VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

sekretoriaujant Donatai Matuzevičienei,

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „Hermis Europe“ atstovui advokatui Artūrui Sebeika,

atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Litspecmet“ atstovei nemokumo administratorei Marinai Pupeikytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Hermis Europe“ patikslintą ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Litspecmet“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Hermio Europa“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.                      Ieškovė VŠĮ „Hermis Europe“ (toliau ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 2017 m. liepos 3 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2017/07/03-1 ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės BUAB „Litspecmet“ (toliau ir atsakovė) ieškovės naudai 23 353 Eur, bei iš atsakovės administravimui skirtų lėšų priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Nurodė, kad trečiasis asmuo VŠĮ „Hermio Europa“ (toliau ir trečiasis asmuo) 2017 m. liepos 3 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2017/07/03-1 (toliau ir sutartis, ginčo sutartis) iš atsakovės už 23 353  Eur sumą įsigijo įrangą - dujinio pjovimo įrenginį, diskines metalo pjovimo stakles, juostines metalo pjovimo stakles, juostines vertikalaus pjovimo stakles VB 610 ir Rolgangą 1000/2000 (toliau ir įranga). Paaiškino, kad sutarties I dalies 3 punkte buvo numatyta, kad nuosavybės teisė pirkėjui į nurodytą turtą pereina nuo įrangos pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Teigė, kad šalys taip pat sutarė, kad kol pirkėjas ras nurodytos įrangos saugojimui tinkamas patalpas, įranga bus saugoma pardavėjo adresu (-), esančiuose ir UAB „Ferogama“ priklausančiuose muitinės sandėliuose. Paaiškino, kad sutarties II dalies 1 punkte buvo numatyta pirkėjo pareiga prekes pasiimti per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo. Ieškovės teigimu, už įrangą buvo atsiskaityta pasirašant 2017 m. liepos 3 d. Trišalį susitarimą, pagal kurį buvo atliktas tarpusavio įsiskolinimų įskaitymas, t. y. skolininkės UAB „Litspecmet“ (atsakovės) skola kreditorei VŠĮ „Hermis Europe“ (ieškovei) buvo perkelta prekių (įrangos) pirkėjai, VŠĮ „Hermio Europa“ (trečiajam asmeniui).

3.                      Ieškovė savo ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais: 1) baigiantis sutartyje numatytam trijų mėnesių prekių atsiėmimo laikotarpiui, trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovę, o ši nurodė, kad prekės vis dar saugomos UAB „Ferogama“ sandėliuose; UAB „Ferogama“ telefonu patvirtino, kad prekės yra sandėlyje, tačiau atsakovė turi įsiskolinimą už jų saugojimą, ir kol trečiasis asmuo nesumokės atsakovės skolos, tol prekių UAB „Ferogama“ neatiduos; 2) nepavykus žodinėms deryboms dėl skolos už prekių saugojimą apmokėjimo, ir matydamas, kad trijų mėnesių prekių atsiėmimo terminas baigiasi, trečiasis asmuo į minėtą įmonę kreipėsi raštu, tačiau gavo atsakymą, kad sandėlyje tokių prekių nėra; 3) trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovės atstovę bankroto administratorę Mariną Pupeikytę (toliau ir bankroto administratorė), tačiau pastaroji nurodė, kad sutartyje nurodyto turto neturi; 4) trečiasis asmuo ieškiniu dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo kreipėsi į teismą: Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.  e2- 4788-808/2019 ir Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-116-544/2020 trečiojo asmens ieškinį atmetė; 5) bankroto administratorei žinomas atsakovės turtas objektyviai neatitinka ieškovės pateiktoje sutartyje nurodytam turtui; 6) trečiasis asmuo 2020 m. balandžio 7 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, siūlydamas bendru sutarimu nutraukti sutartį, kadangi pardavėjas neatidavė nupirktų daiktų ir neįvykdė savo įsipareigojimų, nutraukus sutartį taikyti restituciją, tačiau į trečiojo asmens prašymą atsakovė neatsakė; 7) 2020 m. birželio 12 d. trečiasis asmuo ir ieškovė sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią visus reikalavimus pagal 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2017/07/03-1 perleido ieškovei.

4.                      Nurodė, kad ieškovė savo iš sutarties bei įstatymo kylančias prievoles įvykdė tinkamai, atsiskaitė su atsakove ir trijų mėnesių laikotarpiui paliko atsakovei pasaugoti nupirktus daiktus, tačiau kai ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl prekių atsiėmimo, atsakovė atsisakė jas atiduoti, motyvuodama tuo, kad tokių prekių jos sandėlyje nėra. Ieškovė darė prielaidą, kad atsakovė ieškovės nusipirktus daiktus pardavė kitiems tretiesiems asmenims, arba atsakovė ieškovei pardavė įrangą, kurios neturėjo, arba atsakovė turi ieškovei parduotą turtą, tačiau jį sąmoningai slepia.

5.                      Atsiliepimu atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.                      Nurodė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvęs įmonės vadovas D. F. savo pareigų nevykdė, dokumentų ir turto neperdavė, nebendradarbiavo. Paaiškino, kad įmonės veiklos aplinkybių tyrimas buvo įmanomas tik pagal valstybės institucijų, jų registrų, buvusių kontrahentų ir trečiųjų asmenų suteiktą informaciją bei pagal vadovo bylos iškėlimo stadijoje pateiktus duomenis, kurie galėjo būti vertinami rezervuotai. Teigė, kad po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius perėmė esančias įmonės vardu nuomojamose parduotuvės patalpose skirtas pardavimui prekes (drabužius, avalinę ir pan. prekes), taip pat prekybinę įrangą ir baldus, kurie nuomotojo atstovo nurodymu buvo identifikuoti kaip atsakovės paliktas turtas.

7.                      Nurodė, kad trečiasis asmuo, teigdamas, jog jam priklauso ir liko neperduotas visas saugojamas (-), 91 572,74 Eur vertės turtas, iki bankroto bylos iškėlimo turto saugojimo sąlygomis nesidomėjo, su turto saugotoja nesusiekė, už saugojimą nemokėjo, o po bankroto bylos iškėlimo nei ieškovė, nei trečiasis asmuo su bankroto administratoriumi savo iniciatyva nebendradarbiavo, procesu nesidomėjo, turto įsigijimo fakto neatskleidė ir neteisėtai siekė perimti turtą be bankroto administratoriaus žinios.

8.                      Paaiškino, kad UAB „Ferogama“ buvo gautas 2017 m. liepos 3 d. trečiojo asmens raštas, kuriame įstaiga vienašališkai teigė, jog visa sandėliuojama (-) įranga ir metalas priklauso jam pagal 91 572,74 Eur bendros sumos 2017 m. liepos 3 d. atsakovės PVM sąskaitas-faktūras LSM Nr. 5952, 5953 ir 5954. Teigė, jog ant turto saugotojai 2017 m. liepos 3 d. pateiktų sąskaitų buvo nurodytas trečiajam asmeniui suteiktas tik 2017 m. rugpjūčio 29 d. (t. y. po 2 mėn.) PVM mokėtojos kodas. Nurodė, kad 2017m. gruodžio 11 d. raštu UAB „Ferogama“ galutinai atsisakė perduoti saugojama turtą ir pasiūlė trečiajam asmeniui kreiptis į bankroto administratorių, tačiau trečiasis asmuo ir toliau siekė perimti turtą be bankroto administratoriaus žinios.

9.                      Pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. nemokumo administratoriaus raštais buvo galutinai atsisakyta perduoti (-) saugomą turtą bei papildomai išaiškinta teisė pateikti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Anot atsakovės, kreditorinis reikalavimas bankroto byloje pateiktas nebuvo, tačiau atstovaujama advokato įstaiga 2018 m. liepos 6 d. pareiškė vindikacinį ieškinį Marinai Pupeikytei dėl atsakovės turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo. Procesas užsitęsė beveik 2 metus, ieškinys buvo atmestas ir pirmos, ir apeliacinės instancijos teismų. Pažymėjo, kad byloje esantys ir ieškovės nenuginčyti duomenys rodo, jog ieškinyje nurodytu adresu (-), trečiojo asmens UAB „Ferogama“ patalpose bankroto administratoriaus rasto turto nėra galimybės identifikuoti, vadinasi, jo negalima laikyti tuo pačiu turtu, kurį ieškovė siekia išreikalauti iš neteisėto svetimo valdymo.

10.                      Anot atsakovės, nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 29 d. D. F. siekė išvežti dalį saugojamų (-) metalo ruošinių į Baltarusiją pagal muitinės tarpininkei pateiktą 2017 m. liepos 2 d. UAB „Litspecmet“ sąskaitą-faktūrą LSM Nr. 5952, išrašytą OOO „Lidspecmet“ vardu. Pažymėjo, jog išrašytos OOO  „Lidspecmet“ vardu 2017 m. liepos 2 d. sąskaitos-faktūros LSM Nr. 5952 metalų asortimentas, kiekiai bei sumos identiški trečiojo asmens vienašališkai pateiktai 2017 m. liepos 3 d. LSM Nr. 5952 PVM sąskaitai-faktūrai.

11.                      Paaiškino, jog jokių realių piniginių atsiskaitymų nevyko, šalys atsiskaitinėjo įskaitymais; informacija apie 2017 m. liepos 3 d. sandorių ir jų pagrindų išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų fiktyvumo požymius buvo pateikta VMI, ir patikrinimo metu mokesčių administratoriaus atstovas 2018 m. įsitikino, jog esantis natūroje (-) turtas neatitinka įtraukto į 2017 m. liepos 3 d. sąskaitas-faktūras ir nurodė trečiajam asmeniui patikslinti PVM apskaitą.

