Civilinė byla Nr. e2-1103-1097/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17251-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.6.10.5.2.17; 3.2.4.4; 3.2.4.11

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,

sekretoriaujant Jekaterinai Kotrynai Vedmedytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos komponentai“ atstovėms I. M. ir advokatei Akvilei Grikienytei-Murašovai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ atstovei advokatei Kristinai Balandytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos komponentai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB ,,Medienos komponentai“ ieškiniu atsakovei UAB ,,Delamode Baltics“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo prašė priteisti iš atsakovės 4 669,40 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 150 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad krovinio vežimo sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo 2021 m. kovo 1 d. adresu Italijoje paimti ieškovės nurodytą krovinį – kompresorių KAESER AS36 – ir iki 2021 m. kovo 8 d. pristatyti jį ieškovei adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė išrašė išankstinę sąskaitą Nr. 1560268 169,40 Eur sumai, o ieškovė ją apmokėjo. Atsakovė perėmė krovinį vežti, tačiau jo iki šiol nepristatė – nuo 2021 m. balandžio 8 d. konstatuotas krovinio dingimas. Ieškovės teigimu, atsakovė, būdama savo veiklos profesionale, nebuvo maksimaliai atidi ir rūpestinga, todėl prarado krovinį – krovinys buvo perduotas neįgaliotam asmeniui (kitam gavėjui), ką patvirtina atsakovės atstovės 2021 m. kovo 10 d. el. laiškas. Atsakovė privalo atlyginti žalą, padarytą dėl vežėjos kaltės, kuri pasireiškė dideliu vežėjos neatsargumu (šiurkščiu aplaidumu).

3.       Ieškovės teigimu, krovinio praradimo atveju, atsakovė turi sumokėti sumą, lygią krovinio rinkos kainai, ir kompensuoti kitus mokesčius, susijusius su krovinio vežimu (Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 23 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė priteisti 4 500 Eur kompresoriaus rinkos kainos tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti, ir 169,40 Eur krovinio vežimo mokesčio, sumokėto pagal išankstinę sąskaitą Nr. 1560268. Ieškovė pažymėjo, kad, nustatant prarasto krovinio kompensuotiną vertę, negali būti remiamasi krovinio įsigijimo sąskaitoje faktūroje nurodyta jo įsigijimo kaina, nes atsakovei krovinio įsigijimo sąskaita buvo pateikta tik dingus kroviniui. Ieškovė krovinį įsigijo aukciono būdu, už mažesnę nei rinkos kainą, kitiems asmenims (pirkėjams) nepasiūlius aukštesnės įrenginio kainos. Krovinio pristatymas laiku turėjo ieškovei esminę reikšmę, nes įrenginys buvo reikalingas skubiai, o nepristačius krovinio ieškovė negalėjo vykdyti suplanuotos veiklos ir negavo su tuo susijusių pajamų. Dėl to ieškovė buvo priversta skubiai ieškoti ir įsigyti kitą įrenginį Lietuvoje tam, kad galėtų nedelsiant atlikti suplanuotus darbus. 2021 m. kovo 25 d. ieškovė įsigijo kitą įrenginį (naują) ir patyrė 6 554,57 Eur išlaidų. Jeigu atsakovė būtų pristačiusi ieškovei ginčo krovinį, ieškovei nebūtų tekę įsigyti kitą įrenginį, patiriant papildomus nuostolius. 

4.       Atsiliepime atsakovė UAB ,,Delamode Baltics“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pripažino, kad dėl techninės klaidos ginčo krovinį pristatė „BTG.LV“ SIA ir ši įmonė kol kas nėra grąžinusi krovinio atsakovei. Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl nuostolių už prarastą krovinį atlyginimo, nurodydama, kad pagal CMR konvencijos 23 straipsnį, kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Iš CMR važtaraščio, pagal kurį krovinys buvo priimtas vežti iš krovinio siuntėjo Surplex GmbH ir krovinį lydinčių dokumentų, nurodytų CMR važtaraščio 5 grafoje – sąskaitos faktūros Nr. V3699-058 ir važtaraščio Nr. L3699-058, yra pagrindas konstatuoti, kad paties ginčo krovinio vertė jo priėmimo vežti metu buvo 660 Eur. Taip pat ieškovė yra sumokėjusi krovinio pardavėjui (siuntėjui) pakrovimo išlaidas – 105 Eur, bei nedetalizuotą 118,80 Eur pirkėjo priemoką. Šie krovinį lydintys dokumentai supažindino vežėją su faktine priimamo vežti krovinio verte – 660 Eur. Ieškovė neįrodinėja papildomos krovinio vertės, nes jokių susitarimų šalys nebuvo sudariusios ir atsakovė jokių papildomų mokėjimų iš ieškovės nėra gavusi, todėl ieškovė gali reikalauti iš atsakovės ne didesnės kaip 660 Eur kompensacijos už prarastą krovinį. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ginčo krovinį – įrenginį KAESER AS36 – faktiškai yra įsigijusi. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ginčo krovinio sąskaitoje prie įrenginio kokybės nurodoma, kad įrenginys „nepatikrintas“, todėl nėra pateikta įrodymų, kad įrenginys buvo veikiantis, kas gali lemti įrenginio kainą.

5.       Dublike ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pagal CMR 23 straipsnio nuostatas krovinio vertė šiuo atveju turi būti įvertinta pagal biržos arba rinkos kainas. Šiuo atveju krovinys buvo įsigytas aukciono būdu ir pardavimo kaina neatspindi realios krovinio rinkos kainos. Iš ieškovės pateiktų išrašų iš https://www.omfas.it, www.ebay.com, matyti, kad įrenginių, parduodamų ne per aukcioną, skelbimai atspindi realią tokių pačių įrenginių rinkos vertę. Vien aplinkybė, kad ginčo krovinio sąskaitoje nurodyta, jog įrenginys nepatikrintas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrenginys buvo neveikiantis. CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio, todėl ieškovei turi būti priteista ir sąskaitoje faktūroje Nr. V3699-058 nurodytos 105 Eur (pakrovimo išlaidos), kaip su krovinio vežimu susijusios išlaidos, ir 118,80 Eur (krovinio kainos dalis). Ieškovė teigė įrodžiusi nuosavybės teisę į krovinį, nes 2021 m. vasario 16 d. mokėjimo pavedimas patvirtina, kad ieškovė sumokėjo už įrenginį 883,80 Eur (mokėjimo paskirtis – V3699-058) sumą, atitinkančią sąskaitos faktūros Nr. V3699-058 vertę.

6.       Triplike atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad CMR važtaraštis ir krovinio sąskaita patvirtina, jog vežėjui, priėmusiam gabenti ginčo krovinį 2021 m. kovo 1 d., buvo deklaruota ginčo krovinio vertė, nurodyta krovinį lydinčiuose dokumentuose, t. y. 2021 m. vasario 15 d. sąskaitoje faktūroje Nr. V3699-058. Ieškovės pateikti įrodymai, kuriais ji įrodinėja ginčo krovinio vertę jo priėmimo vežti metu, neįrodo, kad krovinys jo priėmimo vežti metu, t. y. 2021 m. kovo 1 d., kainavo prašomą priteisti sumą. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina, kad tokios prekių kainos nustatytos krovinio priėmimo vežti vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad ginčo krovinys aukcione įsigytas už ieškovės pasiūlytą 660 Eur kainą, patvirtina, jog tokia kaina buvo didžiausia kaina už šią prekę jos pardavimo ir vėliau perdavimo vežėjui vietoje. Nėra pateikta įrodymų apie kitokią ginčo krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, nei ta, kuri nurodyta pardavėjo 2021 m. vasario 15 d. sąskaitoje faktūroje Nr. V3699-058, deklaruota CMR važtaraštyje bei pateikta vežėjui. Jeigu ieškovė, kaip savo srities profesionalė, žinojo, kad jos įsigyto ir perduodamo gabenti vežėjui krovinio faktinė vertė yra beveik 7 kartus didesnė nei ta, kuri nurodoma krovinį lydinčiuose dokumentuose ir deklaruojama vežėjui, ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti CMR konvencijos 24 straipsnyje nustatyta galimybe deklaruoti krovinio vertę, viršijančią CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nurodytas ribas, bei CMR Konvencijos 26 straipsnio 1 punkte numatytą galimybę nustatyti papildomą krovinio vertę.

7.       Ieškovė 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo pakeitimo ir ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės 2 809,40 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 150 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Grįsdama prašomą priteisti krovinio rinkos vertę, ieškovė rėmėsi 2021 m. gruodžio 3 d. Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. T21110015.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės prašė tenkinti patikslintus ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad atsakovė krovinį prarado dėl didelio neatsargumo, todėl turėtų būti taikoma griežtoji vežėjo atsakomybė ir atsakovė turėtų atlyginti prarasto krovinio rinkos kainą. Pateikta vertinimo ataskaita patvirtina ginčo krovinio rinkos vertę perdavimo vežti krovinį metu – 2021 m. kovo 1 d. (DOK-226028). Pabrėžė, kad ginčo krovinio kaina, nurodyta jo įsigijimo sąskaitoje, negali būti ta, pagal kurią būtų nustatoma krovinio rinkos vertė, nes ginčo krovinys įsigytas aukciono būdu dalyvaujant specifiniame pramoniniame aukcione, kuris leidžia įsigyti įrenginius už mažesnę nei rinkos kainą. Tai sėkmės dalykas ir reta galimybė, kuria ieškovei pasisekė pasinaudoti – įsigyti geros būklės naudotą įrenginį už gerą kainą. Praradus ginčo krovinį, nebebuvo galimybės įsigyti tokį patį įrenginį aukcione. Atsakovei praradus krovinį, ieškovė neteko savo veiklai labai svarbaus įrenginio, turėjo ieškoti ir įsigyti naują įrenginį, už kurį sumokėjo ženkliai didesnę kainą, nors įsigytas įrenginys savo savybėmis prastesnis. Dėl to ieškovė sąžiningai reikalauja atlyginti didesnę įrenginio kainą, nei nurodyta įsigijimo dokumentuose. Ieškovės atstovės taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju krovinys prarastas dėl didelio atsakovės neatsargumo ir grubaus aplaidumo, todėl CMR 23 straipsnyje nustatytos nuostolių atlyginimo lubos negali būti taikomos, o turi būti taikoma griežtoji – objektyvioji vežėjos atsakomybė ir visiškas žalos atlyginimas pagal CMR 29 straipsnio 1 dalį. Paaiškino, kad atsakovės pervežimo paslaugomis naudojosi ne pirmą kartą ir nebuvo krovinio dingimo atvejų, todėl ieškovė neįžvelgė būtinybės papildomai drausti krovinį tokiame paprastame vežime. Taip pat pažymėjo, kad, tariantis dėl pervežimo kainos, nebuvo kalbos su ieškove apie krovinio vertę – vežimo kaina nuo to nepriklausė. Atsakovės atstovės 2021 m. kovo 16 d., 2021 m. kovo 23 d. el. laiškai patvirtina, kad atsakovė krovinio kainos nežinojo – įrenginio įsigijimo sąskaita lydėjo krovinį, buvo naudojama jam identifikuoti, bet atsakovė į ją neatsižvelgė kaip į reikšmingą krovinio vertės nustatymo aspektu. Nėra duomenų, kad vežimo kaina būtų priklausiusi nuo krovinio vertės.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Nurodė, kad atsakovė pripažįsta, jog ginčo krovinys nebuvo pristatytas ieškovei dėl įvykusios techninės klaidos, kai krovinys buvo priskirtas kitam gavėjui Latvijoje. Atsakovė klaidą pastebėjo operatyviai, ėmėsi veiksmų jai ištaisyti, tačiau krovinys iki šios nėra grąžintas. Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė savo atsakomybės dėl prarasto krovinio neginčija, tačiau nesutinka su pareikšto reikalavimo dydžiu. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti didesnę sumą, nei sumokėjo už ginčo įrenginį. Nėra įrodyta, kad ginčo krovinio vertė jo priėmimo vežti metu ir vietoje buvo kitokia, nei nurodyta jo įsigijimo sąskaitoje. Ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje įrenginiai vertinami neatsižvelgiant į krovinio priėmimo vežti momentą ir laiką, vertinama situacija Lietuvoje, todėl nėra įrodoma krovinio vertė perėmimo vežti vietoje – Italijoje. Vertinimo ataskaitoje nėra patikimos informacijos apie sandorių kainas, o analizė atlikta tik iš internetinių svetainių duomenų, nėra nė vieno pasiūlymo Italijoje. Be to, nėra informacijos, kad ginčo įrenginys buvo veikiantis, kas taip pat galėjo lemti jo vertę. Labai sudėtinga nustatyti kilnojamojo daikto vertę jo priėmimo vežti vietoje ir laiku, todėl, nustatant jo vertę, belieka remtis vieninteliu jo vertės įrodymu – vežėjai pateikta turto įsigijimo sąskaita faktūra. Krovinio vertės nustatymas tiek pagal CMR nuostatas, tiek teismų praktikoje siejamas su krovinio verte priėmimo vežti vietoje ir laiku, todėl, nesant kitokių įrodymų apie šią vertę, turi būti vadovaujamasi krovinį lydėjusiais dokumentais. Atsakovės atstovė pabrėžė, kad ieškovė, įvertinusi krovinio svarbą, galėjo CMR važtaraštyje nurodyti didesnę krovinio vertę, tada būtų didesnė vežimo kaina, tačiau atsakovė būtų informuota apie krovinio ypatumus ir būtų galėjusi imtis papildomų apsaugos priemonių jį veždama, o ieškovė įgytų teisę reikalauti padidintos krovinio vertės atlyginimo. Papildoma krovinio vertė ir jos deklaravimas nustatytas CMR konvencijos 26 straipsnio 1 dalyje – tai, kad ieškovė nežinojo šio teisinio reglamentavimo, nekeičia jo turinio, o atsakovė neturėjo pareigos informuoti ieškovės apie tai ar siūlyti pasinaudoti nurodyta galimybe. Atsakovė nebuvo informuota apie ginčo krovinio ypatumus ar svarbą ieškovei.

Teismas

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas.  

10.       Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kurias patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga:

10.1.                      2021 m. vasario 15 d. Surplex GmbH išrašė sąskaitą faktūrą Nr. V3699-058, pagal kurią ieškovė UAB ,,Medienos komponentai“ nusipirko įrenginį – naudotą kompresorių KAESER AS36, pagaminimo metai 1996 m., svoris 400 kg., būklė – ,,nepatikrintas“. Sąskaita išrašyta bendrai 883,80 Eur sumai, iš kurios: 660 Eur įrenginio kaina, 118,80 Eur pirkėjo priemoka, 105 Eur išmontavimas / pakrovimas.

10.2.                      2021 m. vasario 15 d. el. laišku ieškovės UAB ,,Medienos komponentai“ atstovas kreipėsi į atsakovę UAB ,,Delamode Baltics“, nurodydamas, jog reikalinga pervežti krovinį – įrengimą (400 kg svorio) – iš Italijos, (duomenys neskelbtini), į Lietuvą, (duomenys neskelbtini); klausdamas pervežimo kainos. Atsakovės atstovas el. laišku atsakė, kad pervežimo kaina būtų 140 Eur (be PVM). Ieškovės atstovas el. laišku nurodė užsakantys vežimą. 

10.3.                      2021 m. vasario 15 d. surašytas CMR važtaraštis, pagal kurį siuntėjas Surplex GmbH, gavėjas – UAB ,,Medienos komponentai“, krovinio perėmimo vieta – (duomenys neskelbtini), Italija, iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva; svoris 400 kg, prekė – KAESER AS36 kompresorius; pridedami dokumentai – sąskaita Nr. V3699-058, pristatymo pranešimas Nr. L3699-058, išankstinė sąskaita Nr. P3699-058.01.

10.4.                      2021 m. kovo 1 d. atsakovė UAB ,,Delamode Baltics“ išrašė ieškovei UAB ,,Medienos komponentai“ išankstinę sąskaitą Nr. 1560268 169,40 Eur sumai. Sąskaita išrašyta už transporto paslaugas – 140 Eur bei 29,40 Eur PVM; sąskaitoje nurodomas apmokamas svoris – 400 kg, 1 krovinys, paėmimo data – 2021 m. kovo 1 d., pristatymo data – 2021 m. kovo 8 d., priėmimo adresas – Italija, adresas (duomenys neskelbtini) regione, pristatymo adresas – (duomenys neskelbtini), Lietuva.

10.5.                      2021 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1354 patvirtina, kad ieškovė sumokėjo atsakovei 169,40 Eur pagal išankstinę sąskaitą Nr. 1560268.

10.6.                      2021 m. kovo 9–16 d. el. laiškuose ieškovės atstovas teiravosi atsakovės apie tai, kada bus pristatytas krovinys. Laiškuose pabrėžiama, kad krovinys reikalingas skubiai, kad jo negavus stoja gamyba ir patiriami nuostoliai. 2021 m. kovo 18 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl prarasto krovinio. El. laiškuose atsakovės atstovas nurodė, kad krovinys su Latvijos markiruote buvo pristatytas, o gavėjas neatsako, ar visi jam pristatyti kroviniai buvo jo; kad krovinio ieškoma; kad atsakovės sandėlis ginčo krovinį priskyrė prie kito krovinio Latvijos gavėjui; taip pat 2021 m. kovo 16 d. ir 2021 m. kovo 23 d. el. laiškuose atsakovės atstovas prašė nurodyti krovinio vertę, pateikti krovinio įsigijimo sąskaitą, pakavimo lapą; informuojama, kad krovinys bus laikomas dingusiu 2021 m. balandžio 8 d. 2021 m. balandžio 16 d. atsakovė atsakyme į pretenziją dėl krovinio praradimo atsisakė tenkinti pretenziją dėl 4 669,40 Eur kompensacijos, nurodydama, kad pagal krovinio sąskaitą Nr. V3699-058 įrenginio vertė yra 883 Eur.

10.7.                      Atsakovė procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad ginčo krovinio pervežimui iš siuntėjo Surplex GmbH Italijoje pasitelkė susitariančius vežėjus. Vežėjas UAB „Donkis“ į Lietuvą bendrai pristatė 5 krovinius, kurių siuntėja buvo ta pati įmonė –  Surplex GmbH. Trys iš šių krovinių buvo skirti krovinio gavėjui KDW Werke Baltics SIA. Atsakovės teigimu, dėl techninės klaidos visi kroviniai, taip pat ir ieškovei skirtas ginčo įrenginys, buvo priskirti gavėjui KDW Werke Baltics SIA, pateko į kitą terminalą ir buvo išvežti gavėjui Latvijoje. Atsakovės teigimu, 2021 m. kovo 9 d. įvykusi klaida buvo pastebėta, apie tai informuota ieškovė ir nedelsiant imtasi per klaidą į Latviją pristatyto krovinio grąžinimo į Lietuvą, tačiau krovinys grąžintas nebuvo. Ginčo krovinys nuo 2021 m. balandžio 8 d. laikomas dingusiu.

11.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo šalis siejo krovinio vežimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai: ieškovė užsakė krovinio – kompresoriaus – pervežimo iš Italijos į Lietuvą paslaugas ir už jas sumokėjo, atsakovė krovinį priėmė vežti, tačiau dėl techninės klaidos krovinys nebuvo iškrautas Lietuvoje ir ieškovei nepristatytas, o nuvežtas į Latviją ir laikomas prarastu. Atsakovė šių faktinių aplinkybių neginčija. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013, 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodinėja esant jos atsakomybę šalinančių aplinkybių, pripažįsta savo atsakomybę už prarastą krovinį (CMR konvencijos 17 straipsnis).

12.       Byloje ginčas kilęs dėl kompensacijos už prarastą krovinį dydžio: ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 2 809,40 Eur nuostoliams atlyginti, laikydama, jog atlygintina prarasto įrenginio rinkos kaina yra 2 640 Eur, o atsakovė su šia suma nesutinka, laiko ją neįrodyta ir argumentuoja, jog galėtų būti atlyginama įrenginio įsigijimo sąskaitoje nurodyta 660 Eur suma, nes kitokia įrenginio rinkos kaina jo priėmimo vežti laiku ir vietoje neįrodyta. 

13.       CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 2, 3 dalys). 

14.       Pažymėtina, kad reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jų dydį, kaip ir sutarties pažeidimo faktą bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

15.       Nagrinėjamu atveju iš 2021 m. vasario 15 d. Surplex GmbH išrašytos sąskaitos faktūros Nr. V3699-058 matyti, kad ieškovė ginčo įrenginį įsigijo už 660 Eur, o iš viso sumokėjo 883,80 Eur (660 Eur įrenginio kaina, 118,80 Eur pirkėjo priemoka, 105 Eur išmontavimas / pakrovimas). Atsakovė teigia, kad būtent šia įrenginio verte ir turėtų būti vadovaujamasi. Teismo vertinimu, tokia pozicija nagrinėjamu atveju, įvertinus į bylą pateiktų įrodymų visumą, neatitiktų pirmiau aptartų CMR konvencijos 23 straipsnio nuostatų ir teismų praktikos, pažeistų teisingumo bei sąžiningumo principus.

16.       Ieškovė pateikė duomenų apie įrenginio rinkos vertę 2021 m. kovo 1 d. Ieškovės pateiktoje 2021 m. gruodžio 3 d. Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. T21110015, turto vertintojui išnagrinėjus esamą rinkos aplinką, atsižvelgus į ginčo turto pobūdį, individualias savybės, faktinį bei potencialų panaudojimą, konstatuota, kad vertės nustatymo dieną – 2021 m. kovo 1 d. – oro kompresoriaus KAESER AS36 rinkos vertė galėjo būti 2 640 Eur (DOK-226028). Taip pat byloje yra ieškovės pateiktos kompresorių KAESER AS36 pardavimų skelbimų kopijos, iš kurių matyti, kad tokio modelio naudoti įrenginiai siūlomi parduoti už 4 500 Eur, 5 400 Eur kainas. Ieškovė konkretų ginčo įrenginį įsigijo už jį sumokėdama 660 Eur bei su dalyvavimu aukcione bei pirkimu sijusias sumas, iš viso – 883,80 Eur, pagal 2021 m. vasario 15 d. sąskaitą faktūrą Nr. V3699-058. Taigi, duomenys, susiję su tokio pobūdžio įrenginių verte, gan skirtingi, tačiau vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į pramoninio aukciono, kuriame ieškovė įgijo ginčo įrenginį, ypatumus (apie tai bus vėliau šiame sprendime), konstatuotina, kad labiau tikėtina, jog ieškovės pateiktoje Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta ginčo įrenginio rinkos vertė yra pagrįsta (CPK 185 straipsnis). Turto vertinimą atliko kvalifikuotas turto vertintojas, lyginamuoju metodu įvertinęs tokių įrenginių pardavimo pasiūlos kainas aktualiu metu. Pažymėtina, kad ieškovė įrenginio rinkos vertę grindė pateikdama turto vertinimo ataskaitą, o atsakovė nepateikė šiuos duomenis galinčių paneigti įrodymų, tik kėlė abejones dėl turto vertinimo ataskaitos pagrįstumo bei argumentavo, jog turi būti remiamasi įrenginio įsigijimo kaina. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai nėra pakankami turto vertinimo ataskaitos išvadoms paneigti ar jomis abejoti (CPK 178 straipsnis).   

17.       Atmestini atsakovės teiginiai, kad vertinimo ataskaita nepatvirtina ginčo įrenginio vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Atsakovė pagrįstai argumentuoja, jog privalėjo būti vertinami įrenginiai priėmimo vežti laiku – 2021 m. kovo 1 d., ir priėmimo vežti vietoje – Italijos (duomenys neskelbtini) vietovėje. Tačiau, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo įrenginys savo pobūdžiu yra specifinis turtas, skirtas naudoti gamyboje ir laikytinas palyginti gan mažos pasiūlos objektu. Atsižvelgiant į tai, pripažintini pagrįstais ieškovės atstovių teiginiai, jog tokio turto vertinimui rinkos vertei nustatyti turi būti tiriama Europos rinka plačiau, o ne tik vienas Italijos regionas, kuriame, galimai, tuo metu daugiau tokių įrenginių ir nebuvo parduodama. Iš ieškovės pateiktos vertinimo ataskaitos matyti, kad buvo įvertinti aštuoni tokių įrenginių įsigijimo pasiūlymai Europos valstybėse – Vokietijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Lenkijoje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ginčo turto specifiką, tai atitinka rinkos kainos krovinio priėmimo vežti vietos kriterijų. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog vertinimo ataskaitoje nustatyta rinkos vertė nelaikytina krovinio priėmimo vežti laiko rinkos verte. Kaip matyti, turto vertintojas nustatė įrenginio vertę 2021 m. kovo 1 d. ir vertinimo ataskaitoje tiesiogiai pažymėjo, kad ,,skelbimų pasiūlos laiko skirtumas neturi įtakos siūlomai parduoti kainai“. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita yra pakankama nustatyti ginčo įrenginio rinkos vertę krovinio priėmimo vežti vietoje ir laiku, o ją paneigiančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje atlikta analizė patvirtina to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, todėl ir šiuo aspektu laikytina tinkamu įrodymu kompensuojamai prarasto krovinio vertei nustatyti (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis).

18.       Atmestini atsakovės argumentai, kad, nustatant kompensuotiną ginčo įrenginio vertę, turi būti remiamasi jo įsigijimo sąskaitoje nurodyta kaina. Pirma, kaip minėta, pagal teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, esant duomenų apie krovinio rinkos vertę ar to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, prioritetas nustatant kompensacijos dydį teiktinas pastarosioms vertėms. Antra, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti neatsižvelgiama į ginčo įrenginio įsigijimo aplinkybes. Ieškovė pateikė duomenis, kad įrenginį įsigijo pramoninio aukciono metu. Ieškovės atstovės paaiškino panaudotos technikos pramoninių aukcionų Surplex.com ypatumus ir pateikė tokio aukciono aprašymą, iš kurio matyti, kad tokiuose internetiniuose pramoniniuose aukcionuose, kaip įprastai, aukščiausią kainą pasiūlęs pirkėjas laimi ir gali įsigyti techniką, tačiau pabrėžiama, jog juose galima įsigyti kokybiškos techninės įrangos už nedidelę pradinę kainą iš gamintojo arba įmonės (DOK-140238). Ieškovės atstovės paaiškino, kad tokie aukcionai yra specifiniai, juose pardavinėjama daug įrangos vienu metu (kaip likvidavimo ar pan. aukcionai), todėl gali pasisekti įsigyti įrangos palankiomis kainomis. Ieškovės atstovė pabrėžė, kad ginčo įrenginio įsigijimas už nurodytą kainą buvo sėkmė, kuri sunkiai gali būti pakartota. Byloje nėra pateikta duomenų, kad analogišką įrenginį būtų galima lengvai įsigyti už tokią pat kainą, kaip sumokėjo ieškovė. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo ir priešingai neįrodinėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ginčo įrenginio įsigijimas žemesne kaina buvo iš dalies ieškovės sėkmės dalykas, o galimybės įsigyti tapatų įrenginį už tokią pat kainą yra ribotos, kompensuotinos vertės nustatymas pagal įrenginio įsigijimo kainą nagrinėjamu atveju prieštarautų sąžiningumo principui. Trečia, kaip minėta, teismai yra išaiškinę, jog gali būti vadovaujamasi sąskaitoje faktūroje nurodyta krovinio verte tuo atveju, jei įrodymai apie biržos ar rinkos vertę yra pateikti, bet jie gerokai viršija sąskaitoje faktūroje nurodytą krovinio vertę, ir vežėjas įrodo, kad jis manė priimąs vežti krovinį mažesnės vertės nei rinkos ar biržos vertė. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie patvirtintų minimus atsakovės, kaip vežėjos, lūkesčius prarasto krovinio vertės klausimu, t. y. atsakovė neįrodė, kad ji manė priimanti vežti krovinį mažesnės vertės nei rinkos ar biržos vertė (CPK 178 straipsnis). Iš šalių atstovų susirašinėjimo el. laiškais derinant vežimo sutarties sąlygas matyti, kad, tariantis dėl pervežimo sąlygų, krovinio vertė ir viso nebuvo aptariama ir atsakovei nebuvo aktuali. Atsakovė, gavusi informaciją apie vežimo datas ir krovinio svorį bei matmenis, nurodė galinti pervežti krovinį ir įvardijo paslaugos kainą. Tokie duomenys (datos, svoris, matmenys) buvo pakankami atsakovei pervežimo sutarčiai sudaryti ir įvardinti pervežimo paslaugos kainą. Nurodytų išvadų nepaneigia atsakovės teiginiai, kad ginčo įrenginio įsigijimo sąskaitoje esant įrašui ,,nepatikrintas“, įrenginio būklė laikytina neaiškia, todėl negali būti sprendžiama dėl jo rinkos vertės pagal ieškovės pateiktą kilnojamojo turto vertinimo išdavą. Tiek įrenginio pirkimo dokumentai, tiek ieškovės elgesys nesudaro pagrindo abejoti, jog buvo parduodamas bei perkamas veikiantis įrenginys, o atsakovės bendro pobūdžio abejonės nesudaro pagrindo manyti priešingai (CPK 185 straipsnis).     

19.       Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas pripažįsta įrodytu, kad ginčo įrenginio vertė, reikšminga CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalies prasme, buvo 2 640 Eur (CPK 185 straipsnis). Vadovaujantis CMR 17 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalimi, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės, praradusios krovinį.

20.       Pagal CMR 23 straipsnio 4 dalį, praradus krovinį, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Sprendžiant klausimą, ar reikalaujamos priteisti sumos yra laikytinos kitomis su vežimu susijusiomis įmokomis, turi būti nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų išlaidų. Jei yra tiesioginis priežastinis ryšys, tai laikytina, kad tai įmokos, susijusios su vežimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės prarasto krovinio rinkos vertės atlyginimą (2 640 Eur) ir 169,40 Eur krovinio vežimo mokesčio, sumokėto ieškovės atsakovei pagal išankstinę sąskaitą Nr. 1560268. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CMR 23 straipsnio 4 dalį praradus krovinį turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, ši ieškovės atsakovei už vežimo paslaugas sumokėta 169,40 Eur suma priteistina ieškovei iš atsakovės. Dėl to ši ieškinio reikalavimo dalis tenkintina.

21.       Atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, nurodė, kad ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti CMR konvencijos 24 straipsnyje nustatyta galimybe deklaruoti krovinio vertę, viršijančią CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nurodytas ribas, bei CMR Konvencijos 26 straipsnio 1 punkte numatytą galimybę nustatyti papildomą krovinio vertę. Teismo vertinimu, šie atsakovės teiginiai dėl CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalies taikymo nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi. Pripažintina, kad CMR konvencija įtvirtina sąlygas, kurioms esant krovinį praradusio vežėjo atsakomybė yra ribojama. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalį, vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta 24 ir 26 straipsniuose. CMR konvencijos 24 straipsnyje nustatyta, kad siuntėjas, jeigu apmokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, viršijančią ribą, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte, ir šiuo atveju deklaruojama suma keičia šią ribą. Pagal CMR konvencijos 26 straipsnio 1 dalį siuntėjas, įrašęs atitinkamas instrukcijas važtaraštyje su sąlyga, kad bus apmokėtas suderintas užmokesčio už vežimą priedas, gali nustatyti papildomą krovinio vertę tam atvejui, jeigu krovinys būtų prarastas, sugadintas arba sutartu laiku nebūtų pristatytas į paskirties vietą. Taigi, kompensacija siejama su krovinio verte, nustatant ribojimą – ne didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Šis ribojimas pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalį gali būti netaikomas ir gali būti nustatoma didesnė kompensacija, jei buvo deklaruota krovinio vertė ar papildoma krovinio vertė. Šiuo atveju pagal vežimą patvirtinančius dokumentus ginčo krovinio svoris – 400 kg. Krovinys pervežimui perimtas 2021 m. kovo 1 d. Pagal Tarptautinio valiutos fondo duomenis SDR ir EUR santykis 2021 m. kovo 1 d. buvo 1 SDR = 1,191990 Eur. Dėl to maksimali kompensacija už prarastą nurodyto svorio krovinį – 3 971,71 Eur (400 kg x 8,33 x 1,191990). Atsižvelgiant į tai, kad ši maksimali kompensacija už prarastą krovinį neviršija ieškovės patikslintu ieškinio reikalavimu prašomos priteisti padarytos žalos dydžio, CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje nustatytas atsakomybės ribojimas nėra aktualus. Šiuo atveju aktualu nustatyti krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, nes tai apibrėžia CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kompensacijos sumą. Minėta, kad šioje byloje pateikti įrodymai yra pakankami nustatyti 2 640 Eur prarasto įrenginio vertę, kuri nėra didesnė už CMR konvencijoje įtvirtintas vežėjo atsakomybės ribas.

22.       Atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, taip pat nurodė, kad papildoma krovinio vertė ir jos deklaravimas nustatytas CMR konvencijos 26 straipsnio 1 dalyje, o ieškovė nepasinaudojo šia galimybe deklaruoti papildomą krovinio vertę, neinformavo atsakovės apie ypatingą krovinio svarbą ieškovei, todėl, atsakovės teigimu, ieškovė negali reikalauti priteisti papildomą krovinio vertę. Pasisakant dėl šių atsakovės argumentų turi būti sistemiškai įvertintas reikšmingas teisinis reglamentavimas. Minėta, kad pirmiau aptartos CMR konvencijos 23 straipsnio nuostatos įtvirtinta tam tikras krovinio praradimo atvejais atlygintinos kompensacijos ribas, o CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta 24 ir 26 straipsniuose. Pagal CMR 24 straipsnį, siuntėjas, jeigu apmokėtas sutartas užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, viršijančią ribą, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte, ir šiuo atveju deklaruojama suma keičia šią ribą. Pagal CMR 26 straipsnio nuostatas, siuntėjas, įrašęs atitinkamas instrukcijas važtaraštyje su sąlyga, kad bus apmokėtas suderintas užmokesčio už vežimą priedas, gali nustatyti papildomą krovinio vertę tam atvejui, jeigu krovinys būtų prarastas, sugadintas arba sutartu laiku nebūtų pristatytas į paskirties vietą (1 dalis); jeigu nepriklausomai nuo kompensacijos, numatytos 23, 24, 25 straipsniuose, deklaruojama papildoma krovinio vertė, gali būti pareikalauta papildomai pagal deklaruotą krovinio vertę atlyginti įrodytą papildomą žalą (2 dalis). Minėta, kad nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti jos įrodinėjamo dydžio prarasto krovinio rinkos vertę. Ši vertė neviršija CMR 23 straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų, todėl CMR 24 straipsnio nuostatos neaktualios. Be to, ieškovė prašo priteisti įrenginio rinkos vertę, o ne papildomą krovinio vertę ar papildomą žalą. Nors ieškovė argumentuoja ir teikia duomenis apie tai, kad ginčo įrenginys jos veikloje buvo labai svarbus, kad, jo negavusi laiku, ieškovė privalėjo skubiai įsigyti kitą įrangą, už tai sumokėjo daugiau ir dėl to patyrė papildomų išlaidų, tačiau iš patikslinto ieškinio reikalavimo matyti, kad ieškovė šių papildomų išlaidų, papildomos žalos ar pan. neprašo priteisti. Ieškovė remiasi CMR 23 straipsnio 1 dalimi ir prašo priteisti praradus krovinį padarytą žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Tokiai vertei įrodyti ieškovė teikia Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad tokia vertė turi būti nustatyta pagal įrenginio įsigijimo dokumentus. Taigi, iš esmės byloje nėra keliamas klausimas dėl papildomos vertės ar papildomos žalos atlyginimo, ginčas kilęs dėl fakto – kokia kompensuotina ginčo įrenginio vertė CMR 23 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovės teiginiai dėl CMR 26 straipsnio nuostatų galimo taikymo, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.

23.       Ieškovė, atsikirstama į atsakovės teiginius dėl CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalies taikymo, pabrėžė CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias vežėjo atsakomybę ribojančių konvencijos taisyklių taikymo išimtis. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, bendrąja prasme tai nėra aktualu nagrinėjamu atveju. Kita vertus, pažymėtina, kad pagal CMR konvencijos 29 straipsnį, vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-572-330/2021). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009, 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-572-330/2021). Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vertinant vežėjui tenkančias pareigas yra pažymėta, jog vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingą, t. y. labai atsargų ir atidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002; 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009). Krovinio pristatymo atveju vežėjas yra saistomas pareigos įteikti krovinį tinkamam asmeniui ir vykdant šią pareigą ypatingas rūpestingumas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

24.       Atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nurodoma techninė klaida, kai ginčo krovinys nebuvo pristatytas vežimo dokumentuose nurodytu gavėjo adresu, o nuvežtas toliau, į Latviją, ir prarastas, leidžia kvalifikuoti atsakovės (vežėjos) veiksmus perduodant krovinį netinkamam asmeniui kaip didelį neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Ginčo krovinys galimai perduotas vežti kitam susitariančiajam vežėjui ar galimai atiduotas ne tam gavėjui, neįsitikinus, jog krovinys yra perduodamas tinkamam subjektui ir tinkamoje vietoje. Šiuo atveju net ir minimalaus rūpestingumo sąlygojamo elgesio laikymasis būtų sudaręs prielaidas išvengti žalos kilimo. Atsižvelgiant į tai, kad šie atsakovės veiksmai galėtų būti kvalifikuoti kaip jos didelis neatsargumas, atsakovė prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų pagal CMR konvencijos 27 straipsnį

25.       CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai; palūkanos – 5 proc. metams – pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo – nuo ieškinio pateikimo dienos. Lingvistinis nurodytos CMR konvencijos nuostatos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ši teisės norma reglamentuoja palūkanas, kurias turi mokėti vežimo sutartį pažeidęs vežėjas. Dėl to tuo atveju, kai tenkinamas vežėjui pareikštas ieškinys dėl nuostolių, patirtų praradus krovinį, atlyginimo, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš vežėjo priteistinos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio, t. y. 5 proc., palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013 ir kt.).

26.       Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 809,40 Eur nuostolių atlyginimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, priteisimo

27.       Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. CK 6.57 straipsnis nustato, kad su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi padengti skolininkas.

28.       Ieškovė pateikė duomenis, kad, siekdama nuostolių dėl prarasto krovinio atlyginimo, patyrė 150 Eur išlaidų teisinei pagalbai rengiant pretenziją atsakovei dėl krovinio dingimo ir nuostolių atlyginimo (2021 m. kovo 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 784, 2021 m. balandžio 14 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1475), t. y. patyrė nuostolius dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinę prievolę pristatyti krovinį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė įrodė atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas (CK 6.245, 6.249 straipsniai). CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai ir įstatyme numatytų išimčių šiuo atveju nenustatyta. Ieškovės patirti nuostoliai imantis neteisminio nuostolių išieškojimo, pripažintini adekvačiais ir pagrįstais, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų

29.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 150 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: už patikslintą ieškinio reikalavimą mokėtinas 67 Eur žyminis mokestis, 1 100 Eur už teisinę pagalbą byloje, 360 Eur už kilnojamojo turto vertinimą (DOK-195475, DOK-231372), iš viso – 1 527 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 98 straipsnis). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina ieškovei iš atsakovės. Už kilnojamojo turto vertinimą sumokėta suma pripažintina pagrįstomis, būtinomis ir su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis, todėl taip pat priteistina ieškovei iš atsakovės.

31.       Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (11,22 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovės priteistina 11,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Medienos komponentai“ (j. a. k. 302815729) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Delamode Baltics“ (j. a. k. 300614485) 2 809,40 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus 40 ct) nuostoliams atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2 809,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Medienos komponentai“ (j. a. k. 302815729) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Delamode Baltics“ (j. a. k. 300614485) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, ir 6 (šešių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (150 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Medienos komponentai“ (j. a. k. 302815729) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Delamode Baltics“ (j. a. k. 300614485) 1 527 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Delamode Baltics“ (j. a. k. 300614485) 11,22 Eur (vienuolika eurų 22 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                Rūta Latvelė