Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-765-480-2014].docx
Bylos nr.: 2S-765-480/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB Kamida Logistics 302642316 atsakovas
Galsera 302884967 Ieškovas
Kamida 300519806 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos
Kitos su prievolių teise susijusios bylos
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Prievolės:
Prievolių rūšys:
Piniginės prievolės
Sutarčių teisė:
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Pranešėjas (-a) ………………………

Civilinė byla Nr. 2S-765-480/2014

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10850-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

110.2;122.3;122.4;

(S)

 

                           

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. balandžio 22 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida Logistics“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1408-191/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galsera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamida Logistics“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamida Logistics“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Galsera“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kamida“,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė UAB „Galsera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiais atsakovės atliktus įskaitymus ir priteisti iš atsakovės UAB „Kamida Logistics“ 78976,82 Lt skolą, 7,38 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti bendrai 78976,82 Lt sumai atsakovei UAB „Kamida Logistics“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, trečiuosius asmenis ar atsakovės sąskaitose banke.

Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Atsakovė UAB „Kamida Logistics“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašydama įpareigoti ieškovę į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 84000 Lt sumą galimų atsakovės nuostolių atlyginimui užtikrinti. Prašyme nurodė, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė jau patyrė ir toliau patiria nuostolius. Atsakovė buvo laikoma itin patikima ir nepriekaištingai veikiančia bendrove, tačiau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones sumažinti atsakovės kreditingumo reitingai, todėl kai kurie vežėjai atsisakė ar planuoja atsisakyti bendradarbiauti. Ateityje atsakovės nuostoliai tik didės, bendrovės veiklos vykdymas gali komplikuotis ar pasidaryti visiškai neįmanomas. Atsakovės skaičiavimu patirtų nuostolių suma iki tikėtino bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo bus ne mažesnė nei 84000 Lt, o skundžiant sprendimą apeliacine tvarka nuostoliai bus dar didesni.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Kauno miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė. Teismas nurodė, kad pateiktas atsakovės prašymas jokiais įrodymais negrindžiamas – byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė yra finansiškai nepajėgi nuostolius padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Iš byloje pateiktos 2013 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos ir kartu su prašymu pateiktos 2013 m. rugpjūčio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, jog atsakovės pardavimo pajamos skaičiuojant vidutiniškai per vieną mėnesį išaugo nuo 1453514,20 Lt iki 1517608,50 Lt. Iš pateiktų UAB „Dirvintos“ transportas ir UAB „Protransa“ raštų atsakovei teismas nustatė, jog jau 2013-09-10 ir 2013-09-25 atsakovė buvo prašoma pateikti kredito įstaigos prašomas užtikrinimo priemones bei skubiai spręsti klausimą dėl arešto civilinėje byloje panaikinimo, tačiau atsakovė nesikreipė į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei nesumokėjo reikalaujamos sumos į teismo sąskaitą, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, todėl teismas sprendė, kad atsakovės išdėstyti argumentai šiuo metu nesudaro pagrindo taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Taip pat teismas laikė, kad ieškovė būtų finansiškai pajėgi padengti atsakovės patirtus nuostolius, jei išnagrinėjus bylą būtų priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Atskiruoju skundu atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareikalauti, kad ieškovė pateiktų atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 40000 Lt sumai. Nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė būtų finansiškai pajėgi padengti atsakovės patirtus nuostolius, jeigu išnagrinėjus bylą būtų priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas. Antstolio M. L. kontoroje yra vykdoma Kauno apygardos teismo 2013-11-25 nutartis Nr. 2S-2401-221 dėl ieškovės turto ir/arba lėšų arešto 54395,49 Lt sumai. Ieškovė 2013-12-23 pranešimu informavo antstolį, jog bendrovė neturi jokio ilgalaikio ar trumpalaikio turto, jokios kitos antstolio prašomos informacijos ieškovė nepateikė. Taigi, apeliantės nuomone, ieškovė jau šiuo metu yra nemoki, vengia pateikti duomenis apie savo turtą, turimas sąskaitas bei finansinę padėtį, dėl ko skundžiama nutartis yra nepagrįsta bei naikintina.

2. Teismas netyrė ir neatsižvelgė į atsakovės argumentus, susijusius su atsakovės vykdomos veiklos pobūdžiu bei mastu. Teismui pateiktame prašyme atsakovė buvo nurodžiusi, jog vykdydama krovinių pervežimo veiklą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji netenka partnerių pasitikėjimo, vežėjai negali gauti faktoringo, todėl šiuo metu atsakovė patiria žalą. Apeliantė nurodo, kad tikėtina, jog dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių bendra atsakovės patirtos žalos suma bus ne mažesnė nei 40000 Lt, o įvertinus, kad sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka – nuostoliai bus dar didesni.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė savo prašymą turėjo pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog išnagrinėjus bylą atsakovei palankiu teismo sprendimu, ieškovė būtų finansiškai nepajėgi padengti atsakovės patirtus nuostolius. To atsakovė neįrodė, todėl teismas į tai atsižvelgdamas priėmė teisingą nutartį. Šią dieną ieškovė nėra gavusi jokio pranešimą dėl jos atžvilgiu keltinos bankroto bylos, ieškovė savo įsipareigojimus įvykdo, taigi, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė yra nemoki. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepagrindė savo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, o teismas, spręsdamas šį atsakovės prašymą, vadovavosi byloje esančiais įrodymais, atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-43/2013).

Teismas, spręsdamas dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, turi nustatyti dvi aplinkybes. Pirma, teismas turi pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba kad nuostoliai jau yra atsiradę. Antra, teismas turi nustatyti, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovui nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1301/2010).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindė tuo, kad ji, vykdydama krovinių pervežimo veiklą, jau šiuo metu patiria žalą, nes dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių netenka partnerių pasitikėjimo, smuko jos kreditavimo ir veiklos stabilumo reitingai, vežėjai negali gauti faktoringo, dėl ko jie yra priversti nutraukti paslaugų teikimą pagal sutartis su apeliante. Apeliantė taip pat nurodė, jog tikėtina, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių bendra jos patirtos žalos suma bus nemažesnė nei 40000 Lt, o įvertinus tai, kad sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka – nuostoliai bus dar didesni. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės prašymo pagrįstumą.

Pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartimi buvo areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, numatyta galimybė areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, trečiuosius asmenis ar atsakovės sąskaitose banke. Turto arešto aktų registro duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad šios nutarties pagrindu yra aprašytas ir areštuotas atsakovės UAB „Kamida Logistics“ 79000 Lt vertės kilnojamasis turtas – nešiojamasis kompiuteris DELL, 4 vnt., biuro baldų komplektas, transporto priemonė Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kopijavimo aparatas Kyocera FS-1128HPP. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog šie duomenys nepakankami išvadai, kad dėl laikino minėto kilnojamojo turto disponavimo apribojimo kyla grėsmė atsakovės vykdomai ūkinei – komercinei veiklai, kuri yra susijusi su krovinių pervežimu, ir dėl to apeliantė patirs nurodomo dydžio nuostolius. Akivaizdu, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovai paprastai patiria suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog tikėtinų nuostolių susidarymas yra priežastiniu ryšiu susijęs su nagrinėjamoje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (CPK 185 str.). Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašyme išdėstyti teiginiai dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galimai patirtinų nuostolių, nes bendrovių kreditingumą vertinančios įstaigos sumažino apeliantės patikimumo reitingus, dėl ko kai kurie vežėjai atsisakė ir/ ar planuoja atsisakyti bendradarbiauti su apeliante, taip pat nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikinimo institutą. Kaip patvirtina pačios apeliantės byloje pateikta UAB „Kamida Logistics“ 2013 m. spalio 31 d. kreditingumo vertinimo ataskaita (b. l. 27-29), taip pat vienos iš vežėjos UAB „Dirvintos“ transportas 2013 m. spalio 14 d. ir 2014 m. sausio 22 d. raštai dėl bendradarbiavimo sutarties dalinio nutraukimo (b. l. 31, 52), apeliantės turto areštas nagrinėjamoje byloje nebuvo vienintelis ir lemiamas veiksnys nesuteikiant kitiems vežėjams priimtino dydžio prekinio kredito draudimo limitą, apdraudžiant apeliantei teikiamas paslaugas, dėl ko minėtais raštais apeliantė buvo informuojama apie paslaugų teikimo pagal sutartį nutraukimą. Taigi, atsižvelgus į atsakovės prašymo argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, atsakovės vykdomos ūkinės veiklos pobūdį, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį ir mastą, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė galimų nuostolių atsiradimo galimybę dėl jos atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. 

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui faktas pats savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas automatiškai patirs nuostolius ateityje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė ir nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas ir atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra susiję, tačiau kiekvieno jų taikymui būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas sąlygas. Konstatavus, kad atsakovės prašymas šių sąlygų neatitinka, jis netenkintas pagrįstai. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė patyrė ar ateityje patirs nuostolių, todėl tokiu atveju argumentai dėl ieškovės negalėjimo šiuos nuostolius atlyginti neturi teisinės reikšmės.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismas nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a:

 

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                                            Albina Rimdeikaitė


Paminėta tekste:
  • CPK 146 str. Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės