Baudžiamosios bylos Nr. e1-1336-1150/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10325-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2022 m. spalio 7 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės V. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1336-1150/2022 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       J. G. kaltinamas tuo, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), esančioje pirtyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2.51 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio – brolio D. K. atžvilgiu, t. y. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairį akį, tuo nukentėjusiajam D. K. padarydamas kairio skruosto žaizdą su aplinkine kraujosruva, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdydamas sveikatą.

2.       Kaltinamasis J. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu ir vietoje vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl ko įvyko konfliktas neatsimena, tačiau pripažįsta, kad sudavė broliui į veidą. Dėl savo poelgio kaltinamasis labai gailisi, atsiprašė brolio.

3.       Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1.       Nukentėjusysis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 26 d. apie 19.00 val. nusprendė užeiti pas kaimyną į pirtį, kur prie stalo išvydo miegantį brolį. Nukentėjusysis atsisėdo prie stalo priešais brolį. Kaltinamasis pabudęs staigiai atsikėlė nuo kėdės, priėjo prie jo ir nieko jam nesakydamas dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą pataikydamas į kairę akį. Nukentėjusysis pajuto stiprų fizinį skausmą. Nieko nesakęs išėjo namo. Kadangi po kaire akim buvo žaizda ir nukentėjusiajam labai skaudėjo nusprendė išsikviesti greitąją pagalbą, kuri jį išsivežė į ligoninę susiūti žaizdą. Grįžus po ligoninės sužinojo, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie sulaikė brolį. Kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Su broliu jie gyvena draugiškai, nekonfliktuoja.

3.2.       Iš Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašo Nr. LA 22-15342/1030-21496 teismas nustatė, kad D. K. atvežtas greitosios medicinos pagalbos dėl kairiojo skruosto žaizdos. Traumą patyrė 2022 m. kovo 26 d. apie 18.40 val., kuomet brolis primušė buitinio konflikto metu. Traumos metu be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė.

3.3.       Iš daiktų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad VTMT Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., nustatė, kad D. K. nustatyta kairio skruosto žaizda (galimai muštinė) su aplinkine kraujosruva, kuri padaryta kietu, galimai briauną kontakto vietoje turinčiu daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

3.4.       Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašai iš Body kameros. Iš vaizdo įrašų pavadinimu „2022_0326_195749_009“ ir „2022_0326_195749_011 matyti, kaip policijos automobilyje sėdintis kaltinamasis prisipažįsta, kad kumščiu sudavė broliui į veidą.

3.5.       Iš alkotesterio duomenų teismas nustatė, kad po įvykio kaltinamajam nustatytas 2,51 promilių girtumas.

J. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4.       Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą J. G., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – broliui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5.       BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už nusikalstamos veikos (fizinio skausmo sukėlimo) padarymą šeimos nariui – broliui.

6.       Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). 

7.       Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog konfliktas kilo pirtyje, kurio metu kaltinamasis kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą.

8.       Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi nukentėjusiojo parodymai sutampa su byloje esančia rašytine medžiaga – Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašo kopija, VTMT Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. M. P. išvada, daiktų apžiūros protokolais. Be to, kaltinamajam nustatytas 2,51 promilių girtumas, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

9.       Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama J. G. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamasis, smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – broliui, o būtent: 2022 m. kovo 26 d. apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), esančioje pirtyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2.51 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą savo artimo giminaičio – brolio D. K. atžvilgiu, t. y. tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairį akį.

10.       Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – broliui.

11.       Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl J. G. skirtinos bausmės

12.       Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – kaltinamajam siūlo paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 paskirti – 4 mėnesių laisvės apribojimą), įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; uždrausti bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Prokurorė taip pat siūlo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

13.       Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

14.       Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15.       Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 19 punktas).

16.       Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, penkerių metų laikotarpyje 2 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, neteistas (teistumas išnykęs), duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

17.       Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas mažinama 1/3, bei bausmės vykdymo metu įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi ir visą bausmės laiką uždrausti kaltinamajam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 722 straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

18.       Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.

19.       Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, J. G. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. kovo 16 d. 20.20 val. iki 2022 m. kovo 18 d. 12.27 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

J. G. (J. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančias medžiagas ir uždrausti kaltinamajam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. (J. G.) paskirti laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančias medžiagas ir uždrausti kaltinamajam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti J. G. (J. G.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 16 d. 20.20 val. iki 2022 m. kovo 18 d. 12.27 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti J. G. (J. G.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 4 (keturis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti J. G. (J. G.), kad:

1.       Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2.       Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3.       Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4.       Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.