12.                      Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.

13.                      Ieškovė pateiktu dubliku prašė tenkinti jos patikslintą ieškinį, priteisti atstovavimo išlaidas už dubliko parengimą ir prijungti prie šios civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2- 4788-808/2019.

14.                      Ieškovė nurodė, kad atsakovė remiasi visa eile prejudicinę reikšmę turinčių 2017 m. liepos 27 d. Vilniaus  apygardos teismo ir 2017 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytų aplinkybių: D. F. pateikti bankroto bylos iškėlimo stadijoje duomenys yra prieštaringi, įmonės balanso duomenys neatitinka kitų pateiktų dokumentų ir teiginių, įmonė ilgą laiką nesugeba atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, nes atsiskaitymo terminai visų deklaruojamų skolų suėjo dar 2014-2015 metais, vėliausiai 2016 metais, iki bylos iškėlimo areštai išliko, įmonė buvo skolinga VSDFV biudžetui; iš viso įmonės turtui įregistruoti 5 areštai; ieškovė kreditorių sąrašuose nenurodyta, 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi bankroto byloje UAB „Litspecmet“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad ji nėra susijusi su nurodytomis aplinkybėmis, kurios iš esmės tik liudija tai, kad atsakovės buvęs vadovas buvo nesąžiningas ir nevykdė jam pagal įstatymą priklausančių pareigų. Teigė, kad ieškovė nesusijusi su nurodytomis aplinkybėmis ir negali atsakyti už tai, ko negali kontroliuoti; ieškovė nėra ir nebuvo atsakovės valdymo organas ar dalyvis, todėl nežino ir negali žinoti vidinių įmonės reikalų.

15.                      Nurodė, kad ieškinys yra pareikštas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, pagal kurią perkamų daiktų vertė yra 23 353 Eur, todėl ieškovei nesuprantami atsikirtimai apie 91 572,74 Eur vertės turtą, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

16.                      Paaiškino, jog tai, kad ieškovė dėl jai priklausančių daiktų atsiėmimo kreipėsi neteisingu adresu ir ilgą laiką buvo sąmoningai UAB „Ferogama” klaidinama, nepaneigia fakto, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų susigrąžinti savo nuosavybę.

17.                      Ieškovė nesutiko su atsakovės atsiliepime pateiktais argumentais, nes nuosavybės teisė pagal 2017 m. liepos 3 d. sutartį yra perėjusi ieškovei, su pardavėju pilnai atsiskaityta, taigi sutartis kiek tai liečia pirkimą-pardavimą, yra pilnai įvykdyta. Anot ieškovės, šiuo atveju neįvykdyta sutarties dalis, aptarianti nupirktų daiktų pasaugą, atsakovė netinkamai vykdė parduotų ir jai nepriklausančių prekių saugojimą. Paaiškino, kad jei saugotojas būtų trečiasis asmuo, pirkėjas reikštų ieškinį trečiajam asmeniui, o šiuo atveju ir pardavėjas, ir saugotojas yra viename asmenyje, todėl ieškovė pasirinko kitą savo teisių gynybos būdą - reikalauja sutartį nutraukti ir taikyti restituciją.

18.                      Teigė, jog kol sutartis nenutraukta, ieškovė negali turėti 23 353 Eur finansinio reikalavimo atsakovei.

19.                      Anot ieškovės, atsakovė nepagrįstai teigia, kad įsiteisėjusi nutartis dėl sutarties nutraukimo (arba nenutraukimo), bankroto administratoriaus nuomone, nepagrįstai legitimizuos trečiojo asmens pateiktus ir bankroto dministratoriaus nepripažįstamus 2017 m. liepos 3 d. sutarčių dokumentus. Pažymėjo, kad nėra teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuotas 2017 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir jos priedų nelegitimumas, suklastojimas ar panašus faktas.

20.                      Nurodė, kad laikytini nepagrįstais ir atsikirtimai apie tai, jog po neprotingai ilgo delsimo siekis esančioje bankroto stadijoje įgyti kreditoriaus statusą neatitinka sąžiningo kreditoriaus tikslų bankroto byloje. Teigė, jog ieškovė, kol nenutraukta tarp šalių sudaryta sutartis, nelaikytina atsakovės kreditoriumi ir negali pareikšti kreditorinio reikalavimo.

21.                      Paaiškino, kad teismas nesudarė galimybės ieškovei rinkti įrodymus, o visus jos nurodytus argumentus ignoravo. Teigė, kad ieškovė ir šiai dienai nesutinka, kad trečiasis asmuo ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, o tai, kad jam dėl apribojimų rinkti įrodymus nepavyko ieškinio įrodyti, yra kitas dalykas. Ieškovės įsitikinimu, jos daiktai vis dar yra, tačiau mano, kad tai UAB „Ferogama”, kuri kaip matyti iš proceso civilinėje byloje Nr. e2-4788-808/2019, pirkėjui pradėjus ieškoti priklausančių daiktų, elgėsi nesąžiningai ir klaidino pirkėją, reikalavo iš jo pinigų už saugojimą.

22.                      Nurodė, kad atsakovės argumentas, jog deklaravusiai savo siekį nupirkti (-) surastą turtą už 91 572,74 Eur ir gauti pelną iš jo perpardavimo trečiajam asmeniui bankroto proceso metu buvo pasiūlyta sumokėti nurodytą sumą į atsakovės sąskaitą, perimti turtą ir tokiu būdu realizuoti savo „pelningo perpardavimo“ planus, tačiau pasiūlymas priimtas nebuvo, yra logiškai nenuoseklus. Paaiškino, kad iš pateiktų dokumentų matyti, kad už 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.  2017/07/03-1 įsigytus daiktus pilnai atsiskaityta.

23.                      Atkreipė dėmesį, kad atsakovė neįrodinėja aplinkybės, jog ieškovei buvo žinoma, kad sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei ir, ieškovės įsitikinimu, sandoris neprieštarauja viešajai tvarka ir gerai moralei, nes įvertinus atsakovės atsikirtimus yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė pardavė turtą, kurio vertė mažesnė nei buvo sumokėta. Teigė, jog nuosekliai atsakovė gavo didesnę naudą nei turėjo gauti, dėl ko atsakovės kreditoriai turėtų būti patenkinti. Anot ieškovės, atsakovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, nori gauti dar didesnę naudą, neatiduoda ieškovės nuosavybės ir nori, kad tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

24.                      Atsakovė triplike teismo prašo ieškinį atmesti visa apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, atsakovės vertinimu, dublikas nepaneigė nei vienos iš atsiliepime nurodytų faktinių aplinkybių.

25.                      Paaiškino, kad vėliausiai nuo 2018 m. kovo 23 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. bankroto administratoriaus galutinio ir vienareikšmio atsisakymo perduoti rastą ir saugomą (-) atsakovės turtą, priešingos šalys neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo manyti, kad turtas yra tebesaugomas jų naudai ir bus perduotas pagal jų vienašališkai pateikus 2017 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo dokumentus. Teigė, jog tais pačiais raštais trečiajam asmeniui ir ieškovei buvo tinkamai pranešta apie atsakovės kreditorių sprendimą parduoti minimą turtą.

26.                      Nurodė, jog tai, kad trečiasis asmuo pareiškė vindikacinį ieškinį, savaime paneigia ieškovės samprotavimą dėl pasaugos.

27.                      Pažymėjo, kad dubliko paaiškinimai dėl momento, nuo kurio atsiranda teisė pareikšti kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto, ir ieškovės pasirinktas gynybos būdas: pareikšti reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo – prieštarauja imperatyviam Įmonių bankroto įstatymo reguliavimui ir yra klaidingi iš esmės. Atsakovės nuomone, samprotavimai dėl ieškovei neva priklausančio turto neteisėto perėmimo, valdymo ir disponavimo; dėl atsakovės bankroto administratoriaus rastų daiktų sąrašo atitikimo ieškovės įsigytam ir turimam turtui; dėl bankroto administratoriaus savanaudiško nenoro atiduoti ieškovei priklausantį turtą; dėl trečiojo asmens galimybių rinkti ir gauti įrodymus ribojimo ir kiti panašaus pobūdžio teiginiai – prieštarauja prejudicinę galią turinčių teismo sprendimų konstatacijoms, jog (-) rastas turtas neidentifikuotinas ir kad trečiasis asmuo neįrodė, jog jis yra šio turto savininkas, o atsakovė šį turtą valdo neteisėtai.

28.                      Atsakovė nurodė, kad nesiekia priešingų šalių atsakomybės už D. F. veiksmus, kaip klaidingai mano ieškovė, o teikia sprendimo neperduoti turto pagrįstumo įrodymus. Pažymėjo, jog tokio sprendimo teisėtumas patvirtintas prejudicinę galią turinčiais dviejų instancijų teismų sprendimais. Teigė, kad, kita vertus, faktas, jog vadovaujamų tų pačių asmenų, vieno iš kurių nesąžiningumas akivaizdus, šalis siejo ilgalaikis bendradarbiavimas ir neatitinkantys verslo logikos sandoriai, taipogi neliudija ieškovės naudai.

29.                      Nurodė, kad ieškovės teiginiai dėl turto įtraukimo arba neįtraukimo į atsakovės balansą nepagrįsti ir neturi įrodomosios galios, nes neaišku iš kur gali būti žinoma, koks būtent turtas (ne)įtrauktas į atsakovės balansą; taip pat atsakingo už įmonės veiklą iki bankroto bylos iškėlimo vadovo vertinimu, atsakovės turto vertė nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. liepos 13 d. nesumažėjo, tad tai prieštarauja ieškovės vienašališkiems pareiškimams apie nuosavybės teisių į 91 572,74 Eur vertės atsakovės turtą perėmimo nuo 2017 m. liepos 3 d.

30.                      Paaiškino, jog dėl dublike pareikšto kaltinimo, kad pasisakydama apie 91 572,74 Eur vertės turtą atsakovė peržengia ieškinio ribas, pažymėtina, kad peržengti ieškinio ribų atsakovė negali pagal procesinę padėtį, tačiau turi teisę gintis visomis leistinomis priemonėmis. Teigė, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pareikštas nemokiai (nuo 2016 m.) įmonei reikalavimas dėl 91 572,74 Eur vertės turto perdavimo po bankroto bylos iškėlimo – išryškina ieškovės pateikiamos įvykių interpretacijos (kuri objektyviai nesutampa su bankroto administratoriaus ir teismų nustatytomis aplinkybėmis) absurdiškumą. Nurodė, kad, be to, vadovaudamasi reikalaujančią neeilinių gebėjimų gynimo logika, iki teismo nutarties dėl UAB „Litspecmet“ pabaigos ieškovė gali pateikti reikalavimą ir dėl 68 219,74 Eur vertės metalo ruošinių sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, kas dar labiau atitolins pradėto VMI mokestinio patikrinimo pabaigą ir nepagrįstai užvilkins bankroto procesą. 

31.                      Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal sutartį nupirktos įrangos savininkė yra – ieškovė. Teigė, kad sutartimi buvo susitarta, kad atsakovė prekes pasaugos tris mėnesius. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į UAB „Ferogama“ dėl prekių atsiėmimo. Pažymėjo, kad iš vykusio teisminio nagrinėjimo paaiškėjo, jog daiktų nėra ir tai sąlygojo šio ieškinio pareiškimą. 

32.                      Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Teigė, jog šio ieškinio reikalavimo nagrinėjimas atitinka kreditorinio reikalavimo nagrinėjimą bankroto byloje.

Ieškinys atmestinas.

33.                      Bylos duomenimis, atsakovei (BUAB „Litspecmet“) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. Savo ruožtu, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. nutartimi BUAB „Litspecmet“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

34.                      Nustatyta, jog atsakovė dar iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. liepos 3 d. sudarė su trečiuoju asmeniu (VŠĮ „Hermio Europa“) Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2017/07/03-1, kurios I dalies 1 punkte įtvirtinta, jog atsakovė kaip pardavėjas įsipareigoja pateikti sutarties 1 priede nurodytą įrangą (prekes) ir perduoti į prekes nuosavybės teisę, o trečiasis asmuo kaip pirkėjas įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas sutartyje numatytą kainą. Pagal šios sutarties III dalį, prekių kaina nurodyta esant 23 353 Eur. Byloje buvo pateiktas sutarties 1 priedas „Įrangos sąrašas“, kuriame nurodyta įranga - dujinio pjovimo įrenginys, diskinės metalo pjovimo staklės, juostinės metalo pjovimo staklės Bauer, juostinės vertikalaus pjovimo staklės VB610 ir Rolgangas 1000/2000. Nustatyta, jog buvo išrašyta ir atsakovės kaip pardavėjo 2017 m. liepos 3 d. PVM sąskaita-faktūra LSM Nr. 5953 23 353 Eur sumai trečiajam asmeniui kaip pirkėjui, kurioje yra prierašai „IŠDAVĖ“ su parašu direktoriaus D. F. bei „GAVO“ su parašu direktoriaus D. G.. Byloje taip pat yra pateiktas 2017 m. liepos 3 d. Priedas Nr. 1 Prie Įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2017/07/03-1 – Trišalis susitarimas, iš kurio turinio nustatyta, kad šio susitarimo pagrindu trečiasis asmuo už įrangą sumokėti turėjo ne atsakovei, tačiau ieškovei, kadangi atsakovė turėjo įsiskolinimą ieškovei pagal 2014 m. spalio 22 d. paskolos sutartį.

35.                      Byloje yra pateikti 2017 m. spalio 3 d., 2017 m. spalio 11 d. bei 2017 m. gruodžio 6 d., 2018  m.  sausio  31 d. trečiojo asmens adresuoti UAB „Ferogama“ prašymai, kuriuose prašoma sudaryti prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį su trečiuoju asmeniu pagal tokias pačias sąlygas ir kainas kaip ir su ankstesniu įrangos ir metalo savininku; be kita ko, ir informuojama, kad trečiasis asmuo planuoja sandėlyje sandėliuojamą įrangą ir metalą išsivežti. Nustatyta, kad UAB „Ferogama“ 2017 m.  gruodžio 11 d. atsakyme informavo trečiąjį asmenį, jog kadangi nurodytose sąskaitose faktūrose išvardintos vertybės nebuvo perduotos bendrovei „Ferogama“ ir neturėjo bei neturi saugomų prekių statuso, kaip tai būtų, jei bendrovė „Litspecmet“ jas būtų perdavusi apsaugai pagal prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. FER/M-335, prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaryta.

36.                      Pagal bylos medžiagą, trečiasis asmuo ginčo sutarties - 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2017/07/03-1 - pagrindu buvo kreipęsis su ieškiniu į teismą dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, be kita ko, teismui konstatavus, jog trečiasis asmuo neįrodė nei, kad jis yra įrangos savininkas, nei kad tą įrangą valdo atsakovai (D. F., Marina Pupeikytė). Panevėžio  apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

37.                      Pagal bylos medžiagą, 2020 m. balandžio 7 d. prašyme, adresuotame atsakovei, trečiasis asmuo prašė taikant restituciją, bendru sutarimu nutraukti sutartį, kadangi pardavėjas neatidavė nupirktų daiktų ir neįvykdė savo įsipareigojimų.

38.                      Byloje yra pateiktas atsakovei adresuotas trečiojo asmens bei ieškovės pranešimas apie 2020 m. birželio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą, kurioje nurodyta, kad 2020 m. birželio 12 d. trečiasis asmuo bei ieškovė susitarė, kad trečiasis asmuo kaip pradinis kreditorius perleidžia, o ieškovė kaip naujasis kreditorius perka trečiojo asmens kaip pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į trečiojo asmens skolininko atsakovės įrangą, parduotą trečiajam asmeniui pagal 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2017/07/03-1, jos priedą „Įrangos sąrašas“, 2017 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą LSM Nr. 5953 bei Prekių perdavimo-priėmimo aktą prie Sutarties Nr. 2017/07/03-1.

39.                      Taigi, aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, kurį iš esmės grindė aplinkybe, jog atsakovė nėra įvykdžiusi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį, t. y. iki šiol nėra perdavusi nupirktos įrangos pagal sutartį, dėl ko egzistuoja teisinis pagrindas Civilinio kodekso 6.217 straipsnio pagrindu sutartį nutraukti ir Civilinio kodekso 6.222 straipsnio pagrindu taikyti restituciją.

40.                      Taigi, šioje byloje spręstini ginčo klausimai, ar atsakovė yra įvykdžiusi (nėra įvykdžiusi) prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį, bei atitinkamai ar dėl tokių įsipareigojimų nevykdymo egzistuoja Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje bei Civilinio kodekso 6.222 straipsnyje įtvirtinti pagrindai sutarties nutraukimui bei restitucijos taikymui.

Dėl atsakovės įsipareigojimo perduoti įrangą (ne)įvykdymo

41.                      Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje įtvirtinta, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Savo ruožtu, Civilinio kodekso 6.222 straipsnis numato, jog kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

42.                      Taigi, šioje byloje iškilęs esminis ginčo klausimas, ar atsakovė yra įvykdžiusi (nėra įvykdžiusi) prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pagal sutartį būtent tuo aspektu, ar atsakovė yra (nėra) perdavusi pagal ginčo sutartį įrangą trečiajam asmeniui kaip pirkėjui.

43.                      Teismas pažymi, jog sprendžiant šį ginčo klausimą svarbu išanalizuoti tiek sutarties II dalies „Prekių perdavimas“ nuostatas, tiek ir įvertinti sutarties šalių elgesį tiek sutarties sudarymo metu, tiek ir po sutarties sudarymo.

44.                      Sutarties II dalies „Prekių perdavimas“ 1 punkte nurodyta, kad „Pirkėjas įsipareigoja prekes paimti per 3 mėnesius, nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos.“; 2 punkte įtvirtinta, kad „Pardavėjas įsipareigoja Prekes perduoti, o Pirkėjas priimti prekes (-).“; 3 punkte nurodyta, jog „Pardavėjui perduodat, o Pirkėjui priimant Prekes yra pasirašomas Prekių perdavimo-priėmimo aktas.“; 4 punkte įtvirtinta, kad „Pardavėjas laikomas tinkamai įvykdęs prievolę perduoti Prekes, jeigu Prekių kiekis, kokybė, asortimentas ir kt. atitinka Sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Pirkėjas laikomas tinkamai įvykdęs prievolę priimti Prekes, jeigu priėmė visas jam pateiktas Prekes, kurių kiekis, kokybė, asortimentas ir kt. atitinka Sutarties ir teisės aktų reikalavimus.“.

45.                      Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose bei bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad sutartimi trečiasis asmuo bei atsakovė susitarė, kad įranga bus atsiimta iš pardavėjo iki 2017 m. spalio 3 d., t. y. sutarties II dalies 1 punkto nuostatas ieškovė aiškino, kaip šiame punkte įtvirtintą šalių susitarimą (trečiojo asmens bei atsakovės), kad kadangi pirkėjas (trečiasis asmuo) neturėjo patalpų nupirktos įrangos saugojimui, todėl sudaręs sutartį įrangą paliko pasaugoti atsakovei trims mėnesiams (iki 2017 m. spalio 3 d.), t. y. anot ieškovės, sutarties II dalies 1 punkto pagrindu tarp sutarties šalių susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, atitinkantys Civilinio kodekso 6.326 straipsnio 1 dalį.

46.                      Teismas tokiai ieškovės pozicijai neturi pagrindo pritarti dėl toliau nurodytų priežasčių :

46.1.                      Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus pačios ieškovės poziciją, patvirtinančių, kad egzistavo tarp sutarties šalių susitarimas dėl įrangos pasaugos. Teismo vertinimu, priešingai negu teigia ieškovė, taip pat ir sutarties II dalies Prekių perdavimas“ 1  punkto nuostata neleidžia daryti išvadą dėl pasaugos teisinių santykių tarp sutarties šalių egzistavimo, kadangi joje nėra įtvirtinti nei šalių ketinimai dėl tokių teisinių santykių atsiradimo įrangos atžvilgiu, nei aptartas klausimas dėl apmokėjimo už tokios paslaugos teikimą. Pažymėtina, jog lingvistiškai aiškinant sutarties II dalies „Prekių perdavimas“ 1 punkto nuostatą, matyti, jog joje buvo įtvirtintas tik paties trečiojo asmens įsipareigojimas prekes pasiimti, o ne atsakovės įsipareigojimas įrangą perduoti ir trečiojo asmens įsipareigojimas įrangą priimti. Be to, lingvistiškai analizuojant sutarties II dalies „Prekių perdavimas“ 1 punkto nuostatą, matyti, kad sutarties šalys susitarė, jog įranga bus paimta ne po trijų mėnesių, tačiau trijų mėnesių laikotarpiu nuo sutarties pasirašymo dienos (<...> prekes paimti per 3  mėnesius<...>). Taigi, tokio pobūdžio susitarimas sąlygoja išvadą, jog prekes trečiasis asmuo (pirkėjas) galėjo atsiimti bet kuriuo momentu iki 2017 m. spalio 3 d., įskaitant ir tą pačią sutarties pasirašymo dieną. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog sudarant sutartį trečiasis asmuo įrangą matė. Savo ruožtu, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog sutarties sudarymo metu ar kokiu kitu momentu iki 2017 m. spalio 3 d. egzistavo kokios nors objektyvios kliūtis įrangos atsiėmimui.

46.2.                      Nagrinėjamu atveju aktuali ir sutarties II dalies „Prekių perdavimas“ 3 punkto nuostata, kuri numatė, kokia tvarka vyks įrangos perdavimas, t. y. pasirašomas prekių perdavimo-priėmimo aktas. Pažymėtina, jog byloje yra pateikta 2017 m. liepos 3 d. PVM sąskaita-faktūra LSM  Nr. 5953 23 353 Eur sumai trečiajam asmeniui kaip pirkėjui, kurioje yra prierašai „IŠDAVĖ“ su parašu direktoriaus D. F. bei „GAVO“ su parašu direktoriaus D. G.. Be to, atsakovei adresuotame trečiojo asmens bei ieškovės pranešime apie 2020 m. birželio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymą nurodyta, jog kad 2020 m.  birželio 12 d. trečiasis asmuo bei ieškovė susitarė, kad trečiasis asmuo kaip pradinis kreditorius perleidžia, o ieškovė kaip naujasis kreditorius perka trečiojo asmens kaip pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į trečiojo asmens skolininko atsakovės įrangą, parduotą trečiajam asmeniui pagal 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2017/07/03-1, jos priedą „Įrangos sąrašas“, 2017 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą LSM Nr. 5953 bei Prekių  perdavimo-priėmimo aktą prie Sutarties Nr. 2017/07/03-1. Pažymėtina, jog minimas šiame pranešime Prekių perdavimo-priėmimo aktas prie Sutarties Nr. 2017/07/03-1 byloje nebuvo pateiktas. Savo ruožtu, teismas atkreipia dėmesį, jog civilinėje byloje, kuri buvo iškelta pagal trečiojo asmens ieškinį iš esmės taip pat ginčo sutarties - 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2017/07/03-1 - pagrindu dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, į bylą buvo pateiktas Prekių perdavimo-priėmimo aktas prie Sutarties Nr. 2017/07/03-1 (be datos).

47.                      Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad iš bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvadą apie tai, jog tarp sutarties šalių egzistavo susitarimas dėl pasaugos įrangos atžvilgiu, o sutarties II dalies „Prekių perdavimas“ 1 punkto nuostata numatė ne įrangos perdavimo trečiajam asmeniui momentą, o tiesiog pastarojo įsipareigojimą įrangą pasiimti per trijų mėnesių laikotarpį (t. y. teismo vertinimu, šiame sutarties punkte nėra įtvirtintas įrangos priėmimo-perdavimo momentas); ieškovės teigimu, trečiasis asmuo įrangą sutarties sudarymo metu matė ir byloje nėra įrodymų apie kliūčių sutarties sudarymo metu buvimą, kurios sąlygotų trečiojo asmens negalėjimą įrangą priimti bei atitinkamai atsakovei įrangą perduoti; netiesioginiai byloje pateikti įrodymai liudija apie Prekių perdavimo-priėmimo akto prie Sutarties Nr. 2017/07/03-1 buvimą; darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė fakto, jog atsakovė nėra įvykdžiusi savo sutartinių įsipareigojimų būtent įrangos perdavimo aspektu. 

Dėl tikrųjų šalių ketinimų ginčo sutarties sudarymo metu

48.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia byloje reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, vadovaudamasi sutartimi bei faktu, jog 2020 m. birželio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu jai yra perleisti visi reikalavimai pagal ginčo sutartį.

49.                      Teismas pažymi, jog trečiasis asmuo ginčo sutarties - 2017 m. liepos 3 d. Įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2017/07/03-1 - pagrindu buvo kreipęsis su ieškiniu į teismą dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, be kita ko, teismui konstatavus, jog trečiasis asmuo neįrodė nei, kad jis yra įrangos savininkas, nei kad tą įrangą valdo atsakovai (D. F., Marina Pupeikytė). Panevėžio  apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Įvertinus aplinkybę, kad aukščiau nurodytoje byloje trečiasis asmuo savo ieškinio reikalavimus iš esmės grindė tais pačiais įrodymais (sutartimi, trišaliu susitarimu, išrašyta pagal ginčo sutartį PVM sąskaita-faktūra), akivaizdu, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota aplinkybė, kad trečiasis asmuo neįrodė, kad jis yra įrangos savininkas, yra aktuali ir vertinant ginčo atveju pareikšto ieškovės reikalavimo pagrįstumą.

50.                      Teismas pažymi, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ginčo sutarties nepripažįsta ir laiko ją fiktyvia, šią aplinkybę grįsdama tuo, jog ieškovės ir trečiojo asmens elgesys po bankroto bylos iškėlimo neatitinka įstatyminio reglamentavimo, bendrų protingumo ir sąžiningumo principų ir elementarios verslo logikos; trečiojo asmens teiginiai, kad jam priklauso visas likęs (-) po bankroto bylos iškėlimo turtas buvo nepagrįsti a priori; žinomi, prieštaraujantys verslo logikai ir įmonės kreditorių interesams sandoriai vyko tarp šalių, susijusių per du vadovus – D. G. ir D. F.; šalys kryptingai siekė perkelti fiktyviai didelės vertės atsakovės turtą į Baltarusiją iki bankroto bylos iškėlimo pagal OOO „Litspecmet“ vardu išrašytas sąskaitas-faktūras, o šiam planui nepavykus po bankroto bylos iškėlimo pagal prieštaringai vertinamus trečiojo asmens pateiktus 2017 m. liepos 3 d. sutarčių dokumentus.

51.                      Teismo vertinimu, atsakovės aukščiau nurodyti argumentai, bei byloje nustatytos aplinkybės, kad BUAB „Litspecmet“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nustačius, be kita ko, ir aplinkybę, jog įmonė buvo nemoki jau nuo 2016 m., ginčo sutartis sudaryta jau tuo metu, kai teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo kitoje civilinėje byloje neįrodė, kad jis yra įrangos savininkas, leidžia spręsti, jog galimai ginčo sutartimi buvo siekiama iš esmės kitokių negu deklaruojama ginčo sutartyje tikslų ir tai taip pat laikytina pagrindu netenkinti ieškinio reikalavimo.

52.                      Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo fakto, byloje pateikta medžiaga leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie tai, jog ginčo sutartimi buvo siekiama iš esmės kitokių negu deklaruojama ginčo sutartyje tikslų, dėl ko darytina išvada, jog byloje neegzistuoja Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje bei Civilinio kodekso 6.222 straipsnyje įtvirtinti pagrindai sutarties nutraukimui bei restitucijos taikymui, ir ieškinys atmestinas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

53.                      Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

54.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, jog turėjo 1 022 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 000 Eur teisinei pagalbai apmokėti ir 22 Eur išlaidų už vertimų paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos pastarosios turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 022 Eur.

55.                      Kadangi atsakovei BUAB „Litspecmet“ ieškinio teikimo momentu jau buvo iškelta bankroto byla, todėl ieškovės sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies  9  punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. ieškovei grąžinama 150 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 22 d.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės VŠĮ „Hermis Europe“ patikslintą ieškinį atsakovei BUAB „Litspecmet“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmesti.

Priteisti atsakovei BUAB „Litspecmet“, į. k. 300518227, iš ieškovės VŠĮ „Hermis Europe“, į. k. 302526621, 1 022 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei VŠĮ „Hermis Europe“, į. k. 302526621, 150 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 22 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                         Ramunė Mikonienė