Administracinė byla Nr. A-2112-520/2018

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 19.3.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registro centro ir trečiųjų suinteresuotų asmenų J. Š. ir J. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja N. J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. pažymą apie naujai suformuotų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-13-1048 (toliau – ir Pažyma); 2) panaikinti 2013 m. gegužės 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija Nr. 1) ir 2013 m. gegužės 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties) pakeitimą Nr. 2 (toliau – ir Deklaracija Nr. 2), pagal kuriuos buvo atlikta buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Butas), ir negyvenamosios patalpos – pagalbinio ūkio patalpos (unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Ūkio patalpa), registracija Nekilnojamojo turto registre, galiojimą; 3) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2013 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. A30-782 „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ (toliau – ir Įsakymas); 4) panaikinti Buto ir Ūkio patalpos (toliau – ir ginčo nekilnojamasis turtas, ginčo patalpos), registraciją Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras).

1.1.       Pareiškėja nurodė, kad ginčijami aktai priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pažeidė pareiškėjos, kuriai keturių butų pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso butas ((duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). J. Š., neturėdamas statinio grupės statybą leidžiančių privalomų dokumentų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus leidimo statyboms ir žemės sklypo bendrasavininkių sutikimo, 2006–2007 metais prie pastate esančio buto Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatė mūrinį gyvenamosios paskirties priestatą su terasa ir suklastotu pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. kovo 5 d. aktu, nurodant, kad buvo atliktas ne tik buto remontas, bet ir buto padidinimas rekonstruojant, valstybės įmonės Registrų centre 2007 m. birželio 11 d. užregistravo neteisėtą statybą.

1.2.       Reikalavimus panaikinti Pažymą, Deklaraciją Nr. 1, Deklaraciją Nr. 2 ir Įsakymą pareiškėja grindė tuo, kad rekonstravus gyvenamojo namo dalį, kuriame yra butas Nr. 4, nebuvo surašytas statybos užbaigimo aktas. Priestato patalpos, kurios pastatytos atliekant pastato rekonstrukciją, negalėjo būti padalytos paprastojo remonto būdu, nes tuo atveju, jeigu priestatas buvo pastatytas rekonstruojant pastatą, tuomet ir jį formuojant nauju kadastro objektu ir atskiriant nuo buto Nr. 4 patalpų, turėjo būti atlikti rekonstrukcijos, o ne paprastojo remonto darbai, nes jų atlikimo metu turėjo būti atstatomos (pakeičiamos) anksčiau pakeistos pastato laikančiosios konstrukcijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius 2013 m. balandžio 19 d. neteisėtai išdavė Pažymą, kurios pagrindu J. Š. L. (byloje taip pat yra nurodomas vardas L.) M. vardu savavališką priestatą neteisėtai suformavo nauju kadastriniu objektu, padalydamas buto Nr. 4 patalpas ir 2013 m. balandžio 22 d. Registre įregistruodamas du atskirus nekilnojamojo turto objektus (patalpas pastate), kuriems suteikti atskiri adresai ir unikalūs numeriai. Atsižvelgiant į tai, jog buto plotas buvo padidintas ir įregistruotas atlikus neteisėtą pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją bei įregistravus buto padidinimą (priestatą) suklastoto akto pagrindu, šis plotas (priestato patalpos) vėliau negalėjo būti teisėtai atskirtas nuo buto Nr. 4 ir įregistruotas, kaip savarankiškas objektas. Pareiškėjos įsitikinimu, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, nelieka teisinio pagrindo, kuriuo ginčo patalpos, t. y. priestatas, įregistruotos Registre.

2.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. 

2.1.       Atsakovas nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad priestato patalpos, kurios buvo pastatytos atliekant pastato rekonstrukciją, negalėjo būti padalytos paprastojo remonto būdu. Rekonstrukcijos ir paprastojo remonto darbai yra apibrėžiami statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – ir Reglamentas, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“). Reglamento 9 punkte numatyta, jog statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Reglamento 12 punkte numatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojat. Formuojant butą ir priestatą, kaip atskirus Nekilnojamojo turto kadastro objektus, faktiškai buvo užmūrytos durys, vedančios iš patalpos, pažymėtos indeksu R-25, į patalpą, pažymėtą indeksu R-27, todėl tai negalėjo turėti įtakos pastato laikančiosioms konstrukcijoms bei pastato išorės matmenims. Atsižvelgiant į STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 ir 12 punktuose pateiktus rekonstrukcijos ir paprastojo remonto sąvokų apibrėžimus, durų užmūrijimo darbai priskirtini ne rekonstrukcijos, o paprastojo remonto darbams.

2.2.       Patalpų padalijimas buvo atliktas nepažeidžiant statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 (toliau – ir STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“), reikalavimų. STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 21 punktas nustato, kad pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį patvirtina, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre iki 20 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Šiuo atveju, nepaisant to, jog Pažymos 2 punkte nurodyta, kad kitos (pagalbinio ūkio) paskirties patalpos, pažymėtos schemoje R-27, ir terasa T1 formuojamos padalijant gyvenamosios (butų) paskirties patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestato paskirtis nelaikytina pasikeitusia STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 21 punkto prasme. Valstybės įmonės Registrų centro pateiktoje Gyvenamojo pastato 3Alb vidaus plotų eksplikacijoje patalpa, pažymėta indeksu R-27 (priestatas), buvo nurodyta kaip pagalbinė patalpa, todėl išduodant pažymą, pagal kurią priestatas yra kitos (pagalbinio ūkio) paskirties, STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 21 punktas nebuvo pažeistas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi 2013 m. balandžio 23 d. prašymą dėl adreso suteikimo butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo teisės atsisakyti suteikti adresą. Be to, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos informuoti žemės sklypo bendrasavininkius apie adreso suteikimą patalpai, esančiai pastate tame žemės sklype.

3.       Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras (toliau – ir VĮ Registrų centras) atsiliepime į skundą prašė bylos dalį dėl Buto ir Ūkio patalpos registracijos Registre panaikinimo nutraukti arba Registro tvarkytojui reiškiamus reikalavimus laikyti išvestiniais iš reikalavimų dėl Pažymos, Deklaracijos Nr. 1, Deklaracijos Nr. 2 ir Įsakymo panaikinimo, o kitus reikalavimus – spręsti teismo nuožiūra.

3.1.       VĮ Registrų centras nurodė, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos bei praleido šio įstatymo 31 straipsnyje 2 dalyje nustatytą skundo Centriniam registratoriui padavimo terminą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre ir Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Už šių dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos. VĮ Registrų centras nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, o tik valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka vykdanti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą įstatymų numatytų dokumentų pagrindu ir tvarka.

3.2.       Atsakovas paaiškino, kad L. M. įgaliotas asmuo J. Š. 2013 m. gegužės 8 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui (toliau – ir Vilniaus filialas) pateikė prašymą pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Registre, įregistruoti patalpas, suformuotas padalijus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir Ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei įregistruoti L. M. nuosavybės teises į jas. Vilniaus filialas, išnagrinėjęs J. Š. 2013 m. gegužės 8 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus ir nenustatęs Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje numatytų aplinkybių, neleidžiančių įrašyti ginčo patalpų kadastro duomenis ar įregistruoti nuosavybės teises į jas Registre, 2013 m. gegužės 10 d. įregistravo atskirus nekilnojamojo turto objektus – Butą ir Ūkio patalpą bei L. M. nuosavybės teises į juos. Kartu buvo išregistruotas padalytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir L. M. nuosavybės teisės į jį.

4.       Tretieji suinteresuoti asmenys J. Š. ir J. Š. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.1.       J. Š. ir J. Š. nurodė, kad pareiškėja, teigdama, jog J. Š. 2006–2007 metais prie buto Nr. 4 savavališkai pastatė mūrinį gyvenamosios paskirties priestatą su terasa, tyčia nutyli faktą, kad visi namo bendrasavininkiai dar 2005 metais sutarė statyti priestatus – terasas. Po šio susitarimo pati pareiškėja, neturėdama statybos leidimo ir nesilaikydama supaprastinto statybos projekto, reikalingo nesudėtingos statybos statinio statybai, pradėjo statyti savo priestatą – terasą. Pastatytą terasą pareiškėja 2010 m. liepos 9 d. siekė įteisinti VĮ Registrų centrui kartu su prašymu pateikdama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2004 m. rugpjūčio 9 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)11.4-2169, tačiau, kilus įtarimams, kad minėtas aktas yra suklastotas, VĮ Registrų centras atsisakė pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Dėl 2004 m. rugpjūčio 9 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-2169 su prierašu „su terasa“ klastojimo ir jo panaudojimo vyksta ikiteisminis tyrimas. Pareiškėja nepagrįstai teigė, kad priestato statyba yra savavališka, nes priestatas priskiriamas prie pirmos grupės nesudėtingų statinių, kurių statybai pradėti ir įteisinti nebūtinas statinio projektas ir statybos leidimas, tačiau, esant pageidavimui, toks projektas gali būti rengiamas. Priestato projektas 2007 metais suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus Miesto šiaurinės teritorijos poskyrio vedėju.

4.2.       J. Š. ir J. Š. teigė, kad kiekvienas Žemės sklypo bendraturtis yra įsigijęs ir naudojasi konkrečia žemės sklypo dalimi, todėl atlikdamas tam tikrus veiksmus savo Žemės sklypo dalyje neprivalo turėti kitų žemės sklypo bendraturčių sutikimo. Kiti Žemės sklypo bendraturčiai nekelia jokių pretenzijų dėl patalpų padalijimo bei įregistravimo. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko, kad Buto ir Ūkio patalpos formavimas negalėjo būti atliktas paprastojo remonto būdu, nes atlikti priestato statybos darbai priskirtini ne rekonstrukcijos, o paprastojo remonto darbams.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos N. J. B. skundą tenkino visiškai ir priteisė pareiškėjai 30 Eur žyminį mokestį iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir VĮ Registrų centro lygiomis dalimis, t. y. po 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

6.       Teismas nustatė, kad pareiškėja prašė panaikinti viešojo administravimo institucijų priimtus administracinius aktus, kurių pagrindu buvo atlikti Buto ir Ūkio patalpos registracija Nekilnojamojo turto registre, bei panaikinti pačią šių daiktų registraciją, o nekilnojamojo turto objektai buvo suformuoti padalijant butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

7.       Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad:

7.1.       Pareiškėjai keturių butų pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)(buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, taip pat pareiškėjai kartu su kitais Pastato bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastate esančiame bute Nr. 4 (toliau – ir Butas 1), kuris nuosavybės teise nuo 2004 m. rugpjūčio 19 d. iki 2007 m. spalio 21 d. priklausė uždarajai akcinei bendrovei „Bentalija“ (direktorius J. Š.), o nuo 2007 m. spalio 22 d. iki 2013 m. gegužės 10 d. priklausė L. M., J. Š. 2006–2007 metais atliko Buto 1 patalpų remontą ir rūsio patalpų rekonstrukciją. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007 m. kovo 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-469 pripažino tinkamu naudoti statinį (butą su terasa) (toliau – ir Priestatas), suformuotą atliekant Buto 1, esančio (duomenys neskelbtini), remontą ir rūsio patalpų rekonstrukciją. 2007 m. kovo 5 d. Pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-469 pagrindu Registre įregistruoti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pakeitimai – „Padidintas rekonstruojant“.

