Civilinės bylos Nr. e2-78-467/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01302-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;
3.1.7.11; 3.3.2.6.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ ieškinį atsakovui A. M. dėl įpareigojimo perleisti neatlygintinai domeno „utenosalus.lt“ registraciją,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ (toliau – ir ieškovė, bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. M. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą neatlygintinai perleisti ieškovei domeno vardo „utenosalus.lt“ (toliau – ir Domenas) registraciją ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Domenas ieškovės vardu buvo registruotas 1998 m. gegužės 10 d. ir ieškovei priklausė bei buvo naudojamas iki 2023 m. liepos 18 d., kuomet, nepratęsus registracijos, buvo išregistruotas. Tą pačią dieną Domenas buvo registruotas kito asmens vardu ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. perleistas atsakovui. Pastabėjusi, kad Domeno registracija dėl administracinės klaidos nebuvo pratęsta, kaip tai nepertraukiamai buvo daroma beveik 25 metus, ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu perleisti Domeno registraciją. Atsakovas nurodė, kad „įvertinęs domeno vertę“ yra pasiruošęs perleisti Domeną ieškovei už 60 000 Eur. Reikalavimą į ginčo Domeną ieškovė grindė aplinkybe, kad yra nacionalinių prekių ženklų „UTENOS“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „UTENOS ALUS” (Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, jog žodinis elementas „Utenos alus“ yra saugomas kaip juridinio asmens pavadinimo dalis, be to, ieškovei priklauso pirmumo teise naudojamas žymuo „UTENOS“, kuris dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį. Domeno vardas „utenosalus.lt“ yra tapatus vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai ieškovės prekių ženklams. Bet koks šio Domeno vardo naudojimas savaime reikštų teisių į šį ženklą pažeidimą, todėl atsakovas privalo perleisti Domeną ieškovei. Ieškovės nuomone, Domenas buvo užregistruotas nesąžiningai, siekiant jį parduoti ieškovei, pažeidžiant ieškovės teises į juridinio asmens pavadinimą.
3. Atsiliepime atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
4. Teismo posėdžio 2024 m. lapkričio 7 d. metu atsakovas pateikė prašymą nutraukti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo apribotos atsakovo teisės disponuoti, naudoti ir valdyti Domeną. Dėl to bylos nagrinėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu suėjo Domeno registracijos pabaigos terminas, kuris atsakovo nebuvo pratęstas. Kauno technologijos universiteto paslaugų centro valdomo domenų registro, pasiekiamo adresu https://www.domreg.lt/ duomenimis, Domeno registracija yra pasibaigusi 2024 m. rugpjūčio 29 d. Tai reiškia, kad atsakovas nebėra šio Domeno savininkas ir nebeliko ginčo objekto (ieškinio dalyko), todėl ginčo nagrinėjimas teisme prarado prasmę, o tai sudaro pagrindą civilinę bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 239 straipsnio 9 punktu.
5. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, įvertinant šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. Nurodė, kad ieškovė, neveikimu neįgyvendinusi teisės įgyti jai anksčiau priklausiusį Domeną, pareiškė ieškinį atsakovui, kuris įgijo laisvą, registracijos metu niekam nepriklausantį Domeną; po kiekvieno atsakovo pateikto procesinio dokumento ieškovė civilinio proceso eigoje pildė ieškinio pagrindą, dalyką ir tokiu procesiniu elgesiu apsunkino atsakovo teisę gintis dėl jam pareiškiamų vis naujų kaltinimų; ieškovė pateikė patikslintą ieškinį po to, kai atsakovas sutiko perleisti Domeną ieškovės pasiūlytomis sąlygomis; ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje persigalvojo dėl atsakovo priimtų taikaus susitarimo sąlygų, dėl to atsakovas pakliuvo į procesinius spąstus, kai norėdamas perleisti Domeną, privalėjo pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir taip didinti patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškovės veiksmų civilinės bylos procese išnyko jos inicijuoto ginčo objektas ir ieškovė prarado materialųjį teisinį suinteresuotumą. Nagrinėjamos bylos nutraukimo pagrindo atsiradimas yra nulemtas nesąžiningų ieškovės veiksmų, nes ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui žinodama, kad Domeną atsakovas įgijo sąžiningu būdu, ir vilkino civilinės bylos nagrinėjimą kol Domeno registracija nustojo galioti. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovės kaltės, jos nesąžiningo elgesio procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė; priteisė iš ieškovės atsakovui 10 145,82 Eur bylinėjimosi išlaidas; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-3186-864/2023) ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nustatė, kad byloje nekilo ginčo, jog ieškovei nuo 1998 m. gegužės 10 d. buvo įkurtas ir nuolat tęsiamas (su tam tikromis išlygomis) domeno vardas „utenosalus.lt“, tačiau ieškovė laiku Domeno registracijos nepratęsė. Domenas 2023 m. liepos 18 d. buvo išregistruotas ir tą pačią dieną įkurtas bei įregistruotas UAB „Domenus“, o pastaroji 2023 m. rugpjūčio 28 d. Domeno registraciją perleido atsakovui. Tam, kad Domeno registracija būtų pratęsta, atsakovas iki termino pabaigos turėjo sumokėti registracijos pratęsimo mokestį, tačiau to nepadarė ir 2024 m. rugpjūčio 29 d. Domeno registracija pasibaigė. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas nepasinaudojo procesine teise kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo ir sąmoningai nesumokėjo Domeno registracijos mokesčio, tai nulėmė Domeno registracijos pabaigą ir bylos ginčo objekto išnykimą, todėl teismas civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 9 punkto pagrindu.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė neginčija aplinkybės, jog ji, pasibaigus Domeno registracijos terminui, jo nepratęsė. Teismas įvertino, kad toks ieškovės neapdairumas, nerūpestingumas, o gal ir sąmoningas neveikimas, sukūrė prielaidą Domeną registruoti kito asmens vardu. Tačiau šiame kontekste teismas pažymėjo, kad vien naudojimasis procesinėmis teisėmis, ieškovei pareiškiant ieškinį teisme, kuriuo siekiama materialiųjų teisinių padarinių (Domeno registracijos perleidimo), pats savaime nėra aplinkybė, patvirtinanti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis tikimybę, kaip šį faktą interpretuoja atsakovas.
9. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad ieškovė procese elgėsi keistai, t. y. pareiškusi ieškinį, negalėjo galutinai apsispręsti, kokiu teisiniu pagrindu šį ieškinį grindžia, todėl po kiekvieno atsakovo pateikto procesinio dokumento ir jame išsakytų argumentų, vis pildė ieškinio teisinį ar faktinį pagrindą, o 2024 m. birželio 12 d. pateikė patikslintą ieškinį. Tą pačią dieną vykusiame teismo posėdyje teismas suteikė ieškovei galimybę pateikti patikslintą ieškinį, atsižvelgiant į nurodytas atsakovo atstovės ir teismo pastabas ieškinio turiniui. Tuo pačiu šalys sutarė dėl ketinimo ginčą užbaigti taikos sutartimi ir teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. lapkričio 7 d., atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas sutiko su derybų metu ieškovės pasiūlytomis taikos sutarties sąlygomis. Teismas įvertino, kad šalims suderinus taikos sutarties sąlygas ir nesant priežasčių jos nesudaryti, ieškovė visgi atsisakė šio ginčo sprendimo būdo ir 2024 m. liepos 15 d. pateikė patikslintą ieškinį, į kurį atsakovas turėjo teikti atsiliepimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Domeno registracijos terminas pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 29 d., o ieškovė, matydama, jog Domeno registracijos terminas eina į pabaigą, atsakovo teisės disponuoti Domenu apribotos teismo nutartimi, priėjo išvados, kad ieškovė galbūt sąmoningai nesudarė su atsakovu taikaus susitarimo, o pateikė patikslintą ieškinį, siekdama pratęsti bylos nagrinėjimo procesą iki Domeno registracijos pabaigos. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad dėl ieškovės veiksmų civilinės bylos procese išnyko ieškovės inicijuoto ginčo objektas ir dėl to ieškovė prarado savo materialųjį teisinį suinteresuotumą. Nurodytas aplinkybes teismas įvertino kaip ieškovės nesąžiningą elgesį procese, todėl pripažino atsakovo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Teismas nustatė, kad atsakovas šioje byloje patyrė 10 145,82 Eur atstovavimo išlaidas, kurias prašė priteisti iš ieškovės. Teismas įvertino, kad atsakovo patirtos 10 145,82 Eur atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2024 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių sumų, todėl priteisė jas iš ieškovės atsakovui.
11. Teismas nurodė, kad nutraukus bylą, praranda aktualumą ieškinio įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ (toliau – ir apeliantė) atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas neatsižvelgė į ginčą nulėmusias aplinkybes, kodėl ieškovė buvo priversta kreiptis teisminės gynybos ir dėl kokių priežasčių byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės.
12.2. Teismas savo teiginius grindė melagingais atsakovo atstovės teiginiais, kurie nėra paremti įrodymais byloje, t. y. dėl šalių pasiekto susitarimo dėl ginčo sprendimo taikos sutartimi. Atsakovo atstovė nenurodė, kokios taikos sutarties sąlygos buvo sulygtos, kurių ieškovė neturėjo priežasčių atsisakyti. Jeigu ginčo šalys būtų sutariusios dėl joms priimtinų sąlygų, ginčas būtų užbaigtas taikos sutartimi. Aplinkybė, kad šalys nepasiekė sutarimo dėl taikaus ginčo sprendimo, negali būti pagrindas pripažinti ieškovę nesąžininga.
12.3. Teismo teiginys, kad ieškovei buvo naudinga pratęsti bylos nagrinėjimo procesą iki Domeno registracijos pabaigos, yra nesuprantamas, nes neaišku kokią naudą tai galėtų suteikti ieškovei. Tai galėjo turėti tik neigiamą efektą, nes sudarė prielaidas atsakovui siekti baigti bylą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ir taip išvengti gresiančio nepalankaus teismo sprendimo. Ieškovė pažymi, kad byloje atsakovas teikė net 5 prašymus pratęsti procesinį terminą ar atidėti posėdį, kurie buvo tenkinami, tai užtęsė teismo procesą, todėl teismas nepagrįstai įvertino, jog dėl ieškovės veiksmų civilinės bylos procese išnyko inicijuoto ginčo objektas.
