Civilinė byla Nr. e2-200-664/2024

Teisminio proceso Nr. 2-16-3-01163-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 17 d. 

Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,

sekretoriaujant J. Z.,

dalyvaujant ieškovui D. B.,

dalyvaujant ieškovo D. B. atstovei advokatei J. M.-D.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams L. V. ir P. T. (P. T.),

trečiajam asmeniui A. B.,

trečiojo asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui A. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijos programinę įrangą ZOOM) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: G. B., A. B.. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė miškų tarnyba.

Teismas

nustatė:

Ieškovas D. B. patikslintu 2024 m. vasario 14 d. ieškiniu (DOK-5350) prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 9 d. priimtą Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-00-231009-00055 ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) 2023 m. spalio 9 d. įteikė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-00-231009-00055, kuriuo reikalaujama nugriauti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) N. D. k. v.), adresu (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų pusėje, miško žemėje pastatytą konstrukciją: aikštelę (medinio karkaso įrengtą ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 m x 3,14 (h) m I gr. nesudėtingąjį Statinį Nr. 2), aikštelės viršuje įrengtus medinius turėklus h = 1,20 m bei medinius laiptus 1,0 m x 6 m, skirtus patekimui ant Aikštelės ir sutvarkyti statybvietę.

Ieškovas ir tretieji asmenys G. B. bei A. B. yra žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio.

Atsakovė, atlikusi patikrinimą įvertino, kad vienas objektas (tiksliau objekto konstrukcija), įrengtas medyje, laikytinas, anot atsakovės, statiniu, todėl kartu su turėklais ir dalimi į šį objektą vedančių laiptų, pripažino neteisėtais. Tuo pagrindu atsakovė surašė ieškovui Privalomąjį nurodymą. Su Privalomuoju nurodymu ieškovas negali sutikti, nes jis nepagrįstas bei neteisėtas.

Pačiame skundžiamame Privalomajame nurodyme, pažymima, kad šio akto teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis. Ši teisės norma skelbia: „Užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus“.

Matyti, kad galiojanti teisė numato keletą pažeidimų šalinimų būdų, kurių griežčiausias – statinio nugriovimas. Vadovaujantis teisine reglamentacija, teismų praktika, matyti, kad statinio nugriovimas, kaip pažeidimo šalinimo būdas, taikytinas tik tokiu atveju, kuomet kiti pažeidimo šalinimo būdai negalimi, t. y. jų taikymas objektyviai nepašalins nustatytojo pažeidimo ir dėl to vienintelė galimybė pažeidimą pašalinti – nugriauti statinį. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (...)“ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-916/2018). Ginčo atveju, Privalomaisiais nurodymais ieškovas būtent ir įpareigotas ginčo objektus nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Kaip matyti, nors Privalomojo nurodymo teisiniu pagrindu nurodoma norma apima kelis galimus alternatyvius reikalavimus statytojui, tačiau atsakovė, be jokio pagrindimo ir motyvų, ieškovui taikė patį griežčiausią reikalavimą, sukeliantį sunkiausias teisines bei materialines pasekmes, – nugriovimą bei statybvietės sutvarkymą, taip pažeisdama aukščiau aptartą teisinę reglamentaciją ir teismų praktikos suformuluotas teisės taikymo taisykles (aiškinimą). Maža to, ši teisės norma apskritai netaikytina ginčo atveju, nes ginčo objektai nėra statiniai.

Ieškovas pažymi, kad nors atsakovė teisingai nurodo, kad 2023-10-06 buvo surašytas duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1957, kuriuo atsakovė nurodo fiksavusi objektus (kilnojamus daiktus) ir statinius, ieškovas nesutinka su šio akto turiniu dalyje, kurioje konstatuojama, kad ginčo objektai yra esą statiniai, dėl ko, anot atsakovės, buvo reikalingas miškotvarkos projektas. Kadangi ginčo objektai nėra statiniai ir dėl to ieškovas negali būti laikomas pažeidęs atsakovės nurodomų Žemės įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų normų. Kaip matyti iš Privalomojo nurodymo ir atsakovės pozicijos byloje, atsakovė ginčo objektus, o konkrečiai aikštelę (medinio karkaso įrengtą ant medžių ir kuolų 3,88 x 3,44 x 3,14 (h); aikštelės viršuje įrengtus medinius turėklus bei medinius laiptus 1 x 6 m, laiko statiniu (-iais). Pažymėtina ir tai, kad visi trys objektai, be kita ko, yra ir kilnojamieji daiktai, o ne nekilnojamieji, kad visiškai nepagrįstai konstatavo atsakovė.

Nekilnojamo daikto sąvoką pateikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 str. 2 d.: „Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Taigi esminis kriterijus, priskiriant daiktą prie nekilnojamųjų – negalima jo perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Dvi laiptų pakopas, kurias atsakovė laiko statiniu yra atremtą į žemę, tad jas reikia tik pakelti ir nunešti, jei tam būtų poreikis, turėklai nuimami atsukus veržles ir tai niekaip iš esmės nesumažina jų vertės ir nekeičia jų paskirties (bet kurioje kitoje vietoje jie gali atlikti turėklo funkciją). Aikštelė suveržta poveržlėmis ir veržlėmis, kurių atsukimas nesukelia absoliučiai jokios žalos (jau nekalbant apie esminę) aikštelei. Veržlės buvo reikalingos tik objekto įrengimo metu, šiuo metu jos visiškai šiai konstrukcijai nereikalingos, todėl ieškovas jas tiesiog išsuko. Jei dėl tokio veiksmo, atsakovė laikys, kad anot jos, buvęs nekilnojamasis daiktas tapo kilnojamuoju, tai ieškovas pažymi – kad tokius veiksmus atliko, nes minėtos veržlės su poveržlėmis, kaip minėta, įrengtai konstrukcijai visiškai nereikalingi. Ieškovas teikia įmonės (duomenys neskelbtini) komercinį pasiūlymą, kuri atvykusi į vietą ir įvertinusi ginčo konstrukciją pateikė pasiūlymą, kad, esant poreikiui, šią konstrukciją (aikštelę ir laiptus) neišardžius perkeltų į kitą vietą už mažiau nei 300 Eur kainą. Taigi, tai papildomas įrodymas, kad konstrukcija yra kilnojama, nes jos nebūtina ardyti, tam nereikia jokių išskirtinių sąlygų, priemonių, išlaidų.

Ieškovas pažymi, kad visą ginčo konstrukciją nusprendė naudoti kitai, nei pirminiame ieškinyje nurodytai, paskirčiai, kuriam šis objektas visiškai tinkamas, atitinka jo apibrėžti bei naudojimo paskirtį, tikslus bei, kuriai ir buvo skirtas šis objektas (tik vėliau sklypo bendraturčių buvo spręsta, kad galimai galėtų būti naudojama rekreacijai). Ieškovas pažymi, kad, kai konstrukcija bus galutinai baigta įrengti (laiptai, aikštelė, namelis), ji bus naudojama medžioklei, kaip ir buvo pačioje pradžioje spręsta. Tai bus - medžioklės bokštelis.

Ieškovas pažymi, kad jo brolis, trečiasis asmuo A. B., ginčo žemės sklypo bendraturtis – yra medžiotojas, kurio medžiotojų būrelis (duomenys neskelbtini) medžioja (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete“, į kurį patenka ir ginčo sklypas.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 str. 10 d. 1 p. skelbia, kad Medžioklės įrenginiai – įrenginiai, reikalingi saugiai, sėkmingai ir etiškai medžioti bei vykdyti medžiojamųjų gyvūnų atranką, tarp kurių stacionarūs medžioklės įrenginiai – medžioklės bokšteliai, įvairios slėptuvės, priedangos ir kiti stacionarūs įrenginiai. Taigi, medžioklės bokštelis – stacionarus medžioklės įrenginys, skirtas saugiai, etiškai, sėkmingai medžioklei. Ieškovo įrengto įrenginio aukštis, vieta, pobūdis visiškai tinkami ir atitinka reikalavimus medžioklės bokšteliui.

Primintina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 95 str. 1 p. (kurį, anot atsakovės, ieškovas pažeidė, skelbia, kad: „Miško žemėje draudžiama: statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus inžinerinius tinklus (įskaitant laikomus kilnojamaisiais daiktais), dviračių ir pėsčiųjų takus siaurose – iki 10 metrų pločio (įskaitant inžinerinių tinklų apsaugos zonų plotį) – žemės juostose ir miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius“ (ankstesnėje redakcijoje (2023-01-06), galiojusioje įrengiant konstrukciją, ši norma, skambėjo taip: „Miško žemėje draudžiama:1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius)“.

Miškų įstatymo 2 str. 11 d. skelbia: „11. Miško infrastruktūra – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti“. Iš aukščiau pateiktos teisinės reglamentacijos matyti, kad Medžioklės bokštelis, yra miško infrastruktūros įrenginys, kurį galima statyti miško žemėje.

Medžioklės įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. numato, kad medžioklės plotų naudotojai turi teisę: susitarę su žemės sklypų savininkais ir valdytojais, vykdyti jų žemėje biotechnines priemones, statyti ir eksploatuoti medžioklės įrenginius, įrengti aptvarus medžiojamiesiems gyvūnams laikyti. Ieškovas ir trečiasis asmuo G. B. tokį sutikimą A. B. yra suteikę.

Taip pat 2024 m. liepos 17 d. ir 2024 m. rugsėjo 26 d. ieškovas pateikė paaiškinimus raštu, kuriuose papildomai nurodė, jog ginčo aikštelė, medžiai ir kuolai, negali būti laikomas vientisu statiniu (nekilnojamuoju daiktu). Ieškovas nesutinka su atsakovės pateiktu statinio matmenų įvertinimo koeficientu (K), tiksliau – atsakovės apskaičiuotu ginčo aikštelės aukščiu. Ieškovo teigimu, atsakovė klaidingai skaičiuojant K reikšmę vietoje aikštelės aukščio, kuris yra lygus 0, įrašė aukštį nuo žemės iki aikštelės apačios, tai yra medžių ir kuolų aukštį - 3,14 m.  Pasak ieškovo atsakovė, vadovaudamasi STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 18 punktu, tinkamai neatlikusi matavimų, neapskaičiavo vidutinės altitudės (o įrašė didžiausią aukštį), todėl, atitinkamai, neteisingai apskaičiavo ir K – statinio matmenų įvertinimo koeficiento-reikšmę. Pakeitus statinio aukštį(kuri ieškovo skaičiavimu yra lygi 0,19 m., tokiu atveju: K = S x H^3 =(3,88 x 3,44) x 0,19^3 = 0,09, tai yra K statinio matmenų įvertinimo koeficientas K < 10, todėl vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 18 punktu ginčo aikštelė negali būti laikoma nesudėtinguoju statiniu.

Apibendrinamas ieškovas nurodė, jog atsakovė surašė Privalomąjį nurodymą, kuris nėra pakankamai aiškus, motyvuotas, parinkta neproporcinga sankcija – nuosavybės objekto sunaikinimas, todėl laikytinas neatitinkančiu reikalavimų administraciniam aktui. Ginčo objektai nėra statiniai, nes neatitinka statinio apibrėžties, be to atsakovė tinkamai neatlikusi matavimų, neteisingai apskaičiavo statinio matmenų įvertinimo koeficientą (K) ir priskyrė ginčo aikštelę nesudėtingam statiniui, taip pat pabrėžė, jog ginčo objektai (visa konstrukcija) - įrengiamas medžioklės bokštelis, kurio įrengimas visiškai atitinka tiek Žemės, tiek Miško, tiek Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė išdėstytais motyvais. Teismo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 9 d. priimtą Privalomąjį nurodymą su įpareigojimu nugriauti statinį, kuris yra įrengtas ieškovui priklausiančiame žemės sklype. Nesutinka su atsakovės vertinimu, kad minėtas objektas yra statinys. Šis objektas neatitinka statinio apibrėžties, tai kilnojamasis daiktas. Objektas negali būti laikomas statiniu dėl to, kad objektas nėra sutvirtintas tvirtinimo konstrukcijomis. Objekto išardymas perkeliant į kitą vietą nesukeltų esminės žalos, nes jis būtų perkeltas neišardytas. Visos konstrukcijos dalys yra atskiros. Dėl antstato-namelio nėra ginčo, nes atsakovė pripažįsta, kad tai yra kilnojamasis objektas. Ginčas liko dėl dalies laiptų ir aikštelės. Akcentuoja, kad iš privalomojo nurodymo nėra aišku kiek yra objektų. Ar tai yra trys atskiri statiniai, ar tai aikštelė su papildomais elementais turėklais ir laiptais. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad reikia nugriauti statinį aikštelę, taip pat turėklus, kurie nepavadinti ir laiptus, kurie taip pat nepavadinti statiniu ir todėl, neaišku kas tai yra. Dar kartą nurodė, kad aikštelė nėra statinys, nes ji yra kilnojamoji, konstrukciškai ji nėra sujungta su žeme. Atsakovas aikštelę laiko laikančiąja konstrukcija, pateikia šios sąvokos apibrėžtį, kad ji skirta laikyti tam tikras apkrovas, šiuo atveju antstato-namelio apkrovą. Todėl ieškovui neaišku kodėl aikštelė, laiptai ir turėklai yra įvardinti kaip statiniai. Atsakovas atsiliepime abstrakčiai nurodo, kad statiniai turi laikančiąsias konstrukcijas, kurios įrengtos statybos vietoje ir atitinka statinių reikalavimus. Ieškovo atstovė nesutinka su tokiu vertinimu, teigia kad aikštelė, laiptai ir turėklai neatitinka statinio apibrėžties reikalavimų. Privalomajame nurodyme aikštelės matmenys yra 3,88 m x 3,44 m x3,14 m, jis nurodomas kaip stovintis ant medžių kuolų (sijų). Privalomajame nurodyme kuolai (sijos) nėra ginčo dalykas ir ieškovas neįpareigotas juos nugriauti. Aikštelė – objektas bus naudojamas kaip medžioklės bokštelis, kuris iš esmės atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Medžioklės bokšteliui nereikia jokių miškotvarkos, medžiotvarkos ar kitokių projektų, svarbiausia yra gauti žemės sklypo savininkų sutikimą pastatyti jame medžiotojų bokštelį. Teismui pateikti duomenys, kad trečiasis asmuo A. B. yra G. B. sūnus ir D. B. brolis. Žemės savininkai D. B. ir G. B. davė sutikimus, trečiajam asmeniui A. B., kuris yra medžiotojas, minėtame žemės sklype pasistatyti medžioklės bokštelį. Šiai dienai ginčas likęs dėl aikštelės, kadangi turėklai yra išmontuoti, o mediniai laiptai paties atsakovo jau 2024 m. balandžio 22 d. patikrinimo aktu pripažinti kilnojamuoju daiktu.

Ieškovas D. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad objekto pirminė paskirtis buvo numatytas medžioklės bokštelis, prieš patikrinimą statybos inspekcija informavo, kad sklypas įtrauktas į „Natura 2000“ teritoriją, todėl tikrintojams nurodė, kad pastato paskirtis visuomenės poreikiams rekreacijai tenkinti, kaip vaikų žaidimų aikštelė. Medžioklės bokštelis šiai dienai nėra įteisintas, tai galėtų būti padaryta baigus jį įrengti. Šiai dienai, tai yra nuėmus turėklus, atsukus esminius sraigtus, sutvirtinimus, jį naudoti nėra saugu.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Atsakovė, Inspekcija) gavusi patikslintą ieškininį, jo priedus bei teismo pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka pateikė atsiliepimą į pirminius ieškovo ieškinius, kuriame nurodė, jog su pateiktais ieškininiais reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti.

Atsakovė nurodo, jog ieškinyje nurodyti argumentai dėl privalomojo nurodymo neteisėtumo yra nepagrįsti ir neįrodantys jo neteisėtumo pagrindų numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d.. Inspekcijos nuomone, privalomasis nurodymas ieškovui surašytas kompetentingo subjekto, laikantis neteisėtos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, įteiktas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

Statybos įstatymo 6 str. 1 d. numato, kad „<...> statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais: 1) aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą; 2) saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą <...>“.

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 str. 8 d., kurioje nurodoma, kad jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

Patikrinus NTR išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis, žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).) (toliau – žemės sklypas), adresu (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – Miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – Ūkinių miškų sklypai, žemės sklypo plotas – 0,7602 ha, iš jo Miško žemės plotas 0,6981 ha. Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 0,6959 ha, duomenų apie Miškų valstybės kadastre įregistruotą miško plotą pateikimo data – 2020-12-20. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2017-01-31. Registruotų statinių / pastatų – nėra. Teritorijos, kurioje taikomos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis), plotas – 0,0238 ha; paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis), plotas – 0,7602 ha; miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis), plotas – 0,6981 ha.

Statybos įstatyme įtvirtinta statinio apibrėžtis suponuoja (o taip pat ir teismai pasisako), kad objektas laikytinas statiniu, jei jis atitinka visas šias sąlygas: 1) yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis), kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės; 2) turi laikančiąsias konstrukcijas (laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą) (Statybos įstatymo 2 str. 23 d.)); 3) sukurtas atliekant statybos darbus, (statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).

Inspekcijos administracinio akto surašymo metu konstatuota, kad ieškovo pastatyti medinė aikštelė, mediniai turėklai ir mediniai laiptai – statiniai, nes administracinio akto surašymo metu:1) jie turėjo laikančiąsias konstrukcijas (.... ); 2) laikančiosios konstrukcijos buvo sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus;  3) medinė aikštelė, mediniai turėklai ir mediniai laiptai buvo nekilnojamieji daiktai:

a) laikančiosios konstrukcijos buvo susijusios su žeme (patikrinimo metu nustatyta, kad ant aikštelės pastatytas objektas – kilnojamas daiktas – namelis. Todėl aikštelės paskirtis – atlaikyti namelio su jame būnančiais žmonėmis svorį. Aikštelės elementai suveržti poveržlėmis su varžtais, kurie perima apkrovas ir sulaiko nuo apvaliosios medienos rąstelių nuo nuslydimo į šalis. Aikštelė atlieka laikančiąją kilnojamo daikto (namelio) funkciją. Aikštelės įrengtos tarp esamų medžių laikančiosios konstrukcijos - medinių rąstelių sijos, veikia kaip daugiaatramės nekarpytosios sijos, per vidurį išramstytos medinių rąstelių kolonomis (kuolais), kurios konstrukciškai yra (veikiamos) lenkiamos nuolatinės apkrovos – ant sijų (rąstelių) įrengtų medinių grindų nuosavojo svorio, kilnojamojo daikto – namelio svorio. Taip pat yra veikiamos kintamosios apkrovos – žmonių nuosavojo svorio, jų atsinešamo inventoriaus, daiktų nuosavojo svorio. Medinės kolonos (rąsteliai), atremtos į gruntą, o viršutinėje dalyje įremtos į sijas. Kolonų paskirtis – perimti apkrovą į gruntą nuo medinių sijų. Medinės aikštelės sijos kampuose prie esamų medžių suveržtos sriegtais strypais su poveržlėmis ir veržlėmis, tuo suvaržant ir suteikiant visuminį aikštelės konstrukcijos stabilumą bei įgyvendinant tikslą atlaikyti dinamines vertikaliąsias apkrovas – žmonių judėjimo, perduodamą vėjo apkrovą nuo kilnojamojo namelio. Turėklų paskirtis atlaikyti žmonių horizontaliąją apkrovą, į juos pasirėmus ar netikėtai paslydus. Laiptai, laiptų pakopos, kurie funkciškai susieti su aikštele, skirti žmonių su jų nešamu inventoriumi bei daiktais apkrovai atlaikyti.

b) norint jį perkelti į kitą vietą, reikia išardyti, tokiu būdu prarandama statinių paskirtis ir sumažėja jų vertė (atlikto patikrinimo metu faktinės aplinkybės užfiksuotos fotografijomis, iš kurių matyti, kad aikštelės elementai konstrukciškai sujungti strypais su poveržėmis bei veržlėmis, todėl norint perkelti aikštelę į kitą vietą, reikėtų pakeisti jos būklę, t. y. išardyti į pavienius elementus, atsukant veržles, analogiškai demontuojant aikštelės turėklus, grindis bei laiptus.

Todėl, Inspekcijos nuomone, statiniai tiek patikrinimo akto, tiek administracinio akto surašymo metu buvo statiniai, nes atitiko visus statinio požymius, ir jų statybai turėjo būti taikomos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos.

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799) 15.5 nurodoma, kad privačių miškų savininkai II B, III ir IV A miškų grupių miškuose gali įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijų (toliau – Instrukcijos), patvirtintų Valstybės miškų tarnybos direktoriaus 2010-01-14 įsakymu Nr. 11-10-V) „Kraštovaizdžio formavimo miškų kirtimo projektas“ skyriaus 51 punkte nurodoma, kad kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų projektas yra sudėtinė vidinės miškotvarkos projekto dalis, pagal kurią vykdomi kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, įrengiamos poilsio aikštelės su miško baldais, rengiami pažintiniai ir rekreaciniai takai, vykdomos kitos priemonės, skirtos formuoti kraštovaizdį.

Vadovaujantis SŽNSĮ 95 straipsniu, miško žemėje draudžiama: 1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius; 2) paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus; 3) privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Vadovaujantis to paties įstatymo 100 straipsniu, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama: 1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose pagal šio įstatymo 99 straipsnio nuostatas; 2) dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir sukelti vandens ekosistemų pakenkimus; 3) vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus numatytus šiame įstatyme; 4) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus šioje dalyje numatytas išimtis.

Žemės sklypui galioja Nekilnojamojo turto registre nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinį reglamentavimą, išaiškino, kad esant tokiems ribojimams asmenys iš registro gauna informaciją apie taikomus ribojimus ir privalo jų laikytis. Esant registre išviešintiems ribojimams asmuo neturi pagrindo gintis jų nežinojimo ar neišviešinimo aplinkybe (LAT 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 77 punktas). Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registras yra viešas registras, todėl jame įregistruoti duomenys bei apribojimai yra vieši ir laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis), todėl ieškovas statybos metu turėjo teisės aktuose nustatytą pareigą vadovautis minėtame registre esančia informacija ir paisyti nustatytų apribojimų. 

Miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje pateikta apibrėžtis: “<…> Miško infrastruktūra – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti <…>”. Miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Taigi, teisės aktai nenumato baigtinio inžinerinių statinių ir įrenginių sąrašo, kuriuos galima įrengti miško žemėje, tačiau jie turi atitikti aukščiau paminėtą miško infrastruktūros sąvoką bei būti numatyti vidinės miškotvarkos projekte. Žemės sklypui nėra parengtas patvirtintas ir galiojantis miškotvarkos projektas, kuris tuo pagrįstu, jog medinė aikštelė, mediniai turėklai ir mediniai laiptai yra priskirti miško infrastruktūrai.

Patikrinus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų Valstybės kadastro teikiamus duomenis (Prašymo Nr. 20234, prašymo data: 2023-08-30, nustatyta, kad dalis žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).) ir dalis žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).) patenka į buveinių apsaugai svarbias teritorijas. Pažymėtina, kad Saugomų teritorijų Valstybės kadastre https://stvk.lt/map yra viešai prieinama saugomų teritorijų informacija. Remiantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, statiniai – medinė aikštelė, mediniai turėklai ir mediniai laiptai, pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad nesant patvirtinto miškotvarkos projekto, negalima identifikuoti ar pastatyti statiniai yra skirti miško rekreacinėms funkcijoms įgyvendinti, taigi negalima teigti, kad jie atitinka miško infrastruktūros sąvoką, tačiau, net jeigu ir būtų parengtas ir patvirtintas miškotvarkos projektas, IIA grupės miškuose (kuri yra ginčo žemės sklype ir sutampa su ,,Natura 2000“ teritorija) nebūtų galima įrengti aptariamų statinių.

Inspekcijos pareigūnui, patikrinimo aktu nustačius, kad statiniai medinė aikštelė, mediniai turėklai ir mediniai laiptai, pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ieškovui pagrįstai buvo surašytas privalomasis nurodymas. Privalomajame nurodyme yra nurodytas jo faktinis ir teisinis pagrindas bei nurodyti jo priėmimo motyvai. Privalomasis nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Todėl manoma, kad ieškovas, nesutikdamas su Inspekcijos surašytu administraciniu sprendimu ieškinyje nepagrindė, jog Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, įvertinusi visą surinktą informaciją, nustatydama reikšmingas faktines aplinkybes ir konstatuodama atitinkamų aplinkybių egzistavimą, būtų pažeidusi teisės aktų nuostatas. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos priimtas administracinis sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jame išsamiai išdėstyti nustatyti teisės aktų pažeidimai, suformuluotas konkretus reikalavimas, t. y. nurodyta, ką ieškovas privalo atlikti iki konkretaus termino, taip pat nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, turėjo teisę priimti skundžiamą administracinį sprendimą, todėl vien tai, kad ieškovas, suprasdamas skundžiamojo privalomojo nurodymo turinį, su juo nesutinka, nesudaro pagrindo konstatuoti Inspekcijos privalomojo nurodymo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta pirmiau, manome, kad ieškinys dėl ieškovui surašyto privalomojo nurodymo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat 2024 m. rugsėjo 5 d. atsakovas pateikė paaiškinimus raštu, kuriuose papildomai nurodė, jog ginčo aikštelės, įrengtos ant medžių ir kuolų laikančiųjų konstrukcijų horizontalioji dalis susideda iš medinių sijų su prie jų pritvirtintomis medinėmis lentomis ir kurios išorės matmenys yra 3,88 m x 3,44 m. Mediniai kuolai ir medžiai yra vertikaliosios konstrukcijos, kurių aukštis, atsižvelgiant į šlaitą, žemiausiame šlaito taške yra 3,14 m, o rėmimosi į šlaito viršutinę dalį vietoje aikštelės, atremtos ant medžių ir kuolų, aukštis vertintinas aukščiu lygiu 0. Inspekcija pažymi, kad įvertinus ginčo aikštelės, įrengtos ant medžių ir kuolų, visą konstrukciją, jos plokščioji dalis (horizontaliosios medinės sijos su mediniais tašais ir prie jų pritvirtintomis lentomis) esamoje padėtyje be medžių ir vertikaliųjų konstrukcijų - kuolų (į kuriuos remiasi aikštelės plokščioji dalis, kuolai atlieka statramsčių – kolonų funkciją) neišsilaikytų todėl aikštelės plokščioji dalis įlinktų, o atsiradus tokioms deformacijos, galėtų kilti grėsmė ant aikštelės tuo metu esančių žmonių saugumui, sveikatai bei gyvybei.

Kadangi aikštelė remiasi į kuolus (laikančiuosius vertikaliąsias sunkio jėgas (svorio) apkrovas), ji pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 p. priskirta inžineriniams statiniams, nenurodytiems 4.1 papunktyje, ne aukštesniems kaip 15 m, kurių grupė ( I ar II grupės nesudėtingasis statinys) įvertinama, skaičiuojant K – statinio matmenų įvertinimo koeficientą, K = S × H3. Čia: S - statinio išorinio kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir (ar) vandens paviršių plotas, neįskaičiuojant šios projekcijos viduje esančių didesnių kaip 10 m2 laisvų (neužstatytų) žemės ir (ar) paviršiaus plotų. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 H – statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo (požeminiam statiniui – giliausio) laikančiųjų konstrukcijų taško (m).

K koeficiento skaičiavimas yra atliekamas nesudėtingojo statinio grupės (I ar II) nustatymui, šiuo atveju 10 ? K = 413 ? 10000. Esant bet kokiai reikšmei, gautai didesnei arba lygiai K=10, bet ne didesnei, kaip 10000, statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams. Privalomajame nurodyme suskaičiuota K reikšmė yra priėmus aikštelės aukštį Hmax (didžiausią).

Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu Inspekcija Privalomajame nurodyme pagrįstai nurodė, kad: aikštelės, įrengtos ant medžių ir kuolų, plotas yra S = 3,88 m x 3,44 m = 13,35 m2, H= 3,14. K = 13,35 x 3,143 = 13,35 x 30,95 = 413.

Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą, teigtina, kad skundžiamu Privalomuoju nurodymu Inspekcija pagrįstai nurodė, kad aikštelė, atremta ant kuolų ir medžių, priskiriama I grupės nesudėtingajam statiniui, kadangi jos koeficientas K yra daugiau, negu 10, bet mažiau, negu 10000 ir įpareigojo Ieškovą ją nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, jog ieškinys nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkintinas. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima. Statybos inspekcijos pareigūnas atlikęs tyrimą nustatė, kad medinė aikštelė, mediniai turėklai ir mediniai laiptai – nekilnojamieji daiktai. Administracinio akto surašymo metu jie turėjo laikančiąsias konstrukcijas, kurios buvo sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Aikštelės elementai suveržti poveržlėmis su varžtais. Todėl, atsakovės nuomone, statiniai tiek patikrinimo akto, tiek administracinio akto surašymo metu buvo nekilnojamieji daiktai, nes atitiko visus statinio požymius, ir jų statybai turėjo būti taikomos Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos. Pagrindinis statinys yra aikštele su konstrukcinėmis dalimis (laiptais ir turėklais). Gavus ieškovo prašymą 2024 m. balandžio 8 d. buvo atliktas patikrinimas. 2024 m. balandžio 22 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo akte užfiksuota, jog I grupės nesudėtingojo (K=413,10) statinio Nr. 2 – aikštelės, įrengtos ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) m, žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).), adresu (duomenys neskelbtini)mediniai turėklai išardyti, nupjautos Statinio Nr. 2 - aikštelės kraštinių medinių sijų sandūros, nupjauti sriegti strypai. Pastatyti mediniai laiptai 1,0 x 6 m pertvarkyti į objektus - kilnojamuosius daiktus, kuriems Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų nuostatos netaikomos. Konstatuota, jog 2023-10-09 Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus neįvykdytas, nes I grupės nesudėtingasis (K=413,10) statinys Nr. 2 – aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) m nenugriauta. Aikštelė atitinka statinio kriterijus vertinant aikštelės kriterijus: aikštelės aukštį ir plotą. Aikštelė yra atremta į kuolus, pritaikyta prie reljefo ir norint perkelti reikėtų ją demontuoti, todėl būtų sumažinta jos vertė, nes ji tvirtai sujungta su žeme. Demontavus kuolus aikštelė negalėtų atlikti savo paskirties. Aikštelės išmatavimai yra 3,88 m x 3,44 m x 3,14 (h) m, kuri sukurta atliekant statybos darbus. Aikštelė yra sutvirtinta (atremta) į kuolus, todėl jeigu kuolai būtų išardyti, ji nesilaikytų. Aikštelės vertė sumažėtų, jeigu ji būtų išardyta. Nurodo, kad aikštelės neišardžius nėra galimybių perkelti ją į kitą vietą. 

Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – VST Tarnyba) gavusi ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktais ieškininiais reikalavimais nesutinka, kadangi Privalomajame nurodyme nurodyti statiniai, pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Nurodė, jog šiame teisminiame ginče siekiama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Inspekcijos 2023 m. spalio 9 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-231009-00055. VST Tarnyba nesutinka, kad būtų panaikintas nurodytas privalomas nurodymas, nes dar VST Tarnyba 2023 m. rugsėjo 13 d. atsakyme nurodė, kad „Pažymėtina ir tai, kad miškotvarkos projektai nėra skirti statinių statybos planavimui, todėl, net jei nagrinėjamoje vietoje nebūtų „Natura 2000“ teritorijos, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas statinių/pastatų statybos miško žemėje nenumato.“. Su ginču susijusio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio. Pridedama schema iš valstybės saugomų teritorijų kadastro, kur matyti žemės sklypo ribos, „Natura 2000“ teritorijos, miškų grupės, kita informacija. VST Tarnyba, nesikartodama atsakovų atsiliepimuose jau išdėstytų nuostatų, pritaria Aplinkos ministerijos ir Inspekcijos išdėstytam teisiniam reguliavimui ir pozicijai, kad Privalomajame nurodyme nurodyti statiniai, pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, kad: Ginčo objektas yra ne rekreacinis objektas – namelis medyje, o medžioklės bokštelis. Tai yra nėra statinys, o kilnojamasis daiktas. Ieškovas teigia, kad „kai konstrukcija bus galutinai baigta įrengti (laiptai, aikštelė, namelis), ji bus naudojama medžioklei, kaip ir buvo pačioje pradžioje spręsta. Tai bus - medžioklės bokštelis“. Primintina tai, kad Ex injuria jus non oritur (lot.) (Iš ne teisės negali atsirasti teisė). Akivaizdu, kad vien pervadinus objektą, jis negali būti įteisintas. LR medžioklės įstatymo 2 str. 10 p. įtvirtinta, kad medžioklės įrenginiai – įrenginiai, reikalingi saugiai, sėkmingai ir etiškai medžioti bei vykdyti medžiojamųjų gyvūnų atranką: 1) stacionarūs medžioklės įrenginiai – nekilnojami medžioklės bokšteliai, įvairios slėptuvės, priedangos ir kiti stacionarūs įrenginiai; 2) laikini medžioklės įrenginiai – kilnojamos kopėčios su atramomis arba atremiamos į medžius, laikinos priedangos ir slėptuvės, kurios naudojamos medžioklei prie pasėlių, pievų ir vandens telkinių, kai imamasi priemonių apsaugoti pasėlius, pievas ar vandens telkinius nuo žvėrių daromos žalos tam tikru metų laiku.

Nekilnojamo daikto sąvoką pateikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 9toliau – CK) 1.98 str. 2 d.: „Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 str. 84 p. įtvirtinta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atkreiptinas dėmesį ir į tai, kad ieškovo nurodyta objekto sudėtinė dalis – namelis. Statybos įstatymo 2 str. 41 p.: Patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Taigi, iš išdėstyto darytina išvada, kad pirmiausia, nėra ir neturi būti „nameliai medžiuose“ (rekreaciniai objektai) pervadinami „medžioklės bokšteliais“, kurie savo esme yra pirmiausia įrenginiai, o ne statiniai. O nagrinėjamu atveju objektas yra nekilnojamasis daiktas – inžinerinis statinys su patalpa, pagal savo konstrukcijas – nesudėtingasis I grupės statinys. Todėl pritartina statybos inspekcijos pozicijai, kad objektas yra statinys. Dėl objekto likvidavimo būtinybės jau buvo pasisakyta.

Ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, kad ginčo objektas nėra statinys. Primintina tai, kad objektas pastatytas ne tik Natura 2000 teritorijoje, tačiau ir ežero apsaugos zonoje, be to ir šlaite.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 10 p. įtvirtintas draudimas vandens telkinių apsaugos zonose laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami: a) sodyboje (ne daugiau kaip vienas vagonėlis); b) kempinguose; c) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte; d) mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti; e) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti; f) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės; g) nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą. Iš išdėstyto matyti, kad ir tuo atveju, jei ginčo objektas bus pripažintas kilnojamuoju daiktu, nagrinėjamoje vietoje stovėti negalės.

Pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo posėdžiuose trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) gavęs patikslintą ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktais ieškininiais reikalavimais nesutinka. Su ginču susijusio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – ūkinių miškų. Ginčijamame Privalomajame nurodyme konstatuota, kad žemės sklype užfiksuoti statiniai (aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų, mediniai laiptai) ir jam, be kita ko, nėra parengtas miškotvarkos projektas.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba. Tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu. Todėl konstatuotina, kad ieškovo pastatyti (rekonstruoti) statiniai nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 41 dalies 1 punktas nustato, kad valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę atlieka Departamentas. Teisme bylos nagrinėjimo metu iškilo klausimas ar ginčo žemės sklype įrengti statiniai (aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų, mediniai laiptai) buvo padaryta žala aplinkai, todėl Miškų departamento Panevėžio miškų kontrolės skyrius (toliau – Skyrius) 2024 m. vasario 26 d. nuvyko į privačią miško valdą esančią (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu įsitikinti ar įrengiant ginčo statinius nebuvo sužaloti medžiai. Patikrinimo metu nustatyta, kad aikštelė medyje su turėklais buvo įrengta apspaudžiant ilga sriegių ir medinės konstrukcijos pagalba, gyvybingus medžius, taip nepažeidžiant medžių gyvybinių funkcijų ir nedarant jiems žalos. Skyrius padarė išvadą, kad įrengiant ir įrengus aikštelę su turėklais medyje, miško medžiams, prie kurių pritvirtinta konstrukcija, žalos nepadaryta. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas neturės įtakos Departamento teisėms ir pareigoms, prašoma bylą nagrinėti ir priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atstovas nurodė, jog su pateiktais ieškininiais reikalavimais nesutinka atsiliepime išdėstytais motyvais ir pagrindais.

Trečiasis asmuo Valstybinė miškų tarnyba gavusi ieškininį, jo priedus bei teismo pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pateiktais ieškininiais reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodoma, jog su ginču susijusio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – ūkinių miškų. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punkte numatyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis numato, kad miško infrastruktūra – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisės aktai nenumato baigtinio inžinerinių statinių ir įrenginių sąrašo, kuriuos galima įrengti miško žemėje, tačiau jie turi atitikti aukščiau paminėtą miško infrastruktūros sąvoką bei būti numatyti vidinės miškotvarkos projekte. Ginčijamame Privalomajame nurodyme konstatuota, kad žemės sklype užfiksuoti statiniai (aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų, mediniai laiptai) ir jiems, be kita ko, nėra parengtas miškotvarkos projektas

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai), 15.5 papunktyje numatyta, kad privačių miškų savininkai IIB, III ir IVA miškų grupių miškuose gali įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad miškas ginčo žemės sklype priskirtas IIA ir IVA miškų grupėms. Pagal minėtą Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 15.5 papunktį IIA grupės miškuose nenumatyta galimybė įrengti nurodytus statinius. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklype esančio IIA grupės miško riba sutampa su A. D. apylinkių teritorija, kuria aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-821 buvo papildytas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai (schemos, kuriose matyti miškų grupių, ginčo žemės sklypo ir ,,Natura 2000“ ribos, pridedamos).

Įvertinus Privalomajame nurodyme išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina pagrįsta išvada, kad ginčo statiniai (aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų, mediniai laiptai) įrengti be patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto. Pažymėtina, kad nesant patvirtinto vidinės miškotvarkos projekto, negalima identifikuoti ar pastatyti statiniai yra skirti miško rekreacinėms funkcijoms įgyvendinti, todėl negalima teigti, kad jie atitinka miško infrastruktūros sąvoką, tačiau, net ir esant miškotvarkos projektui, IIA grupės miškuose (kuri yra ginčo žemės sklype ir sutampa su ,,Natura 2000“ teritorija) nebūtų galima įrengti aptariamų statinių.

Pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba. Tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu. Todėl konstatuotina, kad atsakovės pastatyti (rekonstruoti) statiniai nepatenka į miško žemėje leistinų statyti statinių kategoriją.

Trečiasis asmuo G. B. gavusi pirminį bei patikslintą ieškininį pareiškimą , jo priedus bei teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsiliepimo teismui nepateikė, tačiau 2023 m. lapkričio 2 d. teismui pateiktame raštiškame paaiškinime (II t., el.b.l. 20) G. B. nurodė, jog jai nuo 2016-12-14 priklausė 1/2 sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis kartu su sutuoktiniu E. B., o 2022-07-02 E. B. mirus, jo dalį pavedėjo sūnus D. B.. Iki sutuoktinio E. B. mirties G. B. gyveno kartu su juo. Nuo 2016 metų iki mirties sutuoktinis E. B. S. Nr. (duomenys neskelbtini)3 įrengė įvairius kilnojamus miško infrastruktūros rekreacinės paskirties objektus, o 2023 metais D. B. sukūrė namelį medyje. Mirus sutuoktiniui E. B. D. B. prižiūri sklype augantį mišką ir įrengtą nuomojamą miško rekreacinę infrastruktūrą. G. B. nurodo, jog nuo 2017 m. vykdo rekreacinę veiklą pagal individualios veiklos liudijimą 033 "Poilsio parkų ir paplūdimių veikla, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų teikimas ir laisvalaikio ir pramogų įrangos, kaip integruotos pramogų paslaugų dalies, trumpalaikė nuoma", taip pat yra registruota Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnybos Licencijuotu turizmo neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėju Nr. AP-1679 (2 priedas). Apie tai viešai skelbiama tinklalapyje www.vireksta.weebly.com.

2023-10-09 D. B. ją informavo, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į "Natura 2000" teritoriją. Nei G. B., nei E. B. niekada nebuvo informuoti, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo, yra ar bus įtrauktas į "Natura 2000" teritoriją, niekas apie tai neklausė jų nuomonės, nesiteiravo apie sklype vykdomą ekonominę veiklą. Jai nėra žinoma, ar buvo atlikta sklypo inventorizacija, ar yra nustatyti kokie nors apribojimai jos vykdomai veiklai.

Su tokiu vienašališku ir neteisėtu Aplinkos ministerijos sprendimu nesutinka ir pritaria D. B. ketinimui kreiptis į teismą ir prašyti teismo įpareigoti Aplinkos ministeriją iš naujo atlikti Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" vietovės (duomenys neskelbtini) planavimo dokumentų parengimą vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatyme nustatyta tvarka (II t., el.b.l. 20).

Trečiasis asmuo G. B. gavusi teismo šaukimus į teismo posėdžius neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėta tračiajam asmeniui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo A. B. gavę pirminį bei patikslintą ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsiliepimų teismui nepateikė. Tačiau 2023 m. lapkričio 2 d. pateiktame pranešime nurodė, jog 2023 m. pavasarį-vasarą savo jėgomis ir turima technika padėjo broliui D. B. pergabenti namelio medyje konstrukcijos dalis iš Salelės g. 12. S. D. į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ten jas sukelti vieną ant kitos (II t., el.b.l. 26).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. paaiškino, jog ieškovas D. B. yra jo brolis, o trečiasis asmuo G. B.- mama. Trečiasis asmuo A. B. yra medžiotojas ir iki 2024 m. kovo mėnesio priklausė medžiotojų būreliui (duomenys neskelbtini) gubernijai. Ieškovas D. B. ir trečiasis asmuo G. B. 2023 m. sausio 6 d. suteikė leidimą (davė sutikimą) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) statyti ir eksploatuoti nesudėtingą statinį, kuriam nereikalingas projektas - stacionarų medžioklės įrenginį (stacionarų medžioklės bokštelį). 2023 m. buvo atgabentas ir pastatytas namelis. Trečiasis asmuo nurodo, jog šio bokštelio jis neeksploatavo, tai yra nenaudojo medžioklei. Žemės sklypas, kuriame steigė bokštelį nors ir priklauso (duomenys neskelbtini), bet patenka į kitos būrelio gubernijos teritoriją, todėl pagal galiojančias (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisykles steigdamas jame bokštelį apie tai privalėjo pranešti būrelio valdybai, pateikti prašymą ir gauti sutikimą. Be to, A. B. jau turėjo du galiojančius medžioklės bokštelius su jaukyklomis, todėl norėdamas gauti leidimą eksploatuoti naująjį bokštelį, turėjo atsisakyti vieno iš turimų, nes taisyklės draudžia turėti daugiau nei du medžioklės bokštelius.

Taip pat trečiasis asmuo A. B. nurodo, jog šiai dienai jis nebėra medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) narys, tačiau išliko medžiotoju ir svečio teisėmis galėtų medžioti MB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tai yra galėtų turėti ir eksploatuoti medžioklės bokštelį, tačiau šiai dienai, šis įrenginys, kaip veikiantis medžiotojų bokštelis, negali būti naudojamas dar ir dėl to, jog nebėra saugus, reaguojant į atsakovo reikalavimus ir prieš antrąjį patikrinimą nuėmus sutvirtinimus ir sriegius, perdarius laiptus ir nuėmus aikštelės turėklus, jį naudoti nėra saugu. Užbaigus darbus, grąžinus į buvusią padėtį, trečiasis asmuo naudotų šį įrenginį medžioklei.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. D. nurodė, jog jis nuo 2024 m. kovo mėnesio yra išrinktas (duomenys neskelbtini) pirmininku, iki tol daugiau nei dešimt metų buvo minėto būrelio valdybos nariu. Liudytojas nurodė, jog A. B. pažįsta, pastarasis yra medžiotojas ir iki 2024 m. priklausė medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) gubernijai, kur turėjo įteisintus du medžioklės bokštelius su šeryklomis. Remiantis (duomenys neskelbtini) medžioklės ir vidaus tvarkos taisyklėmis kiekvienas būrelio narys gali turėti stacionarius bokštelius su šeryklomis (jaukyklomis) gubernijos, kuriai jie priklauso teritorijoje. Bokštelių ir (ar) jaukyklų statymas turi būti suderintas su žemės ar miško sklypo savininku ir būrelio valdyba. Liudytojas nurodo, jog ginčo žemės sklypas, kuriame A. B. nurodo įrenginėjantis bokštelį priklauso kitai medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini) gubernijai, tai yra (duomenys neskelbtini) gubernijai. A. B., būdamas medžiotojų būrelio nariu, nėra teikęs jokio prašymo (duomenys neskelbtini) valdybai dėl bokštelio ar jaukyklos (šeryklos) įrengimo kitos būrelio gubernijos teritorijoje. Valdyboje toks klausimas nebuvo svarstomas ir sutikimas nebuvo duotas. Taip pat nėra teikęs prašymo atsisakyti kurio nors iš jau turimų dviejų medžioklės bokštelių. Liudytojas nurodo, jog bokštelių žemės sklypo savininkai savo žemėje gali statytis kiek nori, kokių nori, tačiau tai nereiškia, jog jie bus medžioklės bokšteliai. Jie gali būti naudojami stebėjimui, fotografavimui ar kitoms funkcijoms. Paprastai medžioklei statomos žvėrių jaukyklos (šeryklos) ir kartis prie jų (ne visuomet) bokšteliai, tam kad būtų patogu tykoti žvėrį. Nėra tikslo statyti bokštelio be šeryklos, nebent ne medžioklei, o stebėjimui ir fotografavimui. Šiai dienai A. B. nėra (duomenys neskelbtini) narys, tačiau išliko medžiotoju ir galėtų dalyvauti būrelio organizuojamose medžioklėse svečio teisėmis, turėdamas būrelio nario (medžiotojo) pakvietimą ir susimokęs svečio dalyvavimo medžioklėje mokestį.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Iš bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 0,7602 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)):

-iki 2022 m. lapkričio 9 d. 2016-12-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3512 pagrindu priklausė bendrasavininkiams E. B. ir G. B.;

- iki 2024 m. liepos 18 d. priklausė bendrasavininkiams (po ½): D. B. (įgijęs nuosavybę nuo 2022-12-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 3893 pagrindu) ir G. B. (nuosavybės teisę įgijusi pagal 2016-12-14 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3512) (II t., el.b.l. 17-18).

Nuo 2024 m. liepos 18 d. 0,7602 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise (2024-07-17 dovanojimo sutarties Nr. 2305 pagrindu) priklauso D. B. (III t., el.b.l. 104-109).

Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai. Žemės sklypui nustatytos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis), plotas – 0,0238 ha; paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis), Bendras žemės sklypo plotas – 0,7602 ha, iš jų miško žemės plotas (VI skyrius, trečiasis skirsnis) – 0,6981 ha. (miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės registre – 0,6959 ha) ir kitos žemės plotas – 0,0624 ha.) (II t., 17-18, III t., el.b.l. 104-109). Kadastriniai matavimai atlikti 2017-01-31, tuometiniai žemės sklypo savininkai M. B. ir E. B. su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2017-01-31 žemės sklypo paženklinimo akte (apibrėžiančiomis miško plotą, želdinių plotą, servituto ilgį ir plotą, žemės naudojimo apribojimus) sutiko, patvirtino parašais (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.58).

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais ieškovui D. B. asmeninės nuosavybės teise taip pat priklauso (2022-12-12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 3893 pagrindu) gretimai esantys žemės sklypai: a) 0,5814 ha žemės sklypas (miško žemės plotas – 0,4250 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris  Nr. (duomenys neskelbtini). k.v.) (II t., el.b.l. 49, II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.46-49). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai; b) 0,3500 ha žemės sklypas (naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris  Nr. (duomenys neskelbtini).) (II t., el.b.l. 49, II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.53). Dalis žemės sklypų (tame tarpe ir 7602 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru (centro koordinatės: (duomenys neskelbtini), plotas: 18,8 ha, kranto linijos ilgis: 3,1 km.) (II t., el.b.l. 185).

Remiantis (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajono , N. D. apyl. LDT vykdomojo komiteto išduotu gimimo liudijimu Nr. 21, D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai yra G. B. ir E. B. (II t., el.b.l. 19).

G. B. yra įtraukta į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Licencijuotas turizmo neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų tiekėjų sąrašą, pagal išduotą licenciją Nr. AP-1679 teikia turistinės stovyklos paslaugas (I t., el.b.l. 11-23, II t., el.b.l. 21), taip pat remiantis 2016 m. birželio 17 d. verslo liudijimu Nr. PK351516-1 G. B. nuo 2016 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą: poilsio parkų ir paplūdimių veikla, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų teikimą ir laisvalaikio pramogų įrangos, kaip integruotos pramogų paslaugų dalies, trumpalaikė nuoma. ST(įeina į EVRK klases: 55.30 – poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veikla; 93.29 – kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla) (I t., el.b.l. 219, II t., el.b.l. 22).

Proceso šalių teismui patektose fotonuotraukose (I t., el.b.l. 26-234; II t., dokumento Nr. DOK-39387, el.b.l., 22-45, 68,78,81,84, 86-89; II t., el.b.l. 123-125; III t., b.l. 15-19), ir brėžiniuose (II t., dokumento Nr. DOK-39387, el.b.l., 20,21, 69) užfiksuoti žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)N. D. k.v, tiek esantys pastatai/objektai, tiek jų išsidėstymas žemės sklype bei sąsaja tiek vienų su kitais, tiek su gretimuose žemės sklypuose esančiais statiniais /objektais. 

2023 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos gautas kreipimasis „Paklausimas“ klausiant „Ar miškotvarkos projektuose yra numatyti nuotraukose matomi statiniai? <...> Ar miško žemėje gali stovėti šie statiniai? <...> Ar šiems statiniams yra išduoti statybos leidimai? <...> Ar VTPSI šioje vietoje yra atlikusi patikrinimą? Jei taip, kada ir kas buvo nustatyta? Jei ne, ar planuojama atlikti patikrinimą? <...>“ (II t., dokumento Nr. DOK-39387, el.b.l. 11b).

2023 m. rugpjūčio 30 d. prašymu Nr. 2D-14886 „dėl tarnybinės pagalbos (duomenys neskelbtini).)“ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos, prašydama „<...> suteikti tarnybinę pagalbą ir pateikti motyvuotą nuomonę/ išvadą: <..> Ar pastatų / statinių statyba aukščiau minėtuose žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi patenkančius į buveinių apsaugai svarbias teritorijas), pažeidžia/ nepažeidžia imperatyvių Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų? <...> Ar Saugomų teritorijų tarnyba teikė pritarimą/ derinimą statinių / pastatų statybai aukščiau minėtuose žemės sklypuose? <…>“(II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 2, el.b.l.62).

2023 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr. V3-1698 „DĖL TARNYBINĖS PAGALBOS (duomenys neskelbtini)“, pasisakant dėl pastatų /statinių pastatymo teisėtumo žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – sklypai), kurių dalys patenka į „Natura 2000“ vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ((duomenys neskelbtini)), konstatuota, jog  minėtuose sklypuose saugoma Europos Bendrijos svarbos natūrali miško buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (toliau – Direkcija) (pagal priskyrimą atsakinga už Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" vietovės (duomenys neskelbtini)apylinkės priežiūrą ir tvarkymą) informavo, kad sklypams nėra suderinusi vidinės miškotvarkos projekto sprendinių. Vadovaujantis Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276, 25.1 papunkčiu, 9050 Žolių turtingų eglynų buveinėse negali būti ardoma miško paklotė, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių danga, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 patvirtintu Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms "Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu, planuojant vykdyti ūkinę veiklą sklypuose, kurie susiję su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija ar patenka į tokias teritorijas, turi būti nustatytas plano ar programos ar planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas ir nuspręsta, ar privaloma atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ar poveikio aplinkai vertinimą. Dėl minėtuose sklypuose planuojamos vykdyti ūkinės veiklos reikšmingumo nustatymo į Tarnybą ar Direkciją nebuvo kreiptasi. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog, miškotvarkos projektai nėra skirti statinių statybos planavimui, todėl, net jei nagrinėjamoje vietoje nebūtų „Natura 2000“ teritorijos, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas statinių / pastatų statybos miško žemėje nenumato. (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 3, el.b.l.63, II t., dokumento Nr. DOK-39809 priedas Nr. 1).

2023 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus atsakingas pareigūnas atliko patikrinimą vietoje ir 2023 m. spalio 6 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1957 (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo aktu nustatyta, kad „<...>(duomenys neskelbtini) ežere (sklypas (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – vandens ūkio; Žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).) pastatyti objektai ir statiniai: pietų rytų pusėje, miško žemėje Objektas Nr. 1 – mediniai laiptai nuo šlaito 1 m x 17,9 m; Pietų vakarų pusėje, galimai miško žemėje Statinys Nr. 1 – medinio karkaso atvira dvišlaitė stoginė ant stulpų medinėmis grindimis su lauko žininiu 5,89 m x 4,0 m x 4,29 m (h). Stogo danga – šiferio lakštai; Šiaurės vakarų pusėje, galimai miško žemėje Objektas Nr. 5 – medinio karkaso stoginė 1,86 m x 3,08 m x 2,98 m (h), kurios kuolai atremti betoninių stulpinių pamatų. Rytų pusės kuolas pritvirtintas prie pamato metaliniu profiliuočiu; Pietų vakarų pusėje, galimai miško žemėje Objektas Nr. 2 – medinio karkaso pirtis 2,43 m x 5,94 m x 2,47 m (h), atremta ant laisvai paguldytų ant grunto supjaustytų elektros orinės linijos stulpų. Stogo konfigūracija – smailėjančio ovalo formos, stogo danga – bituminės čerpelės. Apatinėje stogo pirties dalyje prie grunto pastebėtos kėlimo diržų žymės. Vakarų pusėje laisvai ant šaligatvio plytelių stovi pastatyti Objektas Nr. 3 ir Nr. 4 - medinio karkaso dvišlaitės stoginės 2,67 m x 2,55 m x 2,30 m. Stogai tęsiasi iki žemės, dvi plokštumos yra atviros, pridengtos skaidriu užsegamu uždangalu. Stogo danga – bituminių čerpelių danga. Objektas Nr. 2 ir Nr. 3 patikrinimo metu buvo gretimame sklype (kad. Nr. 4548/0006:168 N. D. k.v.). Šiaurės pusėje, galimai miško žemėje, laisvai ant žemės stovi Objektas Nr. 6 – medinio karkaso malkinė 0,92 m x 2,61 m x 2,20 (h); Objektas Nr. 7 – medinio karkaso persirengimo kabina 1,53 x 1,53 x 1,72 m (h); Objektas Nr. 8 – medinio karkaso lauko tualetas 1,2 m x 1,3 m x 3,0 m (h); Šiaurės pusėje, sklypo šlaite, galimai miško žemėje, tarp Objekto Nr. 5 ir Objekto Nr. 6, stovi Objektas Nr. 9 – medinio karkaso dvišlaitė stoginė 4,12 m x 2,56 m x 2,60 m (h). Dvi plokštumos yra atviros, pridengtos skaidriu užsegamu uždangalu. Stogo danga – bituminių čerpelių danga. Žemės sklype žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).) pastatyti objektai ir statiniai: Šiaurės vakarų pusėje, miške, šlaite, pastatytas medinio karkaso Statinys Nr. 2 – aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 m (vakarų pusės aukštis h nuo žemės iki aikštelės apačios) Aikštelės viršuje įrengti mediniai turėklai h = 1,20 m. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto yra 17,1 m. Patekimui ant Statinio Nr. 2, pastatytas Statinys Nr. 3 – mediniai laiptai 1,0 m x 6 m; Ant Statinio Nr. 2 plokštumos stovi Objektas Nr. 12 – vienšlaitis medinio karkaso Namelis 2,50 x 3,69 m x 2,70 (h) su langais ir durimis. Patalpos matmenys 2,30 m x 3,54 m. Šiaurės pusėje, gretimame sklype (kad. Nr. 4548/0006:182 N. D. k.v.) galimai miško žemėje stovi Statinys Nr. 4 - medinio karkaso dvišlaitė stoginė 3,07 m x 1,59 x 2,82 m (h) ant stulpų. Reljefo perkryčio vietoje stulpai pritvirtinti plieniniais tvirtinimo elementais prie silikatinių blokelių Arko. Pietų vakarų pusėje ant grunto ir šaligatvio plytelių galimai miško žemėje, šlaite, laisvai ant žemės stovi Objektas Nr. 10 – medinio karkaso dvišlaitė stoginė 4,30 m x 2,56 m x 3,30 (h) ir Objektas Nr. 11 – medinio karkaso dvišlaitė stoginė 4,0 m x 2,55 m x 2,98 (h). Tarp Objekto Nr. 10 ir Objekto Nr. 11 stovi Objektas Nr. 13 – mediniai laiptai 1,0 m x 1,5 m, ant šlaito. Laiptų apsaugai nuo slydimo pritvirtintos plieninės detalės, kurios įsmeigtos į juodžemį. Šiaurės vakarų pusėje prie sklypo ribos stovi Objektas Nr. 14 – medinio karkaso dvišlaitė stoginė 4,1 m x 2,55 x 3,0 m (h). 

Patikrinus privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų registro (https://projektai.amvmt.lt/) nuo 2022 m. lapkričio 8 d. teikiamus duomenis, nustatyta: žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).), adresu (duomenys neskelbtini) – įrašų nėra. Žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) – Projekto būklės data: 2023-02-13, projekto galiojimo periodas: 2018-2028, projekto būklė – atmestas. Projekto būklės data: 2023-02-28, projekto galiojimo periodas: 2023-2033, projekto būklė – atmestas, Pastabos – Neigiama VSTT išvada. (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.15-45, 70-77).

Patikrinimo akte užfiksuota, jog statytojas/aukščiau minėtųjų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) paveldėtojas D. B. paaiškino, kad sklypus paveldėjo iš A. A. tėvo E. B. (miręs (duomenys neskelbtini)). Šiuose sklypuose, jo žiniomis, įrengti kilnojami objektai. Sklype ((duomenys neskelbtini)) objektai įrengti 2004 m. – 2017 m. Pavėsinė (Statinys Nr. 1) statyta apie 2005 m. Kilnojama pirtelė (Objektas Nr. 2) atgabenta 2017 m. Sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) visi objektai atgabenti apie 2018 m., tik namelis (Objektas Nr. 12) į medį užkeltas 2023 m. Visi objektai buvo atgabenti A. A. tėvo E. B., išskyrus namelis medyje (Objektas Nr. 12) (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.15-45). Analogiški paaiškinimai užfiksuoti 2023-08-9-12 D. B. ir G. B. surašytame ir pasirašytame paaiškinime (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.52).

2023 m. spalio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų departamento D. B. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo iki 2024-04-09 ieškovas įpareigotas „<...> NUGRIAUTI: žemės sklypo (kad. Nr. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų pusėje, miško žemėje pastatytą Aikštelę (medinio karkaso įrengtą ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 m x 3,14 (h) m I gr. nesudėtingąjį Statinį Nr. 2), Aikštelės viršuje įrengtus medinius turėklus h = 1,20 m bei medinius laiptus 1,0 m x 6 m , skirtus patekimui ant Aikštelės ir sutvarkyti statybvietę“ (I t., el.b.l. 5-9; II t., el. b.l. 11-15; II t., dokumento Nr. DOK-39387, el.b.l.64-65).

Privalomajame nurodyme nurodoma, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau –Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamente (toliau – Departamentas) 2023-08-25 gauto kreipimosi „Paklausimas“ (dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje „DBSIS“ (toliau – DBSIS) reg. 2023-08-28, Nr. 1D-17000) pagrindu, 2023-09-12 atliko neplaninį patikrinimą vietoje Žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – MIŠKŲ ŪKIO, žemės sklypo naudojimo būdas – ŪKINIŲ MIŠKŲ sklypai ir 2023-10-06 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1957, kuriuo fiksavo objektus (kilnojamus daiktus) ir statinius.

Nustatyta, jog Žemės sklypo, (kuriam nėra parengtas patvirtintas Miškotvarkos projektas) šiaurės vakarų pusėje, miško žemėje, šlaite, pastatytas medinio karkaso I gr. nesudėtingasis Statinys Nr. 2 – aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) m (vakarų pusės aukštis h nuo žemės iki aikštelės apačios) Aikštelės viršuje įrengti mediniai turėklai h = 1,20 m. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto yra 17,1 m. Patekimui ant Statinio Nr. 2, pastatyti mediniai laiptai 1,0 m x 6 m. Statybos darbai atlikti 2023 m. (vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“,3 lent. 4.2 p., K = S x H^3 =(3,88 x 3,44) x 3,14^3 = 413,10 ? K ? 10000, todėl klasifikuojamas, kaip I gr. nesudėtingasis statinys).

Remiantis 2023-09-12 atliko neplaninio patikrinimo vietoje, 2023-10-06 surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1957, Valstybinės Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 2023-09-13 rašte Nr. V3-1698 (DBSIS reg. 2023-09-13, Nr. 1D-18203) nustatytais duomenimis, vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 1 dalies nuostatomis, Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. 22 įsakymu Nr. DI-255patvirtintu Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo aprašu, Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276, 25.1 papunkčiu, konstatuota, jog statytojas D. B., statydamas aukščiau minėtame žemės sklype, miško žemėje aukščiau minėtąjį I gr. nesudėtingąjį statinį Nr. 2 - aikštelę, įrengtą ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 m x 3,14 (h) m su Aikštelės viršuje įrengti mediniai turėklais h = 1,20 m ir su mediniais laiptais 1,0 m x 6 m, neturėdamas parengto patvirtinto Miškotvarkos projekto, pažeidė imperatyviąsias Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95-1 dalies nuostatas (I t., el.b.l. 5-9; II t., el. b.l. 11-15; II t., dokumento Nr. DOK-39387, el.b.l.64-65,68,69).

Teismui pateiktame 2023 m. gruodžio 27 d. uždarosios akcinės bendrovės „Jungstata“ komerciniame pasiūlyme nurodoma, jog konstrukcijos, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelės ir laiptų perkėlimas jų neišardžius kainuotų 284,35 Eur (II t., el.bl. 138).

2024 m. vasario 26 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio skyriaus miškų kontrolės skyriaus apžiūros akte Nr. TVR-1190 ir pateiktose fotonuotraukose užfiksuota, jog nuvykus į privačią miško valdą esančią (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kad. Nr(duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad aikštelė medyje su turėklais buvo įrengta apspaudžiant ilga sriegių ir medinės konstrukcijos pagalba, gyvybingus medžius, miško medžiams, prie kurių pritvirtinta konstrukcija, žalos nepadaryta (II t., el.b.l. 173-179).

A. B. 2003-06-21 išduotas medžiotojas bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., el.b.l. 126-127) ir remiantis 2014-03-15 patvirtintomis (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės ir vidaus tvarkos taisyklėmis (analogiška nuostata yra ir 2023-04-22 taisyklių redakcijoje), jis priklausė būrelio (duomenys neskelbtini) gubernijai (II t., el.b.l. 128-135, 163-168). Pagal Ignalinos rajono medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės ir vidaus tvarkos taisyklių nuostatuose įtvirtinta, jog būreliui priklausantys medžioklės plotai ir priklausantys medžiotojai yra suskirstyti į gubernijas: a) (duomenys neskelbtini) gubernija; b) (duomenys neskelbtini) gubernija; c) (duomenys neskelbtini)gubernija; d) (duomenys neskelbtini) gubernija, kurių veiklą koordinuoja paskirti gubernijų kuratoriai (II t., el.b.l. 163-168).

2023 m. sausio 6 d. leidime (sutikime) statyti ir eksploatuoti stacionarų medžioklės įrenginį (stacionarų medžioklės bokštelį) užfiksuota, jog D. B. ir G. B. leidžia (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojui A. B. (medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) statyti ir eksploatuoti nesudėtingą statinį, kuriam nereikalingas projektas – stacionarų medžioklės įrenginį (stacionarų medžioklės bokštelį). Stacionaraus medžioklės įrenginio įrengimo koordinatės: (duomenys neskelbtini). Šis leidimas (sutikimas) pasirašomas neterminuotai ir gali būti atšauktas informuojant medžiotoją ne vėliau kaip prieš vienerius metus siunčiant laišką gyvenamosios vietos adresu arba el. paštu (duomenys neskelbtini) (II t., el.b.l. 137).

Pagal Ignalinos rajono medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės ir vidaus tvarkos taisyklių, atvirtintų 2023-04-22, 2.3.1. papunktį bokštelių ir (ar) jaukyklų statymas turi būti derinamas su būrelio valdyba ir žemės miško sklypo savininku ar valdytoju. 2.3.3. papunktį, kiekvieno būrelio narys gali turėti dvi viliojimui skirtas šeryklas ir tik gubernijos teritorijoje, kuriai jie priklauso. Visi būrelio stacionarūs bokšteliai su jaukyklomis turi būti pažymėtos žemėlapyje (2.3.5 p.p.) (II t., el.b.l. 163-168).

 2024 m. vasario 29 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos rašte (DOK-7354) nurodyta, jog žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui priklausantį medžioklės plotą, 2023 metų laikotarpyje ploto ir ribų duomenys nebuvo keičiami ir nebuvo nustatyta teritorijų, kuriose medžioti draudžiama (II t., el.b.l. 187-188). Remiantis pateikta MB (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto schema, žemės sklypas, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame ieškovas nurodo yra įrenginėjamas bokštelis) patenka į medžiotojų būreliui (duomenys neskelbtini)  priklausantį medžioklės plotą, tačiau priklauso ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gubernijai (II t., el.b.l. 162).

2024 m. vasario 9 d. Ignalinos rajono (duomenys neskelbtini) rašte Nr. DK-6994 užfiksuota, jog vadovaujantis (duomenys neskelbtini) medžioklės ir vidaus tvarkos taisyklių 2.3.3 ir 2.5.4. punktais A. B. būrelio gubernijoje (duomenys neskelbtini)“ turi du galiojančius bokštelius su jaukyklomis ir nėra pateikęs jokio prašymo būrelio valdybai dėl bokštelio ar jaukyklos įrengimo kitoje gubernijoje (II t., el.b.l. 161, 167,168).

2024 m. sausio 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento konsultavimo skyriaus raštu Nr. AD5-78 pateiktoje nuomonėje (kuri, kaip nurodyta rašte nelaikytina oficialiu teisės aktų aiškinimu ar sprendimu konkrečioje situacijoje ir gali kisti pateikus papildomos informacijos), nurodyta, jog pareiškėjui D. B. 2023 m. lapkričio 30 d. elektroniniu paštu buvo pateikta informacija dėl miškotvarkos projektų rengimo tvarkos, įrengiant rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsines, laužavietes ar įgyvendinant kitas priemones privačiuose II B, III ir IV A miškų grupių miškuose. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, 15.5 punkte nustatyti reikalavimai neleidžia įrengti rekreacinio pobūdžio statinių ar įrenginių privačiuose II A grupės miškuose. 2023-11-30 D. B. paklausime išvardinti daiktais (inkilai, ėdžios ir medžiotojo bokštelis) nepriskiriami prie rekreacinių statinių ar įrenginių, numatomų įrengti miške ar miško žemėje.

 Ėdžios ir medžioklės bokštelis – medžioklės biotechninė priemonė ir medžioklės įrenginys. Remiantis Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, medžioklės įrenginiai – įrenginiai, reikalingi saugiai, sėkmingai ir etiškai medžioti bei vykdyti medžiojamųjų gyvūnų atranką: 1) stacionarūs medžioklės įrenginiai – nekilnojami medžioklės bokšteliai, įvairios slėptuvės, priedangos ir kiti stacionarūs įrenginiai; 2) laikini medžioklės įrenginiai – kilnojamos kopėčios su atramomis arba atremiamos į medžius, laikinos priedangos ir slėptuvės.

Lietuvos Respublikoje galiojančią medžioklės tvarką, medžiojimo reikalavimus nustatančių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, kurių 571 punkte nustatyta, jog valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, gamtiniuose draustiniuose draudžiama įrengti medžioklės įrenginius medžiuose. Nurodytose saugomose teritorijose taip pat draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir arčiau kaip 100 m iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radaviečių. Medžiojant saugomose teritorijose privaloma laikytis medžioklės apribojimų, susijusių su šiose teritorijose saugomų natūralių buveinių ir gyvūnų ar augalų rūšių apsauga. Biosferos rezervatuose draudžiama medžioti vandens ir pelkių paukščius (II t., el.b.l. 139-142).

2023 m. lapkričio 13 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr. V3-2107, teiktame D. B. į 2023-10-11 prašymą (II t., el.b.l. 49) , nurodyta jog ieškovui D. B. priklausantys žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) patenka į vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (duomenys neskelbtini), kuri buvo įsteigta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-821 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas), šio įsakymo 325 priede yra pateikta „Natura 2000“ teritorijos schema. Tai yra patenka į "Natura 2000" vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus ir sklype yra kartografuota Europos Bendrijos svarbos natūrali miško buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai (II t., el.b.l. 50-56). Pateiktuose Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštuose: 2020 m. liepos 7 d. Nr. (4)-V3-781(7.11) (II t., dokumento Nr. DOK-37299 priedas Nr. 3) 2020 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. (4)-V3-984(7.11) (II t., dokumento Nr. DOK-37299 priedas Nr.4) ir schemose, parengtose pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir saugomų teritorijų valstybės kadastro biomon.lt duomenis (II t., dokumento Nr. DOK-37299 priedas Nr.5) pažymėtos ginčo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir „Natūra 2000“ ribos bei pažymėtina, kad miškas ginčo žemės sklype priskirtas IIA ir IVA miškų grupėms. Minėtame žemė sklype esančio IIA grupės miško riba sutampa su A. D. apylinkių teritorija, kuria aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-821 buvo papildytas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai.

Remiantis 2023 m. rugpjūčio 30 d. suformuotu Valstybinės saugomų valstybės kadastro išrašu 0,3238 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas (pagal pateiktą schemą sklypo dalis nuo (duomenys neskelbtini) ežero) patenka į (duomenys neskelbtini)apylinkės buveinės apsaugai svarbią teritoriją (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.61, II t., dokumento Nr. DOK 39809, priedas Nr. 4). 

2024 m. kovo 19 d. prašymu ieškovas D. B. kreipėsi į atsakovą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu atlikti Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo patikrinimą. Prašyme nurodoma, jog 2023-10-09 Privalomojo nurodymu pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimas yra įvykdytas kitu (nei nurodyta privalomajame nurodyme) teisėtu būdu, tai yra pašalinti konstrukcijos elementai, pagal kuriuos objektas buvo vertintas, kaip nekilnojamas daiktas ir, atitinkamai, dėl to pripažintas statiniu (III t., el.b.l. 43-45).

2024 m. balandžio 22 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2024-04-08 vykusio patikrinimo metu fiksuota, kad I grupės nesudėtingojo (K=413,10) statinio Nr. 2 – aikštelės, įrengtos ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) m mediniai turėklai išardyti. Pastatyti mediniai laiptai 1,0 x 6 m pertvarkyti į objektus - kilnojamuosius daiktus, kuriems Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų nuostatos netaikomos. I grupės nesudėtingojo (K=413,10) statinys Nr. 2 – aikštelės, įrengtos ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) m, žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).), adresu (duomenys neskelbtini) - nupjautos Statinio Nr. 2 - aikštelės kraštinių medinių sijų sandūros, nupjauti sriegti strypai. Statinys Nr. 2 - aikštelė įrengta ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) - NENUGRIAUTA. (III t., dokumento Nr. 14306 priedas Nr. 1_. Situacija užfiksuota faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte DBSIS reg. 2024-04-12 Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu konstatuojama, kad 2023-10-09 Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus (duomenys neskelbtini) – NEĮVYKDYTAS. Patikrinimo metu fiksuota, kad Aikštelės (medinio karkaso įrengtą ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) m mediniai turėklai išardyti. Patikrinimo metu medinių laiptų turėklai išardyti. Statytojas vietoje pademonstravo, kad laiptai tapo pakeliami (pakeliant laiptų dalis nuo žemės paviršiaus ). Patikrinimo metu fiksuoti atlikti konstrukciniai Aikštelės pakeitimai, lyginant su užfiksuota situacija 2023-10-06 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1957: a) nupjauti sriegti strypai su veržlėm ir poveržlėm Aikštelės kampuose; b) nupjautos kraštinių Aikštelės medinių sijų sandūros, kurios buvo sumontuotos esamų medžių išore (III t., dokumento Nr. 17002 priedas Nr. 1).

2024 m. liepos 17 d. pateiktu rašytiniu paaiškinimu ir 2024 m. rugsėjo 26 d. ra6ytiniu paaiškinimu, ieškovas teikė ginčo statinio – Aikštelės aukštį ir teigia, jog atsakovas padarė esminę klaidą – į formulę įrašydamas ne aikštelės aukštį, bet aukštį nuo žemės iki aikštelės apačios. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ įtvirtintoje formulėje pakeitus statinio aukštį, pasikeistų statinio matmenų įvertinimo koeficientas K ir statinys (aikštelė) nebūtų laikoma nesudėtinguoju statiniu (K< 10) (III t., el.b.l. 95-101, III t., el.b.l.145-149).

2024 m. rugsėjo 4 d. pateiktu rašytiniu paaiškinimu atsakovas pateikė ginčo aikštelės, įrengtos ant kuolų matmenys ir paaiškino, jog vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“– statinio aukštis, matuojamas nuo statiniu užstatytos žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki statinio aukščiausiojo (požeminiam statiniui-giliausio)laikančiųjų konstrukcijų aukščio (m). Aikštelė priskirtina I grupės nesudėtingajam statiniui, kadangi jo koeficientas K yra daugiau nei 10, bet mažiau nei 10000. K koeficiento skaičiavimas atliekamas nesudėtingo statinio grupės (I ar II) nustatymui šiuo atveju 10<K=413<10000 (III t., dokumento Nr. DOK-27018).

Ginčas tarp šalių kilęs dėl surašyto privalomojo nurodymo teisėtumo, konstrukcijos (objekto) paskirties, jo pripažinimo I grupės nesudėtingu statiniu ir nurodymo jį nugriauti pagrįstumo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Č. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Dėl privalomo nurodymo teisėtumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

Vadovaujantis 2013-07-02 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2023-05-01 iki 2023-12-31) (toliau - Priežiūros įstatymo)  2 straipsnio 2 dalimi, privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje (Privalomasis nurodymas – atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir jo įteikimo tvarką nustato šiame įstatyme nurodytos institucijos vadovas).

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalimi, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Todėl privalomasis nurodymas yra kartu ir valstybinės institucijos administracinis aktas (Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), ir vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 10 punktas, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje aiškindamas iki 2020-11-01 galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio nuostatų (kuriose buvo įtvirtinti analogiški reikalavimai administracinio sprendimo turiniui kaip ir yra reglamentuojama šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos 10 straipsnyje) ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentavo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A313-146/2016).

2023 m. spalio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų departamento D. B. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2023 m. spalio 9 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) arba privalomasis nurodymas), kuriuo iki 2024-04-09 ieškovas įpareigotas „<...> NUGRIAUTI: žemės sklypo (kad. Nr. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).), adresu (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų pusėje, miško žemėje pastatytą Aikštelę (medinio karkaso įrengtą ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 m x 3,14 (h) m I gr. nesudėtingąjį Statinį Nr. 2), Aikštelės viršuje įrengtus medinius turėklus h = 1,20 m bei medinius laiptus 1,0 m x 6 m , skirtus patekimui ant Aikštelės ir sutvarkyti statybvietę“ (I t., el.b.l. 5-9; II t., el. b.l. 11-15; II t., dokumento Nr. DOK-39387, el.b.l.64-65).

Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Atsakovas, Inspekcija) atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Inspekcijos vykdomos statybos valstybinės priežiūros funkcijos nustatytos Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje. Atitinkamai, Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatytos Inspekcijos teisės, kurias ji turi vykdydama statybos valstybinę priežiūrą.

Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose. 

Pažymėtina, kad Statybos įstatymas yra pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai yra pastatyti teritorijoje, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat Žemės sklype, kuris yra miškų ūkio paskirties, ginčo statinių statybai be Statybos įstatymo taikytinas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – SŽNSĮ), Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – Miškų įstatymas).

Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad „<...> statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais: 1) aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą; 2) saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą <...>“.

Byloje nėra ginčo, jog atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl prašomas panaikinti privalomasis nurodymas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriam taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (tiek įstatymo suvestinės redakcijos galiojusios 2023-04-01 – 2023-12-31, tiek galiojančios šiuo metu nuo 2024-01-01), 91 straipsnio 1 dalimi skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Skundžiamame 2023 m. spalio 9 d. privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamente (toliau – Departamentas) 2023-08-25 gauto kreipimosi „Paklausimas“ (dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje „DBSIS“ (toliau – DBSIS) reg. 2023-08-28, Nr. 1D-17000) pagrindu, 2023-09-12 atliko neplaninį patikrinimą vietoje Žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – MIŠKŲ ŪKIO, žemės sklypo naudojimo būdas – ŪKINIŲ MIŠKŲ sklypai ir 2023-10-06 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1957, kuriuo fiksavo objektus (kilnojamus daiktus) ir statinius.

Nustatyta, jog Žemės sklypo, (kuriam nėra parengtas patvirtintas Miškotvarkos projektas) šiaurės vakarų pusėje, miško žemėje, šlaite, pastatytas medinio karkaso I gr. nesudėtingasis Statinys Nr. 2 – aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) m (vakarų pusės aukštis h nuo žemės iki aikštelės apačios) Aikštelės viršuje įrengti mediniai turėklai h = 1,20 m. Atstumas nuo Virėkštos ežero kranto yra 17,1 m. Patekimui ant Statinio Nr. 2, pastatyti mediniai laiptai 1,0 m x 6 m. Statybos darbai atlikti 2023 m. (vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“,3 lent. 4.2 p., K = S x H^3 =(3,88 x 3,44) x 3,14^3 = 413,10 ? K ? 10000, todėl klasifikuojamas, kaip I gr. nesudėtingasis statinys).

Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kurioje nurodoma, kad jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipėsi į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministeriją, kurios 2023 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr. V3-1698 „(duomenys neskelbtini), pasisakant dėl pastatų /statinių pastatymo žemės sklypuose (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).) (toliau – sklypai) teisėtumo, konstatuota, jog minėtų žemės sklypų dalys patenka į „Natura 2000“ vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ((duomenys neskelbtini)) ir juose saugoma Europos Bendrijos svarbos natūrali miško buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (toliau – Direkcija) (pagal priskyrimą atsakinga už Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" vietovės (duomenys neskelbtini) apylinkės priežiūrą ir tvarkymą) informavo, kad sklypams nėra suderinusi vidinės miškotvarkos projekto sprendinių. Vadovaujantis Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276, 25.1 papunkčiu, 9050 Žolių turtingų eglynų buveinėse negali būti ardoma miško paklotė, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių danga, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklotės suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 patvirtintu Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms "Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu, planuojant vykdyti ūkinę veiklą sklypuose, kurie susiję su Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija ar patenka į tokias teritorijas, turi būti nustatytas plano ar programos ar planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas ir nuspręsta, ar privaloma atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ar poveikio aplinkai vertinimą. Dėl minėtuose sklypuose planuojamos vykdyti ūkinės veiklos reikšmingumo nustatymo į Tarnybą ar Direkciją nebuvo kreiptasi. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog, miškotvarkos projektai nėra skirti statinių statybos planavimui, todėl, net jei nagrinėjamoje vietoje nebūtų „Natura 2000“ teritorijos, Lietuvos Respublikos miškų įstatymas statinių / pastatų statybos miško žemėje nenumato. (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 3, el.b.l.63, II t., dokumento Nr. DOK-39809 priedas Nr. 1).

Remiantis 2023-09-12 atliko neplaninio patikrinimo vietoje, 2023-10-06 surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1957, Valstybinės Saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, 2023-09-13 rašte Nr. V3-1698 (DBSIS reg. 2023-09-13, Nr. 1D-18203) nustatytais duomenimis, vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95-1 dalies nuostatomis, Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. 22 įsakymu Nr. DI-255 patvirtintu Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo aprašu, Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276, 25.1 papunkčiu, konstatuota, jog statytojas D. B., statydamas aukščiau minėtame žemės sklype, miško žemėje aukščiau minėtąjį I gr. nesudėtingąjį statinį Nr. 2 - aikštelę, įrengtą ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 m x 3,14 (h) m su Aikštelės viršuje įrengti mediniai turėklais h = 1,20 m ir su mediniais laiptais 1,0 m x 6 m, neturėdamas parengto patvirtinto Miškotvarkos projekto, pažeidė imperatyviąsias Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalies ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95-1 dalies nuostatas ((I t., el.b.l. 5-9; II t., el. b.l. 11-15; II t., dokumento Nr. DOK-39387, el.b.l.64-65,68,69).

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovo ieškinyje ir paaiškinimuose nurodyti argumentai dėl 2023 m. spalio 9 d. atsakovo surašyto ir ieškovui įteikto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo yra nepagrįsti, neįrodantys jo neteisėtumo pagrindų numatytų ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje.

2023 m. spalio 9 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui surašytas kompetentingo subjekto, laikantis teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, yra aiškus ir suprantamas (jame aiškiai apibrėžtas nustatytas pažeidimas, jog pašalinimo būdas ir terminai), įteiktas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą privalomąjį nurodymą naikinti.

Dėl konstrukcijos (objekto) pripažinimo I grupės nesudėtingu statiniu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnio 1 dalį, daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji) (CK 1.98 straipsnio 2 dalis). To paties CK straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. CK 4.2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Pagal CK 4.2 straipsnio 3 dalį kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) dar 2012-06-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 pažymėjo, kad „Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys – tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką, statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje V. A. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. A146-345/2008). Taigi statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas“. Teismai pripažįsta, kad objektas praranda savo naudojimo paskirtį, kai daiktas yra išardomas į atskiras dalis. Tokiu atveju privalu vertinti, ar perkeliamas daiktas praranda savo vertę. Vertinama, ar išardyto objekto montavimas kitoje vietoje reikalauja didelių papildomų sąnaudų, ar objekto konstrukcinės dalys tampa mažesnės vertės nei pats objektas. Taip pat šiuo aspektu vertinama, ar objekto surinkimui kitoje vietoje pakaktų išardytų, panaudotų medžiagų, konstrukcinių elementų ir pan., ar objekto montavimui / išmontavimui reikėtų didelių kitų sąnaudų (pvz., specialios darbo jėgos, įrangos, technikos ir pan.).

Todėl Statybos įstatyme įtvirtinta statinio apibrėžtis suponuoja (o taip pat ir teismai pasisako), kad objektas laikytinas statiniu, jei jis atitinka visas šias sąlygas: 1) yra nekilnojamasis daiktas (CK 1.98 straipsnio 2 dalis), kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės; 2) turi laikančiąsias konstrukcijas (laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalis)); 3) sukurtas atliekant statybos darbus, (statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalis)). Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje pateikta apibrėžtimi, Laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – STR 1.01.03:2017) (akto redakcija, galiojusi nuo 2023-08-01 iki 2024-06-15) 5 punkto nuostatomis, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius, pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes – gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus, inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai.

Ieškovo teiginiai, kad žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).) esančios konstrukcijos nėra statiniai, kadangi: jie yra lengvai išardom ir be žalos paskirčiai gali būti perkeliami į kitą vietą, jie yra sudėti ir nesutvirtinti, be to, atsakovas neteisingai apskaičiavo ir nurodė šių konstrukcijų aukštį, dėl to nurodyme apibrėžta aikštelė nepriskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams ir ieškovas negali būti laikomas pažeidęs atsakovės nurodomų Žemės įstatymo ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų normų laikytini kaip gynybinė pozicija, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad:

pirma, ginčijamame administraciniame akte (2023 m. spalio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini)) aiškiai apibrėžti statiniai ir jų struktūra ( sudedamosios dalys): „žemės sklype žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatyti objektai ir statiniai: Šiaurės vakarų pusėje, miške, šlaite, pastatytas medinio karkaso Statinys Nr. 2 – aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 m (vakarų pusės aukštis h nuo žemės iki aikštelės apačios) Aikštelės viršuje įrengti mediniai turėklai h = 1,20 m. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto yra 17,1 m. Patekimui ant Statinio Nr. 2, pastatytas Statinys Nr. 3 – mediniai laiptai 1,0 m x 6 m; Ant Statinio Nr. 2 plokštumos stovi Objektas Nr. 12 – vienšlaitis medinio karkaso Namelis 2,50 x 3,69 m x 2,70 (h) su langais ir durimis. Patalpos matmenys 2,30 m x 3,54 m. „ (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.15-45, 70-77).

Antra, dėl ieškovo keliamų klausimų, susijusių su žemės sklype įrengtos aikštelės (medinio karkaso įrengto ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 m x 3,14 (h) m, su aikštelės viršuje įrengtais mediniai turėklais h = 1,20 m) parametrų ir atitikties nesudėtingo statinio požymius, teismas pažymi, kad pagal Statinių klasifikavimo reglamento VI skyriaus „Nesudėtingieji statiniai“ antro skirsnio „Nesudėtingųjų statinių sąrašas“ 3 lentelės 4.1 papunktyje nurodyti inžineriniai statiniai – plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurios plotas ? 10 m2, ? 100 m2, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Nagrinėjamu atveju konstatuota, žemės sklype esanti aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų, kurios plotas 413,22 m2 atitinka nurodytuosius parametrus, todėl aikštelė priskiriama prie I grupės nesudėtingųjų statinių. Plotas skaičiuojamas pagal formulę: K = S × H^3 (STR 1.01.03:2017 22.4 punktas) nurodytus principus: K = (3,88 x 3,44) x 3,14^3; (3,88 x 3,44=13,3472),(3,14^3=30,959144),(13,3472x30,959144=413,2178867968~413,22m2).

Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, 3 lentelės 4.1 papunkčiu, nagrinėjamu atveju ieškovo pastatyta aikštelė bei mediniai laiptai 1,0 m x 6 m, skirti patekimui ant aikštelės), esantys žemės sklype (kad. Nr. 4548/0006:163 N. D. k. v.), adresu (duomenys neskelbtini), yra statiniai tiek Statybos įstatymo, tiek STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatų prasme, o ieškovo teiginys, kad apskaičiuojant statinio-aikštelės aukštį į formulę turėjo būti įrašytas ne aikštelės, kaip medinio karkaso įrengto ant medžių ir kuolų, aukštis, o aukštis, skaičiuotinas nuo žemės iki aikštelės apačios (kuris ieškovo teigimu lygus 0), atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečia, tiek aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų su viršuje įrengtais mediniais turėklais, tiek mediniai laiptai administracinio akto surašymo metu: 

1) turėjo laikančiąsias konstrukcijas;

2) laikančiosios konstrukcijos buvo sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus;

3) medinė aikštelė ir mediniai laiptai buvo nekilnojamieji daiktai:

a) laikančiosios konstrukcijos buvo susijusios su žeme (patikrinimo metu nustatyta, kad ant aikštelės pastatytas objektas – kilnojamas daiktas - namelis. Todėl aikštelės paskirtis – atlaikyti namelio su jame būnančiais žmonėmis svorį. Aikštelės elementai suveržti poveržlėmis su varžtais, kurie perima apkrovas ir sulaiko nuo apvaliosios medienos rąstelių nuo nuslydimo į šalis. Aikštelė atlieka laikančiąją kilnojamo daikto (namelio) funkciją. Aikštelės įrengtos tarp esamų medžių laikančiosios konstrukcijos – medinių rąstelių sijos, veikia kaip daugiaatramės nekarpytosios sijos, per vidurį išramstytos medinių rąstelių kolonomis (kuolais), kurios konstrukciškai yra (veikiamos) lenkiamos nuolatinės apkrovos – ant sijų (rąstelių) įrengtų medinių grindų nuosavojo svorio, kilnojamojo daikto – namelio svorio. Taip pat yra veikiamos kintamosios apkrovos – žmonių nuosavojo svorio, jų atsinešamo inventoriaus, daiktų nuosavojo svorio. Medinės kolonos (rąsteliai), atremtos į gruntą, o viršutinėje dalyje įremtos į sijas. Kolonų paskirtis – perimti apkrovą į gruntą nuo medinių sijų. Medinės aikštelės sijos kampuose prie esamų medžių suveržtos sriegtais strypais su poveržlėmis ir veržlėmis, tuo suvaržant ir suteikiant visuminį aikštelės konstrukcijos stabilumą bei įgyvendinant tikslą atlaikyti dinamines vertikaliąsias apkrovas – žmonių judėjimo, perduodamą vėjo apkrovą nuo kilnojamojo namelio. Turėklų paskirtis atlaikyti žmonių horizontaliąją apkrovą, į juos pasirėmus ar netikėtai paslydus. Laiptai, laiptų pakopos, kurie funkciškai susieti su aikštele, skirti žmonių su jų nešamu inventoriumi bei daiktais apkrovai atlaikyti.ir papildomai bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateikti duomenys – rašytiniai paaiškinimai;

 b) norint jį perkelti į kitą vietą, reikia išardyti, tokiu būdu prarandama statinių paskirtis ir sumažėja jų vertė (atlikto patikrinimo metu faktinės aplinkybės užfiksuotos fotografijomis, iš kurių matyti, kad aikštelės elementai konstrukciškai sujungti strypais su poveržėmis bei veržlėmis, todėl norint perkelti aikštelę į kitą vietą, reikėtų pakeisti jos būklę, t. y. išardyti į pavienius elementus, atsukant veržles, analogiškai demontuojant aikštelės turėklus, grindis bei laiptus. 

Šias nuostatas patvirtina tiek 2024 m. vasario 26 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Panevėžio skyriaus miškų kontrolės skyriaus apžiūros akte Nr. TVR-1190 ir pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti duomenys (užfiksuota, jog žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelė medyje su turėklais buvo įrengta apspaudžiant ilga sriegių ir medinės konstrukcijos pagalba, gyvybingus medžius. Konstrukcija pritvirtinta prie medžių nepažeidžiant jų gyvybinių funkcijų, miško medžiams, prie kurių pritvirtinta konstrukcija, žalos nepadaryta (II t., el.b.l. 173-179), tiek 2024 m. balandžio 22 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo akte Nr. PNURA-00-240422-00022 užfiksuoti duomenys (nustatyta, kad 2024-04-08 vykusio patikrinimo metu fiksuota, kad I grupės nesudėtingojo (K=413,10) statinio Nr. 2 – aikštelės, įrengtos ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) m mediniai turėklai išardyti. Pastatyti mediniai laiptai 1,0 x 6 m pertvarkyti į objektus - kilnojamuosius daiktus, kuriems Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų nuostatos netaikomos. I grupės nesudėtingojo (K=413,10) statinys Nr. 2 – aikštelės, įrengtos ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) m, žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).), adresu (duomenys neskelbtini).- nupjautos Statinio Nr. 2 - aikštelės kraštinių medinių sijų sandūros, nupjauti sriegti strypai. Statinys Nr. 2 - aikštelė įrengta ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) - NENUGRIAUTA. (III t., dokumento Nr. 14306 priedas Nr. 1). Situacija užfiksuota faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte DBSIS reg. 2024-04-12 Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu konstatuojama, kad 2023-10-09 Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) – NEĮVYKDYTAS. Patikrinimo metu fiksuota, kad Aikštelės (medinio karkaso įrengtą ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) m mediniai turėklai išardyti. Patikrinimo metu medinių laiptų turėklai išardyti. Statytojas vietoje pademonstravo, kad laiptai tapo pakeliami (pakeliant laiptų dalis nuo žemės paviršiaus ). Patikrinimo metu fiksuoti atlikti konstrukciniai Aikštelės pakeitimai, lyginant su užfiksuota situacija 2023-10-06 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1957: a) nupjauti sriegti strypai su veržlėm ir poveržlėm Aikštelės kampuose; b) nupjautos kraštinių Aikštelės medinių sijų sandūros, kurios buvo sumontuotos esamų medžių išore (III t., dokumento Nr. 17002 priedas Nr. 1). Statinių ir objektų išdėstymo schema žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).) patvirtina, kad medinio karkaso statinio Nr. 2 matmenys yra 3,88 m x 3,44 m x 3,14 (h) m.). Atsižvelgus į nustatytas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo teiginys, jog žemės sklype (kad. Nr. 4548/0006:163 N. D. k.v.) pastatytų statinių (atsižvelgus į ginčijamo patikrinimo metu buvusią faktinę padėtį): Statinio Nr. 2 – aikštelės, įrengtos ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 m (vakarų pusės aukštis h nuo žemės iki aikštelės apačios) su viršuje įrengtais mediniais turėklais ir Statinio Nr. 3 – medinių laiptų perkėlimas iš vienos vietos į kitą jų neišardžius, nepagrįstas. Šios faktinės aplinkybės nepagrindžia ir ieškovo teismui pateiktas 2023 m. gruodžio 27 d. uždarosios akcinės bendrovės „Jungstata“ komercinis pasiūlymas (II t., el.bl. 138).

Dėl ginčo statinio (-ių) paskirties (rekreacinio pobūdžio statinys ar medžioklei skirtas objektas (medžioklės bokštelis)) ir reikalavimo jį nugriauti pagrįstumo.

Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009).

Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, jog 2023 m. spalio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų departamento D. B. surašytame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų pusėje, miško žemėje pastatytos aikštelės (įrengtos ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 m x 3,14 (h) m I gr. nesudėtingas statinys Nr. 2, su aikštelės viršuje įrengtais mediniais turėklais h = 1,20 m) bei medinių laiptų (1,0 m x 6 m, skirtų patekimui ant aikštelės) ieškovo deklaruojama paskirtis kito:

- Tiek 2023 m. rugsėjo 12 d. atlikto patikrinimo metu, tiek pirminio 2023 m. spalio 24 d., taip pat  2023 m. lapkričio 5 d. patikslinto ieškininio pareiškimo metu ieškovas teigė, jog ginčo statinio paskirtis yra rekreacinė (statinys įvardintas kaip namelis medyje) ir tai pagrindė teismui pateiktais procesiniais dokumentais, o 2024 m. vasario 14 d. pateiktame patikslintame pareiškime (kuris patikslintas po atsakovo ir trečiaisiais asmenimis įtrauktų asmenų pateiktų atsiliepimų) nurodė, jog minėtos ginčo aikštelės su ant jos pastatyto objekto – vienšlaičio medinio karkaso nameliu paskirtis yra medžioklės bokštelis.

- 2023 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus atsakingo pareigūno atliktame patikrinime vietoje ir 2023 m. spalio 6 d. surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1957 jog statytojas/aukščiau minėtųjų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) paveldėtojas D. B. paaiškino, kad sklypus paveldėjo iš A. A. tėvo E. B. (miręs (duomenys neskelbtini)). Šiuose sklypuose, jo žiniomis, įrengti kilnojami objektai. Sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) objektai įrengti 2004 m. – 2017 m. Pavėsinė (Statinys Nr. 1) statyta apie 2005 m. Kilnojama pirtelė (Objektas Nr. 2) atgabenta 2017 m. Sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) visi objektai atgabenti apie 2018 m., tik namelis (Objektas Nr. 12) į medį užkeltas 2023 m. Visi objektai buvo atgabenti A. A. tėvo E. B., išskyrus namelis medyje (Objektas Nr. 12) (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.15-45). Analogiški paaiškinimai užfiksuoti 2023-09-12 D. B. ir G. B. surašytame ir pasirašytame paaiškinime (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.52).

- Tiek pirminiame 2023 m. spalio 24 d. ieškininiame pareiškime (I t., el.b.l. 1-2), tiek patikslintame 2023 m. lapkričio 5 d. ieškininiame pareiškime (II t., el.b.l. 6-8), ieškovas ne tik tvirtino, jog žemės sklype (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini) ) privalomajame nurodyme nurodyti statiniai (ieškovo įvardinta kaip konstrukcija) skirti miško rekreacinėms funkcijoms įgyvendinti (atsižvelgus į tai, jog žemės sklypo bendrasavininkė G. B. nuo 2016 metų, vykdo rekreacinę veiklą (registruota Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnybos Licencijuotas turizmo neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų tiekėjas Nr. AP-1679, bei veiklą vykdo pagal individualios veiklos liudijimą 033 „Poilsio parkų ir paplūdimių veikla, poilsinių transporto priemonių, turistinės stovyklos paslaugų tiekimas ir laisvalaikio ir pramogų įrangos , kaip integruotos pramogų paslaugų dalies, trumpalaikė nuoma), tačiau ir formulavo prašymą konstrukciją pripažinti miško infrastruktūros kilnojamuoju daiktu, skirtu rekreacinėms funkcijoms tenkinti (II t., el.b.l. 8);

- Ieškovo teismui pateiktame 2023 m. spalio 20 d. Neklasifikuojamų apgyvendinimo tiekėjų sąraše nurodyta, jog žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini) ) bendrasavininkė G. B. registruota Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnybos Licencijuotas turizmo neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų tiekėju (licencijos Nr. AP-1679), tipas – turistinės stovyklos paslaugos, apgyvendinimo vietos pavadinimas - „(duomenys neskelbtini) (I t., el.b.l. 23), pagal verslo liudijimą Nr. PL351516-1 nuo 2016 m. birželio 17 d. (I t., el.b.l. 219).

- Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) bendrasavininkė G. B. 2023 m. lapkričio 2 d. teismui pateiktame rašte ginčo Statinius įvardino nameliu medyje ir nurodė, jog ji nuo 2017 m. vykdo rekreacinę veiklą pagal individualios veiklos liudijimą, nuo 2016 m. E. B. (G. B. vyras, kuris yra miręs) įrengė įvairius kilnojamus miško infrastruktūros rekreacinės paskirties objektus, o sūnus D. B., kuris po vyro E. B. mirties, prižiūri sklype augantį mišką ir įrengtą nuomojamą miško rekreacinę infrastruktūrą, 2023 metais sukūrė namelį medyje (II t., el.b.l. 20).

- Taip pat ginčo statinį kaip namelį medyje įvardino ir trečiasis asmuo A. B. (ieškovo brolis ir trečiojo asmens G. B. sūnus), kuris 2023 m. lapkričio 2 d. teismui pateiktame pranešime nurodė, jog jis, A. B., 2023 m. pavasarį-vasarą savo jėgomis ir turimą technika padėjo broliui D. B. pergabenti namelio medyje konstrukcijos dalis iš (duomenys neskelbtini) ir ten jas sukelti viena ant kitos (II t., el.b.l. 26).

Atsižvelgus į aukščiau teisės aktuose, paties ieškovo ir trečiųjų asmenų pateiktus raštiškus paaiškinimus (tiek patikrinimo metu, tiek kreipimosi į teismą metu) išdėstytus duomenis 2024 m. vasario 14 d. pateiktame patikslintame ieškininiame pareiškime ieškovo teiginys, jog minėtos ginčo aikštelės su ant jos pastatyto objekto – vienšlaičio medinio karkaso nameliu pirminė ir pirminė ir vienintelė paskirtis - medžioklės bokštelis, net ir pateikus žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkių 2023 m. sausio 6 d. leidimą (sutikimą) (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojui A. B. statyti ir eksploatuoti stacionarų medžioklės įrenginį (stacionarų medžioklės bokštelį), vertintinas kritiškai.

Teismas pabrėžia, jog pats ieškovas atlikto patikrinimo metu nurodė, jog sklype ((duomenys neskelbtini)) visi objektai atgabenti apie 2018 m., tik namelis (Objektas Nr. 12) į medį užkeltas 2023 m. Visi objektai buvo atgabenti A. A. tėvo E. B., išskyrus namelis medyje (Objektas Nr. 12). Be to, tai jog Žemės sklypo (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini) ) statiniai buvo skirti būtent rekreacinei veiklai netiesiogiai patvirtina ir gretimose žemės sklypuose (kurių savininkas yra ieškovas) pastatyti savo pobūdžiu analogiški statiniai, kurių gausa ir jų išdėstymas žemės sklype ( Statinio Nr. 3 (laiptai) veda nuo Šiaurės vakarų pusėje prie sklypo ribos stovinčio Objektas Nr. 14 – medinio karkaso dvišlaitės stoginės iki Statinio Nr. 2 (aikštelės) ir jame esančio O. N.. 12 (vienšlaitis medinio karkaso Namelio), patvirtina šių Statinių ir Objektų rekreacinę paskirtį. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus atsakingas pareigūnas 2023-09-12 atliko patikrinimą vietoje ir 2023-10-06 surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1957 nurodyta, kad „<...>(duomenys neskelbtini) ežere (sklypas (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – vandens ūkio; Žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) pastatyti objektai ir statiniai: pietų rytų pusėje, miško žemėje Objektas Nr. 1 – mediniai laiptai nuo šlaito 1 m x 17,9 m; Pietų vakarų pusėje, galimai miško žemėje Statinys Nr. 1 – medinio karkaso atvira dvišlaitė stoginė ant stulpų medinėmis grindimis su lauko žininiu 5,89 m x 4,0 m x 4,29 m (h). Stogo danga – šiferio lakštai; Šiaurės vakarų pusėje, galimai miško žemėje Objektas Nr. 5 – medinio karkaso stoginė 1,86 m x 3,08 m x 2,98 m (h), kurios kuolai atremti betoninių stulpinių pamatų. Rytų pusės kuolas pritvirtintas prie pamato metaliniu profiliuočiu; Pietų vakarų pusėje, galimai miško žemėje Objektas Nr. 2 – medinio karkaso pirtis 2,43 m x 5,94 m x 2,47 m (h), atremta ant laisvai paguldytų ant grunto supjaustytų elektros orinės linijos stulpų. Stogo konfigūracija – smailėjančio ovalo formos, stogo danga – bituminės čerpelės. Apatinėje stogo pirties dalyje prie grunto pastebėtos kėlimo diržų žymės. Vakarų pusėje laisvai ant šaligatvio plytelių stovi pastatyti Objektas Nr. 3 ir Nr. 4 - medinio karkaso dvišlaitės stoginės 2,67 m x 2,55 m x 2,30 m. Stogai tęsiasi iki žemės, dvi plokštumos yra atviros, pridengtos skaidriu užsegamu uždangalu. Stogo danga – bituminių čerpelių danga. Objektas Nr. 2 ir Nr. 3 patikrinimo metu buvo gretimame sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiaurės pusėje, galimai miško žemėje, laisvai ant žemės stovi Objektas Nr. 6 – medinio karkaso malkinė 0,92 m x 2,61 m x 2,20 (h); Objektas Nr. 7 – medinio karkaso persirengimo kabina 1,53 x 1,53 x 1,72 m (h); Objektas Nr. 8 – medinio karkaso lauko tualetas 1,2 m x 1,3 m x 3,0 m (h); Šiaurės pusėje, sklypo šlaite, galimai miško žemėje, tarp Objekto Nr. 5 ir Objekto Nr. 6, stovi Objektas Nr. 9 – medinio karkaso dvišlaitė stoginė 4,12 m x 2,56 m x 2,60 m (h). Dvi plokštumos yra atviros, pridengtos skaidriu užsegamu uždangalu. Stogo danga – bituminių čerpelių danga. Žemės sklype žemės sklype ((duomenys neskelbtini).) pastatyti objektai ir statiniai: Šiaurės vakarų pusėje, miške, šlaite, pastatytas medinio karkaso Statinys Nr. 2 – aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 m (vakarų pusės aukštis h nuo žemės iki aikštelės apačios) Aikštelės viršuje įrengti mediniai turėklai h = 1,20 m. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto yra 17,1 m. Patekimui ant Statinio Nr. 2, pastatytas Statinys Nr. 3 – mediniai laiptai 1,0 m x 6 m; Ant Statinio Nr. 2 plokštumos stovi Objektas Nr. 12 – vienšlaitis medinio karkaso Namelis 2,50 x 3,69 m x 2,70 (h) su langais ir durimis. Patalpos matmenys 2,30 m x 3,54 m. Šiaurės pusėje, gretimame sklype (kad. Nr. 4548/0006:182 N. D. k.v.) galimai miško žemėje stovi Statinys Nr. 4 - medinio karkaso dvišlaitė stoginė 3,07 m x 1,59 x 2,82 m (h) ant stulpų. Reljefo perkryčio vietoje stulpai pritvirtinti plieniniais tvirtinimo elementais prie silikatinių blokelių Arko. Pietų vakarų pusėje ant grunto ir šaligatvio plytelių galimai miško žemėje, šlaite, laisvai ant žemės stovi Objektas Nr. 10 – medinio karkaso dvišlaitė stoginė 4,30 m x 2,56 m x 3,30 (h) ir Objektas Nr. 11 – medinio karkaso dvišlaitė stoginė 4,0 m x 2,55 m x 2,98 (h). Tarp Objekto Nr. 10 ir Objekto Nr. 11 stovi Objektas Nr. 13 – mediniai laiptai 1,0 m x 1,5 m, ant šlaito. Laiptų apsaugai nuo slydimo pritvirtintos plieninės detalės, kurios įsmeigtos į juodžemį. Šiaurės vakarų pusėje prie sklypo ribos stovi Objektas Nr. 14 – medinio karkaso dvišlaitė stoginė 4,1 m x 2,55 x 3,0 m (h). 

Taip pat, darydamas išvadą dėl tikrosios ginčo statinio (-ių) paskirties teismas atsižvelgia ir į tai, jog ieškovas nurodė kitą ginčo statinio (-ių) paskirtį bylos nagrinėjimo proceso metu ir po to, kai buvo gauti tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų atsiliepimai bei atsakingų institucijų išvados. Teismui pateikti duomenys: medžiotojo bilietas, MB (duomenys neskelbtini) medžioklės ir vidaus tvarkos taisyklės, 2023 m. sausio 6 d. žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkių D. B. ir G. B. pasirašytas leidimas (sutikimas) (II t., el.b.l. 137) tuo metu (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui priklausiusiam (II t., el.b.l. 128-135, 163-168) medžiotojui A. B. II t., el.b.l. 126-127) statyti medžioklės bokštelį, ieškovo pateiktame 2024 m. sausio 3 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento konsultavimo skyriaus rašte Nr. AD5-78 suformuota nuomonė (kuri, kaip nurodyta rašte nelaikytina oficialiu teisės aktų aiškinimu ar sprendimu konkrečioje situacijoje ir gali kisti pateikus papildomos informacijos) ((II t., el.b.l. 139-142), nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog 2023 m. spalio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų departamento D. B. surašytame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų ginčo statinių (aikštelės, įrengtos ant medžių ir kuolų su aikštelės viršuje įrengtais mediniais turėklais ir medinių laiptų) paskirtis - medžiotojo bokštelis. Tuo tarpu liudytoju teismo posėdyje apklausto R. D. parodymai, Ignalinos rajono medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės ir vidaus tvarkos taisyklių nuostatos (II t., el.b.l. 163-168)., 2024 m. vasario 9 d. Ignalinos rajono MB (duomenys neskelbtini) rašte Nr. DK-6994  įtvirtintos nuostatos (II t., el.b.l. 161, 167,168), pateikta (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto schema (II t., el.b.l. 162), patvirtina ne tik faktinę aplinkybę, jog gavęs minėtą leidimą trečiasis asmuo A. B. nei 2023 m., nei 2024 m. neatliko jokių veiksmų kad minėtas statinys pagal teisės aktų reikalavimus būtų pripažintas ir įteisintas kaip medžioklės bokštelis, tačiau ir tai, jog atsižvelgus į Ignalinos rajono medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) medžioklės ir vidaus tvarkos taisyklių nuostatas (pagal 2.3.1. papunkčio lingvistinį aiškinimą statyti galima tik „bokštelius su jaukyklomis“ arba „jaukyklas“, be to, statymas turi būti derinamas su būrelio valdyba; pagal 2.3.3. papunktį kiekvieno būrelio narys gali turėti dvi viliojimui skirtas šeryklas ir tik gubernijos teritorijoje, kuriai jie priklauso; pagal 2.3.5 papunktį visi būrelio stacionarūs bokšteliai su jaukyklomis turi būti pažymėtos žemėlapyje), toks statusas minėtam statiniui (-iams)) atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes nebūtų suteiktas. 

Remiantis išdėstytu, teismas daro pagrįstą išvadą, jog 2023 m. spalio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų departamento D. B. surašytame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).), adresu (duomenys neskelbtini), šiaurės vakarų pusėje, miško žemėje užfiksuotos, I gr. nesudėtingu statiniu pripažinta aikštelė, patikrinimo akte bei nurodyme įvardinta statiniu Nr. 2 (įrengtos ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 m x 3,14 (h) m, su aikštelės viršuje įrengtais mediniais turėklais h = 1,20 m) bei medinių laiptų (1,0 m x 6 m, skirtų patekimui ant aikštelės) su ant statinio Nr. 2 plokštumos stovinčiu objektu (Nr. 12) – vienšlaičiu medinio karkaso nameliu su langais ir durimis - sukurta ir naudota rekreacinėms funkcijoms įgyvendinti.

Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai. Žemės sklypui nustatytos Specialiosios žemės naudojimo sąlygos, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis), plotas – 0,0238 ha; paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis), Bendras žemės sklypo plotas – 0,7602 ha, iš jų miško žemės plotas (VI skyrius, trečiasis skirsnis) – 0,6981 ha. (miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės registre – 0,6959 ha) ir kitos žemės plotas – 0,0624 ha.) (II t., 17-18, III t., el.b.l. 104-109). Kadastriniai matavimai atlikti 2017-01-31, tuometiniai žemės sklypo savininkai M. B. ir E. B. su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2017-01-31 žemės sklypo paženklinimo akte (apibrėžiančiomis miško plotą, želdinių plotą, servituto ilgį ir plotą, žemės naudojimo apribojimus) sutiko, patvirtino parašais (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.58).

Kaip matyti žemės sklypui galioja Nekilnojamojo turto registre nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinį reglamentavimą, išaiškino, kad esant tokiems ribojimams asmenys iš registro gauna informaciją apie taikomus ribojimus ir privalo jų laikytis. Esant registre išviešintiems ribojimams asmuo neturi pagrindo gintis jų nežinojimo ar neišviešinimo aplinkybe (LAT 2017-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 77 punktas). Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registras yra viešas registras, todėl jame įregistruoti duomenys bei apribojimai yra vieši ir laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis), todėl ieškovas statybos metu turėjo teisės aktuose nustatytą pareigą vadovautis minėtame registre esančia informacija ir paisyti nustatytų apribojimų.

Žemės įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (1 punktas); laikytis žemės sklypui Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų (2 punktas); laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų (12 punktas). Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

Kaip minėta, su ginču susijusio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas – ūkinių miškų.

SŽNSĮ 95 straipsnio 1 punkte numatyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis numato, kad miško infrastruktūra – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti.

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799) 15.5 nurodoma, kad privačių miškų savininkai II B, III ir IV A miškų grupių miškuose gali įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 15.5 punkte nustatyti reikalavimai neleidžia įrengti rekreacinio pobūdžio statinių ar įrenginių privačiuose II A grupės miškuose.

2023 m. lapkričio 13 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr. V3-2107, teiktame D. B. į 2023-10-11 prašymą (II t., el.b.l. 49) , nurodyta jog ieškovui D. B. priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) patenka į vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (duomenys neskelbtini), kuri buvo įsteigta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-821 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas), šio įsakymo 325 priede yra pateikta „Natura 2000“ teritorijos schema. Tai yra patenka į "Natura 2000" vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus ir sklype yra kartografuota Europos Bendrijos svarbos natūrali miško buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai (II t., el.b.l. 50-56). Pateiktuose Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštuose: 2020 m. liepos 7 d. Nr. (4)-V3-781(7.11) (II t., dokumento Nr. DOK-37299 priedas Nr. 3) 2020 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. (4)-V3-984(7.11) (II t., dokumento Nr. DOK-37299 priedas Nr.4) ir schemose, parengtose pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir saugomų teritorijų valstybės kadastro biomon.lt duomenis (II t., dokumento Nr. DOK-37299 priedas Nr.5) pažymėtos ginčo žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir „Natūra 2000“ ribos bei pažymėtina, kad miškas ginčo žemės sklype priskirtas IIA ir IVA miškų grupėms. Minėtame žemė sklype esančio IIA grupės miško riba sutampa su (duomenys neskelbtini) apylinkių teritorija, kuria aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-821 buvo papildytas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai. Remiantis 2023 m. rugpjūčio 30 d. suformuotu Valstybinės saugomų valstybės kadastro išrašu 0,3238 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas (pagal pateiktą schemą sklypo dalis nuo (duomenys neskelbtini) ežero) patenka į (duomenys neskelbtini) apylinkės buveinės apsaugai svarbią teritoriją (II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.61, II t., dokumento Nr. DOK 39809, priedas Nr. 4).

Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra parengtas patvirtintas ir galiojantis miškotvarkos projektas, kuris tuo pagrįstu, jog ginčo aikštelė, patikrinimo akte bei nurodyme įvardinta statiniu Nr. 2 (įrengtos ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 m x 3,14 (h) m, su aikštelės viršuje įrengtais mediniais turėklais h = 1,20 m) bei mediniai laiptai (1,0 m x 6 m, skirtų patekimui ant aikštelės) yra priskirti miško infrastruktūrai ( 2023 m. spalio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodyta, jog patikrinus privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų registro (https://projektai.amvmt.lt/) nuo 2022-11-08 teikiamus duomenis, nustatyta, jog žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).), adresu (duomenys neskelbtini) – įrašų nėra II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.15-45, 70-77). Pažymėtina, kad nesant patvirtinto miškotvarkos projekto, negalima identifikuoti ar pastatyti statiniai yra skirti miško rekreacinėms funkcijoms įgyvendinti, taigi negalima teigti, kad jie atitinka miško infrastruktūros sąvoką, tačiau, net jeigu ir būtų parengtas ir patvirtintas miškotvarkos projektas, aptariami statiniai minėtame žemės sklype (jų fiksuotoje įrengimo vietoje) negali būtų įrengti, kadangi: a) ieškovui D. B. priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) dalis (0,3238 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas (pagal pateiktą schemą sklypo dalis nuo (duomenys neskelbtini) ežero, kur yra įrengti/fiksuoti ginčo statiniai), patenka į vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (duomenys neskelbtini), kuri buvo įsteigta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-821 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas), šio įsakymo 325 priede yra pateikta „Natura 2000“ teritorijos schema. Tai yra patenka į "Natura 2000" vietovę, atitinkančią gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus ir sklype yra kartografuota Europos Bendrijos svarbos natūrali miško buveinė 9050 Žolių turtingi eglynai (II t., el.b.l. 50-56; II t., dokumento Nr. DOK-39387 priedas Nr. 1, el.b.l.61, II t., dokumento Nr. DOK 39809, priedas Nr. 4); b) be to, miškas ginčo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), priskirtas IIA ir IVA miškų grupėms (minėtame žemė sklype esančio IIA grupės miško riba sutampa su (duomenys neskelbtini) apylinkių teritorija, kuria aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-821 buvo papildytas Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos Komisijai). Tuo tarpu Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, 15.5 punkte nustatyti reikalavimai neleidžia įrengti rekreacinio pobūdžio statinių ar įrenginių privačiuose II A grupės miškuose.

Remiantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, konstatuotina, jog 2023 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Trečiojo statybos priežiūros skyriaus atsakingo pareigūno atliktame patikrinimo vietoje ir 2023 m. spalio 6 d. surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1957 nurodyti žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).) statiniai: medinio karkaso Statinys Nr. 2 – aikštelė, įrengta ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 m (vakarų pusės aukštis h nuo žemės iki aikštelės apačios) Aikštelės viršuje įrengti mediniai turėklai h = 1,20 m. Atstumas nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto yra 17,1 m. Patekimui ant Statinio Nr. 2, pastatytas Statinys Nr. 3 – mediniai laiptai (1,0 m x 6 m) yra neteisėti, nes pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 

Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime ir 2006 m. kovo 14 d. nutarime byloje Nr. 17/02-24/02-06/03-22/04 yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į ekologinę, socialinę ir ekonominę miško reikšmę aplinkai, miškams, kaip ypatingiems nuosavybės teisės objektams, įstatymu gali būti nustatytas specialus, ypatingas teisinis režimas, lemiantis miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus.

Tais atvejais, kai pagal teisinį reglamentavimą atitinkamų statinių statyba toje vietoje iš viso negalima, valstybės kišimasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiškia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime konstatavo, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, išnagrinėjęs bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių, privalo priimti sprendimą įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

Statinio nugriovimas, kaip neteisėtų statybų šalinimo priemonė, esant tam tikroms aplinkybėms, pripažįstamas proporcingu ir EŽTT jurisprudencijoje. EŽTT 2007 m. lapkričio 27 d. sprendime byloje Hamer prieš Belgiją, peticijos Nr. 21861/03, buvo pažymėta, kad ekonomikos (finansiniai) imperatyvai ir netgi kai kurios prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į nuosavybę, neturėtų nusverti aplinkos apsaugos imperatyvų ir būtinybės užtikrinti viešojo intereso apsaugą, ypač tais atvejais, kai valstybė teisinėmis priemonėmis yra nustačiusi atitinkamą statybos režimą.

Aplinkybės, jog: a) ieškovas nesutinka su skundžiamo akto turiniu; b) 2024 m. balandžio 22 d. Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti atlikti konstrukciniai pakeitimai, lyginant su užfiksuota situacija 2023-10-06 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1957 (išardyti aikštelės- statinio Nr.2 turėklai, nupjauti sriegti strypai su veržlėm ir poveržlėm kampuose, nupjautos kraštinių aikštelės- statinio Nr.2 medinių sijų sandūros, kurios buvo sumontuotos esamų medžių išore, pastatyti mediniai laiptai 1,0 x 6 m pertvarkyti į objektus - kilnojamuosius daiktus; konstatuojant, jog Statinys Nr.2 - aikštelė įrengta ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 x 3,14 (h) – nenugriauta (III t., dokumento Nr. 17002 priedas Nr. 1, III t., dokumento Nr. 14306 priedas Nr. 1)), ar c) tai, jog ginčo aikštelę (nurodyme įvardintą I gr. nesudėtingu statiniu Nr. 2, įrengtą ant medžių ir kuolų 3,88 m x 3,44 m x 3,14 (h) m,) su ant jos plokštumos stovinčiu objektu (Nr. 12) – vienšlaičiu medinio karkaso nameliu su langais ir durimis ieškovas įvardino statomu medžioklės bokšteliu, savaime nėra pagrindas skundžiamą 2023 m. spalio 9 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) naikinti. Šiuo atveju, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo svarbios faktinės aplinkybės nustatytos/buvusios 2023 m. spalio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo metu.

Šiuo atveju, sutiktina ir su trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime pateikta išvada, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur (lot.) ir veiksmas negali būti pripažintas teisėtu, o statinys įteisintas vien pervadinus jį iš „namelio medyje“(rekreacinio objekto) į „medžioklės bokštelį“. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią medžioklės tvarką, medžiojimo reikalavimus nustatančių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, kurių 571 punkto nuostatas, valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, gamtiniuose draustiniuose draudžiama įrengti medžioklės įrenginius medžiuose. Nurodytose saugomose teritorijose taip pat draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir arčiau kaip 100 m iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radaviečių. Medžiojant saugomose teritorijose privaloma laikytis medžioklės apribojimų, susijusių su šiose teritorijose saugomų natūralių buveinių ir gyvūnų ar augalų rūšių apsauga. Biosferos rezervatuose draudžiama medžioti vandens ir pelkių paukščius.

Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, byloje ištirtus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas 2023 m. spalio 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas (atliktas kompetentingo subjekto, laikantis teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, užtikrinusių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą), pagrįstas (faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis), pakankamai motyvuotas (motyvų ir argumentų suprantami, įvykdymo tvarka ir terminai aiškūs), parinkta sankcija yra proporcinga, atitinkanti aptartus teisės aktų nuostatas, todėl ieškovo nurodytais argumentais bei motyvais nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 9 d. priimto Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas: sumokėto žyminio mokesčio (I t., el.b.l. 235; II t., el.b.l. 143) ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2024-02-01 pinigų priėmimo kvitas – 250 Eur sumai, 2024-02-01 sąskaita už teisines paslaugas Nr. S24-10/1 (III t., el.b.l. 22, 24), 2024-03-19 pinigų priėmimo kvitas – 200 Eur sumai ir 2024-03-19 sąskaita už teisines paslaugas Nr. S24-24/1 (III t., el.b.l. 23, 25), 2024-09-25 mokėjimo nurodymas – 200 Eur sumai ir 2024-09-25 sąskaita už teisines paslaugas Nr. S24-67 (III t., el.b.l. 143,144)). Teismui nusprendus, ieškovo reikalavimus atmesti visa apimti, pastarosios byloje ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Nustatyta, jog valstybė procesiniams dokumentams įteikti turėjo 16,01 Eur išlaidų, todėl ši suma priteistina iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-265, 268-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo D. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2023 m. spalio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. B. į valstybės biudžetą 16,01 Eur (šešiolika eurų 01 ct) pašto išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba (duomenys neskelbtini), esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba (duomenys neskelbtini), esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB, banko kodas 40100, arba (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB, banko kodas 21400. (Įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.

Teisėja        Irena Vapsvienė