Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-898/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00238-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.14.5.2.1; 1.2.23.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7

            (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Motiejūnui,

nuteistajam L. M., jo gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui, 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, L. M. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme – 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda apimant švelnesnę bausmę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą, ir paskirta galutinė subendrinta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. M. paskirta galutinė 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į L. M. paskirtą galutinę subendrintą baudos bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme nuo 2023  m. sausio 26 d., 8 val. iki 2023 sausio 27 d., 14.09 val. (dvi paros) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė subendrinta 96 MGL (4800 Eur) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją nuspręsta panaikinti.

Procesas dėl UAB „O.“ civilinio ieškinio dėl 25 880 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1.       L. M. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 23 d., 19.57 val., iki 2022 m. rugsėjo 21 d., 21.13 val., (duomenys neskelbtini) naudodamasis bendrovės „T.“, kuri teikia finansinių operacijų paslaugas įmonei UAB „O.“, finansinių operacijų atlikimo mechanizmu, kuriuo bendrovė „T.“ po inicijuoto piniginio mokėjimo informuoja įmonę UAB „O.“ apie piniginių lėšų įskaitymą mokėjimo atlikimui patvirtinti, bei žinodamas, kad inicijavus mokėjimą ir tuo pat metu jam priklausančioje banko sąskaitoje sumažinus piniginių lėšų likutį, kuris prieš inicijuojant mokėjimą buvo pakankamas finansinei operacijai atlikti, tačiau inicijuotas mokėjimas vis tiek bus laikomas įvykdytu, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, naudodamasis nešiojamu kompiuteriu „Apple MacBook Pro“, (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į įmonės UAB „O.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią elektroninėje pinigų įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“, naudodamasis platformoje https:// (duomenys neskelbtini) savo vardu registruota paskyra Nr. (duomenys neskelbtini), inicijavo 25 piniginius mokėjimo pavedimus, kurių bendra suma sudaro 25 880 Eur, ir bendrovės „T.“ patvirtinimo apie įskaitytus pavedimus pagrindu įmonei UAB „O.“ įskaičius nurodytos pinigų sumos gavimą platformos paskyroje Nr. (duomenys neskelbtini), atliko banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų likučio, kuris buvo pakankamas finansinėms operacijoms atlikti, sumažinimą, po ko, pasinaudodamas tuo, kad apie neįvykusius pavedimus nežinanti įmonė UAB „O.“ įskaitytais pinigais leido jam disponuoti, už 25 880 Eur sumą įmonės UAB „O.“ platformoje https:// (duomenys neskelbtini) įsigijo virtualią valiutą, kurią persivedė į įmonės „B.“ savo vardu atidarytą paskyrą ID (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, dėl neįvykusių pavedimų įmonei UAB „O.“ faktiškai negavus apmokėjimo už įsigytą virtualią valiutą, apgaule įgijo svetimą, UAB „O.“ priklausantį turtą – virtualią valiutą už 25 880 Eur. Šie L. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

2.       Be to, L. M. nuteistas už tai, kad jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 26 d., 8.19 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,160 g (Δ-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 4,7 %) iki tol, kol 2023 m. sausio 26 d., laikotarpiu nuo 8.19 val. iki 9.14 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus pareigūnai ją surado ir paėmė kratos metu. Šie L. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis L. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeisti, o būtent, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą ir šioje dalyje baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirtą 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą. Į paskirtą baudos bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 26 d., 8 val., iki 2023 m. sausio 27 d., 14.09 val. (dvi paras). Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. 

3.1.       Skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėta, jog apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

3.2.       Apelianto įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės L. M. ir juridinio asmens įgaliotam atstovui susitaikius, netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, o būtent netinkamai aiškino ir taikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, numatytas BK 38 straipsnyje, kadangi pagrindas ir sąlygos taikyti šią normą egzistuoja. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, nustatė, kad nėra visų būtinų sąlygų duodančių pagrindą spręsti, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymo jis galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis padarė ne vieną, kaip to reikalauja BK 38 straipsnio 1 dalis, o dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, be to, teismas vertino, jog nėra pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

3.3.       Apylinkės teismas, vertindamas BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos nebuvimą, nurodė, jog BK 38 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, padariusiam tik vieną nusikalstamą veiką bei rėmėsi teismų praktika, kurioje pažymėta, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Šiuo atveju, kaip jau paminėta, teismas konstatavo, kad padarytos dvi savarankiškos nusikalstamos veikos, kurios sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Tačiau skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje minima teismų praktika yra susijusi su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kitais pagrindais, o ne BK 38 straipsnio pagrindu. Apelianto įsitikinimu, ši aplinkybė yra labai svarbi, nes įstatyminis reguliavimas, įtvirtintas BK 38 straipsnyje, nenumato imperatyvios sąlygos, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik pirmą kartą nusikaltęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-555-788/2015, 2K-103-489/2023). Pažymėta, jog apeliantas apylinkės teismo prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su juridinio asmens įgaliotu atstovu tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, toks prašymas nebuvo pareikštas. Apelianto vertinimu, tarp BK 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių, sudarančių kliūtį taikyti susitaikymo institutą, nėra įtvirtinta, kad jei dėl dalies nagrinėjamų nusikalstamų veikų asmens atžvilgiu yra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, dėl likusios dalies nagrinėjamų nusikalstamų veikų nėra galima taikyti susitaikymo instituto.

3.4.       Taip pat apylinkės teismas vertino, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į nutrauktą anksčiau jo atžvilgiu vykusį baudžiamąjį procesą, konstatuodamas, kad nusikalstamo elgesio modelio apeliantas neatsisakė ir padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, kurių dalis yra priskirtina pavojingesnių nusikalstamų veikų kategorijai. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad apeliantas ne kartą buvo baustas administracine tvarka, o paskutinį administracinį nusižengimą padarė jau po jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Skunde sutinkama, jog iš tiesų Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. birželio 8 d. nutarimu, kurį patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, jo atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas ir apeliantas pagal BK 38 straipsnį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau akivaizdu, jog baudžiamasis teisinis santykis dėl šios nusikalstamos veikos jau yra pasibaigęs. Analogiškai ir visos teisinės pasekmės, susijusios su minėtu baudžiamuoju procesu, yra pasibaigusios, todėl apeliantas laikomas neteistu. Tai, kad apeliantas praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, negali persekioti jį visą laiką. Pabrėžta, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje atkreipė dėmesį ir į tai, jog 2018 m. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio (apeliantas skunde taip pat patvirtina šią aplinkybę nurodydamas, jog minėta nusikalstama veika padaryta spontaniškai, o ne dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ar polinkio nusikalsti).

3.5.       Skunde gausiai cituojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo teismo nustatoma, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangas sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2020). Akcentuota, jog apeliantas iš karto po pirmojo jam įteikto 2023 m. sausio 26 d. pranešimo apie įtarimą, nedelsdamas ėmėsi priemonių geranoriškai bei kuo operatyviau atlyginti padarytą turtinę žalą (bylos medžiagoje esantis 2023 m. vasario 24 d. mokėjimo nurodymas tai patvirtina), todėl mano, kad ši jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra itin svarbi, parodanti jo paties požiūrį į atliktus nusikalstamus veiksmus.

3.6.       Vien tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaryta tam tikrą laiką trukusiais, pasikartojančiais veiksmais, apelianto nuomone, nesudaro prielaidų manymui, kad ateityje jis darys nusikalstamas veikas, nes priešingas vertinimas reikštų nepateisinamai susiaurintą susitaikymo instituto taikymo galimybę. Pažymėta, jog apelianto veiksmus vienijo vieninga tyčia – virtualią valiutą už 25 880 Eur sumą jis įgijo iš to paties šaltinio – UAB „O.“, atitinkamai ir žalą, kuri šiuo metu yra atlyginta, buvo padaręs tam pačiam juridiniam asmeniui, naudodamas tuos pačius būdus ir priemones. Skunde nurodoma, jog baudžiamojoje byloje yra pateikti apeliantą išimtinai teigiamai charakterizuojantys duomenys. Be to, jis ir šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) finansines paslaugas teikiančioje įmonėje, kur darbuotojams taikomi aukšti reputaciniai reikalavimai dėl veikų finansų srityje, t. y. šioje baudžiamojoje byloje nustatyti veiksmai neturėjo turėti įtakos vertinti jo asmenybę kaip nepatikimą.

