Nuorašas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-496-443/2012
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00350-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.1. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2012 m. rugsėjo 26 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus atstovui A. B., administracinėn atsakomybėn traukiamam A. P., jo atstovei advokatei Irenai Haase, išnagrinėjo ūkininko A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vedusio, neteisto, 1 m. laikotarpiu administracine tvarka nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
n u s t a t ė:
ūkininkui A. P. 2012 m. liepos 27 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0360-0298 už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, nuo 2012 m. birželio 20 d. iki liepos 21 d. leido dirbti savo ūkyje P. B. ūkio darbininko darbą – ūkininko ūkio interesais šerti gyvulius, išvežti mėšlą, dirbti su žemės ūkio technika ir ją remontuoti bei kitus žemės ūkio darbus, kuriuos nurodydavo ūkininkas, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie P. B. priėmimą į darbą, ir tuo pažeidė LR DK 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2, 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrų nuostatų 25.1 p. normas ir užsitraukė administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – protokolas) surašiusios institucijos atstovas A. B. nurodė, kad protokolas surašytas pagrįstai ir teisėtai. Paaiškino, kad Valstybinėje darbo inspekcijoje pasitikėjimo telefonu š.m. liepos 23 d. buvo gautas P. B. pranešimas apie nelegaliai dirbamą darbą A. P. ūkyje. Tada darbo inspekcijos atstovai nuvykę į vietą, kur P. B. paaiškinęs, kad dirbęs prie remonto darbų, vartytuvo, viena diena būdavusi laisva. Povilas sakęs, kad birželio 30 d. A. P., nesilaikydamas pažado, sumokėjęs tik 50 Lt darbo užmokesčio. Jis paaiškinimą parašė pats. Tirdami pranešimą su G. D. nurodomu laiku apklausė P. B., A. M., D. U. ir patikrino nurodomas aplinkybes. Nustatė, kad nuo 2012 m. birželio iki 2012 m. liepos 21 d. buvo dirbama nesudarius sutarties ir nepranešus Sodrai. A. M. paaiškino, kad kaimynui padedantis, bet atlyginimo negaunantis. A. M. atsisakė paaiškinimą raštu rašyti, nes jam uždraudusi jo motina, sakydama, kad jis susipyksiąs su A. P.. Atsižvelgiant į praktiką, buvo surašytas ATPK protokolas. Pats A. P. paaiškinęs turįs 40 ha žemės, laikąs gyvulius. Jis liepos 27 d. atsisakė teikti paaiškinimus, vėliau pristatė paaiškinimą, kad darbo inspekcija turinti įrodyti, kad P. B. dirbęs ūkyje. Jie prašę A. P. pateikti paaiškinimus, bet jis atsisakęs, klausę, ar jis įdarbinęs P. B., leidęs dirbti nesudarius sutarties. Pats ūkininkas žodžiu sakęs, kad Povilas lyg ir dirbęs, paskui sakęs, kad jam davęs pinigų, bet raštu to nerašęs. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai surinkę medžiagą: nuotraukose užfiksavę darbo vietą, nurodytus darbus – ką Povilas dirbęs, techniką, laukus, kuriuos jis dirbęs, darbo rūbus; taip pat buvę apklausti liudytojai, kurie matė Povilą dirbant, girdėjo, kaip jis tarėsi dėl darbo užmokesčio. Kai fotografavę, A. P. ūkyje neradę. Rinkę medžiagą, Povilas susirinkęs darbo drabužius. Sakęs, kad ūkininkas juos po priekaba padėjęs. Jis parodęs, kokius darbus dirbęs, kokia technika. Kai darbo inspekcija gauna pranešimą, privalo reaguoti ir atlikti tyrimą. Iš surinktos medžiagos visiškai įrodyta, kad nurodomu atveju buvo nelegalus darbas (b. l. 32).
A. P. neprisipažino padaręs administracinio teisės pažeidimo ir nurodė, kad prieš tris mėnesius buvęs P. B. gimtadienis ir jis iš niekur nieko pareikalavęs iš A. P. 100 Lt. Povilui gimtadieniui jo sūnus davęs 50 Lt, o jis – vardinių proga. P. B. yra jo sūnaus draugas, jie kartu mokęsi, kartu ir atlikę praktiką, paskui atvažiavę pas A. P. atostogauti, pabuvę tris dienas ir išvažiavę savaitei, paskui grįžę ir P. B. pasiprašęs nakvynės, nes tėvas jį mušantis. A. P. ir leidęs pernakvoti. Su P. B. nėra šnekėjęs apie jokius darbus – neprašęs jo dirbti ir jis nieko nedirbęs. Jokio susitarimo dėl darbo nebuvę. A. P. ūkis mechanizuotas, viską pasidarąs pats. P. B. nieko neremontavęs, jokių gyvulių nešėręs, žemės nedirbęs, tik žadėjęs. Neklausęs, ar Povilas turįs suvirintojo pažymėjimą, ar mokantis virinti – nežinąs, neklausęs apie jokius pažymėjimus. A. P. daręsis savo darbus ir nekreipęs į jį jokio dėmesio. Pas G. J. važiavę pirmadienio rytą, nes A. P. ji paprašiusi „pamulčiuoti“. Povilas pas jį įšokęs į traktorių važiuoti ir jie nuvažiavę, o po valandos grįžę. A. P. sakęs: ,,noriu pažiūrėti, ar jis moka traktoriumi važiuoti”. Povilas pavažiavęs traktoriumi, A. P. sėdėjęs gale. Taip tikrinęs, ar moka vairuoti. Po birželio 24 d., galėję būti apie birželio 30 d., P. B. paprašęs Povilinėms 50 Lt ir A. P. jam padovanojęs. Povilas pas jį būdamas ieškojęs darbo. Visur lakstęs ir ieškojęs. Sakęs dabar, kad radęs pas J. A. ir gausiąs po 120 Lt per dieną. Jokio darbo jis pas A. P. nedirbęs, niekas svetimas pas jį nedirbąs, jis už ūkį atsakąs. Rašantys, ką nori, – melagingi parodymai. Povilas pabuvęs vieną dieną ir su jo vaiku visur lakstęs. P. B. neturėjęs pastovios gyvenamosios vietos – klajūnas, pas visus lakstęs. Kaimynė skambinusi į krašto apsaugą dėl jo. Povilas jį melagingai apskundęs. A. P. nupirkęs savo žmonai mašiną ir pasakęs Povilui, kad po mėnesio jis galėsiąs ją pasiimti, kai jam sumokėsiąs 4350 Lt. Davęs jam pavažiuoti su ta mašina ir ji likusi pas Povilą, kuris davęs A. P. 1400 Lt mašinos pirkimui, nes A. P. turėjęs tik eurais. Grąžinęs jam 1000 Lt o 400 Lt nedavęs, nes Povilas jo sūnui Kęstui buvęs skolingas – jis toks nepatikimas. Policija atsisakiusi atlikti ikiteisminį tyrimą. Povilas pastoviai pirkinėjęs pas jį mašinas ir jas pardavinėjęs. Prie jo pardavęs dvi mašinas ir po priekaba pasimetęs savo drabužius iš tos mašinos. Liepos 19 d. pardavęs paskutinę mašiną. Povilas esąs neteisingas ir inspektoriams davęs neteisingus paaiškinimus. Konfliktas kilęs dėl tos mažinos, ir jis sakęs, kad A. P. apskųsiąs visiems. Vakar sutikęs jį ir be piktumų šnekėjęsi. Jis sakęs, kad galėję susitarti dėl tos mašinos. Kai inspektoriai pas jį ūkyje buvę, namie nebuvęs. Niekas nesakęs, kad jie atvažiuos. A. P. reikalavęs protokolo liepos 23 d., bet jie nedavę. Neturėję jokio protokolo. Sakę, kad jis jiems nedavęs jokių dokumentų, tačiau A. P. jiems davęs savo teises. Inspektoriai patys meluoją. Pagal P. B. visi prieš jį susimokę – P. B. dar jį gamtos apsaugai apskundęs (b. l. 32-33).
L. P. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), nuo rugpjūčio 8 d. dirba pas J. A.. Pažįstąs A. P., nėra su juo giminės. Mokęsis su jo sūnumi, labai gerai sutarę. Nepykstąs ant A. P. ir duosiąs objektyvius parodymus. Atlikęs praktiką Vilniuje ir paskui su A. P. sūnumi atvažiavęs pas A. P. į jo namus, ir jam pasiūlę likti. Prašęs padėti dirbti ir sakęs, kad jam reiks darbininko vienam mėnesiui ir kad jam nereikia už dyką. Susitarę, kad dirbsiantis už pinigus. Pasiūlęs P. B. dienai 20-30 Lt užmokestį, tai girdėjęs jo sūnus Kęstas, D. U. yra sakęs, kad turi pigią darbo jėgą ir gali mokėti. Dėl darbo santykių buvo sutarę. Jis sakęs, kad turės mokėti didelius mokesčius valstybei, jei įformins. Jis, kaip ir kiekvienas darbininkas, norėjęs gauti uždarbį pragyvenimui, nes darbdavys moka mokesčius, ne darbininkas. Šiaip gyvenęs jų namuose, bet porą naktų nebūdavęs per savaitę, nes važiuodavęs pas paną. Atvažiuodavęs pats savo mašina. Kai pas A. P. atvažiuodavęs jo draugas S. B., Povilas nakvodavęs arba ant fotelio, arba mašinoje. Tai buvę birželio pabaigoje. Galėję būti birželio 20 d. Dėl darbo laiko pradžios ir pabaigos nesitarę. Sakęs, kai reikės, galėsiąs išvažiuoti. Darbus nurodydavęs A. P.. Keldavęsi 5 ryto, važiuodavę pas gyvulius, paskui grįžę dirbdavę kitus darbus. Jeigu nereikėdavę važiuoti pas gyvulius, dirbęs kitus darbus. Dirbęs įvairius darbus: miške pjovęs ir „mulčiavęs“ žolę, vežęs mėšlą išvartyti. Pagrinde dirbęs ,,Belarus” traktoriumi. Turįs traktorininko teises, virinti išmokęs pas tėvą. A. P. prašęs jo virinti, nes jam kenkiantys tie dūmai, jo suvirintojas neatvažiavęs, todėl paprašęs jo. Nustatytos darbo tvarkos nebuvę. Jei S. P. negalėdavusi, P. B. darydavęs ir pietus. Dirbęs iki liepos 27 ar 29 d. Povilinėms A. P. davęs 50 Lt, nes paprašęs atlyginimo. Jis paskaičiavęs pagal valandas ir davęs tik 50 Lt. Darbo sutarties nebuvo sudarę. P. B. pirkęs mašiną Audi A4 ir ją pardavęs. Iš jo A. P. atėmęs raktelius, jį smaugęs ir sukinėjęs rankas. Tai matę P. B. tėvas ir brolis. Nuo rugpjūčio 1 d. turėjęs pradėti dirbti pas J. A., dabar uždirbantis 450 Lt. Būtų uždirbęs likusią sumą ir atidavęs. Konfliktas buvęs liepos pabaigoje. A. P. nesumokėjęs už darbą, nors dirbęs, jį išvijęs, išmetęs jo rūbus. Su darbo inspektoriais važiavęs pas kitus liudytojus. A. P. jį tampęs prie jų. A. P. sūnui sakęs, kad jie už darbą sumokėtų 5000 Lt, ir jis sakęs, kad pakalbės su tėvu. P. B. pasiūlęs arba grąžinti mašiną, arba sumokėti pinigus. Kad dirbęs, matęs jo brolis A. B., žinojęs D. U.. A. P. jį apgavęs su ta mašina, todėl paprašęs 5000 Lt už darbą, nes dar dirbęs pas jį buvo žiemą miške. Į darbo inspekciją kreipęsis dėl to, kad A. P. nesąžiningas žmogus (b. l. 33-34).
Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra P. B. dėdė – jo tėvo brolis. A. P. šiek tiek pažįstąs. Pas jį atvažiavęs Povilas su A. P. liepos mėnesį. Jis jo paklausęs, kaip Povilas dirba ir kaip jam sekasi. A. P. pasakęs, kad geras darbininkas ir gerai dirba. Apie jo uždarbį jokių kalbų nebuvę. Kiek laiko dirbęs, negalįs pasakyti. Smulkiau nesidomėjęs. Nežinąs, kodėl Povilas buvęs pas A. P., gal norėjęs užsidirbti (b. l. 34).
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena Tarpučių kaime, yra A. P. kaimynas, gyvenantis už pusės kilometro. Apie jokius darbus nieko nežinąs. K. P. parsivežęs draugą ir jis ten būdavęs. Ne kartą yra pas juos užėjęs. Matydavęs, kad kieme būdavęs. Gal padėdavęs ką, nes ten gyvenęs. A. P. laikąs gyvulius, turįs technikos. Gal ir matęs Povilą važiuojant. Po kiemą tai tikrai važinėdavęs. Turėdavęs jam padėti, negi už dyką bus. Kaip pas kaimyną užeidavęs, alaus išgerdavę. Ūkyje dirbantys patys (duomenys neskelbtini), nes žemės turį nedaug (b. l. 34).
Liudytojas D. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. P. pažįstąs iš matymo. Vasarą sykį ar du buvo atvažiavęs su Povilu pas A. P. Povilas ten gyvenęs ir gyręsis, kad dirba. Sakęs, kad dirbantis prie gyvulių ir technikos, kad šienaudavęs. Povilas sakęs, kad gyvenantis pas draugą. Dėl maitinimo negirdėjęs. A. P. prie jo pasakęs, kad negalintis mokėti daugiau nei 20 Lt už dieną. Girdėjęs, kaip liepęs paremontuoti kažkokį traktorių. Apie pinigus su Povilu nekalbėję. Jų pokalbį girdėjęs V. A., gyvenantis jų kaime. Viskas įvykę tą pačią dieną, kai buvo atvažiavę. Tada alaus gėrę. Pas A. P. važiuodavęs pats (b. l. 34).
L. S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena Vilniuje, ūkininkauja, A. P. – jo draugas, Povilas – tik menkai pažįstamas. Atvažiuodavęs į savo ūkį ir užeidavęs pas A. P.. Keletą kartų matęs Povilą, sėdėdavę, laiką leisdavę. Susipažinę praėjusią vasarą. Neklausinėjęs, ką šis ten veikiąs. Povilas sakęsis, kad dirbęs su A. P. sūnum statybose ir atvažiavęs čia. Sakęs, kad turi problemų su savo šeimos nariais. Laiko pašnekėti turėję, bet apie darbą nekalbėję nieko. Vieną kartą liudytojas Povilą pavežęs iki Kauno. N. P. dirbančio. Apie jokius pinigus kalbos nebuvę. S. B. atvažiuodavęs retai, apsistodavęs pas A. P.. N. P. nakvojančio mašinoje ar ant fotelio, būdavęs pas A. P. po keturias-penkias dienas. Važinėjąs intensyviai nuo gegužės mėnesio iki dabar (b. l. 34-35).
Liudytoja G. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), ūkininkauja, turi neįgalumą. Yra A. P. kaimynė, gyvenanti visiškai šalia. Kažko užėjusi ir radusi Povilą valantį lengvąją mašiną. Su juo kalbėjusi apie ūkį. Jis sakęs, kad dirbąs pas tėvą (A. P.) ir valęs mašiną. Paskui sužinojusi, kad jis esąs Kęsto draugas. Nedažnai užeinanti, nemačiusi jo dirbančio. Per tvorą pamačiusi Arvydą ir paprašiusi prapjauti tokias pievas. Jis pasakęs, kad neturintis laiko. Povilas sakęs, kad jis galintis. T. A. sakęs, kad važiuos pats, ir atvažiavę abudu. Dirbantys savi: A. P., žmona ir du vaikai. Arvydas esantis geras žmogus, padarantis, ką paprašai. Neturįs jokių nelegalų. Pati sodyba neapaugusi dideliais medžiais per tvorą galinti matyti kiemą. Matanti dalį technikos (b. l. 35).
Liudytoja B. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena Kaune. Jos sodyba esanti šalia A. P. sodybos, iš jų perkanti pieną. Vieną kartą pasakiusi, kad A. P. paimtų iš P. B. mašinos raktus, nes mašinos signalizacija pypsėjusi, o jos vaikas miegojęs. P. B. buvęs girtas, liepęs raktus atiduoti. Pasiėmęs ir išvažiavęs. K. P. jai pasakęs, kad Povilą mušantis tėvas ir išvaręs jį iš namų. Povilas pirkęs mašinas ir taisęs jas A. P. kieme. Ji mačiusi gal dvi savaites jį. Kiek su vaikais nueidavusi, tiek ir matydavusi. Dar buvusi kalba, kad galėtų iį ką nors padėti, nes čia gyvenantis. Kaimynas A. P. pasakęs, kad nusipirkęs mašiną, bet raktai pas Povilą. Ji pasakiusi, kad, kai turėsiąs raktus, tai ir mašina būsianti jo. Viena kaimynė jai pasakiusi, kad neturėtų jokių reikalų su Povilu (b. l. 35).
Liudytoja A. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. P. – jos kaimynas. Vieną kartą mačiusi stovintį ir rūkantį Povilą prie automašinos, kitą kartą – valgantį. Apie jokius konfliktus tarp P. B. ir A. P. nieko negirdėjusi (b. l. 35).
Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Povilas – buvęs grupiokas. Santykiai dabar nesantys geri. Povilas buvęs pas jį, nes neturėjęs, kur gyventi. Tada jo tėvas jį prisiėmęs gyventi. Su juo važinėdavę, vaikščioję. K. P. dirbęs, o jis jį gaišindavęs. Jis buvęs jo svečias, kaip ir išlaikytinis. Nebuvę jokių santykių dėl darbo. Gyvenęs kaip šeimos narys, nedirbęs jokių darbų. Mašinas taisydavęsis ir pardavinėjęs. Siūlydavęsis padėti, bet nieko nedaręs. Tėvas turėjęs konfliktą dėl mašinos. Tada prasidėję skundai. Povilo drabužiai buvę visur. Kieme – taip pat. Iš mašinos išsiėmęs pats. P. P. gimtadieniui nevežęs. Tėvas nemokėjęs jam jokių pinigų (b. l. 35).
L. S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. P. – jos vyras. Povilą pažįstanti. Jis buvęs jos sūnaus Kęsto draugas. Sakęs, kad neturįs, kur gyventi. Todėl priėmę. Pardavinėjęs mašinas ir taisydavęs. Buvęs ne ištisai. Kai buvęs, nedirbęs. Tvarkęsis savo mašinas. Ji tiesiai nesakiusi, kad išeitų, bet jis piktnaudžiavęs. Jokių darbų neprašę dirbti. Skalbusi jo drabužius, gyvenęs pas juos, valgęs. Kambary buvę rūbai, kitus, pardavęs mašiną, palikęs kieme. Paskutinę mašiną pardavęs ir išvažiavęs (b. l. 35).
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra P. B. brolis. A. P. pažįstąs iš matymo. Buvo pas brolį atvažiavęs vieną šeštadienį, t.y. liepos 23 d. A. P. liepęs Povilui ir jam dirbti – melžti karves, bet A. B. neturėjęs rūbų ir atsisakęs. Povilas parodęs, ką dirbąs – karves perrišinėjąs, prižiūrįs. Sakęs, kad pradėjęs dirbti birželio pabaigoje. Sakęs, kad sutaręs su A. P., jog už dieną darbo jam mokės 50 Lt. Liepos 23 d. turėję kepti šašlykus, turėjusi atvažiuoti draugė, todėl atsimenąs, kurią dieną. Povilas norėjęs būti savarankiškas, neturėjęs konfliktų su tėvu. Tėtis norėjęs, kad Povilas dirbtų jo ūkyje. Tėtis stengiąsis, kad jie dirbtų sau. Povilas pasakojęs ir apie mašiną (b. l. 36).
A. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už padarymą administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 413 str. 1 d., kur nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. LR DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant LR DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti LR ATPK 413 str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Pažeidimas, numatytas ATPK 413 str., gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).
Administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 413 str. 1 d. traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio sąvoka yra pateikta LR DK 14 ir 16 straipsniuose. LR DK 16 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal LR DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą; darbdaviu taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad byloje yra SODROS informacija, jog A. P. nuo 2009 m. sausio 1 d. yra asmuo, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (b. l. 13), bei ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą ŪP Nr. 0068304, A. P. laikytinas tinkamu LR ATPK 413 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu.
Teismas nustatė, kad A. P. buvo surašytas protokolas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, esant LR DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, nuo 2012 m. birželio 20 d. iki liepos 21 d. leido dirbti savo ūkyje P. B. ūkio darbininko darbą – ūkininko ūkio interesais šerti gyvulius, išvežti mėšlą, dirbti su žemės ūkio technika ir ją remontuoti bei kitus žemės ūkio darbus, kuriuos nurodydavo ūkininkas, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui apie P. B. priėmimą į darbą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius LR ATPK 413 str. 1 d. numatytą pažeidimą įrodinėjama: 2012 m. liepos 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu ATPP Nr. 0360-0298 (b. l. 2), P. B., D. U., J. B. rašytiniais paaiškinimais (b. l. 3, 4, 5), foto lentelėmis (b. l. 6, 7, 8, 9), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 10), užduoties kortele (b. l. 11), pavedimu dėl inspektavimo (b. l. 12), SODROS informacija (b. l. 13), sprendimu dėl pranešimo (b. l. 26) ir byloje betarpiškai apklaustų liudytojų parodymais.
Atkreiptinas dėmesys, jog A. P., susipažinęs su protokolu, pasirašyti bei teikti paaiškinimus atsisakė (b. l. 10), jo parodymai teismo posėdyje buvo nenuoseklūs, prieštaringi, dažnai logiškai nepaaiškinami. Teismas spendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neigdamas savo kaltę, t.y. tvirtindamas, kad tarp jo ir P. B. nebuvo darbinių santykių, siekia išvengti administracinės atsakomybės. Teismas vertina kaip nepatikimus liudytojo S. B. parodymus, kadangi bylos duomenimis nustatyta, kad jis yra A. P. draugas, gyvenantis Vilniuje, atvykęs į Tarpučių kaimą ūkininkauja, apsistoja pas A. P.. Kaip suinteresuotų bylos baigtimi asmenų nepatikimais laikytini ir A. P. sutuoktinės S. P. bei jo sūnaus K. P. teiginiai, jog P. B. A. P. ūkyje tik gyveno, ilsėjosi, pramogavo, bet nieko nedirbo. Pažymėtina, jog teismo neįtikina šių liudytojų ir A. P. pateikiamos versijos, kadangi racionaliai nesuvokiama, jog asmuo apie mėnesį laiko gyventų (duomenys neskelbtini) namuose, absoliučiai nieko neveikdamas, tik pramogaudamas, dar daugiau – visiems trukdydamas dirbti ūkio darbus, ir už tai jam būtų dovanojami pinigai, perkamas automobilis, taip pat nepaprašoma išsikraustyti. Be to, tokia versija prieštarauja ir kitų liudytojų parodymams, nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms.
P. B. tiek teikdamas pirminius paaiškinimus (b. l. 3), tiek teismo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad nuo 2012 m. birželio 20 d. iki liepos 21 d. dirbo žemės ūkio darbininku pas ūkininką A. P., kuris jį priėmęs į darbą žadėjęs mokėti 20 Lt už darbo dieną, darbo sutarties nesudarė. Buvo sutarę, jog dirbs kiekvieną dieną, o viena diena bus per savaitę laisva. P. B. teigė, kad pas ūkininką dirbo prie remontų, vartytuvų, traktorių, „mulčiavo“ pievas, vartė šieną, virino šieno presą, šėrė gyvulius, iš fermų vežė mėšlą ir kitus darbus, kuriuos dirbti liepdavo A. P.. Su traktorium MTZ Bielarus „mulčiavo“ apie 13 ha pievų. Paskutinę darbo dieną remontavo traktorių ir šėrė gyvulius. Birželio 30 d. už darbą A. P. davė 50 Lt, daugiau pinigų nedavė.
Realų darbo faktą patvirtina ir liudytojų D. U., J. B., A. M., A. B. parodymai. Teikdamas pirminius paaiškinimus (b. l. 4) D. U. nurodė, jog kai kada P. B. nuveždavęs į A. P. ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), kur Povilas dirbęs įvairius žemės ūkio darbus (remontavęs techniką, pjovęs bei vartęs šieną, perrišdavęs gyvulius), kelis kartus pats matęs, kaip P. B. dirbęs išvardintus darbus, girdėjęs, kaip A. P. nurodęs Povilui, kokius darbus reikia atlikti konkrečiomis dienomis, kad A. P. minėjęs, jog gali mokėti P. B. po 20 Lt už darbo dieną. Tiek teismo posėdžio metu, tiek teikdamas pirminius paaiškinimus (b. l. 5) J. B. nurodė, jog P. B. su A. P. buvo atvažiavę pas jį į svečius, tada A. P. sakęs, kad Povilas gerai dirba jo ūkyje. Nelegalaus darbo tyrimo akte (b. l. 10) yra užfiksuoti ir A. M. pirminiai paaiškinimai darbo inspektoriui žodžiu, kad jis retkarčiais padedantis kaimynui A. P. žemės ūkio darbuose, bet atlyginimo už tai negaunantis. Šis paaiškinimas kelia abejonių dėl A. P. ir aukščiau nurodytų liudytojų parodymų, kad A. P. ūkyje dirba tik jis pats ir jo šeima. Nelegalaus darbo tyrimo akte yra užfiksuota, jog A. P. valdo apie 40 ha žemės, laiko apie 25 gyvulius: 9 karves bei veršiukus; žemės ūkio produkciją realizuoja, išskyrus grūdines kultūras, kurias augina tik galvijų pašarui (b. l. 10), todėl mažai tikėtina versija, kad visus ūkio darbus nudirbantis savo jėgomis, o juos atlikti padedanti tik technika, kadangi ūkis mechanizuotas.
A. M. žodžiu darbo inspekcijos pareigūnui nurodė, kad P. B. pažįsta kaip asmenį, kuris birželio – liepos mėnesiais dirbo pas A. P. su traktoriumi prie žemės ūkio darbų, tačiau raštu teikti paaiškinimą A. M. atsisakė, nes jo motina jį perspėjusi, kad tokiu atveju susipyks su A. P. (b. l. 10). Visgi jo teismo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės nenuneigia pirminių paaiškinimų – A. M. liudijo, jog Povilą matydavęs, kai tik užeidavęs, kad tikrai matęs Povilą važinėjantį po kiemą, kad jis galėjęs padėti A. P. ūkio darbuose, nes ten gyvenęs.
Teismas, įvertinęs P. B., A. M., D. U., J. B. pirminius paaiškinimus, teiktus patikrinimą atlikusiems darbo inspekcijos pareigūnams (b. l. 3-5, 10) ir teismo posėdyje, sprendžia, jog realaus darbo faktas byloje įrodytas. Atskirus prieštaravimus A. M. parodymuose teismo posėdžio metu teismas vertina kaip tam tikrą jo suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi minėtas asmuo gyvena administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaimynystėje bei retkarčiais pas jį dirba. Dėl kaimyniškų santykių su A. P. kritiškai vertintini ir liudytojų G. J., B. B. bei A. Č. parodymai. Be to, nei viena iš jų neneigė, jog aptariamu laikotarpiu P. B. būdavęs A. P. kieme, o ypač kategoriški ir nepagrįsti neigiami pasisakymai P. B. atžvilgiu netgi sukelia teismui abejonių liudytojų nešališkumu. Juo labiau, kad tie neigiami pasisakymai kai kada akivaizdžiai prieštarauja tų pačių liudytojų parodymams. Pavyzdžiui, G. J. liudijo, jog P. B. kartu su A. P. „mulčiavęs“ jos pievą, tačiau tada neaišku, kodėl paties A. P. ir jo kaimynų kaip didelis tinginys apibūdinamas P. B. pats pasisiūlė „mulčiuoti“ G. J. pievą ir pats beveik per prievartą įšoko į traktorių, atsisėdo į vairuotojo vietą, kai A. P. sėdėjo traktoriaus gale. Be to, A. P. negalėjo paaiškinti, kodėl norėjo išbandyti P. B. darbą traktoriumi, dėl to leisdamas jam „mulčiuoti“ G. J. pievą, jei neturėjo ir neketino su juo turėti jokių darbo santykių.
Teismas pažymi, jog byloje pakanka įrodymų ir apie susitarimą dėl atlyginimo ir jo sumokėjimo. Liudytojas D. U. teismo posėdyje teigė, kad A. P. prie jo pasakęs, jog negalintis mokėti P. B. daugiau nei 20 Lt už dieną. Pats A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad P. B. gimtadieniui jam pareikalavus yra davęs 100 Lt. Vėliau A. P. tvirtino, kad tuos pinigus davęs ne jis, bet jo sūnus P. B. draugas Kęstas, tačiau K. P. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė jokių pinigų Povilo gimtadieniui nedavęs ir kad jo tėvas apskritai jokių pinigų P. B. nedavęs. A. P. taip pat nesigynė, kad birželio 30 d. davęs P. B. 50 Lt, neva vardinių proga, tačiau visiškai nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl laikas nuo laiko, P. B. reikalaujant arba ne, duoda jam pinigų. P. B. versija, kad birželio 30 d. duoti 50 Lt buvo skirti apmokėti už dvi savaites darbo, o anksčiau duoti 100 Lt – už ankstesnį darbą miške, teismo vertinimu yra logiški ir įtikinami. Sumokėta 50 Lt suma neatitinka liudytojų minimo apmokėjimo už darbą susitarimo sąlygų – 20 Lt per dieną, todėl teismui atrodo logiškas ir įtikinamas P. B. aiškinimas, kad jau vien dėl sulygto, tačiau nesumokėto atlyginimo už darbą tarp A. P. ir P. B. ir kilo jų konfliktas. A. P. aiškino, kad konfliktas kilo dėl automobilio, kurį jis nupirkęs žmonai. Toks aiškinimas neįtikinantis jau tuo, kad A. P. nurodo mašiną pirkęs savo žmonai, tačiau P. B. pasakęs, kad po mėnesio jis galėsiąs ją pasiimti, kai A. P. sumokėsiąs 4350 Lt. Teismas vertina, jog pakankamai pagrįsti yra P. B. paaiškinimai, kad konfliktas kilo A. P. sulaužius susitarimą, todėl jis pareikalavęs sumokėti už darbą ne tik vasarą, bet ir žiemą. Tai, kad P. B. jautėsi apgautas, savaime suprantama, galėjo jį pastūmėti pranešti darbo inspekcijai apie nelegaliai dirbtą darbą, tačiau teismas atmeta versiją, kad jokio nelegalaus darbo fakto nebuvo ir P. B. kreipėsi į darbo inspekciją vien norėdamas atkeršyti A. P.. Tai patvirtina ir nutraukto ikiteisminio tyrimo, kurį A. P., kaip pats teigė teismo posėdyje, buvo inicijavęs prieš P. B., faktas.
Pažymėtina, jog protokolą surašiusios institucijos atstovas nurodė, jog darbo taisyklių iš A. P. neprašę, tačiau iš liudytojų parodymų teismas gali konstatuoti, kad P. B. dirbo paklusdamas A. P. ūkyje nustatytai darbo tvarkai. Kaip jau buvo minėta, A. P. yra įsiregistravęs kaip asmuo, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, viešai deklaruoja pats atliekantis visus darbus savo ūkyje, todėl, tikėtina, jog speciali darbo tvarka A. P. ūkyje ir nėra nustatyta. Be to, nagrinėjant bylas dėl nelegalaus darbo žemės ūkyje, įvertintina ir tokių darbų specifika: jie dažniausiai sezoniniai, nepastovūs, sunkiai apibrėžiami laike ir konkretizuojami, dažniausiai dirbami pagal ūkininko prašymus ir iškilusius poreikius. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-2068/2011 laikė, jog asmuo pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, nes darbdavys nurodė, kokie darbai turi būti atlikti, suteikė darbuotojoms darbo priemones, buvo nustatytas darbo laikas. A. P. nustatyta darbo tvarka, kaip matyti iš liudytojų parodymų, ir pasireiškė tuo, kad darbai buvo atliekami pagal poreikius ir pagal A. P. nurodymus: reikėdavę keltis apie 5 val. ryto, važiuoti pas gyvulius, paskui (arba jeigu nereikėdavę važiuoti pas gyvulius) dirbti kitus darbus: mišką pjauti, „mulčiuoti“ žolę, vežti mėšlą išvartyti; P. B. yra nurodęs, jog A. P. prašęs jo atlikti suvirinimo darbus, neatvažiavus suvirintojui; jei S. P. negalėdavusi, P. B. tekdavę daryti ir pietus. Liudytojas D. U. nurodo girdėjęs, kaip A. P. liepęs P. B. paremontuoti traktorių; liudytojas A. B. nurodė, kad A. P. liepęs Povilui melžti karves. Iš byloje esančių nuotraukų ir liudytojų parodymų matyti, jog A. P. aprūpino P. B. darbo priemonėmis ir suteikė gyvenamą plotą.
Iš to, kas nurodyta, teismo konstatuotina, jog P. B. ne tik gyveno A. P. ūkyje – P. B. realaus darbo faktas nustatytas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir P. B. santykiai turėjo darbo teisiniams santykiams būdingų požymių: buvo susitarimas dėl darbo, asmuo pakluso A. P. nustatytai darbo tvarkai, buvo tartasi dėl darbo funkcijų bei atlyginimo. Teismo įsitikinimu realaus darbo faktas A. P. ūkio naudai bei darbo teisinių santykių požymiai byloje įrodyti protokolu, pirminiais P. B., D. U., J. B. ir A. M. parodymais bei teismo posėdžio metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog A. P. ūkyje P. B. tęstinį laiką atliko tam tikrus darbus bei už juos gavo 50 Lt atlyginimą (b. l. 2, 3, 4, 5, 10). Šias faktines aplinkybes patvirtina ir foto lentelės (b. l. 6-9), kuriose matyti: ūkininko A. P. sodyboje esantis traktorius MTZ82, valst. Nr. 8956LA, su kuriuo A. P. ūkyje P. B. 2012 m. birželio – liepos mėnesiais dirbo žemės ūkio darbus (b. l. 6), minėto traktoriaus kuro sistema, kurią, dirbdamas A. P. ūkyje, P. B. remontavo (b. l. 7), P. B. darbo drabužiai, kuriuos jis susirinko A. P. sodyboje (b. l. 9), ūkininkas A. P., fotografuotas tą pačią dieną, kada darytos visos įrodymams skirtos nuotraukos, t. y. liepos 27 d., savo sodyboje (b. l. 8).
Teismas sprendžia, kad surinkta pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, kad tarp ūkininko A. P. ir P. B. buvo susitarimas, kuriuo P. B. įsipareigojo dirbti žemės ūkio darbus A. P. ūkyje: šerti gyvulius, išvežti mėšlą, dirbti su žemės ūkio technika ir ją remontuoti bei kitus žemės ūkio darbus, paklusdamas A. P. nurodymams, o A. P. įsipareigojo mokėti už darbo dieną ne mažiau 20 Lt, t.y. kad P. B. nelegaliai dirbo ir gavo už tai atlygį, todėl A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 413 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas A. P. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia: į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį; į pavojingumo laipsnį; į A. P. asmenybę (dirba, vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, neteistas, administracine tvarka nebaustas); į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą – A. P. skirtina nuobauda, artima sankcijoje numatytam baudos vidurkiui – 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) bauda.
Įvertindamas tai, kas nurodyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30-32 str., 413 str. 1 d., 286-288 str., teismas
n u t a r i a:
A. P. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. ir nubausti 6000 Lt (šešių tūkstančių litų) bauda.
Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Teisėjo parašas.
Nuorašas tikras:
Teisėjas Arturas Rauktys