Civilinė byla Nr. e3K-3-132-403/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00401-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Asmara“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Asmara“ ieškinį atsakovams užsienio bendrovei „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ (Švedijos bendrovės „NUAL AB“ teisių perėmėja), V. K. (V. K.) dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Mai Baltics“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, taip pat siurprizinio teismo sprendimo priėmimo draudimą, aiškinimą ir taikymą.
2. Ieškovė UAB ,,Asmara“ teismo prašė: priteisti solidariai iš atsakovų Švedijos bendrovės „NUAL AB“ (jos teisių perėmėja – „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“, toliau – ir Draudikė, „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“) ir V. K. 69 904,94 Eur nuostolių atlyginimą, iš atsakovės – 6 procentus, o iš atsakovo V. K. – 5 procentus metinių procesinių palūkanų.
3. Ieškovė nurodė, kad „TOO Interlink global service“ pasitelkė ją kroviniui pristatyti kaip sutartinę vežėją. Ieškovė krovinį vežti perdavė UAB „SEDNA Logistics“, o ši – trečiajam asmeniui, faktiniam vežėjui „FERITRANS S.R.O.“, nors tokios teisės pagal sutartį neturėjo, t. y. pažeidė sutartines prievoles. Kadangi UAB „SEDNA Logistics“ vadovas atsakovas V. K. pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus, jo veiksmai sukėlė žalą tretiesiems asmenims, todėl jis privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą. Ieškovė teigia, kad ji atlygino prarasto krovinio vertę krovinio gavėjui „OOO Technodom operator“. Draudikė draudimo sutarties nenutraukė, ši yra galiojanti ir vykdytina, todėl privalo sumokėti naudos gavėjui priklausančią draudimo išmoką, į kurią teises perėmė ieškovė. Be to, ieškovės teigimu, Draudikė atsako ir bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, kadangi per tą laiką, kol Draudikė nagrinėjo ieškovės pretenziją, UAB „SEDNA Logistics“ bankrutavo, taigi ieškovė neteko galimybės reikalauti iš vežėjos UAB „SEDNA Logistics“ atlyginti žalą dėl prarasto krovinio. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti žalos atlyginimą jai solidariai iš abiejų atsakovų. Atlygintinus ieškovės nuostolius sudaro ieškovės kompensuota 67 978 Eur dydžio dingusio krovinio vertė, sumokėtas 1500 Eur avansas, 300 Eur negautos pajamos bei su tuo susijusios 126,94 Eur dydžio ieškovės išlaidos, iš viso – 69 904,94 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, o 2020 m. gegužės 13 d. papildomu sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
5. Byloje nustatyta, kad krovinio siuntėja įmonė „SP.ZOO Indesit Company Polska“ pagal sutartį pasitelkė vežėją „TOO Interlink global service“ kroviniui iš Lenkijos Respublikos į Kazachstano Respubliką pervežti; krovinio gavėjas – „OOO Technodom operator“. Vežėjas „TOO Interlink global service“ kroviniui pristatyti pasitelkė sutartinę vežėją ieškovę UAB „Asmara“, o ši krovinį perdavė UAB „SEDNA Logistics“. UAB „SEDNA Logistics“ surado faktinį vežėją „FERITRANS S.R.O.“, šis 2016 m. kovo 24 d. atvyko į pasikrovimo vietą Lodzėje, Lenkijos Respublikoje, paėmė krovinį, iš pasikrovimo vietos išvažiavo 2016 m. kovo 25 d., tačiau krovinio gavėjui nepristatė, jis buvo prarastas.
6. Byloje pateiktas draudimo brokerės UADBB „MAI Baltics“ 2016 m. balandžio 5 d. išduotas draudimo liudijimas (toliau – ir Draudimo liudijimas), jame nurodyta draudėja „Sedna“, vežėja – UAB „Sedna“, prekių ir draudimo naudos gavėjas – „OOO Technodom operator“, draudimo suma – 67 978 Eur, draudimo laikotarpis – nuo 2016 m. kovo 25 d.; apdraustos prekės pagal pristatymo sąskaitą Nr. 26811470. Draudikė 2016 m. gegužės 4 d. išsiuntė sąskaitą už draudimo liudijimą UAB „SEDNA Logistics“, pastaroji ją privalėjo apmokėti iki 2016 m. gegužės 11 d. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 19 d. informavo Draudikę apie 2016 m. kovo 25 d. įvykusį draudžiamąjį įvykį.
7. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo protokolu buvo nutarta pradėti UAB „SEDNA Logistics“ bankroto procedūras ne teismo tvarka, 2016 m. spalio 3 d. įregistruotas bendrovės teisinis statusas „bankrutuojanti“, o 2016 m. gruodžio 8 d. priimtas kreditorių sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos, 2017 m. sausio 3 d. pateiktas prašymas išregistruoti UAB „SEDNA Logistics“ iš Juridinių asmenų registro.
8. Draudikės atstovas 2017 m. rugpjūčio 14 d. ieškovei atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju, draudimo sutartis laikytina niekine, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas – nuslepiant aktualią informaciją apie galimą vagystės / prarasto krovinio faktą, be to, draudimo polisas nebuvo apmokėtas iki sąskaitoje nurodyto termino – 2016 m. gegužės 11 d. Draudikės atstovas pripažino, kad jos darbuotoja, atsakydama į užklausą, padarė klaidą patvirtindama poliso galiojimą, tačiau pažymėjo, kad tai nesukuria teisinių pasekmių draudimo apsaugos galiojimui.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2016 m. gegužės 11 d. žalos kompensavimo sutartimi UAB „Asmara“ priėmė iš „TOO Interlink Global Services“ kliento teises į 67 978 Eur reikalavimą pagal 2016 m. kovo 25 d. sąskaitą Nr. 9646000648, kuri buvo išrašyta bendrovei „Technodrom Operator“. Ieškovė 2016 m. lapkričio 29 d. pateikė dokumentus dėl reikalavimo teisės perėmimo. „TOO Interlink Global Services“ 2016 m. lapkričio 28 d. pranešė, kad UAB „Asmara“ padengė visą 67 978 Eur skolą.
10. Teismas iš draudimo liudijimo nustatė, kad jis sudarytas Vilniuje 2016 m. balandžio 5 d., draudimo laikotarpis – nuo 2016 m. kovo 25 d. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog krovinys prarastas kovo 25 d. – kovo 29 d. Šias aplinkybes nurodė tiek ieškovė, tiek atsakovai, jos užfiksuotos ir kituose įrodymuose – šalių susirašinėjimo medžiagoje, oficialiuose Lietuvos Respublikos ir Čekijos Respublikos ikiteisminių institucijų atliktuose tyrimuose. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sudarant draudimo sutartį krovinio dingimo faktas jau buvo žinomas tiek UAB „SEDNA Logistics“, tiek atsakovui V. K., tiek ieškovei, tačiau ši informacija Draudikei nebuvo atskleista, taigi buvo pažeisti draudimo sutarties reikalavimai, draudimo sąlygos ir draudimo taisyklės, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.993 straipsnis. Teismas padarė išvadą, kad draudimo apsauga nagrinėjamam įvykiui negaliojo, draudimo rizikos atsiradimo galimybė jau neegzistavo, nes krovinys buvo pagrobtas, todėl nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės 69 904,94 Eur patirtų nuostolių atlyginimą.
11. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš Draudikės bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad Draudikei informacija apie žalą buvo pateikta 2016 m. rugpjūčio 19 d. UAB „SEDNA Logistics“ 2016 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo Protokolu Nr. 1 nutarta vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka, administratoriumi paskirta UAB „Abadona“, įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2017 m. sausio 6 d. Teismas, įvertinęs tai, kad bankroto procedūros pradėtos ankstyvame etape, bankroto procesas vyko nepriklausomai nuo draudžiamojo įvykio tyrimo, šalių nesieja jokie bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu, nusprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog yra nustatyti atsakovės kalti veiksmai, priežastinis ryšys ir tai sudarytų pagrindą taikyti jai atsakomybę ieškovės nurodytais pagrindais.
12. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovas V. K., kaip įmonės vadovas ir akcininkas, pažeidė esmines pervežimo sutarties sąlygas dėl draudimo užsakymą perduoti trečiajai šaliai ir dėl to, jog vežėja pervežimą gali vykdyti tik turėdama galiojantį CMR draudimo liudijimą. Tačiau, ištyręs įrodymų visumą, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kad šiuos neteisėtus veiksmus atsakovas V. K. atliko tyčia ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas.
13. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir UAB „SEDNA Logistics“ buvo susiklostę nevienkartiniai pervežimo santykiai, ieškovei buvo žinoma, kad UAB „SEDNA Logistics“ veikia kaip tarpininkė, nes ji neturėjo nei savo transporto priemonių, nei Kelių transporto veiklos licencijos. Pagal 2016 m. kovo 21 d. krovinio vežimo užsakymo sutartį, sudarytą UAB „SEDNA Logistics“ ir vežėjo „FERITRANS, S.R.O.“, faktinis vežėjas įsipareigojo turėti galiojantį vežėjo civilinės atsakomybės draudimą, CMR krovinio draudimą. Taigi, įvertinęs šios sutarties nuostatas, teismas nusprendė, kad negalima daryti išvados, jog V. K. veiksmai dėl krovinio perdavimo, krovinio draudimo sutarčių sudarymo yra tyčiniai ar nepateisinamai aplaidūs. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ginčo krovinys dingo dėl neteisėtų vežėjo „FERITRANS, S.R.O.“ veiksmų – krovinio pagrobimo. Teismo vertinimu, byloje nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, priežastinis ryšys yra per daug nutolęs (CK 6.247 straipsnis). Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad atsakovas V. K. ar UAB „SEDNA Logistics“ būtų susiję su krovinio dingimu.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 13 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsnio 7 dalies 8 punktu, informacija apie įmonei iškeltą bankroto bylą yra vieša. Atsakovas nepripažįsta fakto, kad įmonė skolinga ieškovei, byloje taip pat nėra duomenų, jog bankroto administratorius būtų nustatęs teisinį pagrindą pripažinti ieškovę bankrutuojančios įmonės kreditore. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atsakovą laikyti atsakingu už ieškovės neįtraukimą į bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą.
15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Asmara“ apeliacinį skundą, 2021 m. vasario 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovei „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ ir jai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, paliko nepakeistą; pašalino iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su draudimo sutarties vertinimu; kitą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo dalį panaikino ir grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. papildomą sprendimą.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad draudėjo pasikeitimui taikomos bendros nuostatos dėl skolos perkėlimo ir reikalavimo perleidimo, kurios yra reglamentuojamos CK 6.101–6.122 straipsniuose, taigi, sudarant skolos perkėlimo ir (ar) reikalavimo perleidimo sutartį, be kita ko, būtinas aiškus naujojo bei pradinio draudėjo susitarimas (aiški šalių valia) dėl teisių bei pareigų pagal draudimo sutartį perleidimo (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).
17. Teikiant turto draudimo paslaugas naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 103 straipsnis), o vadovaujantis ginčo draudimo sutartimi, teisę reikalauti išmokėti draudimo išmoką draudimo sutarties galiojimo metu turi draudėjas ir naudos gavėjas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nėra nei draudėja, nei naudos gavėja pagal ginčo draudimo liudijimą, todėl, jai reikalaujant priteisti draudimo išmoką, visų pirma reikalinga nustatyti, ar ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę Draudikę.
