Civilinė byla Nr. e2-1800-931/2022 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27210-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.20.4; 3.2.6.1; 3.2.6.5
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Linai Kelevišienei,
dalyvaujant ieškovo vadovui V. J. ir ieškovo atstovei advokatei Laurai Timinskaitei,
atsakovui ir jo atstovei advokatei Jolitai Razminaitei-Gvozdovičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sidora“ ieškinį atsakovui B. F. (B. F.) dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sidora“ (toliau – UAB „Sidora“, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. F. (B. F., toliau – ir atsakovas), kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė paslaugų sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo parengti UAB „Sidora“ priklausančio pastato-sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdangos naują planą su visais sprendiniais, medžiagomis, apskaičiuojant apkrovas ir pan. Šalių susitarimu Sutarties kaina už parengtą galutinį projektą, t. y. galutinį rezultatą, buvo sutarta 500 Eur. Šios Sutarties sudarymo faktą patvirtina UAB „Sidora“ sumokėtas atlyginimas už sutartas suteikti paslaugas. Naujo plano parengimo poreikis iškilo dėl to, kad faktiškai statinio planuose numatyta perdanga tarp pirmo ir antro aukšto nebuvo įrengta (nors suplanuota), o ieškovė siekė įrengti tokią perdangą, todėl ieškovei buvo būtinas naujas planas ir nauji sprendiniai, kurie atitiktų šiuo metu galiojančius teisės aktus, rinkoje esančias ir tokių perdangų įrengimui naudojamas medžiagas ir pan. Ieškovės teisėtas lūkestis buvo gauti galutinį projektą, atitinkantį faktinę padėtį bei teisės aktų reikalavimus, pagal kurį būtų galima pradėti perdangos įrengimo statybos rangos darbus. Atsakovas sutartų įsipareigojimų neįvykdė, naujų brėžinių su visais reikalingais sprendiniais nepateikė. Ieškovė 2021 m. sausio 10 d. atsakovui pateikė pretenziją dėl įsipareigojimų neįvykdymo bei prašė grąžinti atsakovui sumokėtą sumą. Atsakovas gautos sumos negrąžino, įsipareigojimų ir toliau neįvykdė, todėl atsakovui kyla pareiga grąžinti gautas sumas ir kyla civilinė atsakomybė bei yra visi pagrindai priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 500 Eur žalos atlyginimo. Jeigu, atsakovo teigimu, jis yra neskolingas ieškovei, tai tokiu atveju atsakovas privalo įrodyti, jog yra įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, už gautas sumas yra atsiskaitęs, arba grąžinti nepagrįstai gautas sumas, nes priešingu atveju laikoma, jog atsakovas nepagrįstai praturėjo ieškovės sąskaita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnis). Atsakovas nuo pareikalavimo momento neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl laikomas pažeidusiu prievolę. Kai išankstinę įmoką gavęs asmuo nustatytu laiku neperduoda daiktų (paslaugų), tai pirkėjas turi teisę reikalauti, kad skolininkas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą (CK 6.315 straipsnis). Atsakovas privalo grąžinti ieškovei 500 Eur sumą. Atsakovo neteisėti veiksmai akivaizdūs iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, kadangi iki šios dienos nėra atsiskaityta su ieškove. Ieškovės naudai dėl atsakovų veiksmų susidarė 500 Eur nuostoliai. Ieškovei padaryta žala yra tiesioginis atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl, akivaizdu, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltė civilinėje atsakomybėje yra preziumuojama, todėl jos įrodinėti nereikia.
Atsakovas B. F. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės atstovavimo išlaidas.
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog atsakovas žodinio susitarimo pagrindu suteikė ieškovei atlygintinas paslaugas. Šalys buvo sudariusios žodinę paslaugų teikimo sutartį dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto projektavimo, šalys susitarė, kad atsakovas už 2 000 Eur parengs nekilnojamo turto projektavimo darbus. Ši sutartis buvo įvykdyta – tai patvirtina atsakovo ieškovei parengti preliminarūs brėžiniai Priedas Nr. 1 (kurie buvo pateikti ieškovei el. paštu 2020 gruodžio 8 d. (3 šaldytuvo brėžiniai)); 2021 m. sausio 15 d. ir 5 brėžiniai, todėl ieškovė privalo atsiskaityti už suteiktas atsakovo paslaugas, o ne reikalauti sumokėto avanso. Ieškovės teikiamas susirašinėjimas el. paštu su atsakovu patvirtina, kad sutartinė suma buvo didesnė (2 000 Eur) nei 500 Eur, nes ieškovė 2021 m. rugpjūčio 24 d. el. paštu žinutėje nurodo: ,,2020-11-04 UAB ,,Sidora“ Jums pervedė avansą“. Įrodymai patvirtina, jog šalys susitarė dėl paslaugos nekilnojamo turto projektavimo darbų, šalys susirašinėjo elektroniniu paštu, ieškovė pervedė avansą 500 Eur, pati tai patvirtina siųstoje el. paštu žinutėje atsakovui, atsakovas išsamiai apie šalių sutartus darbus ir jų vykdymą išsamiai pasisakė atsakydamas į pretenziją. Atsakovas į objektą buvo nuvykęs mažiausiai 3 kartus, mažiausiai jame užtrukdavo iki 3 val., nes atlikdavo matavimo darbus būsimiems brėžiniams, kontaktavo su ieškove veiksmus atlikdamas ieškovės naudai. Nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ieškovė grindžia savo argumentus, kad tarp šalių nesusiklostė prievoliniai santykiai (nėra aiškus ieškinio faktinis pagrindas), iš kur atsirado žala. Ieškovė nepateikė papildomų paaiškinimų ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovo prievolės ieškovei faktinį ir teisinį pagrindą. Išanalizavus su ieškiniu pateiktus priedus, matyti, kad 500 Eur yra ne sandorio suma, o darbai už šią avansinę sumą atsakovo buvo atlikti ir tai pavirtina pateikti ieškovei el. paštu 2020 m. gruodžio 8 d. (5 vnt.) 2021 m. sausio 15 d. preliminarūs brėžiniai, tačiau ieškovė toliau jokio kontakto su atsakovo nepalaikė. Ieškovė ieškinio reikalavimų neįrodė. Sutartis iš dalies buvo įvykdyta – tai patvirtina atsakovo ieškovei parengti ir pateikti brėžiniai, todėl ieškovė privalo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakydamas į ieškovo pretenziją, atsakovas detaliai nurodė ieškovei atliktus darbus ir jų apimtis ir apie tai ieškovei buvo žinoma, ieškovės pervestas avansas atsakovui padengė (ir tai nepilnai) tik pačias minimaliausias ir būtiniausias UAB ,,Sidora“ užsakymo vykdymo sąnaudas. Įrodymai patvirtina, jog šalys susitarė dėl projektavimo darbų atlikimo. Atsakovas analizavo norminę bazę bei parengė c brėžinius. Tarp ginčo šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų sutartis, o ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo. Tarp ginčo šalių nebuvo susiklostę nurodomi santykiai, todėl ieškinys pareikštu pagrindu nenagrinėtas. 2020 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedime Nr. 92 skiltyje ,,mokėjimo paskirtis“ yra įrašyta ,,avansas už darbus (duomenys neskelbtini) suma 500 Eur.“ Ieškovė prašo priteisti tą pačią 500 Eur sumą, tik šią sumą ieškovė pateikia kaip už galutinį projektą taip klaidindama teismą. Iš teismui pateiktų duomenų (Priedas Nr. 1 ir Nr. 2) matyti, kad atsakovas atliko projektavimo atlikimui paruošiamuosius darbus – statinio apžiūra vietoje (trys kartai – vienas kartas 40 Eur), iš viso 120 Eur. Norminės medžiagos studijavimas – 200 Eur; naujų brėžinių (8 brėžiniai) paruošimas – 250 Eur (mažiausia suma) – iš viso susidaro 120 + 200 + 250 = 570 Eur.
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodo, kad nėra ginčo, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė projektavimo paslaugų sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo parengti UAB „Sidora“ priklausančio pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), perdangos naujus planus su visais statybos rangos darbams atlikti reikalingais sprendiniais, medžiagomis, apskaičiuojant apkrovas ir pan. Ieškovės lūkestis buvo gauti naujus, teisės aktų reikalavimus (ypatingai STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“) atitinkančius planus, tarp šalių buvo sutarta dėl pastato antro aukšto grindų detalių projektavimo. Atsakovas privalėjo parengti brėžinius pagal STR 2.02.11:2004 „Šaldomieji pastatai ir patalpos“ reikalavimus, t. y. kad pastatas būtų pritaikytas sandėliavimui šaldomosiose patalpose. Šalys Sutarties sudarymą patvirtino savo konkliudentiniais veiksmais (ieškovė sumokėjo 500 Eur avansą, o atsakovas pradėjo rengti preliminarius brėžinius), Sutarties sudarymo faktą pripažįsta abi šalys, dėl to ginčo nėra. Ieškovė pripažįsta, jog 500 Eur suma buvo sumokėta kaip avansas už užsakytas paslaugas, tačiau Sutarties kaina už galutinį rezultatą buvo sutarta 1 500 Eur, o ne 2 000 Eur, kaip nurodo atsakovas. Nepaisant to, jog šalys nurodo skirtingą galutinę Sutarties kainą, šiam ginčui tai esminės įtakos neturi, kadangi ginčas kyla dėl atsakovo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo ir ieškovės sumokėto avanso grąžinimo, kadangi ieškovė negavo to, ko pagrįstai tikėjosi, t. y. galutinių visus reikalavimus atitinkančių brėžinių. Atsakovas patvirtina, jog pateikė tik preliminarius brėžinius, ne galutinius. Iš pateiktų brėžinių matyti, jog tai yra tik senų brėžinių perbraižymas, tačiau ne šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus atitinkančių brėžinių parengimas, pagal kuriuos būtų galima atlikti statybos rangos darbus. Konstrukciniai brėžiniai turėjo būti parengti ir sandėlių pastatų ir patalpų grindų dangos, pagrindai ir konstrukcijos parenkamos atsižvelgiant į sandėliuojamų krovinių apkrovą ir rūšį, antžeminio transporto rūšį ir jo mechaninį poveikį, dulkių išsiskyrimą. Turėjo būti atlikti konstrukciniai skaičiavimai, nes pastato pritaikymas šaldomoms patalpoms turi atitikti visus aukščiau minėto STR 2.02.1:2004 reikalavimus. CK 6.197 straipsnis numato, jog jeigu sutarties dalyko kokybė nei sutartyje, nei įstatymuose nenustatyta, tai ji turi atitikti protingą ir ne žemesnę už vidutinę kokybę, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Šiuo atveju teisės aktai numato atitinkamus reikalavimus, atsakovo pateikti brėžiniai neatitinka kokybės. Atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, neparengė tinkamų brėžinių, ieškovė negavo to, ko pagrįstai tikėjosi ir dėl ko buvo sutarta. Atsakovas pripažįsta, jog pateikti brėžiniai yra preliminarūs, be to ir pateikti vėluojant (po dviejų mėnesių nuo avanso gavimo). Jeigu būtų kitaip, tai atsakovas, manydamas, jog visus savo įsipareigojimus įvykdė, ir įvykdė tinkamai, būtų pareikalavęs sumokėti visą Sutarties kainą, tačiau to nedarė, su ieškove daugiau nebendravo, taigi savo veiksmais pripažino, jog Sutartis nėra įvykdyta, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą. Atsakovas gautos sumos negrąžino, įsipareigojimų ir toliau neįvykdė, todėl atsakovui kyla pareiga grąžinti gautas sumas. Atsakovas privalo įrodyti, jog yra įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, už gautas sumas yra atsiskaitęs, arba grąžinti nepagrįstai gautas sumas, nes priešingu atveju laikoma, jog atsakovas nepagrįstai praturėjo ieškovės sąskaita. Atsakovas prievolės tinkamai neįvykdė, pateikti brėžiniai yra tik preliminarūs, neatitinka keliamų reikalavimų, pateikti pavėluotai (dviejų mėnesių terminas nėra protingas terminas įsipareigojimo įvykdymui, tuo labiau, jog pateikti tik preliminarūs brėžiniai). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Atsakovas nuo pareikalavimo momento neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl laikomas pažeidusiu prievolę. Atsakovas neperdavė ieškovei galutinio Sutarties rezultato, todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei 500 Eur sumą.