7.2.       Trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Š. (L. M. įgaliotam atstovui) 2013 m. balandžio 18 d. pateikus prašymą leisti suformuoti du turtinius vienetus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyrius L. M. 2013 m. balandžio 19 d. išdavė Pažymą apie naujai suformuotų kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-13-1048, kurioje nurodoma, kad pagal L. M. pateiktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, pastate, esančiame Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji, atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais yra formuojama: 1) gyvenamosios (butų) paskirties patalpos, pažymėtos schemoje nuo R-22 iki R-26, G-4, nuo 4-1 iki 4-10. Patalpos formuojamos padalijant gyvenamosios (butų) paskirties patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kitos (pagalbinio ūkio) paskirties patalpos, pažymėtos schemoje R-27, ir terasa T1. Patalpos formuojamos padalijant gyvenamosios (butų) paskirties patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

7.3.       L. M. įgaliotam asmeniui J. Š. 2013 m. balandžio 23 d. pateikus prašymą dėl numerio suteikimo Butui ir Ūkio patalpai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini)panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“ Nr. A30-782 1-uoju punktu panaikino butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), numerį 4 ((duomenys neskelbtini)); 2–uoju punktu suteikė Butui ir Ūkio patalpai, suformuotiems padalijant butą unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), šiuos numerius: 2.1 Butui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) numerį – 4 ((duomenys neskelbtini)); 2.2 Ūkio patalpai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) numerį – 5 ((duomenys neskelbtini)).

7.4.       L. M. įgaliotas asmuo J. Š. 2013 m. gegužės 8 d. parengė Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 ir Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 2, kuriose nurodoma, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus yra užbaigta šių statinių statyba: „gyvenamoji (butų), neypatinga, paprastasis remontas“, esantis (duomenys neskelbtini) (Deklaracija Nr. 1), ir „kitos (pagalbinio ūkio), neypatingas, paprastasis remontas“, esantis (duomenys neskelbtini).

7.5.       L. M. įgaliotas asmuo J. Š. 2013 m. gegužės 8 d. pateikė prašymą pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Registre ir įregistruoti patalpas, suformuotas padalijus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje: Butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir Ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei įregistruoti L. M. nuosavybės teises į jas, Vilniaus filialas 2013 m. gegužės 10 d. įregistravo atskirus nekilnojamojo turto objektus – Butą ir Ūkio patalpą (Nekilnojamojo turto registro įrašai: Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), L. M. nuosavybės teises į juos, bei išregistravo padalytą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir L. M. nuosavybės teises į jį.

7.6.       Vadovaudamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenims teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2017 buvo sprendžiamas klausimas dėl prie buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pristatyto priestato statybos teisėtumo. Šioje byloje yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo panaikintas pirminis ginčo patalpų įregistravimo Registre teisinis pagrindas bei teisinė registracija ir priestato statyba pripažinta savavališka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014, kurį Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-9-232/2016 paliko nepakeistą, nusprendė iš dalies patenkinti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. J. B. pareiškimą dėl savavališkų statinių (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), Vilniuje, nugriovimo, t. y. pripažinti negaliojančiu 2007 m. kovo 5 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-469, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimai „Padidintas rekonstruojant“ (daikto registravimas), ir panaikinti šią teisinę registraciją; pripažinti priestato, pristatyto prie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini)(dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), statybą savavališka ir priestatą nugriauti bei sutvarkyti statybvietę, jeigu ieškovas J. Š. per 9 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengs priestato projektinės dokumentacijos ir negaus šių statinių statybą įteisinančių dokumentų. Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais N. J. B. nugriauti nurodytus statinius ieškovo J. Š. lėšomis. 

8.       Teismas nustatė, kad ginčo patalpų registracija Registre atlikta Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. kovo 5 d. akto Nr. (101)-11.4-469 ir pareiškėjos šioje byloje ginčijamų administracinių aktų, kurie yra išvestiniai iš šio administracinio akto, pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos šioje administracinėje byloje keliami reikalavimai yra neatsiejamai susiję su bendrosios kompetencijos teismo konstatuotu teisės pažeidimu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014, t. y. statybos pripažinimo savavališka faktu. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs minėtą civilinę bylą, įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažino negaliojančiu Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. kovo 5 d. aktą Nr. (101)-11.4-469, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimai „Padidintas rekonstruojant (daikto registravimas) ir panaikino šią teisinę registraciją, taip pat pripažino priestato, pristatyto prie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statybą savavališka, teismo nuomone, aptarti įrodymai sudarė pakankamą pagrindą išvadai, kad iš savavališkos statybos kildinami administraciniai aktai, t. y. Pažyma, Deklaracija Nr. 1, Deklaracija Nr. 2 ir Įsakymas, kaip nustatyto pažeidimo tąsa, vertintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

9.       Teismas nustatė, kad buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija Nekilnojamojo turto registre 2007 m. birželio 11 d. buvo įregistruota tuo pačiu Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. kovo 5 d. aktu Nr. (101)-11.4-469, kuris įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2017 pripažintas negaliojančiu ir kuriuo buvo panaikinta šio daikto teisinė registracija.

10.       Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) turinys patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre patalpos, suformuotos padalijus butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. Butas ir Ūkio patalpa įregistruotos pateiktų dokumentų, t. y. Pažymos, Deklaracijos Nr. 1, Deklaracijos Nr. 2, pagrindu. Teismas sprendė, kad pripažinus neteisėtais ir panaikinus minėtus administracinius aktus, naikintina ir Buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir Ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), teisinė registracija, nes nebeliko teisinio įregistravimo pagrindo.

11.       Teismas nustatęs, kad pareiškėja yra sumokėjusi 100 litų žyminio mokesčio, jai šią sumą priteisė iš atsakovų po lygiai. Trečiųjų suinteresuotų asmenų J. Š. ir L. Š. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino, nes teismo sprendimas buvo priimtas ne jų naudai.

III.

12.       Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-1532-208/2017 dalį, kuria panaikinta Buto ir Ūkio patalpos teisinė registracija ir pareiškėjai N. J. B. iš atsakovo VĮ Registrų centro priteista 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjos reikalavimus dėl Buto ir Ūkio patalpos registracijos panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų iš VĮ Registrų centro priteisimo atmesti. Atsakovas VĮ Registrų centras apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1.       Teismas, spręsdamas ginčą dėl Buto ir Ūkio patalpos teisinės registracijos panaikinimo, turėjo nustatyti, ar ginčo atveju teritorinis registratorius teisėtai ir pagrįstai 2013 m. gegužės 10 d. įregistravo ginčo patalpas (Butą ir Ūkio patalpą) bei L. M. nuosavybės teises į jas, ar buvo laikytasi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, ar skundo reikalavimų dėl Buto ir Ūkio patalpos registracijos panaikinimo patenkinimas pareiškėjai sukels teisines pasekmes.

12.2.       Teismas nepasisakė dėl atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, kad pareiškėja nesilaikė privalomos šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, nes pareiškėja praleido įstatymo nustatytą skundo Centriniam registratoriui padavimo terminą.

12.3.       Teismas sprendime nepasisakė dėl 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. esant galiojantiems, nenuginčytiems dokumentams (2015 m. vasario 18 d. nuosavybės teisės liudijimas, reg. Nr. 492, 2015 m. vasario 20 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, reg. Nr. 533, 2015 m. vasario 24 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. 569, 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. 1465), kurių pagrindu nuosavybės teisė į Buto ir Ūkio patalpą perėjo D. M. (D. M.), L. Š., J. Š., ir kurių pagrindu Registre į minėtas patalpas buvo įregistruotos D. M. (D. M.) (2015 m. vasario 19 d.), L. Š. (2015 m. vasario 23 d., 2015 m. vasario 26 d.), o šiuo metu (nuo 2016 m. balandžio 25 d.) J. Š. nuosavybės teisės, skundo reikalavimų dėl Buto ir Ūkio patalpos registracijos Registre panaikinimo tenkinimas pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių. Tik panaikinus (pasibaigus) ir išregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti išregistruojamas pats nekilnojamasis daiktas. J. Š. nuosavybės teisę į Butą ir Ūkio patalpą patvirtinantis dokumentas (2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. 1465) teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl nėra teisinio pagrindo Registre išregistruoti jos nuosavybės teisę į Butą ir Ūkio patalpą.

12.4.       Jeigu teismas nuspręstų, kad nenuginčijus nuosavybės teisės įregistravimų pagrindų galima Registre išregistruoti J. Š. nuosavybės teisę į Butą ir Ūkio patalpą, J. Š. nuosavybės teisė į anksčiau buvusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galės būti įregistruota tik tuo atveju, jeigu Registro tvarkytojui bus pateiktas dokumentas, patvirtinantis jos nuosavybės teisę į šį butą. 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. 1465, patvirtina J. Š. nuosavybės teisę į Butą ir Ūkio patalpą, tačiau nepatvirtina J. Š. nuosavybės teisių į anksčiau buvusį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl šios sutarties pagrindu J. Š. nuosavybės teisės į minėtą butą negalės būti registruojamos.

12.5.       Nesant VĮ Registrų centro kaltės, nepagrįstai pareiškėjai iš VĮ Registrų centro teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas.

13.       Tretieji suinteresuoti asmenys J. Š. ir J. Š. apeliaciniu skundu prašo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1234-1012/2017 dėl teisės įsirengti terasą (inžinerinį statinį) be žemės sklypo bendraturčių sutikimo pripažinimo, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Tretieji suinteresuoti asmenys J. Š. ir J. Š. apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1.       Teismas tik atkartojęs šalių nurodytas faktines aplinkybes, nesigilindamas į bylos esmę bei šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, prašymus, skundžiamą sprendimą pagrindė iš esmės vienu nepagrįstu motyvu, t. y. tuo, kad pareiškėjos N. J. B. reikalavimų pagrįstumas yra neatsiejamai susiję su bendrosios kompetencijos teismo konstatuotu teisės pažeidimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 – statybos pripažinimo savavališka faktu.

13.2.       Teismas, susiejęs išnagrinėtą civilinę bylą su nagrinėjama administracine byla, visiškai nepasisakė dėl trečiojo suinteresuoto asmens pateikto prašymo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1234-1012/2017 dėl teisės įsirengti terasą (inžinerinį statinį) be žemės sklypo bendraturčių sutikimo pripažinimo.

13.3.       Teismas, akcentuodamas statybos pripažinimo savavališka faktą, neįvertino to, jog tas pats bendrosios kompetencijos teismas leido įteisinti priestato statybą. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1234-1012/2017 dėl teisės įsirengti terasą (inžinerinį statinį) be žemės sklypo bendraturčių sutikimo pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, kad ši administracinė byla buvo sustabdyta iki įsiteisės sprendimas byloje Nr. 2-3315-600/2014, kurioje buvo konstatuota savavališka statyba ir leido ją įteisinti, todėl turėjo būti stabdoma ir ši nagrinėjama byla. Priešingu atveju susiklosto situacija, jog bendrosios kompetencijos teismas leido įteisinti savavališką statybą, o administracinis teismas, nestabdydamas bylos bei nelaukdamas sprendimo, kurio pagrindu byla buvo sustabdyta, įvykdymo, sprendžia administracinių aktų teisėtumo klausimus.

13.4.       Jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos ginčijamus aktus laiko kaip Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyto pažeidimo tąsą, tai nebuvo galima spręsti šios bylos kol neįsiteisės sprendimas kitoje civilinėje byloje, kurioje yra įgyvendinamas sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014. Tik įgyvendinus sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 arba praėjus nustatytam terminui ir jo neįgyvendinus, būtų pagrindas tokiais motyvais priimti sprendimą administracinėje byloje.

13.5.       Kadangi teismas nesprendė bylos sustabdymo klausimo nei nutartimi, nei pasisakė sprendime, todėl šį klausimą privalo išspręsti apeliacinės instancijos teismas ir sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta ir įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1234-1012/2017 dėl teisės įsirengti terasą (inžinerinį statinį) be žemės sklypo bendraturčių sutikimo pripažinimo.

13.6.       Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė, ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija galėjo išduoti pažymą Nr. STL-13-1048 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“, ar galėjo 2013 m. balandžio 30 d. priimti įsakymą Nr. A30-782 „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“.

13.7.       Teismas nevertino ir sprendime nepasisakė, ar priestatas gali / galėjo būti atskirtas įvykdant paprasto remonto darbus. Priestatas galėjo būti atskirtas nuo buto paprastojo remonto būdu, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai išdavė pažymą Nr. STL-13-1048 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“, bei pagrįstai 2013 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. A30-782 „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“. Konstatavus, jog šie administraciniai aktai buvo priimti pagrįstai ir yra teisėti, išnyktų pagrindas naikinti 2013 m. gegužės 8 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

13.8.       Teismas nepasisakė, kaip priimti ir ginčijami administraciniai teisės aktai pažeidžia pareiškėjos teises ar teisėtus interesus.

14.       Pareiškėja N. J. B. atsiliepime į VĮ Registro centro apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Klausimas dėl privalomo išankstinio bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėjant bylą jau buvo kilęs ir yra išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-530-143/2016. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad šioje konkrečioje situacijoje privalomos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos nesilaikymas nėra pagrindas nagrinėjamą bylą nutraukti.

14.2.       Pareiškėja niekada nesiekė ginčyti J. Š. nuosavybės teisių į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja byloje siekė panaikinti neteisėtų aktų pagrindu atliktą Buto ir Ūkio patalpos registraciją Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Vadinasi paaiškėjus, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra neteisingi ar įregistruoti neteisėtu pagrindu, tvarkytojui kyla pareiga tokią registraciją panaikinti.

14.3.       Klausimai dėl J. Š. vėlesnės galimybės įregistruoti savo nuosavybės teisę į iki neteisėtos registracijos egzistavusį nekilnojamąjį daiktą, nėra šios bylos ginčo dalyku ir šioje byloje neturėtų būti nagrinėjami. Pareiškėjos įsitikinimu, tai negali būti pagrindas panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjos reikalavimą dėl Buto ir Ūkio patalpos registracijos panaikinimo. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad VĮ Registrų centras neginčija teismo pripažinto fakto, kad dokumentai, kurių pagrindu įvyko Buto ir Ūkio patalpos registracija Nekilnojamojo turto registre, yra neteisėti. VĮ Registrų centras tik nurodo galimas kliūtis J. Š. nuosavybės teisinei registracijai ateityje.

14.4.       VĮ Registrų centro teiginys, kad bylinėjimosi išlaidos iš jo priteisiamos nepagrįstai, yra neteisingas.

15.       Pareiškėja N. J. B. atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų J. Š. ir J. Š. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014, pripažino, kad priestato statyba – tai pastato, kuriame yra šiuo metu J. Š. priklausantis butas, rekonstrukcija. Taip pat nurodytu sprendimu buvo pripažinta, kad priestatas buvo pastatytas – pastato rekonstrukcija įvykdyta savavališkai, nes priestato statybai – pastato rekonstrukcijai nebuvo gautas statybos leidimas.

15.2.       Ūkio patalpa buvo pastatyta atliekant pastato rekonstrukciją (tai pripažinta teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014), faktiškai buvo padarytas įėjimas iš buto į priestatą iškirtus durų angą laikančiojoje pastato sienoje, kitaip tariant buvo susilpnintos laikančiosios konstrukcijos. Atskiriant Ūkio patalpą nuo Buto, buvo užmūrytos durys – praėjimas iš Buto į Ūkio patalpą (priestatą) – įvykdytas paprastasis remontas. Taigi, užmūrijus duris, laikančiosios konstrukcijos, susilpnintos statant Ūkio patalpą (priestatą), niekaip nebuvo sustiprintos. Jei Ūkio patalpos (priestato) atskyrimo nuo Buto metu laikančiosios konstrukcijos būtų sustiprintos, tokiu atveju būtų atlikta rekonstrukcija, o ne paprastasis remontas. Šiuo atveju Ūkio patalpa (priestatas) nuo Buto buvo atskirta paprastojo remonto būdu, užmūrijant praėjimą iš Buto į Ūkio patalpą (priestatą). Rekonstrukcijos projektas nebuvo parengtas. Ūkio patalpa (priestatas) nuo Buto atskirta pagal naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą. Todėl akivaizdu, kad įvykdžius pastato rekonstrukciją buvo susilpnintos jo laikančiosios konstrukcijos, kurios, įvykdžius paprastąjį remontą, nebuvo atstatytos, sustiprintos. Ūkio patalpos (priestato) atskyrimas nuo Buto praprastojo remonto būdu būtų teisėtas tik tokiu atveju, jei Ūkio patalpa (priestatas) būtų pastatyta teisėtai, t. y. būtų parengtas rekonstrukcijos projektas.

15.3.       Pareiškėja prašo netenkinti prašymo stabdyti šią administracinę bylą iki kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1234-1012/2017, teigdama, kad teismo sprendimas civilinėje byloje neturėtų įtakos šiai bylai, nes būtų išspręstas savavališkos statybos pašalinimo būdo, priemonių klausimas, tačiau nieko nepasisakyta, ar Ūkio patalpa buvo teisėtai, tinkamu būdu atskirta nuo Buto.

15.4.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atsakovo VĮ Registro centro bei trečiųjų suinteresuotų asmenų J. Š. ir J. Š. apeliacinius skundus  iš esmės atkartoja apeliantų poziciją ir nurodytas faktines aplinkybes apeliaciniuose skunduose.

15.5.       Tretieji suinteresuoti asmenys J. Š. ir J. Š. atsiliepime į VĮ Registro centro apeliacinį skundą nurodo, kad su juo sutinka, ir prašo jį tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. STL-13-1048, 2013 m. gegužės 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) Nr. 1 ir 2013 m. gegužės 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties) pakeitimą, pagal kuriuos buvo atlikta buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamosios patalpos – pagalbinio ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) registracija Nekilnojamojo turto registre, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. A30-782 „Dėl numerių butams ir patalpai (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir suteikimo Vilniaus miesto savivaldybėje“; Buto ir Ūkio patalpos registracijos Nekilnojamojo turto registre pagrįstumas ir teisėtumas.

17.       Pirmosios instancijos teismas panaikino Pažymą, Deklaracijas Nr. 1 ir Nr. 2, kuriomis remiantis buvo atlikta Buto ir Ūkio patalpos registracija Nekilnojamojo turto registre, Įsakymą, Buto ir Ūkio patalpos registraciją Nekilnojamojo turto registre, nustatęs, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2017 buvo panaikintas pirminis ginčo patalpų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisinis pagrindas bei teisinė registracija ir priestato statyba pripažinta savavališka, t. y. pripažintas negaliojančiu 2007 m. kovo 5 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-469, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti daikto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeitimai „Padidintas rekonstruojant“ (daikto registravimas), ir panaikinta ši teisinė registracija; pripažinta priestato, pristatyto prie buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini)(dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)), statyba savavališka, ir nuspręsta priestatą nugriauti bei sutvarkyti statybvietę, jeigu J. Š. per 9 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengs priestato projektinės dokumentacijos ir negaus šių statinių statybą įteisinančių dokumentų.

18.       Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo apeliacinius skundus padavė atsakovas VĮ Registrų centras, kuris ginčija sprendimo dalį, susijusią su pareiškėjos N. J. B. reikalavimo dėl Buto ir Ūkio patalpos teisinės registracijos panaikinimo patenkinimu ir bylinėjimosi išlaidų (15 Eur) pareiškėjai iš atsakovo priteisimu, ir tretieji suinteresuoti asmenys J. Š. ir J. Š., kurie prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo visi pareiškėjos skundo reikalavimai būtų atmesti. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašo sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-947-1012/2018 (buvęs Nr. e2-1234-1012/2017) (šioje civilinėje byloje nagrinėjamas J. Š. ieškinys dėl teisės įteisinti statinį be bendraturčių sutikimo pripažinimo), nes ši administracinė byla Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2017 nustatyto pažeidimo tąsa. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, įteisinus priestato statybą, administracinės bylos ginčo objektas, administraciniai aktai ir jų pagrindu atlikta teisinė registracija, adreso suteikimas būtų panaikinti pačių savininkų, trečiųjų asmenų iniciatyva.

19.       Apeliaciniai skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). 

20.       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo VĮ Registrų centro ir trečiųjų suinteresuotų asmenų J. Š. ir J. Š. apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos sustabdymo, pirmiausia pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su šios bylos sustabdymo būtinumu.

22.       Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai yra įtvirtinti ABTĮ (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 100 straipsnyje. Ši įstatymo redakcija nustato nebaigtinį bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindų sąrašą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-328-662/2017). Pažymėtina, kad ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniame skunde konkrečiai neįvardija, kuriuo iš šių pagrindų byla turėtų būti sustabdyta.

23.       Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti. Pažymėtina, kad administracinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą.

24.       Privalomai administracinė byla turi būti stabdoma, kai negalima jos nagrinėti, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013; 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014 ir kt.). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011).

25.       ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą; tokiais atvejais byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių bylos asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.). Dėl to teismas, spręsdamas bylos fakultatyviojo sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme įtvirtintam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta galimybė sustabdyti bylos nagrinėjimą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimą sustabdyti yra būtina.

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nagrinėjamos bylos ginčo aplinkybes, pareikštus skundo reikalavimus ir civilinėje byloje Nr. e2-947-1012/2018 (buvęs Nr. e2-1234-1012/2017) nagrinėjamo ieškinio pagrindą ir dalyką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 ir 13 punktuose nustatytų pagrindų, dėl kurių administracinė byla turi būti sustabdyta ir negali būti nagrinėjama iki bus išnagrinėtas J. Š. ieškinys. Tarp šių bylų nėra jokio prejudicinio ryšio, taip pat civilinėje byloje nebus nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios turi įtakos šioje administracinėje byloje, sprendžiant klausimus, ar atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir VĮ Registrų centro atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, ar Deklaracijos Nr. 1 ir Nr. 2 yra pagrįstos ir teisėtos. Civilinėje byloje nagrinėjamos aplinkybės, kurios yra susijusios su tuo, ar bus galima ateityje įteisinti statinį – terasą, kaip pirmos kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį pagal terasos įrengimo projektą Nr. 2017/01/27, ieškinys pareikštas, siekiant įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 dalį, kuri yra susijusi su pastato nugriovimu, o ne su ta dalimi, kuria yra pripažinta, kad pastatas (priestatas) buvo pastatytas savavališkai, panaikintas 2007 m. kovo 5 d. aktas Nr. (101)-11.4, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2007 m. birželio 11 d. J. Š. įregistravo 4 butą (Nr. (duomenys neskelbtini)), padidintą rekonstruojant, ir panaikinta buto teisinė registracija. 

27.       Akcentuotina, kad šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS-530-143/2016) buvo konstatuota, kad statybos pripažinimo savavališka faktas yra esminis sprendžiant dėl šioje administracinėje byloje pareiškėjos N. J. B. pareikštų reikalavimų, kurie neatsiejamai yra susiję su bendrosios kompetencijos teismo konstatuotu teisės pažeidimu, iš savavališkos statybos kildinami administraciniai aktai ir teisinė registracija, kaip nustatyto pažeidimo tąsa turi būti įvertinti priimant sprendimą. Šia nutartimi nebuvo sutikta su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byla nutrauktina dėl to, jog pareiškėja įgis teisę nugriauti statinius, jei J. Š. per nustatytą terminą neparengs ginčo statinių projektinės dokumentacijos ir negaus statinių statybą įteisinančių dokumentų.

28.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS492-384/2014), kuria buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo, nurodyta, kad šios bylos nagrinėjimas negalimas, kol įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 (vėlesnis Nr. 2-3315-600/2017) sprendimas, nes galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje tiesiogiai nulems sprendimą šioje administracinėje byloje, t. y. statybos pripažinimo ar nepripažinimo savavališka faktas nulems ginčijamų administracinių aktų teisėtumą / neteisėtumą, o aplinkybė, kad skundo administracinėje byloje pagrindas yra ne tik pačios statybos teisėtumas ar neteisėtumas, bet ir ginčo patalpų padalijimo neteisėtumas šiuo atveju neturi reikšmės, nes statybos teisėtumo klausimas šiuo atveju yra esminis. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS602-581/2014), kuria buvo palikta galioti pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo, buvo konstatuota, kad statybos teisėtumo klausimas, nagrinėjamas minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje, šiuo atveju yra esminis.

29.       Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2017 buvo patenkintas N. J. B. savarankiškas reikalavimas dėl 2007 m. kovo 5 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-469 pripažinimo negaliojančiu, priestato, kuris buvo pastatytas ne kaip atskiras pastatas, o pristatytas prie namo, kuriame pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas, be statybos leidimo, kuris buvo privalomas gauti, statybos pripažinimo savavališka. Išnagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėja N. J. B. neturi teisės reikšti minėto savarankiško reikalavimo dėl to, jog priestato statyba nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų. Įsiteisėjusiame sprendime nurodyta, kad N. J. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ji bei J. Š. yra Žemės sklypo bendrasavininkiai, valdantys Žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šioje administracinėje byloje taip nustatyta, kad pareiškėjai keturių butų pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)(buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, taip pat pareiškėjai kartu su kitais pastato bendraturčiais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Aplinkybė, kad priestatas yra pastatytas Žemės sklypo dalyje, kuria naudojasi tretieji suinteresuoti asmenys, nesudarė pagrindo netenkinti pareiškėjos savarankiško reikalavimo, pareikšto civilinėje byloje. Į šią aplinkybę buvo atsižvelgta, sprendžiant klausimą dėl priestato nugriovimo.

30.       Konstatuotina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2017 nustatytas prejudicinis faktas, jog priestato statyba pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.  

31.       Pažymėtina, kad administracinėje byloje pareiškėja, reikšdama skundo reikalavimus, taip pat nurodė, jog Pažyma, Deklaracijos Nr. 1 ir Nr. 2 pažeidžia pareiškėjos, kaip Žemės sklypo bendrasavininkės, nuosavybės teises ir teisėtus interesus, minėtais aktais siekiama įteisinti neteisėtai pastatytą ir neteisėtai užregistruotą priestatą. Pagal bylos duomenis savavališkai pristatytas priestatas, kuris buvo atskirtas vykdant paprastojo remonto darbus, yra ant Žemės sklypo, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir pareiškėjai.

32.       Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teikė Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinio papildymą dėl Pažymos, Deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo, tačiau bendrosios kompetencijos teismas atsisakė priimti ieškinio papildymą, motyvuodamas tik tuo, kad ieškinio papildymas naujais reikalavimais užvilkins civilinės bylos nagrinėjimą.

33.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimą, yra pasisakęs, kad paaiškėjus, jog nėra bent vienos iš Statybos įstatyme įvardytos sąlygos, lemiančias teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje, surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, turi būti paneigti. Teismas pabrėžė, kad negalima tokia situacija, kai nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti statybą pateisinantys bei įteisinantys dokumentai, nes neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo (žr. 2013 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013).

34.       Nagrinėjamu atveju Pažyma išduota, surašytos Deklaracijos Nr. 1 ir Nr. 2 bei priimtas Įsakymas dėl statinio, kuris buvo pastatytas savavališkai, t. y. neturint teisės jį statyti, todėl trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad galėjo būti išduota Pažyma, surašytos Deklaracijos Nr. 1 ir Nr. 2, priimtas Įsakymas, o skundžiami aktai nepažeidžia pareiškėjos teisių, nepripažintini pagrįstais ir teisėtais.

35.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo VĮ Registrų centro apeliacinį skundą, pirmiausia pažymi, kad iš pareiškėjos byloje paduoto skundo turinio matyti, jog iš esmės pareiškėja ginčijo Pažymą, Deklaracijas Nr. 1 ir Nr. 2 bei Įsakymą, skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių (skundo pagrindas), dėl kurių VĮ Registrų centro, kaip viešojo administravimo institucijos, vykdančios registravimo Nekilnojamojo turto registre veiklą, veiksmai įregistruojant Pažymą ir Deklaracijas Nr. 1 ir Nr. 2, buvo neteisėti. Tokių veiksmų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

36.       Atsižvelgiant į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su Buto ir Ūkio patalpos nuosavybės teisių perėjimu pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, dovanojimo sutartį, pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes nėra nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės į daiktą atsiradimo (byloje skundo reikalavimai pareikšti VĮ Registrų centrui, kuris nesprendžia klausimų dėl nuosavybės teisių atsiradimo į daiktą). Šioje byloje turėjo būti vertinama, ar atsakovas VĮ Registrų centras tinkamai vykdė viešojo administravimo funkcijas, o pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir pareigų, jų apribojimų ir nuosavybės teisių įgijimo vertinimas yra civilinių teisinių santykių (nuosavybės teisinių santykių) sudėtinė dalis ir ginčų, nagrinėtinų bendrosios kompetencijos teismuose tarp asmenų, įgijusių nuosavybės teises, dalykas.

37.       Nagrinėjamos bylos kontekste nurodytina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas yra atsakingas už į viešąjį registrą įrašomų duomenų atitikimą pateiktiems dokumentams.

38.       Pažymėtina, kad panaikinus dokumentus, kuriais remiantis buvo įgyta nuosavybė, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsiranda pareiga teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų pakeitimo. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 str.). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007 yra išaiškinęs, kad duomenys, įrašyti į viešą (Nekilnojamojo turto) registrą, teismine tvarka negali būti nuginčyti priimant sprendimą dėl šių duomenų panaikinimo, nes bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teisės klausimus, bet neatlieka veiksmų už kitus subjektus, nesprendžia bylų dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo įpareigojimo atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Tokius sprendimus gali priimti administraciniai teismai, nustatę, kad šis subjektas, esant teisiniam pagrindui, vilkino atlikti tokius veiksmus ar nepagrįstai atsisakė juos atlikti.

39.       Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos atsiliepime į atsakovo VĮ Registrų centro apeliacinį skundą nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-303-442/2017 (2017 m. kovo 29 d. nutartis) ir buvo nagrinėjamas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas panaikino Nekilnojamojo turto registro įrašus, padarytus statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu, po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

40.       Atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėto ginčo pobūdį, į tai, kad nenustatyti atsakovo VĮ Registrų centro neteisėti veiksmai, registruojant J. Š. pateiktus dokumentus (Pažymą ir Deklaracijas Nr. 1 ir Nr. 2), darytina išvada, kad be teisėto pagrindo tenkintas pareiškėjos reikalavimas panaikinti teisinę registraciją ir priteista pareiškėjai iš šio atsakovo bylinėjimosi išlaidos (15 Eur žyminio mokesčio).

41.       Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tenkino pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti Pažymą, Deklaracijas Nr. 1 ir Nr. 2, Įsakymą, tačiau netinkamai vertino bylos aplinkybes ir aiškino teisės aktų normas, reglamentuojančias Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises ir pareigas, tenkino reikalavimą dėl Buto ir Ūkio patalpos registracijos panaikinimo. Dėl to atsakovo VĮ Registrų centro apeliacinis skundas tenkinamas, trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad skundo reikalavimas, pareikštas VĮ Registrų centrui, atmetamas, o kita sprendimo dalis paliekama nepakeista. Taip pat panaikinama sprendimo dalis, kuria bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovo VĮ Registrų centro.

42.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylinėjimosi išlaidų klausimą, taip nustatė, kad byloje buvo pareikšti penki skundo reikalavimai, t. y. buvo ginčijami du Administracijos aktai (Pažyma ir Įsakymas), dvi deklaracijos (Deklaracija Nr. 1 ir Nr. 2 ), kurias surašė J. Š., vienas reikalavimas buvo pareikštas VĮ Registrų centrui. 

43.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-310-602/2017). Teismų praktikoje taip pat vadovaujamasi priežasties teorija, kai paskirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne galutinis rezultatas, o proceso šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-686/2015).

44.       Atsižvelgiant į patenkintų pareiškėjos skundo reikalavimų dalį, į tai, kad reikalavimai buvo pareikšti ne vien tik Administracijai ir VĮ Registrų centrui, Deklaracijas Nr. 1 ir Nr. 2 surašė ne Administracija, už jų surašymą yra atsakingas J. Š., nustatytina, jog pareiškėjai priteistina iš Administracijos ir J. Š. po 12 Eur žyminio mokesčio. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą tenkinti, trečiųjų suinteresuotų asmenų J. Š. ir J. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikinta patalpos – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – pagalbinio ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjos N. J. B. skundo reikalavimą panaikinti patalpos – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – pagalbinio ūkio patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre atmesti. Panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjai N. J. B. priteista iš atsakovo valstybės įmonės Registrų centro 15 Eur žyminio mokesčio.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria pareiškėjai N. J. B. priteista iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 15 eurų žyminio mokesčio, nurodant, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai yra priteista 12 Eur žyminio mokesčio. Priteisti pareiškėjai N. J. B. iš trečiojo suinteresuoto asmens J. Š. 12 Eur žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė