Pranešėja D. Burbulienė
Nuorašas
Teisėja E. Kavaliauskienė
Civilinė byla Nr. 2A-283-267/2010
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
44.5.2.; 121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Danutės
Burbulienės,
kolegijos teisėjų: Rasos
Bartašienės, Birutės Simonaitienės,
sekretoriaujant Irenai
Dominauskienei,
dalyvaujant
atsakovo G. R. atstovui Vitalijui Metelicai,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo
2009 m. gruodžio 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB
„Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. R. , tretiesiems
asmenims Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos VRM, A.
R. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Šiaulių miesto
apylinkės teismą ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo G. R. 35988 Lt žalos atlyginimo,
1080 Lt žyminį mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos
iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2005-08-22 Šiauliuose įvykusios autoavarijos metu buvo
sužaloti A. G. ir V. K. . Minėta avarija įvyko bei
asmenys buvo sužaloti dėl transporto priemonės Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo G. R., kuris vairavo transporto
priemonę būdamas neblaivus, kaltės. Dėl A. G. ir V. K. sužalojimo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos išmokėjo nukentėjusiesiems 35988 Lt dydžio išmoką ir įgijo
reikalavimo teisę į automobilio Ford Escort, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini), valdytojo civilinės atsakomybės
draudiką. Transporto priemonės Ford Escort, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo
apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Pagal transporto priemonių savininkų ir
valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ieškovas AB „Lietuvos
draudimas“ dėl A. G. sužalojimo
išmokėjo Policijos departamentui prie VRM 15748,80 Lt išmoką, o dėl V. K. sužalojimo išmokėjo 20239,20
Lt dydžio draudimo išmoką. Visas išmokos dydis yra 35988 Lt. Ieškinio
reikalavimą grindė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str., numatančiu, jog draudikas,
išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi
atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar
apdraustasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio
31 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui AB „Lietuvos
draudimas“ iš atsakovo G. R. 35988
Lt žalos atlyginimo, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.
y. nuo 2008-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1080 Lt bylinėjimosi
išlaidas. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo G. R. 66,89
Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog 2005-08-21,
apie 02.50 val., Dubijos - Žalgirio gatvių sankryžoje, Šiauliuose, įvyko eismo
įvykis, kurio metu atsakovas G. R. , vairuodamas automobilį Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , neblaivus,
nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į stovintį Šiaulių m. VPK
VP PR tarnybinį automobilį VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) įvykio metu sužaloti Šiaulių m. VPK
VP PR vyr. patrulis A. G. ir
vyriaus. patrulis V. K.. Pažymėjo,
kad kaltu dėl autoįvykio yra pripažintas atsakovas pagal BK 281 str. 2 d.
Teismas nustatė, kad G. R. vairuojama
transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės
draudimu AB ,,Lietuvos draudimas“ (draudimo sutarties Nr. (duomenys
neskelbtini)). Teismo vertinimu, atsakovas G. R. pažeidė pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų
žalos kitiems asmenims, t. y. jis būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį
Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 172 punktų
reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko įvyko avarija,
kurios metu buvo sužaloti Šiaulių m. VPK VP PR pareigūnai A. G. ir V.
K. . Nurodė, kad dėl šių veiksmų Policijos
departamentas išmokėjo A. G. (15748,8 Lt) ir V. K. (20239,2 Lt) vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. nustatytą
kompensaciją 35988 Lt. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė
1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatė Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir
kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas, o
šių sąlygų 26 punktas nustato, jog įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir
kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius
ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Nustatė, kad ieškovas sutiko su
trečiojo asmens Policijos departamento prie VRM pateikta pretenzija dėl žalos
atlyginimo ir sumokėjo jam 35988 Lt. Pažymėjo, kad teisę kreiptis į ieškovą,
kaip draudiką, numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d., jog
nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti
tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę, kas ir buvo
padaryta šiuo atveju. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl netinkamo ieškovo
byloje, nurodydamas, kad Policijos
departamentui prie VRM 35988 Lt sumą sumokėjo AB ,,Lietuvos draudimas“. Taip
pat teismas atmetė atsakovo atstovo teiginius dėl praleisto ieškinio
senaties termino, pažymėdamas, kad draudimo išmokos išmokėjimas pripažįstamas
pagrindinės prievolės įvykdymo momentu, o nuo šio momento prasideda iš
regresinės prievolės atsirandančio reikalavimo trejų metų ieškinio senaties
terminas. Kadangi trečiajam asmeniui 35988 Lt suma išmokėta 2008-01-25, o ieškinys
teisme pareikštas 2008-11-05, teismas padarė išvadą, jog ieškinio senaties
terminas nėra praleistas. Be to, teismas pripažino nepagrįstais atsakovo
motyvus, jog draudimo sutartis yra be parašo ir nesukūrė teisinių pasekmių, nes
yra niekinė. Konstatavo, kad draudimo sutartis yra pasirašyta abiejų šalių,
sumokėta draudimo įmoka. Pažymėjo, kad iš prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2006 m. pagal
minėtą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)
kreditoriui AB ,,Lietuvos draudimas“ iš skolininko G. R. yra
priteistas žalos atlyginimas, teismo įsakymas įsiteisėjęs, nes dėl jo nebuvo
pareikšti skolininko prieštaravimai. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas
pripažino, jog buvo sudaryta draudimo sutartis. Atsižvelgęs į įrodymų visetą,
teismas pripažino, kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos:
atsakovas sužalojo policijos pareigūnus, dėl ko jie patyrė lengvą sveikatos
sutrikdymą, ieškovas patyrė žalą, sumokėdamas ją trečiajam asmeniui; atsakovo
neteisėti veiksmai – vairavo neblaivus, jis pripažintas kaltu; atsakovo
veiksmus ir žalos atsiradimą dėl sužalotų pareigūnų ir išmokėtos žalos sieja
priežastinis ryšys. Be to, teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos
transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo
draudimo įstatymo 22 str. numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę
reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už
žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Teismo vertinimu,
tai, kad žalą ieškovas sumokėjo ne sužalotiems pareigūnams, kurie tiesiogiai
nesikreipė į ieškovą, o Policijos departamentui, nepanaikina pareigos atsakovui
atlyginti žalą. Patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, teismas
priteisė iš atsakovo ieškovui 5 procentų dydžio įstatymines palūkanas už
priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-05 dienos iki visiško teismo
sprendimo įvykdymo.
Apeliaciniu skundu atsakovas G. R. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009
m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį
atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios
instancijos teismas priteisė žalos atlyginimą netinkamam ieškovui iš netinkamo
atsakovo. Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos
sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose, patvirtintose Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimu Nr. 530, numatyta, kad draudiminiai
įvykiai yra, kai pareigūnai vykdo tarnybines pareigas, vyksta į tarnybą ir
kita. A. G. ir V. K. buvo sužaloti
vykdant tarnybines pareigas. 2006-06-08 ir 2006-06-27 buvo išmokėta piniginė
kompensacija. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimą Nr. 530
įstaiga išmokėjusi draudimo sumas ir kompensacijas įgyja reikalavimo (regreso)
teisę į žalą padariusius asmenis CK nustatyta tvarka. Todėl regresą šioje
byloje yra įgijęs Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus
reikalų ministerijos ir kuris turėjo būti ieškovu.
2. Teismas netaikė ieškinio
senaties ieškovo reikalavimų atžvilgiu. Policijos departamentas prie Lietuvos
Respublikos Vidaus reikalų ministerijos praleido CK 1.125 str. 7 d. numatytą
sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą iš draudimo
santykių atsiradusiems reikalavimams, tai yra turėjo kreiptis per vienerių metų
laikotarpį dėl žalos atlyginimo. Be to, bylos medžiaga rodo, kad taip pat yra
praleistas trijų metų senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo.
3. Nesant jokiam teisiniam
pagrindui, atsakovo atsakomybę teismas susiejo su privalomuoju vairuotojo
civilinės atsakomybės draudimu. Policijos darbuotojai V. K. ir
A. G. nėra privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo
subjektai, o yra draudžiami valstybės lėšomis pagal Vyriausybės nutarimus ir už
tarnybos metu gautus sužalojimus pinigines kompensacijas išmoka valstybė iš
biudžeto. Pirmos instancijos teismas taikė deliktinės civilinės atsakomybės
institutą, tačiau šioje byloje yra tik draudiminiai teisiniai santykiai ir
regresas. Be to, draudimo sutartis yra be parašo ir negali sukurti jokių
teisinių pasekmių.
Atsiliepimu į atsakovo G.
R. apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo atmesti
atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais
argumentais:
1. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerijos 2006-06-08 ir 2006-06-27 išmokėjęs išmokas galėjo
reikalauti žalos atlyginimo iš G. R. arba jo civilinės
atsakomybės draudiko – AB „Lietuvos draudimas“. Šios reikalavimo teisės Policijos
departamentas neteko 2008-01-25, kai AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo Policijos
departamentui 35988 Lt išmoką. Kadangi G. R. padarė žalą
būdamas neblaivus, AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingą
dėl padarytos žalos asmenį.
2. Ieškovas 2008-01-25
išmokėjęs išmoką įgijo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį ne subrogacijos
tvarka (CK 6.1015 str.), o regreso tvarka (Transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str., CK 6.101 str. 4 d.,
CK 6.280 str.). Subrogacija yra draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas
draudikui, o nagrinėjamu atveju draudikas perėmė ne draudėjo teises, bet
priešingai – įgijo reikalavimo teisę į apdraustąjį. Dėl aukščiau nurodytų
aplinkybių ieškinys teismui pateiktas nepraleidus senaties termino. Reikalavimui
atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą taikomas 3 metų senaties terminas. Be
to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė atnaujinti
senaties terminą tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad senaties terminas
praleistas.
3. Apeliantas
nepagrįstai teigia, kad žalos atlyginimas priteistas iš netinkamo atsakovo.
Žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Apeliaciniame skunde visiškai
nenurodoma, kodėl žalą turi atlyginti ne G. R. , o kitas
asmuo.
4. Byloje yra pateikti
draudimo sutarties, draudimo liudijimo (poliso) ir kitose valstybėse
galiojančio draudimo liudijimo („žaliosios kortelės“) originalai. Draudimo
sutartis ir polisai yra pasirašyti, už draudimo sutartį sumokėta draudimo
įmoka. CK 6.991 str. numato, kad draudėjo parašas polise nebūtinas. Be to,
ankstesniais teismo sprendimais bylose dėl 2005-08-21 eismo įvykio metu
padarytos žalos nustatyta, kad draudimo sutartis buvo sudaryta ir galioja, ši
teismo nustatyta aplinkybė turi prejudicinę galią.
5. Nukentėjusiesiems V. K. ir A. G. eismo įvykio metu padarytą
žalą atlygino Policijos departamentas, kuris vadovaujantis CK 6.280 str. įgijo
reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį. Žalos dydis
paskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40
str. 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-12-05 nutarimą Nr. 530
įstaiga išmokėjusi draudimo sumas ir kompensacijas įgyja reikalavimo teisę į
žalą padariusius asmenis. G. R. atsakomybė nėra siejama su
civilinės atsakomybės draudimu. Su civilines atsakomybės draudimu siejamas
reikalavimo teisės perėjimas draudikui AB „Lietuvos draudimas“.
Atsiliepimu į atsakovo G.
R. apeliacinį skundą tretysis asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos
Respublikos VRM prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimą. Atsiliepime
nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir
teisingas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro
apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos
teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir
3 d.).
Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos
vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį pareigūnams A. G. ir
V. K., nukentėjusiems dėl nusikaltimo, kurį padarė
atsakovas G. R. (2008-05-15 Šiaulių miesto apylinkės
teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 d.), Šiaulių miesto vyriausiasis policijos
komisariatas išmokėjo 35988 Lt kompensaciją. 2006-06-05 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. buvo
išmokėta 20239,20 Lt, o 2006-07-03 mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo
išmokėta 15748,80 Lt piniginė kompensacija. Pagal Policijos departamento prie LR
VRM pretenziją buvo atliktos nuostolių sureguliavimo procedūros ir 2008-01-25 draudikas
AB „Lietuvos draudimas“ pervedė nukentėjusiems pareigūnams minėtas išmokas
išmokėjusiam Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos 35988 Lt. Šias faktines bylos aplinkybes patvirtina ieškovo AB
„Lietuvos draudimas“ kartu su ieškiniu pateikti bylos dokumentai (b. l. 3 – 34
t. 1) ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (b. l. 140, 147 – 154, 162 – 166 t. 2).
Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas ar transporto
priemonės valdytojo (A. R.) civilinę atsakomybę
privalomuoju draudimu apdraudęs AB „Lietuvos draudimas“, kompensavęs Policijos
departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nukentėjusiems
pareigūnams išmokėtas 35988 Lt dydžio išmokas yra tinkamas ieškovas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai nepagrįsti yra apelianto
teiginiai, kad ieškinį, įgyvendinant regreso teisę, turėjo teisę reikšti Policijos
departamentas prie LR VRM, nes 2008-10-29 Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistojo G. R. gynėjo apeliacinį skundą, Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2008-05-15 nuosprendžio dalis, kuria Policijos departamentui prie LR VRM
buvo priteista iš nuteistojo G. R. 35988,20 Lt turtinei
žalai atlyginti, buvo panaikinta ir policijos departamento ieškinys šioje
dalyje buvo atmestas. Nutartyje konstatuota, kad policijos departamentas
tiesiogiai jokių materialinių nuostolių nepatyrė, todėl negalėjo reikalauti
regreso tvarka juos atlyginti (b. l. 30 – 34 t. 1). Įvertinus šiuos byloje
nustatytus teisinius faktus ir vadovaujantis CPK 293 str. 3 p. nuostatomis,
apelianto argumentai, susiję su trečiojo asmens teise reikšti atsakovui
regresinį ieškinį atmestini.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai yra ne nukentėję policijos
pareigūnai, kuriems trečiojo asmens nusikalstamais veiksmais padaryta žala, bet
jiems išmokėtą socialinio draudimo išmoką kompensavęs subjektas – AB „Lietuvos
draudimas“. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktiką dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų
mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi. Dėl
to pagal analogiją taikytina CK 6.290 str. 3 d. ir socialinio draudimo išmoką
išmokėjusio subjekto (šioje byloje – Policijos departamento prie LR VRM ) teisė
į patirtos žalos atlyginimą pagal CK 6.263 str., Transporto priemonių valdytojų
civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – TPVCAPDĮ)
16 straipsnio 1 ir 2 dalį, 19 straipsnio 10 dalį pagrįstai nukreipta į nagrinėjamu
atveju atsakingą draudiką – AB „Lietuvos draudimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo
teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio
17 d. Nr.3K-7-496/2008, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2009
m. vasario mėn. 10 d. nutartis byloje Nr.3K-3-46/2009, 2009 m. balandžio mėn.
24 d. nutartis byloje Nr.3K-3-198/2009, 2009 m. gruodžio mėn. 23 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-584/2009).
Atsakovas G. R. teismui
pateiktuose procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad autoįvykio metu
2005-08-21 vairavo transporto priemonę Forrd Escort, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir, kad šios transporto priemonės
valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Teisėjų
kolegijos vertinimu, visiškai teisus yra ieškovas atsiliepime į apeliacinį
skundą nurodęs, jog apelianto G. R. atsakomybė šioje
byloje nėra siejama su transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės
draudimu. Su transporto priemonės valdytojo G. R. civilinės
atsakomybės draudimu šioje byloje siejamas reikalavimo teisės į žalą padariusį
asmenį perėjimas draudikui AB „Lietuvos draudimas“.
Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu
TPVCAPDĮ ir civilinės atsakomybės (taip pat ir deliktinės) instituto nuostatų
taikymu nagrinėjamoje byloje atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Negalima sutikti ir su atsakovo atstovo teiginiais,
kad pirmosios instancijos teismas priteisė žalą iš netinkamo atsakovo, nes byloje
nustatyta, kad autoįvykio kaltininkas – atsakovas G. R. žalą
padarė nusikalstamais veiksmais, būdamas neblaivus, o AB „Lietuvos draudimas“
įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek
sumokėjo žalos atlyginimo (TPVCAPDĮ 22 str., CK 6.280 str., 6.101 str. 4 d.). Nagrinėjamu
atveju nėra ginčo, jog ieškovo atlygintos turtinės žalos dydis – 35988,20 Lt.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškinio
senaties nuostatų taikymu nagrinėjamoje byloje atmestini, kaip neįtakojantys
teismo sprendimo teisėtumo, nes apeliantas įrodinėja, kad ieškinio senaties
terminą praleido ne ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, o tretysis asmuo
Policijos departamentas prie LR VRM.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija
konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos
teismo padarytų išvadų dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo.
Nenustačius materialinės ir procesinės teisės normų
taikymo pažeidimo, o tuo pačiu ir pagrindų sprendimą pakeisti ar panaikinti
apeliacinio skundo motyvais, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o
sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taip pat iš atsakovo
priteistinos apeliacinėje instancijoje patirtos pašto išlaidos valstybei (CPK
93 str., 88 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31
d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. R. (asmens
kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 11, 90 Lt (vienuolika Lt 90 ct) pašto išlaidų
valstybei
Kolegijos pirmininkė Danutė
Burbulienė
Teisėjai Rasa
Bartašienė
Birutė Simonaitienė
Nuorašas
tikras
Teisėja
Danutė
Burbulienė