Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-843/2024

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00348-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.7.1; 1.7.2.2; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 2.1.6.6; 2.1.14; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus, 

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,

nuteistajai O. V. ir jos gynėjui advokatui Vitalijui Vitkovskiui,

civilinės ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Kristinai Balevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios O. V. ir civilinės ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Kristinos Balevičienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo O. V. pripažinta kalta ir nuteista:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakcija) ir jai paskirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) ir jai paskirta 105 MGL (5 250 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, ir O. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 1 dalimi, O. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

– tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiai;

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 

Vadovaujantis BK 69 straipsniu, O. V. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti dalį nusikaltimu padarytos turtinės žalos – 30 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš O. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 83 165, 44 Eur. Kita UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio dalis atmesta.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       O. V. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcijos) už tai, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: ji nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., eidama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, vadybininkės ir buhalterės pareigas, realiai atlikdama kasininkės funkcijas, būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekdama nuslėpti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasisavintas pinigines lėšas, jas pervedant į savo asmeninę sąskaitą bei paimant grynuosius pinigus, t. y. slėpti jos vykdomą piniginių lėšų pasisavinimą, netvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1178 redakcija su pakeitimais, galiojančiais laikotarpiu nuo 2007 iki 2018 metų) 4 straipsnį, 13 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 6 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų ,,Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punktą, 5 punktą, 9 punktą, nes netvarkė laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų, netvarkė laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2018 metų PVM pirkimų – pardavimų registracijos registro, Ilgalaikio turto apskaitos bei registrų, Atsargų apskaitos bei registrų, Pajamų apskaitos bei registrų, sąnaudų apskaitos bei registrų, Turto apskaitos bei registrų, Kreditorių apskaitos bei registrų, Bendrojo žurnalo ir Didžiosios knygos. Be to, nuo 2014 m. iki 2016 m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasoje apskaitė ūkines operacijas, kurios neatitinka banko sąskaitų išrašų, nes realiai finansinės operacijos buvo vykdomos tarp įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir O. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įrašai kasos knygoje neatspindi tikrų ūkinių finansinių operacijų apie įplaukas ir išlaidas, iškraipytas grynųjų pinigų likutis kasoje. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant įvairius pagrindus (avansas dovanų čekiams, avansas kuponams, avansas įvairioms išlaidoms, grąžinimas ir t. t.), į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 41 205 Lt (11 933,79 Eur), o kasos knygoje būtent šiuos atliktus pavedimus apskaitė kaip įplaukas į kasą iš banko sąskaitos. 2014 m. balandžio 8 d., 2014 m. rugpjūčio 18 d., 2014 m. gruodžio 30 d. pervedus savo darbo užmokestį į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kasos knygoje bankinius pavedimus į savo asmeninę sąskaitą apskaitė kaip įplaukas į kasą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. 2015 m. atliko pavedimus įvairių mokėjimo paskirčių bendrai sumai 7 190 Eur į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), o kasos knygoje atliktus pavedimus apskaitė kaip įplaukas į kasą iš banko sąskaitos. 2016 m. atliko pavedimus su įrašu „atskaitingo asmens sąskaitos papildymas“ bendrai sumai 15 815 Eur, t. y. įvykusios finansinės operacijos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) iš asmeninės (O. V.) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), o kasos knygoje apskaitė kaip pinigai išmokėti iš kasos sąskaitos papildymui. Tokiu būdu įrašai kasos knygoje apie įplaukas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka banko sąskaitų išrašų, dėl to buvo iškraipyti buhalterinės apskaitos duomenys. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje atvaizdavo kasos pajamų orderius ir kasos išlaidų orderius, kurie neatitinka banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų, nes banko sąskaitoje buvo vykdoma kitokia finansinė operacija, t. y. pagal banko sąskaitos išrašą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodytos sąskaitos įplaukos buvo pervedamos į asmeninę O. V. sąskaitą ir iš asmeninės banko sąskaitos į įmonės sąskaitą. Be to, įformintuose kasos išlaidų orderiuose nėra dokumentą išrašiusių ir jį pasirašiusių asmenų parašų, nėra pinigų gavėjo parašų. Tokiu būdu dėl išvardintų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2.       O. V.

taip pat pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakcija) už tai, kad pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, iš viso – 83 165, 44 Eur, o būtent:

2.1.       O. V., nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d., eidama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės ir buhalterės pareigas, realiai vykdydama kasininkės funkcijas, užimamų pareigų pagrindu būdama materialiai atsakinga už jos žinioje esančias įmonės pinigines lėšas, turėdama teisę valdyti jos žinioje turimas bendrovės pinigines lėšas, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 11 straipsnio reikalavimus, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris), turėdama tikslą pasisavinti svetimą turtą, neteisėtai – be ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų, pasinaudodama jai 2009 m. liepos 30 d. suteikta prieiga prie banko informacinių sistemų, nuo 2013 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. tyčia atliko piniginių lėšų pervedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR), atidarytos AB „Swedbank“ banke, į savo, O. V., asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR), nepagrįstai nurodant įvairias mokėjimo paskirtis (avansas išlaidoms, avansas įvairioms išlaidoms, avansas dovanų čekiams, avansas kuponams, avansas atskaitingam asmeniui, avanso grąžinimas, grąžinimas), tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas:

–       2013-10-24 –1000 Lt , 2013-11-05 – 1000 Lt, 2013-11-11 – 1000 Lt , 2013-11-18 – 1500 Lt, 2013-11-22 – 1000 Lt, 2013-11-29 – 500 Lt, 2013-12-09 – 1200 Lt, 2013-12-16 – 1000 Lt, 2013-12-23 – 2000 Lt, iš viso 2013 metais pasisavino 10 200 Lt (2 954,12 Eur).

–       2014-01-17 – 800 Lt, 2014-01-22 – 800 Lt, 2014-01-31 – 1000 Lt, 2014-02-04 – (3000+1000 Lt), 2014-02-07 – 3000 Lt (paskola pagal sutartį 2014/02), 2014-02-18 – 1000 Lt, 2014-02-28 – 1500 Lt, 2014-03-31 – 1000 Lt, 2014-04-10 – 1500 Lt, 2014-04-16 – 1000 Lt, 2014-04-22 – 1000 Lt, 2014-04-25 – 7000 Lt, 2014-04-30 – 1000 Lt, 2014-05-14 – 1500 Lt, 2014-05-20 – 600 Lt, 2014-05-20 – 100 Lt, 2014-05-23 – 500 Lt, 2014-05-28 – 1000 Lt, 2014-06-11 – 500 Lt, 2014-06-13 – 1000 Lt, 2014-06-16 – 1000 Lt, 2014-06-17 – 500 Lt, 2014-06-19 – 1000 Lt, 2014-06-28 – 500 Lt, 2014-06-30 – 1000 Lt, 2014-07-31 – 1000 Lt, 2014-09-16 – 800 Lt, 2014-09-23 – 450 Lt, 2014-10-15 – 800 Lt, 2014-10-20 – 240 Lt, 2014-10-20 – 250 Lt, 2014-10-23 – 600 Lt, 2014-10-29 – 275 Lt, 2014-10-30 – 100 Lt, 2014-10-30 – 300 Lt, 2014-10-31 – 500 Lt., 2014-11-05 – 600 Lt, 2014-11-28 – 1200 Lt, 2014-12-01 – 1000 Lt, 2014-12-05 – 1300 Lt, 2014-12-12 – 400 Lt, 2014-12-23 – 200 Lt, 2014-12-23 – 600 Lt, 2014-12-23 – 290 Lt, t. y. nurodant įvairius pagrindus 2014 m. pervedė 44 705 Lt (12 947,46 Eur), iš jų mokėjimo pervedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR) AB „Swedbank“ banke iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR) grąžino įrašydama ,,sąskaitos papildymas“: 2014-08-21 – 2700 Lt, 2014-08-26 – 2000 Lt, 2014- 09- 03 – 700 Lt, 2014-09-04 – 390 Lt, 2014-09-22 – 1660 Lt, iš viso – 7450 Lt (2157,67 Eur), tokiu būdu 2014 metais pasisavino 37 255 Lt (10 789,79 Eur).

–       2015-01-08 – 300 Eur, 2015-01-09 – 100 Eur, 2015-01-12 – 100 Eur, 2015-01-14 – 50 Eur, 2015-01-15 – 80 Eur, 2015-01-21 – 700 Eur, 2015-01-23 – 300 Eur, 2015-01-26 – 200 Eur, 2015-01-27 – 100 Eur, 2015-01-29 – 200 Eur, 2015-01-30 – 200 Eur, 2015-02-02 – 300 Eur, 2015-02-10 – 80 Eur, 2015-02-11 – 350 Eur, 2015-02-16 – 250 Eur, 2015-02-27 – 500 Eur, 2015-03-03 – 500 Eur, 2015-03-06 – 300 Eur, 2015-03-09 – 300 Eur, 2015-03-13 – 300 Eur, 2015-03-17 – 200 Eur, 2015-03-19 – 200 Eur, 2015-03-30 – 100 Eur, 2015-03-31 – 100 Eur, 2015-04-15 – 200 Eur, 2015-04-16 – 300 Eur, 2015-04-17 – 150 Eur, 2015-04-24 – 120 Eur, 2015-04-27 – 100 Eur, 2015-04-28 – (100+100 Eur), 2015-04-29 – 100 Eur, 2015-04-30 – 300 Eur, 2015-05-08 – 120 Eur, 2015-05-18 – 400 Eur, 2015-05-20 – 200 Eur, 2015-05-28  – 100 Eur, 2015-06-03 – 100 Eur, 2015-06-04 – 300 Eur, 2015-06-05 – 200 Eur, 2015-06-08  – 100 Eur, 2015-06-12 – 130 Eur, 2015-06-26 – 400 Eur, 2015-06-29 – 300 Eur, 2015-07-02 – 150 Eur, 2015-07-03 – 60 Eur, 2015-07-07 – 250 Eur, 2015-07-08 – 120 Eur, 2015-07-09 – 100 Eur, 2015-07-13 – 700 Eur, 2015-07-16 – 200 Eur, 2015-07-23 – 30 Eur, 2015-07-29 – 200 Eur, 2015-07-30 – 150 Eur, 2015-07-31 – 200 Eur, 2015-08-06 – 200 Eur, 2015-08-13 – 100 Eur, 2015-08-17 – 200 Eur, 2015-08-20 – 500 Eur, ir – 150 Eur, 2015-09-01 – 250 Eur, 2015-09-03 – 20 Eur, 2015-09-04 – 200 Eur, 2015-09-10 – 500 Eur, 2015-09-11 – 600 Eur, 2015-09-21 – 20 Eur, 2015-09-25 – 90 Eur, 2015-09-28 – 200 Eur, 2015-10-01 – 40 Eur, 2015-10-02 – 150 Eur, 2015-10-07 – 100 Eur, 2015-10-08 – 250 Eur, 2015-10-09 – 250 Eur, 2015-10-13 – 60 Eur, 2015-10-14 – 50 Eur, 2015-10-15 – 100 Eur, 2015-10-16 – 200 Eur, 2015-10-23 – 100 Eur, 2015-10-30 – 300 Eur, ir – 130 Eur, 2015-11-02 – 150 Eur, 2015-11-06 – 100 Eur, 2015-11-10 – 300 Eur, 2015-11-13 – 200 Eur  ir – 100 Eur, 2015-11-16 – 150 Eur, 2015-11-18 – 100 Eur, ir – 50 Eur, 2015-12-01 – 45 Eur, 2015-12-02 – 370 Eur, 2015-12-07 – 70 Eur, 2015-12-08 – 50 Eur, 2015-12-14 – 20 Eur, 2015-12-30 – 500 Eur, bendrai sumai nurodant įvairius pagrindus 2015 m. pervedė 18 755 Eur, iš jų mokėjimo pervedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR) AB „Swedbank“ banke iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR) grąžino įrašydama ,,sąskaitos papildymas“ 2015-12-16 – 250 Eur, tokiu būdu 2015 metais pasisavino 18 505 Eur.

–       2016-01-06 – 300 Eur, 2016-01-07 – 550 Eur, 2016-01-08 – 200 Eur, 2016-01-13 – 70 Eur, 2016-01-18 – 100 Eur, 2016-01-20 – 190 Eur, 2016-01-21 – 100 Eur, 2016-01-25 – 400 Eur, 2016-01-29 – 300 Eur, 2016-02-19 – 200 Eur, 2016-02-26 – 200 Eur, 2016-03-01 – 220 Eur, 2016-03-02 – 100 Eur, 2016-03-03 – 250 Eur, 2016-03-04 – 200 Eur, 2016-03-09 – 200 Eur, 2016-03-17 – 100 Eur, 2016-03-21 – 80 Eur, 2016-03-24 – 250 Eur, 2016-03-25 – 40 Eur, 2016-03-29 – 200 Eur, 2016-03-31 – 200 Eur, 2016-03-31 – 120 Eur, 2016-04-01 – 200 Eur, 2016-04-08 – 100 Eur, 2016-04-15 – 350 Eur, 2016-04-22 – 300 Eur, 2016-04-25 – 150 Eur, 2016-04-27 – 150 Eur, 2016-04-29 – 200 Eur, 2016-05-06 – 200 Eur, 2016-05-11 – 130 Eur, 2016-05-17 – 100 Eur, 2016-05-31 – 140 Eur, 2016-06-02 – 100 Eur, 2016-06-02 – 60 Eur, 2016-06-03 – 400 Eur, 2016-06-06 – 50 Eur, 2016-06-07 – 100 Eur, 2016-06-08 – 50 Eur, 2016-06-09 – 250 Eur, 2016-06-14 – 50 Eur, 2016-06-16 – 40 Eur, 2016-06-28 – 120 Eur, 2016-06-28 – 250 Eur, 2016-07-01 – 50 Eur, 2016-07-04 – 50 Eur, 2016-07-05 – 100 Eur, 2016-07-08 – 140 Eur, 2016-07-12 – 80 Eur, 2016-07-17 – 750 Eur, 2016-07-26 – 200 Eur, 2016-07-27 – 200 Eur, 2016-07-29 – 300 Eur, 2016-08-02 – 100 Eur, 2016-08-05 – 200 Eur, 2016- 08-09 – 200 Eur, 2016-08-12 – 100 Eur, 2016-08-16 – 300 Eur, 2016-08-29 – 200 Eur, 2016-09-01 – 100 Eur, 2016-09-02 – 200 Eur, 2016-09-06 – 200 Eur, 2016-09-12 – 200 Eur, 2016-09-13 – 100 Eur, 2016-09-30 – 580 Eur, 2016-10-03 – 50 Eur, 2016-10-10 – 480 Eur, 2016-10-11 – 400 Eur, 2016-10-14 – 400 Eur, 2016-10-18 – 800 Eur, 2016-10-24 – 200 Eur, 2016-10-27 – 400 Eur, 2016-10-28 – 500 Eur, 2016-11-04 – 400 Eur, 2016-11-10 – 200 Eur, 2016-11-11 – 200 Eur, 2016-11-14 – 300 Eur, 2016-11-15 – 150 Eur, 2016-11-16 – 100 Eur, 2016-11-17 – 100 Eur, 2016-11-25 – 150 Eur, 2016-11-28 – 100 Eur, 2016-11-29 – 100 Eur, 2016-11-30 – 100 Eur, 2016-12-01 – 200 Eur, 2016-12-02 – 300 Eur, 2016-12-08 – 100 Eur, 2016-12-09 – 200 Eur, 2016-12-10 – 150 Eur, 2016-12-13 – 200 Eur, 2016-12-20 – 300 Eur, 2016-12-20 – 150 Eur, 2016-12-21 – 200 Eur, 2016-12-30 – 450 Eur, t. y. bendrai sumai nurodant įvairius pagrindus 2016 m. pervedė 19 790 Eur, iš jų mokėjimo pervedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR) AB „Swedbank“ banke iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR) grąžino įrašydama ,,atskaitingo asmens sąskaitos papildymas“: 2016-02-03 – 1 150 Eur, 2016-02-04 – 10 Eur, 2016-02-04 – 1140 Eur, 2016-02-08 – 330 Eur, 2016-02-10 – 600 Eur, 2016-02-17 – 10  000  Eur, 2016-02-22 – 2200 Eur, 2016-12-29 – 385 Eur, iš viso – 15 815 Eur, tokiu būdu 2016 metais pasisavino 3 975 Eur.

–       2017-01-03 – 150 Eur, 2017-01-03 – 150 Eur, 2017-01-06 – 170 Eur, 2017-01-12 – 100 Eur, 2017-01-16 – 40 Eur, 2017-01-16 – 50 Eur, 2017-01-17 – 100 Eur, 2017-01-19 – 500 Eur, 2017-01-20 – 300 Eur, 2017-01-20 – 400 Eur, 2017-01-23 – 150 Eur, 2017-01-26 – 500 Eur, 2017-01-27 – 300 Eur, 2017-01-30 – 200 Eur, 2017-02-01 – 200 Eur, 2017-02-08 – 150 Eur, 2017-02-15 – 100 Eur, 2017-02-20 – 150 Eur, 2017-02-21 – 250 Eur, 2017-02-28 – 100 Eur, 2017-03-03 – 170 Eur, 2017-03-07 – 400 Eur, 2017-03-28 – 270 Eur, 2017-03-30 – 100 Eur, 2017-03-31 – 200 Eur, 2017-04-06 – 100 Eur, 2017-04-07 – 600 Eur, 2017-04-11 – 100 Eur, 2017-04-14 – 250 Eur, 2017-04-18 – 100 Eur, 2017-05-11 – 50 Eur, 2017-05-12 – 510 Eur, 2017- 05- 12 – 100 Eur, 2017-05-15 – 50 Eur, 2017-05-15 – 60 Eur, 2017-05-16 – 100 Eur, 2017-05-16 – 50 Eur, 2017-05-18 – 270 Eur, 2017-05-19 – 200 Eur, 2017-05-19 – 350 Eur, 2017-05-22 – 140 Eur, 2017-05-23 – 100 Eur, 2017-05-28 – 140 Eur, 2017-06-01 – 140 Eur, 2017-06-07 – 40 Eur, 2017-06-10 – 140 Eur, 2017-06-12 – 100 Eur, 2017-06-13 – 70 Eur, 2017-06-14 – 100 Eur, 2017-06-15 – 120 Eur, 2017-06-15 – 50 Eur, 2017-06-16 – 200 Eur, 2017-06-23 – 170 Eur, 2017-06-27 – 150 Eur, 2017-06-27 – 30 Eur, 2017-07-03 – 170 Eur, 2017-07-04 – 120 Eur, 2017-07-05 – 120 Eur, 2017-07-07 – 35 Eur, 2017-07-11 – 130 Eur, 2017-07-12 – 100 Eur, 2017-07-13 – 85 Eur, 2017-07-14 – 100 Eur, 2017-07-17 – 800 Eur, 2017-07-17 – 100 Eur, 2017-07-18 – 300 Eur, 2017-07-19 – 30 Eur, 2017-07-19 – 50 Eur, 2017-07-28 – 300 Eur, 2017-08-07 – 50 Eur, 2017-08-17 – 100 Eur, 2017-08-18 – 60 Eur, 2017-09-04 – 240 Eur, 2017-09-06 – 100 Eur, 2017-09-06 – 50 Eur, 2017-09-08 – 400 Eur, 2017-09-12 – 150 Eur, 2017-10-06 – 700 Eur; 2017-10-09 –200 Eur, 2017-11-06 – 200 Eur, 2017-11-30 – 200 Eur, 2017-12-01 – 120 Eur, 2017-12-01 – 60 Eur, 2017-12-15 – 55 Eur, 2017-12-23 – 100 Eur, 2017-12-28 – 150 Eur, t. y. bendrai sumai nurodant įvairius pagrindus 2017 m. pervedė 15 155 Eur, iš jų mokėjimo pervedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR) AB „Swedbank“ banke iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR) grąžino įrašydama ,,atskaitingo asmens sąskaitos papildymas, avansas įvairioms išlaidoms, įnešimas, grąžinimas“: 2017-01-10 – 20 Eur, 2017-05-11 – 510 Eur, 2017-06-09 – 800 Eur, 2017-10-30 – 3100 Eur - 330 Eur – 100 Eur, 2017-11-02 – 300 Eur, 2017-11-12 – 200 Eur, 2017-12-28 – 300 Eur, iš viso – 5 660 Eur, tokiu būdu 2017 metais pasisavino 9 495 Eur.

–       2018-01-05 – 100 Eur, 2018-01-09 – 100 Eur, 2018-01-10 – 120 Eur, 2018-01-16 – 150 Eur, 2018-01-19 – 230 Eur, 2018-01-19 – 180 Eur, 2018-01-19 – 130 Eur, 2018-01-23 – 100 Eur, 2018-01-24 – 300 Eur, 2018-01-25 – 900 Eur, 2018-01-26 – 300 Eur, 2018-01-26 –100 Eur, 2018-01-28 – 100 Eur, 2018-01-30 – 200 Eur, 2018-02-02 – 100 Eur, 2018-02-05 – 100 Eur, 2018-02-06 – 50 Eur, 2018-02-22 – 200 Eur, 2018-02-23 – 200 Eur, 2018-03-07 – 120 Eur, 2018-03-07 – 80 Eur, 2018-03-19 – 320 Eur, 2018-03-20 – 60 Eur, 2018-03-29 – 300 Eur, 2018-03-29 – 200 Eur, 2018-03-30 – 100 Eur, 2018-04-03 – 50 Eur, 2018-04-04 – 50 Eur, 2018-04-09 – 10 Eur, 2018-04-17 – 230 Eur, 2018-04-19 – 200 Eur, 2018-04-20 – 85 Eur, 2018-04-20 – 500 Eur, 2018-04-20 – 100 Eur, 2018-04-20 – 100 Eur, 2018-04-23 – 150 Eur, 2018-04-23 –160 Eur, 2018-04-27 – 100 Eur, 2018-04-27 – 300 Eur, 2018-05-04 – 43 Eur, 2018-05-04 – 60 Eur, 2018-05-11 – 100 Eur, 2018-05-13 – 150 Eur, 2018-05-15 – 100 Eur, 2018-05-16 – 160 Eur, 2018-05-18 – 120 Eur, 2018-05-23 – 490 Eur, 2018-05-23 – 150 Eur, 2018-05-29 – 400 Eur, 2018-05-30 – 100 Eur, 2018-05-31 – 380 Eur, 2018-06-01 – 370 Eur, 2018-06-04 – 270 Eur, 2018-06-04 – 100 Eur, 2018-06-06 – 100 Eur, 2018-06-12 – 270 Eur, 2018-06-15 – 150 Eur, 2018-06-18 – 70 Eur, 2018-06-19 – 230 Eur, 2018-06-21 – 80 Eur, 2018-07-03 – 500 Eur, 2018-07-10 – 400 Eur, 2018-07-13 – 1000 Eur, 2018-07-16 – 250 Eur, 2018-07-20 – 180 Eur, 2018-07-20 – 300 Eur, 2018-07-26 – 90 Eur, 2018-07-27 – 85 Eur, 2018-07-30 – 140 Eur, 2018-08-02 – 300 Eur, 2018-08-03 – 250 Eur, 2018-08-09 – 400 Eur, 2018-08-14 – 100 Eur, 2018-08-20 – 200 Eur, 2018-08-21 – 200 Eur, 2018-09-02 – 100 Eur, 2018- 09-03 – 100 Eur, 2018-09-04 – 70 Eur, 2018-09-12 – 450 Eur, 2018-09-12 – 100 Eur, 2018-09-13 – 45 Eur, 2018-09-13 – 20 Eur, 2018-09-14 – 100 Eur, 2018-09-21 – 706,20 Eur, 2018-09-24 – 305 Eur, 2018-10-03 – 190 Eur, 2018-10-04 – 10 Eur, 2018-10-09 – 100 Eur, 2018-10-10 – 99,50 Eur, 2018-10-12 – 100 Eur, 2018-10-22 – 220 Eur, 2018-10-31 – 220 Eur, 2018-11-12 – 560 Eur, 2018-11-14 – 95 Eur, 2018-11-20 – 400 Eur, 2018-11-28 – 92 Eur, 2018-11-28 – 43 Eur, 2018-11-30 – 18 Eur, 2018-12-03 – 100 Eur, 2018-12-20 – 75 Eur, 2018-12-28 – 350 Eur, 2018-12-28 – 95 Eur, 2018-12-28 – 145 Eur, t. y. bendrai sumai nurodant įvairius pagrindus 2018 m. pervedė 20 071,70 Eur, iš jų mokėjimo pervedimais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR) AB „Swedbank“ banke iš savo asmeninės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR) grąžino įrašydama ,,atskaitingo asmens sąskaitos papildymas, avansas įvairioms išlaidoms, įnešimas, grąžinimas“: 2018-04-12 – 200 Eur, 2018-07-12 – 100 Eur, 2018-08-09 – 400 Eur, 2018-09-17 – 1900 Eur, iš viso – 2 600 Eur, tokiu būdu 2018 metais pasisavino 17 417,70 Eur.

–       Be to, O. V. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR), atidarytos AB Swedbank banke, į asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL, EUR) atliko pavedimus nurodant įvairias mokėjimo paskirtis (avansas išlaidoms, avansas įvairioms išlaidoms, avansas dovanų čekiams, avansas kuponams, avansas atskaitingam asmeniui, avanso grąžinimas, grąžinimas) ir laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2018 m. pervedė į savo asmeninę sąskaitą 5 901,61 Eur daugiau darbo užmokesčio, negu apskaičiuota jai kaip darbuotojai mokėtino nuo 2013 m. iki 2018 m. darbo užmokesčio (skirtumas tarp išmokėtinos ir išmokėtos sumos 2013 m. – 3 950,25 Lt (1 144,07 Eur); 2014 m. – 7 120 Lt (2062,10 Eur); 2015 m. – 96,50 Eur; 2016 m. – 1 396,71 Eur; 2017 m. – 228,84 Eur; 2018 m. – 1 431,07 Eur, viso: 5 901,61 Eur). Šiais veiksmais nuo 2013 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. O. V. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 69 092, 22 Eur.

2.2.       Be to, O. V., realiai vykdydama kasininko funkcijas, užimamų pareigų pagrindu būdama atsakinga už pinigines lėšas, gautas už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, grynųjų pinigų priėmimui naudojant kasos aparatą (unikalus numeris MA03001047, techninio paso serija Z Nr. 6063), t. y. disponuodama šiomis lėšomis ir jų apskaitos tikslais turėdama pareigą tvarkyti kasos operacijų žurnalą, tačiau šių pareigų tyčia neatlikdama, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pasisavino 14 073, 22 Eur grynųjų pinigų, juos paimant iš minėto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato.

II.       Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Nuteistoji O. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nusprendus, kad ji pagrįstai nuteista dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, jai skirtos bausmės nekeisti, tačiau sumažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos žalos dydį iki 37 082,72 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais:

3.1.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, buvo šališkas ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl priėmė iš esmės neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipia dėmesį, kad teisminio nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl pateiktų kaltinimų pagrįstumo ir vien asmeninės atsakomybės teisėtumo. Nurodė, kad pagrįstas ir teisėtas būtų teismo sprendimas grąžinti valstybės kaltintojai baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti bei spręsti klausimą dėl kaltinimų padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas panaikinimo, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliantės įsitikinimu, toks teismo nuosprendis neatitinka BPK reikalavimų.

3.2.       Dėl inkriminuotos BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jos veiksmus šios nusikalstamos veikos požymių kontekste, taip pat šios veikos baigtumo momentą. Akivaizdu, kad jos veiksmai buvo nukreipti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne asmeninei naudai. Pinigai buvo naudojami darbuotojų atlyginimams ir priedų išmokėjimui. Šie teiginiai nėra deklaratyvūs, tai patvirtina ir teismo nustatytos aplinkybės, kad buvo atliekami mokėjimai neapskaitytais grynaisiais pinigais.

3.3.       Iš bylos medžiagos matyti, kad jos veiksmai buvo nulemti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų – Ž. P., D. P. bei J. P. reikalavimų ir suformuoto įmonės veiklos modelio (neapskaitytų grynųjų pinigų mokėjimo už įvairias paslaugas bei mokant darbuotojams priedus). Šioje byloje prokurorė, pateikdama teismui kaltinamąjį aktą, ignoravo, kad įmonės akcininkai ir direktoriai taip pat žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, neapskaitytų priedų grynais pinigais mokėjimo įmonės darbuotojams ir partneriams praktiką, „modus operandi“ (įprastinę tvarką), teisės aktų pažeidimus. Atkreipia dėmesį, jog Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) šiuos tęstinius pažeidimus nustatė mokestiniame patikrinimo akte, kuriame nurodė ir pateikė reikalavimą pašalinti pažeidimus bei įvykdyti mokestinę prievolę.

3.4.       Pasak apeliantės, teismas nepakankamai įvertino BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius. Ji (O. V.) sutinka, kad neturėjo dalies dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą įmonės reikmėms, tačiau įmonės pinigus pervesdavo į savo asmeninę sąskaitą tam, kad grynais pinigais būtų sumokėtos paskatos įmonės darbuotojams, priedai, grynieji pinigai įvairioms įmonės veiklos reikmėms įsigyti, atsiskaityti su asmenims, su kuriais įmonės vadovai nebuvo sudarę darbo sutarčių už jų atliktas paslaugas, kelionės išlaidų darbuotojams apmokėjimai, priedų prie pagrindinio atlyginimo mokėjimai, spaustuvės paslaugų apmokėjimai, dovanų pirkimai ir kita. Atkreipia dėmesį, kad šiuos teiginius patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų G. B., A. B., I. K., A. J. parodymai ir kiti duomenys, kuriuos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė.

3.5.       VMI specialistės D. V. mokestinio patikrinimo akte nurodyti akivaizdūs mokestiniai pažeidimai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pirkimas ir panaudojimas galimai pažeidžiant galiojusius teisės aktus. Šiaulių VMI 2021 m. vasario 9 d. patikrinimo akto 2.1 punkte nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 19 d. telefoninio pokalbio metu su bendrovės direktore O. B. ši informavo, kad akcininko ir kitų atsakingų asmenų sprendimu, šio patikrinimo metu bendrovė neteiks jokių paaiškinimų bei dokumentų. Tai parodo, kad įmonės direktoriai visą įmonėje esančią situaciją žinojo, veikė akcininkų pritarimu ir vykdė jų valią, ignoravo teisėtus mokesčių administratoriaus reikalavimus. Buhalterinę apskaitą ji (O. V.) vykdė naudodama buhalterinės apskaitos programą „Konto“, visos operacijos bei ataskaitos buvo fiksuojamos. Tai patvirtina ir VMI patikrinimo aktai. Buhalterinės apskaitos programos duomenys paslaptingai dingo atliekant auditą, o dėl duomenų nepateikimo ir jų nebuvimo apkaltinta ji (O. V.).

3.6.       Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino specialisto išvadoje nurodytus duomenis, kuriuose nurodyta, kad nuo 2014 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į jos (O. V.) asmeninę sąskaitą buvo pervesti 7 275,26 Eur, iš viso iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. į asmeninę O. V. sąskaitą buvo pervesta 21 950,25 Lt suma darbo užmokesčiams ir nuo 2013 m. spalio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. nurodant įvairius pagrindus 10 200 Lt (2 954,12 Eur). Specialistė detaliau ištirti duomenis neturėjo galimybės, nes tyrimui nebuvo pateiktas suvestinis registras – Didžioji knyga, bankų sąskaitos, apyvartos žiniaraščiai, kuriuose būna nurodomas likutis mėnesio pradžios, konkrečios buhalterinės sąskaitos apyvartos ir likutis mėnesio pabaigoje. Pažymima, kad 2014 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į O. V. sąskaitą buvo pervesti nurodant pagrindą „DU“ ir „Atost.“ bendrai sumai 25 120 Lt (7 275,26 Eur). Nurodant įvairius pagrindus nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. buvo atlikti įvairių mokėjimų paskirčių pavedimai (prekėms, avansas įvairioms išlaidoms, paskola pagal sutartį 2014/02 avanso grąžinimas) ir t. t.

