvo nurodyta, kad įrodymai apie jų dydį bus pateikti bylos nagrinėjimo metu; atsakovui derybų metu taip pat buvo nurodyta, kad norint sudaryti taikos sutartį reikės atlyginti bent dalį išlaidų; prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas nepraleidus CPK nurodyto termino, buvo motyvuotas ir pagrįstas 2020-09-25 pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1028661, o ne sąskaita.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

11.       Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės prašymas ir iš atsakovo ieškovės naudai priteista 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

12.       Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog priimdamas papildomą sprendimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, ir netgi vėliau, todėl papildomas sprendimas prieštarauja CPK 98 straipsnio 1 daliai, taip pat 277 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatoms. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

13.       Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

14.       Byloje nustatyta, kad atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-28 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai (b. l. 11-12). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teisme gautas 2020-10-19 (išsiųstas 2020-10-18), konstatuotina, kad prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovė pateikė nepraleidusi CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvidešimties dienų termino.

15.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, jog papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020; 2016-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

16.       Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020; 2015-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).

17.       Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017, 29 punktas).

18.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui tuo atveju, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento (b. l. 4). Pateiktu ieškiniu ieškovė taip pat išreiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad jų dydį patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. 2020-08-28 pranešimu dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui 20 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį (b. l. 6). 2020-09-28 sprendime už akių Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, jog ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, adresuoti atsakovui, buvo įteikti jo sutuoktinei D. S. 2020-09-02, todėl laikė, kad įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis) (b. l. 11). Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priėmė sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai) (b. l. 11-12). Kadangi ieškovei nebuvo pranešta apie rašytinį teismo posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, ieškovė neturėjo galimybės pateikti turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtas aplinkybes laikė reikšmingomis, spręsdamas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir padarydamas išvadą, kad ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos sprendimo priėmimo metu objektyviai negalėjo būti priteistos, kadangi ieškovė apie sprendimo už akių priėmimą nežinojo. Kad nežinojimas apie teismo posėdį, kuriame priimtas sprendimas už akių, laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl papildomo sprendimo priėmimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patvirtina ir teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2020-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-938-601/2020; 2019-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2039-264/2019).

19.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog prašymas priimti papildomą sprendimą ir grynųjų pinigų kvitas buvo pateikti jau po sprendimo už akių priėmimo ir jo įvykdymo, tačiau pažymi, jog ieškovės pateiktas 2020-09-25 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1028661 patvirtina, kad išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovė patyrė iki 2020-09-28 sprendimo už akių priėmimo ir 2020-09-29 atsakovo skolos pagal priimtą sprendimą už akių padengimo („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 16, DOK-202679). Duomenų, kad ieškovė prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ar nerūpestingumo, byloje nėra. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog teismui nepriteisus ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš esmės būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

20.       Pažymėtina ir tai, jog prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ieškovė grindė ne tik aplinkybe, kad jai nebuvo žinoma apie rašytinį teismo posėdį dėl sprendimo už akių priėmimo, bet ir tuo, kad prieš teismui priimant sprendimą už akių tiek su atsakovu, tiek su jo atstovu buvo deramasi dėl taikos sutarties sudarymo ir šalims nepavykus pasiekti taikaus susitarimo, ieškovė buvo įsitikinusi, kad atsakovas pateiks savo atsikirtimus į ieškinį (b. l. 14-15). Pateiktu apeliaciniu skundu apeliantas minėtų aplinkybių nepaneigė ir neginčijo, todėl atmestini skundo argumentai, jog ieškovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad ji neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

21.       Apeliantas skunde nurodė, kad ieškovės pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neatitinka CPK keliamų reikalavimų, nes kartu su prašymu ieškovė pateikė tik pinigų priėmimo kvitą, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančios sąskaitos.

22.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020; 2017-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017; 2017-01-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).

23.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad su ieškiniu ieškovė pateikė 2020-08-21 teisinių paslaugų sutarties Nr. R1/2020/08 išrašą, kuriuo advokatas Rytis Rimkus įsipareigojo atstovauti ieškovę visuose teisiniuose ginčuose dėl skolos už atliktus darbus objekte – (duomenys neskelbtini), priteisimo iš S. S. („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 5, CBP-24045). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėtos teisinių paslaugų sutarties numeris nurodytas ir ieškovės pateiktame 2020-09-25 pinigų priėmimo kvite Serija LAT Nr. 1028661 („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 16, DOK-202679), o prašyme priimti papildomą sprendimą patikslinta, jog prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidas sudaro konsultacijos suteikimas ir ieškinio dėl skolos priteisimo parengimas (b. l. 14-15). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančio teisinių paslaugų sutarties išrašo, ieškovės prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo turinio ir pridėto pinigų priėmimo kvito iš esmės galima nustatyti, kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos, todėl net ir nesant tą patvirtinančios sąskaitos, pateikti duomenys patvirtina, kad nurodytas atstovavimo išlaidas ieškovė patyrė būtent teisiniame ginče su atsakovu.

Dėl procesinės bylos baigties

24.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo institutą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26.       CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. 

27.       Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

28.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Ieškovė nurodė, kad ji patyrė 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš atsakovo, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs teikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Atsakovo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-20 papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Statybos ranga“, juridinio asmens kodas 303357380, naudai 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                 Žilvinas Terebeiza