Civilinė byla Nr. 2S-1077-555/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15101-2012-3

Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė

Procesinio sprendimo kategorija 121.11;122.3;122.4;128.11

 (S)

 

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 17 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijaus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1056-192/2013 pagal pareiškėjo A. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui V. K., R. P. dėl antstolio veiksmų.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

 

Pareiškėjas 2012-11-06 pateikė antstoliui V. K. skundą, kuriuo pareiškėjas nesutiko su antstolio atliktu išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimu ir prašė pakeisti 2012-09-26 antstolio patvarkymą Nr. S-7137 nustatant, kad išlaikymo vaikams įsiskolinimas 2012-10-30 sudaro 15 192 Lt.

Antstolis V. K. 2012-11-12 patvarkymu Nr. S-8506 atsisakė tenkinti 2012-10-30 A. P. skundą dėl antstolio 2012-09-26 patvarkymu Nr. S-7137 nustatyto išlaikymo įsiskolinimo 2012-01-01 dydžio pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) .   Antstolis  nurodė,  kad skolininkas naujų tiesioginių įrodymų apie sumokėtas iki 2012-01-01 priteisto išlaikymo sumas nepateikė, o skunde nurodytas nuo 2012-01-01 iki 2012-10-30 laikotarpis negali būti skundo objektu, nes skundžiamame antstolio patvarkyme nėra nagrinėjamas.

Antstolis, atsisakęs tenkinti A. P. skundą, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)  su skundu perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Nurodė, kad į išlaikymo sumas/permokas, sumokėtas po 2012-01-01 antstolis įsipareigojo atsižvelgti  skaičiuojant  atitinkamo laikotarpio įsiskolinimą. Kadangi pareiškėjas nurodė, kad priteistą išlaikymą R. P. yra mokėjęs grynais pinigais per kelis asmenis, tačiau nepateikė įrodymų, kad R. P. tas sumas būtų gavusi, o pati išieškotoja R. P. šių sumų gavimą neigia, teismas vertino, kad R. P. pripažino Kauno miesto Centro policijos komisariate apklausos metu, kas paminėta 2011-11-03 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariate,  gavusi iš A. P. 2000 Litų išlaikymui. Teismas 2000 Lt, kurių gavimą R. P. patvirtino, o šiuo metu jau neigia, užskaitė kaip A. P. teiktą išlaikymą vaikams. Taip pat teismas darė išvadą, kad byloje pateiktas M. P. elektroninis laiškas (b. l. 7), patvirtina, kad jis perdavė R. P. 130  svarų, ir šią sumą teismas vertino kaip skolos užskaitymą. Teismas šių sumų dydžiu antstolio paskaičiuotą  22451 Lt  įsiskolinimą sumažino iki 19944 Lt.

 

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Atskiruoju skundu pareiškėjas su skundžiama teismo nutartimi nesutinka iš dalies, prašo išlaikymo vaikams įsiskolinimą sumažinti 3400 Lt suma. Nurodo, kad R. P. Socialinės rūpybos skyriui teikė pažymas, kurias išdavė antstolis V. K., apie gaunamą išlaikymą vaikams 2009 m. sausio ir vasario, gruodžio mėnesiais, 2010 m. vasario ir balandžio mėnesiais, 2011 m. vasario mėnesį po 350 Lt,  nors iš viso jai buvo perdavęs 3400 Lt, kurių gavimą neigia R. P.. Todėl prašo teismo išreikalauti paminėtas pažymas į bylą ir jas įvertinti.

 Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

 

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės sutinka su skundžiama teismo nutartimi, tačiau prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti papildomus įrodymus ir juos įvertinti. Mano, kad jų pagrindu gali būti keistina teismo nutartis.

Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Šios bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į antstolio prašymą, kad byloje objektyvios aplinkybės nustatytinos tik žodinio proceso metu. 

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo prašymą iškviesti į teismo posėdį Rūpybos skyriaus atstovą, taip pat prašo apeliacinės instancijos teismą išreikalauti papildomus įrodymus ir juos vertinti. Iš byloje esančio 2013-01-25 – 2012-02-01 teismo posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu tokio prašymo iškviesti liudytoją teismui neteikė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nepareiškė prašymo išreikalauti atskirajame skunde nurodytas antstolio išduotas pažymas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus, kurių negalėjo gauti pareiškėjas, ar apklausti liudytojus ir tokiu būdu apribojo pareiškėjo teisę teikti įrodymus.            Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitu įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriu pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi buti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

Nagrinėjamu atveju apelianto reikalavimas išreikalauti papildomus įrodymus yra pareikštas tik atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo. Kadangi pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ir teismo posėdžio metu, šis klausimas nebuvo keliamas ir nagrinėjamas, taip pat apeliantas nenurodo aplinkybių, kurių pagrindu galima spręsti, kad šių įrodymų  pateikimo būtinybė iškimo vėliau, todėl apeliantas negali tokio reikalavimo reikšti apeliacines instancijos teismui (CPK 314 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

            Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Kauno  apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                                                            Egidijus Tamašauskas