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodo, jog dublikas yra nepagrįstas. Atsakovas palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime į patikslintą ieškinį. Atsakovas parengė statinio preliminarų projektą (toliau – projektas) – projekto, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte pateikti. Brėžiniai ieškovei buvo duoti preliminarūs, nes nebuvo atlikti dėl priešgaisrinės dalies, šildymo – vėdinimo, vandentiekio nuotekų dalių. Ieškovė nepateikė informacijos atsakovui ir taip ir nebuvo galutinai nustatyta temperatūra šaldymo kamerstatiniuose (0, -5, -10, -20 ? C), todėl ir skaičiavimai buvo preliminarūs. Ieškovė nežinojo, neturėjo vizijos, nebuvo parengusi ir technologinės dalies, kiek bus stelažų, kokie jie bus. Net nebuvo aišku, kokias prekes laikys sandėlyje. Kokia bus galutinė apkrova ant pastato kontrukcijos perdangos, kaip bus vykdomi pakrovimo – iškovimo darbai. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, statinio projektuotojas privalo: 1. statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą, ieškovė to nepadarė pažeisdama šias nuostatas. Atsakovas buvo tik projekto dalies (konstrukcinės) vadovas. Žodiniu susitarimu šalys sutartimi nustato terminus ir tvarką, kada užsakovas privalėjo pateikti atsakovui aiškią užduotį bei projektavimui pateikti būtinus duomenis. Projektuotojas patikrino užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis. Ieškovė neatliko būsimo projekto ekspertizės, nes pastato vieno aukšto plotas daugiau nei 2 000 m2, o pastato aukštis 24 metrai. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, neparengė tinkamų brėžinių, ieškovė negavo to, ko pagrįstai tikėjosi ir dėl ko buvo sutarta. Ieškovė nepagrindžia savo teiginių jokia rašytine medžiaga ar specialisto išvadomis, kad atsakovo pateikti brėžiniai yra ,,neva netinkami“. Atsakovui pateikus brėžinius ieškovei, tarp šalių ilgą laiką nevyko joks susirašinėjimas, nors jokios iniciatyvos aiškintis, ar skaičiavimai teisingi, ieškovė neteikė ir nerodė. Ieškovės analizuoti tik hipotetiniai pasisakymai dėl darbų projekto, atsakovui nebuvo atskleisti visi svarbūs ieškovės reikalingi parametrai atlikti projektavimo darbus, ieškovės net nebuvo pateikta duomenų apie tai, kas vykdė darbų priežiūrą, kas fiksavo atliktų darbų rezultatą, kaip tai buvo atlikta. Atliktų skaičiavimų tikrinimas ir vertinimas yra hipotetinis, kadangi nei ekspertas, nei kiti subjektai natūroje nelygino objektyviai atliktų darbų, netikrino jų atitikties atsakovo nurodytiems duomenims, o tik pateikė taip vadinamų dokumentinio skaičiavimo vertinimą. Vertinant, kokie yra užsakovo pareigos vykdyti statybos techninę priežiūrą pažeidimo civiliniai teisiniai padariniai, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Ieškovės pareiga buvo tiksliai nurodyti ir įrodyti, kokios buvo esminės jos sąlygos, koks buvo apibrėžtas tarpusavio atsakomybės turinys ir jos taikymo sąlygos. Nėra pateikta jokia rašytinė sutartis, kuri būtų buvusi sudaryta su atsakovu. Nesuprantama, kuo vadovaudamasi ieškovė darė išvadą, jog dėl atsakovo tariamo netinkamo įvykdymo kilusios žalos visa turi tekti atsakovui. Atsakovas pateikė įrodančius duomenis, ieškovė gavo preliminarius brėžinius. Nesant šių duomenų, konkrečių teisinių santykių tarp ginčo šalių iš esmės net neegzistavo, o to neapibrėžus raštiškai, visa įrodinėjimo pareiga atitenka būtent ieškovei. Ieškovė veikė savavališkai ir išimtinai savo rizika neužfiksavusi faktinės realiai atliktų darbų padėties. Teismui teikti duomenys apie atsakovo atliktus darbus (brėžinius), niekaip neatsispindėjo, ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad veikė racionaliausiu keliu, net jei ir hipotetiškai dėl kokių nors aspektų ir būtų kilusi atsakovo atsakomybė. Faktas, kad ieškovė neveikė racionaliausiu keliu, jei ši išties matė trūkumus, nedelsiant nesikreipė į atsakovą, kad šiuos pašalintų. Nes statinio projektas rengiamas pagal ieškovės projektavimo užduotį, kurios tiksliai pastaroji nepateikė ir nedavė būtinos pirminės informacijos tokiam projektui parengti. Ieškovė, kaip statytoja, nesamdė statinio projekto vadovo ir teisės aktų nustatytais atvejais projektuotojui nepateikė: pritarimo projektiniams pasiūlymams (jeigu jie parengti), projektinių pasiūlymų (kai jie parengti), statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre dokumento rekonstruojamiems ir kapitališkai remontuojamiems statiniams.
Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas ir ieškovės atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovės vadovas paaiškino, kad šalys susitarė dėl pertvaros projekto parengimo, kad projektas bus parengtas per mėnesį, šalys susitarė dėl avanso dydžio 500 Eur, bet neaptarė avanso grąžinimo ir negrąžinimo aplinkybių. Pasak ieškovės vadovo, šalys susitarė, kad bus mokama už darbo rezultatą, ne už atskirų veiksmų atlikimą. Ieškovės vadovas pažymėjo, kad atsakovas nė karto nesikreipė, nenurodė, kad jam kažko trūksta. Ieškovo vadovas nurodė, kad jis telefonu ne kartą ragino atsakovą parengti brėžinius, tačiau tik po mėnesio atsakovas atsiuntė neaiškius brėžinius, kurie ieškovo vertinimu, yra ieškovės pateikto 1988 metų projekto kopijos. Ieškovei nereikėjo jokių tarpinių darbų ar preliminarių brėžinių, ieškovė tarėsi dėl galutinio darbo rezultato.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė advokatė prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad turėjo būti apšiltintos sienos, lubos, turėjo būti projekto vadovas, tačiau jo nebuvo. Pasak atsakovo, susitarė, kad projektas bus atliktas per 1-2 mėnesius. Atsakovas pripažino, kad galutinio darbo rezultato neatliko. Jis parengė preliminarius projektus, kurie turėjo būti koreguojami. Atsakovas patirtino, kad nors jis negalėjo atlikti projekto, nes jam trūko duomenų, projekto vadovo, tačiau pripažino, kad jis iš ieškovės nieko nereikalavo ir ieškovė sutarties sudarymo metu jokių įsipareigojimų neprisiėmė.
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad buvo sudaryta žodinė paslaugų sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo parengti ieškovei priklausančio pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), perdangos naują planą su visais sprendiniais, medžiagomis, apskaičiuojant apkrovas ir pan. Atsakovas teigia, jog šalys žodžiu susitarė dėl paslaugų teikimo sutarties, kurios pagrindu atsakovas atliks ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto projektavimo darbus.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė mokėjimo nurodymu Nr. 92 2020 m. lapkričio 4 d. sumokėjo atsakovui 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „Avansas už darbus (duomenys neskelbtini)“.
Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys susitarė, jog ieškovė už galutinį atsakovo paruoštą projektą, t. y. galutinį rezultatą, sumokės 500 Eur ir 2020 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo atlyginimą už sutartas atlikti paslaugas, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, kad 2020 m. lapkričio 4 d. ieškovė sumokėjo avansą pagal šalių sudarytą sutartį.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovės direktorius 2021 m. birželio 10 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti sumokėtus pinigus per 5 dienas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas darbų neatliko. Atsakovas 2021 m. birželio 18 d. į šį ieškovės direktoriaus elektroninį laišką atsakė, jog nesutinka su reikalavimu grąžinti avansą, nes jis padengė tik minimaliausias ir būtiniausias vykdymo sąnaudas. Atsakovas ieškovei nurodė, kad į objektą važiavo tris kartus (vienas kartas kainavo 40 Eur), esamų brėžinių studijavimas ir literatūros paieška kainavo 200 Eur ir naujų brėžinių paruošimas kainavo 250 Eur. Atsakovas atsakyme ieškovei teigė, jog 2021 m. sausio 15 d. ieškovei elektroniniu paštu išsiuntė preliminarius brėžinius.
Ieškovės nuomone, atsakovas sutartų įsipareigojimų neįvykdė, naujų brėžinių su visais reikalingais sprendiniais nepateikė, taigi, neperdavė galutinio sutarties rezultato. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) patyrė 500 Eur nuostolius ir prašo teismo juos priteisti iš atsakovo.
Atsakovas su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir teigia, kad šalys žodžiu buvo susitarusios, jog atsakovas už 2 000 Eur atliks nekilnojamojo turto projektavimo darbus. Atsakovas nurodo, jog ieškovės jam sumokėta 500 Eur suma buvo sumokėta kaip avansas ir atsakovas jau yra atlikęs dalį darbų už šią sumą. Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, kad žodinio susitarimo pagrindu ieškovei suteikė atlygintinas paslaugas. Taip pat nurodo, kad „darbai už šią avansinę sumą atsakovo buvo atlikti“. Tačiau atsakovas nurodo ir tai, kad „tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų sutartis, o ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, <...> tarp ginčo šalių nebuvo susiklostę nurodomi santykiai <...>“.
Pagal bendrąją taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Tačiau faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas skiriasi. Teisinis ginčo pagrindas – ginčo santykiui taikytinos materialiosios teisės normos. Nors įstatymas neįpareigoja nurodyti teisinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovui nėra draudžiama ieškinyje, be faktinio ieškinio pagrindo, nurodyti ir teisinį ieškinio pagrindą. Taigi ieškinyje ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan. Tačiau, kaip ne kartą savo nutartyse yra nurodęs kasacinis teismas, teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnį, projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.
Teismo vertinimu, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia daryti išvadą, kad šalys žodžiu sudarė projektavimo darbų sutartį, t. y. atsakovas įsipareigojo parengti ieškovei priklausančio pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdangos planą. Dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių nėra.
Remiantis CK 1.71 straipsniu ir 6.192 straipsnio 1 dalimi, fiziniai ir juridiniai asmenys gali sudaryti sutartis žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Pagal CK 1.93 straipsnio 1 dalį, įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose.
Ginčo atveju aktualios CK 6.644-6.671 straipsnių ir 6.700-6.704 straipsnių nuostatos. Pažymėtina, kad nei bendrosios rangos sutarčių nuostatos, nei projektavimo rangos sutarčių nuostatos nenustato privalomos tokios sutarties formos, pvz., paprastos rašytinės arba notarinės. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šalys turėjo teisę žodžiu sudaryti projektavimo rangos sutartį, sutartis yra teisėta ir galiojanti. Teismas nenustatė aplinkybių, kad žodinė projektavimo rangos sutartis nebuvo sudaryta apskritai arba kad šalių sutartis atitinka negaliojančių (niekinių) sandorių savybes.
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl to, kokia buvo ieškovės užsakytų projektavimo paslaugų apimtis, ar atsakovas įvykdė (iš dalies) įvykdė žodine sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-378/2019 39 punktą).
Ieškovė teigia, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsakovas įsipareigojo parengti ieškovei priklausančio pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), perdangos naują planą su visais sprendiniais, medžiagomis, apskaičiuojant apkrovas ir pan. Ieškovės lūkestis buvo gauti galutinį projektą, pagal kurį būtų galima pradėti perdangos įrengimo statybos rangos darbus. Atsakovas neginčijo, jog šalys žodžiu susitarė dėl paslaugų teikimo sutarties, kurios pagrindu atsakovas atliks ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto projektavimo darbus.
Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas įrodinėjo, kad jis negalėjo atlikti savo įsipareigojimų, kadangi nebuvo paskirtas statinio projekto vadovas, atsakovas buvo tik projekto dalies (konstrukcinės) vadovas, ieškovė neatliko būsimo projekto ekspertizės, atsakovui nebuvo atskleisti visi svarbūs ieškovės reikalingi parametrai, atlikti projektavimo darbus, ieškovė nepateikė duomenų, kad kas vykdė darbų priežiūrą, kas fiksavo atliktų darbų rezultatą
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo veikla yra – statinių konstrukcinės dalies projektų rengimas, kad ieškovė kreipėsi į jį kaip į savo srities specialistą. Atsakovas paaiškino, kad paprastai prisiimdamas įsipareigojimus sudaro rašytines projektavimo darbų sutartis, tačiau šį kartą sutartis nebuvo pasirašyta, dėl darbų atlikimo susitarta tik žodžiu. Triplike atsakovas teigė, kad žodiniu susitarimu šalys nustato terminus ir tvarką, kada užsakovas privalo pateikti atsakovui aiškią užduotį bei projektavimui pateikti būtinus dokumentus. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad šalys susitarė dėl projekto parengimo ir kad ieškovė sumokės 500 Eur dydžio avansą ir gavusi galutinį projektą apmokės už atliktus darbus. Atsakovas patvirtino, kad sutarties sudarymo metu ieškovės atstovas jokių įsipareigojimų neprisiėmė, t. y. šalys neaptarė, atsakovas ieškovei neišdėstė, ko jis kaip projekto vykdytojas tikisi iš ieškovės kaip užsakovo (nebuvo aptartos jokios sąlygos dėl privalomo projekto vadovo buvimo objekte, atlikti ekspertizes, pateikti papildomus duomenis). Ieškovė paaiškino, kad pateikė pastato 1988 metų projektą, kuriame buvo nurodytą ir minimali temperatūra šaldymo kamerstatiniuose, ir kokia yra apkrova ant pastato konstrukcijos perdangos. Tuo tarpu, nei kokios prekės bus laikomos objekte, nei kiek konkrečiai ir kokių stelažų bus, projekto rengimui įtakos neturi, tokios informacijos atsakovas nei sutarties sudarymo metu, nei vėliau iš ieškovės nereikalavo. Atsakovas pripažino, kad jokios informacijos iš ieškovės nereikalavo pateikti ir nesitarė nei sutarties sudarymo metu, nei po sutarties sudarymo.
Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus teismas daro išvadą, kad atsakovas, įsipareigodamas parengti ieškovei priklausančio pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), perdangos naują planą, ir nereikalaudamas iš ieškovės atlikti jokių veiksmų, prisiėmė su vykdymu susijusią riziką.
CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Pagal CK 6.200 straipsnio 4 dalį, jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-686/2016).
Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas ir po sutarties sudarymo nesiėmė jokių veiksmų, nedėjo maksimalių pastangų, kad būtų tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimti įsipareigojimai.
Žodinės sutarties sudarymo metu ieškovė įgijo teisėtą lūkestį gauti galutinį - priklausančio pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), perdangos naują planą, pagal kurį būtų galima pradėti perdangos įrengimo statybos rangos darbus. Tokių atsakovo įsipareigojimų vykdymas pagal jų pobūdį yra akivaizdžiai orientuotas į konkretaus rezultato pasiekimą, t. y. materialaus objekto – pastato-sandėlio perdangos projekto – sukūrimą (parengimą). Teismas daro išvadą, kad užsakovė įsipareigojo sumokėti vykdytojui (atsakovui) būtent už galutinį darbo rezultatą.
Teismo posėdžio metu ieškovo direktorius V. J. nurodė, kad projektą atsakovas turėjo parengti vieno mėnesio laikotarpyje. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad susitarė projektą parengti per 1-2 mėnesius.
Ieškovės teigimu, atsakovas sutartų įsipareigojimų ne tik per sutartyje nustatytą terminą, bet net ir pasibaigus nustatytam terminui neįvykdė, naujų brėžinių su visais reikalingais sprendiniais nepateikė, taigi, neperdavė galutinio sutarties rezultato.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė neginčijo ieškovės nurodomos aplinkybės, kad galutinis projektas nebuvo parengtas nei per vieną, nei per du mėnesius, t. y. iki 2021 m. sausio 4 d. nebuvo parengtas ir ieškovei nebuvo perduotas. Teismas konstatuoja, kad atsakovas neįvykdė šalių žodine projektavimo darbų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. išsiuntė ieškovei 3 preliminarius brėžinius, o 2021 m. sausio 15 d. dar 5 preliminarius brėžinius. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad ieškovei išsiuntė tikrai ne galutinius, o preliminarius brėžinius, kurie turėjo būti tikslinami, koreguojami, atsakovas brėžinių negalėjo parengti dėl priešgaisrinės dalies, šildymo – vėdinimo, vandentiekio nuotekų dalių. Atsakovui nebuvo pateikta informacija, kokia bus galutinė apkrova ant pastato konstrukcijos perdangos, kaip bus vykdomi pakrovimo-iškrovimo darbai, kokia bus temperatūra šaldymo kamerstatiniuose, todėl ir skaičiavimai buvo netikslūs. Tačiau, kaip matyti ir iš atsakovo išsiųstų elektroninių laiškų, atsakovas jokių reikalavimų, prašymų pateikti papildomą informaciją ieškovei nereiškė, šią aplinkybė atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu.
Ieškovas nurodė, kad 2021 m. sausio 10 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas grąžinti 500 Eur avansą atsakovui neatlikus sutartų darbų. Tačiau prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, kad pretenzija atsakovui išsiųsta 2021 m. birželio 10 d. (ketvirtadienį), atsakymas iš atsakovo gautas 2021 m. birželio 18 d. (penktadienį).
Teismas ieškovės veiksmus vertina kaip vienašalį sutarties nutraukimą. Atsakovas ieškovės vienašalio sutarties nutraukimo neginčija. Tačiau nesutinka grąžinti ieškovės sumokėto 2020 m. lapkričio 4 d. 500 Eur dydžio avanso. Atsakovo nuomone, jis atliko dalį darbų, todėl ieškovė privalo apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 str.).
Teismas pažymi, kad pagal CK 6.671 straipsnį, nutraukus rangos sutartį užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, net ir nutrūkus sutarčiai dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2008). Tačiau tokiu atveju, atsakovas privalėjo įrodyti atliktų darbų vertę.
Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo šalys buvo raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais susitarusios dėl atskirų darbų etapų apmokėjimo (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo pagrįsti ir įrodyti kaip apskaičiuota atliktų darbų vertė. Atsakovas pripažino, kad šalys atskirai nesitarė nei dėl tarpinių darbų, nei dėl jų apmokėjimo.
Atsakovas taip pat neįrodinėjo, kad ieškovas dėl pateiktų preliminarių brėžinių gavo kokios nors materialinės naudos.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 ir 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepagrindė jo atliktų darbų vertės, t. y. teisės pagal CK 6.671 straipsnį reikalauti iš ieškovės 500 Eur sumos.
Teismas pažymi, kad avansas yra mokėjimas, kuris atliekamas būsimų mokėjimų vykdant pagrindinę sutartį sąskaita. Jis vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį.
Tai savaime nereiškia, kad avansu sumokėti pinigai turi būti grąžinti. Reikia įvertinti, ar avansu sumokėti pinigai nebuvo šalių susitarimu ar kitu pagrindu numatyti panaudoti pagal kitą paskirtį, pvz., kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams. Iš avanso sutarties kyla pareiga tam tikru laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti konkrečią pinigų sumą, kuri yra laikoma būsimuoju mokėjimu. Prievolių pagal avanso sutartį įvykdymas nereiškia visų įsipareigojimų pagal pagrindinę sutartį įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018).
Avansą sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001; 2002 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-868/2002, kt.).
Teismo posėdžio metu tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovas patvirtino, kad šalys sudarydamos sutartį nesusitarė dėl atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.
Atsižvelgus į išdėstytą teismas daro išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti sutarties įvykdymui užtikrinti sumokėtą 500 Eur dydžio avansą.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 20 Eur, tačiau ieškinio pateikimo metu už ieškinį mokėtina suma sudarė 15 Eur, todėl ieškovei grąžintina 5 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas už advokatės teisines paslaugas, t. y. 400 Eur už ieškinio ir dubliko parengimą ir 150 Eur sumai už pasirengimą ir dalyvavimą 2022 m. kovo 3 d. teismo posėdyje. Ieškinį patenkinus pilna apimtini iš atsakovo ieškovei priteistina 550 Eur už advokatės teisines paslaugas ir 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis, iš viso 565 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Sidora“, j. a. k. 281207610, iš atsakovo B. F. (B. F.), a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) sumokėtą avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 565 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sidora“, j. a. k. 281207610, 5 Eur (penkių eurų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2021 m. spalio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 167.
Išaiškinti ieškovei, kad žyminio mokesčio permoką grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė