Civilinė byla Nr. e2S-733-933/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26237-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.8; 2.3.4.4.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1687-869/2022 pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės T. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų. Išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečių vaikų T. J. P. ir P. M. P. gyvenamoji vieta su ieškove; nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, numatanti, jog atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieną šeštadienį po 4 valandas nuo 11 val. iki 17 val., su vaikais susitikdamas jų gyvenamosios vietos aplinkoje arba neutralioje aplinkoje, arba kitoje šalių suderintoje vietoje, susitikimuose kartu dalyvaujant vaikų motinai; iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai priteistas laikinas išlaikymas po 178 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Atsakovas 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti teismo nustatytą nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo su tėvu tvarką, numatant, jog atsakovas 2021 m. gruodžio 26 d. praleidžia laiką su vaikais, pasiimdamas vaikus nuo 9.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus ieškovei iki 19 val. jų gyvenamoje vietoje; 2022 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 2 d. praleidžia laiką su vaikais, pasiimdamas vaikus 2022 m. sausio 1 d. nuo 12.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus ieškovei iki 2022 m. sausio 2 d. 19.00 val. jų gyvenamoje vietoje; po 2022 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 2 d. savaitgalio, toliau atsakovas praleidžia su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus šeštadienį nuo 11.00 val. iš vaikų jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus ieškovei sekmadienį iki 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Nurodė, kad vaikai labai svarbūs, juos sieja šilti ir draugiški santykiai. Ieškovei inicijavus ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu ir neleidus jam bendrauti su vaikais, tai turėjo neigiamos įtakos tiek vaikams, tiek atsakovui. Ieškovė nuteikinėja vaikus prieš jį, pasakoja vaikams nebūtus dalykus. Atsakovas kiekvieną kartą nuvykęs susitikti su vaikais bando atkurti prieš tai buvusius santykius su vaikais, tačiau jis jaučia, kad vaikai ilgai būna įsitempę, susikaustę ir neatsipalaiduoja jų susitikimų metu, susitikimai gana trumpi. Kiekvieną kartą uždavus nors ir paprastą klausimą, vaikai, prieš atsakydami, žvilgčioja į ieškovę, nes ji dalyvauja visuose susitikimuose. Atsakovas norėtų pabendrauti, pabūti su vaikais vienas, nedalyvaujant vaikų mamai – ieškovei. Atsakovas ir vaikai gyvena skirtinguose miestuose, juo skiria virš 200 km., kelionė į vieną pusę trunka virš 2 val. Teismo nutartimi patvirtinta laikina bendravimo su vaikais tvarka ne tik neatkurs atsakovo santykių su vaikais, bet gali dar ir turėti neigiamos įtakos vaikams ir jų interesams, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą.
4. Ieškovė atsiliepime prašė atsakovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Nurodė, kad teismas nutartimi jau yra nustatęs laikiną tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau atsakovas galimybe nepasinaudojo, nutarties neskundė. Lapkričio-gruodžio mėnesiais atvykęs atsakovas nei karto neišbuvo su vaikais net 4 valandų, ne kartą neatvyko susitikti su vaikais nutartyje nurodytu laiku, todėl nėra suprantama, kokiu tikslu atsakovas siekia iš esmės padidinti buvimo su vaikais laiką, kai teismo nustatyto laiko išnaudoja tik ½ dalį. Ieškovė nenuteikinėja vaikų prieš atsakovą, su vaikais ji bylos neaptarinėja. Būtinybę vaikų motinai dalyvauti atsakovui bendraujant su vaikais nurodė kompetentingi specialistai. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, kad vaikai šiuo metu negali bendrauti su atsakovu vieni, juo labiau pasilikdami nakvynei. Atsakovas nesistengia atkurti ryšio su vaikais, toliau juos traumuoja, pažadėdamas atvykti juos aplankyti, tačiau nepranešęs neatvyksta, taip sukurdamas vaikams nepasitikėjimą atsakovu ir pasikartojantį nusivylimo tėvu jausmą. Atsakovas, dar šalims gyvenant santuokoje, su vaikais laiką leisdavo minimaliai ir tas laikas beveik visuomet būdavo dalyvaujant ieškovei.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) 2021 m. gruodžio 22 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog itin ribojant vaikų bendravimą su atsakovu, galima ir nesulaukti, kada vaikai paaugę patys pasisakys, jog nori daugiau laiko praleisti pas tėvą, nes tarp jų nebus emocinio ryšio arba jis bus labai silpnas. Siekiant sustiprinti susilpnėjusį tarpusavio ryšį, Skyriaus vertinimu, būtina palaikyti ir vystyti vaikų bei skyrium gyvenančio tėvo ryšį, keičiant nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Skyriaus nuomone, atsakovo prašymas dėl vaikų laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo atitinka šalių vaikų interesus, įvertinant siekiamybę šalių vaikams praleisti laiką savaitgaliais su abiem tėvais vienodai. Vis tik Skyriaus nuomone, tikslui pasiekti reikalinga psichologo rekomendacija arba numatomas pereinamasis laikotarpis, tam, kad būtų įvertinta, jog šalių vaikai yra pasirengę betarpiškai bendrauti su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 6 d. nutartimi nutarė atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti.
6.1. Teismas pažymėjo, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, vadovaujantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, buvo siunčiamas priešingai šaliai, sudarant galimybę pateikti prieštaravimus dėl prašymo, todėl jo dalis dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo/nustatymo 2021 metų Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu jau yra praradusi aktualumą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo prašymas galimai buvo pateiktas dėl 2022 metų, o ne dėl 2021 metų sausio ir vėlesnių mėnesių, teismas vertino, kad šioje prašymo dalyje yra padaryta rašymo apsirikimo klaida.
6.2. Atsakovas prašė pakeisti 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, išplečiant laikiną jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Nepilnamečiai vaikai, teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – nustačius jų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, faktiškai gyvena su motina. Byloje pateikta 2021 m. gegužės 24 d. psichologinė vaikų išvada, kurioje nurodyta, jog T. yra papasakojęs, kad tėvas jį mušdavo, mamai nesant namuose. P. taip pat pasakė, jog yra patyręs tėvo fizinį smurtą. Byloje pateiktos rekomendacijos apie ieškovės ar kitų trečiųjų asmenų dalyvavimo tėvo ir vaikų bendravime būtinumą. Atsakovas pasikeitusių aplinkybių šiuo klausimu (išnykusios būtinybės ieškovei ar kitiems tretiesiems asmenims dalyvauti tėvo ir vaikų bendravime) neįrodinėjo, o pagal šiuo metu galiojančią 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką su vaikais matėsi vos kelis kartus ir su vaikais praleido trumpesnį laiką, nei numatyta minėtoje teismo nutartyje.
6.3. Teismų praktika orientuota į stabilų vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Dėl šios priežasties, kiekvienas nustatytos vaikų bendravimo tvarkos pakeitimas turėtų būti įvertintas ir pamatuotas. Atsižvelgiant į konkrečią šalių situaciją bei atsakovo ryšį su nepilnamečiais vaikais, teismas sprendė, jog vaikų ryšys su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu turėtų būti kuriamas ir stiprinamas palaipsniui plečiant bendravimą. Teismas sprendė, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad situacija nuo teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pasikeitusi ir sudaro pagrindą laikiną atsakovo bendravimo tvarką išplėsti atsakovo siūlomu būdu. Bylos duomenimis, pagal 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką atsakovas neišnaudojo bendravimui su vaikais viso paskirto laiko. Išdėstytos aplinkybės nesudarė teismui pagrindo spręsti, jog šalių nepilnamečiai vaikai yra pasiruošę betarpiškai ir su nakvynėmis bendrauti su tėvu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas A. P. atskirajame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti A. P. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones tokiu būdu: iki bus priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje, nustatyti nepilnamečių vaikų T. J. P. ir P. M. P. laikiną bendravimo tvarką su tėvu atsakovu A. P.: po 2022 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 2 d. savaitgalio, toliau atsakovas praleidžia su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus šeštadienį nuo 11.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus ieškovei sekmadienį iki 19 val. jų gyvenamoje vietoje. Nurodė, kad:
7.1. Laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką vykdo pagal turimas galimybes. Atsakovas ir jo vaikai gyvena skirtinguose miestuose, juo skiria virš 200 km., tai yra kelionė į vieną pusę trunka virš 2 val., todėl tokia teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka ne tik neatkuria atsakovo santykių su vaikais, bet gali turėti ir neigiamos įtakos vaikams ir jų interesams, pažeidžia šalių lygiateisiškumo principus. Tokio pobūdžio bendravimo tvarka sukuria itin daug nepagrįstų išlaidų, kurias atsakovas galėtų panaudoti vaikų išlaikymui. Skundžiama nutartis yra neteisėta, o atsakovo prašymas, kaip geriausiai atitinkantis vaikų interesus, privalo būti tenkintas.
7.2. Atsakovui turi būti suteikta reali galimybė matytis su vaikais dažniau. Teismas iš esmės sutinka, jog ,,vaikų ryšys su skyriumi gyvenančiu vaiko tėvu turėtų būti kuriamas ir stiprinamas palaipsniui plečiant bendravimą“, tačiau atsisako tenkinti atsakovo prašymą, kuriuo ir siekiama išplėsti bendravimo apimtį.
7.3. Skundžiama nutartis priimta tik formaliai įvertinus Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą. Išvada sutinkama su atsakovo prašyme nurodoma tvarka. Joje konstatuota būtinybė stiprinti atsakovo bei jo vaikų ir taip ne tvarų ryšį. Skundžiama nutartimi nėra apsaugomi vaikų interesai, priešingai, užkertamas kelias tėvo (atsakovo) bei jo vaikų tamprių tarpusavio ryšių atstatymui. Tik pakeitus atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones prašyme nurodyta tvarka egzistuoja reali galimybė, jog vaikai atsakovą savo gyvenime matys kaip tėvą, o ne asmenį, kuris iš paskutinių galimybių bando užmegzti ryšį, kuris šiuo metu yra itin trapus.
8. Ieškovė T. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad:
8.1. Teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi jau yra nustatęs atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovas taip pat neskundė nutarties, taip patvirtindamas, kad minėta nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atsakovui yra priimtina.
8.2. Siekdamas pakeisti teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas turi pagrįsti, kas pasikeitė po minėtos nutarties, kuria buvo nustatytos prašomos keisti laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų kodėl turi būti keičiama prieš kiek daugiau kaip mėnesį nustatyta laikina bendravimo tvarka. Atsakovas neišnaudoja teismo nutartimi nustatyto laiko bendrauti su vaikais: nuo nutarties priėmimo iki 2022 m. sausio 31 d. atsakovas turėjo galimybę bendrauti su vaikais 48 val. – 12 šeštadienių po 4 val., tačiau su vaikais bendravo tik 13,5 val. Atsakovas nei karto neišbuvo su vaikais net 4 valandų, kurias nutartimi nustatė teismas, ne kartą tiesiog neatvyko susitikti su vaikais nutartyje nurodytu laiku, nepranešė apie neatvykimą, todėl nėra suprantama, kokiu tikslu atsakovas siekia iš esmės padidinti buvimo su vaikais laiką, kai jis išnaudoja tik apie ¼ teismo nustatyto laiko dalies. Tai paneigia atsakovo teiginius, kad teismas nutartimi neva užkirto jam kelią „egzistuoti vaikų gyvenime“ ar kad neva pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Atsakovo argumentas dėl didelių išlaidų atvykti susitikti su vaikais prieštarauja paties atsakovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai – pagal atsakovo siūlomą pakeitimą, jis turėtų atvykti į (duomenys neskelbtini) pas vaikus juos pasiimti, nusivežti juos į (duomenys neskelbtini) ir po to kitą dieną juos parvežti atgal į (duomenys neskelbtini) ir pačiam grįžti į (duomenys neskelbtini). Taigi, net bendraujant tokiu pačiu intensyvumu atsakovui reikėtų dvigubai daugiau lėšų, o išnaudojant ne 60 proc. priskirtų susitikimų su vaikais kartų, o 100 proc. – išlaidos dar išaugtų.
8.3. Ieškovė su vaikais yra priversta visą dieną šeštadieniais laukti atsakovo, kuris arba visai nepraneša, kad neatvyks, arba paskambina jau pasibaigus susitikimo valandoms. Vaikai jaučia neužtikrintumą, nežinomybę, norėtų tą šeštadienį, kurį atsakovas neatvyksta, su ieškove turėti kokių nors veiklų, tačiau dėl nežinomybės atsakovas atvyks ar ne, nesiplanuoja. Ieškovė su vaikais lankosi pas psichologę L. B., kuri nurodė (2022 m. sausio 29 d. raštas) rekomendacijas vaikams bendrauti su atsakovu: a) artimiausius 6 mėnesius vaikų susitikimas su tėčiu turėtų vykti dalyvaujant mamai, vėliau spręsti pagal vaikų emocinę būseną; b) siekiant pagerinti vaikų emocinį saugumą, tėtis turėtų dvi dienas iki šeštadienio, kada paskirtas lankymosi laikas, pranešti apie savo planus, įskaitant apytiksliai ir valandą, kada jis ketina atvykti. Atsakovas uždavinėja vaikams provokuojančius klausimus, kurie kelia vaikams neigiamas emocijas, pvz. klausia ar norite gyventi pas mane (duomenys neskelbtini), ar norite su manim išvykti ir pan. Tą patį daro atsakovo mama. Atsakovas 2021 m. gruodžio 12 d. melagingai pranešė policijai, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra skriaudžiami vaikai.
8.4. Būtinybę vaikų motinai dalyvauti atsakovui bendraujant su vaikais nurodė kompetentingi specialistai. Psichologė išvadoje nurodo, kad „atsižvelgiant į vaikų pasakojimą, kad jie buvo mušami tėčio, yra svarbu užtikrinti vaikų teisę į saugumą, jų psichologinę ir fizinę gerovę“, taip pat yra didelė tikimybė, kad vaikas galėjo patirti seksualinį išnaudojimą. T. J. P. jį apklausiant ikiteisminiame tyrime yra ne kartą nurodęs, kad atsakovas jį mušė. Vaikai negali būti su atsakovu vieni, nes nėra aišku, ar atsakovas nesmurtaus prieš vaikus.
8.5. Atsakovas išlaikymo vis dar neteikia, nesilaiko teismo nustatytos lankymo tvarkos. Atsakovas nuo 2021 m. balandžio vidurio iki 2021 m. rugsėjo nė karto neaplankė vaikų. Vaikai tiek emociškai, tiek fiziškai prisirišę prie motinos. Atsakovas nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. (kai buvo priimta nutartis) atvyko tik 5 kartus ir su vaikais prabuvo po maždaug dvi valandas. Atsakovas ir anksčiau, t. y. dar iki ikiteisminio tyrimo, netinkamai ir neatsakingai rūpindavosi vaikais: palikdavo mažamečius vienus automobilyje, palikdavo mažamečius vienus užrakintus name, kai su ieškove sutardavo, kad trumpam juos pažiūrės, (duomenys neskelbtini) yra palikęs vienus vaikus lauke prie prekybos centro, kol pats tuo metu apsipirkinėjo.
8.6. Atsakovas, teikdamas prašymą dėl vaikų pasiėmimo su nakvyne, nėra pateikęs įrodymų, kur vaikai gyventų, ar ta gyvenamoji vieta atitinka vaikų poreikius. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateikta nuomonė dėl atsakovo prašymo yra nekonkreti, prieštaringa.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų prijungimo
12. Nors ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nesuformulavo procesinio prašymo prijungti prie atsiliepimo teikiamą įrodymą, tačiau prie atsiliepimo teikė 2022 m. sausio 29 d. psichologės L. B. išvadą.
13. Atsakovas 2022 m. vasario 22 d. teikė teismui rašytinius paaiškinimus/prašymą dėl įrodymų prijungimo, kuriuose prašė prie bylos prijungti įrodymus (SMS žinutė; video iš ieškovės namų, padarytas susitikimo metu su vaikais; 2022 m. vasario 9 d. atsakovo atstovo patikslintas prašymas; VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atvejo vadybininko elektroninis laiškas; 2021 m. rugsėjo 10 d. Būsto sąlygų vertinimo aktas) bei nagrinėjant civilinę bylą atsižvelgti į rašytinius paaiškinimus.
14. Teisme 2022 m. vasario 24 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai (dokumentas el. parašu pasirašytas 2022-02-24 01:07:41) (dokumento registracijos Nr. DOK-7347) bei prie jų teikiami įrodymai: vaizdo įrašo stop-kadro ir fotonuotraukų koliažas dėl kalėdinės eglutės; vaizdo įrašo stop-kadro ir fotonuotraukų koliažas dėl P. M. P.; 2020-09-27 pokalbio tarp ieškovės ir atsakovo įrašas ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; išrašas.
15. Pasisakant dėl atsakovo rašytinių paaiškinimų (dokumento registracijos Nr. DOK-7138) pažymėtina, kad apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio (atskirojo) skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Ši nuostata yra specialioji bendros byloje dalyvaujančių asmenų teisės teikti teismui rašytinius paaiškinimus atžvilgiu. CPK 323 straipsnyje nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto (atsakovo) apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniais paaiškinimais/prašymu dėl įrodymų prijungimo, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, o terminas per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Rašytiniais paaiškinimais iš esmės siekiama papildyti atsakovo atskirojo skundo argumentaciją. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo rašytiniai paaiškinimai teikti 2022 m. vasario 22 d. 16:30:56, taigi iš esmės likus darbo dienai iki paskirto atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios 2022 m. vasario 24 d. 08:30 val. Atskirasis skundas apeliacinės instancijos teismui su atsiliepimu į atskirąjį skundą išsiųstas 2022 m. vasario 7 d. Todėl toks rašytinių paaiškinimų teikimas taip pat neatitinka CPK 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į aptartą CPK 323 straipsnyje nurodytą draudimą, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako prijungti prie bylos medžiagos ir juos vertinti (CPK 338 straipsnis).
17. Teismui dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nepriėmus atsakovo teiktų rašytinių paaiškinimų (dokumento registracijos Nr. DOK-7138), taip pat nėra pagrindo priimti ir ieškovės teiktų rašytinių paaiškinimų (dokumento registracijos Nr. DOK-7347), kuriais yra pasisakoma dėl atsakovo teiktų rašytinių paaiškinimų.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos (CPK 338 straipsnis).
19. Pasisakant dėl procesinio prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinėje instancijoje pažymėtina, kad: i) CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas; ii) įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo.
20. Įvertinant tai, kad byloje sprendžiamas klausimas siejamas ir su nepilnamečių vaikų interesais, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės teiktą 2022 m. sausio 29 d. psichologės informaciją – rekomendacijas bei atsakovo teiktą 2021 m. rugsėjo 10 d. Būsto sąlygų vertinimo aktą, patikslintą prašymą pateikti šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą ar kitą dokumentą, kuriuo buvo įvertintos nepilnamečiams vaikams T. J. ir P. M. P. skirtos gyventi patalpos, kiti gyvenamosios aplinkos veiksniai, elektroninį susirašinėjimą su VšĮ „SOS kaimas“. Pasisakant dėl kitų atsakovo teiktų įrodymų pažymėtina, kad: i) NVSC žinutė apie turėtą sąlytį 2022 m. sausio 19 d. su COVID-19 sergančiuoju apskritai siejama su įvykiu, kuris jau vyko po nutarties priėmimo; ii) esanti bylos medžiaga patvirtina konfliktiškus ginčo šalių santykius, o atsakovo prašomas prijungti video iš ieškovės namų, padarytas susitikimo metu su vaikais, yra neinformatyvus sprendžiamo klausimo kontekste, todėl minėti įrodymai neprijungtini prie bylos medžiagos.
21. Ieškovė kartu su rašytiniais paaiškinimais (dokumento registracijos Nr. DOK-7347) teikė vaizdo įrašo stop-kadro ir fotonuotraukų koliažą dėl kalėdinės eglutės; vaizdo įrašo stop-kadro ir fotonuotraukų koliažą dėl P. M. P.; 2020 m. rugsėjo 27 d. pokalbio tarp ieškovės ir atsakovo įrašą ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą; išrašą. Kadangi teismas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nepriėmė atsakovo vaizdo įrašo, taip pat nėra pagrindo prijungti ir ieškovės teiktų šio vaizdo įrašo stop-kadrų ir fotonuotraukų koliažo. Jau minėta, kad bylos medžiaga patvirtina ginčo šalių konfliktinius santykius, todėl nėra pagrindo prijunti 2020 m. rugsėjo 27 d. pokalbio tarp ieškovės ir atsakovo įrašo ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, taip pat pažymėtina, kad pats pokalbis fiksuotas dar apskritai iki santuokos nutraukimo bylos iniciavimo.
22. Teismas prijungė atsakovo teiktą būsto sąlygų vertinimą, kuris siejamas su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl prie bylos medžiagos prijungtinas ieškovės teiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kuris siejamas su nurodytu butu (tokią informacija teismas taip pat gali patikrinti naudodamasis registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis)).
Dėl atskirojo skundo argumentų
23. Apeliantas (atsakovas) atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas prašymas pakeisti bendravimo su vaikais tvarką. Nurodo, jog teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia šalių lygiateisiškumo principus, nepagrįstai didina apelianto išlaidas, trukdo sukurti ryšį su vaikais, todėl atsakovas siekia išplėsti bendravimo su vaikais apimtį.
24. Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios CPK normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos specialiai šeimos teisinių santykių byloms numatytos laikinosios apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, jei nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
25. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
26. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų pažymėtina:
26.1. Pirma, aptariamu atveju spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)pakeitimo, t. y. a) teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų nustatyta ir laikina bendravimo tvarka; b) minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, dėl jos nebuvo teikta atskirųjų skundų; c) 2021 m. gruodžio 17 d. atsakovas teikė prašymą, nurodydamas, jog turi būti pakeistos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais, nes priešingu atveju atsakovo emocinis ryšis su vaikais nebus atkurtas ir sustiprintas ir bus pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai.
26.2. Antra, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas, ja užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas siekiant išvengti konfliktinių situacijų. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Pareiga įrodyti pasikeitusias aplinkybes tenka asmeniui, pateikusiam prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 12, 178 straipsniai).
26.3. Trečia, atsakovas siekia pakeisti teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, tačiau: i) reikšdamas prašymą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo nenurodė jokių naujų aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaikais tvarka neatitiktų jo ar vaikų interesų; ii) nėra paneigtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas realizuotų ir tą laikiną bendravimo tvarką, kuri šiuo metu yra nustatyta teismo nutartimi; iii) šiuo metu pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną šeštadienį po 4 val. nuo 11 iki 17 val. susitikime dalyvaujant jų motinai. Atsakovas siekia su vaikais bendrauti pasiimdamas juos kas antrą savaitgalį šeštadienį 11 val. ir vaikus grąžindamas sekmadienį iki 19 val., t. y. siekia, kad bendraujant su vaikais nedalyvautų ieškovė (motina), siekia, kad vaikai kartu su juo praleistų ir nakvynę, tačiau įrodymų apie tai, kad vaikai (gim. 2015 m. balandžio 15 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d.) jau iš tiesų galėtų pagal jų būseną likti nakčiai su atsakovu be motinos nepateikia; iv) nors ir turi būti siekiama kuo labiau plėtoti atsakovo ryšį su vaikais, tačiau teismui nėra pateikta įrodymų apie tai, kad vaikai jau yra pasiruošę dar labiau išplėsti bendravimą su atsakovu.
27. Ketvirta, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. išvadoje Nr. 6SD-9764 nurodyta, kad <...> i) atsakovas tam tikra laiką negalėjo bendrauti su vaikais, todėl jie nuo jo atitolę; ii) būtina palaikyti ir vystyti vaikų bei skyrium gyvenančio tėvo ryšį, keičiant nustatytą laikiną jų bendravimo tvarką; iii) nei byloje, nei skyriuje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, ar šalių vaikai yra pasirengę bendrauti su atsakovu, nedalyvaujant ieškovei ar tretiesiems asmenims. Duomenų, jog vaikai nėra pasirengę bendrauti su tėvu tiesiogiai, taip pat nėra <...> iv) <...> vis tik manytina, kad šiam tikslui pasiekti reikalinga psichologo rekomendacija arba numatomas pereinamasis laikotarpis, tam, kad būtų įvertinta, jog šalių vaikai yra pasirengę betarpiškai bendrauti su tėvu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad: a) atsakovas papildomų įrodymų, kurie patvirtintų vaikų pasirengimą bendrauti su tėvu, tarp jų nedalyvaujant motinai, su nakvyne, nepateikė; b) ieškovės prie atsiliepimo teiktoje 2022 m. sausio 29 d. informacijoje, kurią pasirašė psichologė, nurodytos rekomendacijos apie tai, kad susitikimai turi vykti dalyvaujant mamai, kad atsakovas iš anksto turi informuoti apie savo planus, kurie siejami su ketinimu atvykti.
28. Penkta, išnagrinėjus bylos duomenis pažymėtina, kad, viena vertus, turi būti siekiama išlaikyti kuo glaudesnį nepilnamečių vaikų ir skyrium nuo jų gyvenančio tėvo (atsakovo) tarpusavio ryšį ir taip užtikrinti nepilnamečių vaikų interesą bendrauti su tėvu, tiek atsakovo teisę bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Kita vertus, turi būti atsižvelgta, kad abu atsakovo vaikai yra nedidelio amžiaus, o tokio amžiaus vaikams ypatingai reikalingas pastovumo, saugumo jausmas. Akcentuotina, jog stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. And S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. V. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994).
29. Šešta, teismas sprendžia klausimą tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)keitimo. Šioje bylos stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, o teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų visapusiškai pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal teiktus įrodymus nėra pagrindo keisti šiuo metu galiojančią 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas, siekdamas sukurti glaudesnį ryšį su vaikais ir įgyvendinti šalių lygiateisiškumo principus, turėtų stengtis vykdyti šiuo metu galiojančią 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, užtikrinti pastovų ir nuolatinį bendravimą su vaikais, o nesant galimybei atvykti į susitikimą, vaikus informuoti iš anksto, taip sukuriant jiems saugią ir emociškai stabilią aplinką.
31. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, todėl įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, byloje pateiktą išvadą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir pagrįstai atmetė atsakovo prašymą pakeisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
32. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Irmantas Šulcas