Civilinė byla Nr. e2-150-464/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02188-2016-3

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.3.                                                 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. (V. S.) ir ieškovo teisių perėmėjos V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties, kuria ieškovo V. S. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-6247-560/2016 dėl juridinio asmens veiklos tyrimo laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. S. 2016-10-19 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) paskirti juridinio asmens UAB „Baltposta“ bei juridinio asmens UAB „Baltposta“ valdymo organų veiklos tyrimą; 2) paskirti ekspertus atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą; 3) laikinai sustabdyti juridinio asmens UAB „Baltposta“ direktoriaus A. M. įgaliojimus, paskiriant laikinu UAB „Baltposta“ vadovu akcininką V. S., nustatant jo gaunamo atlyginimo dydį, apie priimtą sprendimą dėl UAB „Baltposta“ direktoriaus įgaliojimų sustabdymo pranešti VĮ Registrų centrui.
2. Vilniaus apygardos teismo 2016-10-24 nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2016-11-03 pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, kad ieškovas CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka laikėsi išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir primokėti 72 Eur žyminį mokestį. 

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2016-10-27 nutartimi ieškovo V. S. ieškinį (patikslintą ieškinį) laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
4. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė 2016-10-24 nutartyje dėl trūkumų pašalinimo nurodyto kreipimosi, kuriame būtų identifikuoti konkretūs netinkami ar nesąžiningi juridinio asmens atlikti veiksmai, nurodyti motyvai, kodėl veikla yra netinkama, bei nurodoma kokiu būdu reikėtų pašalinti trūkumus. Todėl pripažino, kad jis neįvykdė CK 2.126 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, būtinų paduodant pareiškimą teismui, t. y. pateikti juridiniam asmeniui (juridinio asmens valdymo organui, jo nariui) reikalavimą nutraukti netinkamą veiklą, suteikiant tam protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį.
5. Be to, CK 2.126 straipsnio 3 dalis nustato, jog advokato dalyvavimas yra būtinas tiek rengiant pareiškimą teismui, tiek rengiant pirmiau nurodytą kreipimąsi į juridinį asmenį, tačiau advokatas, rengiant ieškovo kreipimąsi į juridinį asmenį (jo valdymo organą), nedalyvavo.

3. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovas V. S. ir jo teisių perėmėja V. S., kurios dalyvavimas šiame procese patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2016-11-07 nutartimi, atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016-10-27 nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Įstatymo leidėjas nenurodė, kad turi būti įvardytas kreipimasis dėl netinkamos juridinio asmens veiklos ištyrimo, nes iš pareiškimo-kreipimosi turinio yra suprantama, kad reikalaujama ištirti juridinio asmens veiklą, ją nutraukti. V. S. nuo 2012 m. iki 2015 m. rašė eilę pareiškimų (akcininkų susirinkimo protokolai), kuriuose kėlė netinkamos juridinio asmens veiklos, nuostolių, balanso nepatvirtinimo klausimus, davė gana ilgus terminus ir ne kartą akcininkų susirinkime prašė nutraukti netinkamą veiklą. Rašytų pareiškimų dėl įmonės veiklos ištaisymo datos išvardintos patikslintame ieškinyje.
2. Teismui pateikti ieškovo prašymai ir akcininkų susirinkimų protokolai buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad akcininkas V. S. kreipėsi į juridinį asmenį dėl jo veiklos ištyrimo, suteikė terminą pašalinti veiklos trūkumus, tačiau įmonė toliau veikia nuostolingai, kuo leidžia įsitikinti nepatvirtinti įmonės balansai.
3. CK 2.126 straipsnyje nurodyta, kad rengiant kreipimąsi ir pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo yra būtinas advokato dalyvavimas, tačiau nėra nurodyta, ar būtina advokatui pasirašyti pareiškimą. V. S. buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokate Z. Vizbariene, kuri patvirtina, kad buvęs įmonės akcininkas konsultavosi su advokate dėl pareiškimų rengimo. Todėl teismo išvada, kad advokatė Z. Vizbarienė nedalyvavo rengiant pareiškimus, niekuo nepagrįsta, t. y. neparemta jokia įstatymo norma bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje būtų pasisakoma kaip ir kokiu būdu advokatas turi dalyvauti rengdamas pareiškimus dėl netinkamos juridinio asmens veiklos nutraukimo, ar  pasirašyti pareiškimus kartu su asmeniu, kuris kreipiasi dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.   

Teisėja

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

   Dėl pareiškimo teismui padavimo prielaidų

7. Apeliacine tvarka yra sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį dėl įmonės veiklos tyrimo, teismui konstatavus privalomos tokioje situacijoje ikiteisminės tvarkos nesilaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
8. Įstatymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių ištirti juridinio asmens veiklą, CK antrosios knygos X skyriuje įtvirtino juridinio asmens veiklos tyrimo tvarką. Įstatymas numato, kad spręsdamas suinteresuoto asmens šia tvarka paduodamo pareiškimo priėmimo klausimą teisėjas turi nustatyti ne tik tai, ar pareiškimas atitinka bendruosius jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 113 str., 135 str.), bet ir ar jis atitinka specialiuosius reikalavimus, nustatytus CK 2.125 ir 2.126 straipsniuose, įskaitant tai, ar prieš kreipiantis į teismą pareiškėjas įgyvendino CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas, ar rengiant kreipimąsi į patį juridinį asmenį (jo valdymo organą ar narį) ir pareiškimą dėl veiklos tyrimo dalyvavo advokatas (CK 2.126 str. 3 d.).
9. Vadinasi, pagal CK 2.126 straipsnio 2 dalį pareiškimas teismui gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį), reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tačiau, įstatymų leidėjo valia, tinkamu kreipimusi laikomas ne bet kokio turinio prašymas, o tik toks, kuriame: 1) konkrečiai nurodoma netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas; 2) nurodomo motyvai, kodėl veikla yra netinkama.  
10. Tai reiškia, kad CK 2.126 straipsnyje yra nustatyta privaloma išankstinio ginčo dėl juridinio asmens veiklos tyrimo sprendimo ne teisme tvarka, kurios paskirtis yra suteikti galimybę juridiniam asmeniui (juridinio asmens valdymo organui, jo nariui) savanoriškai pašalinti (ištaisyti) nurodytus veiklos trūkumus ir taip išvengti galimo bylinėjimosi teisme. Pažymėtina, kad toks reguliavimas kartu reiškia ir teisinę kliūtį ginčą, kuriam nustatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka, iš karto inicijuoti teisme (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). 
11. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1331/2014 buvo atkreiptas dėmesys ir į dar vieną svarbų tinkamo tokio pobūdžio ginčo ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos įgyvendinimo aspektą. Įstatyme nustatytų procedūrinio pobūdžio taisyklių, ypač imperatyvaus turinio, tikslus vykdymas yra būtinas siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą. Atsižvelgiant į proceso dėl juridinio asmens veiklos tyrimo sudėtingumą, kaštus (būtinas profesionalių teisininkų – advokatų, dalyvavimas, ekspertinis juridinio asmens veiklos tyrimas), teisines pasekmes, akivaizdu, jog šios kategorijos bylose yra ypač svarbu tiksliai nustatyti, ar yra pagrindas pradėti tokią bylą, t. y. priimti pareiškimą. Todėl akivaizdu, jog procesiniai dokumentai, kuriais siekiama pagrįsti tinkamą CK 2.126 straipsnio 2 dalies reikalavimų įvykdymą, privalo itin tiksliai atitikti šio įstatymo normų reikalavimus.
12. Teismų praktikoje, aiškinančioje cituojamos normos taikymą, taip pat yra pasisakyta, kad pareiškimas, paduodamas ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, gali būti mažiau formalizuotas, nes jo esmė yra išvengti bylinėjimosi ir pasiekti geranorišką sprendimą be teismo, todėl yra pakankama, kad iš tokio pareiškimo turinio jo adresatui taptų suprantami jo veiklos trūkumai ir prašomi jų šalinimo būdai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-88-516/2016).
13. Atskirojo skundo teiginiai, kad ieškovas V. S. laikėsi dėl juridinio asmens veiklos tyrimo įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, įrodinėjami šiais įrodymais: 1) 2013-02-13 prašymu Nr. 3 UAB „Baltposta“ direktoriui A. M., kuriuo ieškovas prašo atlyginti 143 543,04 Eur žalą UAB „Baltposta“ arba pateikti ieškovui dokumentų kopijas, kuriais buvo padaryti UAB „Baltposta“ pavedimai Schwab Versand GmbH per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos;  2) prašymu Nr. 7, kuriuo prašoma grąžinti „otto.lt“ domeno nuosavybės teisę UAB „Baltposta“ ir pasiūlymu UAB „Baltposta“ negauto pelno kompensacijos klausimą, padarytą dėl A. M. neteisėtų veiksmų, aptarti sekančio metinio akcininkų susirinkimo metu; 3) prašymu Nr. 9, kuriuo prašoma pateikti ieškovui kasos knygos puslapių kopijas su informacija apie inkasuotas sumas ir įmonės banko sąskaitas, į kurias buvo įnešami inkasuoti pinigai, išrašus litais už 2010-2011 metus ir gavimo patvirtinimu už prekes iš Marijampolės, Kauno, Šiaulių agentų kopijos, pakartotiniam patikrinimui ir galimos žalos paskaičiavimui; 4) prašymu Nr. 11, kuriuo prašoma papildyti  2013-04-17 UAB „Baltposta“ akcininkų darbotvarkę; 5) prašymu Nr. 14, kuriuo prašoma į pakartotinio UAB „Baltposta“ akcininkų susirinkimo balsavimą, kuris įvyks 2013-05-02, įkelti ieškovo nurodytus alternatyvius sprendimų projektus; 6) prašymu Nr. 15, kuriuo prašoma sušaukti UAB „Baltposta“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą; 7) prašymu dėl UAB „Baltposta“ direktoriui A. M. dėl be akcininkų sutikimo išmokėto darbo užmokesčio grąžinimo UAB „Baltposta“; 8) prašymu Nr. 17, kuriuo prašoma sušaukti neeilinį UAB „Baltposta“ akcininkų susirinkimą; 9) prašymu Nr. 18, kuriuo prašoma atsakyti į klausimus dėl UAB „Balposta“ finansinės ataskaitos už 2013 metus; 10) siūlymu iki 2012-12-01 akcininkų susirinkimui pateikti prašymą dėl UAB „Baltposta“ direktoriaus A. M. atleidimo iš UAB „Baltposta“ direktoriaus pareigų; 11) 2015-07-10 prašymu A. M. surengti neeilinį UAB „Baltposta“ visuotinį akcininkų susirinkimą finansinės ataskaitos tvirtinimui už 2014 metus ir pranešti apie susirinkimo datą ieškovui, taip pat šiame prašyme nurodyta, kad UAB „Baltposta“ įmonės adresas neatitinka įmonės buveinės vietos registruotos VĮ Registrų centre, todėl per 10 dienų prašoma VĮ Registrų centre patikslinti UAB „Baltposta“ buveinės adresą. Taip pat apeliantas prie ieškinio pateikė UAB „Baltposta“ 2014-06-27 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, UAB „Baltposta“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2015-10-12, 2016-04-13 protokolus.
14. Apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad įstatymų leidėjas nenurodė, kaip ir kokiu būdu turi būti įvardintas kreipimasis dėl netinkamos juridinio asmens veiklos ištyrimo, o jų teikiami duomenys (prašymai, akcininkų susirinkimų protokolai) yra pakankami vertinimui, kad akcininkas V. S. kreipėsi į UAB „Baltposta“ direktorių A. M. dėl UAB „Baltposta“ veiklos tyrimo, tačiau įmonė toliau veikia nuostolingai, stokoja pagrįstumo. Iš su ieškinio patikslinimu pateiktų įrodymų, išvardintų šios nutarties 13 punkte, matyti tik tiek, kad tarp UAB „Baltposta“ akcininkų, akcininkų ir bendrovės valdymo organų, buvo ir tebėra daugybė ginčų bei nesutarimų dėl bendrovės veiklos ir valdymo, o teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.) kartu su ieškovo pateiktasis teismų procesiniais dokumentais leidžia įsitikinti, kad šie ginčai ir konfliktai buvo sprendžiami teismuose. Pažymėtina, kad didžioji dalis ieškovo reikalavimų, adresuotų UAB „Baltposta“, kuriuos jis pateikė su ieškiniu, yra prašymai suteikti informaciją apeliantui apie UAB „Baltposta“ veiklą ir apelianto siekis, kaip UAB „Baltposta“ akcininkui, įgyvendinti savo turtines ir neturtines teises įmonės veikloje (ABĮ 15 str., 16 str.). Be to, ir šiuose prašymuose nenurodyta, kokia konkrečiai veikla ir kodėl, atitinkamai savo poziciją motyvuojant pareiškime, yra netinkama. Taip pat nenurodytas konkretus laikotarpis, per kurį šios veiklos padariniai turėtų būti pašalinti.
15. Tokioje situacijoje vien aplinkybės, nurodytos prašymuose dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, akcininkų susirinkimų sušaukimo ir jame svarstytinų klausimų (dėl UAB „Baltposta“ direktoriaus atleidimo iš užimamų pareigų, UAB „Baltposta“ finansinių ataskaitų tvirtinimo ir t. t.), negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovas įgyvendino iš įstatymo jam kylantį imperatyvą ir iki pareiškiant ieškinį teisme kreipėsi į patį juridinį asmenį, juridinio asmens valdymo organą, jo narį, reikalaudamas nutraukti netinkamą juridinio asmens veiklą ir suteikdamas protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį šioms aplinkybėms pašalinti. Vien prašymai ar pasiūlymai UAB „Baltposta“ direktoriui A. M., kurių pagrindu buvo inicijuojami kiti teisminiai procesai, ar, juo labiau, UAB „Baltposta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovas neišnaudojo CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatytos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir todėl pagrindas atsisakyti priimti jo ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą šio teismo buvo konstatuotas pagrįstai.

Dėl advokato dalyvavimo, rengiant kreipimąsi įmonei

16. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reglamentuojamo klausimo svarbą ir sudėtingumą, numatė, kad rengiant kreipimąsi į juridinį asmenį ir pareiškimą teismui dėl veiklos tyrimo, būtinas advokato dalyvavimas (CK 2.126 str. 3 d.). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, CK 2.126 straipsnio 3 dalis nustato privalomą advokato dalyvavimą šios kategorijos bylose, o privalomas advokato dalyvavimas reiškia, kad visi procesiniai dokumentai, taip pat ir ieškinio pareiškimas, privalo būti pasirašyti advokato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-23 nutartis civilinėje byloje N. 3K-3-1233/2002).
17. Pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tinkamu ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymusi laikytinas toks kreipimasis į juridinį asmenį, kai kreipimąsi be paties pareiškėjo pasirašo ir advokatas arba kai jį atstovaujamojo vardu pasirašo tik advokatas, kuris savo veiksmų legalumą tokiu atveju privalo pagrįsti pateikdamas atstovavimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2087/2013; 2014-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1331/2014).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas kartu su ieškiniu pateikė 2012-09-25 atstovavimo sutartį, sudarytą su advokate Z. Vizbariene, tačiau tiek kreipimaisi į UAB „Baltposta“ su prašymais įvardintais šios nutarties 13 punkte, tiek pareiškimas (ieškinys) teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pasirašyti išimtinai paties apelianto V. S., o ne jį atstovaujančios advokatės Z. Vizbarienės. Tai reiškia, kad ieškovo kreipimasis į juridinį asmenį ir į teismą neatitinka minėtose CK normose nustatyto formos reikalavimo (nepasirašytas advokatės).
19. Atsižvelgiant į tai, atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog tiek apeliantui kreipiantis į UAB „Baltposta“, tiek teikiant pareiškimą (ieškinį) teismui jis buvo atstovaujamas advokatės ir buvo jos konsultuojamas, esminės reikšmės neturi, nes, vadovaujantis teismų išaiškinimais, įstatyme įtvirtintas reikalavimas, kad tiek rengiant kreipimąsi, tiek pareiškimą teismui dėl veiklos tyrimo privalo dalyvauti advokatas, be kita ko, reiškia, kad visi procesiniai dokumentai, neišskiriant kreipimosi į juridinį asmenį bei ieškinio pareiškimo, privalo būti pasirašyti advokato. Šio reikalavimo nesilaikyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir CK 2.126 straipsnio 3 dalyje įvardintą kliūtį ieškiniui priimti.
20. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2016-10-24 nutartyje dėl trūkumų šalinimo ieškovui jau buvo išaiškinęs pareigą pagrįsti savo kreipimąsi į teismą, išaiškinęs teisinį tokio kreipimosi reglamentavimą bei procesinius padarinius (atsisakymą priimti ieškinį), jei tokių duomenų nebūtų pateikta. To pakanka teismo tinkamai atliktai bendradarbiavimo pareigai  ieškinio priėmimo stadijoje konstatuoti (CPK 8 str.). Atskirajame  skunde nurodyti argumentai nesuponuoja skundžiamos nutarties panaikinimo. 

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                           Dalia Kačinskienė