3.7.       Dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, apeliantas paaiškina, kad po jo bute vykusio vakarėlio buvo rasta narkotinė medžiaga (polietileniniame maišelyje), t. y. jis tiesiog ją padėjo prie kitų turėtų tabako gaminių, nors pagal kvapą ir įtarė, jog tai galėjo būti kanapės. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu minėjo, kad pats narkotinių medžiagų nevartoja (tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2023 m. sausio 27 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl šios priežasties apeliantas įsitikinęs, kad nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą jis yra nuteistas, nepatvirtina susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ir nerodo jo polinkio nusikalsti. Taip pat skunde atkreiptas dėmesys į tai, jog galiojanti administracinė nuobauda dėl anksčiau paminėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o konkrečiai dėl automobilio statymo prie sankryžos taisyklių pažeidimo, buvo paskirta 15 Eur bauda, kuri jau yra sumokėta. Todėl, apelianto vertinimu, toks pažeidimas tikrai neparodo jo polinkio nusikalsti ar daryti kitus priešingus teisei veiksmus. Be to, per penkerius metus padaryti penki administraciniai nusižengimai nėra pagrindas teigti, kad apeliantas darys naujus nusikaltimus ir vien šie duomenys nėra kliūtis nepripažinti esant BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytai sąlygai.

3.8.       Nurodoma, kad apylinkės teismas už nusikalstamą veiką, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, apeliantui paskyrė 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, o už nusikalstamą veiką, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalyje bei 5 straipsnio 2 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, kurią, vadovaudamasis BK 641 straipsniu, sumažino vienu trečdaliu, paskiriant galutinę subendrintą 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą. Teigiama, jog dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, atleidus apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukus, atsirastų pagrindas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta bausmė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kaltę jis pripažino, išliktų pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas.

4.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis L. M. apeliaciniame skunde kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų nekelia, tačiau tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 38 straipsnio nuostatų bei neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą. Taip pat nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis), už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą apeliantui turėtų būti paskirta galutinė 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.

6.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių (fakto), veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, visapusiškai ir objektyviai iširtos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat pagrįstai konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo.

7.       BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai, t. y., asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8.       Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Taigi, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020).

9.       Narinėjamu atveju nustatyta, jog L. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, t. y. apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje įvertinęs L. M. padarytas nusikalstamas veikas, nurodė, kad BK 38 straipsnyje yra numatyta galimybė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, padariusiam tik vieną nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą) bei įvertinęs faktines veikų aplinkybes sprendė, jog nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Be to, apylinkės teismas konstatavo, kad tiek L. M., tiek jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojantys duomenys nesuteikia pagrindo besąlygiškai teigti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis ir 38 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis nėra pagrindo asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarymą. Nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu apeliantas skunde teigia, jog įstatyminis reguliavimas, įtvirtintas BK 38 straipsnyje, nenumato imperatyvios sąlygos, kad nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik pirmą kartą nusikaltęs asmuo bei padaręs tik vieną nusikalstamą veiką. Taip pat apelianto vertinimu, apylinkės teismas padarė nepagrįsta išvadą, jog ateityje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

10.       Apygardos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, su jais sutinka tik iš dalies. Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su apelianto pozicija, jog BK 38 straipsnyje nenumatyta, kad tik pirmą kartą nusikaltęs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. T. y. sutiktina, jog ši aplinkybė nepanaikina galimybės taikyti BK 38 straipsnio nuostatų, nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu, kadangi šiame straipsnyje nurodomos sąlygos nėra siejamos su nusikalstamos veikos padarymu pirmą kartą. Be to, teisėjų kolegija sutinka, jog BK 38 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtintas imperatyvus draudimas, kuriuo remiantis kelias nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui negalėtų būti svarstomas BK 38 straipsnio nuostatų taikymas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nei asmens nuteisimas už kelias nusikalstamas veikas, nei tai, kad padarytos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją sutaptį, savaime nėra kliūtis atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-555-788/2015). 

11.       Tačiau, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo besąlygiškai teigti, kad L. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip jau paminėta, pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1– 4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju yra tenkinamos pirmosios trys BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos. Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

12.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygos buvimo, teismas, be kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, atsižvelgė į tai, kad L. M. yra dirbantis, padarė vieną tyčinį nusikaltimą nuosavybei, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2  dalyje (BK 12 straipsnis), susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, per penkerius metus Lietuvoje baustas administracine tvarka, bet ne už šiurkščius administracinius nusižengimus, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2023 m. vasario 25 d. daugumoje atvejų buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, paskirtos baudos sumokėtos (paskutinis padarytas administracinis nusižengimas padarytas 2023 m. vasario 25 d., t. y. po nuteistojo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo), praeityje neteistas, tačiau iš 2023 m. liepos 18 d. bei 2023 m. lapkričio 27 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašų matyti, kad šio asmens atžvilgiu 2018 m. gegužės 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kuris vadovaujantis BK 38 straipsniu ir BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prokuroro 2018 m. birželio 8 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, buvo nutrauktas (ši aplinkybė vertintina kaip asmenį charakterizuojantis duomuo). Taip pat nustatytos ir įvertintos dvi L. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste vien tai, kad L. M. atlygino padarytą žalą civilinei ieškovei UAB „O.“, prisipažino dėl šios veikos ir gailisi ją padaręs, nėra pakankamas pagrindas atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi teismas neturi pagrįsto pagrindo manyti, kad L. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų. 

13.       Apygardos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog per penkerius metus nuteistojo padarytų administracinių nusižengimų skaičius nėra didelis (5 nusižengimai per 5 metus, vienas jų vykstančio ikiteisminio tyrimo metu), tačiau šią aplinkybę įvertinus su kitais L. M. charakterizuojančiais duomenimis nėra pagrindo išvadai, jog apeliantas charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Be kita ko, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, padaryta skirtingais laikotarpiais, nuteistajam veikiant tiesiogine tyčia, t. y. L. M. suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, atliko pasikartojančius veiksmus (inicijavo net 25 piniginius mokėjimo pavedimus, kurių bendra suma sudarė 25 880 Eur), todėl šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad L. M. vėl nebandys pasipelnyti pažeisdamas įstatymą. Be to, kaip jau paminėta, tuo metu kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas L. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Tokios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad L. M. laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad civilinio ieškovo atstovas susitaikė su apeliantu (3 t., b.  l. 156-157) nereiškia, jog teismas imperatyviai privalo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi kaip jau paminėta, šiuo atveju nėra BK 38 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų visumos, o net ir esant, teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę bei faktines bylos aplinkybes, to daryti neprivalo. Taigi, remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nesant BK 38 straipsnyje sąlygų visumos, BK 38 straipsnio nuostatos nuteistojo L. M. atžvilgiu negali būti taikomos. 

14.       Atsižvelgdama į tai, kad nėra tenkinamas L. M. skundas dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, į tai, kad ginčo dėl paskirtų baudų dydžių byloje nėra, teisėjų kolegija bausmės skyrimo klausimo iš naujo nevertina. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo ir už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą  L. M. paskirtos artimos minimalioms – baudos, kurios subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą, bei galutinė bausmė, pritaikius BK 64 1 nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu, tad nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Priešingai, apygardos teismo vertinimu, apeliantui paskirta galutinė bausmė yra teisinga, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. 

15.       Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo L. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                 Arūnas Budrys

                Eglė Gruodienė

                Jurgita Kolyčienė