Byla Nr. 1S-123-1058/2023

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.14.2; 2.5.19.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. C. (toliau – ir nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmestas K. C. skundas dėl Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-958 dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam K. C..

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       K. C. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, K. C. paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pakeista Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalis paskiriant K. C. galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl bausmės K. C. skyrimo už padarytus nusikaltimus ir galutinės subendrintos bausmės skyrimo bei palikta galioti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

4.       Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

5.       Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 8 d., pabaiga – 2026 m. spalio 8 d., 2/3 paskirtos bausmės atlikta 2021 m. rugpjūčio 8 d. Neatliktos bausmės dalis šios nutarties priėmimo dieną – 3 metai 6 mėnesiai 10 dienų.

6.       Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. RV-25-958 (toliau ir – nutarimas) balsų dauguma (4 balsai prieš ir 1 balsas už) nutarė netaikyti nuteistajam K. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nutarime taip pat yra pateikta atskiroji nuomonė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi K. C. rodo pastangas keistis, aktyviai įsitraukia į savo resocializacijos procesą, suvokia savo elgesio pasekmes ir nevengia prisiimti atsakomybės, taip pat nepažeidinėja ir išvykų į namus tvarkos.

7.       Nuteistasis K. C. dėl Komisijos priimto nutarimo pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra ir baudžiamojo poveikio priemonėmis. Skunde teigiama, kad Komisijos priimtas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas. Komisija neskyrė pakankamai dėmesio lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimui, veikė aplaidžiai, išėjo už jai suteiktų įgaliojimo ribų, pažeidė non bis in idem principą bei pasisakė priešingai įstatymo nuostatoms. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi skundą atmetė bei paliko galioti Komisijos nutarimą. Nurodė, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl ko yra per anksti K. C. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. RV-25-958, kuriuo atsisakyta taikyti K. C. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

8.       Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui.

II.                      Skundo prašymai ir argumentai

9.       Skunde nuteistasis K. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir Vilniaus Kalėjimo LPK 2023 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. RV-25-958, bei taikyti lygtinį paleidimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nurodo, kad sutinka su intensyvia priežiūra ir visomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurias teismas nuspręstų paskirti.

9.1.       K. C. skunde ne kartą akcentuoja, kad tokiais tiek teismo, tiek Komisijos sprendimais yra paneigiama lygtinio paleidimo instituto esmė. Apylinkės teismas nepagrįstai vertino, kad nenustatyta K. C. žema nusikalstamo elgesio rizika ar, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant tokią riziką. Pagal OASys balų skaičiavimo metodiką automatiškai nepapuola į tą kategoriją, kur taikoma žema nusikalstamumo rizika, kadangi statinių veiksnių pakeisti praktiškai neįmanoma, juos sudaro ankstesni teistumai bei nusikalstamos veikos pobūdis. Apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo statinius veiksnius, kadangi Kauno apygardos teismas, skirdamas laisves atėmimo bausmę atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nuosprendžio priėmimas ir jo įsiteisėjimas yra riba, nuo kurios pasikeičia nusikaltimą padariusio asmens teisinis statusas ir būtent nuo šio momento Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintas non bis in idem principas nebeleidžia asmeniui prikaišioti jo padaryto nusikaltimo sunkumo, nusikaltimo rūšies, ar kitaip bloginti nuteistojo teisinę padėtį.

9.2.       Kalėjimo administracija įžvelgia jo daromą pažangą, kadangi jokių pastabų jam nereiškė per pastaruosius metus, tačiau lygtinio paleidimo komisija, vertindama tuos pačius duomenis – neįžvelgia. Byloje yra duomenų, kad K. C. yra padaręs akivaizdžią pažangą, kadangi bausmę atlieka lengvosios rizikos grupės sąlygomis, užsiima individualia veikla, nuo 2022 m. birželio 22 d. yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus ir pan., vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas rekomendacijas, aktyviai dalyvauja užimtumo priemonėse, jam nustatyta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9.3.       Nurodo, kad teismas pakartotinai pateikė deklaratyvią visiškai nesuprantama rekomendaciją tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, ir dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse. Neįvertino, kad K. C. ankstesnes Komisijos rekomendacijas yra įvykdęs, kai kurias net po keletą kartų. Tokia rekomendacija galėtų būti suprantama tik kaip pasiūlymas sudaryti naują individualų socialinės reabilitacijos planą.

9.4.       Lygtinio paleidimo komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl veiklą privalo vykdyti nešališkai ir objektyviai. Ne tik vadovautis įstatymais, juose nustatytais kriterijais bet ir principais bei vertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai pagrįsti sprendimus. Komisijos nutarime yra išvardijami neigiamai K. C. charakterizuojantys teiginiai, kurie niekaip nėra pagrįsti objektyviais duomenimis.

9.5.       Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gegužės 22 d. nuteistasis K. C. pateikė Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo Nr. NĮ-25-342, kuriame nurodoma, kad K. C. yra perkeliamas į Vilniaus pusiaukelės namus.

10.       Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III.                      Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas atmestinas.

11.       Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą, nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundu susijusia bylos medžiaga, sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes.

12.       BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

13.       Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad K. C. atitinka įstatyme numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, tą pažymėjo skundžiamoje nutartyje ir pirmosios instancijos teismas. Nenustatyta ir BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas. Kita vertus pažymėtina, jog teismas vertina ne tik formalias galimybes taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam. Taigi, būtina atsižvelgti ne tik į formaliuosius kriterijus, numatytus BVK 82 straipsnio 1 dalyje, ir į tai, jog nėra nustatytų aplinkybių, nurodytų BVK 83 straipsnyje, bet taip pat už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės. Aplinkybių visumos vertinimas leidžia objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokyčius siekiant ateityje laikytis visuomenėje priimtų normų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

14.       Nors nuteistasis K. C. mano, kad apylinkės teismas neįvertino jo skundo motyvų bei dedamų pastangų pasikeisti, tačiau tokia jo pozicija nepagrįsta. Priešingai, nei nurodo nuteistasis K. C., Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje nuosekliai ir išsamiai išanalizavo jį charakterizuojančią medžiagą bei motyvuotai aptarė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos nulėmusias priežastis bei aplinkybes. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo argumentais, jų nekartoja, pažymi, kad priimto procesinio sprendimo neatitikimas nuteistojo lūkesčiams nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Apylinkės teismo motyvacija paremta konkrečiais nuteistojo asmens bylos duomenimis bei socialinio tyrimo išvada, kuri atitinkamai parengta pagal nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, nuteistojo elgsenos stebėseną bausmės atlikimo metu ir kt. Kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vadovavosi konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių visuma, nesuteikdami išskirtinės reikšmės nei vienai iš jų.

15.       Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai teisės aktai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

16.       Nuteistasis K. C. akcentuoja paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nurodytas jį teigiamai apibūdinančias aplinkybes, tai, kad kalėjimo administracija įžvelgia jo daromą pažangą, kadangi per pastaruosius metus jokių pastabų jam nereiškė. Tvirtina, kad yra padaręs akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, užsiima individualia veikla, iš kurios legaliai uždirba, įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas rekomendacijas, kai kurias net po kelis kartus, yra aktyvus ir dalyvauja pozityvaus užimtumo programose. Nurodo, kad yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus (ši aplinkybė minima ir socialinio tyrimo išvadoje), taip pat pateikė sprendimą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus, teigdamas, kad visa tai rodo jo daromą pažangą. Sutiktina, jog egzistuoja nuteistojo elgesio pažanga, kadangi pastaruoju metu stebimas labiau disciplinuotas, teigiamas elgesys, įsitraukimas į resocializacijos priemones, teigiamos kriminogeninių poreikių valdymo prielaidos, bausmės laikotarpiu pakitęs savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas, vertinimas. Apygardos teismas taip pat sutinka, kad visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir vertina tai labai palankiai, tačiau atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, netektų turimų lengvatų, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Atitinkamai teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai negali būti vieninteliai veiksniai, leidžiantys daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Be to, būtina akcentuoti ir tai, kad aptartos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant sprendimą perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus.

17.       Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Tiek lygtinio paleidimo, tiek išvykų kontrolė, tiek rėžimas pusiaukelės namuose skiriasi. Lygtinio paleidimo kontrolė išlieka daug griežtesnė dėl griežtesnių reikalavimų, kuriuos nuteistasis turi atitikti, siekiant užtikrinti sėkmingą bausmės įgyvendinimo rezultatą. Šiuo atveju, kaip matyti iš asmens bylos duomenų, nuteistasis iš įkalinimo įstaigos buvo išvykęs tik 5 kartus (2022 m. rugsėjo 11 d. nuo 13 val. iki 18 val., nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. 12 val. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. 12 val., nuo 2022 m. gruodžio 24 d. 13 val. iki 2022 m. gruodžio 27 d. 13 val., nuo 2023 m. vasario 4 d. 13 val. iki 2023 m. vasario 7 d. 13 val., nuo 2023 m. vasario 25 d. 13 val. iki 2023 m. vasario 28 d. 13 val.) ir tik trumpoms, daugiausiai kelių dienų išvykoms, į pusiaukelės namus perkeltas tik 2023 m. gegužės 3 d., todėl įvertinus pakankamai trumpus aptariamus bausmės sąlygų pagerinimo laikotarpius, nėra galimybės padaryti vienareikšmės išvados, jog K. C. neabejotinai gali tęsti bausmės vykdymą laisvėje.

18.       Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau pagrįstai analizavo ir kitų aplinkybių visumą, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, kad toliau atliktų bausmę prižiūrimas, neizoliuotas nuo visuomenės. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, jog aptariamas tikslas dar nėra visiškai pasiektas.

19.       Pagal paskutinę socialinio tyrimo išvadą (2 t., 1 d., b. l. 153-169) nustatyta, kad su nuteistojo nusikalstamumu siejami poreikiai, apimantys tam tikrus lėšų tvarkymo ir pajamų, gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio nuostatų sritis vis dar reikalauja tikslinių nuteistojo veiksmų siekiant juos valdyti, todėl nuteistojo elgesio rizika vis dar vertinama vidutine. Pažymėtina, jog nuteistojo K. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika periodiškai buvo vertinta nuo 2015 m. (2015 m. gruodžio 8 d., 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. liepos 27 d., 2021 m. gegužės 17 d., 2022 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. kovo 1 d.), tačiau visų vertinimų metu nepakito. Lyginant ankstesnes socialinio tyrimo išvadas matyti, jog išlieka iš esmės tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.

20.       Iš 2023 m. kovo 6 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad yra reikšmingi ir išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (jų nustatyta 11), kuriais nuteistasis gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Vis dar aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų veiksnių, nepakankamos problemų identifikavimo kompetencijos, pasekmių suvokimo stoka, nepakankami gebėjimai priimti priežiūrą, negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos ir kiti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog – daroma pažanga neatsveria vis dar išliekančių rizikos veiksnių.

21.       Aktualu ir tai, jog laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu K. C. elgesys nebuvo išskirtinai teigiamas, jis yra 14 kartų baustas už vidaus tvarkos, dienotvarkės ir režimo reikalavimų pažeidimus (paskutinį kartą – 2021 m. rugsėjo 16 d. už tai, kad kelnėse iš nugaros pusės buvo paslėpęs mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortelėmis), po to skatintas 2022 m. birželio 20 d. už nepriekaištingą elgesį, 2022 m. rugsėjo 8 d. už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, nuteistojo elgesio korekcija juda teigiama linkme, kita vertus, drausminiai pažeidimai nefiksuoti tik pastaruosius metus. Lyginant tiek drausminių pažeidimų, tiek paskatinimų visumą, matyti, kad vis tik nėra akivaizdžios persvaros (14 pažeidimų, 15 skatinimų).

22.       Sutiktina su nuteistuoju, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti statiniai rizikos veiksniai susiję su padarytais nusikaltimais, negali būti sumažinti bausmės atlikimo metu, tačiau tai nereiškia, jog sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo galimybės jie neturi būti įvertinti. Kaip minėta, nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai vertino tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir pakankamai nemažą ankstesnių teistumų bagažą (ne kartą teistas Lietuvos Respublikoje, bei kartą užsienyje (Švedijoje)), taip pat tai, kad su laisvės atėmimu susijusi bausmė nuteistajam skirta trečią kartą, pirmą kartą teistas (duomenys neskelbtini) metų, kad daryti nusikaltimai linkę sunkėti, taip pat veikų, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, kiekį ir didelį pavojingumą. Apygardos teismas visiškai pritaria skundžiamos nutarties išvadai, jog nuteistojo praeityje atlikti veiksmai vis dar išlieka pakankamai reikšmingu, abejones dėl K. C. galimybių tęsti bausmės vykdymą laisvėje, faktoriumi t. y. vis dar išlieka abejonės, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals.

23.       Analogiškai pasisakytina ir dėl skundo argumento, susijusio su non bis in idem principo (už tą pačią nusikalstamą veiką negalima bausti du kartus) taikymu. Priešingai nei nurodo nuteistasis, šiuo metu jo elgesį įtakoja struktūruota aplinka, todėl būtina vertinti aplinkybes susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis siekiant įsitikinti kaip struktūruota aplinka veikia nuteistąjį, ar sėkmingai vyksta resocializacijos procesas. Apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad praeityje padarytos nusikalstamos veikos ir paskirta bausmė analizuojami tik lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrįstumo kontekste. Apygardos teismas laikosi tokios pat pozicijos ir nurodo, kad nuteistajam K. C. paskirta bausmė, jos sunkumas vertinama tik aukščiau paminėtų sąlygų kontekste. Be to, sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad nuteistojo K. C. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, šiai dienai – daugiau nei 3 metai. 

24.       Apylinkės teismas taip pat įvertino ir tai, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą buvo priimtas ne vienbalsiai. Atskirąja nuomone siūlyta taikyti lygtinį paleidimą, nes nuteistasis rodo pastangas keistis, aktyviai įsitraukia į savo resocializacijos procesą, suvokia savo elgesio pasekmes ir nevengia prisiimti atsakomybę, išvykų į namus metu nustatytos tvarkos nepažeidinėja, tačiau sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad atskiroji nuomonė grįsta ne visų, o tik dalies duomenų įvertinimu. Kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, į Komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas priimti nuteistajam palankų sprendimą, savaime ji neturi didesnės reikšmės svarstomam klausimui. Įvertinus atskirosios nuomonės turinį pastebėtina, kad ji apima išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurias, vis tik, atsveria vis dar išliekantys pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai ir kuri nepaneigia Komisijos narių daugumos padarytos išvados, kad K. C. elgesys pakoreguotas nepakankamai.

25.       Nors nuteistasis skunde kvestionuoja Komisijos šališkumą, grįsdamas tuo, kad neigiamai charakterizuojantys teiginiai niekaip nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Vis tik byloje nėra duomenų, kad Komisija būtų suinteresuota teikti išskirtinai nuteistajam palankias ar jo interesus pažeidžiančias išvadas. Vien tik tai, kad Komisijos sprendimas neatitiko nuteistojo lūkesčių nerodo Komisijos šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme.

26.       2023 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo K. C. prašymas įvertinti 2023 m. gegužės 3 d. Lietuvos Kalėjimo tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimą perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus. Ši aplinkybė neabejotinai reiškia, jog nuteistojo atžvilgiu išreiškiamas pasitikėjimas, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis stengiasi elgtis teigiamai ir deda pastangas savo elgesio korekcijai ir resocializacijai. Tolimesnis bausmės atlikimas atviro tipo sąlygomis yra paskata nuteistajam toliau koreguoti savo nusikalstamą elgesį išimtinai teigiama linkme. Tai yra vienas iš resocializacijos etapų, kuris leidžia nuteistajam pereiti nuo griežtų bausmės sąlygų į palaipsniui švelnėjančių bausmės formų. Kaip minėta, šiuo metu asmens perkėlimas atlikti bausmę atviro tipo sąlygomis vertintinas kaip tinkama ir pakankama priemonė tolesnei jo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, tačiau yra per trumpas nuteistojo elgesiui tokioje aplinkoje įvertinti.

27.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pastaruoju metu nuteistojo stebima pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, toks sprendimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo K. C. skundas atmetamas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a:

nuteistojo K. C. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                                       Giedrė Telksnienė