12.4. Skundžiama teismo nutartis gali sukurti precedentą bylose dėl nesąžiningų domenų vardų registracijų, kai savo teises ginantis asmuo procesine prasme dėl teisinio neapibrėžtumo atsiduria silpnesniojo pozicijoje lyginant su nesąžiningai domeno vardą įregistravusiu ir (ar) naudojančiu asmeniu. Šiuo atveju teismas „apdovanojo“ akivaizdžiai nesąžiningai Domeną įregistravusį asmenį, įpareigodamas ieškovę atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šių bylinėjimosi išlaidų atsakovas nebūtų patyręs, jeigu apie savo sprendimą netęsti Domeno registracijos būtų informavęs iki inicijuojant ginčą teisme, tačiau to jis nepadarė, teikė į bylą procesinius dokumentus, nurodydamas melagingas aplinkybes, taip siekdamas priversti ieškovę sumokėti kompensaciją. Dėl to teismo nutartis sukuria situaciją ir sąlygas teismų praktikai, kai ieškinį pateikęs ir savo ankstesnes teises siekiantis apginti asmuo ne tik patiria bylinėjimosi išlaidas, kurios nėra atlyginamos, bet ir privalo atlyginti nesąžiningos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12.5. Ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė faktinį ieškinio pagrindą – atsakovo neteisėtus veiksmus, kuriuos ji ginčija, šių veiksmų atlikimą patvirtinančius įrodymus, taip pat įrodymus, kurie patvirtina, jog ieškovei priklauso ankstesnės teisės į domeno vardą sudarantį žymenį, aiškiai suformulavo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą. Taigi ieškinyje buvo aiškiai atkleistas tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas. Aplinkybė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė visų jai priklausančių prekių ženklų registracijų su žodiniu elementu „Utenos“, nėra pagrindas daryti išvadą, jog ieškinyje neatskleidė ieškinio faktinio pagrindo ar pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje etape keitė ieškinio dalyką. Teismas nepagrįstai ieškinio faktinį pagrindą, jo tinkamą suformulavimą sieja su konkrečiais įrodymais, kuriais ieškovė siekė įrodyti jos reikalavimą pagrindžiančias ir atsakovo atsikirtimus paneigiančias aplinkybes.
12.6. Teismas tinkamai neatsižvelgė į ginčą ir šalių bylinėjimosi išlaidas nulėmusias priežastis, ignoravo atsakovo nesąžiningumą, registruojant Domeną, ir proceso metu. Byla buvo nulemta tik atsakovo veiksmų, tad atsakovui turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Ginčo Domeno registracija ieškovės nebuvo pratęsta dėl administracinės klaidos ir registratoriui jį išregistravus, jau tą pačią dieną Domenas buvo registruotas kito asmens vardu, o 2023 m. rugpjūčio 28 d. perleistas atsakovui. Ieškovei susisiekus su atsakovu dėl galimybės perleisti Domeną, atsakovas už jį pareikalavo sumokėti 60 000 Eur dydžio kompensaciją. Atsakovas domeno vardo utenosalus.lt niekada nėra naudojęs ir nuo registracijos momento jo naudoti nepradėjo, tad atsakovui jis jokios vertės negali turėti. Nurodytos aplinkybės parodo, kad Domeną atsakovas užregistravo ar įsigijo turėdamas siekį jį parduoti ieškovei, taip nesąžiningai ir nepagrįstai pasipelnydamas ieškovės sąskaita.
12.7. Siekdamas suklaidinti teismą ir sukurti įspūdį, kad atsakovas Domeną įregistravo neturėdamas nesąžiningų ketinimų, pateikė melagingus ir nelogiškus paaiškinimus, nes: domeno vardas utenosalus.lt niekada nebuvo laisvas; atsakovas nepateikė įrodymų apie jo tariamai kuriamos mobiliosios aplikacijos turinį, vykdomus „programavimo darbus“ ir ketinimą kurti „vartotojus šviečiančią“ aplikaciją.
12.8. Atsakovas ne tik nesąžiningai registravo Domeną, bet ir buvo nesąžiningas procese. Atsakovas, neturėdamas realaus suinteresuotumo ginčo Domenu ir neturėdamas ketinimų jo naudoti (sprendimas nepratęsti registracijos tai patvirtina), tęsė bylą, tokiu būdu ne tik pats patirdamas dideles teisines išlaidas, tačiau priversdamas tokias išlaidas patirti ir ieškovę.
12.9. Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 16 d. teikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, žinodamas, kad Domeno registracijos, kuri turėjo baigtis 2024 m. rugpjūčio 29 d., jis neketina pratęsti, taip sąmoningai didindamas bylinėjimosi išlaidas. Nepaisant to, kad atsakovas žinojo, jog jis nėra suinteresuotas Domeno registracijos tęsimu, prašymą dėl bylos nutraukimo pateikė tik 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu, t. y. beveik tris mėnesius delsė tai padaryti. Šie atsakovo veiksmai prailgino procesą ir nulėmė papildomas teisines išlaidas.
13. Atsakovas A. M. atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Būtent ieškovė, savo neveikimu neįgyvendinusi teisės įgyti jai anksčiau priklausantį Domeną, pareiškė ieškinį atsakovui, kuris įgijo laisvą, registracijos metu niekam nepriklausantį Domeną. Atsakovas sąžiningai įgijo Domeną, o priešingų aplinkybių ieškovė neįrodė. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovui grėsė neabejotinai nepalankus teismo sprendimas, tačiau tokie ieškovės samprotavimai neturi reikšmės nei atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimui, nei bylinėjimosi išlaidų priteisimo kontekste.
13.2. Ieškovė turi teisę pasirinkti kokį reikalavimą teikti – jei ginčo reikalavimas nebūtų tik neatlygintinai perleisti Domeną ar būtų suformuotas taip, kad ginčo objektas nepriklausytų tik nuo Domeno registracijos pabaigos, ši byla nebūtų nutraukta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Be to, ieškovės vertinimas yra grindžiamas išimtinai hipotetinėmis aplinkybėmis ir subjektyviu, įrodymais nepagrįstu, ieškovės įsitikinimu, kad atsakovas yra nesąžiningas. Atsakovo neteisėti veiksmai nėra įrodyti, todėl teigti, kad ieškinys yra pagrįstas ir būtų buvęs patenkintas, ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra neteisinga.
13.3. Atsakovas laikosi kasacinio teismo pozicijos, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti vertinamos tik procesinės aplinkybės, todėl apie atskirajame skunde išdėstytus argumentus, susijusius su bylos faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovės pateiktu jų vertinimu, nepasisako, tik paaiškina, jog sprendimas nepratęsti Domeno registracijos (dėl to išnyko ginčo objektas) nebuvo nesąžiningas ir susiformavo bylos nagrinėjimo eigoje. Teisminis procesas kelia daug streso, negatyvių emocijų ir nepriklausomai nuo, kad atsakovas šiame ginče turėjo stiprią poziciją, nes neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų nepadarė, nusprendė, jog projekto, kuriam buvo įsigijęs ginčo Domeną, būtent šio Domeno vardu nebevystys. Atsakovas įvertino, kad nepriklausomai nuo šios civilinės bylos baigties, net ir laimėjimo atveju spaudimas, kurį atsakovas jautė, neišnyks, nes ieškovė ir toliau ieškos būdų kaip uždrausti jam, teisėtai įgijusiam Domeną, naudotis juo. Tokie veiksmai nėra ir negali būti laikomi atsakovo veiksmų (ne)sąžiningumo įrodymu.
13.4. Būtent procesinis ieškovės elgesys byloje lėmė bylinėjimosi išlaidų dydį – jei ieškovė būtų atsakingiau žiūrėjusi į procesą, sąžiningai komunikavusi su atsakovu, būtų susidarę mažiau bylinėjimosi išlaidų. Po kiekvieno atsakovo pateikto procesinio dokumento ieškovė pildė ieškinio pagrindą, dalyką. Toks elgesys apsunkino atsakovo teisę gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų ir didino bylinėjimosi išlaidas. Tik po atsakovo išsakytų argumentų dėl ieškovės procesinio elgesio ydingumo, praėjus 8 mėn. nuo priminio ieškinio pateikimo, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį. Toks ieškovės elgesys neatspindi tinkamo procesinio elgesio vertinimo kriterijų: rūpestingumo, bendradarbiavimo, pastangų efektyviai nagrinėti ginčą.
13.5. Ieškovė nurodo, kad galutinio sutarimo dėl taikaus sprendimo pasiekti nepavyko, tačiau tai nėra priežastis spręsti dėl jos nesąžiningumo. Ieškovė šiame kontekste nenurodo, kad patikslintas ieškinys buvo pareikštas tik po to, kai atsakovas sutiko perleisti ieškovei Domeną pačios ieškovės atsakovui pasiūlytomis sąlygomis. Ieškinio faktinį pagrindą ieškovė tikslino 2024 m. birželio 12 d., prieš pat tą pačią dieną turėjusį vykti teismo posėdį, kurio metu teismas priėmė ieškinio faktinio pagrindo patikslinimą ir suteikė ieškovei 30 d. terminą pateikti visą patikslintą ieškinį arba taikiai susitarti. Paskutinę teismo nustatyto termino dieną, tada kai ieškovės ir atsakovo atstovai žodžiu jau buvo sutarę dėl taikaus šio ginčo sprendimo sąlygų, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį. Toks ieškovės elgesys pagrįstai vertinamas kaip nesąžiningas.
13.6. Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje ne tik keitė poziciją, bet ir klaidino atsakovą savo elgesiu – persigalvojo dėl jau atsakovo priimtų taikaus susitarimo sąlygų, dėl to atsakovas turėjo teikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nors buvo sutikęs su ieškovės pasiūlymu Domeną perleisti. Tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip tinkami ir lemia tai, kad ji turi prisiimti materialiąją atsakomybę už šio civilinio proceso metu susidariusią žalą – bylinėjimosi išlaidas.
13.7. Ieškovė atsakomybę siekia perkelti atsakovui, nurodydama, kad atsakovas vilkino procesą ir neva teikė 5 procesinius prašymus pratęsti terminus. Pažymi, kad atsakovo atstovai byloje teikė tik 3 procesinius prašymus, kurie buvo pagrįsti – pirmasis prašymas pratęsti terminą buvo pateiktas, nes teisinių paslaugų sutartis su atsakovo atstove buvo sudaryta likus 5 kalendorinėms dienoms iki termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos; antrasis prašymas buvo dėl posėdžio atidėjimo, nes atsakovo atstovei kitoje byloje buvo anksčiau paskirtas teismo posėdis; trečiasis prašymas teiktas po patikslinto ieškinio pateikimo, atsižvelgiant į jame išdėstytas naujas aplinkybes, kurių vertinimui reikėjo papildomo laiko.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, nutraukus civilinę bylą, buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi šalys neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl civilinės bylos nutraukimo ir nekvestionuoja tokio teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacijos ribų, dėl to šioje nutartyje nepasisako.
Dėl šalių procesinio elgesio ir priežasčių, lėmusių bylinėjimosi išlaidas, įvertinimo
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ ieškinį atsakovui A. M. dėl įpareigojimo perleisti neatlygintinai domeno „utenosalus.lt“ registraciją nustatęs, kad atsakovas nepasinaudojo procesine teise kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo ir sąmoningai nesumokėjo Domeno registracijos mokesčio, o tai lėmė Domeno registracijos pabaigą ir bylos ginčo objekto išnykimą. Ta pačia nutartimi pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas – iš ieškovės atsakovui priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs ieškovės nesąžiningą elgesį procese. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įvertinimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į ginčą ir šalių bylinėjimosi išlaidas nulėmusias priežastis, ignoravo atsakovo nesąžiningumą registruojant Domeną ir proceso metu. Ieškovės teigimu, būtent atsakovas buvo nesąžininga proceso šalis, todėl ieškovei iš atsakovo turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atskirojo skundo argumentams dėl toliau nurodomų motyvų.
17. Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021 53 punktas). Esant tokiai procesinei situacijai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
18. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 94 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 24 punktas).
19. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso; atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal šalių procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021 50 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023 46 punktas). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 26 punktas).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022 51 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo poziciją ir pripažino, kad ieškovė procese elgėsi keistai, t. y. pareiškusi ieškinį, negalėjo galutinai apsispręsti, kokiu teisiniu pagrindu šį ieškinį grindžia, todėl po kiekvieno atsakovo pateikto procesinio dokumento ir jame išsakytų argumentų, vis pildė ieškinio teisinį ar faktinį pagrindą, o 2024 m. birželio 12 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo. Teismas įvertino, kad šalims suderinus taikos sutarties sąlygas ir nesant priežasčių jos nesudaryti, ieškovė visgi atsisakė šio ginčo sprendimo būdo ir 2024 m. liepos 15 d. pateikė patikslintą ieškinį, į kurį atsakovas turėjo teikti atsiliepimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Domeno registracijos terminas pasibaigė 2024 m. rugpjūčio 29 d., o ieškovė, matydama, jog Domeno registracijos terminas eina į pabaigą, atsakovo teisės disponuoti Domenu apribotos teismo nutartimi, priėjo išvados, kad ieškovė galbūt sąmoningai nesudarė su atsakovu taikaus susitarimo, o pateikė patikslintą ieškinį, siekdama pratęsti bylos nagrinėjimo procesą iki Domeno registracijos pabaigos. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad dėl ieškovės veiksmų civilinės bylos procese išnyko ieškovės inicijuoto ginčo objektas ir dėl to ieškovė prarado savo materialųjį teisinį suinteresuotumą. Nurodytas aplinkybes teismas įvertino kaip ieškovės nesąžiningą elgesį procese, todėl pripažino atsakovo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu.
22. Vertinant bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, svarbu yra tai, kad šiuo atveju ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė faktinį ieškinio pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą (atsakovo neteisėtus veiksmus, kuriuos ieškovė ginčija, šių veiksmų atlikimą patvirtinančius įrodymus, aplinkybę, kad ieškovei priklauso ankstesnės teisės į Domeno vardą sudarantį žymenį) ir ieškinio dalyką (suformulavo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą). Tai atitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies ieškiniui keliamus bendruosius reikalavimus, tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovės UAB „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ 2023 m. lapkričio 24 d. paduotą ieškinį 2023 m. lapkričio 27 d. rezoliucija. Vien tai, kad ieškovė bylos proceso eigoje pateikė papildomus duomenis (dokumentus) ir patikslintą ieškinį, nesudaro pagrindo įvertinti, jog ieškovės procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas, juolab kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą 2024 m. birželio 12 d., pats sudarė galimybę ieškovei pateikti patikslintą ieškinį, atsižvelgiant į teismo ir atsakovo pastabas. Taigi šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad aplinkybė, jog ji ieškinyje nenurodė visų jai priklausančių prekių ženklų registracijų su žodiniu elementu „Utenos“, nėra pagrindas daryti išvadą, jog ieškovė ieškinyje neatskleidė ieškinio faktinio pagrindo ar pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje etape keitė ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą.
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškinį patikslino dėl atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir pirmosios instancijos teismo nurodytų pastabų, t. y. ieškovė pateikė papildomus, faktines aplinkybes, patvirtinančius įrodymus ir argumentus, tačiau tai nėra ieškinio pagrindo ir (ar) dalyko keitimas (2024 m. birželio 12 d. buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio faktinio pagrindo patikslinimo ir jį teismas 2024 m. birželio 12 d. priėmė, suteikdamas galimybę pateikti patikslintą ieškinį, kuris ir buvo pateiktas 2024 m. liepos 15 d.). Pažymėtina, kad ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės gali būti įrodinėjamos įvairiomis įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis), be to, ne tik ieškinio priėmimo, bet ir vėlesnėse proceso stadijose, nagrinėjant ginčą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-326-854/2024). Taigi apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad ieškovė, įgyvendindama dispozityvumo ir rungimosi principus (CPK 12, 13 straipsniai), šioje byloje jai suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi civilinio proceso įstatyme nustatyta tvarka ir būdais, teikė procesinius dokumentus, juose dėstydama savo poziciją tiek dėl ginčo esmės, tiek dėl atskirų procesinio pobūdžio klausimų, pagrindžiančius ir (ar) priešingos šalies poziciją paneigiančius argumentus, aktyviai naudojosi kitomis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis ir tai negali būti vertina kaip piktnaudžiavimas procesinės teisėmis, juo labiau konstatuoti, kad ieškovė procese elgėsi keistai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, tą pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad naudojimasis procesinėmis teisėmis, ieškovei pareiškiant ieškinį teisme, kuriuo siekiama materialiųjų teisinių padarinių (Domeno registracijos perleidimo), pats savaime nėra aplinkybė, patvirtinanti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis tikimybę, kaip šį faktą interpretuoja atsakovas.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas; šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naudojimasis teise į teisminę gynybą per se (savaime) negali būti vertinamas kaip netinkamas (nesąžiningas) šalies procesinis elgesys. Tokiu elgesiu, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti pripažinti atvejai, kai asmuo reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį, tyčia pažeidžia teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas ir pan. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Vien tai, kad ieškovė aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningumą ir (ar) netinkamą proceso teisių naudojimąsi (CPK 178, 185 straipsniai).
25. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės nesąžiningumą, konstatavo, kad ieškovė, matydama, jog Domeno registracijos terminas eina į pabaigą, atsakovo teisės disponuoti Domenu apribotos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galbūt sąmoningai nesudarė su atsakovu taikaus susitarimo, o teikė patikslintą ieškinį, siekdama pratęsti bylos nagrinėjimo procesą iki Domeno registracijos pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais pažymi, kad jie yra paremti prielaidomis, nes byloje įrodymų, jog ieškovė sąmoningai nesudarė su atsakovu taikos sutarties, nėra (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nenurodė (nepagrindė), kokia naudą ieškovei galėjo suteikti bylos nagrinėjimo teisme tęsimas iki Domeno registracijos pabaigos, juolab kad Domeno registracijos nepratęsė ne ieškovė, o atsakovas. Be to, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad tai, jog šalys nepasiekė susitarimo dėl taikaus ginčo sprendimo, gali būti pagrindas pripažinti ieškovę nesąžininga proceso dalyve, juo labiau kad byloje atsakovas nepateikė duomenų, kokios buvo tariamai pasiekto taikaus susitarimo sąlygos, kurioms esant ieškovė taikaus susitarimo nesudarė.
26. Taigi ieškovės veiksmai, teikiant patikslintą ieškinį ir (ar) taikos sutarties su atsakovu nesudarymas, vertinami ne piktnaudžiavimu procese, o ieškovės teisės, kuri nei prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei viešajam interesui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų, realizavimu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovės nesąžiningus veiksmus, ieškovė kuriais, siekdama savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, įrodinėjo ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, nepagrįstai ieškovės procesinius veiksmus vertino kaip nesąžiningus, kurie sudaro pagrindą iš ieškovės atsakovui priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
27. Kita vertus, šiuo atveju svarbu įvertinti ir atsakovo procesinį elgesį (ne)sąžiningumo ir priežasčių, lėmusių bylinėjimosi išlaidų susidarymą, aspektu, kadangi nuo to priklauso, ar atsakovas turėtų atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimo pastaroji pirmosios instancijos teisme prašė.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad Domeno registracija ieškovės vardu nebuvo pratęsta dėl ieškovės nesikreipimo, registratoriui jo nepratęsus ir Domeną išregistravus. Tą pačią dieną Domenas buvo registruotas kito asmens vardu ir 2023 m. rugpjūčio 28 d. perleistas atsakovui. Ieškovei susisiekus su atsakovu dėl galimybės perleisti Domeną, atsakovas už tai pareikalavo sumokėti 60 000 Eur dydžio kompensaciją. 2023 m. rugsėjo 14 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, kurioje nurodė, kad Domenas yra tapatus registruotiems ieškovės prekių ženklams ir šio Domeno naudojimas savaime reikštų teisių į ieškovės prekių ženklus pažeidimą, todėl atsakovas privalo inicijuoti Domeno perleidimą ieškovei. 2023 m. rugsėjo 21 d. atsakovas pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, kad nesutinka su pretenzijoje nurodytais teisiniais argumentais, nes jo veiksmai, registruojant ieškovės naudotą Domeną, buvo atlikti sąžiningai, remiantis galiojančiomis teisės normomis ir principais, todėl atsakovas nemato pagrindo perleisti Domeną ieškovei. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad Domeno registracija ir naudojimas neabejotinai laikytini jos teisių į prekių ženklą pažeidimu, siekdama apginti savo teises ir teisėtus interesus, pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį dėl neteisėtos Domeno registracijos ir įpareigojimo atsakovą neatlygintinai perleisti ieškovei Domeno registraciją. Taigi ieškovės kreipimasis į teismą su ieškiniu šioje byloje buvo nulemtas atsakovo elgesio – ieškovė ieškiniu siekė pašalinti Domeno registracijos teisinius padarinius, kadangi atsakovas atsisakė tai padaryti.
29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tam, jog Domeno registracija būtų pratęsta, atsakovas iki termino pabaigos turėjo sumokėti registracijos pratęsimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas iš Kauno technologijos universiteto paslaugų centro valdomo domenų registro, pasiekiamo adresu https://www.domreg.lt/, nustatė, kad domeno vardo „utenosalus.lt“ turėtojo teisės suvaržytos (nagrinėjamoje byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis), o Domeno registracija yra pasibaigusi 2024 m. rugpjūčio 29 d. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas nepasinaudojo procesine teise kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo ir sąmoningai nesumokėjo Domeno registracijos mokesčio, o tai nulėmė Domeno registracijos pabaigą ir bylos ginčo objekto išnykimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent dėl atsakovo veiksmų – sąmoningo nesumokėjimo Domeno registracijos mokesčio ir jo nepratęsimo – šios civilinės bylos procese išnyko ieškovės inicijuoto ginčo objektas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti, nes atsakovas įrodymų, paneigiančių pirmiau nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą, nepateikė.
30. Taigi šiuo atveju atsakovo elgesys – civilinės bylos nagrinėjimo metu nesutikimas nei su pradiniu, nei su patikslintu ieškiniu, bylos nagrinėjimo tęsimas, o galiausiai Domeno registracijos mokesčio nesumokėjimas, kuris lėmė Domeno registracijos pabaigą ir bylos ginčo objekto išnykimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja būtent atsakovo nesąžiningą elgesį procese. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, turėdamas tikslą realiai naudoti Domeną, galėjo kreiptis į teismą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo ir (ar) sumokėti Domeno registracijos mokestį, tačiau to nepadarė (tokio savo elgesio priežasčių iš esmės nepagrindė).
31. Šiuo atveju priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, būtent atsakovo sąmoningu procesiniu elgesiu buvo ilginamas bylos nagrinėjimo procesas ir taip didinamos bylinėjimosi išlaidos. Tokį vertinimą apeliacinės instancijos teismą įgalina padaryti faktinės bylos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai: atsakovas, žinodamas, kad Domeno registracijos, kuri baigiasi 2024 m. rugpjūčio 29 d., jis neketina pratęsti, 2024 m. rugpjūčio 16 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį; prašymą dėl bylos nutraukimo atsakovas pateikė tik 2024 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu (praėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo Domeno registracijos pabaigos); atsakovas byloje teikė įvairius prašymus pratęsti procesinius terminus ir (ar) atidėti teismo posėdį, susijusius su jo (atsakovo) tinkamu procesinių teisių realizavimu, o pirmosios instancijos teismas juos tenkino (prašymas dėl termino atsiliepimui į ieškinį pateikti pratęsimo buvo grindžiamas vėlyvu teisinių paslaugų sutarties su advokate sudarymu; prašymas dėl 2024 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio atidėjimo – atsakovo atstovės užimtumu kitoje byloje; prašymas dėl 2024 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio atidėjimo – atsakovo atstovės užimtumu tarptautinėje konferencijoje; prašymas pratęsti terminą atsiliepimui į patikslintą ieškinį – iš esmės dėl atsakovo atstovės atostogų vasaros laiku). Vadinasi, jeigu atsakovas būtų anksčiau informavęs ieškovę ir teismą, kad neturi tikslo naudoti Domeną (neketina mokėti registracijos mokesčio), civilinė byla būtų užbaigta ir atitinkamai šalių bylinėjimosi išlaidos būtų mažesnės. Atsižvelgiant į aptartą atsakovo procesinį elgesį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent atsakovo nesąžiningi veiksmai sudarė pagrįstas prielaidas susiklostyti situacijai, dėl kurios ne atsakovas, o ieškovė įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
32. Atsakovas nurodo, kad teisminis procesas kelia itin daug streso, negatyvių emocijų ir nepriklausomai nuo, jog jis šiame ginče turėjo stiprią poziciją, nes neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų nepadarė, nusprendė, kad projekto, kuriam buvo įsigijęs ginčo Domeną, būtent šio Domeno vardu nebevystys. Atsakovo teigimu, jis įvertino, kad nepriklausomai nuo šios civilinės bylos baigties, net ir laimėjimo atveju, spaudimas, kurį atsakovas jautė, neišnyks, o ieškovė ir toliau ieškos būdų kaip uždrausti jam, teisėtai įgijusiam Domeną, naudotis juo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie atsakovo argumentai nėra pagrįsti įrodymais (CPK 178 straipsnis), yra deklaratyvūs ir vertinami tik kaip subjektyvi nuomonė, gynybinė pozicija, nepagrindžianti atsakovo pozicijos dėl Domeno panaudojimo galimybės, juolab kad atsakovas neįrodė nei savo teiginių dėl ketinimo kurti „vartotojus šviečiančią“ aplikaciją, nei jo tariamai kurtos mobiliosios aplikacijos turinio, nei vykdytų programavimo darbų.
33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsniu, nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą – konstatavus atsakovo nesąžiningą procesinį elgesį, jis neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme, o tokią teisę įgijo ieškovė.
Dėl ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 10 449 Eur bylinėjimosi išlaidas (2024 m. birželio 12 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, dokumento registracijos Nr. DOK-21105). Kartu su prašymu ieškovė pateikė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų (2023 m. lapkričio 24 d. Nr. U23-11751, 2024 m. vasario 15 d. Nr. U24-2169, 2024 m. birželio 6 d. Nr. U24-7170, 2024 m. birželio 11 d. Nr. B24-0152) kopijas bei apmokėjimą banke patvirtinančius įrodymus.
35. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį.
36. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
37. Ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose atskirai įvardyta, kokia konkrečia suma įkainotos prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytos konkrečios teisinės paslaugos: 3 552 Eur už ieškinio parengimą, 3 146 Eur už atsakovo atsiliepimo analizę ir dubliko parengimą, 1 694 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, 1 452 Eur už baigiamosios kalbos rengimą ir 605 Eur už pagalbą renkant papildomus įrodymus ir jų pateikimą, iš viso už atstovavimą civilinėje byloje 10 449 Eur.
38. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.2 papunkčiu, maksimali už ieškinį rekomenduojama priteisti suma (atsižvelgiant į tai, kad sąskaita faktūra apmokėta 2024 m. I ketvirtį) sudarytų – 5 000,20 Eur (2 000,10 Eur x 2,5), o pagal Rekomendacijų 7 punkto ir 8.3 papunkčio nuostatas, maksimali už dubliką (atsižvelgiant į tai, kad sąskaita faktūra apmokėta 2024 m. II ketvirtį) rekomenduojama priteisti suma sudarytų – 3 165,45 Eur (2 110,30 Eur x 1,5).
39. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų už kitas ieškovės nurodytas teisines paslaugas (pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, baigiamosios kalbos rengimą ir pagalbą renkant papildomus įrodymus ir jų pateikimą) atitikimo Rekomendacijose nustatytiems dydžiams, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog neturi būti skirstomos atstovavimo išlaidos, susijusios su procesinių prašymų, kurių pateikimo poreikis kyla dėl nuo paties proceso dalyvio priklausančių aplinkybių (pvz., prašymų dėl termino procesiniam veiksmui atlikti pratęsimo, teismo posėdžio atšaukimo), rengimu ir teikimu, taip pat kai prašymai yra techninio pobūdžio, o jų parengimas nereikalauja specialių teisinių žinių, kompleksiškai turi būti vertinamos ir paslaugos, susijusios su pasirengimu teismo posėdžiui ir dalyvavimu jame (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 63–64, 66 punktai). Taigi už baigiamosios kalbos rengimą ir pagalbą renkant papildomus įrodymus ir jų pateikimą neturi būti atskirai atlyginama.
40. Iš pateikto ieškovės prašymo ir PVM sąskaitų faktūrų nėra galimybės identifikuoti, kiek laiko advokatas užtruko ruošdamasis bylos nagrinėjimui teismo posėdyje. Kita vertus, iš teismo posėdžio, vykusio 2024 m. birželio 12 d., informacinės pažymos nustatyta, kad teismo posėdis prasidėjo 13.01 val., baigėsi – 13.22 val., jo trukmė – 21 min.; iš teismo posėdžio, vykusio 2024 m. lapkričio 7 d., informacinės pažymos nustatyta, kad teismo posėdis prasidėjo 13.00 val., baigėsi – 13.23 val., jo trukmė – 23 min.; iš viso posėdžių trukmė – 44 min. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.19 papunkčiu, maksimali už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą rekomenduojama priteisti suma (atsižvelgiant į tai, kad sąskaita faktūra apmokėta 2024 m. III ketvirtį) sudarytų 216,11 Eur (2 161 Eur x 0,1). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsta ir protinga yra pripažinti, kad pasirengimui šią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme advokatas užtruko 3 valandas. Už advokato atstovavimą 1 valandos trukmės (Rekomendacijų 9 punktas) teismo posėdyje atlygintina suma sudarytų 216,11 Eur (2 161 Eur x 1). Taigi iš viso už pasirengimą bylą nagrinėti teismo posėdyje ir atstovavimą teismo posėdyje maksimali rekomenduojama priteisti suma sudarytų 864,44 Eur (216,11 x 3 + 216,11 Eur).
41. Sudėjus pirmiau aptartus rekomenduojamus dydžius už procesinių dokumentų (ieškinio, dubliko) parengimą ir pasirengimą atstovauti bei atstovavimą teismo posėdyje maksimali rekomenduojama priteisti suma sudarytų 9 030,09 Eur (5 000,20 Eur + 3 165,45 Eur + 864,44 Eur). Ieškovės pateikti duomenys, kaip jau minėta pirmiau, tvirtina, kad už aptariamą advokato pagalbą šioje byloje pirmosios instancijos teisme ji patyrė iš viso 10 449 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma viršija Rekomendacijose aptartus dydžius, todėl atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę bei į konkrečios bylos sudėtingumą (iš esmės byla nėra sudėtinga, ginčas kilo dėl vieno ieškovės reikalavimo), bylos nagrinėjimas iš esmės neužsitęsė, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis ir ieškovei iš atsakovo priteisia 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
42. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą byloje, kurioje nepriimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės (civilinę bylą nutraukus), ir nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas šioje byloje turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas apeliantės atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, išnagrinėjant klausimą iš esmės, t. y. priteisiant ieškovei jos patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
43. Atsakovas prašo priteisti išlaidas, patirtas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau atskirąjį skundą iš esmės patenkinus, atsakovui tokios išlaidos nepriteisiamos, o į tokių išlaidų atlyginimą teisę įgyja ieškovė (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieškovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų priteisimo klausimo nesvarsto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir klausimą išspręsti iš esmės:
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“ (juridinio asmens kodas 110796493) iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Alma Urbanavičienė