Civilinė byla Nr. e2-1702-260/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00382-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.1.3.2; 2.4.2.13; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S R E N D I M A S

Lietuvos RESPUBLIKOS VARDU  

2020 m. gruodžio 22 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis,

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,  

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei A. G., atsakovės atstovui advokatui D. M.,

nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MBS BALTIC“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl naudojimosi infrastruktūra tvarkos nustatymo ir teisingo atlyginimo už infrastruktūros naudojimą priteisimo, trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovės ieškinio reikalavimai ir jos argumentai 

1.       Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. priėmė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MBS BALTIC“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“ dėl naudojimosi infrastruktūra tvarkos nustatymo ir teisingo atlyginimo už infrastruktūros naudojimą priteisimo, kuriame ieškovė prašo: 1) nustatyti, kad su ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, naudojimu (eksploatavimu) susijusios išlaidos už vieną mėnesį yra vandentiekio tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), 174,25 Eur; vandentiekio tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), 133,71 Eur; vandentiekio tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), 15,54 Eur; 82,3/100 dalių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini), 145 Eur; 18,36 /100 dalių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), 19,50 Eur; 2) priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 59 851,63 Eur sumą, taip pat 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso šie inžinerinės infrastruktūros objektai: vandentiekio tinklai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Infrastruktūra). Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ nuo 2009-07-30 naudoja Infrastruktūrą, t. y.  tiekia vandenį ir šalina nuotekas vartotojams, kvartale (duomenys neskelbtini), ir gauna iš to finansinę naudą, tačiau nemoka teisingo atlygio ieškovei už naudojimąsi ieškovei priklausančiu turtu. Todėl ieškovė šiuo ieškiniu reiškia reikalavimus nustatyti vieno mėnesio naudojimosi ieškovės Infrastruktūra kainą ir priteisti iš atsakovės 59 851,63 EUR atlyginimą  už Infrastruktūros naudojimą praeityje. Ieškovės nuomone, nei teisės aktai, nei teismų praktika nesuformuoja prielaidų, leidžiančių ginčo Infrastruktūrą atsakovei naudoti neatlygintinai, jeigu dėl to nesutinka jos savininkas (šiuo atveju - ieškovė). Tai pagrindžia ir naujai įsigaliojęs Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (nauja redakcija nuo 2014-11-01 Nr. (duomenys neskelbtini) kurio 16 straipsnio 11 dalis nurodo, jog už infrastruktūros naudojimą jos savininkui turi būti teisingai atlyginama.

3.       Ieškovė nurodė, kad su Infrastruktūros naudojimu (eksploatavimu) susijusios išlaidos už vieną mėnesį paskaičiuotinos kaip tai daroma teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014), t. y. infrastruktūros vertę nustačius pagal Registrų centro nustatytas vertes ir atsižvelgiant į  Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikomus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimuose, kurie yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 (su vėlesniais pakeitimais) 26 priedas. Vamzdynų (vandentiekio, nuotekų tinklų) galiojimo (tarnavimo) normatyvai yra 50 metų (arba 600 mėnesių), todėl vieno mėnesio nuomos kaina paskaičiuojama infrastruktūros vertę dalinant iš 600.

4.       Ieškovė nurodė, kad su jai priklausančios Infrastruktūros naudojimu (eksploatavimu) susijusios išlaidos už vieną mėnesį yra: 1) vandentiekio tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 104553:600 =174,25 Eur; 2) vandentiekio tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), 80225:600 =133,71 Eur; 3) vandentiekio tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), 9326:600 = 15,54 Eur; 4) 82,3/100 dalių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), 87000 :600 = 145 Eur; 5) 18,36 /100 dalių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini), 11698,26:600 = 19,50 Eur. Todėl ji prašo nustatyti tokią ieškovei priklausančių tinklų vieno mėnesio naudojimosi kainą.

5.       Taip pat ieškovė nurodė, kad ji 2020-06-12 raštu reikalavo iš atsakovės sumokėti atlyginimą už naudojimąsi Infrastruktūra, tačiau atsakovė geruoju tokio reikalavimo neįvykdė. Todėl iš atsakovės turi būti priteista 59 851,63 Eur suma teismine tvarka. Ši suma susidaro paskaičiavus  ieškovui priklausančių tinklų naudojimosi kainą už atitinkamus laikotarpius. Vandentiekio tinklų, adresu (duomenys neskelbtini) mėnesio nuomos kaina 104553 EUR :600 =174,25 Eur; už laikotarpį nuo 2009-07-30 iki 2020-07-01 sudaro: 174,25 * 131 = 22826,75 Eur. Vandentiekio tinklų, adresu (duomenys neskelbtini) mėnesio nuomos kaina 80225 :600 =133,71 Eur; už laikotarpį nuo 2011-10-28 iki 2020-07-01 sudaro: 133,71 * 104 = 13905,84 Eur. Vandentiekio tinklų, adresu (duomenys neskelbtini) mėnesio nuomos kaina 9326 :600 = 15,54 Eur; už laikotarpį nuo 2011-11-14 iki 2020-07-01 sudaro: 15,54 * 101 = 1569,54 Eur. 82,3/100 dalių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini) mėnesio nuomos kaina 87000 :600 = 145 Eur; už laikotarpį nuo 2009-07-30 iki 2020-07-01 sudaro: 145 * 131 = 18995 Eur. 18,36 /100 dalių nuotekų tinklų, adresu (duomenys neskelbtini) mėnesio nuomos kaina 11698,26 :600 = 19,50 Eur; už laikotarpį nuo 2009-07-30 iki 2020-07-01 sudaro: 19,50 * 131 = 2554,50 Eur.

II. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai

6.       Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu ji nesutinka, prašo atmesti ieškovės UAB „MBS BALTIC“ ieškinį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, taip pat priteisti jai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsiliepime atsakovė nurodė, kad jos prievolė atlyginti už ieškovės nurodytų inžinerinių tinklų naudojimą ar atlygintinės naudojimosi ginčo tinklais tvarkos nustatymas negali būti pripažintas teisėtu visų pirma dėl to, kad ginčo tinklai nėra ir niekada nebuvo de jure perduoti atsakovei naudotis. Ieškovė, būdama profesionaliu verslininku, kuriam taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, privačiomis lėšomis pastatė ginčo inžinerinius tinklus ir jokios naudojimosi tvarkos jam priklausančiais tinklais nenumatė – tarp ginčo šalių nebuvo ir iki šiol nėra pasirašyta jokių susitarimų, kurių pagrindu atsakovei kiltų prievolė mokėti ieškovei atlyginimą už naudojimąsi inžineriniais tinklais. Pastatyti inžineriniai tinklai pačios ieškovės prašymu buvo prijungti prie atsakovės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų. Atsakovė, vykdanti viešąsias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, turi užtikrinti nenutrūkstamą ir tinkamą šių paslaugų teikimą, ir neturi galimybės pasirinkti teikti ar neteikti šias paslaugas prijungtiems vartotojams. Tad ir nagrinėjamu atveju, atsakovė neturėjo galimybės pasirinkti, ar teikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas ieškovei priklausančiais tinklais, ar tokių paslaugų neteikti. Suteikdama vartotojams teisę prisijungti prie jai nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, ieškovė   nenustatė jokių papildomų tokios teisės įgyvendinimo sąlygų (pvz., pareigos mokėti už naudojimąsi tinklais, pareigos prisidėti prie tinklų remonto ir pan.), nors būdama tinklų savininku galėjo tokias sąlygas nustatyti. Tokiu savo elgesiu ieškovė akivaizdžiai sutiko, kad jai priklausančiais inžineriniais tinklais ginčo teritorijoje būtų tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos, nenumatant jokio atlyginimo už naudojimąsi jais.

8.       Priešingai, nei ieškinyje nurodo ieškovė, atsakovės veikla, teikiant vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas inžineriniais tinklais, jokių pajamų atsakovei neneša. Ieškovei priklausantys tinklai atsakovei niekada nebuvo perduoti de jure. Tokiu būdu, pati ieškovė pasirinko jai priklausančius ginčo tinklus apskaityti savo buhalterinėje apskaitoje ir atsakyti už jų eksploatavimą. Geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo kainoje, nustatomoje vartotojams ir teikiamoje tvirtinti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, įtraukiamos tik tos geriamojo vandens ir nuotekų šalinimo infrastruktūros, kurios yra įtrauktos į atsakovės įmonės balansą. Į šią kainą, tvirtinamą Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir taikomą vartotojams, nepatenka atsakovės turto balanse nesančio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos.

9.       Ieškovė reikalavimą priteisti 59 851,63 Eur sumą už praeitą iki ieškinio pateikimo laikotarpį formuluoja kaip reikalavimą priteisti atlyginimą už naudojimąsi ginčo tinklais, kas, atsakovės įsitikinimu, savo esme atitinka reikalavimą atlyginti nuostolius (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Toks ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi atsakovės veiksmuose nėra neteisėto elgesio – atsakovė ginčo tinklus naudoja ne savavališkai, o pačios ieškovės prašymu ginčo tinklus prijungus prie atsakovės vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų.

10.       Su ieškovės reikalavimu nustatyti naudojimosi inžineriniais tinklais kainą  atsakovė nesutinka, kadangi: 1) atsakovės manymu, ieškovė už inžinerinius tinklus jau yra gavęs teisingą atlyginimą; 2) ieškovės prašoma priteisti suma už naudojimąsi Inžineriniais tinklais yra nepagrįstai didelė; 3) ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl atlygintinės inžinerinių tinklų naudojimosi tvarkos nustatymo yra nepagrįstas, kadangi pagal teisės normų reikalavimus, kreipimosi į teismą diskrecija dėl infrastuktūrų naudojimosi tvarkos priklauso savivaldybei ar jos įgaliotai institucijai, tačiau ne ieškovei.

11.       Ieškinys negali būti laikomas pagrįstu ir dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo  reikalavimus, ieškovė nėra tinkamas subjektas kreiptis į teismą su prašymu nustatyti atlygintinę naudojimosi inžineriniais tinklais tvarką. Prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui gali teikti tik savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija, bet ne geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas.

III. Ieškovės dubliko argumentai

12.       Atsiliepime į atsakovės atsiliepimą į ieškinį, t. y. dublike, ieškovė nurodė, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai nepaneigia ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo atmesti ieškovo ieškinį.

13.       Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ji negauna atlyginimo iš vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ieškovei priklausančiais tinklais, todėl jai nekyla pareiga mokėti už Infrastruktūros naudojimą. Atsakovės finansinė nauda pasireiškia tuo, kad ji, neinvestavusi jokių piniginių lėšų į Infrastruktūros statybą, nemokėdama teisingo atlyginimo už Infrastruktūros naudojimą, tačiau ja naudodamasi, tiekia vandenį bei tvarko nuotekas daugiau nei 100 gyventojų ir iš vartotojų renka atlyginimą už tiekiamą vandenį bei tvarkomas nuotekas. Taigi ieškovei įrengus Infrastruktūrą, atsakovės aptarnaujamų vartotojų skaičius padidėjo, ir tai lėmė atsakovės finansinę naudą.

14.       Jei ginčo tinklai būtų perduoti atsakovei naudotis, tokia sutartimi būtų nustatyta jų naudojimosi tvarka ir ginčas tarp šalių nekiltų. Tačiau atsakovė galimai tyčia neinicijuoja tokios procedūros tam, kad išvengti teisingo atlyginimo ieškovei mokėjimo. Atsakovė siekia naudotis Infrastruktūra neatlygintinai ir neinvestuoja į naujų teritorijų plėtrą. Atsakovė ignoruoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, įpareigojančias mokėti teisingą atlyginimą savininkui už naudojamą ar išperkamą infrastruktūrą ir siekia ją naudoti tik neatlygintinai.

15.       Atsakovė nepagrįstai savo pareigą užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą traktuoja kaip galimybę naudoti Infrastruktūrą neatlygintinai. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato savininko teisę gauti tinkamą atlyginimą už infrastruktūros naudojimą ar išpirkimą ir tokia teisė negali būti paneigta jokiomis aplinkybėmis, įskaitant ir atsakovės kaip viešojo juridinio asmens statusą.

16.       Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ieškovė pati apsisprendė įrengti inžinerinius tinklus ir prijungti juos prie atsakovės tinklų, naudojimosi tvarkos tinklais nenumatė, todėl nekilo atsakovei prievolė mokėti atlyginimą už jų naudojimą. Ieškovės sprendimas dėl inžinerinių tinklų statybos neeliminavo jos teisės gauti teisingą atlyginimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.

17.       Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog ieškovė nėra tinkamas subjektas kreiptis į teismą. CK 5 str. 1 d. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsakovė pažeidžia ieškovės teises, nuo 2009 m. naudoja ginčo Infrastruktūrą, neinicijuoja Infrastruktūros išpirkimo procedūros, nemoka atsakovei teisingo atlyginimo už naudojimąsi Infrastruktūra. Taigi ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.

IV. Atsakovės tripliko ir papildomų paaiškinimų argumentai

18.       Triplike atsakovė nurodė, kad ji prašo atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovės dublike nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

19.       Ieškovė klaidingai interpretuoja atsakovės atsiliepime išdėstytus motyvus dėl ekonominės naudos gavimo už Inžinerinius tinklus. Atsakovė, nagrinėjamos bylos atveju, už naudojimąsi ieškovei priklausančiais tinklais negauna jokios ekonominės naudos, kadangi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainoje, nustatomoje vartotojams, ieškovės inžineriniai tinklai nedalyvauja.

20.       Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė tyčia neinicijuoja sutarties sudarymo, kuria būtų nustatyta naudojimosi Infrastuktūra tvarka, kadangi tikisi išvengti teisingo atlyginimo ieškovei. Siekiant išvengti ginčų dėl ieškovei priklausančių tinklų naudojimo, atsakovė ieškovei pasiūlė pasirašyti panaudos sutartį, tačiau pati ieškovė tokį siūlymą atmetė ir panaudos sutarties su atsakove pasirašyti nesutiko.

21.       Ieškovė nurodo, jog atsakovė savo pareigą užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą traktuoja kaip galimybę naudoti infrastruktūrą neatlygintinai. Tačiau tokie ieškovės pasisakymai turėtų būti vertinami tik kaip ieškovės subjektyvi nuomonė, kadangi yra deklaratyvūs, neparemti jokiais rašytiniais įrodymais.

22.       Nesutiktina ir su ieškovės teiginiais, kad ji yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą. Šiuos teiginius ieškovė grindžia CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatytu reguliavimu, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, atsakovės įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl subjekto, turinčio teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi Infrastruktūra tvarkos nustatymo, taikytinos ne ieškovės nurodytos bendrųjų įstatymų normos, o vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros naudojimo santykius reglamentuojančių specialiųjų įstatymų normos. 

23.       2020 m. lapkričio 16 d. atsakovė, teikdama papildomus įrodymus, nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybė sprendimu Nr. T-491 atsakovę UAB „Kauno vandenys“ patvirtino viešojo geriamojo vandens tiekėju, kartu patvirtinant ir Kauno miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą, apibrėžiantį viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos ribas (2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimas Nr. T-491 UAB „Kauno vandenys“ paskirti viešojo geriamojo vandens tiekėju ir Kauno miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo planas pridedami, priedai Nr. 1-2). Kauno miesto savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane atsispindinti informacija parodo teritorijos ribas, kurios patenka į Kauno miesto savivaldybės patvirtintą viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos ribą. Tiek minėtas specialusis planas, tiek išrašas iš viešai prieinamos interneto žemėlapių svetainės www.maps.lt rodo, jog ginčo tinklų buvimo vieta ((duomenys neskelbtini)) aiškiai nutolusi nuo patvirtintos viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos. Nagrinėjamu atveju, savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės pareiga tiekti geriamąjį vandenį bei tvarkyti nuotekas siejama su tam tikros teritorijos pripažinimu viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorija, tuo tarpu, į šią civilinę bylą teikiami dokumentai rodo, jog teritorija, kurioje yra pastatyti ieškovei priklausantys ginčo tinklai, akivaizdžiai nepatenka į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturi pareigos nei perimti ieškovei nuosavybės teise priklausančių tinklų, nei mokėti atlyginimą už naudojimąsi jais.

V. Trečiojo asmens Kauno rajono savivaldybės atsiliepimo argumentai

24.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ji nurodė tokius argumentus.

25.       Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 16 straipsnio 11 dalyje nurodyta, jog teismui priėmus sprendimą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką, kai dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkui turi būti teisingai atlyginama už jam nuosavybės teise priklausančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą. Tačiau ši įstatymo nuostata savaime nereiškia, jog visais atvejais, kai nepavyksta susitarti dėl infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų, infrastruktūros savininkui atlyginama infrastruktūros tinklų vertė.

26.       GVTNTĮ 16 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga bei tinkama paviršinių nuotekų tvarkymui, turi būti savivaldybės institucijos iniciatyva perduodama savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui vadovaujantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo ir perdavimo savivaldybės arba viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, savivaldybės institucijos iniciatyva turi būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo. Atkreiptinas dėmesys, jog cituotoje įstatymo nuostatoje, nurodoma, jog infrastruktūra turi būti reikalinga bei tinkama viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui. Infrastruktūros objektų pripažinimo reikalingais ir tinkamais procedūra reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 258 redakcija) patvirtintame geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše. Šio tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, jog atitinkamą išvadą rengia ir dėl infrastruktūros reikalingumo bei tinkamumo nusprendžia viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas. GVTNTĮ 16 straipsnio 7 dalyje taip pat nurodyta, jog viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas sprendžia, ar atitinkami vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui. Vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis, UAB „Kauno vandenys“ turėtų parengti atitinkamą išvadą bei nuspręsti dėl tinklų reikalingumo bei tinkamumo, nes būtent atsakovė tiekia geriamąjį vandenį ir šalina nuotekas teritorijoje, kurioje yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys Infrastruktūros tinklai.

VI. Šalių prašymai nagrinėjant bylą teismo posėdyje

27.       Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį visiškai patenkinti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais, o atsakovės atstovas – ieškinį atmesti, vadovautis atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

VII. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

28.       Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, pateiktais procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylą teismo posėdžiuose, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatytos tokios reikšmingos bylai aplinkybės.

29.       Ieškovei UAB „MBS BALTIC“ nuosavybės teise priklauso statiniai, kurie ieškinyje jos įvardinti kaip inžinerinės infrastruktūros objektai: 1) vandentiekio tinklai, esantys adresu (duomenys neskelbtini); 5) nuotekų tinklai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 63716 Eur. Tai patvirtina ieškovės paaiškinimas ieškinyje ir ieškinio priedas „NTR išrašai“.

30.       Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ šią ieškovei nuosavybės teise priklausančią inžinerinę infrastruktūrą naudoja tiekdama vartotojams vandenį ir šalindama nuotekas kvartale (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovė. Kaip nurodė ieškovė ir kas matyti iš ieškinio priedų „NTR išrašai“ ir „Panaudos sutartis“, dalimi nuotekų tinklų atsakovė naudojasi pagal šalių 2012 m. kovo 1 d. sudarytą Panaudos sutartį.

31.       2020 m. gegužės 29 d. raštu atsakovė UAB „Kauno vandenys“ pasiūlė ieškovei sudaryti pastarajai priklausančios vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūros panaudos sutartį. Ieškovė 2020 m. birželio 12 d. atsakyme raštu nurodė, kad ji nesutinka su siūlymu pasirašyti panaudos sutartį, tačiau sutinka sudaryti nuomos sutartį, taip pat pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų 59363,63 Eur  atlyginimą už naudojimąsi ieškovei priklausančiais tinklais, nurodė, kaip ji paskaičiuoja šį atlyginimą už visą naudojimosi tinklais laiką. (Ieškinio priedai „Raštas- Kauno vandenys“ ir „Atsakymas“). 

32.       2020 m. liepos 10 d. ieškovė UAB „MBS BALTIC“ pateikė Kauno apygardos teismui šioje byloje nagrinėjamą ieškinį atsakovei UAB „Kauno vandenys“, kurį teismas 2020 m. liepos 16 d. priėmė.

33.       Byloje nepateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini), teritorija, kurioje yra ieškovei priklausanti Infrastruktūra, būtų (duomenys neskelbtini) savivaldybės priskirta viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijai ir atsakovė patvirtinta viešojo geriamojo vandens tiekėju šioje teritorijoje. Taip pat nepateikti įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė ar jos institucijos būtų inicijavę sudarymą sutarčių dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, priklausančios ieškovei, naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

VIII. Teismo sprendimo teisiniai argumentai ir išvados

          Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą

34.       Ieškovė UAB „MBS BALTIC“ pateikė ieškinį, kuriame prašo iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ priteisti 59363,63 Eur  atlyginimą už naudojimąsi ieškovei priklausančiais vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklais laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2020 m. liepos 1 d., taip pat pripažinti, kad atsakovės teisė naudotis šiais tinklais yra atlygintinė, nustatyti atlyginimo dydį už naudojimąsi tinklais. Teismas vertina, kad ieškovė – nekilnojamojo turto savininkė, gindama savo teises ir teisėtus interesus, tokius reikalavimus reikšti teisę turi. Todėl negalima pripažinti, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo ir dėl šios priežasties turėtų būti atmestas.

35.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad, jos įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl subjekto, turinčio teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi Infrastruktūra tvarkos nustatymo, taikytinos ne ieškovės nurodytos bendrųjų įstatymų normos, o vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo infrastruktūros naudojimo santykius reglamentuojančių specialiųjų įstatymų normos. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, ieškovė nėra tinkamas subjektas kreiptis į teismą su prašymu nustatyti atlygintinę naudojimosi inžineriniais tinklais tvarką, prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui gali teikti tik savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija.

36.       Teismas pripažįsta, kad teisė reikalauti nustatyti atlygintines inžinerinių tinklų naudojimo sąlygas yra įtvirtinta Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.37 straipsnio 1 dalyje bei kituose teisės aktuose, todėl ieškovės reikalavimas nagrinėtinas ne tik Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio prasme, bet  ir minėtų Konstitucijos bei Civilinio kodekso nuostatų taikymo aspektu, kuriose draudimo kreiptis į teismą siekiant apginti turimas nuosavybės teises nėra.

37.       Be to, teismo nuomone, būtina įvertinti ir tą aplinkybę, kad atsakovė nėra patvirtinta viešojo geriamojo vandens tiekėju teritorijoje, kurioje yra ieškovės Infrastruktūra. Kaip nurodė atsiliepime trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybė, tiekianti vandenį atsakovė nepateikė savivaldybei duomenų ir išvados ar atitinkami vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai yra reikalingi ir tinkami viešajam geriamojo vandens tiekimui ir (arba) nuotekų tvarkymui, todėl savivaldybė šiuo metu net neturi galimybės inicijuoti tinklų perdavimo klausimą, kaip tą numato GVTNTĮ 16 straipsnio nuostatos.

Dėl atlygintino naudojimosi infrastruktūra

38.       Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“, kaip tą nustato Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 88 (nuo 2015-03-18 galiojanti redakcija), 13 ir 14 punktai, buvo parengusi išvadą dėl vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išpirkimo iš UAB „MBS BALTIC“, pateikė šią išvadą (duomenys neskelbtini) savivaldybei, prašydama inicijuoti pateikiamų infrastruktūros objektų išpirkimo procedūrą, tačiau šiais objektais naudojasi.

39.       Atsakovė dalimi ieškovei priklausančių nuotekų tinklų naudojasi pagal šalių sudarytą panaudos sutartį neatlygintinai. Tačiau atsakovė naudojasi ir tinklais, dėl kurių neatlyginto naudojimosi nėra nei šalys susitarę, nei tai nustatyta kitokiu galimu būdu. Už naudojimąsi tokiais tinklais ieškovė, kaip tinklų savininkas, pagrįstai iš atsakovės reikalauja, kad būtų atsilyginta (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Civilinio kodekso 4.37 straipsnis). 

40.       Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 8 dalį, jeigu dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo ir (arba) jos naudojimo sąlygų susitarti nepavyksta, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką nustato teismas. Todėl nustatytina, kad atsakovės naudojimasis ieškovei priklausančia Infrastruktūra yra atlygintinas.

Dėl naudojimosi infrastruktūra kainos nustatymo

41.       Ieškovė, teismo vertinimu, pagrįstai reikalauja pripažinti, kad atsakovė UAB „Kauno vandenys“ ieškovei priklausančia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra naudojasi atlygintinai, todėl tenkina ieškovės reikalavimą nustatyti atlyginimo už naudojamą ieškovės turtą dydį.

42.       Atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014), teismas pagrįstu pripažįsta ieškovės ieškinyje nurodytą atlyginimo už naudojimąsi Infrastruktūra paskaičiavimą.  

43.       Šis atlyginimas mėnesiui paskaičiuotinas infrastruktūros vertę, nustatytą pagal Registrų centro nustatytas objektų vertes, dalinant iš 600, t. y. atsižvelgiant į Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikomus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimuose, kurie yra Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03-92 (su vėlesniais pakeitimais) 26 priedas, kur nustatyta, kad vamzdynų (vandentiekio, nuotekų tinklų) galiojimo (tarnavimo) normatyvas yra 50 metų (arba 600 mėnesių). Todėl atlyginimas, mokamas už vieną mėnesį, už atskirus naudojamus objektus yra: 1) vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini); 4) 823/1000 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), o už visą Infrastruktūrą – 488 Eur.

44.       Teismas nustato, kad tokio dydžio atlyginimą atsakovė privalo mokėti kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki ieškovės nurodytos Infrastruktūros išpirkimo iš ieškovės arba kitokio jos naudojimo būdo nustatymo.

Dėl reikalavimo priteisti atlyginimą už naudojimąsi infrastruktūra iki kreipimosi į teismą

45.       Ieškovė ieškiniu, kurį teismas priėmė 2020 m. liepos 16 d. prašo priteisti ir 59363,63 Eur  atlyginimą už naudojimąsi Infrastruktūra nuo naudojimosi konkrečiais objektais pradžios iki 2020 m. liepos 1 d.

46.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė ieškovės inžineriniais tinklais naudojosi iki 2020 m. liepos 1 d., tačiau ieškovė iki 2020 m. birželio 12 d. nereikalavo už tai atlyginimo. Kad atsakovė sumokėtų už naudojimąsi Infrastruktūra, ieškovė pareikalavo 2020 m. birželio 12 d. raštu. Todėl jai priteistinas ne visas reikalaujamas atlyginimas, o atlyginimas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. liepos 1 d., t. y už 18 dienų, kuris yra 292.80 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47.       Atsižvelgdamas į šio sprendimo 28-46 punktuose nurodytus faktus ir argumentus, teismas ieškovės ieškinį patenkina iš dalies, t. y. patenkina reikalavimą pripažinti, kad atsakovė naudojasi ieškovei priklausančia Infrastruktūra atlygintinai, ir nustato atlyginimo už tai dydį ir nedidele dalimi (0,005 procento) tenkina ieškovės reikalavimą priteisti atlyginimą už naudojimąsi Infrastruktūra praeityje  iki 2020 m. liepos 1 d. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmeta. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad išnagrinėjus bylą patenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų.  

48.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; kada ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos įvertinus, kuria dalimi patenkinti ir atmesti byloje pareikšti reikalavimai.  

49.       Ieškovė pateikė byloje prašymus priteisti jai iš atsakovės 2100 Eur išlaidų, turėtų už advokatės teisinę pagalbą ir 1556 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškovės reikalavimus visumoje, kaip vertina teismas, 50 procentų, ieškovei priteistinos 1050 Eur išlaidos, patirtos sumokant už advokatės pagalbą, 395 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už patenkintą reikalavimą nustatyti atlyginimo dydį, ir 5,60 Eur žyminis mokestis už iš dalies (0,005 procento) patenkintą reikalavimą priteisti jai 59363,63 Eur atlygimą, t. y. viso 1450,60 Eur.

50.       Atsakovė pateikė byloje prašymą priteisti jai 2323,20 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės reikalavimus byloje patenkinus 50 procentų, atsakovei iš ieškovės priteistinos 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.

51.       Teismas įskaito tarpusavyje iš atsakovės ieškovei ir iš ieškovės atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas (1450,60 – 1161,60) ir priteisia iš atsakovės ieškovei 289 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, naudojančios ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MBS BALTIC“, juridinio asmens kodas 301166661, nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 1836 /10000 dalis nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi teisė yra atlygintinė.

Nustatyti, kad atlyginimas, mokamas už vieną mėnesį už atskirus objektus yra: 1) vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimą 174,25 Eur; 2) vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimą 133,71 Eur; 3) vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimą 15,54 Eur; 4) 823/1000 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimą 145 Eur; 5) 1836/10000 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), naudojimą 19,50 Eur, o už visus naudojamus tinklus – 488 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai); šis atlyginimas mokamas nuo 2020 m. liepos 16 d. iki tinklų  išpirkimo arba kitokio jų naudojimo būdo nustatymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MBS BALTIC“, juridinio asmens kodas 301166661, už ieškovei nuosavybės teise priklausančių vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 823/1000 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 1836 /10000 dalių nuotekų tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), naudojimą laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. liepos 1 d.  292,80 Eur (du šimtai devyniasdešimt du eurai ir 80 centų) atlyginimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“, juridinio asmens kodas 132751369, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „MBS BALTIC“, juridinio asmens kodas 301166661, 289 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Raimondas Buzelis