18. Ieškovė, siekdama įrodyti, kad perėmė reikalavimą pagal draudimo liudijimą, į bylą pateikė pirminio vežėjo „TOO Interlink global service“ 2016 m. lapkričio 28 d. raštą, kuriame nurodyta, kad ieškovė UAB „Asmara“ padengė visą 67 978 Eur skolą pagal 2016 m. kovo 31 d. pretenzijos 2016 m. gegužės 11 d. papildomą susitarimą Nr. 1 ir pirminis vežėjas dėl minėtos sumos pretenzijų neturi. Tačiau tiek minėtas raštas, tiek kiti byloje esantys duomenys galėtų tik patvirtinti aplinkybę, kad pirminis vežėjas „TOO Interlink global service“ dėl dingusio krovinio pateikė pretenziją ieškovei UAB „Asmara“, o pastaroji pagal šią pretenziją su pirminiu vežėju atsiskaitė, tačiau tai neįrodo, kad ieškovė atlygino žalą krovinio savininkui ir naudos gavėjui „OOO Technodom operator“. Priešingai, naudos gavėjas „OOO Technodom operator“ 2016 m. balandžio 8 d. raštu patvirtino, kad visą padarytą 67 978 Eur žalą dėl krovinio dingimo atlygino vežimo ekspeditorius „TOO Interlink global service“, tai matyti ir iš kitų byloje esančių duomenų, pavyzdžiui, 2016 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymo Nr. 317. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad naudos gavėjas „OOO Technodom operator“ būtų perleidęs reikalavimo teises ieškovei pagal draudimo liudijimą reikalavimo perleidimo sutartimi arba iš tarp šalių susiklosčiusių santykių (veiksmų) būtų galima aiškiai daryti išvadą apie tai, jog naudos gavėjas atsisako draudimo išmokos (ją perleidžia) ieškovės naudai.
19. Konstatavusi, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į atsakovę Draudikę, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo analizuoti draudimo sutarties galiojimą ir pasisakyti dėl draudimo rizikos buvimo. Teismas, nusprendęs, jog draudimo apsauga nagrinėjamam įvykiui negaliojo, iš esmės nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kadangi teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir konkrečių faktų bei teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią, nustatymas, kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriuose pasisakoma dėl ginčo draudimo sutarties galiojimo, draudimo apsaugos galiojimo pradžios momento ir teismingumo, pašalino iš pirmosios instancijos teismo sprendimo.
20. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus Draudikei. Teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo taikyti Draudikei atsakomybę remiantis ieškovės argumentais dėl draudžiamojo įvykio tyrimo vilkinimo, nes nenustatyta nepagrįsto delsimo atliekant tyrimą dėl draudimo išmokos mokėjimo – dar ir po UAB „SEDNA Logistics“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (2017 m. sausio 9 d.) nei Draudikei, nei suinteresuotiems asmenims nepavyko surinkti visos reikalingos informacijos draudžiamajam įvykiui ištirti.
21. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, neišsamiai įvertinęs visas ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, netinkamai kvalifikavęs teisinius santykius, konstatavęs, jog nėra jokio pagrindo atsakovo V. K. civilinei atsakomybei kilti, ir atmetęs ieškinį šiam atsakovui, neanalizavo UAB „SEDNA Logistics“ atsakomybės, kylančios iš vežimo sutarties pagal CMR nuostatas, nepasisakė dėl šalių argumentų, ar ieškovė įgijo regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu. Visų šių aplinkybių vertinimas reikštų ieškinio reikalavimo nagrinėjimą beveik visa apimtimi nauju aspektu, o tai neatitiktų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka tikslo ir paskirties. Dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
22. Kasaciniu skundu ieškovė prašo: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimo dalis atmesti ieškinį atsakovei „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ ir jai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. sprendimą ir 2020 m. gegužės 13 d. papildomą sprendimą bei ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Atsakovai neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo 91 punkte konstatuotos aplinkybės, kad ieškovė perėmė reikalavimo teises į draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 47 punkte konstatavo priešingą aplinkybę, nurodydamas: „teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad naudos gavėjas OOO „Technodom operator“ būtų perleidęs reikalavimo teises ieškovei pagal Draudimo liudijimą reikalavimo perleidimo sutartimi arba iš tarp šalių susiklosčiusių santykių (veiksmų) būtų galima aiškiai daryti išvadą apie tai, kad naudos gavėjas atsisako draudimo išmokos (ją perleidžia) ieškovės naudai.“ Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, kadangi atmetė ieškinį draudikei remdamasis savo motyvais, dėl kurių nepasisakė nei šalys, nei pirmosios instancijos teismas ir kurie pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas nesuteikė teisės dėl to pasisakyti ieškovei, nepasiūlė papildyti bylos įrodymais, t. y. neišklausė ieškovės, kuri nurodytu klausimu pateikė pirmosios instancijos teismui tiesioginius įrodymus, o apeliacinės instancijos teismui – argumentus apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nepranešdamas dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir nesuteikdamas byloje dalyvaujantiems asmenims teisės dėl to visa apimtimi pasisakyti raštu arba žodžiu, papildyti bylą įrodymais bei paaiškinimais, išklausyti susijusius asmenis, netinkamai taikė ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 ir 42 straipsnius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį ir šie pažeidimai nagrinėjamu atveju turėjo įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, buvo tokio pobūdžio ir masto, jog yra pagrindas pripažinti ieškovės teisės į teisingą teismą neužtikrinimą.
22.2. Ieškovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas tendencingai neatkreipė dėmesio į šioje byloje esančius akivaizdžius įrodymus, tiesiogine kalba patvirtinančius, kad ieškovei priklauso reikalavimo teisė, nesivadovavo skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015. Ieškovė, remdamasi savo, kaip objektyvaus stebėtojo, vertinimu, mano, jog apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas byloje esamų tiesioginių ieškovės reikalavimo teisę patvirtinančių įrodymų, parodė jai nepateisinamą priešiškumą ir (ar) piktavališkumą dėl jai nežinomų bei objektyviai nesuprantamų priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas galėjo ir privalėjo byloje esančius įrodymus įvertinti, o jų nevertindamas faktiškai neišklausė ieškovės ir pažeidė įrodinėjimo, įrodymų vertinimo bei teismo sprendimų motyvavimo taisykles, ieškovės atžvilgiu elgėsi šališkai, pažeidė nešališkumo principą ir ieškovės teisę būti išklausytai teisme bei Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, CK 6.101 straipsnio ir CPK 5, 21 straipsnių nuostatas.
22.3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 52 punkte pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, jog draudimo apsauga nagrinėjamam įvykiui negaliojo, iš esmės nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai pripažinęs, apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių motyvų dėl proceso šalies pakeitimo pagal CPK 45 straipsnį. Vietoj to apeliacinės instancijos teismas nutarė taikyti CPK nenustatytą bei teismų praktikoje nenurodytą priemonę – pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, dėl kurių ieškovė apeliaciniame skunde pateikė daugybę argumentų. Nutarties skundžiama dalis neišsprendžia ginčo, bet pažeidžia tiek ieškovės, tiek kito galimai suinteresuoto asmens teises pasinaudoti teismo gynyba draudimo išmokai gauti, nes, nutraukus teismo procesą be sprendimo iš esmės, ginčo dalis dėl draudimo išmokos priteisimo liko neišspręsta ir ieškovei bei kitiems suinteresuotiems asmenims teismo procese nutartimi sudaryta papildoma ieškinio senaties taikymo kliūtis – CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, turėjo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
22.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepasisakė dėl Draudimo įstatymo 96 straipsnyje nustatytų draudiko pareigų ir terminų pažeidimo – itin ilgo ieškovės pretenzijos nagrinėjimo. Nustatyti terminai patvirtina Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nurodytų draudiko pareigų pažeidimą, aplaidų jų vykdymą, vilkinimą, uždelsimą pateikti atsakymą į ieškovės pretenziją, kurį sieja tiesioginis priežastinis ryšys su tuo, kad, vežėjui bankrutavus, ieškovė neteko galimybės reikalauti iš vežėjo atlyginti žalą dėl prarasto krovinio. Apeliacinės instancijos teismas šių ieškovės apeliacinio skundo argumentų nesprendė ir šia apimtimi savo sprendimo niekaip nemotyvavo. Ieškovė reikalavo atsakovų veiksmais padarytos bendros žalos atlyginimo, preziumuodama su tuo susijusią solidariąją skolininkų pareigą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Ši įstatymo prezumpcija galioja, kol nebus paneigta kitais leistinais įrodymais (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Teismams to nepaneigus, ši prezumpcija turėjo būti taikoma ieškovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl netaiko šių teisės normų, ir nemotyvuotai atmetė ieškinį.