3.7.       Atkreipia teisėjų kolegijos dėmesį, kad teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl vieno pagrindinio klausimo, ar įmanoma buhalteriui pasisavinti tokias dideles sumas ir likti nepastebėtam, nežinant įmonės vadovams, akcininkams atliekant revizijas, inventorizacijas, auditus ar mokestinius patikrinimus, kurie pagal galiojančius teisės aktus privalomai turi būti atliekami kasmet, ataskaitinių metų gale. Apeliantės įsitikinimu, tokie veiksmai būtų įmanomi, jeigu jiems pritartų vadovai, tokiu būdu mėgindami užmaskuoti grynųjų pinigų mokėjimą darbuotojams ar kitiems asmenims. Pasak nuteistosios, finansinės operacijos schema sena ir paprasta – įmonė perveda turimas sąskaitoje lėšas į asmeninę darbuotojo ar kito fizinio asmens sąskaitą, nurodant įvairius pagrindus, vėliau šią piniginę sumą asmuo išgrynina ir atsiskaito grynais pinigais už paslaugas, išmoka priedus, paskatas ar premijas, nesumokant privalomų mokesčių. Visą šią schemą parodo ir nesmulkios piniginės sumos.

3.8.       Pavyzdžiui, nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. rugsėjo 22 d. iš asmeninės apeliantės sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta bendra suma – 7 450 Lt (21 57,67 Eur), t. y. 2014 m. rugpjūčio 21 d. – 2 700 Lt, 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2 000 Lt, 2014 m. rugsėjo 3 d. – 700 Lt, 2014 m. rugsėjo 4 d. – 390 Lt, 2014 m. rugsėjo 22 d. – 1 600 Lt. Taip pat nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jos sąskaitą nurodant įvairius pagrindus buvo pervesta 15 155 Eur. Apeliantės manymu, tokių sumų pervedimas iš įmonės sąskaitos kiekvieną mėnesį buvo atliekamas su įmonės faktinių ir fiktyvių vadovų žinojimu ir sutikimu, nes šios lėšos buvo skirtos įmonės darbuotojams priedų išmokėjimui, neforminant finansinių ūkinių operacijų įmonės buhalterinei apskaitai. Nuteistoji O. V. daro išvadą, kad ji nepasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (pinigų), veikė išskirtinai šios įmonės naudai, visus savo veiksmus vykdė su įmonės vadovų bei akcininkų žinia ir pakluso jų nurodymams.

3.9.       Nuteistoji O. V. atkreipia dėmesį, kad būdama sunerimusi dėl atsainaus akcininkų bei vadovų požiūrio į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ valdymą bei turto administravimą, pradėjo raginti akcininkus bei vadovus įmonės finansinę ūkinę veiklą vykdyti pagal galiojančius įstatymus, tinkamai inventorizuoti įmonės turtą, pagal Verslo apskaitos standartus ir galiojančius teisės aktus tinkami įforminti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Tačiau, negavusi pritarimo ir teigiamų akcininkų sprendimų, nutarė pasitraukti iš įmonės, nes nebegalėjo kentėti akcininkų psichologinio spaudimo, nenorėjo toliau dalyvauti jų galimai nusikalstamoje veikloje. Toks jos sprendimas iššaukė akcininkų ir jų šeimos narių pasipiktinimą bei brutalų psichologinį spaudimą, kuris pasireiškė grasinimu, nepagrįstais pinigų grąžinimo reikalavimais, sugalvojant nebūtą pinigų vagystės iš įmonės sąskaitos pretekstą (tai patvirtino ir liudytojas G. B.). Akcentuoja, jog tik tada, kai išėjo iš šios įmonės bei Darbo ginčų komisijos sprendimu jai buvo priteista neišmokėto atlyginimo ir atostoginių dalis, prasidėjo akcininkų persekiojimas, pasitelkiant teisėsaugos institucijas. Šių duomenų teismas nevertino.

3.10.       Apeliantės įsitikinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomi direktoriai buvo formalūs įmonės vadovai. Tai patvirtina bylos duomenys (liudytojų G. B., A. B., L. D.-N. ir kt. parodymai). Tikrieji (faktiniai) vadovai buvo Ž. P. ir J. P., jie sprendė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, personalo valdymo, komercinę, logistinę bei finansinės apskaitos tvarkymo politiką. Kad būtent šie asmenys yra galimai atsakingi už netinkamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir įmonės turto pasisavinimą, kad jie galimai įmonės turtą naudojo savo asmeninėms reikmėms (pvz. butai, automobiliai), patvirtina liudytojų parodymai bei Šiaulių VMI mokestinis patikrinimas.

3.11.       Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nurodo, kad byloje nėra nustatyta, paneigta ar patvirtinta aplinkybė, jog būtent ji paslėpė ar sunaikino įmonės finansinės veiklos dokumentus, taip pat kas iš įmonės atsakingų asmenų galėjo paslėpti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ visos buhalterinės apskaitos, registrus, žiniaraščius ir kitus finansinės apskaitos dokumentus. Visi privalomi buhalterinės apskaitos dokumentai (atlyginimų žiniaraščiai, kt.) buvo laikomi įmonės patalpose. Kas galėjo juos paslėpti, lieka neaišku. Atkreipiamas dėmesys, jog nepriklausomas (samdytas akcininkų) auditorius A. V. pasirašė buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo aktą, kuriame buvo nurodyti visi įmonės priduoti finansinės apskaitos dokumentai ir turtas, jokių dokumentų trūkumo jame nebuvo užfiksuota. Nurodytame akte pasirašę asmenys nepateikė jokių pastabų, pretenzijų ar reikalavimų dėl kokių nors dokumentų trūkumo. Auditoriui pradėjus tikrinimą, jai buvo pareikšta pastaba nepateikus visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių apskaitos dokumentų. Teismas atmetė šiuo klausimu jos išreikštas abejones ir prieštaravimus, nevertino pateiktų duomenų, kritiškai vertino jos teiginius dėl dokumentų perdavimo, tačiau tai, kad ji perdavė visus buhalterinės apskaitos dokumentus, nurodytus priėmimo – perdavimo akte, liko nei paneigta, nei patvirtinta. Dėl to prieštaravimai ir abejonės nepašalinti. Apeliantė tvirtina, kad auditorius A. V., veikdamas akcininkų naudai, tyčia nepateikė tyrimui visų finansinės apskaitos dokumentų ir registrų bei nurodė, kad dėl įmonės finansinės veiklos netinkamo vykdymo bei finansinės apskaitos įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimų, atsakomybę turėtų prisiimti ji viena.

3.12.       Atkreipia dėmesį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per nagrinėjamąjį laikotarpį niekada nebuvo atlikta įmonės turto inventorizacija. Tai parodo, jog būtent akcininkai ir įmonės direktoriai, veikdami iš anksto susitarę, naudojosi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtu savo poreikiams tenkinti, savinosi įmonės turtą, galimai apgaulingai ar aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jos veiksmai nebuvo nukreipti į tyčinį apgaulingos įmonės apskaitos tvarkymą ir į pavojingų padarinių kilimą, kadangi visus įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turimus registrus bei finansinės apskaitos dokumentus, žurnalus ir žiniaraščius ji oficialiai perdavė įmonės akcininkams bei jų samdytam auditoriui A. V.. Minėti asmenys, žinodami, kad šioje įmonėje ilgą laiką nebuvo atliekama inventorizacija, pasirašė aktą, kuriuo konstatavo visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentų perdavimo ir priėmimo faktą. Tuo patvirtino savo sutikimą su jos perduotų apskaitos registrų ir dokumentų kiekiu bei jų turiniu. Minėti asmenys galimai „pamiršo ar nepanorėjo“ pateikti tyrimui visų iš jos gautų apskaitos dokumentų ir registrų, tuo bandydami daryti spaudimą, reikalaudami susimokėti už įmonėje esantį pinigų trūkumą.

3.13.       Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. grasino tiek G. B., tiek jai, reikalavo sumokėti 100 000 Eur iš slaptos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Teismo metu, apklausus G. B., apeliantę bei J. P., buvo nustatyta, kad įmonėje tokių pinigų (kaip tvirtino liudytojas J. P.) niekada nebuvo. Akivaizdu, kad didžioji dauguma liudytojų galimai kalbėjo netiesą, taip klaidindami teismą bei kitus proceso dalyvius. Suprantama, kad praėjus keleriems metams asmenys negali tiksliai ir detaliai prisiminti kur, kada ir ką veikė, tačiau tokios abejonės ir prielaidos negali būti pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Akcininkų, įmonės vadovų, auditoriaus bei kitų įmonės darbuotojų parodymuose yra daug abejonių ir prieštaravimų, tad jie tūrėjo būti vertinami kritiškai, jais teismas negalėjo vadovautis.

3.14.       Neabejotina, kad įmonės akcininkai bei vadovai (ypač L. D.-N., turinti finansininkės išsilavinimą) buvo susipažinę su galiojančiais finansinės apskaitos teisės aktais, žinojo, kad įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Akivaizdu, kad šioje įmonėje buhalterė ir įmonės direktoriai savo iniciatyvos negalėjo reikšti, nes jos neturėjo. Mano, kad įvertinus jos veiksmų pavojingumą, tai, ar būtent dėl jų kilo nurodomi padariniai, turi būti sprendžiama dėl jos veiksmų vertinimo ne pagal baudžiamojo įstatymo, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio nuostatas. Todėl ji dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos ir jai inkriminuotos nusikalstamos veikos turėtų būti išteisinta.

3.15.       Dėl civilinio ieškinio nurodo, kad jame išdėstyti motyvai ir reikalavimai yra nepagrįsti, o ieškinys netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas neišskaitė iš 83 165,44 Eur priteistos sumos 9 000 Eur, kuriuos ji iš savo sąskaitos mokėjo UAB „duomenys neskelbtini“ už spausdinimą. Šį faktą ji buvo nurodžiusi 2022 m. balandžio 12 d. parodymuose bei pateikė mokėjimo UAB „duomenys neskelbtini“ nurodymus. Šie mokėjimai atsispindi sąskaitoje, o pinigai buvo įskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Todėl apeliacinės instancijos teismas tūrėtų patikslinti (mažinti) priteistos atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ žalos sumą, iš 83 165,44 Eur atimant 9 000 Eur, t. y. tokiu būdu priteistinos sumos dydis būtų – 74 165,44 Eur.

3.16.       Pastaroji suma mažintina per pusę, nes įmonės akcininkai bei vadovai, turėdami pareigą tinkamai organizuoti ir kontroliuoti įmonės veiklą, buhalterinę apskaitą, to nedarė, taip sistemingai pažeidinėjo Lietuvoje galiojančius juridinių bei fizinių asmenų finansinę ūkinę veiklą reguliuojančius teisės aktus. Tokiu savo veikimu ar neveikimu minėti asmenys taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai padarytos žalos. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog Ž. P., pristatydama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo sąskaitas, liepdavo grąžinti jai grynaisiais pinigais pirkimo PVM pagal pateiktas sąskaitas. 

3.17.       Dėl nuosprendžiu jai paskirtos bausmės atskiros nuomonės nereiškia, tik pažymi, kad teismas nenurodė, per kokį laikotarpį ji privalo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 83 165,44 Eur žalą ir 3 115,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

2.       Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė K. Balevičienė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas UAB „duomenys neskelbtini“ prašymas dėl 726 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo, ir šias išlaidas priteisti iš O. V. UAB „duomenys neskelbtini“ naudai. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais.

4.1.       Teismas priteisė iš nuteistosios 3 115,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tačiau 726 Eur išlaidų pagal 2023 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą teismas atsisakė priteisti nurodydamas, kad nepateikti duomenys apie šių išlaidų apmokėjimą. Kadangi byloje buvo pateiktas šios PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimą patvirtinantis įrodymas – išrašas iš APB „Duelex“ atsiskaitomosios sąskaitos banke, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl klaidos nuosprendyje ištaisymo. Šis išrašas buvo pateiktas civilinio ieškovo atstovės per 2023 m. kovo 13 d. teismo posėdį ir teismo priimtas, tai pažymėta teismo posėdžio protokole.

4.2.       2023 m. gegužės 17 d. nutartimi teismas prašymą dėl klaidos ištaisymo paliko nenagrinėtą. Teismas pripažino, kad dokumentas, įrodantis 2023 m. kovo 6 d. PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimą, į bylą buvo pateiktas, tačiau prašymo tenkinimas, teismo nuomone, keistų nuosprendžio esmę.

3.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji O. V. prašė, kad būtų atnaujintas tyrimas ir byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl civilinio ieškovo apeliacinio skundo nepasisakė. Nuteistosios gynėjas advokatas V. Vitkovskis palaikė O. V. apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Dėl civilinio ieškovo apeliacinio skundo nurodė, kad dėl jo buvo pasisakyta nuteistosios apeliaciniame skunde, o dėl naujai pateiktų argumentų palieka teismo nuožiūrai. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė K. Balevičienė prašė nuteistosios O. V. apeliacinį skundą atmesti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o civilinio ieškovo – tenkinti, taip pat pakeisti nuosprendį dėl veikos kvalifikavimo pagal naują BK straipsnių redakciją, nekeičiant paskirtos bausmės.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios O. V. apeliacinis skundas atmetamas. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės K. Balevičienės apeliacinis skundas tenkinamas.

4.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenurodytų apeliaciniuose skunduose, tačiau suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistosios teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistosios O. V. kaltės padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą nuosprendį remiantis nuteistosios apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Nežiūrint šios išvados, apeliacinės instancijos teismas tikslina tam tikrų aplinkybių teisinį aprašymą bei ištaiso aritmetinę klaidą. Be to, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, teisėjų kolegija jų pagrindu perkvalifikuoja nuteistosios veikas, iš naujo parenka bausmes ir iš naujo spręs jų subendrinimo klausimą. Galiausiai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinės ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo klausimą, o tai yra pagrindas nuosprendį pakeisti vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu.

Dėl teismo šališkumo ir nuteistosios O. V. apeliaciniame skunde nurodyto BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo 

5.       Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Pagal teismų praktiką, teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Visų pirma teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas; antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. proceso metu turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo, organizuoti teismo procesą, atlikti proceso veiksmus, bendrauti su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, Nr. 2K-215-697/2023). Teismų praktikoje taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose, Nr. 2K-243/2009, Nr. 2K-122/2010, Nr. 2K-425/2012).

6.       Nuteistosios O. V. skunde dėstomi argumentai, nesant kitų teismo šališkumą rodančių, faktiniais duomenimis pagrįstų aplinkybių, nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisėjas ar teismas negalėtų nagrinėti bylos, nenustatė. Nuteistoji skunde pirmosios instancijos teismo šališkumą siejo su neišsamiu bylos išnagrinėjimu, netinkamu įrodymų tyrimu ir vertinimu, prašymo perduoti bylą prokurorui tyrimui papildyti netenkinimu, tačiau, kaip minėta, vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ar nurodomu procesiniu sprendimu, nepagrindžia teismo šališkumo. Kita vertus, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų tyrimą ir vertinimą šioje byloje atliko neišsamiai, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, ar be pagrindo negrąžino bylos prokurorui tyrimui papildyti. Teisėjų kolegija nenustatė jokių esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, o tai, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantė, nerodo teismo šališkumo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė liudytojų parodymų patikimumo klausimais, atsižvelgė į įrodymų tarpusavio ryšius, vertino liudytojų suinteresuotumą duoti palankius ar nepalankius parodymus, analizavo juos nuoseklumo prasme, lygino asmenų duotus parodymus bei kitus bylos įrodymus tarpusavyje. Pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų analizę teisėjų kolegija vertina kaip išsamią ir visapusišką. Priešingai, nei teigiama skunde, apygardos teismas gretino pačios nuteistosios, liudytojų parodymus su rašytiniais duomenimis, gautais iš Sodros dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių darbuotojų pagal darbo ir autorines teises, taip pat su kitais įrodymais dėl neoficialių atlyginimų dydžio. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino O. V. inkriminuotų aplinkybių tik formaliai, patvirtina ir tai, jog, įvertinus teisinančių įrodymų visumą, faktinės aplinkybės dėl dalies pinigų, kurie buvo inkriminuoti kaip pasisavintas turtas, iš O. V. pareikšto kaltinimo buvo pašalintos kaip nepasitvirtinusios. Taigi, visos teismo išvados dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių buvimo buvo paremtos išsamia parodymų analize, neteikiant prioriteto kaltinantiems įrodymams. Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pasisavintų pinigų suma buvo nustatyta specialisto išvadose, suskaičiuojant ir atimant iš Bendrovės į nuteistosios sąskaitą pervestų bei atgal grąžintų pinigų sumas. Nesant duomenų, kad šie pinigai buvo panaudoti Bendrovės reikmėms, teismas sprendė, jog O. V. juos pasisavino. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl O. V. kaltės apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, detaliai įvertino byloje pateiktas specialisto išvadas bei su jomis sietinus specialistės paaiškinimus, liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvadas dėl O. V. kaltės patvirtina būtent įrodymų visuma. Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes neturi pagrindo daryti kitokias išvadas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės atitinka BPK 301–307 straipsniuose išdėstytus nuosprendžio formai, turiniui, surašymo tvarkai keliamus reikalavimus.

Dėl kitų asmenų atsakomybės ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

7.       Didžioji dalis O. V. apeliacinio skundo argumentų yra susiję su galimai neteisėtais kitų asmenų veiksmais. Keliamas klausimas dėl teismo nustatytų aplinkybių pagrįstumo ir vien tik asmeninės O. V. atsakomybės teisėtumo tvirtinant, kad nuteistoji nepasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto (pinigų), veikė išskirtinai šios įmonės naudai ir visus savo veiksmus vykdė su įmonės vadovų bei akcininkų žinia bei jų nurodymu. O. V. tvirtina, kad būtent akcininkė Ž. P., J. P. ir jų valią vykdę fiktyvūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai, veikdami iš anksto susitarę, naudojosi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtu savo poreikiams tenkinti bei savinosi įmonės pinigines lėšas, galimai apgaulingai ar aplaidžiai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, būtent akcininkai bei auditorius A. V. yra atsakingi ir už buhalterinių dokumentų slėpimą bei jų nepateikimą ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams. Apeliacinės instancijos teisme O. V. ir jos gynėjas prašė grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui tyrimui papildyti arba pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad atsakomybėn būtų patraukti visi atsakingi asmenys – fiktyvūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai bei faktiniais vadovais buvę įmonės akcininkai.

8.       Vertindama pirmiau minėtus argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagrindai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali būti panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti teismui arba prokurorui, reglamentuoti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose. Juose numatytų aplinkybių byloje nėra nustatyta, jų iš esmės nenurodė ir apeliantė. Ikiteisminio tyrimo metu surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Jame esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, taip pat kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie kliudytų teisingo sprendimo priėmimui, nenustatyta. Dėl bylą nagrinėjusio teismo nešališkumo teisėjų kolegija jau pasisakė. Pagrindo išvadai apie pažeistas teismingumo taisykles ar nuteistosios psichikos ligą taip pat nėra. Ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistosios padėties pabloginimą, peržengiantį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

9.       Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nuteistoji O. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu savo parodymuose nurodė aplinkybes, kad akcininkė Ž. P. bei jos sutuoktinis J. P., kurių valią vykdė tiek ji pati, tiek ir fiktyvūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriai, įmonės vardu perkant nekilnojamąjį turtą, automobilius naudojosi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turtu savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir tokiu būdu savinosi įmonės pinigines lėšas; kad akcininkės Ž. P. nurodymu ir su jos žinia buvo vykdomas ir neapskaitytų grynųjų pinigų mokėjimas darbuotojams ir kitiems asmenims už darbą ir įvairias paslaugas. Byloje apklausti liudytojai L. D.-N., A. B., G. B., O. B., I. K., A. J. patvirtino, kad būtent akcininkė Ž. P. ir jos sutuoktinis J. P. sprendė su Bendrovės veikla sietinus svarbiausius klausimus. Liudytoja I. K. nurodė, kad jai pačiai neapskaitytais pinigais darbo užmokestis nebuvo mokamas, nes ji susirgo, tačiau pokalbyje su ja dėl neoficialios darbo užmokesčio dalies mokėjimo dalyvavo O. V. ir Ž. P.. Tokiam pokalbiui buvo kviečiami ir kiti darbuotojai. Liudytoja A. J. nurodė, kad neoficialią darbo užmokesčio dalį vokelyje jai ir kitiems darbuotojams perduodavo A. B., kuriai vokelius perduodavo O. V.. Jos vertinimu, Ž. P. žinojo apie tai, pastaroji dalyvavo ir vienoje įmonės šventėje, kai buvo dovanoti vokeliai. Liudytoja L. M. nurodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakviesta O. V., pokalbyje su ja dėl įdarbinimo, kuriame buvo aptartas ir neoficialios darbo užmokesčio dalies mokėjimas, dalyvavo A. B. ir O. V., kurios sakė, kad visas jos įdarbinimas yra su Ž. P. palaiminimu.

10.       Vertindama pirmiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės versija, jog apgaulingą Bendrovės buhalterinę apskaitą ji vykdė bendrininkaudama su Bendrovės akcininke Ž. P., įmonės vadove A. B. ir, galimai, kitais įmonės vadovais, yra nepaneigta. Visgi galimas kitų asmenų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas šioje situacijoje niekaip nepaneigia ir nesumažina pačios O. V. kaltės padarius šioje byloje jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl ją išteisinti nėra pagrindo. Apie tai plačiau bus pasisakyta kitoje šio procesinio sprendimo dalyje.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį, BPK 164 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Šios įstatymo nuostatos suponuoja tai, kad sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo eigos, kaltinimų pareiškimas galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, jų apimtis ir turinys yra išimtinė prokuroro, o ne bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl ir klausimų, susijusių su kitų asmenų galimu dalyvavimu padarant nusikalstamas veikas bei jų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, sprendimas priklauso išimtinai ikiteisminio tyrimo subjekto kompetencijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-628/2019). Remiantis BPK 257 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Visgi pirmiau paminėti duomenys jau buvo teismui pateiktoje byloje, tad prokurorui yra žinomi. BPK 2 straipsnio nuostatos įpareigoja būtent prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista.

11.       BPK 255 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje nagrinėjimo teisme ribas, nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2004, Nr. 2K-7-13/2007, Nr. 2K-521/2008). Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dėl O. V. ir jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Taigi, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal nuteistosios O. V. ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus, negali peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir pasisakyti dėl kitų asmenų ar jų veikų, dėl kurių byla nebuvo perduota teismui.

Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (čia ir toliau – 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

12.       Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams‏‏‎. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-13-693/2013, Nr. 2K-19-697/2015, Nr. 2K-258-222/2018, Nr. 2K-314-693/2018, Nr. 2K-65-303/2023 ir kt.).

13.       Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad inkriminuojant turto pasisavinimą vien tik turto paėmimo fakto nepakanka; byloje turi būti nustatyta, ar kaltininko veiksmais įmonei buvo padaryta turtinė žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-154-976/2017 ir kt.). Be to, tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-92/2012, Nr. 2K-P-95/2012 ir kt.).

14.       O. V. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad užimamų pareigų pagrindu ir būdama materialiai atsakinga už jos žinioje esančias įmonės pinigines lėšas, turėdama teisę valdyti jos žinioje turimas bendrovės pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, iš viso – 83 165,44 Eur. O. V. inkriminuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimas dviem būdais: 1) paimant grynuosius pinigus, tai yra 66 877,22 Eur, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato; 2) atliekant piniginių lėšų, tai yra 69 092,22 Eur, pervedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į O. V. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

15.       Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijami teismo nustatyti minėti objektyvieji O. V. veiksmai, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šių veiksmų vertinimo BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių kontekste. Pasak nuteistosios, jos veiksmai buvo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne savo asmeninei naudai, pinigai buvo naudojami neoficialių darbuotojų atlyginimų, priedų išmokėjimui, atsiskaityti su asmenimis, su kuriais įmonės vadovai nebuvo sudarę darbo sutarčių, už jų atliktas paslaugas, darbuotojų dovanoms, įvairioms įmonės veiklos reikmėms įsigyti, spaustuvės paslaugų apmokėjimui ir kt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliantės argumentus dėl inkriminuotų piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms, pažymi, kad tokio pobūdžio bylose panašūs argumentai nurodomi itin dažnai. Tokiose situacijose teismams tenka spręsti, ar kaltininkas ir gynyba pateikė konkrečius bei patikimus duomenis apie tam tikrų lėšų panaudojimą įmonės veikloje ir jos reikmėms, ar tokie argumentai yra tik žodžiu išreikšta ir niekuo nepatvirtinama deklaratyvi pozicija. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo ar išvaistymo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-197/2012, Nr. 2K-378-895/2016, Nr. 2K-150-628/2018, Nr. 2K-271-719/2019, Nr. 2K-85-719/2020 ir kt.).

16.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo atliktos įrodymų tyrimo apimties, byloje buvo tikrinami nuteistosios O. V. parodymai dėl iš Bendrovės paimtų pinigų panaudojimo. Apygardos teismui dalis kaltinimo faktinių aplinkybių sukėlė abejonių, kadangi nuteistosios parodymus dėl dalies pinigų išmokėjimo įmonės darbuotojų neoficialiam darbo užmokesčiui, dovanoms ir paslaugoms apmokėti patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Teismo nuosprendžio motyvai remiasi nuoseklia ir logiška argumentų dėstymo seka, kylančia iš atliktos įrodymų analizės. Teismas pripažino, kad minėtą nuteistosios parodymų dalį patvirtino liudytojų A. J., L. M., I. K., P. I. (P. I.) parodymai dėl neoficialių atlyginimų mokėjimo darbuotojams, taip pat duomenys, gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra), liudytojų R. Z., R. B. parodymai dėl jų faktinio darbo Bendrovėje laikotarpio, kitų tai patvirtinančių įmonės darbuotojų parodymai, laikraščio „duomenys neskelbtini“ archyvinių numerių duomenys, L. D.-N. O. V. atsiųstos žinutės turinys. Šiame kontekste teismas išsamiai pasisakė ir dėl kitų duomenų, kuriais nusprendė nesivadovauti, o būtent dėl liudytojų G. B., L. D.-N., R. Z., R. B., O. B., Š. B., G. S., M. L., V. M., A. B. parodymų, sietinų su neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimu, patikimumo ir/ar įrodomosios reikšmės. Teismas atsižvelgė į šių liudytojų įvairius ryšius su buvusia UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke Ž. P. ir jos sutuoktiniu J. P., priiminėjusiais svarbius sprendimus dėl įmonės veiklos, priklausomumą nuo jų, suinteresuotumą neduoti Ž. Ir J. P. nepalankių parodymų. Įvertinęs visumą šių duomenų, vadovaudamasis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, teismas pripažino, kad nėra paneigtos aplinkybėmis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (išskyrus S. L., I. K., N. K., taip pat R. B. nuo 2013 m. gruodžio 2 d.) gavo neoficialų Bendrovėje neapskaitytą darbo užmokestį (viso 51 411 Eur), dovanas bent kartą per metus (1 080 Eur), o P. I. už darbą buvo išmokėta 313 Eur. Šios sumos buvo mokamos iš Bendrovės lėšų, todėl dalį kasoje trūkstamų grynųjų pinigų (ne mažiau kaip 52 804 Eur (51 411+1 080+313)) O. V. panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, o ne pasisavino. Teismas minėta suma sumažino O. V. inkriminuotų pasisavintų piniginių lėšų sumą (66 877,22–52 804=14 073,22), ir su tokia išvada teisėjų kolegija sutinka.

17.       Dėl likusios dalies inkriminuotų pasisavintų pinigų, tai yra dėl 83 165,44 Eur (69 092,22 Eur +14 073,22 Eur), pirmosios instancijos teismas O. V. pagrįstai pripažino kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados dėl šių byloje nustatytų aplinkybių yra pagrįstos ir motyvuotos, padarytos įvertinus šioms aplinkybėms nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus, o byloje esančių duomenų pakanka išvadai dėl O. V. kaltės pasisavinant minėtas didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas. 

18.       Pirmosios instancijos teismas bendrą Bendrovės kasos trūkumą nustatė pagal 2021 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadą, kuri padaryta patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato Konic LTD prof Konic SR-508 F Japonija (unikalus numeris MA03001047) kasos operacijų žurnalus nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn., duomenis apie grynųjų pinigų apyvartą ir apie inkasuotus grynuosius pinigus iš kasos aparato. Nustatyta, kad iš viso bendra suma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato inkasuotų grynųjų pinigų yra 66 877, 22 Eur. Inkasuoti pinigai įnešami į įmonės kasą, išrašant kasos pajamų orderį, arba į atsiskaitomąją sąskaitą banke. Nesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko registrų nuo 2007 iki 2018 metų ir juridinę galią turinčių kasos dokumentų, detaliau aprašyti, kokiose buhalterinėse sąskaitose apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktos atsiskaitymo operacijos nėra galimybės, nes nepateikti banko sąskaitų apyvartos žiniaraščiai ir pagal reikalavimus sutvarkyti kasos dokumentai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė ūkines finansines operacijas ir vykdytą veiklą pagrindžiančius dalies apskaitos dokumentų ir registrų, kurie susiję su bendrovės gautomis pajamomis ir turėtomis išlaidomis. Tyrimo metu nebuvo galima patikrinti visų įsipareigojimų, nes netvarkyti apskaitos registrai. Kaip minėta, iš specialisto nustatytos inkasuotos sumos buvo atimta neoficialiai grynaisiais pinigais Bendrovės darbuotojams ir kitiems asmenims išmokėta pinigų suma. O. V. taip pat nurodė, kad bendrovės lėšas naudojo kurui, automobilių remontams, jų išlaikymui, patalpų valymui, įvairių nekilnojamojo turto objektų priežiūrai, kitoms įmonės reikmėms, tačiau jos parodymų dėl likusios 83 165,44 Eur sumos panaudojimo Bendrovės reikmėms nei byloje apklausti liudytojai, nei kiti bylos įrodymai nepatvirtina, netgi priešingai, juos paneigia. Aptariamo dydžio piniginių lėšų sumos panaudojimo Bendrovės reikmėms nepatvirtino ir apeliaciniame skunde paminėti liudytojai G. B., A. B., I. K. ir A. J.. Jų parodymus dėl mokėtų neoficialių darbo užmokesčių ir dovanų pirmosios instancijos teismas įvertino, o domenų apie konkrečias pinigų sumas, kurias O. V. panaudojo kitoms Bendrovės reikmėms, jie nenurodė.

19.       Kaip vieną iš būtinybę pervesti bendrovės pinigines lėšas į savo asmeninę banko sąskaitą lėmusių argumentų nuteistoji nurodė tai, jog Bendrovė neturėjo savo mokėjimo kortelės. Pasak O. V., pasibaigus jos galiojimo terminui, vadovai neprisiruošė nuvykti į kitą miestą ir pasiimti naujos, tad ji išgrynindavo persivestus pinigus ir naudodavo Bendrovės reikmėms. Tokia nuteistosios O. V. versija iš dalies neatitinka ir jos pačios vėliau patikslintų aplinkybių. Ji teismui nurodė, kad kelis kartus naudojosi vadovės L. D.-N., vėliau ir vadovės A. B. jau duota banko kortele. Pateikta versija iš dalies buvo paneigta ir pirmosios instancijos teismui užklausus AB „Swedbank“ apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas mokėjimo korteles bei jų galiojimo terminus (t. 9, b. l. 54–56). Tokie duomenys buvo pateikti ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 106–107). Iš banko „Swedbank“ pateiktų atsakymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė buvo išduota 2007 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojo iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Vėliau išduota kortelė galiojo nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Dar vėliau išduota kortelė galiojo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Visų kortelių naudotoja buvo nurodyta L. D.-N.. Pastaroji liudytoja apklausos metu patvirtino, kad 2007–2011 m. laikotarpiu vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonei buvo išduota „Swedbank“ mokėjimo kortelė, kurios pagalba ji ir O. V. galėjo išgryninti bendrovės pinigus, atsiskaityti už prekes, įnešti pinigus į bendrovės sąskaitą. Mokėjimo kortelė buvo išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, prisijungimo kodus žinojo ji ir O. V., kuriai reikėjo kortelės, ta ir imdavo, viskas vyko pasitikėjimo principu (t. 5, b. l. 35–37; t. 8, b. l. 152–159). Šie įrodymai patvirtina priešingas nei nurodė apeliantė aplinkybes, o būtent, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. turėjo galiojančią banko mokėjimo kortelę, tad šiuo laikotarpiu O. V. turėjo galimybę ja naudotis ir tai darė. Šie duomenys vertintini atsižvelgus į tai, kad Bendrovės pinigų pervedimai į asmeninę O. V. sąskaitą buvo pradėti vykdyti 2013 m. spalio 24 d.

