Baudžiamoji byla Nr. 2K-111-976/2023

Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00001-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.5; 2.8.9.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

nuteistajam S. D.,

jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio.

Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendžiu S. D. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžiu

Į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas – 2020 m. vasario 4 d. (viena para), tai prilygsta 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalimi, 3 dalies 7 punktu, 682 straipsniu, S. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams.

Nuspręsta iš S. D. išieškoti valstybei konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 186,19 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kita nuosprendžio dalis palikta galioti nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       S. D. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus, t. y.: būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, pagal 2019 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AK-59 patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 2 punktą organizuodamas (duomenys neskelbtini) skyriaus darbą ir kontroliuodamas užduočių vykdymą, pagal 5.4 punktą vadovaudamas komisijų darbui sprendžiant su žemės ūkio ir melioracijos veikla susijusius klausimus, pagal 5.9 punktą organizuodamas melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės, statybos techninės priežiūros, projekto vykdymo priežiūros darbus, organizuodamas statinio pripažinimą tinkamu naudoti, pagal 5.20 punktą inicijuodamas prekių, paslaugų ir darbų pirkimą pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus kompetenciją, pagal 5.22 punktą kontroliuodamas sutarčių ir susitarimų, kuriuos įgyvendina (duomenys neskelbtini) skyrius, vykdymą, 2019 m. rugsėjo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, savo darbo kabinete, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo ir kito asmens – A. Ž. naudai paprašė UAB „L“ statybos darbų vadovo K. A. neteisėtos ir nepagrįstos finansinės paramos ir, jam sutikus, taip su juo susitarė, kad K. A. duos, o S. D. priims kyšį – dyzelinius degalus, kuriuos degalinėje įpylus į S. D. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto A. Ž. nuosavus automobilius, už juos bus sumokėta UAB „L“ lėšomis, t. y. S. D. ir K. A. suvokiant, kad kyšis bus duotas už pageidaujamą S. D. teisėtą veikimą ir palankumą UAB „L“ atžvilgiu, jam vykdant savo įgaliojimus, kontroliuojant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus organizuotus viešuosius pirkimus laimėjusios UAB „L“ atliekamus melioracijos statinių remonto, rekonstrukcijos darbus bei juos aktuojant. Po to, vykdant susitarimą, 2019 m. rugsėjo 6 d. degalinėje „Circle K Lietuva“, esančioje (duomenys neskelbtini), K. A., pasinaudodamas UAB „L“ vardu išduota „Circle K“ degalų kortele, sumokėjo 120,60 Eur už į A. Ž. automobilį „Peugeot 807“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į automobilyje esančias talpyklas įpiltus dyzelinius degalus, o 2019 m. rugsėjo 18 d. toje pačioje „Circle K Lietuva“ degalinėje K. A., pasinaudodamas UAB „L“ vardu išduota „Circle K“ degalų kortele, sumokėjo 65,59 Eur už į S. D. automobilį „Opel Zafira-A“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įpiltus dyzelinius degalus. Taip S. D. iš K. A. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „L“ atžvilgiu savo ir kito asmens naudai priėmė 186,19 Eur bendros vertės kyšį – dyzelinius degalus.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo S. D. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nusikaltimo dalyko (kad dyzeliniai degalai yra ne kyšis, o parama šventei), dėl S. D. galimybės rodyti palankumą UAB „L“ vertinimo ir dėl ultima ratio (paskutinė priemonė) principo taikymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, pagrįstai pripažino juos įrodymais, tačiau, neteisingai aiškindamas BK 225 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, padarė išvadas, neatitinkančias byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl nuosprendis naikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 2 punktas).

3.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „L“ statybos darbų vadovo K. A. parodymus ir jų kitimą proceso metu, šio asmens einamas pareigas ir įgaliojimus spręsti dėl paramos skyrimo iš įmonės lėšų, kitus byloje esančius įrodymus, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros įstatymo nuostatas, nustatė, kad K. A. pripylė degalų S. D. ir A. Ž. ne kaip paramą šventei, o kyšio forma.

4.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs S. D. einamas pareigas ir atliekamas funkcijas, taip pat UAB „L“ ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją siejamus nevienkartinius teisinius ir finansinius santykius, padarė išvadą, kad S. D. turėjo realią galimybę daryti įtaką pagal savo kompetencijos ribas vykstantiems procesams, todėl, reikalaudamas kyšio, neabejotinai suprato, kad UAB „L“ turėtų būti suinteresuota palaikyti gerus santykius ir gali sutikti duoti kyšį. Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai atitinka kyšio reikalavimo už palankumą požymius, patenka į S. D. darbinių santykių ir suteiktų įgaliojimų vykdymo sferą.

5.       Padaręs išvadas, kad S. D. kyšininkavimas nebuvo susijęs su parama šventei ir nebuvo atsitiktinio pobūdžio, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tokie jo veiksmai yra akivaizdžiai pavojingi, darantys žalą asmens, visuomenės, valstybės interesams, pasižymi savanaudiškumu, todėl priskirtini baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų kategorijai ir jiems netaikytinas ultima ratio principas.

6.       Apeliacinės instancijos teismas nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kriminalinės žvalgybos taikymo ir konstatavo, kad proceso metu S. D. teisės buvo varžomos pagrįstai ir proporcingai tiriamos nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, pavojingumui.

III. Kasacinio skundo argumentai

7.       Kasaciniu skundu nuteistojo S. D. gynėjas advokatas R. Mikulskas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

7.1.                      Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalį ir nuteisdamas S. D. už kyšio priėmimą, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, o tai lėmė klaidingas išvadas dėl jam inkriminuotos veikos padarymo aplinkybių ir netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 225 straipsnio 1 dalies) pritaikymą, o apkaltinamojo nuosprendžio turinys neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo argumentavimas dėl bylos aplinkybių ir jų įrodytumo bei bylos tyrimo išsamumo, pagrįstumo nėra aiškus, logiškas, nuoseklus ir įtikinamas. Šie padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, jie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

7.2.                      Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme S. D. pripažino faktines aplinkybes, kad K. A., pasinaudodamas UAB „L“ vardu išduota „Circle K“ degalų kortele, jam ir A. Ž. pripylė dyzelinių degalų ir už juos degalinėje sumokėjo. Tačiau degalų pylimo faktą žemesniųjų instancijų teismai vertino skirtingai: pirmosios instancijos teismas degalų pylimą pripažino parama šventei, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad degalų pylimas buvo ne parama šventei, o kyšio forma.

7.3.                      Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje netinkamai aiškino paramos sampratą. Viso proceso metu S. D. tvirtino, kad pripilti degalai buvo priimti kaip parama 2019 m. rugsėjo 16 d. Kuršėnuose vykusiai rudens šventei „Jomarkas“, nesiejant su jo atliekamais tarnybiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas, atribodamas paramą nuo kyšio, rėmėsi Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros įstatymo nuostatomis ir padarė išvadą, jog S. D. nei kaip valstybės tarnautojas, nei kaip fizinis asmuo negalėjo gauti paramos. Pažymėtina, kad Paramos ir labdaros įstatymas reguliuoja ne visus su parama susijusius klausimus plačiąja prasme, o tik labdaros ir paramos teikimo ir gavimo kontrolę bei apskaitą, kai labdaros ir (arba) paramos teikėjai ir (arba) gavėjai naudojasi įstatymų nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis (1 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į vykusios šventės organizavimo, įskaitant ir finansavimą, ypatumus bei kontekstą, S. D. veiksmų teisėtumą vertino minėto įstatymo aspektu. Svarbu pažymėti, jog minėta „Jomarko“ šventė, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, buvo paremta savanorišku bendruomenės kooperavimusi, siekiant visuomeninių tikslų, o šventės dalyviai prie šventės prisidėdavo iš esmės natūra, t. y. turima produkcija, gyvūnais, dekoracijomis, vaišėmis, technika, kitais ištekliais, talkindami darbu ir kt. Todėl nors formaliai UAB „L“ paramą galimai turėjo apskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau tokio pobūdžio pažeidimai savaime nesuponuoja tokios paramos gavimo korupcinio pobūdžio.

7.4.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai dyzelinių degalų pylimą pripažino kyšio priėmimu vien tuo pagrindu, jog S. D. ėjo pareigas valstybės tarnyboje, nenustatinėdamas visų inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Priimdamas šventės organizavimui skirtus degalus, S. D. galimai elgėsi netinkamai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo požiūriu, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis).

7.5.                      Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas S. D. kaltę, nenustatė būtinojo BK 225 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyviojo sudėties požymio – tiesioginės tyčios. Teismas nenurodė absoliučiai jokių motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus, o apsiribojo vieninteliu aptakiu teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino S. D. parodymus, jo kaltę grįsdamas vieninteliu faktu – darbu valstybės tarnyboje.

7.6.                      Nuteistojo S. D. parodymus apie šventės organizavimą, finansavimą ir degalų pylimo aplinkybes patvirtina ir liudytojų A. D., R. B., A. Ž., E. N. (UAB „L“ direktoriaus) bei K. A. parodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminiai S. D. ir K. A. parodymai apie degalų pylimo aplinkybes, duoti iškart po jų sulaikymo, sutapo, nors objektyviai jie neturėjo galimybės tarpusavyje derinti savo pozicijų, analogiškus parodymus jie davė ir bylą nagrinėjant teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jais nesirėmė, o atsižvelgė tik į tarpinius ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu K. A. duotus parodymus, esą už degalus jis sumokėjo pagal S. D. prašymą tam, kad pastarasis galbūt darbiniuose santykiuose palankiau atsižvelgs UAB „L“ naudai. Tokie liudytojo K. A. parodymai daugiau reikšmingi nustatant jo paties kaltės turinį, tačiau savaime nepatvirtina S. D. tyčios.

7.7.                      Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog dyzelinius degalus kaip kyšį, o ne kaip paramą šventei apeliacinės instancijos teismas vertino remdamasis ne bylos duomenimis, o paties teismo iškeltomis abejonėmis, esą byloje nėra duomenų apie tai, kokias konkrečiai išlaidas organizuojant byloje aptariamą šventę patyrė S. D. ir A. Ž., kodėl jie turėjo patirti asmenines išlaidas, jei šventę organizavo savivaldybės administracija, ir kodėl jas turėjo kompensuoti ne savivaldybė, o UAB „L“, kodėl šventei organizuoti jie naudojosi asmeniniu, o ne savivaldybei priklausančiu transportu. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatė byloje neištirtų neaiškumų, jis turi pareigą imtis juos ištirti, o ne jais remtis grįsdamas nuteistojo kaltę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K-540/2013 ir kt.).

7.8.                      Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog, aiškindamas S. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymį – siekiamą palankumą, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-788/2022, kurioje buvo pateikti išaiškinimai dėl reikalavimo duoti kyšį už palankumą. Be to, iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, tik pakeisdamas faktinius duomenis, tiesiog perrašė kasacinio teismo nutarties motyvus, visiškai neatsižvelgdamas į tai, jog ratio decidendi (sprendimo pagrindas (motyvacija)) šiose bylose skiriasi. Pažymėtina, kad nors kasatorius buvo kaltinamas kyšio priėmimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, aklai perrašydamas kasacinio teismo nutartį, nurodė, jog kasatoriaus veika atitinka kyšio reikalavimo už palankumą požymius, kuriuos nuosprendyje nepagrįstai analizavo kaip inkriminuojamą nusikalstamos veikos požymį. Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje už reikalavimą duoti kyšį buvo kaltinamas savivaldybės meras, kuris turėjo sprendžiamojo balso teisę, plačius įgalinimus bei įtaką konkrečiame savivaldybės projekte. Šiuo atveju teismas pernelyg sureikšmino tik faktą, jog S. D. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje dirbo valstybės tarnautoju, neanalizuodamas ir netirdamas, ar (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas turėjo realią galimybę daryti ir ar darė kokią nors įtaką kokiems nors savivaldybėje vykstantiems procesams, susijusiems su UAB „L“. Teismas nesusiejo UAB „L“ su konkrečiai S. D. tarnybine padėtimi, ignoravo byloje esančius įrodymus, kad jis, vykdydamas savo įgaliojimus, neturėjo objektyvių galimybių teikti palankumą UAB „L“.

7.9.                      S. D. tarnybinė veikla buvo pernelyg nutolusi nuo šios bendrovės kokio nors intereso įgyti tokį palankumą. Nuteistasis S. D. teisiamojo posėdžio metu (ir prieš tai ikiteisminio tyrimo metu) paaiškino, kad jis nedalyvauja viešųjų pirkimų komisijos darbe, jis kaip komisijos pirmininkas pasirašydavo užbaigimo aktus, jo parašas yra paskutinis ir faktiškai nieko nelemiantis, nes jis tiesiogiai negalėjo daryti įtakos ar kitokio poveikio priimant darbus. Daugiausia visus darbus vykdo konkurso būdu samdyti techniniai prižiūrėtojai, kurie pavaldūs ne savivaldybei. Tokius nuteistojo paaiškinimus patvirtino ir teisme apklausti liudytojai A. D., R. B., K. A., pastarasis teigė, kad jų įmonės atliekamų darbų priežiūrą dėl didesnės vertės projektų pagal viešuosius pirkimus atliko UAB „D“, o S. D. jokių priežiūros darbų neatliko. Liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga, kuria apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo. Bylos medžiaga rodo, kad UAB „L“ pasiūlymus, pasirašytus direktoriaus E. N., dėl melioracijos darbų atlikimo teikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, bet ne (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriui ar S. D.. Byloje esančios rangos sutartys rodo, kad sutartis dėl melioracijos darbų atlikimo, sudarytas tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ir UAB „L“, pasirašė administracijos direktorius G. K. ir bendrovės direktorius E. N.. Be to, iš byloje esančių papildomų susitarimų, sudarytų prie rangos sutarčių, kad jie buvo sudaryti tarp (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (pasirašė administracijos direktorius G. K.) ir UAB „L“ (pasirašė direktorius E. N.), atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje esantys suremontuotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai rodo, jog dokumentuose pasirašė komisijos nariai, t. y. keli asmenys, tarp jų ir S. D..

7.10.                      Gynyba nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl S. D. taikytų kriminalinės žvalgybos priemonių apimties ir trukmės proporcingumo jo galimai vykdytiems nusikalstamiems veiksmams. Kriminalinės žvalgybos priemonių neproporcingas taikymas teismų praktikoje vertinamas kaip esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Nors nagrinėjamoje byloje taikant kriminalinės žvalgybos priemones, paskirtas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi ir pratęstas to paties teismo 2019 m. liepos 4 d. ir 2019 m. spalio 10 d. nutartimis, buvo išaiškinta, jog neva S. D. įvykdė nusikalstamą veiką, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tai savaime nepateisina kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo trukmės ir intensyvumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. D. priemonės buvo taikytos beveik devynis mėnesius, kad buvo fiksuojami šio asmens privatūs pokalbiai, daromi garso bei vaizdo įrašai. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po 2019 m. gruodžio 14 d. užfiksuoto pokalbio, tačiau dėl šio pokalbio S. D. nebuvo pareikšti nei įtarimai, nei kaltinimai, o pats pokalbio turinys apskritai neturi jokių neteisėtų veiksmų požymių. Apeliacinės instancijos teismo pacituotas pokalbis, kuris nebuvo tiriamas byloje, tik dar labiau pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog kriminalinės žvalgybos priemonės iš dalies buvo panaudotos ne tik kaip būdas išaiškinti galimai daromas nusikalstamas veikas, bet ir kaip būdas „surasti“ kaltinamojo veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Apeliacinės instancijos teismo deklaratyvūs teiginiai, jog kriminalinės žvalgybos priemonės buvo proporcingos S. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumui, nėra paremti jokiais motyvais ar teisiniais argumentais. Teismas nepagrįstai kriminalinės žvalgybos priemonių taikymą siekė pateisinti tuo, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami dėl galimai S. D. ir kitų įmonių atstovų galimai susiklosčiusių sisteminio korupcinio pobūdžio ryšių. Vis dėlto pažymėtina, jog kriminalinės žvalgybos veiksmai truko beveik devynis mėnesius, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2020 m. sausio 14 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams po įvykdyto degalų pylimo 2019 m. rugsėjo 6 ir 18 d., o po 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. sausio 10 d., kol buvo taikomos kriminalinės žvalgybos priemonės, neteisėtų veiksmų atvejų užfiksuota nebuvo, be to, atsižvelgtina į tai, kad S. D. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai priimto santykinai nedidelės vertės (186,19 Eur) kyšio, kuris tapo vieninteliu ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu. Todėl darytina neabejotina išvada, jog kriminalinės žvalgybos priemonių apimtis ir trukmė jo atžvilgiu buvo neproporcinga galimai vykdytiems nusikalstamiems veiksmams, tai suponuoja esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

7.11.                      Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia teigti, kad S. D. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą negali būti laikoma pavojinga veika, dėl to negali būti kvalifikuojama kaip nusikalstama veika bei užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Tokia veika tiek pagal savo pobūdį (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek pagal subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl, net ir pripažinus kasatoriui inkriminuotą veiką kaip nusikalstamą, kasatorius turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

7.12.                      Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu S. D. teikė prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismas jį išteisino, šio klausimo nagrinėjimas nebuvo aktualus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl išteisinimo, vis dėlto turėjo prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės išnagrinėti ir dėl jo priimti procesinį sprendimą. Apeliacinis teismas to nepadarė, dėl to buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8.       Nuteistojo S. D. gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 225 straipsnio 1 ir 5 dalių taikymo

9.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu, nenustatė būtinųjų BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, t. y. kyšio dalyko ir už jį siekiamo palankumo, taip pat subjektyviojo sudėties požymio – tiesioginės tyčios.

10.       Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinis įforminimas gali būti įvairūs (pavyzdžiui, tariamieji ar tikri civiliniai sandoriai su paperkamuoju). Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-138/2012, 2K-416/2012, 2K-536/2013, 2K-83/2014, 2K-13-697/2015, 2K-7-128-699/2017, 2K-218-222/2017, 2K-221-942/2020) arba jo išimtine padėtimi ar palankumu. Kyšis, turintis ekonominę vertę rinkoje, gali būti turtas (pinigai, vertybiniai popieriai, akcijos, meno kūriniai, drabužiai, kitoks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, kurias patvirtina dokumentai, ir kt.), taip pat turtinę vertę turinčios paslaugos (nemokamai suteikiamos mokamos paslaugos, nemokamas buto, automobilio remontas ir kt.) ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-260-303/2016). Kyšiu gali būti pripažintas tik neteisėtas ar nepagrįstas atlygis, todėl neteisėtumas ar nepagrįstumas yra įrodinėtinos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-788/2021).

11.       BK 225 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą. Kaip nurodyta teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48-788/2018, 2K-94-788/2022), kyšininkavimo teisinė koncepcija nebekelia reikalavimo, kad kyšio gavėjas aiškiai nurodytų kyšio davėjui priežastį, dėl kurios šis turėtų duoti kyšį. Apie tai, už ką duodamas ir imamas kyšis, gali būti sprendžiama iš viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto. Antai situacijoje, kai valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą su juridiniais ar fiziniais asmenimis sieja teisiniai ir finansiniai santykiai, buvo konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės vykdomo projekto laimėtojai, rangovai ir subrangovai yra suinteresuoti darbų užsakovo palankumu ir supranta finansines rizikas, kurios gali kilti dėl nesutarimų su šiuos projektus prižiūrinčiais tarnautojais. Kai tokie valstybės tarnautojai reikalauja ar provokuoja duoti kyšį, net ir nenurodydami konkrečios priežasties, jų palankumu suinteresuotas asmuo turi pagrindą manyti, kad, atsisakęs duoti kyšį, jis gali susidurti su įvairiais trukdžiais, pertekliniais reikalavimais, ieškiniais, praras galimybę ateityje laimėti projektą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-788/2022).

12.       Ši veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad už kyšį jis įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų, ar sudaryti išimtinę padėtį, ar suteikti palankumą, ir nori taip veikti. Kyšio priėmimas pats savaime gali daryti įtaką kaltininko veiksmams ar neveikimui, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikros turtinės ar asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam už konkretų veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, ar už išimtinę padėtį ar palankumą.

13.       S. D. skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, savo naudai tiesiogiai priėmė kyšį už palankumą vykdant įgaliojimus, t. y.: būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, 2019 m. rugsėjo mėn. savo darbo kabinete tiesiogiai savo ir kito asmens – A. Ž. naudai paprašė UAB „L“ statybos darbų vadovo K. A. neteisėtos ir nepagrįstos finansinės paramos, būtent dyzelinių degalų, už kuriuos bus sumokėta UAB „L“ lėšomis, už pageidaujamą S. D. palankumą UAB „L“, kontroliuojant viešuosius pirkimus laimėjusios UAB „L“ atliekamus melioracijos statinių remonto, rekonstrukcijos darbus bei juos aktuojant. Po to, vykdant susitarimą, 2019 m. rugsėjo 6 d. K. A., pasinaudodamas UAB „L“ vardu išduota kortele, sumokėjo 120,60 Eur už į A. Ž. automobilį ir į automobilyje esančias talpyklas įpiltus dyzelinius degalus, o 2019 m. rugsėjo 18 d. sumokėjo 65,59 Eur už į S. D. automobilį įpiltus degalus. Taip S. D. iš K. A. už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „L“ atžvilgiu savo ir kito asmens naudai priėmė 186,19 Eur bendros vertės kyšį – dyzelinius degalus.

14.       Nagrinėjamoje byloje, spręsdami dėl kyšio dalyko, taip pat kyšio davimo už palankumą bei tiesioginės tyčios, teismai padarė skirtingas išvadas: pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį nenustatęs šių nusikalstamos veikos požymių S. D. veikoje, apeliacinės instancijos teismas pripažino jį kaltu.

15.       Pirmosios instancijos teismas dviem savivaldybės tarnautojams į jų asmeninius automobilius įpiltų degalų apmokėjimą iš UAB „L“ lėšų kvalifikavo kaip paramos teikimą savivaldybės organizuojamai šventei; o apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad tai yra neteisėtas ir nepagrįstas atlygis (kyšis) už savivaldybės tarnautojo palankumą.

16.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir teismų sprendimus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dyzeliniai degalai (kainavę 186,19 Eur) gali būti pripažįstami kyšiu, t. y. kyšininkavimo dalyku. Parama, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, yra teikiama tam tikra forma ir tam tikru būdu (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 47–50 punktai). Savivaldybės tarnautojams į asmeninius automobilius pilami degalai, už kuriuos sumoka bendrovės, su kuria savivaldybė yra sudariusi rangos sutarčių, darbuotojas, naudodamasis jo turima bendrovės degalų apmokėjimo kortele, negali būti laikomi parama savivaldybės organizuotam renginiui. Taigi, kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kad savivaldybės tarnautojo dyzelinių degalų priėmimas iš UAB darbuotojo negali būti laikomas kyšio dalyku, yra nepagrįsti.

17.        Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinojo kyšininkavimo požymio, būtent kyšio priėmimo tikslo – S. D., ėjusio (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas, palankumo UAB „L“, kontroliuojant viešuosius pirkimus laimėjusios UAB „L“ atliekamus melioracijos statinių remonto, rekonstrukcijos darbus bei juos aktuojant.

18.       Kaip jau buvo minėta pirmiau, inkriminuojant asmeniui nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje, nebūtina nustatyti, kad kyšio gavėjas aiškiai nurodė kyšio davėjui priežastį, dėl kurios šis turėtų duoti kyšį. Apie tai, už ką duodamas ir imamas kyšis, gali būti sprendžiama iš viso byloje nustatytų aplinkybių konteksto. Tačiau, nepaisant naujo, alternatyvaus požymio – t. y. kyšio ėmėjo palankumo kyšio davėjui ar tretiesiems asmenims – gana abstrakčios formuluotės, jį būtina nustatyti.

19.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, kuriais pagrindė BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos būtinąjį požymį – kyšio priėmimą už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „L“, nesilaikė įrodymų visumos vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, taip pat nesivadovavo in dubio pro reo principo reikalavimais ir nepagrįstai konstatavo, kad S. D. veikoje yra visi kyšininkavimo požymiai. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina jokio išskirtinio S. D. palankumo UAB „L“.

20.       Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad:

20.1.                      S. D. pagal 2019 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AK-59 patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 2 punktą organizuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus darbą ir kontroliuoja užduočių vykdymą; pagal 5.4 punktą – vadovauja komisijų darbui sprendžiant su žemės ūkio ir melioracijos veikla susijusius klausimus; pagal 5.9 punktą – organizuoja melioracijos statinių projektavimo, ekspertizės, statybos techninės priežiūros, projekto vykdymo priežiūros darbus, organizuoja statinio pripažinimą tinkamu naudoti; pagal 5.20 punktą – inicijuoja prekių, paslaugų ir darbų pirkimą pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus kompetenciją; pagal 5.22 punktą – kontroliuoja sutarčių ir susitarimų, kuriuos įgyvendina (duomenys neskelbtini) skyrius, vykdymą;

20.2.                       iš 24 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. vykdytų tiekėjų apklausų UAB „L“, dalyvavusi visose šiose apklausose ir teikusi pasiūlymus, laimėjo du pirkimus: šios apklausos vyko 2018 m. sausio 22 d. ir 2019 m. vasario 14 d.;

20.3.                      2019 m. rugsėjo–gruodžio mėn., kai įvyko dyzelinių degalų pylimas ir pokalbis dėl galimo poreikio važiuoti į degalinę, vyko šeši pirkimai: 2019 m. rugsėjo 13 d., 2019 rugsėjo 16 d., 2019 m. spalio 2 d., 2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. UAB „L“, dalyvavusi šiose apklausose ir teikusi pasiūlymus, nelaimėjo. 2019 m. rugsėjo 26 d. vykusioje apklausoje UAB „L“ pasiūlymo neteikė;

20.4.                      yra surašyti devyni aktai, susiję su rangovės UAB „L“ atliktų darbų vertinimu, iš šių aktų keturi yra suremontuotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai ir penki aktai, kuriais konstatuojama, kad ne visi darbai yra įvykdyti, todėl tikslinga atlikti pakeitimus ir siūloma administracijos direktoriui pritarti darbų keitimo ir vykdymo procedūroms. Šiuos aktus pasirašė komisijos, kurių nariais paprastai buvo S. D., kitas jo skyriaus darbuotojas, rangovės atstovas, taip pat kiti asmenys – projektuotojas, darbų vadovas, techninis prižiūrėtojas ir pan. Taip pat nuo 2018 m. pradžios iki 2020 m. sausio mėn. yra pasirašyta virš dvidešimt kitų aktų, kur tarp komisijos narių paties S. D. nėra, tačiau yra jo skyriaus darbuotojai;

20.5.                      S. D. komunikavimo su kitais asmenimis kontrolė (t. y. jis buvo sekamas, buvo vykdoma elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir buvo kontroliuojamas jo privatus gyvenimas darbo vietoje, automobilyje) vyko devynis mėnesius, t. y. nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. sausio 10 d. Kaip matyti iš bylos, nuo 2019 m. balandžio 18 d. iki 2019 m. liepos 10 d. buvo nutarta sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą S. D.: techninių priemonių panaudojimą specialia tvarka, t. y. slaptą jo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų kontrolę ir fiksavimą; jo sekimą; slaptą patekimą į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos patalpas, slaptą patekimą į S. D. darbo kabinetą ir prie jo esančias poilsio patalpas bei slaptą patekimą į S. D. naudojamą transporto priemonę, šių patalpų ir automobilio, juose esančių daiktų, kitų kriminalinei žvalgybai reikalingų objektų (jų pavyzdžių) apžiūrą, paėmimą tirti bei techninių priemonių – vaizdo, garso fiksavimo įrenginių – sumontavimą ir panaudojimą specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti S. D. ir jo bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. ir 2019 m. spalio 10 d. nutartimis dėl sekimo, slapto patekimo į patalpas, transporto priemonę ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka šių neviešo pobūdžio veiksmų vykdymo terminas atitinkamai pratęstas iki 2020 m. sausio 10 d.;

20.6.                      vykdant asmens kontrolę nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. sausio mėn. buvo nustatyti du dyzelinių degalų pylimo atvejai į A. Ž. ir S. D. priklausančius automobilius (atitinkamai 2019 m. rugsėjo 6 d. ir 2019 m. rugsėjo 18 d.), ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. sausio 14 d., t. y. po beveik keturių mėnesių nuo šių aplinkybių nustatymo;

20.7.                      2020 m. vasario 5 d. sulaikytas S. D. nuosekliai aiškino apie degalų pylimą kaip paramą ir neigė bet kokį neteisėtą palankumą UAB „L“, nagrinėjant bylą teismuose ši pozicija nesikeitė;

20.8.                      2020 m. vasario 5 d. sulaikytas K. A. dviejose apklausose ir akistatos metu teigė degalų apmokėjimą bendrovės kortele supratęs kaip paramą. Papildomos apklausos metu 2020 m. vasario 12 d. įtariamasis K. A. nurodė, kad ,,sutikdamas su jo (S. D.) prašymu užpilti dyzelinį kurą, šiuo metu suprantu, kad tai yra vertinama kaip nusikalstama veika – kyšio davimas. Aš suvokiu, kad <…> tokiu būdu perdaviau kyšį valstybės tarnautojui už pastarojo palankumą UAB „L“. 2020 m. balandžio 20 d. jis pateikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 40 straipsnį. 2020 m. balandžio 22 d. apklausos metu K. A. pakartojo, kad pripažįsta kaltę dėl kyšio davimo, ir 2020 m. gegužės 18 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apklaustas bylos nagrinėjimo metu, K. A. nurodė, kad parodymų apie galimą palankumą ikiteisminio tyrimo metu nedavė, nežino, kodėl protokole užfiksuoti tokie jo parodymai, taip pat teigė, kad pareigūnas jam paaiškino, jog taip bus greičiau nutraukta byla. Teisme K. A. nurodė, kad degalus pylė negalvodamas apie neteisėtą savo elgesį ir nesitikėdamas S. D. palankumo. 

21.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, esant šioms neginčijamai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, įvertinus K. A. parodymų visumą kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, taip pat vadovaujantis principu in dubio pro reo, darytina išvada, kad S. D. veikoje nenustatytas nusikalstamos veikos požymis – kyšio priėmimas už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „L“ atžvilgiu. Nenustačius šio nusikalstamos veikos požymio, netenka svarstyti apie tiesioginės tyčios buvimą S. D. veikoje. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje įtikinamai nepaneigta S. D. versija apie jo, kaip valstybės tarnautojo, suvokimą, kad jis elgiasi nors ir neteisėtai (galimai darydamas etikos arba drausminį pažeidimą), tačiau ne nusikalstamai, įsipildamas į savo ir savo pavaldinio automobilius 186,19 Eur vertės dyzelinio kuro, o būtent jo netinkamai suvoktą galimybę gauti iš privačių asmenų materialią paramą natūra, siejant ją su savivaldybės renginių organizavimu.

22.       Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad teismuose ištirti įrodymai, būtent tai, 1) kad UAB „L“ per beveik dvejus metus laimėjo dvi apklausas, kurių laimėjimo datos nesiejamos su dyzelinių degalų pylimu; 2) kad S. D. dalyvavo komisijose, kurios priima darbus arba teikia siūlymą pratęsti darbų atlikimą (taip pat ir rangovės UAB „L“), ir jo dalyvavimas taip pat nesiejamas nei su neleistinu poveikiu komisijų nariams, nei su dyzelinių degalų pylimo atvejais; 3) UAB „L“ vadovo parodymai, kad bendrovė nesiekė palankumo per savo darbuotoją K. A., kuris neribotai naudojosi degalų apmokėjimo kortelėmis; 4) (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų parodymai, kad nepastebėjo savo vadovo palankumo rangovei UAB „L“ ir kad jokių nurodymų, susijusių su rangovų dalyvavimu apklausose ir darbų priėmimu, jie nėra gavę; 5) K. A. parodymai teisme, kad jis, mokėdamas už S. D. įpiltus degalus, nesiekė išskirtinio S. D. elgesio, neleidžia daryti įrodymais pagrįstos ir abejonių nekeliančios išvados, kad S. D., priėmęs dyzelinių degalų už 186,19 Eur, priėmė kyšį už pageidaujamą teisėtą veikimą vykdant savo įgaliojimus ir palankumą UAB „L“ atžvilgiu.

23.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje kaip vieni pagrindinių kaltės įrodymų vertinami K. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau jo kaip įtariamojo apklausose, be abstrakčių, BK 225 straipsnio 1 ir 5 dalyse naudojamų formuluočių (,,suvokiu, kad sutikdamas užpilti dyzelinio kuro <…> tokiu būdu perdaviau kyšį valstybės tarnautojui už pastarojo palankumą UAB „L“) ir bendro pobūdžio teiginių apie galimą palankumą ateityje darbiniuose santykiuose (,,tikėjausi, kad pagal S. D. prašymą apmokėjus jam už kurą jis galbūt kokiuose nors darbiniuose santykiuose palankiau atsižvelgs į UAB „L“ naudą, bendraujant darbiniais klausimais, derinant techninę dokumentaciją“), nėra jokių konkretesnių duomenų apie tai, kada, kokiu būdu, kokiomis formomis, kokiose bendravimo ar bendradarbiavimo srityse S. D., kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus direktoriaus, palankumas galėjo būti išreikštas po to, kai jam buvo apmokėti degalai. Teisme duodamas parodymus jis pakartojo pirminėse apklausose, vykdytose, kai jis buvo sulaikytas, pateiktą informaciją, kad apmokėdamas degalus S. D. nesupratęs, jog tai nusikaltimas. Taip pat paaiškino, kad norėjo, jog ikiteisminis tyrimas kuo greičiau būtų nutrauktas, todėl vėlesnėse apklausose buvo fiksuoti jo netikslūs parodymai apie siekiamą palankumą bendrovei. Todėl apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nepatikrinęs K. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kartu siekiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat neįvertinęs K. A. parodymų kaitos priežasčių, suteikė ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams išskirtinę reikšmę, taip nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

24.       Kasatorius taip pat ginčija, nors ir nenurodydamas konkrečių teisinių argumentų, neviešo pobūdžio priemonių taikymo prieš S. D. proporcingumą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, šis teismas, vertindamas gana ilgą privataus gyvenimo kontrolės trukmę, ikiteisminio tyrimo pradėjimą tik po keturių mėnesių po nustatyto degalų pylimo atvejo, pripažino tokią kontrolę neproporcingai apribojusia S. D. privatų gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė priešingai, pripažindamas, kad neviešo pobūdžio veiksmai buvo vykdomi teisėtai. Teisėjų kolegija, vertindama neviešo pobūdžio priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas, daro išvadą, jog jos buvo taikytos teisėtai ir pagrįstai. Vertinant jų taikymo proporcingumą pažymėtina, kad neviešo pobūdžio priemonių taikymas ir jų taikymo pratęsimas buvo grindžiami duomenimis apie galimai neteisėtus korupcinio pobūdžio S. D. ryšius su juridiniais asmenimis, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nors ir pakankamai ilgas ir iš esmės nerezultatyvus, privataus gyvenimo ribojimas vis dėlto buvo proporcingas. Taigi neviešo pobūdžio priemonių taikymo metu gautus duomenis apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino kaip leistinai gautus įrodymus. Tačiau, kaip jau minėta, duomenys, gauti asmens neviešos kontrolės metu, nepagrindė kaltinimų S. D.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad beveik devynis mėnesius gana kompleksiškai kontroliuojant S. D. privatų gyvenimą, be jau aptartų dviejų degalų pylimo atvejų, nebuvo fiksuota jokių duomenų, pagrindžiančių kokio nors palankumo UAB „L“ demonstravimą, ketinimus ar pastangas išskirtinai traktuoti šią įmonę, jai dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ir apklausose, vykdant melioracijos darbus, priimant jos atliktus darbus, perkeliant jos neatliktų darbų terminus ir pan.

25.       Šia nutartimi pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė BK 225 straipsnio 1 dalį vertindamas S. D. veiką kaip neturinčią visų nusikalstamos veikos požymių. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dyzelinius degalus pripažino parama savivaldybės renginiui ir nepagrįstai konstatavo, kad S. D. privatus gyvenimas buvo ribojamas neproporcingai, nesudaro pagrindo pripažinti šio nuosprendžio iš esmės neatitinkančiu nuosprendžiams keliamų reikalavimų.

26.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir in dubio pro reo principo reikalavimų, netinkamai įvertino įrodymų visumą ir netinkamai pritaikė BK 225 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai         Olegas Fedosiukas

        Audronė Kartanienė

        Rima Ažubalytė