23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:
23.1. Sprendžiant, ar nebuvo pažeistas CPK 320 straipsnis, svarbu tai, jog proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-313/2021). Byloje esančių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, nenurodytais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-701/2019). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė savo atsikirtimus į ieškinį, susijusius su tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į draudimo išmoką. Iš esmės tokius pat teisinius argumentus dėl to, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į draudimo išmoką, atsakovė išdėstė ir savo atsiliepime atsikirsdama į apeliacinį skundą, o apeliacinio skundo neteikė, nes ieškinys buvo netenkintas.
23.2. Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad reikalavimo teisės į draudimo išmoką perleidimą vienareikšmiškai patvirtina „OOO Technodom operator“ ir „TOO Interlink global services“ raštai, kuriuose teigiama, jog ieškovė turėjo įgyti teisę į draudimo išmoką dėl to, kad „TOO Interlink global services“ atlygino žalą „OOO Technodom Operator“ pagal pastarojo pateiktą pretenziją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad jie neįrodo, jog ieškovė įgijo teisę į draudimo išmoką. Kolegija nutarties 46–49 punktuose pasisakė dėl pateiktų įrodymų reikšmės, motyvavo, kodėl nelaikytina, jog naudos gavėjas „OOO Technodom operator“ perleido reikalavimo teisę į draudimo išmoką. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad ji faktiškai būtų mokėjusi kokias nors sumas už prarastą krovinį. Kitoks ieškovės byloje esančių įrodymų vertinimas nei apeliacinės instancijos teismo negali būti pagrindas konstatuoti teismo šališkumą.
23.3. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl teismams nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovė nėra tinkamas ieškovas. Atitinkamai teismai neprivalėjo išaiškinti ir pasiūlyti ieškovei netinkamą ieškovą pakeisti tinkamu ar atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktui taikyti turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių UAB „SEDNA Logistics“ (kaip draudėjos) ar „OOO Technodom operator“ (kaip naudos gavėjo) materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. nenustatė, nepripažino, nepakeitė ar nepanaikino jokių iš draudimo sutarties kylančių teisių ar pareigų.
23.4. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. UAB „SEDNA Logistics“ bankroto procedūros pradėtos dar tuo metu, kai objektyviai nebuvo galimybės priimti sprendimo dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką, nes nebuvo aiškios įvykio aplinkybės. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo, arba atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Pažymėtina, kad UAB „SEDNA Logistics“ nėra nei draudėja, nei apdraustoji, nei naudos gavėja pagal draudimo sutartį, todėl reikalauti, kad atsakovė ar trečiasis asmuo domėtųsi apie asmenų, nesusijusių su draudimo sutartimi, ketinimus bankrutuoti, būtų nepagrįsta ir neprotinga. Ieškovė pati delsė ir nesiėmė jokių priemonių ieškiniui UAB „SEDNA Logistics“ pareikšti, todėl akivaizdu, kad būtent dėl pačios ieškovės aplaidumo susidarė tokia situacija, kai ji negali pareikšti ieškinio teisme UAB „SEDNA Logistics“.
24. Atsakovas V. K. pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą dėl šio skundo argumentų nepasisako ir prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
25. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės UAB ,,Asmara“ ieškinį atsakovams „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ ir V. K. dėl nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Asmara“ apeliacinį skundą, sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys atsakovei „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ ir jai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, paliko nepakeistą; pašalino iš sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su draudimo sutarties vertinimu; kitą sprendimo dalį panaikino ir grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
27. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinį atsakovei „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ ir jai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimus ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija kasacinį skundą nagrinėja neperžengdama juo apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, nes pagrindo jas peržengti nenustatyta (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis)
28. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal to paties straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
29. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
31. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, kadangi atsakovai neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, jog ieškovė perėmė reikalavimo teises į išmoką, bet apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog naudos gavėjas „OOO Technodom operator“ būtų perleidęs reikalavimo teises ieškovei pagal Draudimo liudijimą reikalavimo perleidimo sutartimi arba iš tarp šalių susiklosčiusių santykių (veiksmų) būtų galima aiškiai daryti išvadą apie tai, kad naudos gavėjas atsisako draudimo išmokos (ją perleidžia) ieškovės naudai, konstatavo priešingą aplinkybę.
32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nepagrįstas išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).
33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog draudimas peržengti apeliacinio skundo ribas nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, gali remtis tik apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir įrodymais. Apeliaciniame procese dalyvauja priešingų interesų turinčios šalys. Pagal CPK 318 straipsnio 1 dalį šalys privalo raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą, kuriuose išdėsto savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo, nurodo byloje reikšmingas aplinkybes, teisinius argumentus. Taip siekiama užtikrinti tinkamą ginčo šalių keitimąsi informacija. Atsiliepimo į apeliacinį skundą instituto įtvirtinimas įstatyme, šio procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nėra betikslis teisinis reglamentavimas; atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai yra susiję su apeliacinio skundo argumentais ir juos apeliacinis teismas privalo analizuoti. Apeliacinės instancijos teismo rėmimasis faktais ir įrodymais, neminimais apeliaciniame skunde, tačiau nurodytais kitos šalies, atsikertančios į apeliacinį skundą, nelaikomas išėjimu už apeliacinio skundo ribų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2001; 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2007).
34. Nagrinėjamoje byloje atsakovė „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame, inter alia (be kita ko), nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į draudimo išmoką, kadangi Draudimo sutartimi buvo apdraustas ne jos, bet krovinio pirkėjo (gavėjo), t. y. „OOO Technodom operator“, draudimo interesas; ieškovė nepateikė ir byloje nėra jokios rašytinės reikalavimo teisės į draudimo išmoką perleidimo ieškovei sutarties, o ieškovės į bylą pateikti įrodymai reikalavimo teisės į draudimo išmoką perleidimo ieškovei nepatvirtina.
35. Taigi, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovei pateikus argumentus, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į draudimo išmoką, kadangi Draudimo sutartimi nebuvo apdraustas jos draudimo interesas ir ieškovė neįrodė reikalavimo teisės į draudimo išmoką perleidimo jai, pagal šios nutarties 33 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismo rėmimasis atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės nurodytomis teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingomis aplinkybėmis, jame pateiktų teisinių argumentų vertinimas negali būti vertinamas kaip išėjimas už apeliacinio skundo ribų.
Dėl siurprizinio teismo sprendimo
36. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjamoje byloje konstatavus aplinkybę, jog ieškovė perėmė reikalavimo teises į draudimo išmoką, o apeliacinės instancijos teismui pasirėmus motyvais, dėl kurių nepasisakė nei šalys, nei pirmosios instancijos teismas ir kurie pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo nagrinėti, ir tuo pagrindu atmetus ieškinį draudikei, apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas ieškovei siurprizinis sprendimas. Dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nesuteikė teisės pasisakyti šiuo klausimu ieškovei, nepasiūlė papildyti bylos įrodymais, t. y. neišklausė ieškovės, kuri nurodytu klausimu pateikė pirmosios instancijos teismui tiesioginius įrodymus, o apeliacinės instancijos teismui – argumentus apeliaciniame skunde, buvo pažeisti CPK 320 ir 42 straipsniai bei Konvencijos 6 straipsnis ir šie pažeidimai nagrinėjamu atveju turėjo įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, buvo tokio pobūdžio ir masto, jog yra pagrindas pripažinti ieškovės teisės į teisingą teismą neužtikrinimą.
37. Draudimas teismui priimti siurprizinį, t. y. bylos šaliai netikėtą, sprendimą ne kartą buvo akcentuotas kasacinio teismo praktikoje. Šis draudimas siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija dėl teisės į teisingą teismą, iš kurios matyti, kad Konvencijos 6 straipsnio požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 68 punktas).
38. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovė „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ nurodė, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą atsakovė, procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, nurodė savo atsikirtimus į ieškinį, susijusius su tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į draudimo išmoką, t. y., atsakovės teigimu, ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, kad buvo pažeisti CPK 320 ir 42 straipsniai bei Konvencijos 6 straipsnis ir šie pažeidimai nagrinėjamu atveju turėjo įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, buvo tokio pobūdžio ir masto, jog yra pagrindas pripažinti ieškovės teisės į teisingą teismą neužtikrinimą.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje (VII t., b. l. 165–175) esančiuose 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovės „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ rašytiniuose paaiškinimuose (37–45 punktai) atsakovė nurodė, kad ieškovė neturi teisės į draudimo išmoką, ir išdėstė, jos nuomone, tai patvirtinančius argumentus, kurie iš esmės tapatūs šios atsakovės atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą pateiktiems argumentams.
40. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos (VII t., b. l. 179–182), pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 10 d. posėdyje ieškovės atstovui paprašius papildomo laiko susipažinti su į bylą pateiktais naujais įrodymais, paaiškinimais, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. 2020 m. sausio 16 d. posėdyje pirmosios instancijos teismas nutarė sudaryti galimybę šalims pasisakyti dėl naujų įrodymų, todėl tenkino prašymą atidėti 2020 m. vasario 28 d. bylos nagrinėjimą baigiamosioms kalboms.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šios nutarties 39, 40 punktuose, nėra pagrindo sutikti su ieškovės kasaciniame skunde nurodomais motyvais, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas priėmė siurprizinį sprendimą, kad buvo pažeisti CPK 320 ir 42 straipsniai bei Konvencijos 6 straipsnis ir šie pažeidimai nagrinėjamu atveju turėjo įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, buvo tokio pobūdžio ir masto, jog yra pagrindas pripažinti ieškovės teisės į teisingą teismą neužtikrinimą.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal įstatymą nagrinėjantis tiek teisės, tiek fakto klausimus, neišeidamas už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, turi teisę atlikti savarankišką byloje surinktų įrodymų vertinimą, kurio rezultatas gali skirtis nuo pirmosios instancijos teismo sprendime pateikto įrodymų vertinimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
43. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo pašalino motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su Draudimo sutarties vertinimu, teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais, jog apeliacinės instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
44. Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog ieškovė neįrodė, kad ji perėmė reikalavimo teises į draudimo išmoką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jos reikalavimą atsakovei „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“, neišėjo už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nepriėmė siurprizinio sprendimo ir dėl to nebuvo pažeisti CPK 320 ir 42 straipsniai bei Konvencijos 6 straipsnis, kasacinio skundo argumentai, kad atsakovė pažeidė Draudimo įstatyme nustatytas draudiko pareigas, aplaidžiai jas vykdė, vilkino pateikti atsakymą dėl ieškovės pretenzijos, kaip tiesiogiai sietini su ieškovės reikalavimo teisių į draudimo išmoką (ne)perėmimu (ieškovė reikalavimą atsakovei „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ dėl nuostolių atlyginimo grindė įrodinėdama, kad atsakovė pažeidė pareigą išmokėti jai draudimo išmoką), neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
45. Kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas byloje esamų tiesioginių ieškovės reikalavimo teisę patvirtinančių įrodymų, parodė jai nepateisinamą priešiškumą ir (ar) piktavališkumą dėl jai nežinomų bei objektyviai nesuprantamų priežasčių, elgėsi ieškovės atžvilgiu šališkai, pažeidė nešališkumo principą, teisėjų kolegija vertina kaip leistinomis priemonėmis nepagrįstus ir deklaratyvius, todėl dėl jų taip pat nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
46. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi teisės normų pažeidimo, galėjusio turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
47. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,38 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, jų atlyginimas valstybei turėtų būti priteisiamas iš ieškovės. Tačiau ši suma yra mažesnė nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
48. Netenkinant ieškovės kasacinio skundo, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Atsakovė „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ pateikė įrodymus, patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 3900 Eur už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, ir prašo priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytą maksimalų dydį. Atsakovei atsiskaitant už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, maksimalus rekomenduojamas atlyginimo už išlaidas, patirtas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, dydis buvo 2591,14 Eur. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, netenkinant kasacinio skundo, atsakovei iš kasacinį skundą padavusios ieškovės priteistinas nurodytas rekomenduojamas maksimalus bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 2591,14 Eur (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2021 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Asmara“ (j. a. k. 302632368) atsakovei „Navigators Underwriting Limited (Lloyd‘s Syndicate 1221)“ (j. a. k. 03821007) 2591,14 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt vieną Eur 14 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė