Civilinė byla Nr.2A-378-390/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Teresė Klimienė
Procesinio sprendimo kategorija 24.2;35.6.1;42.11.3;99.5;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. balandžio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio,
kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Arūno Rudzinsko,
sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovei R. M., jos atstovei advokatei Marinai Laurinaitienei, atsakovams G. A. B., E. K., atsakovės K. M. atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės K. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais R. M., R. M. ieškinį atsakovams K. M., A. M., G. A. B., E. K., L. K., tretiesiems asmenims Teisingumo ministerijai, antstoliui Artūrui Augliui dėl žemės pirkimo – pardavimo, dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
ieškovė ieškiniu prašė: l) pripažinti negaliojančia 10,0001 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. M. ir G. A. B., patvirtintą Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarės Bronislavos Razvickienės, registro Nr. BRM-2046; 2) pripažinti negaliojančia 12,6607 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-05-29 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. M. ir K. M., patvirtintą Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarės Bronislavos Razvickienės, registro Nr. BRM-2548; 3) pripažinti negaliojančia 10,0001 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-03-27 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp K. M. ir E. K. bei L. K., patvirtintą Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarės Bronislavos Razvickienės, registro Nr. BRM-1465; 4) taikyti restituciją; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas - 1000 lt. advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo (t.l, b.l. 96, 97 ). Nurodė, kad teismo 1999-06-18 sprendimu jos (ieškovės) santuoka su atsakovu A. M. nutraukta, ištuoką ji įregistravo 1999-08-03, iš A. M. priteisti ieškovės naudai alimentai dukrai R. M., gim. 1983-03-31, sūnui R. M., gim. 1984-03-27, ir sūnui G. M., gim. 1991-05-01, tačiau pareiškus ieškinį, jokio išlaikymo iš atsakovo vaikams negavo. Atsakovas piktybiškai vengė išlaikyti savo vaikus pagal teismo 1999-06-18 sprendimą, dėl ko teismo 2002-07-05 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 125 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, 2002-05-01 susidarė 11 250 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas, po teismo nuosprendžio atsakovas ir toliau vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, todėl teismo 2004-11-29 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 164 str. laisvės atėmimu vieneriems metams. Nuo 2002-07-05 iki 2004-08-31 susidarė 2 625 Lt, o iki 2005-03-01 15 500 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas. 2004-11-22 gavo iš antstolio A. A. išieškojimo negalimumo aktą Nr.0023/02/00293, kuriame antstolis konstatavo atsakovo A. M. nemokumą. Atsakovas A. M., piktybiškai vengęs mokėti alimentus, turėjo turto - du žemės sklypus - 12,6607 ha ploto (rinkos vertė 26 000 Lt) ir 10,0001 ha ploto ( rinkos vertė 25 000 Lt), esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos 2001 metais perleido tretiesiems asmenims. Tai yra: 1) 10,0001 ha žemės sklypą 2001-05-07 pardavė atsakovui G. A. B. už 15 000 Lt; 2) 12,6607 ha žemės sklypą 2001-05-29 padovanojo savo motinai atsakovei K. M., kuri šį žemės sklypą 2002-03-27 pardavė atsakovams E. ir L. K. už 15 000 Lt. Ieškovė nurodė, kad visi šie sandoriai pripažintini negaliojančiais dėl šių priežasčių:
1) 10,0001 ha žemės sklypo 2001-05-07 pirkimo-pardavimo sandoris tarp atsakovų A. M. ir G.A. B. pripažintinas negaliojančiu CK 1.81 str. pagrindu kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes sudarytas apeinant imperatyvią normą - CK 3.5 str. 2 d., kuri numato, kad asmenys, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami savo pareigas, privalo laikytis įstatymų ir gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai. Šio sandorio sudarymo metu A. M. buvo skolingas savo vaikams 8 750 litų, o pardavęs šį žemės sklypą G.A. B., gautus 15 000 Lt atidavė savo motinai atsakovei K. M., o ne vaikams jų išlaikymui. Tokiu būdu atsakovas A. M. gautus pinigus išleido ne išlaikymo įsiskolinimui padengti ir tapo visiškai nemokus, tai yra nesąžiningai išvengė savo pareigos teikti išlaikymą vaikams;
2) 12,6607 ha žemės sklypo 2001-05-29 dovanojimo sandoris, sudarytas tarp atsakovo A. M. ir jo motinos K. M. pažeidžia jos (ieškovės) vaikų, kaip A. M. kreditorių, teises (CK 6.66 str.). Skolininkas - atsakovas A. M. - ir atsakovė K. M., kurie yra artimi giminaičiai - sūnus ir motina, sudarydami tarp savęs žemės dovanojimo sutartį buvo nesąžiningi (CK 6.67 str. 1 d. 1 p.). Atsakovė K. M. žinojo, kad sūnus (atsakovas A. M.) vengia išlaikyti vaikus ir kad žemę perleidžia (dovanoja), siekdamas išvengti alimentų mokėjimo. Atsakovo A. M. žemės sklypo dovanojimo motinai sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), todėl pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 str., 6.67 str.ir 1.81 str. pagrindais;
3) atsakovė K. M., žinodama, kad jos sūnus vengia išlaikyti savo vaikus, 2002-03-27 perleido 2001-05-29 dovanojimo būdu įsigytą 12,6607 ha žemės sklypą atsakovams sutuoktiniams E. ir L. K.. Nurodė, kad 2002-03-27 sudaryta tarp K. M. ir E. K. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia, nes žemę pardavusi K. M. neteisėtai įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą pagal negaliojančią žemės sklypo dovanojimo sutartį.
Tokiu būdu, atsakovo A. M. sandoriai, sudaryti su K. M. ir G. B. pripažintini negaliojančiais, kaip prieštaraujantys gerai moralei ir viešajai tvarkai bei pažeidžiantys A. M. kreditorių - jo vaikų - teises, taikant CK 6.147 str. 2 d. numatytą restituciją. Nurodė, kad šiuo atveju trečiojo asmens G.A. B. nesąžiningumas pasireiškė neveikimu (t.y. galėjo ir turėjo pasidomėti ar sandoris nepažeis trečiųjų asmenų interesų (būdamas iš tos pačios vietovės ir jau keletą metų nuomodamas iš A. M. žemę, nepasidomėjo - kodėl sudarant sandorį nedalyvavo A. M. sutuoktinė; žemę pirko už mažesnę kainą nei tuometinė žemės rinkos kaina - o tai irgi turėjo sukelti įtarimą - kodėl taip pigiai ir taip skubotai žemė parduodama), o trečiojo asmens E. ir L. K. nesąžiningumas pasireiškė dėl kainos, nes taip pat pirko beveik dvigubai pigiau, nei tuomet buvusi žemės rinkos kaina. Pagal abu žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius gautus pinigus (30 000 Lt) pasiėmė atsakovė K. M.. Abu 2001-05-07 ir 2001-05-29 sandoriai sudaryti atsakovo A. M. baudžiamojo persekiojimo dėl piktybiško vengimo išlaikyti savo vaikus metu vos tik spėjus Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2001-04-11 įsakymo pagrindu įregistruoti nuosavybę. O tai rodo, kad atsakovai K. ir A. M. elgėsi pažeisdami moralės normas, CK 3. str. 2 d. (pareigą teikti išlaikymą savo vaikams), todėl abu sandoriai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Šiuo metu atsakovas A. M. skolingas savo vaikams 17895 Lt. Mano, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes nors ji 2002-07-05 teismo posėdyje sužinojo, kad atsakovas A. M. 12 ha žemės padovanojo, o 10 ha pardavė, bet nežinojo, kad šie sandoriai pažeidė jos vaikų teises gauti išlaikymą iš jų tėvo (atsakovo). A. M. nemokumas nustatytas tik 2004-11-22 išieškojimo negalimumo aktu. Iki tol nebuvo žinoma, kad vienintelis jo turtas buvo perleisti žemės sklypai.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškovės ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančia 2001 m. gegužės 29 d. 12,6607 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. M. ir K. M., patvirtintą Marijampolės 1-ojo notarų biuro notarės Bronislavos Razvickienės, registro Nr. BRM-2548. Pritaikė restituciją ir priteisė iš atsakovės K. M. R. M. 2704 litus, R. M. 4191 litą, G. M. 11 187 litus, priteistas lėšas G. M. uzufrukto teise tvarkys įstatyminė atstovė R. M., A. M. 7918 litų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Dėl 2001-05-07 žemės pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto atsakovo A. M. su pirkėju atsakovu G. A. B..
Teismas nurodė, kad šis sandoris nepažeidė atsakovo A. M. kreditorių - jo vaikų - interesų, nes pardavimo kaina (15 000 Lt) buvo kone dvigubai didesnė už tuometinio įsiskolinimo sumą (2001-05-01 -8750 Lt), todėl jos būtų pakakę įsiskolinimui padengti, o ir sudaręs šį sandorį atsakovas A. M. turėjo pakankamai turto - 12,6607 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) - 26 000 lt. rinkos vertės, - kurio sąskaita buvo galima visiškai patenkinti atsakovo kreditorių - jo vaikų, reikalavimus. Be to ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimas nepateikė įrodymų, patvirtinančių antrosios sandorio šalies - pirkėjo G.A. B. nesąžiningumą. Todėl teismas sprendė, kad ieškinys šioje dalyje - dėl 2001-05-07 žemės pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto atsakovo A. M. su pirkėju atsakovu G. A. B., pripažinimo negaliojančiu - pagal CK 6.66 str. negali būti tenkinamas. Be to jis negali būti tenkinamas ir pagal CK 1.81 str. , nes ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais neįrodė, kad šis sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti A. M. pareigos išlaikyti vaikus (liko pakankamai kito turto) ir kad turto įgijėjas buvo nesąžiningas.
Dėl 2001-05-29 žemės dovanojimo sandorio, sudarytos tarp dovanotojo atsakovo A. M. ir apdovanotosios atsakovės K. M..
Teismas nustatė, kad šio sandorio sudaryti atsakovas neprivalėjo, nes dovanotojas (K. M.) atsiimti savo dovanos negalėjo (CK 6.465 str. 3 d.), todėl atsakovo argumentas, kad turėjo grąžinti motinai jam dovanotą žemę yra teisiškai nepagrįstas, taip pat šiuo atveju ginčijamas sandoris sudarytas su artimu giminaičiu (sūnaus su motina), todėl sandorio šalių nesąžiningumas preziumuojamas (CK 6.67 str. l d. l p.) ir byloje nepaneigtas. Nurodė, jog atsakovas padovanojo motinai ginčo žemės sklypą, žinodamas apie pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jau būdamas įsiskolinęs jiems bendrai apie 9000 Lt, nors kito turto bei pajamų neturėjo, apie išlaikymo pareigą buvo žinoma ir K. M., kuri 2004-03-04 apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-354-04/2004 ir būdama įspėta pagal BK 235 str. dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, parodydama, kad visa žemė priklausė jai, o sūnus Arvydas su šeima žeme tik naudojosi, tokiu būdu sąmoningai nuslėpė 1995-05-22 notarinę dovanojimo sutartį, kuria ji visą žemę padovanojo sūnui A. M.. Teismas nurodė, kad A. M. sudaryti dovanojimo sandorio neprivalėjo, o padovanodamas šį žemės sklypą K. M., pažeidė kreditorių - savo nepilnamečių vaikų - interesus , nes tapo nemokus ir neliko daugiau turto į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (t.l, b.1.7 - 2004-11-22 išieškojimo negalimumo aktas Nr. 0023/02/00293 ), kita sandorio šalis - K. M. yra nesąžininga, todėl sprendė, kad dovanojimo sandoris ydingas ir negalioja pagal CK 6.66 str. Taip pat konstatavo, jog atsakovų A. M. ir K. M. - ginčijamo sandorio šalių - valią sudarant sandorį sąlygojo tikslas išvengti A. M. išlaikymo prievolės savo vaikams, t.y. dovanojimo sutartimi buvo sąmoningai siekiama išvengti išlaikymo prievolės vykdymo. Tinkamas tėvų vaikų išlaikymo prievolės vykdymas yra viešas interesas, todėl teismas sprendė, kad atsakovų A. M. ir K. M. sudarytas dovanojimo sandoris yra niekinis kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.81 str.
Dėl 2002-03-27 žemės pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto atsakovės K. M. su pirkėju atsakovu E. K. ir L. K..
Teismas nustatė, jog ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais neįrodė, kad sandorio šalis pirkėjai E. ir L. K. buvo nesąžiningi, nes vien nurodoma aplinkybė, kad turto pardavimo kaina (15 000 Lt) buvo mažesnė nei rinkos kaina (26 000 Lt), nėra pakankama išvadai dėl pirkėjų nesąžiningumo. Todėl teismas pirkėjus laikė sąžiningais turto įgijėjais, nes jie turto įgijimo metu nežinojo ir neturėjo žinoti, jog turto perleidėjas (K. M.) neturi teisės perleisti turtą . Atsižvelgiant į tai, ieškinio dalyje dėl 2002-03-27 žemės pirkimo-pardavimo sandorio, sudaryto atsakovės K. M. su pirkėju atsakovu E. K. ir L. K., pripažinimo negaliojančiu netenkino, nes ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais neįrodė, kad yra įstatyme numatytas pagrindas pripažinti šią sutartį negaliojančia.
Dėl ieškinio senaties termino.
Teismas nurodė, jog ieškovė ir tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais ginčijant sandorį CK 1.81 str. pagrindu ieškinio senaties termino nepraleido. Nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu nepilnamečiais buvusių kreditorių R. M., g. 1984-03-27, ir G. M., g. 1991-05-01, atstovė pagal įstatymą ieškovė R. M. (apie sandorį sužinojo 2002-07-05 / ieškinį pareiškė 2005-04-27) šį ieškinio senaties terminą praleido, o jau pilnamete buvusi R. M., g. 1983-03-31, (apie sandorį sužinojo 2005 m. lapkričio ar gruodžio mėn. / ieškinį pareiškė 2006-04-19) šio ieškinio senaties termino nepraleido. Teismas sprendė, kad yra nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. M. reikalavimą pripažinti negaliojančiu dovanojimo sandorį, sudarytą tarp atsakovų A. M. ir K. M. ir CK 6.66 str. numatytu pagrindu. Esant atsakovų reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą, ieškovės R. M. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. M. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.66 str. atmetė, nes praleistas ieškinio senaties terminas.
Dėl restitucijos taikymo.
Teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, taikė CK 1.80 str. 4 d., kadangi turtas (12,6607 ha ploto žemės sklypas), yra perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims. Nurodė, kad atsakovė K. M. kaip asmuo, privalantis grąžinti perleistą turtą, kuris yra nesąžiningas, privalo atlyginti didžiausią šio perleisto turto vertę, tai yra didžiausią 12.6607 ha ploto perleisto žemės sklypo vertę - rinkos vertę 26 000 Lt (t. 3, b.l. 48 ) (CK 6.147 str. 2 d.). Kadangi šioje byloje yra ginamas viešas interesas - vaikų interesai, todėl restitucijos tvarka didžiausią perleisto turto vertę iš nesąžiningos atsakovės K. M. teismas priteisė tiesiogiai atsakovo A. M. kreditoriams -jo vaikams (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str. 2 d.) ir tokio dydžio, kiek būtina šių kreditorių teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.) - A. M. vaikų išlaikymo įsiskolinimas yra : dukrai R. M., g. (duomenys neskelbtini), 1983-03-31 nuo 1995-05-25 iki jos pilnametystės, t.y. 2001-03-31 - 2704 Lt, sūnui R. M. nuo 1995-05-25 iki jo pilnametystės, t.y. 2002-03-27 - 4191 Lt, sūnui G. M., g. 1991-11-15, nuo 1995-05-25 iki 2006-11-15 - 11 187 Lt, priteistas išlaikymo įsiskolinimo lėšas G. M. uzufrukto teise tvarkys įstatyminė atstovė R. M., (iš viso 18062 Lt). Likusią perleisto pripažintu negaliojančiu sandoriu turto vertės dalį - 7918 Lt ( 26 000 Lt - 18082 Lt) - priteisė pripažinto negaliojančiu sandorio šaliai atsakovui A. M. (CK 6.145 str. 1 ir 2 d., 6.147 str. 2d.).
Apeliaciniu skundu atsakovė K. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį dėl 2001-05-29 dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad teismas pripažino 2001-05-29 dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.81 str. pagrindu, t.y., kad sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, nes buvo stengiamasi apeiti įstatymą ir išvengti išlaikymo prievolės vaikams, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja kitoms teismo išvadoms šioje byloje bei nustatytoms byloje aplinkybėms. Teismas nurodė, kad 2001-05-07 10,0001 ha žemės sklypo pirkimo sandoris nepažeidė nepilnamečių vaikų interesų ir pardavimo kaina buvo kone dvigubai didesnė už tuometinio įsiskolinimo sumą, tačiau darė nepagrįstą išvadą, kad iš parduoto sklypo, sekęs sandoris, kuriuo nebuvo sumažintos gautos lėšos, negalėjo turėti reikšmės vaikų interesams ir jų pažeisti. Apeliantė nurodo, jog sandorio sudarymo metu jai nebuvo žinoma apie A. M. nemokumą ir sudarydama ginčo sandorį siekė dovanojimo sandorio, o ne tai, kad A. M. išvengtų išlaikymo prievolės vaikams. Mano, kad dėl jos amžiaus ir nesupratimo, jos nesąžiningumas negalėjo būti preziumuojamas. Iš teismo motyvų apie ieškinio senaties taikymą, apeliantė sprendžia, jog pagal ieškovės ieškinį dovanojimo sandoris negalioja vienu pagrindu, o pagal trečiojo asmens R. M. ieškinį – kitu pagrindu, todėl mano, kad teismo išvados šiuo aspektu yra prieštaraujančios vienos kitoms. Taip pat nurodo, kad teismas pripažindamas sandorį negaliojančiu pagal CK 1.81 str., neteisingai pritaikė restitucijos taikymo taisykles. Teismas nepasisakė dėl kokių motyvų atmetė žemės sklypo kainą, nurodytą pirkimo pardavimo sutartyje, kuri atspindėjo realią žemės sklypo rinkos kainą pirkimo pardavimo sandorio metu ir nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centras nurodyta rinkos kaina, taip pat netinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidas, nes nėra aišku, kokią ieškinio reikalavimų dalį patenkino ir kokią atmetė.
Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai G. A. B., E. K. ir L. K. prašo sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.
Ieškovė R. M., tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais R. M. ir R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ginčijamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir pripažindamas 2001m. gegužės 29d. ginčo žemės dovanojimo sutartį sudarytą tarp atsakovo A. M. ir jo motinos atsakovės K. M. konstatavo, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos ( CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Nustačius, kad ginčo sutartis buvo sudaryta siekiant apeiti įstatymą, kito asmens teises, ji buvo pripažinta negaliojančia taip pat taikant CK 1. 81 straipsnį, kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ar gerai moralei. Teismas nustatė, kad atsakovas A. M. sudaryti ginčijamą dovanojimo sutartį neprivalėjo, o padovanodamas žemės sklypą savo motinai atsakovei K. M. pažeidė kreditorių – savo nepilnamečių vaikų – interesus, tapo nemokus ir neliko turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Teisėjų kolegija tokioms teismo konstatuotoms aplinkybėms pritaria ir jas laiko teisingomis. Teisėjų kolegija pritardama apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms ir pasisakydama dėl dovanojimo sandorio šalių nesąžiningumo pažymi, kad akivaizdu, jog atsakovas A. M. būdamas įsiskolinęs už priteistą vaikams išlaikymą žinojo tėvo pareigą išlaikyti vaikus, o atsakovei K. M. taip pat buvo žinoma, kad jos sūnus negali atsiskaityti ir nemoka išlaikymo savo vaikams. Šios aplinkybės yra nustatytos nagrinėjamos ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-354-04/2004 medžiaga. Kita vertus, įvertinus aplinkybes apie giminystės santykius tarp ginčo sandorio šalių ir pripažįstant, kad apeliantė buvo sąžininga įgijėja, prieštarautų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams ( CK 1. 5 straipsnis).
Pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą specialiąją normą grąžintino turto sunaikinimo ar perleidimo atveju piniginis ekvivalentas skaičiuojamas atsižvelgiant į kainas pagal tris galimus laiko kriterijus, t.y. kainas: a) galiojusias gaunant turtą; b) galiojusias sunaikinant arba perleidžiant turtą; arba c) galiojančias taikant restituciją. Kuris iš šių variantų bus pasirinktas, priklauso nuo to, skolininkas yra sąžiningas ar ne. Jeigu skolininkas yra sąžiningas, renkamasis piniginis ekvivalentas, kuriuo vadovaujantis piniginė kompensacija bus mažiausia. Ir atvirkščiai, jeigu skolininkas yra nesąžiningas, pasirenkamos tokios kainos, kad kompensacija būtų didžiausia.
Kaip jau buvo minėta pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamo dovanojimo sandorio šalys buvo nesąžiningos ir taikydamas restituciją bei gindamas vaikų interesus iš nesąžingos šalies – atsakovės K. M. priteisė tiesiogiai atsakovo A. M. kreditoriams – jo vaikams išlaikymą tokio dydžio, kurio užtektų kreditorių teisių pažeidimui pašalinti. Teismas vadovaudamasis nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažyma ( t 3, b.l. 48) 12,6607 ha žemės sklypo vertę nustatė 26000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks taikytas restitucijos būdas CK 6. 145 straipsnio 2 dalies ir CK 6. 147 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidžia.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad paskirstant ir priteisiant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių būtų pažeistos procesinės teisės normos.
Teisėjų kolegija konstatuota, kad pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006m. lapkričio 30d. sprendimo nekeisti.
Iš atsakovo A. M. ir K. M. priteisti po 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ieškovei R. M..
Kolegijos pirmininkas Algimantas Kukalis.
Kolegijos teisėjai Albinas Čeplinskas
Arūnas Rudzinskas