20.       Bylos įrodymai patvirtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualiu laikotarpiu būtent O. V. buvo atsakinga už įmonės kasą, atlikdavo visas esmines su kasos tvarkymu susijusias funkcijas, taip pat kasos operacijas su grynaisiais pinigais, buvo atsakinga už grynųjų pinigų saugojimą kasoje. Šias aplinkybes patvirtina didžioji dalis byloje apklaustų liudytojų. Kasoje buvę grynieji pinigai (įmonės turtas) faktiškai buvo patikėti O. V., tad ji galėjo disponuoti šiuo turtu, ką ji ir darė. Be to, iš byloje surinktų duomenų seka, kad O. V. taip pat turėjo teisę disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ir šia teise aktyviai naudojosi. Kad bankinius pavedimus iš Bendrovės banko sąskaitos atlikinėjo būtent O. V., patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėję liudytojai A. B., G. B., iš dalies L. D.-N.. Liudytoja A. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įmonės banko sąskaitas (taip pat buvo atsakinga ir už įmonės kasą) valdė finansininkė O. V.. Nors generatorius buvo duotas jai (A. B.), tačiau ji nemokėjo juo naudotis, todėl atidavė O. V., pati finansinių operacijų neatlikinėjo, savarankiškai generatoriaus nepasiimdavo (t. 8, b. l. 88–92). Kad Bendrovės generatoriumi disponavo apeliantė, nurodė ir liudytojas G. B.. Pasak jo, kai iš darbo išėjo A. B., kurį laiką generatoriumi naudojosi O. V.. Kai parvežė naują generatorių, padavė, kad ji (O. V.) kaip buhalterė darydama pavedimus galėtų juos tvirtinti (t. 8, b. l. 56–69). Pasak liudytojos L. D.-N., ji tiksliai neatsimena, ar generatorius būdavo pas O. V., ar jį laikydavo prie savęs. Nėra tikra, ar viena pati generatorių naudojo, mano, kad tikrai galėjo patikėti PIN generatorių O. V., kad ši pervestų atlyginimus ar kažką apmokėtų (t. 8, b. l. 152–159). Pati nuteistoji O. V. neneigia disponavosi kasoje buvusiais grynaisiais pinigais. Ji taip pat patvirtino atlikusi pinigų pervedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į savo sąskaitą, tačiau bandė įtikinti, kad tai darė Bendrovės naudai. Šiuos teiginius paneigia byloje esantys O. V. banko sąskaitos išrašai (t. 6, b. l. 48–151).

21.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtų O. V. banko sąskaitos išrašų duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jose fiksuotų piniginių operacijų turinys, piniginių lėšų gavėjai, pavedimų seka neleidžia teigti (ar daryti pagrįstą prielaidą), jog pervesti Bendrovės pinigai buvo naudojami Bendrovės reikmėms. Priešingai, šie duomenys leidžia pripažinti, kad žymi dalis piniginių lėšų, pervestų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į O. V. sąskaitą, buvo naudojamos O. V. ir/ar jos šeimos narių asmeninėms ar kitoms reikmėms. Pagrįsdamas šias išvadas, apygardos teismas pateikė keliolikos O. V. banko sąskaitos operacijų analizę, kurią teisėjų kolegija papildo ir kitų apžiūros protokoluose fiksuotų atsitiktinai pasirinktų piniginių operacijų detalesne analize.

22.       Pavyzdžiui, O. V. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 24 d. 16:29:15 grafoje „įplaukos“ fiksuotas 1 000 Lt pervedimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu „avansas už prekes“. Tą pačią dieną 16:31:30 O. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „išlaidos“ fiksuotas 132,83 Lt pervedimas pavadinimu „už paslaugas“ į UAB „Omnitel“ sąskaitą bei 20:06:55 111 Lt pervedimas pavadinimu „už ne gyvybės draudimo įmoką“ į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą. Toliau, 2013 m. spalio 29 d. 15:02:47 O. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „išlaidos“ fiksuotas 216 Lt pervedimas į (duomenys neskelbtini) kolegijos sąskaitą pavadinimu „už bendrabutį 514-5 L. V., rugsėjo, spalio mėn.“. Tą pačią dieną (2013 m. spalio 29 d.) iš O. V. sąskaitos buvo atlikti mokėjimai AB „Lietuvos draudimas“ „už ne gyvybės draudimo įmoką“, už pirkinį „Maxima“ prekybos centre. Kitą dieną, tai yra 2013 m. spalio 30 d., vėl fiksuoti pervedimai AB „Lietuvos draudimas“ „už ne gyvybės draudimo įmoką“, už pirkinį „Maxima“ prekybos centre. 2013 m. spalio 31 d. fiksuoti pervedimai į UAB „Snoro lizingas“ sąskaitą, už pirkinį „Maxima“ prekybos centre. Toliau analizuojant pervestų lėšų panaudojimą matyti, kad, pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 18 d. 14:24:58 O. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „įplaukos“ buvo fiksuotas 1 500 Lt pervedimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu „avansas už“, ir iš karto po to, tą pačią dieną bei per artimiausias kelias dienas (2013 m. lapkričio 19–22 d.) buvo vykdyti 105,69 Lt ir 38,69 Lt piniginiai pervedimai į kitą O. V. sąskaitą paskolos daliai ir palūkanoms apmokėti, 437,26 Lt pervedimas UAB „General Financing“, 203,25 Lt pervedimas AB „Lesto“, 79,84 Lt pervedimas UAB „Viasat“, dalis pinigų buvo išgryninta (100 Lt ir 150 Lt), apmokėti 29,03 Lt, 18,79 Lt pirkiniai prekybos centruose „Maxima“, „Norfa“, 125,87 Lt pervedimas UAB „4FINANCE“ už kredito apmokėjimą ir kt. 2014 m. kovo 31 d. 8:58:40 O. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „įplaukos“ fiksuotas 1 000 Lt pervedimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu „avansas atsiskaitymui“, po ko per artimiausias dienas (2014 m. balandžio 2–7 d.) atlikti pervedimai: 101 Lt į UAB „Tele2“ sąskaitą „už tele2 paslaugas“, 120 Lt į UAB „Mokilizingas“ sąskaitą, 317,61 Lt į UAB MCB FINANCE sąskaitą, 35 Lt pervedimas į A. V. sąskaitą „papildymas“, 180 Lt išgryninti, apmokėtas 117,47 Lt pirkinys prekybos centre “Maxima”. 2014 m. balandžio 10 d. O. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „įplaukos“ vėl fiksuotas 1 500 Lt pervedimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu „išlaidos“, po ko tą pačią dieną bei per artimiausias dienas (2014 m. balandžio 11–15 d.) atlikti tokie pervedimai ir apmokėjimai: 59 Lt ir 54,36 Lt „už ne gyvybės draudimo įmoką“ į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą, 700 Lt ir 400 Lt išgryninti, apmokėti 58 Lt, 99,82 Lt dydžio pirkiniai prekybos centruose „Maxima“, „Norfa“, 250 Lt „papildymas“ į A. V. sąskaitą, 84,73 Lt į AB „Viasat“ sąskaitą. Po šių mokėjimų 2014 m. balandžio 16 d. O. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „įplaukos“ ir vėl fiksuotas 1 000 Lt pervedimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu „išlaidoms“, po ko tą pačią dieną bei per artimiausias dienas (2014 m. balandžio 17–18 d.) fiksuoti mokėjimai už pirkinius prekybos centruose, į AB „Lietuvos draudimas“, AB „Lesto“ sąskaitas, į kitą O. V. sąskaitą paskolos ir palūkanų mokėjimui, o jau 2014 m. balandžio 22 d. O. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „įplaukos“ fiksuotas dar vienas 1 000 Lt pervedimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pavadinimu „avansas“. Sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad ir kitais laikotarpiais 2015–2018 metais O. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „įplaukos“ buvo fiksuoti pervedimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o grafoje „išlaidos“ fiksuoti panašaus pobūdžio mokėjimai ir atsiskaitymai. 

23.       Paminėtų sąskaitos išrašų analizės pagrindu spręstina, kad dauguma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervestų lėšų, pagal paskirtį dažnai įvardytų kaip avansinio pobūdžio mokėjimai, po pervedimo realiai buvo panaudotos apmokėti įvairias lizingo, paskolų įmokas, telekomunikacijų, draudimo bendrovių paslaugas, atsiskaityti už pirkinius prekybos centruose, degalinėse, vaistinėse, pervedant pinigus sutuoktiniui A. V., sūnui L. V., motinai N. K. bei kitiems asmenims, kurie nėra siejami su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nėra nustatyta jokia sistema, jokie sutapimai tarp O. V. pervestų sumų ir neva Bendrovės naudai jos atliktų kokių nors konkrečių mokėjimų. Sąskaitose fiksuoti pavedimai nei prieš, nei po Bendrovės pinigų pervedimų nėra susiję su Bendrovės veikla arba pavedimo turinys nesudaro pagrindo daryti tokią išvadą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apygardos teismas, pagrįsdamas minėtas savo išvadas, analizavo ne tik O. V., bet ir jos sutuoktinio A. V. banko sąskaitos išrašo duomenis (t. 3, b.  l.  45  (vokas su disku)). Iš jų matyti, jog 2015–2018 metų laikotarpiu iš jo sąskaitos nė karto nebuvo atlikti pervedimai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą ar kiti pavedimai šios bendrovės interesais, ir tik tris kartus buvo atlikti pervedimai O. V. 70–100 Eur sumai. Tačiau iš O. V. sąskaitos pervedimai A. V. buvo atlikti iš viso net 9 kartus (didžiausias jų siekė 740 Eur, kiti – dažnai po kelis šimtus eurų). Dauguma iš jų, kaip minėta, sekė po Bendrovės piniginių lėšų pervedimų į kaltinamosios sąskaitą. Tokie duomenys neleidžia teigti, jog A. V. jam sutuoktinės pervestus pinigus galėjo panaudoti Bendrovės reikmėms ar, kad Bendrovė buvo jam skolinga.

24.       Iš O. V. sąskaitos išrašo duomenų matyti ir tai, kad atskirais atvejais gana didelės pinigų sumos buvo įnešamos į O. V. banko sąskaitą grynaisiais pinigais per bankomatą, po to dalis pinigų buvo pervedami į Bendrovės banko sąskaitą, o kita dalis vėl išgryninami. Iš minėtų išrašų taip pat matyti, kad O. V. gana dažnai įvairiomis sumomis išgrynindavo jos sąskaitoje esančias pinigines lėšas, tačiau konkrečiai kur buvo panaudoti aptariami grynieji pinigai, O. V. nenurodė. Kitų, atskleidžiančių minėtą informaciją duomenų byloje nėra. Kaip minėta anksčiau, nustatytas neoficialių grynųjų pinigų mokėjimas Bendrovės darbuotojams ir kitiems asmenims jau buvo išskaičiuotas iš inkriminuotos bendros pinigų sumos. Banko sąskaitų išrašuose fiksuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų grąžinimai pagrįstai vertinti kaip pagrindžiantys teiginius, kad O. V. į savo sąskaitą persivesdavo kur kas didesnes pinigines sumas, nei buvo poreikis ateityje ar būtinybė padengti jos jau patirtas išlaidas. Toks nuteistosios elgesys leidžia spręsti, kad su Bendrovės sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis ji elgėsi labai atsainiai, atlikti pavedimai nebuvo siejami su jokia konkrečia su Bendrovės veikla sietina reikme, o tai paneigia O. V. parodymus. Šioje vietoje paminėtina ir tai, kad specialisto tyrimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pasisavintų Bendrovės lėšų suma buvo nustatyta sulyginant ir suskaičiuojant iš Bendrovės į O. V. sąskaitą pervestų bei jos atgal grąžintų pinigų sumas. Tačiau, kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio aprašomosios dalies, nurodydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė aritmetinę klaidą. Teismas nurodė bendrą 2018 metais pasisavintų piniginių lėšų sumą – 17 417,70 Eur, nors ši suma yra 17 471,70 Eur. Ši klaida neturėjo reikšmės nustatant bendrą pasisavintų lėšų sumą, ji nekeičia ginčijamo nuosprendžio esmės, tad taisytina apeliacinės instancijos teisme.

25.       Vertinant aptartus duomenis paminėtina ir tai, kad O. V. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu tiksliai neįvardijo, konkrečiai kokias pinigų sumas, kada, kam ir konkrečiai už ką ji mokėdavo, tokiu būdu pati apribodama galimybes patikrinti jos parodymus BPK nustatytomis priemonėmis. Ji taip pat nepateikė jokių jos įvardytus mokėjimus patvirtinančių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo naudojami Bendrovės reikmėms. Ji nurodė, kad už Bendrovės pinigus pirkdama Bendrovei įvairias prekes PVM sąskaitų faktūrų neprašė, nes pirko kaip fizinis asmuo. Visgi vykdant ir tokį pirkimą pirkėjui privalomai pateikiami pirkimo dokumentai (sąskaitos, kvitai ar pan.), tačiau ir šių dokumentų nuteistoji nekaupė ir nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo argumentu, kad O. V., būdama buhalterė ir suprasdama buhalterinės apskaitos vedimo reikšmę, neapskaitytų pajamų ir išlaidų padarinius Bendrovės veikla, žinodama, jog gali tekti pagrįsti Bendrovės išlaidas, turėjo tokius dokumentus kaupti ir pildyti, tačiau to nedarė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dauguma pervedimų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į O. V. sąskaitą buvo įvardijami labai abstrakčiai („avansas už prekes“, „avansas už“, „avansas spalis“, „avansas atsiskaitymui“, „išlaidos“, „avansas išlaidoms“, „avansas įvairioms išlaidoms“ ir pan.), kas taip pat atima galimybę nustatyti, konkrečiai kokioms prekėms įsigyti arba konkrečiai už kokias pirmiau įgytas prekes buvo pervedami pinigai. O. V. taip pat nurodė, kad prieš išeidama iš darbo, nuo 2017 m. pabaigos iki 2018 m. pradžios į Bendrovės buhalterinę programą suvedė visus 2007–2019 m. buhalterinius duomenis, tačiau specialisto išvadoje (t. 2, b. l. 172–188) nustatyti nesutapimai tarp buhalterinės apskaitos programos ir banko sąskaitų išrašų, nurodant skirtingą atliktų pavedimų paskirtį, tik sustiprina išvadą, kad į nuteistosios sąskaitą pervestų pinigų panaudojimas neturi jokių sąsajų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.

26.       Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad pagal bylos duomenis O. V. į savo banko sąskaitą pervesdavo ir savo darbo užmokestį, tačiau pagal specialisto išvados duomenis ir šiose nuo 2013 m. iki 2018 m. pervestose sumose yra neatitikimų. Visais metais, išskyrus 2017 m., buvo pervestos didesnės pinigų sumos. Specialisto nustatytas skirtumas tarp išmokėtinos ir išmokėtos sumos 2013 m. – 3 950,25 Lt (1 144,07 Eur); 2014 m. – 7 120 Lt (2062,10 Eur); 2015 m. – 96,50 Eur; 2016 m. – 1 396,71 Eur; 2017 m. – 228,84 Eur (minusinė vertė); 2018 m. – 1 431,07 Eur, viso 5 901,61 Eur. Apeliaciniame skunde argumentų, kuriais būtų ginčijami šie skaičiavimai, nepateikta.

27.       Byloje taip pat buvo įvertinti ir O. V. mokėjimai UAB „duomenys neskelbtini“. Nuteistoji apeliaciniame skunde argumentus, kodėl minėtai bendrovei sumokėta 9 000 Eur suma turi būti atimta iš bendros 83 165,44 Eur sumos, nurodė pasisakydama dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio, tad teisėjų kolegija tai plačiau aptars analizuodama minėto ieškinio išsprendimo klausimą.

28.       Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir apie Bendrovės akcininkų (turimi omenyje Ž. P. bei jos sutuoktinis J. P.) įtaką O. V. elgesiui. Anot apeliantės, ji vykdė jų nurodymus. Kaip jau buvo minėta, šioje byloje yra sprendžiamas tik O. V. baudžiamosios atsakomybės klausimas. Bylos įrodymai patvirtina, kad būtent ji ilgą laiką savinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Šiuo atveju svarbu, kad apeliantė savo parodymuose nenurodė, kad jos perimti Bendrovės pinigai buvo skirti ir perduoti Ž. P., J. P. ar kitiems jos apeliaciniame skunde minimiems asmenims. Iš byloje surinktų ir aptartų įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad O. V. pati nesuprato savo veiksmų reikšmės ir padarinių, tad minėti argumentai niekaip nepaneigia jos kaltės ir atsakomybės. Savo ruožtu teismo neįtikino apeliantės teiginiai, kad bendrovės akcininkė (buvusi) ar jos šeimos nariai buvo nurodę O. V. savintis jų valdomos įmonės turtą nuteistosios asmeniniams poreikiams.

29.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nuteistosios sprendimas trauktis iš Bendrovės veiklos iššaukė akcininkų (parodymuose įvardina J. P.) (t. 9, b. l. 36–53) pasipiktinimą, psichologinį spaudimą, sugalvojant pinigų vagystės iš įmonės sąskaitos pretekstą. Šie argumentai taip pat nepaneigia O. V. pasisavintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų fakto. Liudytojas J. P. parodė, kad juos pasiekė informacija, jog po 3 mėnesius pradėjo vėluoti atlyginimai, skolininkai skambino, jog skolos auga. Kilus įtarimams, nutarta pasisamdyti auditorių (t. 8, b. l. 105). Pažymėtina, kad tuo metu O. V. dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuos liudytojo J. P. parodymus patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditą atlikęs A. V., kuris pirmosios instancijos teisme nurodė, kad į jį kreipėsi kažkas iš savininkų. J. P. įtarinėjo, kad kažkas negerai su įmone, kad buhalterė O. nepateikia prašomų duomenų, jeigu pateikia, jie visiškai neaiškūs. Su tuometiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atrodo 2018 metais, buvo sudaryta audito paslaugų sutartis. Auditas užtruko 1,5–2 metus, kadangi iš buhalterės O. V. laukė duomenų, kol apskaitos programoje ji pateiks suvestinius duomenis. O. V. pateikė direktoriui pareiškimą, kai dar jis formulavo audito išvadas. Liudytojas nurodė ir tai, kad J. P. nekaltino buhalterės, jis norėjo, jog būtų atliktas auditas ir specialistas peržiūrėtų kokia situacija įmonėje (t. 8, b. l. 96–103). Taigi, atliekant auditą O. V. dar nebuvo kaltinama pinigų pasisavinimu ar kitais pažeidimais. Audito neigiamos išvados ir laiškas vadovybei pateikti 2019 m. birželio 25 d. (t. 1, b. l. 72–74, 75– 86), O. V. su Bendrove darbinius santykius nutraukė 2019 m. liepos 2 d. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo 2019 m. birželio 26 d. protokolo duomenimis, patikrintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigų likutis, suskaičiuoti grynieji pinigai (t. 1, b. l. 87–88, 89, 90–93). Nustatyta, kad 2019 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė – buhalterė O. V. perdavė grynuosius pinigus bendrovės direktoriui G. B.. Nuteistoji pasirašytinai patvirtino, kad pagal kasos knygą grynųjų pinigų likutis kasoje perdavimo momentu sudaro 67 954,94 Eur, kurių ji G. B. neperdavė (t. 1, b. l. 94). Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai ir apie J. P. grasinimą G. B., reikalaujant sumokėti 100 000 Eur, O. V. kaltės taip pat nepaneigia. Liudytojo G. B. apklausos teisme duomenimis (t. 8, b. l. 66), pokalbis vyko apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą DnB banke, o O. V. buvo inkriminuotas pinigų pasisavinimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos bei banko „Swedbank“ sąskaitos. Tai, kad O. V. naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priskaičiuota 3 716,03 Eur dydžio galutinio atsiskaitymo suma, jos kaltės nesumažina, kadangi tokiu darbo ginčo sprendimu buvo išspręstas O. V. neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas klausimas (t. 1, b. l. 151–159). 

30.       Apeliantė skunde dėsto argumentus, kad akcininkų, įmonės vadovų, auditoriaus bei kitų įmonės darbuotojų parodymai byloje turėjo būti vertinami kritiškai ir jais teismas vadovautis negalėjo. Pasak nuteistosios O. V., liudytojų parodymuose yra daug abejonių, prieštaravimų, dauguma jų galimai kalbėjo netiesą, taip klaidindami teismą bei kitus proceso dalyvius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad akcentuojami liudytojų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir buvusios akcininkės Ž. P. (taip pat ir jos vyro J. P.) tarpusavio santykiai, galimos sąsajos su šioje byloje nagrinėjamais įvykiais, pirmosios instancijos teisme buvo ištirtos ir įvertintos. Teismas liudytojų G. B., L. D.-N., R. Z., R. B., Š. B., O. B. parodymų dalies dėl neoficialių atlyginimų nemokėjimo patikimumą vertino atsižvelgęs tie į nustatytas jų darbines ar kitokio pobūdžio sąsajas su Ž. P., J. P., tiek ir į kitų reikšmingų duomenų visumą. Teismas motyvuotai pasisakė, kokiais įrodymais grindžia įrodytomis pripažintas faktines aplinkybes, o kokiais įrodymais nesivadovauja. Bylos duomenys buvo įvertinti ne atsietai, o visumoje. Nustatęs minėtų asmenų suinteresuotumą ir jų parodymų dalies nepatikimumą, teismas jais nesivadovavo.

31.       Nuteistoji O. V. pinigų pasisavinimą byloje siekia paneigti (pateisinti) faktu apie Bendrovėje nevykdytas inventorizacijas. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad Bendrovėje aktualiu laikotarpiu inventorizacijos nebuvo vykdomos. Pirmosios instancijos teismas kreipėsi raštu į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas pateikti inventorizacijos ataskaitas 2007–2019 metų laikotarpiu. Iš 2022 m. lapkričio 17 d. gauto atsakymo (t. 8, b. l. 188) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacijoje jų rasti nepavyko. Kad inventorizacijos nebuvo vykdytos patvirtino ne tik O. V., bet ir liudytojų, minėtu laikotarpiu ėjusių Bendrovės vadovų pareigas, parodymai. Visgi tai O. V. atsakomybės dėl Bendrovės lėšų pasisavinimo nešalina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad inventorizacijos nevykdymas tik talkino apeliantei ilgą laiką savintis Bendrovės lėšas. Iš O. V. parodymų matyti, kad ji savo kaip buhalterės pareigas vykdė nepaisydama inventorizacijos duomenų nebuvimo. Be to, inventorizacijos vykdymas yra galimas tik tuo atveju, jei įmonėje yra tinkamai vedama buhalterinė apskaita, nes būtent su buhalterinės apskaitos duomenimis yra lyginami faktiniai piniginių lėšų likučiai, tikrinamas bendrovės turimas turtas ir įsipareigojimai. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, ir dėl O. V. vaidmens šiame procese bus pasisakyta kitoje šio procesinio sprendimo dalyje.

32.       O. V. savo parodymuose taip pat nurodė, Ž. P., J. P., įgydami nekilnojamąjį turtą, automobilius, naudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą savo reikmėms ir tokiu būdu savinosi jos pinigines lėšas. Skunde apeliuojama ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą mokestinį patikrinimą bei užfiksuotus pažeidimus, tačiau jie iš esmės susiję su akcininkės Ž. P. ir/ar jos sutuoktinio parduotu butu, automobiliu, t. y. Bendrovėje neapskaitytų dalies pardavimo pajamų, susijusių su nekilnojamojo turto pardavimu susijusiems asmenims (t. 8, b. l. 180–187). Kaip jau buvo minėta, šios faktinės aplinkybės nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, jos nėra susijusios su O. V. pateiktais kaltinimais. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė nurodė, jog dėl nurodytų galimų pažeidimų byla nagrinėjama administracine tvarka. 

33.       Kaip jau buvo minėta, pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam bendrovės turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad O. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas pasisavino nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d. eidama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės ir buhalterės pareigas, realiai vykdydama kasininkės funkcijas, užimamų pareigų pagrindu būdama materialiai atsakinga už jos žinioje esančias įmonės pinigines lėšas, turėdama teisę valdyti jos žinioje turimas bendrovės pinigines lėšas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamame nuosprendyje teismas, vadovaudamasis bylos duomenų visuma, teisingai atskleidė O. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai vykdytų pareigų bei prisiimtos materialinės atsakomybės turinį, tačiau pateiktas jų teisinis įvertinimas yra dviprasmiškas, todėl tikslintinas. 

34.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2012, Nr. 2K-322/2012, Nr. 2K-630/2013, ir kt.). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011 ir kt.).

35.       Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. V. 2007 m. rugpjūčio 1 d. sudarytoje darbo sutartyje buvo nurodyta, jog darbuotojas atsako už įmonės turtą, kuris bus patikėtas (6.4 punktas) (t. 1, b. l. 140–141). Su Buhalterio pareigine instrukcija O. V. buvo pasirašytinai supažindinta 2009 m. liepos 30 d. (t. 1, b. l. 143–144). Šios instrukcijos skilties „Atsakomybė“ 3 punkte numatyta, kad buhalteris yra materialiai atsakingas už jam paskirtas bendrovės materialines vertybes. Didžioji dalis byloje apklaustų liudytojų patvirtino, kad O. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga už jos kasą ir atlikdavo visas esmines su kasos tvarkymu susijusias funkcijas, kasos operacijas su įmonės grynaisiais pinigais bei saugodavo kasoje esančius grynuosius pinigus. Įmonės vadovai L. D.-N., A. B., G. B. jai buvo patikėję ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę, banko sąskaitos generatorių, o tuo pačiu ir sąskaitose esančias pinigines lėšas, kurias ji turėjo teisę valdyti. Šių aplinkybių iš esmės neneigė ir pati O. V.. Nors pavedimas valdyti kasoje ir banko sąskaitoje buvusias lėšas įmonės vadovų nebuvo teisiškai įformintas įsakymu, kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tai nekeičia kaltininko santykio su jo pasisavintu turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337-139/2016). Taigi, O. V. einamų pareigų pagrindu valdė ne jos žinioje buvusias, o jai patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas Bendrovės kasoje bei banko sąskaitoje, kurias pasisavino.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 183 straipsnio dispozicijoje patikėto ar žinioje buvusio turto pasisavinimas numatytas kaip alternatyva, visgi aptartas nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo patikslinimas nuteistosios procesinių teisių ir garantijų nepažeidžia, nes jai inkriminuotos faktinės aplinkybės (veikos padarymo laikas, vieta, būdas, apimtis), kaip ir teisinis kvalifikavimas, nesikeičia. Nėra jokio pagrindo manyti, kad O. V. gynyba dėl minėto patikslinimo būtų buvusi kitokia, nes ji neginčijo jai inkriminuotų faktinių aplinkybių, kad jai teko materialinė atsakomybė už Bendrovės kasoje bei banko sąskaitoje buvusias ir jos valdytas pinigines lėšas, savo gynybinę poziciją grįsdama tik teiginiais, kad Bendrovės lėšas išleido Bedrovės reikmėms.

37.       Apibendrindama teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas atliko įvairiapusį ir išsamų kaltinimo aplinkybių tyrimą ir analizę, detaliai patikrino visas kaltinimo aplinkybes ir pagrįstai konstatavo visus BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius. O. V. pasisavino jai patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 83 165, 44 Eur. Nuteistoji yra tinkamas šios nusikalstamos veikos subjektas, o nustatytas jos veiksmų kryptingumas, ilgalaikiškumas bei sistemiškumas, turima ilgametė buhalterės patirtis leidžia pripažinti, kad O. V. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija)

38.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistosios O. V. pripažinimo kalta ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Ginčydama šią teismo nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde, taip pat savo parodymuose, nuteistoji tvirtino, kad kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė savo iniciatyvos reikšti negalėjo, kad neapskaitytų grynųjų pinigų mokėjimas darbuotojams ir kitiems asmenims už darbą ir įvairias paslaugas buvo vykdomas akcininkės Ž. P. nurodymu ir su jos žinia, kad ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, išsaugomi dokumentai ir apskaitos registrai, ne kartą sakė vadovams ir akcininkams apie tokią būtinybę, o visus buhalterinius dokumentus perdavė auditoriui A. V.. Apeliantės įsitikinimu, jos veiksmus būtų galima vertinti nebent pagal ANK 205 straipsnį, bet ne pagal baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

39.       Atsakydama į nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl jos kaip įmonės buhalterės asmeninės atsakomybės, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos dėl to, kad BK 222 straipsnyje nurodytos apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015 ir kt.). Šios išvados kildinamos iš Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) 10 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Pagal apeliaciniame skunde minimo minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, ūkio subjekto vadovas negali tvarkyti ūkio subjekto apskaitos, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus. Įstatyme numatytais atvejais, kai ūkio subjekto vadovas gali pats tvarkyti buhalterinę apskaitą, jam tektų ir atsakomybė už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), išskyrus tarpinio vykdymo instituto atvejus, kai apgaulingai apskaitai vesti vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, tada įmonės vadovas tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, Nr. 2K-379/2012, Nr. 2K-376/2012, Nr. 2K-189-648/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-202-303/2020, Nr. 2K-59-788/2022, Nr. 2K-4-594/2024 ir kt.). Kaip jau buvo minėta, šio procesinio sprendimo 11 punkte aptarti duomenys leidžia pripažinti, kad O. V. versija, jog apgaulingą Bendrovės buhalterinę apskaitą ji vykdė bendrininkaudama su Bendrovės akcininke Ž. P., įmonės vadove A. B. ir, galimai, kitais įmonės vadovais, yra nepaneigta. Kartu pabrėžtina, kad minėtų asmenų nekaltumo prezumpcijos ši išvada nepažeidžia, nežiūrint į tai, kad jiems jokie įtarimai šioje byloje pareikšti nebuvo. Visgi toliau pateikiamų bylos duomenų analizės ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmiau padaryta išvada nepaneigia ir nemažina pačios O. V. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės kaltės ir atsakomybės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tad pagrindo ją išteisinti nėra.

40.       Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) apskaitos dokumentų sugadinimą. Apeliaciniame skunde minima, jog byloje nėra nustatyta, kad būtent O. V. paslėpė ar sunaikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, tačiau tokie veiksmai apeliantei inkriminuoti nebuvo. Nagrinėjamoje byloje aktuali tik viena iš minėtų alternatyvių nusikalstamų veikų – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-273-693/2017, Nr. 2K-356-696/2017, Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-158-689/2020). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardintų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tyčia.

41.       Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad O. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d. 2007 m. rugpjūčio 1 d. ji buvo priimta dirbti į vadybininkės – apskaitininkės pareigas, o nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. vykdė vadybininkės – buhalterės pareigas (t. 1, b. l. 140–142). Su buhalterio pareigine instrukcija ji pasirašytinai supažindinta 2009 m. liepos 30 d. (t. 1, b. l. 143–144). Minėtoje pareiginėje instrukcijoje, be kita ko, numatytos šios buhalterio atliekamos funkcijos: organizuoja buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai; užtikrina, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi ir atskaitomybė laiku pateikiama finansų statistikos organams; organizuoja buhalterinę apskaitą laikydamasis taisyklių ir instrukcijų bei kontroliuoja ūkinių operacijų teisėtumą ir tinkamą dokumentų įforminimą; vykdo tikslią išlaidų ir įplaukų apskaitą; tiksliai užpildo buhalterinės apskaitos formas pagal įrašus ir pirminius buhalterinius dokumentus; užtikrina tinkamą buhalterinių dokumentų saugojimą ir archyvavimą; laiku pateikia visą informaciją valstybės institucijoms. Įvertinus paminėtų O. V. prisiimtų įsipareigojimų ir atsakomybės turinį spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai būtent su 2009 m. liepos 30 d. siejo O. V. pareigą bei atsakomybę dėl Bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamo tvarkymo bei pagrįstai patikslino apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo pradžią. Tai, kad būtent O. V. realiai vykdė ir buvo atsakinga už Bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir kasą, patvirtino ir didžioji dalis byloje apklaustų liudytojų, to iš esmės neneigė pati apeliantė. Todėl nuteistoji O. V. pagrįstai pripažinta tinkamu nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu.

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir objektyviuosius aptariamos veikos požymius. Byloje esančių specialisto išvadų (t. 2, b. l. 41–158, 162–167, 172–188; t. 3, b. l. 20–25), padarytų ištyrus ir įvertinus patikrinimui pateiktus UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitos dokumentus, pagrindu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimui nepateikė už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinėje apskaitoje vykdytų ūkinių operacijų registravimo žurnalų, kuriose duomenys būtų kaupiami ir sisteminami specialiuose apskaitos registruose. Patikrinimui nepateiktas „Didžiosios knygos“ sąskaitų aktyvumas nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuriose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruoti pagal dokumentus chronologine-sistemine tvarka, pagal datas ir buhalterines sąskaitas. Taip pat nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų, PVM pirkimo-pardavimų registracijos registrai, Ilgalaikio turto apskaitos bei registrai, Atsargų apskaita bei registrai, Pajamų apskaita bei registrai, Sąnaudų apskaita bei registrai, Turto apskaita bei registrai, Kreditorių apskaita bei registrai, Bendrasis žurnalas ir Didžioji knyga. Be šių dokumentų nebuvo galima nustatyti bei palyginti Bendrovės turto, deklaruotų pajamų apimties bei įvertinti sąnaudų dydžio gautoms pajamoms, nes buhalterinės apskaitos duomenys bendrovėje nebuvo kaupiami ir sisteminami, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedama buhalterinė apskaita nebuvo objektyvi ir palyginama.

43.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2008–2013 metų metinių finansinių ataskaitų dokumentų rinkinių. Nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinto laikotarpio (2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) suvestiniai apskaitos registrai, kuriuose būtų bendrovės duomenys apie vykdytas ūkines operacijas įregistruoti, sugrupuoti ir apibendrinti įmonės turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti. Nebuvo vedama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos visuma, kuri gali atspindėti įmonės ūkinės veiklos rezultatus ir pagal ją galima įvertinti turtą ir įsipareigojimų būklę. Nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (LT, EUR) banko sąskaitų registrų, kuriuose būtų 2007–2018 metais (pagal metus ir mėnesius) suregistruoti iš pirminių dokumentų (tokių kaip banko išrašas pagal datas ir kt.) įvykę ūkiniai faktai.

44.       Be to, Bendrovė tyrimui nepateikė ūkines finansines operacijas ir vykdytą veiklą pagrindžiančių apskaitos registrų. Kasos aparato kasos operacijų žurnalas yra apskaitos registras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato kasos operacijų žurnale turi būti kasos aparato kiekvienos darbo dienos ataskaita („Z“), pasirašyta kasos aparatą naudojančio ūkio subjekto vadovo įgalioto atsakingo asmens. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė nurodytų punktų reikalavimų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė 2007–2019 metų „Gaunamų PVM sąskaitų registrų“, „Išrašomų PVM sąskaitų registrų“, o patikrinimui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų numeriai kartojasi.

45.       Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pirminiai dokumentai, kurie buvo pateikti, neatitinka kasos darbo organizavimo reikalavimų, didelė dalis kasos išlaidų orderių nepasirašyti vyr. buhalterio (buhalterio), gavėjo. Pavyzdžiui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Finansinių ataskaitų rinkiniai už 2007 m., 2014-2018 m. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti, tačiau finansinėse ataskaitose nurodytų duomenų tikrumo ir teisingumo patikrinti nėra galimybės, nes nepateikti šių laikotarpių apskaitos registrai. Nuo 2008 iki 2018 metų pateiktuose kasos aparato kasos operacijų žurnaluose nėra pinigus priėmusio asmens parašų. Inkasuoti pinigai turi būti įnešti į įmonės kasą, išrašant kasos pajamų orderį, arba į atsiskaitomąją sąskaitą banke, tačiau to padaryta nebuvo.

46.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimui pateikta „Apskaitos programos ataskaita“ neinformatyvi. Atrankiniu būdu buvo aptikti esminiai prieštaravimai (neatitikimai), nes ūkinių operacijų aprašymas „Apskaitos programos ataskaitoje“ neatitinka banko išrašų. Todėl įrašai „Apskaitos programos ataskaitoje“ neatitinka banko sąskaitos duomenų.

47.       Patikrinimui pateikti 2014–2016 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pirminiai dokumentai nepasirašyti, todėl jie neturi teisinės galios, ir kasos knygoje atvaizduotos finansinės operacijos neatitinka tikrovės. Juridinę galią turi tik tas dokumentas, kuriame yra tiksliai ir teisingai atspindėtas ūkinės finansinės operacijos turinys ir kasos dokumentas pasirašytas. Tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2014 iki 2016 metų) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo informatyvi ir palyginama tiek vidaus, tiek ir išorės vartotojams. Be to, nuo 2014 iki 2016 metų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasoje apskaitė ūkines operacijas, kurios neatitinka banko sąskaitų išrašų, nes realiai finansinės operacijos buvo vykdomos tarp įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir O. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įrašai kasos knygoje neatspindi tikrų ūkinių finansinių operacijų apie įplaukas ir išlaidas, iškraipytas grynųjų pinigų likutis kasoje. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant įvairius pagrindus (avansas dovanų čekiams, avansas kuponams, avansas įvairioms išlaidoms, grąžinimas ir t. t.), į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamoji pervedė 41 205 Lt (11 933,79 Eur), o kasos knygoje būtent šiuos atliktus pavedimus apskaitė kaip įplaukas į kasą iš banko sąskaitos. 2014 m. balandžio 8 d., 2014 m. rugpjūčio 18 d., 2014 m. gruodžio 30 d. pervedus savo darbo užmokestį į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kasos knygoje bankinius pavedimus į savo asmeninę sąskaitą ji apskaitė kaip įplaukas į kasą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. O. V. 2015 m. atlikus pavedimus įvairių mokėjimo paskirčių bendrai sumai 7 190 Eur į savo asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), o kasos knygoje atliktus būtent šiuos pavedimus apskaitė kaip įplaukas į kasą iš banko sąskaitos. 2016 m. atliko pavedimus su įrašu „atskaitingo asmens sąskaitos papildymas“ bendrai sumai 15 815 Eur, t. y. įvykusios finansinės operacijos buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) iš asmeninės (O. V.) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR), o kasos knygoje apskaitė kaip pinigai išmokėti iš kasos sąskaitos papildymui. Šie duomenys leidžia spręsti, kad O. V. atliko įrašus kasos knygoje apie įplaukas ir išlaidas iš įmonės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurie neatitinka banko sąskaitų išrašų, dėl to buvo iškraipyti buhalterinės apskaitos duomenys.

48.       Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad būtent joje išvardinti tvarkant buhalterinę apskaitą padaryti teisės aktų reikalavimų pažeidimai lėmė tai, kad nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiriamą laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai yra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti būtinieji veikos padariniai.

49.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, tyrimui ne kartą buvo teikiami papildomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, kurie taip pat buvo vertinami specialisto, tačiau iš esmės pirminės 2020 m. spalio 16 d. specialisto išvados nesikeitė. 2021 m. gegužės 4 d. L. D.-N. pateikė papildomus dokumentus (t. 2, b. l. 159–160). 2021 m. rugsėjo 14 d. gauta specialisto išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje ūkinės finansinės operacijos buvo vykdomos kaip aprašyta 2020 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje, o ne kaip papildomai pateiktuose kasos dokumentuose ir kasos knygoje. Naujai pateikti pirminiai apskaitos dokumentai patvirtina anksčiau padarytą išvadą, kad neįmanoma iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 – 2016 metų veiklos, jos turto nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2, b. l. 162–167). 2021 m. gegužės 6 d. liudytoja L. D.-N. pateikė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. vasario 9 d. mokestinio patikrinimo aktą bei sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (t. 2, b. l. 168–169). Atlikus papildomą UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos tyrimą, gauta 2021 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvada (t. 2, b. l. 172–188), jog remiantis turimais papildomai pateiktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pirminiais apskaitos dokumentais neįmanoma iš dalies nustatyti realios įmonės finansų būklės ir grynųjų pinigų kiekio apyvartoje. Visos atliktos finansinės operacijos, kurios buvo vykdomos banko sąskaitose UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir O. V., aprašytos 2020 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje. Be to, nurodyta, kad nuo 2014 m. iki 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje apskaitytos ūkinės operacijos, kurios neatitinka banko sąskaitų išrašų, realiai finansinės operacijos buvo vykdomos tarp įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir O. V. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bankiniais pavedimais pervedimai buvo padaryti į asmeninę O. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš asmeninės O. V. banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Duomenys, bendrovės kasos apskaitoje apie realiai įvykusias finansines operacijas yra iškreipiantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrąją finansinę būklę bei duomenis apie jos turtą, įsipareigojimus ir struktūrą (t. 2, b. l. 172–181). 2021 m. gruodžio 7 d. L. D.-N. pateikė papildomus dokumentus (t. 3, b. l. 2–4). 2022 m. vasario 4 d. gauta specialisto išvada (t. 3, b. l. 20–25), jog ūkinės finansinės operacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo vykdomos kaip aprašyta 2020 m. spalio 16 d. specialisto išvadoje, o ne kaip papildomai pateiktuose kasos dokumentuose ir kasos knygose. 2013 m. kasos pirminiai dokumentai patikrinimui nepateikti, nes jų nėra. Ankstesnės išvados nekeičiamos, tačiau papildomai ištyrus vėliau pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į O. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 5 901,61 Eur daugiau nei priklausė pagal darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius.

50.       Specialisto išvadų patikimumas buvo tikrinamas pirmosios instancijos teisme, teisiamajame posėdyje apklausiant išvadą surašiusią specialistę G. K.. Ji patvirtino pateiktas išvadas, paaiškino, kokiais duomenimis remdamasi ji atliko tyrimą bei padarė atitinkamas išvadas. Nurodė, jog atlikdama tyrimą naudojo tik tyrimui pateiktus tikrinti dokumentus. Išanalizavo medžiagą, patikrinimo aktus bei padarė savo vertinimą, tyrimas buvo akcentuotas ne tik į grynuosius pinigus, bet ir į finansinės ataskaitos tvarkymą (t. 8, b. l. 189–196). Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti specialistės išvadų teisingumu, todėl teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, šiais duomenimis pagrįstai rėmėsi priimdamas skundžiamą nuosprendį.

51.       Apeliantė tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą vykdė naudodama buhalterinės apskaitos programą „Konto“, kad visos operacijos bei ataskaitos buvo fiksuojamos, tačiau kartu ji tvirtino, kad tiek įmonės darbuotojams, tiek oficialiai neįdarbintiems asmenims mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį bei dovanas, kad neva apmokėjo įmonės reikmėms įgytas įvairias prekes ir paslaugas be PVM sąskaitų – faktūrų. Jos teigimu, ji nebuvo apmokyta dirbti su įmonės įsigyta buhalterine programa, tad iš pradžių suvesdavo ten tik PVM sąskaitas – faktūras, kitų duomenų nevesdavo. Tai padarė tik prieš išeidama iš darbo. Tokie prieštaringi nuteistosios parodymai tik sustiprina byloje pateiktų specialisto išvadų pagrįstumą.

52.       Apeliantė taip pat nurodė, kad visi Bendrovės buhalterinės apskaitos registrai, žiniaraščiai ir kiti finansinės apskaitos dokumentai buvo įmonės patalpose ir buvo perduoti auditoriui A. V., o šis jų nepateikė tyrimui tyčia, kad kažkas iš įmonės atsakingų asmenų galėjo minėtus dokumentus paslėpti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai neatitinka kitų bylos įrodymų, tad pirmosios instancijos teismas minėtais nuteistosios parodymais nesivadovavo pagrįstai. Teismas įvertino byloje esančius dokumentus bei liudytojo A. V. parodymus. Jis patvirtino, kad atlikdamas Bendrovės auditą ilgą laiką prašė O. V. pateikti dokumentus, ataskaitas, pateikė jai detalų reikalaujamos informacijos sąrašą su grafiku. Liudytojo teigimu, O. V. jam pasakė, kad nėra dokumentų, apskaitos registrų. Paprašius pateikti pradinius likučius, pastaroji taip pat jų neturėjo. Kai O. V. pateikė dokumentus, suvestines, jis juos palygino, sutikrino su ataskaitomis, deklaracijomis VMI, Registrų centrui, tačiau O. V. suvestiniai duomenys neatitiko nei VMI deklaracijų, nei Registrų centro finansinių ataskaitų. Toks procesas truko apie 1,5 metų (t. 8, b. l. 96–103). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad tiek liudytojo A. V. parodymai, tiek jo pateikta audito išvada (t. 1, b. l. 72–86), laiško vadovybei turinys (t. 1, b. l. 75–86) iš esmės atitiko vėlesnes specialistų išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos. Vien tai, kad A. V. įmonė akcininkų prašymu vykdė auditą ir perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, savaime nereiškia, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas sunaikinti ar paslėpti jam O. V. perduotus dokumentus, ar jų tyčia neperduoti tyrimą atliekančiai institucijai. Pirmiausia šią aplinkybę paneigia pačios O. V. parodymai. Kaip minėta, ji patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigai buvo mokami neoficialiai ir buvo neapskaityti buhalterinėje apskaitoje. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų A. V. nesąžiningą elgesį. Priešingai, iš auditoriaus A. V. laiško vadovybei matyti, kad prašomos informacijos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderintu grafiku jis negavo, audito procesą sustabdė iki O. V. tinkamai sutvarkys Bendrovės buhalterinę apskaitą, t. y. sudarys audituojamo laikotarpio apskaitos registrus ir trūkstamus apskaitos dokumentus, auditui pateiks visus reikalingus apskaitos duomenis, kitą dokumentaciją. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiam tyrimui pateikė tai, ką O. V. buvo perdavusi (palikusi), visi pateikti dokumentai buvo vertinami specialisto. 2019 m. lapkričio 7 d., 2019 m. gruodžio 9 d., 2021 m. gegužės 4 d., 2021 m. gruodžio 7 d., 2022 m. sausio 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose nurodyta, kokius dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuometinės direktorės O. B., L. D.-N. pateikė (t. 1, b. l. 191, 193–197; t. 3, b. l. 2–4, 14–15, 18; t. 5, b. l. 45–46, 50–56, 57). Nepaisant to, kad minėta didelė dalis buhalterinės apskaitos dokumentų apskritai nebuvo pateikti, tačiau ir tie, kurie buvo pateikti, kaip minėta, neatitiko keliamų reikalavimų. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad, pasak apeliantės, auditorius pasirašė buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo aktą, kuriame nenurodė dokumentų trūkumo, pasirašę asmenys pretenzijų, pastabų ar reikalavimų nenurodė. Įvertinus aptartus įrodymus visumoje spręstina, kad pasirašytinai buvo patvirtintas tik realiai perduotų dokumentų gavimas, po ko buvo atliktas jų finansinis vertinimas. Taigi, Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai tyrimui nebuvo pateikti ne dėl to, jog jie buvo paslėpti ar sunaikinti kitų asmenų, o dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė O. V. jų nepildė arba pildė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

53.       Bylos įrodymai patvirtina ir nuteistosios veikimą tyčia. O. V. buhaltere Bendrovėje dirbo ne vienerius metus, ji patvirtino turinti buhalterio specialybę, tad jai neabejotinai buvo žinomi buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimai. Nežiūrint to, O. V., būdama atsakinga už tinkamą buhalterinių apskaitos dokumentų, registrų pildymą, ataskaitų teikimą, buhalterinių įrašų turinį, formos reikalavimų laikymąsi, sąmoningai ilgą laiką netinkamai vykdė savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigas. Nuteistoji tvirtino, kad nuolat sakydavo įmonės akcininkams ir vadovams, kad neapskaitytų pinigų mokėjimas negerai, kad taip daryti negalima, kad bus trūkumas, į ką, pasak jos, nebuvo reaguojama. Ji taip pat nurodė vykdžiusi Ž. P. nurodymus ir nevedusi užrašų apie mokamus neapskaitytus pinigus, kad nebūtų įrodymų apie „juodąją buhalteriją“. Dėl to nerinko ir išlaidas patvirtinančių dokumentų. Šie jos parodymai patvirtina, kad O. V. suprato savo veiksmų pavojingumą ir priešingumą teisės aktų reikalavimams, savo veiksmų ji nenutraukė, juos tęsė nepaisydama to, kad Bendrovėje nebuvo imamasi jokių tokią praktiką stabdančių veiksmų. Netgi įmonėje pradėjus auditą, O. V. į buhalterinės apskaitos programas surašė neteisingą – kitokią informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje vykusias finansines operacijas, nei fiksuotos Bendrovės banko sąskaitos išraše. Tokiu būdu sąmoningai iškraipė vykusias finansines operacijas ir jų paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent apgaulingas buhalterinės apskaitos vedimas leido jai su įmonės turtu elgtis kaip su savu ir savintis didelės vertės pinigines lėšas. Ji neabejotinai suprato, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos kils ir pavojingi padariniai – nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei leido jiems kilti.

54.       Net ir pripažįstant tam tikrus buhalterinės apskaitos pažeidimus, apeliaciniame skunde teigiama, kad O. V. neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, prašoma jos veiksmus vertinti pagal ANK 205 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal BK 222 straipsnį kyla tada, kai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo kyla pavojingi padariniai – nėra galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, kurių administracinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos neapima. Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

55.       Nustatytos bylos faktinės aplinkybės atitinka tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, jie yra įrodyti byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma.

Dėl BK pakeitimų taikymo ir skirtinos bausmės

56.       Skundžiamu nuosprendžiu O. V. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už jos žinioje buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turto – piniginių lėšų pasisaviną laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Tačiau po nuosprendžio priėmimo, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, kuria buvo pakeistos tiek BK 222 straipsnio 1 dalis, tiek ir BK 183 straipsnio 2 dalis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad naujos redakcijos baudžiamasis įstatymas yra bausmę švelninantis ir nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomas O. V..

57.       Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pagal pirmiau minėtos naujos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, o naujos redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalyje turtas yra laikomas labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą, o didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumos. O. V. pasisavintas 83 165,44 Eur vertės turtas atitinka naujai galiojantį labai didelės vertės požymį. Be to, naujos redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje buvo įtvirtinta alternatyvi švelnesnė bausmė – bauda, ir nuo dešimties iki aštuonerių metų sumažintas sankcijoje nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis. Tokiu būdu naujos redakcijos baudžiamasis įstatymas nagrinėjamu atveju yra švelninantis bausmę ir lengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Taikant BK 3 straipsnio 2 dalį, O. V. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuojami į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

58.       O. V. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2009 m. liepos 30 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos (nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo) bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala. Šioje byloje O. V. inkriminuotas apgaulingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsakomybė už tokią veiką numatyta ir naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ir nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas yra švelninantis bausmę ir lengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Todėl O. V. nusikalstama veika, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija, įsigaliojusi 2004 m. liepos 13 d.), perkvalifikuotina į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.).

59.       O. V. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, turi būti naujai išspręstas ir bausmių, paskirtų tiek už atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinės bausmės paskyrimo klausimas. Skirdama O. V. naujas bausmes, teisėjų kolegija vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtimi ir atsižvelgia į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Nustatydamas bausmių rūšį ir dydį O. V., apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė nusikaltimus nuosavybei ir finansų sistemai, nustatytus BK 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, kuriuos baudžiamasis įstatymas šiuo metu priskiria sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, truko pakankamai ilgą laiką. Pasisavintų lėšų suma (83 165,44 Eur) yra žymiai didesnė už nustatytą šią veiką kvalifikuojančią ribą (45 000 Eur). Vertinant nuteistosios asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad O. V. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka, yra aukštesniojo išsilavinimo, dirba vyr. finansininke, susituokusi, turi šeimą. O. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

60.       Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistosios nuo visuomenės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, O. V. už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą švelniausios rūšies, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę – 105 MGL dydžio baudą, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam, kuris skiriamas už apysunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo keisti už šios nusikalstamos veikos padarymą O. V. paskirtos bausmės. Todėl už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą O. V. jau išdėstytų argumentų pagrindu skirtina tos pačios rūšies ir dydžio bausmė.

61.       Atsižvelgęs į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 183 straipsnio 2 dalies redakcijos sankcija alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumatė, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad O. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas turi būti atidėtas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 1 dalies nuostatas bei skiriant baudžiamojo poveikio priemones. Apeliacinės instancijos teisme prokurorė, prašydama nuteistosios padarytas veikas perkvalifikuoti pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, sutiko su pirmosios instancijos teismo paskirtomis bausmėmis, jų keisti nesiūlė. Nuteistosios 2023 m. gegužės 22 d. apeliaciniame skunde, teiktame iki įstatymo Nr. XIV-1925 įsigaliojimo, buvo prašoma skirtos bausmės nekeisti. Visgi teisėjų kolegija nemato pagrindo skirti griežčiausios rūšies bausmę pirmą kartą teisiamai O. V., nesant nė vienos jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pirmiau aptarta bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalies punktuose įtvirtintus bausmės tikslus bus galima pasiekti nuteistajai O. V. paskiriant BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą alternatyvią laisvės atėmimui bausmę – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad už sunkų nusikaltimą yra skiriama nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda. O. V. už BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įtvirtinto nusikaltimo padarymą skiriama vidurkio nesiekianti, artimesnė minimaliam dydžiui bauda. Šios bausmės tinkamumo nepaneigia ir prokurorės apeliacinės instancijos teisme išsakytas siūlymas nekeisti pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės, nes, įvertinus iš nuteistosios priteistos turtinės žalos ir teisinės pagalbos išlaidų sumą, baudos paskyrimas būtų pernelyg didelė finansinė našta nuteistajai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės negali būti pagrindu skirti asmeniui griežtesnės rūšies bausmę. Tuo labiau, kad, įvertinęs nuteistajai teksiančią finansinę naštą, teismas turi procesinę galimybę turtinės žalos ir teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimui nustatyti ilgesnį terminą, o pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

62.       Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamu nuosprendžiu už abi nusikalstamas veikas skirtas bausmes bendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), teisėjų kolegija sprendžia šiuo atveju esant pagrindui taikyti nuteistajai palankesnį bausmių apėmimo būdą, nes nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kaip nustatyta ginčijamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje bei patvirtina bylos įrodymai, O. V. apgaulingai tvarkė Bendrovės buhalterinę apskaitą siekdama nuslėpti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pasisavintas pinigines lėšas, jas pervedant į savo asmeninę sąskaitą bei paimant grynuosius pinigus. Šias veikas ji padarė tuo pačiu metu, įgyvendindama vieningą nusikalstamą sumanymą – apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą pasisavinti jai patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas. Dėl šios priežasties jai paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę. Atsižvelgusi į paskirtos baudos dydį, taip pat nuteistosios turtinę, šeiminę padėtį, iš jos priteistos turtinės žalos bei atstovavimo išlaidų didelę sumą, teisėjų kolegija nustato ilgesnį savanoriško skirtos baudos sumokėjimo terminą.

63.       Paminėtina ir tai, kad teisėjų kolegija pagrindo skirti bausmes taikant BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nenustatė. Byloje nėra nė vienos O. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nėra nustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, rodančių aiškiai mažesnį nuteistosios asmenybės ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Parinktos sankcijoje numatytos bausmės neprieštarauja nei bausmės paskirčiai, nei teisingumo principui.

Dėl civilinio ieškinio

64.       UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį 136 373,12 Eur sumai (t. 7, b. l. 198–199). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtinė žala buvo padaryta, nes O. V. pasisavino Bendrovei priklausančius pinigus – 83 165, 44 Eur sumą. Tokiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas sumažino nuteistosios pasisavintos pinigų sumos dydį, todėl tenkino tą ieškinio dalį, kuri atitiko apkaltinamąsias išvadas. Kita ieškinio dalis atmesta nenustačius, kad žala buvo padaryta O. V. nusikalstamais veiksmais. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegija neturi pagrindo, dėl to apeliacinis skundas neteiktas.

65.       O. V. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad tenkinant civilinį ieškinį nebuvo atimti 9 000 Eur, kuriuos ji sumokėjo iš savo sąskaitos UAB „duomenys neskelbtini“ už laikraščio spausdinimą ir kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekompensavo. O. V. nurodyti pinigų pervedimai UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 6, b. l. 48–151; t. 7, b. l. 41–49) iš esmės nėra nauji duomenys, jie buvo įvertinti specialisto atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje, Bendrovės apskaitos programos ataskaitoje fiksuotų piniginių operacijų analizę. 2020 m. spalio 16 d. specialisto išvados duomenimis (t. 2, b. l. 41–158), pasirinktinai išanalizuotos buhalterinės sąskaitos „Skolos tiekėjams LT“ (duomenys neskelbtini) (sumokėta už prekes pagal sąskaitą faktūrą) nurašytos pinginės lėšos (susijusios su O. V.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į asmeninę O. V. banko sąskaitą 2018 metais. „Apskaitos programos ataskaitoje“ nurodyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) lėšos, apskaitytos buhalterinėje sąskaitoje Nr. 4431 „Skolos tiekėjams LT“ (duomenys neskelbtini) (sumokėtos už prekes pagal sąskaitą faktūrą), bet pavedimai buvo atlikti į asmeninę O. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR). Patikrinimui nepateiktos avanso apyskaitos, kuriose yra fiksuojamas visų pinigų, kuriuos turėjo atskaitingi asmenys, judėjimas, taigi ir gautų bei išleistų pinigų faktai, kurie turi būti patvirtinti juridinę galią turinčiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, kur buvo panaudotos buhalterinės sąskaitos Nr. 4431 „Skolos tiekėjams LT“(duomenys neskelbtini) (sumokėta už prekes pagal sąskaitą faktūrą) piniginės lėšos (susijusios su O. V.) pagrindu nurašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos. Atkreiptinas dėmesys, kad paminėtas apeliacinio skundo argumentas prieštarauja pačios O. V. pirmosios instancijos teisme duotiems parodymams. Ji nurodė, kad iš jos sąskaitos vykdavo atsiskaitymai tiekėjams, o būtent leidyklai „duomenys neskelbtini“. Kadangi ji iš savo sąskaitos mokėdavo įmonei, todėl lėšas susigrąžino.

66.       Pasisakydama dėl apeliantės O. V. teiginio, kad teismas nenustatė termino, per kurį ji privalo atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 83 165,44 Eur žalą ir 3 115,75 Eur teisinės pagalbos išlaidas, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų nuosprendyje nurodyti konkretų terminą, per kurį turi būti sumokėtas priteistas žalos atlyginimas ar teisinės pagalbos išlaidos. BPK 113 straipsnyje įtvirtinta, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimas BPK normomis nereglamentuojamas, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Sprendimo dėl priteisto žalos atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos, kuriuos numato pakankamas skolininko interesų užtikrinimo garantijas, suteikia jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu, pateikiant įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. CPK 625 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 595 straipsnyje numatyta galimybė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį. Taigi, skolininkas, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos sumos, turi galimybę kreiptis dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo, grafiko vykdomojoje byloje sudarymo.

Dėl civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo

67.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo atmestas UAB „duomenys neskelbtini“ prašymas dėl 726 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą priteisimo, ir šias išlaidas priteisti iš O. V. UAB „duomenys neskelbtini“ naudai. Toks reikalavimas tenkinamas.

68.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismas ginčijamu nuosprendžiu iš nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisė 3 115,75 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą, tačiau 726 Eur išlaidas pagal 2023 m. kovo 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą teismas atsisakė priteisti nurodydamas, kad nepateikti duomenys apie šios sąskaitos apmokėjimą. Tokia išvada neatitinka bylos duomenų. 2023 m. kovo 13 d. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė K. Balevičienė pateikė teismui patvirtintą išrašą iš APB „Duelex“ atsiskaitomosios sąskaitos banke dėl minėto dydžio išlaidų apmokėjimo, kurį teismas priėmė ir pridėjo prie bylos (t. 9, b. l. 87, 105). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su prašymu dėl klaidos nuosprendyje ištaisymo (t. 10, b. l. 122), tačiau teismas 2023 m. gegužės 17 d. nutartimi (t. 10, b. l. 123–124) jį paliko nenagrinėtą. Teismas nors ir pripažino, kad dokumentas, įrodantis 2023 m. kovo 6 d. PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimą, į bylą buvo pateiktas, tačiau klaidos ištaisymas keistų nuosprendžio esmę. Aptartoje situacijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista suma tikslintina apeliacinės instancijos teisme.

69.       Kaip minėta, byloje buvo pateiktas 2023 m. kovo 6 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos 726 Eur sumos už advokatės teisinę pagalbą apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, todėl teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtų minėtų dydžio išlaidų pirmosios instancijos teisme. Bendra šių išlaidų suma yra 3 841,75 (3 115,75+726=3 841,75) Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė K. Balevičienė į procesą įstojo 2021 m. lapkričio 11 d., ikiteisminio tyrimo pabaigoje. Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo argumentais, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu advokatė aktyviai dalyvavo procese, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, kurių buvo 20, reiškė prašymus, uždavinėjo klausimus, teikė papildomus įrodymus. Įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, prašoma priteisti bendra išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti suma nėra per didelė, yra objektyviai proporcinga suteiktai teisinei pagalbai, todėl turi būti priteista iš nuteistosios visa apimtimi (t. y. 3 841,75 Eur).

Dėl civilinio ieškovo atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme

70.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė K. Balevičienė 2024 m. vasario 27 d. pateikė duomenis apie civilinio ieškovo patirtas 605 Eur dydžio išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už apeliacinio skundo parengimą, už pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje) bei prašė jas priteisti iš nuteistosios O. V..

71.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, Nr. 2K-419/2011, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-204-895/2018 ir kt.).

72.       Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistosios O. V. ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės K. Balevičienės apeliacinius skundus. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuteistosios O. V. apeliacinis skundas atmetamas, o civilinio ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas. Be to, apeliacinis procesas vyko ir pagal nuteistosios O. V. apeliacinį skundą, kuriame pagrindiniai argumentai buvo siejami su jos kalte bei priteistu civiliniu ieškiniu. Civilinio ieškovo patirtos išlaidos už advokatės teisines paslaugas pasiruošiant baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir dalyvaujant bylos nagrinėjime apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstos, nėra neproporcingai didelės, todėl turi būti priteistos iš O. V..

 

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti.

O. V. nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X–1233 redakcijos) perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) ir paskirti jai 420 MGL dydžio (21 000 Eur) baudą.

O. V. nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcijos) perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją) ir paskirti jai 105 MGL dydžio (5 250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šia nutartimi paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir O. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 420 MGL (21 000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per dvejus metus nuo šios nutarties paskelbimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801). Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti pirmosios instancijos teismui.

Išaiškinti O. V., kad savanoriškai nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ji bus išieškoma priverstinai. 

Padidinti iš O. V. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistą išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme sumą, iš O. V. priteisiant bendrai 3 841,75 Eur.

Patikslinti 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio aprašomąją dalį (pagal BK 183 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota veika) nurodant, kad O. V. pasisavino ne jos žinioje esančias, o jai patikėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas.

Ištaisyti 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje (pagal BK 183 straipsnio 3 dalį perkvalifikuota veika) padarytą aritmetinę klaidą, vietoj nurodytos 2018 metais pasisavintos 17 417,70 Eur sumos nurodant 17 471,70 Eur sumą.

Kitos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistosios O. V. apeliacinį skundą atmesti.

 

Priteisti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš O. V. 605 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                           Aušra Bielskė

 

 

                              Virginija Liudvinavičienė

 

 

                                                                                                                       Justas Namavičius