(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei,

dalyvaujant ieškovui E. K., S. P., K. P., S. J., ieškovų atstovei advokatei Violetai Savickienei, atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio atstovei advokatei Jolantai Grigaliūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų E. K., S. P., K. P., S. J. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būreliui dėl pažeistos teisės gynimo,

nustatė:

ieškovai E. G., D. G., E. K., S. P., K. P. ir S. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad S. J. 2008-03-01 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu, E. K., K. P., 2009-03-07 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu, E. G., D. G., S. P. 2010-03-06 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu buvo priimti į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelį šio būrelio nariais, su visomis būrelio įstatuose numatytomis būrelio nario teisėmis, nepagrįstai nurodant asocijuoto nario statusą bei ribojant būrelio nario teises, priteisti po 300 Eur kiekvienam ieškovui už advokato pagalbą bei 41 Eur žyminį mokestį S. P. Nurodo, kad būrelio įstatai numato, kad būrelio nariais gali būti fiziniai asmenys. Asocijuotais nariais su patariamojo balso teise gali būti tik juridiniai asmenys. Įstatai nenumato tokio fizinio asmens būrelio nario statuso kaip „asocijuotas narys“, numatytas tik „būrelio narys“. Ieškovai buvo priimti būrelio nariais, nes mokėjo privalomą stojamąjį mokestį, nustatytą nario mokestį, aktyviai dalyvavo būrelio veikloje, todėl nepagrįstai iš jų buvo atimta balsavimo teisė būrelio narių visuotiniuose susirinkimuose, atimta teisė rinkti ir būti išrinktais į būrelio valdymo organus ir kitos teisės. 2015-2016 metų sezonu ieškovams leista medžioti svečio teisėmis. Būrelio pirmininko nurodymu, 2013-01-03 parašė prašymus priimti į būrelį tikraisiais nariais, tačiau sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas (1-5 b.l., 1 t.)

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai E. G. ir D. G. pateikė pareiškimus dėl ieškinio atsisakymo, atsisakymas nuo ieškinio buvo priimtas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukta  2015-11-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi (61-62 b. l., 2 t.).

Ieškovas S. P. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį sužinojo, kad jis su kitais ieškovais nėra laikomi būrelio nariais. 2010 metais visuotiniame susirinkime buvo svarstomas jo priėmimo klausimas. Prašė priimti jį medžiotoju, su įstatais nebuvo supažindintas. Iki to laiko medžiodavo kaip svečias. Kai buvo priimtas, jam paaiškino, kad priėmimas į būrelį asocijuotu nariu reiškia, kad 3 metus neturės balsavimo teisės ir negalės būti skiriamas medžioklės vadovu. Iškart kėlė klausimą, kodėl yra priimamas asocijuotu nariu. Po 3 metų buvo skiriamas medžioklės vadovu. Yra įtrauktas į medžiotojų sąvadą. Medžiotojų anketoje yra įrašytas kaip būrelio narys. Jis priklauso ir Ariogalos būreliui, ten balsuoja svečio teisėmis. 2013 metais atsirado nesutarimai tarp būrelio narių ir iškilo būtinybė nustatyti narių skaičių. Buvo kalbama apie tai, kad priėmus į būrelį ieškovus, būtų viršytas narių skaičius. Mokėjo nario mokestį, stojamąjį mokestį. 2014 metais per visuotinį susirinkimą buvo pašalintas būrelio pirmininkas S. B. tiek iš pirmininko pareigų, tiek iš būrelio narių. Jo narystės būrelyje svarstymo klausimas buvo atidėtas metams iki kito susirinkimo ir šio klausimo svarstymas buvo pavestas tarybai, kuri į darbotvarkę šio klausimo svarstymo neįtraukė. Nuo 2015 metų gegužės 1 d. buvo leista medžioti tik svečio teisėmis, parėmus būrelį. 2015 metų birželio mėnesį sumokėjo nario mokestį, tačiau nario mokestis jam buvo grąžintas, paaiškino, kad leis medžioti tik tada, kai bus sumokėtas paramos mokestis. Mano, kad pažeidžiama jo teisė medžioti, balsuoti, dalyvauti būrelio veikloje, naudotis pačių pasistatytais bokšteliais. Procedūros kaip asocijuoti nariai tampa būrelio nariais nėra. Dauguma narių yra priimami su išlygomis, bandomajam laikotarpiui. Tik būrelio narių giminaičiai buvo priimti iškart nariais. Po 2010 metų buvo tik 7 asocijuoti būrelio nariai. Sutinka, kad teismas negali atlikti priėmimo procedūros už būrelį, tačiau mano, kad būrelio nariu jis tapo 2010 metais nuo priėmimo dienos. Nuo 2013 metų reikalavo suteikti jam teisę balsuoti, tačiau nė karto nėra balsavęs visuotiniame susirinkime. S. B. nurodymu, aptaręs šį klausimą su S., buvo parašęs prašymą priimti jį į būrelį tikruoju nariu 2013 metais. Šis prašymas turėjo suteikti jam teisę balsuoti. P. A. užprotestavus klausimo dėl priėmimo tikraisiais nariais sprendimą dėl viršijamo narių skaičiaus, šis klausimas nebebuvo sprendžiamas. Naujoji būrelio taryba buvo įpareigota išspręsti klausimą dėl jo narystės būrelyje, tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas.

Teismo posėdžio metu ieškovai S. J., K. P. ir E. K. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir ieškovas S. P., visi patvirtino, kad iki to laiko, kol nebuvo ribojama jų teisė medžioti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitiems būrelio nariams, balsavimo teisė jiems nebuvo aktuali, dėl to nebuvo pagrindo ir kreiptis į teismą bei ginčyti būrelio organų sprendimus. Praėjus 3 metų bandomajam laikotarpiui jie turėjo tapti pilnateisiais būrelio nariais automatiškai. Ieškovas S. J. papildomai paaiškino, kad nors visuotinio susirinkimo protokole nebuvo nurodytas joks terminas, žodžiu jam buvo paaiškinta, kad apribojimai, kurie buvo taikomi ir kitiems ieškovams, jam bus taikomi trejus metus, taip faktiškai ir buvo. Praėjus trims metams, jam nebuvo suteikta tik teisė balsuoti. 

Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Būrelio tarybos teikimu 2012-03-13 į atsakovo darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl ieškovų priėmimo tikraisiais nariais, tačiau jie nebuvo priimti. 2013-02-20 minėtas klausimas dar kartą svarstytas taryboje, tačiau 2013-06-28 visuotinio susirinkimo metu nesvarstytas, nes buvo nuspręsta, kad priėmus ieškovus būtų viršytas maksimalus nustatytas atsakovo narių skaičius. 2013-08-23 atsakovo taryba nusprendė įtraukti klausimą dėl maksimalaus atsakovo narių skaičiaus panaikinimo svarstymo visuotiniame susirinkime, tačiau 2014-01-19 vykusio visuotinio susirinkimo metu nuspręsta nenaikinti 2008 m. priimto sprendimo dėl maksimalaus narių skaičiaus. 2014-03-30 atsakovo visuotiniame susirinkime  nebuvo svarstomas ieškovų narystės pakeitimo klausimas, šis klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, susirinkime šį klausimą iškėlė ieškovas S. P., tačiau ieškovų narystės klausimas nebuvo svarstomas. 2015-03-12 atsakovo tarybos posėdyje buvo svarstytas ieškovų narystės klausimas, nutarta, jog pasibaigė trejų metų laikotarpis, negauti ieškovų prašymai medžioti, todėl 2015-2016 metų medžioklės sezonu jiems leista medžioti svečio teisėmis. Ieškovai ieškinyje patvirtina, kad jie nebuvo priimti į asociaciją pilnateisiais nariais. Atsakovo narių visuotiniame susirinkime niekada nebuvo svarstomas ieškovų priėmimo pilnateisiais būrelio nariais klausimas, jie nesinaudojo teisėmis, kurios pagal įstatus priklauso tik būrelio nariams. Negali būti laikomas teisėtu ieškovų reikalavimas, kad jie buvo priimti asociacijos nariais, kai nebuvo priimti į asociaciją įstatymo nustatyta tvarka ir pagal teisės aktų reikalavimus. Tokiu būdu ieškovai siekia apeiti teisės aktuose įtvirtintą priėmimo į asociaciją procedūrą, nes teismas negali priimti į narius bei įpareigoti vieną ar kitą fizinį asmenį priimti į narius. Mano, kad turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylos nutraukimo, nes bylas nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Atsakovo įstatų 3.1 p. skelbia, kad būrelio nariais gali būti fiziniai asmenys, o su patariamuoju balsu gali dalyvauti visi pritariantys jo tikslams juridiniai asmenys - pripažįstantys šiuos įstatus bei įsipareigoję mokėti nario įmokas (asocijuoti nariai). Pagal atsakovo įstatų 3.9 punktą asocijuoti nariai turi tas pačias teises ir pareigas, išskyrus sprendžiamojo balso teisę visuotiniame narių susirinkime. Ieškovai patys patvirtina, kad jie buvo priimti ne būrelio nariais, o asocijuotais nariais. Tai reiškia, kad ieškovai teisės balsuoti visuotiniame susirinkime neturėjo ir niekuomet negalėjo turėti. Galutinio sprendimo dėl narystės būrelyje prerogatyva priklauso aukščiausiajam būrelio valdymo organui – visuotiniam susirinkimui. Tokio sprendimo ieškovų atžvilgiu nėra, todėl teismas, pripažindamas buvus kitaip, viršytų savo kompetenciją. Teismo kompetencija apsiriboja tik asociacijos sprendimo teisėtumo patikrinimu, bet ne jo redagavimu, todėl ieškovų reikalavimas neteisėtas. Nei vienas visuotinio susirinkimo sprendimas nėra ginčijamas, jei būtų ginčijamas, tuomet prašytų taikyti ieškinio senatį ieškovų reikalavimams (117-128 b. l., 1  t.).

Atsakovo atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienės teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, papildomai paaiškino, kad atsakovo įstatai labai dviprasmiškai reglamentuoja asocijuoto nario statusą – asocijuotais nariais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Ieškovai nebuvo pakankamai aktyvūs, negynė savo teisių, prašymuose nebuvo prašoma atstatyti jų narystę. Prioritetas šeimos nariams tapti būrelio nariais yra pagrįstas remiantis asociacijos tikslais ir tradicijomis. Pagrindinė būrelio nario teisė yra balsuoti, ji yra esminė, o ne teisė medžioti.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktos medžiagos nustatyta, kad ieškovas S. J. 2008-03-01 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu tarybos teikimu priimtas į būrelį asocijuotu nariu (25 b. l., 1 t.), ieškovai E. K. ir K. P. 2009-03-07 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu tarybos teikimu priimti į būrelį asocijuotais nariais (trejiems metams bei neskiriant medžioklės vadovu) (29 b. l., 1 t.), ieškovas S. P. 2010-03-06 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu tarybos teikimu buvo priimtas į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelį asocijuotu nariu (trejų metų laikotarpiui bei neskiriant medžioklės vadovu) (36 b. l., 1 t.).  Ieškovai buvo pateikę prašymus priimti juos į medžiotojų būrelį (27, 33, 34, 40 b. l., 1 t.). Byloje pateikti sąskaitų išrašai ir pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad ieškovai nuo jų priėmimo dienos iki 2015 metų mokėjo stojimo bei nario mokesčius (51, 55, 58-77 b. l., 1 t.). 

Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelis yra asociacija, kurios tikslas organizuoti savo nariams įvairius su medžiokle susijusius renginius, atstovauti medžiotojų interesus, glaudžiai bendradarbiauti su aplinkos, miškų žinybomis, sprendžiant faunos globos problemas, rūpintis kultūros ir medžiotojų kvalifikacijos kėlimu, racionaliu medžioklės ūkio tvarkymu ir kt. (130 b. l., 1 t.). 

Ieškovų ieškinio reikalavimai susiję su jų naryste visuomeninėje organizacijoje - asociacijoje Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelyje. Ginčas byloje kyla dėl ieškovų narystės asociacijoje, dėl asociacijoje nustatytos priėmimo į asociacijos narius tvarkos.

Pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (toliau – Asociacijų įstatymas)  2 straipsnio 1 dalį asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos,  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Asociacijų įstatymo 13 straipsnis numato, kad asociacijos nariais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Priėmimo į asociacijos narius tvarkos šis įstatymas nereglamentuoja, tačiau pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktą asociacijos įstatuose kartu su kitais šiam dokumentui keliamais reikalavimais turi būti nurodytos ir naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos.   

Iš byloje pateiktų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 4.2.8 papunkčio teismas nustatė, kad teisė priimti sprendimą dėl narių priėmimo ir pašalinimo iš medžiotojų būrelio suteikta būrelio valdymo organui – visuotiniam narių susirinkimui. Būrelio taryba pagal įstatų 4.11.7 papunktį teikia visuotiniam narių susirinkimui klausimus dėl narių priėmimo ar pašalinimo. Naujus narius į būrelį priima būrelio taryba pagal rašytinį prašymą, tvirtina visuotinis susirinkimas (3.2 punktas) (17 b. l., 1 t.).

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio įstatų 3.1 punktas numato, kad būrelio nariais gali būti fiziniai asmenys. Būrelio veikloje su patariamuoju balsu gali dalyvauti visi pritariantys jo tikslams juridiniai asmenys – pripažįstantys ir vykdantys šiuos įstatus bei įsipareigoję mokėti nario įmokas (asocijuoti nariai). Remiantis įstatų 3.9 punktu asocijuoti nariai turi tas pačias teises ir pareigas, išskyrus sprendžiamojo balso teisę visuotiniame narių susirinkime.  

Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovai patys patvirtina, kad jie niekada nebuvo priimti būrelio nariais ir buvo priimti asocijuotais nariais,  ribojant jų kaip asocijuotų narių sprendžiamojo balso teisę visuotiniame narių susirinkime pagal būrelio įstatų 3.9 punktą. Sutikti su tokiu atsakovo vertinimu nėra teisinio pagrindo, nes ieškovai pripažįsta tik tai, kad juos priimant į būrelį visuotinio susirinkimo nutarimuose buvo nurodyta, kad jie priimami asocijuotais nariais, buvo ribojamos atitinkamos jų teisės, tačiau aplinkybę, kad buvo priimti ne būrelio nariais jie ginčija. Ieškovai teigia, kad buvo ribojama jų teisė balsuoti visuotiniame narių susirinkime, jie negalėjo būti renkami į būrelio valdymo organus. Atsakovo teigimu, tai reiškia, kad pagal įstatų 3.9 punktą ieškovai atitiko asocijuoto nario apibūdinimą ir naudojosi tokiomis teisėmis ir pareigomis, kokias įstatai suteikė asocijuotam nariui. Teismo nuomone, vien tik nurodymas atsakovo visuotinio narių susirinkimo protokoluose, kad ieškovai priimami asocijuotais nariais ir ta aplinkybė, kad ieškovams nebuvo suteikta sprendžiamojo balso teisė visuotiniame narių susirinkime dar nereiškia, kad ieškovai iš tikrųjų buvo priimti asocijuotais būrelio nariais.

Šiuo atveju būtina nustatyti, ar ieškovai, kaip fiziniai asmenys, galėjo būti priimti asocijuotais nariais ir atitinkamai įgyti asocijuoto nario teises ir pareigas pagal atsakovo įstatų 3.9 punktą. Kaip minėta, įstatų 3.1 punkte yra numatyta, kad būrelio nariais gali būti tik fiziniai asmenys, tuo tarpu tik juridiniai asmenys gali tapti asocijuotais nariais, labai aiškiai ir konkrečiai nurodant kriterijus, kuriuos turi atitikti juridinis asmuo, norintis tapti asocijuotu būrelio nariu. Įstatų 3.9 punktas, kuriame numatyta, kad asocijuoti nariai turi tas pačias teises ir pareigas, išskyrus sprendžiamojo balso teisę visuotiniame narių susirinkime, papildo įstatų 3.1 punktą, ir patvirtina, kad juridiniai asmenys, tapę asocijuotais nariais, neįgyja ir negali įgyti sprendžiamojo balso teisės visuotiniame narių susirinkime. Tačiau įstatų 3.9 punktas, nei aiškinant jį atskirai, nei kartu su įstatų 3.1 punktu nesuteikia atsakovui teisės būrelio asocijuotais nariais priimti fizinius asmenis.

Iš byloje pateikto 2009-03-07 visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 2009-01 matyti, kad visuotinio susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl sąvokos „svečias“ ir mokesčio už svečius (28, 32 b. l., 1 t.). Iš byloje pateikto 2005-05-01 protokolo Nr. 05/P-01 matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl naujų narių priėmimo tvarkos, nustatytas 500 Lt stojimo mokestis ir vienerių metų bandomasis laikotarpis (43, 44 b. l., 1 t.). Šia sprendimai leidžia teigti, kad buvo atsakovo veikloje priimami įvairūs sprendimai, susiję tiek su būrelio narių teisėmis ir pareigomis, tiek su asmenų, nesančių būrelio nariais, teise dalyvauti medžioklėse ir kitoje būrelio veikloje. Tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo visuotinis narių susirinkimas, kaip aukščiausias sprendimų priėmimo teisę turintis būrelio organas, būtų nusprendęs, jog fiziniai asmenys gali būti priimami į būrelį asocijuotais nariais. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovai asocijuotais būrelio nariais negalėjo būti priimti.

Konstatavus šią aplinkybę svarbu nustatyti kokiu pagrindu ieškovai dalyvavo atsakovo veikloje, ar yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad ieškovai buvo priimti į ginčo medžiotojų būrelį jo nariais.  

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad skirtingais laikotarpiais ieškovai buvo parašę prašymus priimti juos į būrelį, buvo gauti tarybos pritarimai priimti ieškovus į būrelį ir šie klausimai buvo svarstomi visuotiniuose būrelio narių susirinkimuose, kuriuose pritarta ieškovų priėmimui. Taigi priimant ieškovus buvo laikomasi įstatų 3.2 punkte nustatytos naujų būrelio narių priėmimo tvarkos. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškovų priėmimo į būrelį klausimas buvo sprendžiamas visuotiniame narių susirinkime ir buvo priimtas sprendimas priimti ieškovus nurodant jų statusą kaip „asocijuotas narys“, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad dėl ieškovų narystės būrelyje klausimas nebuvo svarstomas visuotiniame narių susirinkime. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ieškovai niekada nebuvo priimti į asociacijos narius įstatymų nustatyta tvarka, ieškovai, kreipdamiesi į teismą siekia apeiti nustatytą priėmimo tvarką ir teismas negali priimti ieškovų į asociacijos narius. Sutikdamas su atsakovo argumentais, kad teismas negali priimti ieškovų į asociaciją, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas ne dėl atsakovo įpareigojimo priimti ieškovus į būrelį nariais, o dėl to, ar priimant ieškovus į būrelį nebuvo pažeistos jų teisės, prašoma apginti galimai pažeistas ieškovų teises. Galimybę ginti civilines teises teisme numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnis, todėl atsakovo argumentai, kad byla turėtų būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžtina ir tai, kad ieškovai teigia, kad jie buvo priimti į būrelį nariais, buvo ribojamos jų kaip būrelio narių teisės ir pareigos, tačiau jie niekada nebuvo pašalinti iš būrelio ir tebėra jo nariais, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ieškovas S. J. šiuo metu yra asocijuotas būrelio narys, o likusių ieškovų narystė būrelyje pasibaigė po trejų metų skaičiuojant nuo ieškovų priėmimo dienos. Kaip jau minėta, teismas konstatavo, kad ieškovai negalėjo būti priimti į medžiotojų būrelį asocijuotais nariais, todėl atsakovo argumentai, kad S. J. vis dar yra asocijuotas būrelio narys nepagrįsti.

Nesutikdamas su atsakovo argumentais, kad ieškovų E. K., S. P. ir K. P. narystė būrelyje pasibaigė po trejų metų, teismas pažymi, kad byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog ir pasibaigus šiam terminui iš ieškovų buvo imamas būrelio nario mokestis. Tiek ieškovai, tiek teismo posėdžio metu apklausti liudytojai S. S., V. V., S. B., A. S., Vilmantas E. P., K. G. parodė, kad priimant ieškovus į būrelį trejiems metams turėjo būti apribota jų balsavimo teisė, šiuo laikotarpiu jie turėjo būti neskiriami medžioklės vadovais ir jiems neišduodami medžioklės lapai. Pasibaigus šiam terminui visiems ieškovams turėjo būti suteikta teisė balsuoti ir panaikinti kiti apribojimai, jie turėjo automatiškai tapti tikraisiais būrelio nariais. Pasibaigus apribojimų terminui, ieškovai buvo skiriami medžioklės vadovais, jiems išduodami medžioklės lapai, jie turėjo visas kitas būrelio narių teises ir pareigas, išskyrus teisę balsuoti. Tuo tarpu liudytojai P. A., R. Č. ir I. F. parodė, kad ieškovai buvo priimti į būrelį asocijuotais nariais, pasibaigus šiam terminui ieškovai turėjo rašyti prašymus priimti juos į būrelį tikraisiais nariais ir dėl to turėjo būti priimtas visuotinio narių susirinkimo sprendimas. Sugretinus šių liudytojų parodymus matyti, kad būrelio nariai, dalyvavę priimant sprendimus dėl ieškovų priėmimo į būrelį, skirtingai vertina ieškovų priėmimo sąlygas, jų dabartinį statusą būrelyje. Šie duomenys patvirtina, kad sprendimo dėl ieškovų priėmimo į būrelį formuluotė neatitinka nei vienos būrelio įstatuose ir visuotinio narių susirinkimo sprendimuose nustatytos būrelio narių ir kitų būrelio veikloje galinčių dalyvauti asmenų sąvokos. Šalys pripažįsta, kad būrelio sprendimai dėl ieškovų priėmimo buvo faktiškai vykdomi, jie nėra pripažinti negaliojančiais. Šiuo atveju būtina vertinti, kokie faktiniai santykiai susiklostė tarp šalių atsakovui priėmus sprendimus dėl jų ieškovų priėmimo, kokias teises ir pareigas jie sukėlė šalims.    

Bylos medžiaga patvirtina, kad faktiškai yra susiklosčiusi tokia situacija, kai ieškovai sumokėjo stojimo į būrelį mokestį, mokėjo nario mokestį, trejus metus nuo priėmimo dienos nebuvo skiriami medžioklės vadovais, jiems nebuvo išduodami medžioklės lapai ir negalėjo balsuoti visuotiniuose narių susirinkimuose, negalėjo pretenduoti į valdymo organų narius, o praėjus trejiems metams po kiekvieno iš jų priėmimo ir toliau aktyviai dalyvavo būrelio veikloje, jiems būdavo išduodami medžioklės lapai, jie skiriami medžioklės vadovais, mokėjo nario mokestį, dalyvaudavo visuotiniuose narių susirinkimuose, iš Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos rašto matyti, kad ieškovų, kaip priklausančių Ginkūnų medžiotojų būreliui, duomenys buvo pateikti medžiotojų sąvadui (16, 17-22 b.l., 2 t.), tačiau neturėjo balsavimo teisės, nei vienas iš jų nebuvo išrinktas į būrelio valdymo organus. Iš 2012 m. kovo 31 d. būrelio pirmininko S. B. pranešimo apie visuotinį būrelio narių susirinkimą matyti, kad siekiant išsklaidyti abejones dėl asocijuotų narių narystės būrelyje, siūloma tikslinti (2008-03-01 visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 2008-01) sprendimą dėl baigtinio narių skaičiaus, nustatyti baigtinį narių skaičių 50 tikrųjų narių. Būrelyje esančius asocijuotus narius priimti į būrelį tikraisiais nariais (87 b. l., 1 t.). 2013-01-03 ieškovų pareiškimas, pateiktas būrelio ir tarybos pirmininkui S. B., kuriame nurodoma, kad siekiant išsklaidyti abejones dėl ieškovų asocijuotos narystės būrelyje, prašoma ieškovus priimti į būrelį tikraisiais nariais (88 b.l., 1 t.). Būrelio taryba vieningai pritarė siūlyti visuotiniam susirinkimui priimti asocijuotus narius tikraisiais nariais (89 b. l., 1 t.). Tačiau 2013-06-28 visuotinio narių susirinkimo metu sprendimas dėl to nebuvo priimtas, šis klausimas nebuvo svarstomas motyvuojant tuo, kad gali būti viršytas nustatytas maksimalus būrelio narių skaičius (93-95 b. l., 1 t.). Šis klausimas iš esmės nebuvo išspręstas ir joks sprendimas dėl to nebuvo priimtas iki ieškovų kreipimosi į teismą dienos.

Šie faktiniai duomenys patvirtina ieškovų nurodytas aplinkybes, kad priimant juos į būrelį buvo nustatytas tam tikrų jų teisių apribojimų terminas, o ne terminas, kuriam jie priimami į būrelį. Nelogiškas būtų aiškinimas, kad ieškovai, pasibaigus nustatytam trejų metų narystės terminui, įgijo daugiau būrelio narių teisių ir pareigų nei turėjo anksčiau, tačiau jų narystės terminas būrelyje pasibaigė. Pagal atsakovo poziciją, pasibaigus trejų metų terminui, ieškovams turėjo būti aiškiai išreikšta būrelio, kaip juridinio asmens valia, kad dalyvauti būrelio veikloje ir naudotis jokiomis nariams suteiktomis teisėmis, jie nebeturi galimybės, nes nėra būrelio nariai. Tačiau nagrinėjamu atveju buvo priešingai, ieškovams buvo suteikta daugiau teisių. Būrelio įstatų 3.6 punktas suteikia teisę medžiotojų būreliui pašalinti narius 3.7 punkte numatytais atvejais. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad kada nors būtų buvęs svarstomas klausimas dėl ieškovų ar kurio nors iš jų pašalinimo iš būrelio, nenurodyti jokie duomenys, leidžiantys teigti, kad yra kokių nors priežasčių, dėl kurių ieškovų narystė būrelyje būtų negalima. Pažymėtina ir tai, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, jog ieškovai, parašydami 2013-01-03 pareiškimą pripažino, kad jie buvo priimti ne tikraisiais būrelio nariais, o asocijuotais nariais, nes pareiškime yra nurodyta, kad prašymą jie teikia, siekdami, jog būtų išsklaidytos abejonės dėl jų narystės, aiškiai išreiškė valią, kad jie nori naudotis visomis būrelio narių teisėmis ir pareigomis be jokių apribojimų.

Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovams niekada nebuvo suteikta teisė balsuoti visuotiniame būrelio narių susirinkime ir dalyvauti būrelio valdymo organų veikloje ir teisė balsuoti yra esminė asociacijos nario teisė. Ieškovai aplinkybės, kad jiems nebuvo suteikta teisė balsuoti neginčija, nurodo, kad stodami į būrelį, jie nesiekė vadovauti būreliui ir priiminėti sprendimus, jų tikslas buvo medžioti. Teismas pažymi, kad teisė balsuoti visuotiniame narių susirinkime yra tik viena iš daugelio asociacijos nariams suteikiamų teisių. Teisė balsuoti ir tokiu būdu išreikšti savo valią dėl sprendimų, susijusių su asociacijos veikla, yra labai svarbi, tačiau negali būti suabsoliutinima, šios teisės nesuteikimas ieškovams nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip patvirtinantis, kad ieškovai nėra asociacijos nariai. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 19 punktą medžiotojų visuomeninė organizacija  - Visuomeninių organizacijų įstatymo (šiuo metu Asociacijų įstatymo) nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti ir įgyvendinti. Būrelio įstatų 2.1 punkte įtvirtintas pagrindinis būrelio tikslas iš esmės atspindi minėtame įstatyme įtvirtintą sąvoką. Balsavimo teisės nariams suteikimas nėra savitikslis, jis suteikia galimybę dalyvauti sprendimų, susijusių su asociacijos veikla, priėmimo procedūroje ir tokiu būdu siekti asociacijos tikslų įgyvendinimo. Siekdamas tapti medžiotojų būrelio nariu, asmuo siekia įgyvendinti tiek savo teisę medžioti, tiek visos asociacijos tikslus. Balsavimo teisės nariams suteikimas yra priemonė asociacijos sprendimams priimti. Teismas pripažįsta, kad asociacijai, kaip juridiniam asmeniui, yra svarbu, kad asociacijos priimami sprendimai būtų priimami laikantis teisės aktų reikalavimų ir padėtų efektyviai siekti asociacijos tikslų, todėl yra svarbu ir tai, kokie asmenys priima sprendimus, ar tarp asociacijos narių yra tarpusavio sutarimas, leidžiantis balsų dauguma priimti sprendimus. Dėl šių priežasčių nauji nariai į asociaciją turi būti priimami atsakingai ir šių narių tam tikrų teisių, tuo pačiu ir teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime ir dalyvauti kituose valdymo organuose ribojimas tam tikrą laiką gali būti pateisinamas, gali būti numatytas bandomasis laikotarpis, kuriam  narys priimamas ir numatyta galimybė po bandomojo laikotarpio narį pašalinti, tačiau apribojimai negali būti taikomi neribotą laiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas ieškovams 3 metus nuo priėmimo dienos taikė tam tikrus apribojimus, tarp jų ir teisės balsuoti ir būti renkamiems į valdymo organus ribojimą. Visus kitus apribojimus pasibaigus trejų metų terminui atsakovas buvo panaikinęs, išskyrus apribojimą balsuoti ir būti renkamiems į asociacijos valdymo organus. Iš 2015 m. kovo 12 d. Ginkūnų medžiotojų būrelio Tarybos susirinkimo protokolo 15-Nr. 3  nustatyta, kad buvo nutarta ieškovams 2015-2016 metų medžioklės sezonui nuo gegužės 1 d. leisti medžioti įprastine LMŽD Ginkūnų medžiotojų būrelio tvarka, svečio teisėmis (134-136 b. l., 1 t.). Šie duomenys leidžia teigti, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. ieškovų teisė dalyvauti būrelio veikloje naudojantis būrelio narių teisėmis buvo visiškai apribota. Įvertinęs tai, kad ieškovai, tiek pareikšdami prašymus priimti juos į būrelį, tiek prašydami priimti sprendimus, nekeliančius abejonių jų naryste būrelyje, buvo aiškiai išreiškę valią tapti būrelio nariais ir būrelio visuotinio susirinkimo sprendimais buvo priimti į būrelį nariais, sutiko su tam tikrais jiems nustatytais apribojimais, tačiau turėjo pagrįstą lūkestį, kad tinkamai vykdydami jiems suteiktas teises ir pareigas, iš būrelio nebus pašalinti ir be jokių apribojimų galės naudotis visomis būrelio narių teisėmis ir pareigomis. Atsakomybę už savo sprendimų priėmimą, už jų netikslumą, taip pat ir delsimą priimti sprendimą ir būrelio viduje išspręsti klausimą dėl ieškovų narystės, dėl to kylančias pasekmes turi prisiimti pats atsakovas.

Įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, į tai, kad atsakovo visuotinio narių susirinkimas yra priėmęs sprendimą dėl ieškovų priėmimo į būrelį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, kad atsakovas, neturėdamas teisės pagal įstatus priimti ieškovus į būrelį asocijuotais nariais, visuotiniame narių susirinkime priėmęs sprendimą priimti ieškovus į būrelį, ribodamas ieškovų teisę naudotis būrelio narių teisėmis, pažeidžia būrelio įstatus, tokiu būdu neteisėtai varžo ieškovų teises, todėl ieškovų reikalavimas apginti jų pažeistas teises yra pagrįstas. Teismas konstatuoja, kad ieškovai S. J., E. K., S. P. ir K. P. atsakovo visuotinio narių susirinkimo nutarimais buvo priimti į atsakovo būrelį šio būrelio nariais, nepagrįstai nurodant asocijuoto nario statusą (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Ieškovai taip pat prašo pripažinti, kad nuo jų priėmimo dienos nepagrįstai buvo ribojamos jų kaip būrelio narių teisės. Teismas sprendžia, kad pripažinimas, jog ieškovai buvo priimti būrelio nariais suteikia jiems teisę be jokių apribojimų naudotis visomis būrelio narių teisėmis ir pareigomis, todėl reikalavimas pripažinti, kad nepagrįstai buvo ribojamos jų teisės ir pareigos yra perteklinis ir šio reikalavimo patenkinimas nesukeltų šalims jokių teisinių pasekmių, todėl priimdamas sprendimą, teismas dėl ieškovų reikalavimų šioje dalyje iš esmės nepasisako. 

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai, pripažįstant, kad S. J. 2008-03-01 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu, E. K., K. P. 2009-03-07 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu, S. P. 2010-03-06 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu buvo priimti į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelį šio būrelio nariais nepagrįstai nurodant asocijuoto nario statusą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Byla išspręsta ieškovų naudai, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas S. P. už ieškinį sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį (6 b. l., 1 t.), ieškovai turėjo išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – sumokėjo po 300,00 Eur kiekvienas (86-89 b. l., 1 t.). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Patenkinus ieškinį, 41,00 Eur žyminis mokestis ir 1200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos ieškovams iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - 16,82 Eur valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad ieškovai S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2008-03-01 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu, E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2009-03-07 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu, S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2010-03-06 Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo nutarimu buvo priimti į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelį, kodas 193449912, šio būrelio nariais nepagrįstai nurodant asocijuoto nario statusą. 

Priteisti ieškovui S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio, kodas 193449912, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovui E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio, kodas 193449912, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovui K. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio, kodas 193449912, 300,00 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovui S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio, kodas 193449912, 41,00 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Ginkūnų medžiotojų būrelio, kodas 193449912, 16,82 Eur (šešiolikos eurų aštuoniasdešimt dviejų centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                           Rima Gudienė