Baudžiamoji byla Nr. 1S-846-919/2019

                                                                                Proceso Nr. 1-68-3-00058-2013-7

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danguolės Šiugždinytės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. (toliau – R. Ž.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

1.       R. Ž. Sarsborgo pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 163 paragrafo 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, 62 paragrafo 1 dalį – 14 metų laisvės atėmimo bausme. Borgarting antrosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir R. Ž. pripažino kaltu pagal 162 straipsnio 1 dalį, 3 dalie 1 punktą bei 60 a. paragrafą ir R. Ž. paskyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Sarpsborgo pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, su pakeitimais, padarytais Borgarting apeliacinės instancijos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę subendrinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.  

2.       Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 28 d. (užskaitytos 772 dienos).

3.       Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

4.       Skundu apygardos teismui nuteistasis R. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą taikyti R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota ir teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į Komisijos rekomendacijas. Nuteistasis R. Ž. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, atvirojoje kolonijoje, išeiginėmis dienomis važiuoja namo, grįžta laiku, pažeidimų nepadarė. Už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje septynis kartus paskatintas, drausminių nuobaudų neturi, nuteistasis turi teigiamą darbinę motyvaciją, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Galimo lygtinio paleidimo metu turėtų pastovią gyvenamąją vietą. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje ir siekia prasmingo užimtumo. Atkreiptina ir tai, kad nebuvo tinkamai teismo įvertinti riziką mažinantys veiksniai, tai yra, socialinių ryšių su artimaisiais stabilumas, neigiamas požiūris į nusikaltimus bei smurtą, gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais bei visapusiškas jų palaikymas. Nebuvo tinkamai įvertinta tai, jog nuteistojo artimieji jį dažnai aplanko ir palaiko.

4.2.                      Skunde nuteistasis pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kategoriškai draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Akcentuotina, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtą bausmę, o lygtinio paleidimo sąlygų neišlaikymas sąlygoja sprendimą lygtinės bausmės dalies neįskaityti, tą bausmės dalį atlikti pakartotinai sugrąžinus asmenį į įkalinimo įstaigą. Pažymėtina, kad asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti. Tol, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad jis būtų išleistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju nuostatos, numatančios paleidimą lygtinai, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos bet kuriuo atveju, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų.

4.3.                      Nuteistasis skunde akcentuoja, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec (2003) 22 deklaruoja, kad „lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę". Lygtinis paleidimas pagal minėtą rekomendaciją turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Be to, aukščiau paminėta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos 20-tas principas yra itin glaudžiai susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu diskriminacijos draudimu ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu - jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis (o jų yra tikrai ne vienas), kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindu kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo. Kalbant apie Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintą precedentų privalomumo principą reikia pažymėti, kad Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant visas aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra numatyta, pagal kurią nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad nors bausmė vis dar yra vienas iš laisvės atėmimo elementų, Europos bausmių politikoje pagrindinis dėmesys dabar skiriamas reabilitaciniam laisvės atėmimo tikslui, ypač ilgo laisvės atėmimo bausmės pabaigoje. Pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui. Tiek, kiek tai svarbu, kad nuteistasis žinotų, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, gali dar būti reikalaujama pateikti sprendimo motyvus. Pagrįstai manytina, kad skundžiama teismo nutartimi buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.

5.       Nuteistojo R. Ž. skundas atmetamas.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. 

7.       Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad R. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8.       Atlikus nuteistojo R. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 17 balų (skalėje nuo 0 iki 40). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

9.       Įvertinus R. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, 7 kartus skatintas, drausminių nuobaudų neturi, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, suteikta teisę dvi dienas per savaitę parvykti namo, grįžta laiku, pažeidimų nepadarė. Galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą ir toliau vykdytų individualią veiklą (iki suėmimo turėjo individualią įmonę, kuri vertėsi statybomis ir prekyba automobiliais). Bausmės atlikimo metu įgijo staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę R. Ž. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. Ž. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10.       Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas R. Ž. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, kuris neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nors nuteistasis neteisina nusikalstamo elgesio, tačiau yra linkęs minimalizuoti savo atsakomybę dėl nusikaltimo įvykdymo (12 b.l.). Neabejotina, kad net ir šiuo metu nuteistasis pakankamai kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, menkina jų pavojingumą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, jį charakterizuoja labiau neigiamai. 

11.       Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam R. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (buvo vedęs ir turėjo du sūnus bei turėjo individualią įmonę), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio R. Ž. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.

12.       Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog sprendžiant klausimą dėl R. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant bausmę. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju. Iš teismui pateiktų duomenų ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyt, kad R. Ž. šis teistumas nebuvo pirmas, praeityje jis buvo pripažintas kaltu Pasvalio rajono apylinkės teismo 1994 m. birželio 6 d. nuosprendžiu, be to, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismas nutartimi R. Ž. buvo taikytas ir lygtinis paleidimas. Tačiau, nepaisydamas šių aplinkybių, R. Ž. ir vėl nusikalto, padarydamas labai sunkų nusikaltimą. Šių duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog teismo parodyto pasitikėjimo R. Ž. nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, pobūdis bei pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

13.       Nuteistasis skunde pabrėžia, kad pataisos namuose yra ne kartą skatintas ir pataisos namų administracijos leidimu jis turi teisę be sargybos vykti namo (dviem dienoms per savaitę), tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone, lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog D. Ž. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

14.       Pažymėtina ir tai, kad iš 2019 m. rugsėjo 12 d. Komisijos protokolo matyti, kad Komisijos narių nuomonė taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam R. Ž. nebuvo vieninga. Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai: iš penkių Komisijos narių vienas narys (Komisijos pirmininkas) balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Tai rodo, kad ne visi Komisijos nariai buvo įsitikinę pakankama nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį.

15.       Teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Taip pat pažymima, jog skunde nuteistojo nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003) apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.

16.       Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti R. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus R. Ž. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. Ž. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai      Algirdas Jaliniauskas

Aurelijus Rauckis

Danguolė Šiugždinytė